Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

2012-03-07 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 151 str. 1 d. - 10 MGL dydžio bauda, bauda sumokėta;

2014-12-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 213 str. 1 d., 302 str. 1 d. (du epizodai), 253 str. 1 d., pritaikius BK 63 str. 1 d. ir 4 d. laisvės atėmimu 3 metams, BK 75 str. pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val. ryto, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos leidimo,

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-16 nutartimi jam paskirta papildoma pareiga - dalyvauti elgesio pataisos programoje,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Motyvuojamoji dalis

Liudytojas J. D., policijos pareigūnas, parodė, kad pažįsta tiek kaltinamąjį, tiek nukentėjusįjį. J. J. yra garažų bendrijos Nr. 377 valdybos pirmininkas, o kaltinamasis šioje bendrijoje turi keletą garažų. Yra tekę nagrinėti ne vieną abiejų asmenų pareiškimą. Tarp jų buvo kilęs konfliktas dėl elektros apskaitos ir mokėjimo tvarkos. Sukonfliktavus prasidėjo pareiškimai. J. J. kaltino E. U. dėl išorinių elektros instaliacijos laidų nupjovimo, o šis dėl to paties kaltino J. J.. Visada patardavo jiems spręsti šiuos konfliktus civilinio proceso tvarka. E. U. pažįsta dar nuo pastarojo konflikto su kitu garažo kaimynu dėl teritorijos laikų. E. U. buvo įtariamas piktybiškai sugadinęs kito garažo savininko spyną. Tuomet buvo paieškomas, nenoriai atvykdavo kviečiamas į apklausas. Santykiai su juo tik darbiniai. Atsimena, kad E. U. lankėsi pas jį su jauna mergina ir norėjo rašyti pareiškimą dėl konflikto su J. J.. Pasakojamų konflikto aplinkybių jau neatsimena, kalba ėjo apie kažkokį automobilį, nuvažiavimą. E. U. tik konsultavosi, ar verta jam rašyti pareiškimą. Apie tą įvykį paskui teko kalbėti ir su J. J., ir su E. U.. J. J. pasakojo, kad jam E. U. sužalojo koją. Iš bendravimo su jais abiem susidarė įspūdis, kad kažkurią dieną, įvykus jų konfliktui, E. U. galėjo išvažiuodamas iš garažo užvažiuoti J. J. ant kojos.

Liudytoja T. L. parodė, kad 2014 m. rugsėjį buvo Lietuvoje. E. U. pažįsta apie 3 metus, susipažino Ukrainoje, kur gyvena jo močiutė. Tuo metu ji buvo trim mėnesiams atvykusi į Lietuvą. Gyveno pas E. mamą. Buvo geras oras, todėl su E. nutarė pasivažinėti dviračiais. Pėsti nuėjo prie garažo. Už užkardo stovėjo jo mašina, nutarė ją nuplauti. E. paėmė mašiną, su ja atvažiavo iki garažo. Ištraukė jai dviratį iš garažo, o pats ėmė tvarkyti mašiną. Ji tuo metu taip pat buvo lauke. Prie konteinerių su vežimėliu atėjo kažkoks vyras, išmetė šiukšles ir kažką lietuviškai pradėjo sakyti E.. Ji stovėjo už mašinos, kurios bagažinė buvo pakelta, todėl galimai jos nesimatė. Girdėjo jų konfliktą, tačiau suprato tik keiksmažodžius. Tas vyras ėmė mėtyti padangas į E. mašinos pusę. Paskui ėmė fotografuoti, darė daug nuotraukų, tikrai ne vieną, o kokias 4-5, nufotografavo E. U. mašiną. Ji pati, kiek suprato, į kadrą nepakliuvo. Lietuviškai nesupranta, todėl nežino, ką jiedu kalbėjo. Paklausė E.. Šis pasakė, kad reikia išeiti, kad išvengtų konflikto. Nesuprato, kas vyksta. E. uždarė garažą ir nuėjo prie mašinos, norėdamas išvažiuoti. Vyras sekiojo iš paskos, kažką jam sakydamas. Vėliau sužinojo, kad tai garažų pirmininkas. E. jai liepė paimti dviratį ir važiuoti iš paskos. Pats sėdo į mašiną ir pajudėjo, ji nuvažiavo jam iš paskos su dviračiu. E. išvažiavimą matė, buvo su dviračiu tuoj už jo mašinos. Kai E. važiavo, pirmininkas stovėjo kairėje pusėje prie konteinerių. Kur ir liko stovėti. E. važiavo priekyje, o ji iš paskos, prie užkardos E. paliko mašiną ir jiedu nuėjo. Apie 13 val. E. kažkas paskambino, tačiau ryšys buvo blogas. Jam skambino kelis kartus. E. pasakė, kad jį policija kviečia grįžti prie garažų. Kadangi buvo netoli komisariato, nusprendė užeiti tiesiai į jį ir paklausti, kas įvyko. Policininkas pasakė, kad jokio iškvietimo nebuvo. Norėjo parašyti pareiškimą dėl šiukšlių, dėl šunų garažo teritorijoje, bet jiems pasiūlė nesivelti į konfliktus. Po dviejų dienų juos iškvietė į policiją, paaiškino situaciją, liepė duoti parodymus. Ji pagal tuos klausimus surašė rašytinį paaiškinimą. Paaiškino viską taip, kaip buvo. Pagrindo meluoti neturi. Tą dieną garažuose nieko nebuvo. Buvo tik ji, E. U. ir pirmininkas. Net keista, nes šiaip tuose garažuose visada daug žmonių būdavo. Spalį baigėsi jos viza ir ji išvažiavo į Ukrainą. Gruodį jai rašė, prašė atvažiuoti duoti parodymų, tačiau ji negalėjo, reikėjo vizos. Paaiškino situaciją ir prašė remtis jos rašytiniu paaiškinimu. Žino, kad E. kaltinamas, kad pervažiavo pirmininkui koją. Žino apie tai iš E.. Tačiau šito nebuvo ir būti negalėjo. Tarp jųdviejų tikrai buvo žodinis konfliktas, bet nieko daugiau. Tikrai negalėjo būti, kad ji būdama už važiuojančio automobilio, to nepastebėjo.

