- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-08-02
- Bylos Nr.
- 2S-1470-340/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00765-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Pareiškėjas
- J. P., D. P.
- Advokatai
- Arūnas Kontrimavičius
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų antstolės Nijolės Jutkienės ir akcinės bendrovės „Swedbank“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. P. ir D. P. skundą dėl antstolės Nijolės Jutkienės veiksmų, suinteresuotas asmuo (išieškotojas) „Swedbank“, AB.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai J. P. ir D. P. kreipėsi į teismą prašydami: 1) panaikinti antstolės Nijolės Jutkienės 2024 m. balandžio 2 d. patvarkymą Nr. S-24-92-5652 „Dėl 2024-03-22 J. P. ir D. P. prašymo“, 2024 m. balandžio 12 d. patvarkymą Nr. S-24-92-6592 „Dėl turto pardavimo varžytinėse“; 2) taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti turto realizavimo ir išieškojimo vykdymo procesą vykdomojoje byloje Nr. 0092/12/00784.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas 2024 m. balandžio 24 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškimą. Teisme 2024 m. balandžio 30 d. gautas pareiškėjų skundas dėl teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutarties.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. gegužės 6 d. nutartimi nutarė priimti pareiškėjų J. P. ir D. P. atskirąjį skundą ir panaikinti teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartį ir pareiškėjų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėti iš esmės; tenkinti pareiškėjų J. P. ir D. P., atstovaujamų advokato Arūno Kontrimavičiaus prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti turto realizavimo ir išieškojimo vykdymo procesą vykdomojoje byloje Nr. 0092/12/00784 iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.
4. Teismas nurodė, kad prašoma suma, dėl kurios vykdoma vykdomoji byla, didelė. Taip pat nurodė, kad teisme 2024 m balandžio 26 d. gautas pareiškėjų skundas dėl antstolės Nijolės Jutkienės veiksmų (po to, kai antstolė išnagrinėjo skundą).
5. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad turto pardavimas iš varžytynių kelia realią grėsmę, jog galimai palankaus sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba sprendimas būtų išvis neįvykdomas, todėl prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkintinas ir turto realizavimas ir išieškojimo vykdymas procese sustabdytinas, taikytinos laikinosios apsaugos priemonės.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
6. Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) „Swedbank“, AB atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti J. P. ir D. P. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:
6.1. Skundžiama pirmosios instancijos teismo 2024-05-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 2YT- 6446-1104/2024 yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi: (i) laikinosios apsaugos priemonės taikytos nesant abiejų privalomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų; (ii) pareiškėjų skundo reikalavimai panaikinti antstolės Nijolės Jutkienės 2024-04-02 ir 2024-04-