VTMT Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 8169/14(01) nustatyta, kad įvykio metu nukentėjusysis J. J. buvo blaivus, jo kraujyje etilo alkoholio nerasta (t.1, b.l. 134).

VTMT teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 1281/15(01) nurodoma, kad J. J. nustatytas minkštųjų audinių patinimas blauzdos viduriniame trečdalyje išoriniame paviršiuje su dešinio šeivikaulio kūno vidurinės dalies lūžiu. Sužalojimas padarytas paveikus kietu buku daiktu, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2014-09-16, aptariamojo eismo įvykio metu. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl kaulo lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Tyrimui pateiktose medicinos dokumentuose nėra duomenų apie tai, kad J. J. po patirtos traumos nustatyta liekamųjų reiškinių, dėl kurių būtų prarastas bendras darbingumas, todėl atsakyti į šį klausimą nėra galimybės (t. 1, b.l. 114-116).

VTMT teismo medicinos specialistė J. M. – Č. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino duotą išvadą, nurodė, kad J. J. nustatytas minkštųjų audinių patinimas dešinės blauzdos viduriniame trečdalyje išoriniame paviršiuje su dešinio šeivikaulio kūno vidurinės dalies lūžiu, nesant kitų kūno sričių sužalojimo požymių, galėjo būti padarytas J. J. parodymų patikrinimo metu nurodytu būdu, t.y. prispaudžiant koją automobilio priekinio bamperio plokštuma.

Įvertinus tyrimui pateiktas dešinės blauzdos rentgenogramas, atliktas 2014-09-16 dieną, matomas dešinio šeivikaulio kūno vidurinio trečdalio lūžis be gijimo požymių, todėl neatmetama, kad sužalojimas galėjo būti padarytas J. J. nurodytu laiku (t.1, b.l. 117).

Medicinos tarnybos specialistas (ekspertas) J. M. Paliulis teismo proceso metu patvirtino byloje esančią teismo medicinos ekspertizės išvadą Nr. G 1281/15(01). Nurodė, kad neatmetama galimybė, kad sužalojimas galėjo gautis kontaktuojant automobiliui su sužalota kojos dalimi. Buvo nustatytas objektyvus medicininis požymis – blauzdos patinimas. Skausmas yra subjektyvus medicininis požymis. Buvo daromos kojos nuotraukos. Pirmą dieną darytoje nuotraukoje lūžio nesimatė, vėliau išryškėjo kaulo audinio lūžis. Pirmoje nuotraukoje yra tik siaurutė kaulo skilimo linija, jos kraštai dar nepasistūmė, todėl jo ir nesimato. Ligoninėje ne tiek daug dirbančių radiologų specialistų, dirba rezidentai, kurių patirtis maža, galėjo lūžio ir nepamatyti. Antroje nuotraukoje lūžio linija jau ryškėja, nes sužaloti audiniai, jų kraštai apmiršta ir toliau formuojasi kaulinis lūžis, atsirado audinių poslinkis. Lūžis buvo ir pagal jo dinamiką galėjo būti padarytas kaltinime nurodytu laiku. Pačioje blauzdoje kraujosruvos nebuvo matyti, bet ji nebūtinai ir turi būti. Ji gali būti giliau prie lūžio ir išoriškai nesimatyti. Su lūžusiu blauzdikauliu žmogus nepaeis, o su lūžusiu šeivikauliu gali vaikščioti. Pagal nurodomą kaltinime įvykio mechanizmą, siena, kuri yra be išsikišimų, veikia visą koją, o bamperis veikia lokaliai vidinį blauzdos paviršių. Vidiniame blauzdos paviršiuje yra blauzdikaulis, išoriniame – šeivikaulis. Pirmiausia traumuojamas turėjo būti blauzdikaulis.

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

Pagal Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiose taisyklėse yra įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi, įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose.

Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar nėra suklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas baudžiamojon atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią jam skirtina bausmė.

Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 10 p. nustato atsakomybę tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, ir padarė tai dėl nukentėjusiojo tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo.

Ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje kaltinamasis E. U. neprisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad automobiliu Audi 80 ant nukentėjusiojo J. J. neužvažiavo ir jam tiek dėl neatsargumo, tiek ir tyčia, kūno sužalojimų nepadarė, sveikatos nesutrikdė.

Nors kaltinamasis neigia veikęs nusikalstamai, ikiteisminio tyrimo metu bei teismo proceso metu surinktų ir teismo patikrintų įrodymų visuma nustatyta, kad jis tyčia, dėl nukentėjusiojo, garažų bendrijos Nr.377 valdybos pirmininko J. J., t.y. dėl jo vykdomų pareigų, konfliktinėje situacijoje automobiliu užvažiavo ant jo, prispaudė nukentėjusiojo dešinę koją prie garažo sienos, taip padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį dešinio šeivikaulio kūno vidurinės dalies lūžiu.

Nukentėjusiojo J. J. bei paties kaltinamojo E. U. parodymais nustatyta, kad konfliktinė situacija tarp jų kilo ne asmeninių santykių pagrindu, tačiau dėl garažų bendrijos Nr.377 veiklos ir nustatytų taisyklių, kurias vykdyti reikalavo jos pirmininkas J. J. bei garažų valdyba, laikymosi. Nukentėjusysis J. J. teigia, kad asmeniškai jokių pretenzijų E. U. neturi, tačiau jis nesilaiko garažų bendrijos nustatytų reikalavimų. Garažų bendrija gauna pastabas iš aptarnaujančios organizacijos, kad nebus išvežamos šiukšlės, jeigu nebus sudaromos sąlygos privažiuoti prie konteinerių. Būtent todėl 2014-09-16 jis padarė pastabą E. U., kad jis nestatytų šalia šiukšlių konteinerių savo automobilio, netrukdytų privažiavimui ir šiukšlių išvežimui. Tai nepatiko kaltinamajam, jis pradėjo keiktis, galiausiai sėdo į automobilį ir užvažiavo tiesiai ant jo: vieną koją jis dar spėjo patraukti, tačiau kita (dešinioji) koja buvo prispausta prie garažo sienos ir sužalota.

Kaltinamasis E. U. neneigia, kad garažų bendrijos pirmininkas pareiškė jam pretenzijas, kodėl šioje vietoje, netoli konteinerių yra pastatytas jo automobilis Audi 80 (t.1, b.l.46-47). 2014-09-17 rašytiniame paaiškinime policijai jis nurodė, kad į J. J. pastabos žodžius jis atsakė necenzūriniais žodžiais: „Eik tu n...., ko čia prisikabinai?“ (t.1, b.l.58).

Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo J. J. parodymais tiek dėl konfliktinės situacijos priežasties, tiek ir dėl kaltinamojo E. U. atliktų jo atžvilgiu smurto veiksmų, kadangi jo parodymai yra nuoseklūs ir juos patvirtina kitų, byloje surinktų ir teismo procese patikrintų įrodymų, visuma.

Nukentėjusysis J. J. iš karto po įvykio skambino Bendrajam pagalbos centrui ir pranešė, kad automobilis prispaudė jam koją (t.1, b.l.7).

Analogiški liudytojo R. M., greitosios medicinos pagalbos brigados vairuotojo parodymai.

Liudytojas V.J. teigia, kad J. J. šlubavo, aiškino, jog į jį automobilio bamperiu trenkėsi E. (U.) ir išvažiavo. Laukė policijos. Kai policija atvažiavo, ėjo su policininku apžiūrėti įvykio vietos, matė įvykio pėdsakus - rato pėdsaką.

Liudytojas A. B. parodė, kad matė išvažiuojantį iš gražų kaltinamąjį, po ko - šlubuojantį J. J., nors iki tol jis nešlubavo. Nemano, kad nukentėjusysis apkalba kaltinamąjį. Visi apie jį (nukentėjusįjį) gerai atsiliepia. Pats J. J. įvykio aplinkybių jam nepasakojo.

Liudytojo R. N. parodymai itin nenuoseklūs, kadangi jis parodė, jog nebuvo įvykio liudininku (t.1, b.l. 137), po to teikė pareiškimą, jog matė, kaip E. U. automobiliu užvažiavo ant nukentėjusiojo J. J. (t.1, b.l.143). Teisiamajame posėdyje jis palaikė paskutinius savo duotus parodymus, tačiau taip teismui ir nesugebėjo paaiškinti parodymų keitimo motyvų, aiškindamas tai vieno iš proceso dalyvio (E. U.) įtaka, grasinimais, tai kito (J. J.) įtaka. Pažymėtina ir tai, kad liudytojas nurodė, jog dirba garažų bendrijoje ir turi pastovų atlyginimą, kas bylos įrodymais buvo paneigta. Darbo inspekcija tikrino šį faktą, bet jis nepasitvirtino (t.1, b.l.152-153). Atsižvelgdamas į tai, teismas, priimdamas sprendimą, nesiremia šio liudytojo parodymais, atmeta juos.

Liudytoja T. L. parodė, kad buvo konflikto tarp E. U. bei kito vyriškio (kaip vėliau sužinojo - garažų bendrijos pirmininko) liudininkė, vėliau važiavo dviračiu paskui E. automobilį. Pirmininkas stovėjo prie konteinerių, iš kairės. Ji nematė, kad automobilis būtų užvažiavęs ant pirmininko. Teismas įvertina tai, kad ši liudytoja yra suinteresuota bylos baigtimi, kadangi ji draugauja su kaltinamuoju, pripažino, kad tuo metu buvo atvykusi pasisvečiuoti ir apie 3 mėnesius gyveno kaltinamojo šeimos bute. Liudytoja aiškina, kad negalėjo taip įvykti, jog ji važiuodama paskui automobilį nematytų, kad jis užvažiavo ant žmogaus, jei tai būtų buvę iš tikrųjų. Tuo metu kaltinamasis aiškina, kad „T. buvo už automobilio, galėjo matyti konfliktą, bet vaizdas per stiklą galėjo būti iškreiptas“. Liudytojas V.J. parodė, kad mergina buvo, matė ją su dviračiu. Tačiau, pasak šio liudytojo, ji atsirado jau po įvykio, galimai garažo uždaryti atvažiavo. Nesimatė liudytojos ir nukentėjusiojo padarytoje nuotraukoje (t.2, b.l.5 ). Kaip nurodo nukentėjusysis J. J., po užvažiavimo ir jo kojos sužalojimo kaltinamasis automobiliu pavažiavo atgal, jokios merginos su dviračiu prie automobilio nebuvo, po to E. U. išvažiavo. Teismas pažymi esant prieštaravimų tarp kaltinamojo E. U. ir liudytojos parodymų dėl to, kokiu būdu ji atsirado prie garažų: teisiamajame posėdyje liudytoja T. L. nurodė, kad įvykio dieną jie prie garažų atėjo pėsti, taip pat teismo posėdyje ir apklaustas tyrimo eigoje parodė ir kaltinamasis (t.1, b.l.46). Tuo tarpu iš karto po įvykio 2014-09-17 rašytiniame paaiškinime policijai E. U. teigė, kad 2014-09-16 apie 12.30 val. jis atvažiavo prie garažų bendrijos Nr.377 automobiliu Audi 80 ir kad kartu su juo atvažiavo T. L. (t.1, b.l.58). Liudytoja T. L. nurodo, kad konflikto metu girdėjo keiksmažodžius ir kad „Tas vyras ėmė mėtyti padangas į E. mašinos pusę“. Pastarosios aplinkybės apie padangų mėtymą nepatvirtina ne tik nukentėjusysis, tačiau to neparodė ir kaltinamasis E. U., teigdamas, jog nukentėjusysis išmetė du ar tris didelius maišus šiukšlių (t.1, b.l. 46-47, 58). Nuotraukoje, kurią padarė nukentėjusysis, to nematyti - šiukšlės yra sudėtos maišuose, ant karučio, jokių padangų prieš automobilį nėra (t.1, b.l.23).

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, liudytojos T. L. draugystės ryšius su kaltinamuoju, jos parodymų prieštaringumą bei galimą suinteresuotumą, teismas vertina juos kritiškai, kaip siekį padėti šioje situacijoje draugui. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad liudytoja akcentuoja, jog jos galėjo ir nematyti, nes ji buvo už automobilio. Kaltinamasis pabrėžė, kad vaizdas per stiklą galėjo būti iškreiptas (t.2, b.l.176).

2014-09-16 ikiteisminio tyrimo eigoje buvo apžiūrėta įvykio vieta. Protokole nurodyta, kad prie garažo sienos (priešais šiukšlių konteinerius) fiksuota rato žymė (t.1, b.l.9). Buvo padaryta nuotrauka, atliktas trasologinis tyrimas, kurio metu nebuvo nustatyta, kokiu būdu ir koks objektas paliko žymę, tai įvyko dėl nepakankamos atvaizdo raiškos, reljefo pobūdžio (t.1, b.l.21-22).

Teismo medicinos specialisto išvada nustatyta, kad J. J. padarytas minkštųjų audinių patinimas blauzdos viduriniame trečdalyje išoriniame paviršiuje su dešinio šeivikaulio kūno vidurinės dalies lūžiu. Sužalojimas padarytas paveikus kietu buku daiktu, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2014-09-16, aptariamojo eismo įvykio metu. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl kaulo lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.VTMT teismo medicinos specialistai J. M., J.M.Paliulis patvirtino, kad sužalojimas galėjo būti padarytas nukentėjusiojo nurodytu būdu, t.y. prispaudžiant dešinę koją automobilio priekinio bamperio plokštuma.

J. J. Sveikatos istorijoje (VšĮ Šeškinės poliklinika) 2014-09-17 padarytas įrašas, kad traumą jis gavo 2014-09-16 autoįvykio metu (t.2, b.l.183-189). Nustatytas ne tik fragmentinis dešinio šlaunikaulio lūžis, bet ir blauzdikaulio minkštuose audiniuose matomas intensyvus netaisyklingos formos šešėlis - organizuota hematoma. Tai patvirtina specialisto eksperto J.M.Paliulio aiškinimus teisme, kad prie nurodytų aplinkybių pirmiausia traumuojamas blauzdikaulis.

Kaltinamasis E. U. nuo pat tyrimo pradžios nurodo, kad nukentėjusysis J. J., kuomet jis pravažiavo automobiliu, buvo jam iš kairės, stovėjo šalia konteinerių ir kad jis pravažiavo pro jį 1-1,5 metrų atstumu (t.1, b.l.46-47, 58, 60-65). Tačiau toks kaltinamojo aiškinimas prieštarauja ne tik nukentėjusiojo parodymams apie tai, kad jis sužalojimo metu stovėjo dešinėje pusėje nuo automobilio Audi 80 (pagal jo važiavimo kryptį), prie garažo Nr. 384 išorinės sienos, tačiau ir objektyviems įrodymams: nukentėjusysis pateikė prie bylos telefonu padarytą nuotrauką Nr.0473, iš kurios matyti, kad jis stovėjo ir darė ją stovėdamas iš dešinės automobiliui. Iš nuotraukos matyti, kad joje yra užfiksuoti: automobilis Audi, karutis ir netgi šiukšlių konteineriai, prie kurių, pagal kaltinamojo poziciją, stovėjo nukentėjusysis J. J. (t.1, b.l.23). Telefono apžiūros metu konstatuota, kad nuotrauka daryta 2014-09-16 12.52 val. (t.1, b.l.35-38). Taigi, kaltinamojo parodymai apie vietą, kur stovėjo nukentėjusysis fotografuodamas ir tuo metu, kai jis pravažiavo pro jį automobiliu, bylos įrodymais yra paneigti.

Kaltinamasis E. U., atvykus į vietą policijos pareigūnui A. V., telefonu buvo raginamas atvykti prie garažų pasiaiškinti, tačiau jis atsisakė tai padaryti. Esant įtarimui dėl galimo eismo įvykio vairuotojas negalėjo pasišalinti, apie tai tarnybiniame pranešime nurodė pareigūnas L. K. (t.1, b.l.3). Priešingai negu jį įpareigoja Kelių eismo taisyklės, net raginamas pareigūno, kaltinamasis kviečiamas prie garažų aiškintis neatvyko. Kaltinamasis teigia, kad nukentėjusysis kalbėjo pirmas, po to pareigūnas, tačiau pokalbis nutrūko. Tuo tarpu liudytoja T. L. aiškina, jog E. sakė jai, kad policija kviečia jį atvykti prie garažų (t.2, b.l. 176-177). Vietoje to jis nuvyko į nuovadą aiškintis, ar nėra užfiksuotas įvykis prie garažų, tačiau ten tokios informacijos nebuvo ir objektyviai dar ir būti negalėjo (pareigūnas vietoje prie garažų aiškinosi aplinkybes, kvietė ir jį atvykti, tačiau jis tai ignoravo). E. U. pasitenkino apsilankymu policijos nuovadoje. Nustatyta, kad įvykio metu kaltinamasis valdė nustatyta tvarka neapdraustą automobilį, be techninės apžiūros (t.1, b.l.97). Nukentėjusysis buvo blaivus (t.1, b.l.134). Kaltinamasis į įvykio vietą pagal pareigūno reikalavimą neatvyko, dėl ko jo blaivumas nustatomas taip ir nebuvo. Atvykę į įvykio vietą pareigūnai kaltinamojo automobilio prie garažų jau nerado.

Pažymėtina, kad kaltinamasis, priešingai nukentėjusiojo teiginiams, pabrėžtinai parodymuose akcentuoja, kad jis elgėsi itin atsargiai, kad važiavo apie 5 km/h greičiu, pirma pavara, pro pirmininką pravažiavo 1-1,5 m atstumu, o nukentėjusysis tuo metu pastoviai stovėjo iš kairės prie konteinerių ir fotografavo (t.1, b.l.47). Tuo tarpu nukentėjusysis J. J. aiškina, kad važiavimas buvo nukreiptas į jį, jam stovint prie garažo sienos, būtent dėl to jam ir nepavyko padaryti daugiau nuotraukų, dėl netikėtumo jis netgi nespėjo to padaryti (t.2, b.l. 91-92).

Kaltinamasis E. U. konflikto dėl jam reiškiamų bendrijos primininko reikalavimų pasekmėje, valdydamas automobilį Audi 80 Avant, nejudėjo važiuojamąja kelio dalimi, nors jo plotis yra 5,20 m (t.1, b.l.9) ir aiškiai yra pakankamas saugiam judėjimui, tačiau nukreipė automobilį kampu į dešinę, kur prie garažo sienos stovėjo nukentėjusysis J. J., automobilio bamperiu užvažiavo ant jo, prispaudė nukentėjusiojo dešinę koją prie sienos. Nukentėjusiajam, kuris stengėsi išvengti užvažiavimo, pavyko išvengti kontakto su kaire koja (t.1, b.l.112). Partrenkęs nukentėjusįjį kaltinamasis grįžo į važiuojamąją kelio dalį ir tai rodo, kad E. U. automobilį valdė valingai, jį kontroliavo ir ant J. J. užvažiavo tyčia, nes tokiu kampu jis tiesiog negalėtų išvažiuoti. Jokių kliūčių, kurias būtų reikėję apvažiuoti nebuvo, matomumas buvo geras. Apie tai, kad automobilio judėjimo kryptį kaltinamasis keitė specialiai ir nesant priežasčių pasuko link garažo sienos, kur stovėjo nukentėjusysis, byloja ne tik nukentėjusiojo parodymai, tačiau ir eismo įvykio vietos planas, kuriame pažymėta rato žymė 0,8 m nuo sienos (t.1, b.l.9), nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje rezultatai, kuomet nustatyta, jog šiame tyrimo veiksme naudojamo automobilio Audi 80 priekinio dešiniojo bamperio kampas liečiasi su J. J. koja, liudytojo, policijos tyrėjo L. K. parodymai, kad sužalojimo kojoje vieta buvo lyginama su bamperio aukščiu - aukštis atitiko.

Automobilio kaip padidinto pavojaus šaltinio panaudojimas, nukreipimas jo ant nukentėjusiojo, kurio koja buvo prispausta automobilio bamperiu prie sienos, kaltininko elgesys prieš nusikaltimą (keikėsi necenzūriniais žodžiais pirmininko atžvilgiu) ir po jo (atsisakė atvykti į įvykio vietą) patvirtina, kad jis veikė tiesiogine tyčia.

Vertindamas kaltinamojo veiksmus teismas atsižvelgia į tai, kad jis panaudojo smurtą prieš J. J., žinodamas, kad jis yra garažų bendrijos pirmininkas, ryšium su jo pareigų vykdymu, reikalavimu neužstatyti transporto priemone šiukšlių konteinerių. J. J. yra 377-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos A. G. 23 pirmininkas (t.2, b.l.6-10). Kaltinamasis šioje bendrijoje valdo keletą garažų (t.2, b.l.18-24). E. U. buvo įspėjamas bendrijos valdybos pirmininko raštu bei žodžiu neužstatyti šiukšlių konteinerių (t.2, b.l.14-15). Taigi, nukentėjusysis siejamas su dviem tarnautojo prilyginto asmens statuso būtinais požymiais: 1) bendrijos valdybos pirmininko pareigų vykdymu; 2) atitinkamų administracinių įgaliojimų turėjimu veikiant bendrijos vardu. Ši jo veikla (darbas) yra susijusi su teisiškai reikšmingų veiksmų atlikimu siekiant užtikrinti viešąjį interesą. Atsižvelgiant į nukentėjusiojo statusą ir jo veikimo 2014-09-16 motyvus iš kaltinimo šalinamas požymis, kad jis vykdė piliečio pareigas. Taip pat teismas patikslina nusikalstamos veikos padarymo laiką: automobilį nukentėjusysis fotografavo 12.52 val. ir aiškina, kad spėjo padaryti tik vieną nuotrauką, kai ant jo važiavo kaltinamasis, todėl teismas konstatuoja, kad nusikaltimas padarytas 12.52-12.54 val. laiku.

Kaltinamojo veiksmai teismo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 10 p.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Taigi vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimą tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį.

Kaltinamasis E. U. įvykdė apysunkį tyčinį nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 4 d.), už kurį įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę iki penkerių metų. Lengvinančių bei sunkinančių kaltinamojo atsakomybę aplinkybių teismas nenustatė. Teisiamas E. U. trečią kartą, šią nusikalstamą veiką padarė iki 2014-12-10 nuosprendžio. Baustas administracine tvarka (t.1, b.l. 87-91, 97). Priklausomybės ligų centruose neregistruotas (t.1, b.l.93-95).

Įvertinęs visas baudžiamojoje byloje ištirtas ir nustatytas aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, dirba pagal verslo liudijimą, mokėsi Jeruzalės profesinio mokymo centre, nenustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, vadovaudamasis LR BK 41 str., 54 str. ir 61 str. teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu nesiekia įstatymo numatyto šios bausmės rūšies vidurkio. Taikytini Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. reikalavimai dėl bausmių subendrinimo su ankstesniu nuosprendžiu paskirtąja bausme. Kadangi yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, remiantis BK 75 str. jos vykdymas atidedamas, nuteistajam skirtini įpareigojimai be leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos, tam tikru laiku būti namuose, jei tai nesusiję su mokslu ar darbu. Taip pat kaltinamojo atžvilgiu taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės: nustatytu terminu atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, dalyvauti smurtinį elgesį koreguojančioje programoje. Kaip nusikaltimo įrankį kaltinamasis panaudojo automobilį (kurį vairavo pažeisdamas KET reikalavimus, kadangi jam nebuvo atlikta valstybinė techninė apžiūra, jo valdytojo civilinė atsakomybė neapdrausta), pasišalino iš tos vietos, raginamas policijos pareigūno negrįžo, nusikaltimo padarymo metu turėjo galiojančią nuobaudą už KET pažeidimą. Teismo nuomone, nepaisant to, kad kaltinamojo veikla yra siejama su automobilių priežiūra ir remontu, atsižvelgiant į tai, kad automobilis jau pats savaime esantis padidinto pavojaus šaltinis, dar buvo panaudotas tyčinei smurtinio pobūdžio nusikalstamai veikai, todėl yra pagrindas taikyti BK 68 str. nuostatas ir terminuotai 1 metams 6 mėnesiams atimti iš jo teisę vairuoti transporto priemones.

Dėl civilinių ieškinių

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnio norma nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti už veiką materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Spręsdamas civilinio ieškinio klausimą teismas atsižvelgia ir vertina įstatymo nuostatas, reglamentuojančias turtinės ir neturtinės žalos nustatymui ir įvertinimui reikšmingas aplinkybes, esamą teismų praktiką ginant nukentėjusiųjų interesus baudžiamajame procese.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos 78,78 eurų dydžio civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo įrodytas ir tenkintinas, prie ieškinio pateikti dokumentai patvirtina, kad už nukentėjusiojo gydymą ligonių kasos apmokėjo 78,78 eurų (t.1, b.l.39).

Nukentėjusysis J. J. prašo priteisti iš kaltininko 504 Eur turtinei žalai bei 14481 Eur eurų neturtinei žalai atlyginti. Kaip turtinę žalą nurodo išlaidas advokatui – 434 Eur, sugadintų džinsinių kelnių vertę – 20 Eur bei prarasto dviračio vežimėlio vertę – 50 Eur. Kaip bendrą reikalavimų sumą nurodo 15419 Eur (t. 2, b.l. 170). Tačiau aritmetinė jo reiškiamų reikalavimų suma sudaro ne 15419 Eur, o 14985 Eur (434 Eur, 20 Eur, 50 Eur bei 14481 Eur). Nukentėjusysis savo ieškinyje 434 Eur išlaidų advokatui sumą įtraukė į savo nurodomą turtinės žalos dydį, o po to matomai dar kartą pridėjo kaip atskirą reikalavimą, gaudamas 15419 Eur sumą. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti 434 Eur suma laikytina ne turtine žala, o nukentėjusiojo patirtomis procesinėmis išlaidomis (BPK 104 str. 2 d.) Jos įrodytos į bylą pateiktu pinigų priėmimo kvitu (t. 2, b.l. 196), todėl J. J. reikalavimas dėl bylos eigoje patirtų procesinių išlaidų atlyginimo pagrįstas ir tenkintinas.

J. J. reikalavimas dėl 70 Eur turtinės žalos atlyginimo - 20 Eur už suplėšytus džinsus ir 50 Eur už dingusį karutį - netenkintinas. Nukentėjusysis nepateikė byloje jokių įrodymų apie suplėšytus džinsus, šios aplinkybės neminėjo nei vienas iš byloje buvusių liudytojų. Karučio dingimas taip pat tiesioginiu priežastiniu ryšiu nėra susijęs su kaltinamojo nusikalstamais veiksmais. Nuotrauka iš įvykio vietos (t. 2, b.l. 192) patvirtina, kad konflikto metu prie konteinerių buvo nukentėjusiojo karutis. Nukentėjusysis teigia, kad jam grįžus iš gydymo įstaigos jis dingo, dėl ko jis patyrė turtinę žalą. Tačiau pažymėtina, kad po įvykio nukentėjusysis bent valandą buvo jo vietoje, bendravo su garažų bendrijoje buvusiais savo pažįstamais asmenimis, su pareigūnais, kuriuos vedėsi apžiūrėti įvykio vietą, pats nukentėjusysis aiškino, kad įvykio dieną toliau garaže dirbo jo sūnus. Iš šių aplinkybių seka, kad nukentėjusysis turėjo laiko ir realių galimybių pasirūpinti karučio padėjimu į saugią vietą. Kaltinamasis negali būti atsakingas, kad to nepadarius karutis nežinomų asmenų buvo pasisavintas.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įvertinti žalą palikta teismui, kuris nagrinėdamas baudžiamąją bylą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais jau minėtais neturtinės žalos įvertinimo kriterijais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Priteisiant neturtinę žalą vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės.

Dėl kaltinamojo E. U. nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Patirtą moralinę žalą nukentėjusysis motyvavo tuo, kad dėl kaltinamojo veiksmų patyrė didelį fizinį skausmą, nes negalėjo vaikščioti, buvo gipse, teko vartoti vaistus, be to jis patyrė šoką, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus darbe, negalėjo vairuoti, teko keisti laisvalaikio bei darbo planus, liekamieji patirto sveikatos sužalojimo reiškiniai tebejaučiami ir dabar.

Teismas neturi pagrindo netikėti, kad nukentėjusiojo patirti sužalojimai sukėlė jam skausmą ir nemalonius išgyvenimus, nepatogumus.

Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į kaltininko turtinę padėtį (dirba pagal verslo liudijimą), padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pasekmes nukentėjusiojo sveikatai, kuris gydėsi virš 10 dienų, vėliau turėjo vartoti vaistus, riboti bendravimą ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, susiklosčiusia teismine praktiką tokiose bylose, daro išvadą, kad 1400 eurų piniginė kompensacija yra tinkama kompensuoti nukentėjusiajam jo patirtus neigiamus išgyvenimus ir pagal byloje nustatytas aplinkybes atitinka nukentėjusiojo bei kaltinamojo interesų pusiausvyrą.

Analizuodamas teismų praktiką, teismas pažymi, kad priteisiamas dydis atitinka teismų praktikoje dėl nežymių ir nesunkių sveikatos sutrikdymų priteisiamas sumas neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-62-489/2015, 2K–223–139/2015, 2K-258-699/2015, 2K-5/2014, 2K-405/2013, 2K-42/2013, 2K-147/2012, 2K-621/2011).

Dėl laikinojo nuosavybės teisių apribojimo

Ikiteisminio tyrimo metu 2015-10-23 Vilniaus apylinkės prokuroro S.Jankausko nutarimais siekiant užtikrinti byloje pareikštą Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir nukentėjusiojo J. J. civilinį ieškinį buvo laikinai apribotos kaltinamojo E. U., a/k (duomenys neskelbtini) gim. 1989-06-09, gyv. Kapsų gt. 9-32, Vilniuje, nuosavybės teisės į banke AB „Swedbank“ (Konstitucijos pr. 20A, Vilnius, juridinio asmens kodas – 112029651) esančias pinigines lėšas sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL) ir (duomenys neskelbtini) (Eur) bei nuosavybės teisės į banke AB SEB bankas (Gedimino pr. 12, Vilnius, juridinio asmens kodas – 112021238) esančias pinigines lėšas sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL) ir (duomenys neskelbtini) (Eur), nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant disponuoti, valdyti ir naudotis nurodytose sąskaitose esančiomis visomis piniginėmis lėšomis, paliekant teisę tik įmokėti pinigus į šias sąskaitas. Laikinasis nuosavybės teisių apribojimas buvo nustatytas iki 2016-04-23 d.

Nagrinėjant bylą teisme 2016 m. balandžio 20 d. teismo nutartimi laikinasis nuosavybės teisių apribojimas buvo pratęstas iki 2016-07-23 d. nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant disponuoti, valdyti ir naudotis nurodytose sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis civilinių ieškovų prašomai priteisti 15498 Eur sumai, paliekant teisę tik įmokėti pinigus į šias sąskaitas.

Nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki visiško priteistos nuosprendžiu žalos atlyginimo, tačiau tikslintina lėšų, į kurias apribojama nuosavybės teisių suma, nustatant, kad nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki jo įvykdymo priteistos turtinės ir neturtinės žalos dalyje, nuteistajam nuosavybės teisė apribojama į lėšų sumą, atitinkančią šiuo nuosprendžiu priteistą turtinės ir neturtinės žalos sumą.

Dėl kardomosios priemonės

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina galioti iki įsiteisėjusio nuosprendžio pateikimo vykdyti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302-308 str.str., teismas

NUSPRENDĖ:

E. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 10 p. ir nuteisti 2 metams 3 mėnesiams laisvės atėmimo.

Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. pagrindu dalinio sudėjimo būdu subendrinti bausmę su bausme, paskirta jam 2014-12-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinę bausmę jam nustatyti 3 metus ir 6 mėnesius laisvės atėmimo.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. bausmės vykdymą nuteistajam atidėti 2 metams.

Įpareigoti nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu;neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

BK 67 str., 68 str., 69 str., 72/2 str. pagrindu nuteistajam skirti baudžiamojo poveikio priemones:

per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą;1 metams 6 mėnesiams nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atimti teisę vairuoti transporto priemones.

Iki nuosprendis buvo pradėtas vykdyti, nuteistajam palikti kardomąją priemonę: rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos 78,78 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiojo gydymą tenkinti, priteisti iš nuteistojo 78,78 eurų Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.

Nukentėjusiojo J. J. ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti iš nuteistojo E. U. nukentėjusiojo naudai 1400 eurų neturtinei žalai atlyginti, 434 eurus procesinių išlaidų.

Laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą į nuteistojo E. U. turtą – pinigines lėšas, esančias:

banke AB „Swedbank“ (Konstitucijos pr. 20A, Vilnius, juridinio asmens kodas – 112029651) sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL) ir (duomenys neskelbtini) (Eur),banke AB SEB bankas (Gedimino per. 12, Vilnius, juridinio asmens kodas – 112021238) sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL) ir (duomenys neskelbtini) (Eur),

palikti galioti iki priteistos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, patikslinant, kad nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo nustatomas visiškas nuosavybės teisių apribojimas, uždraudžiant disponuoti, valdyti ir naudotis nurodytose sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis 1912,78 Eur sumai, paliekant teisę tik įmokėti pinigus į šias sąskaitas.

Nuosprendis 20 dienų terminu gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.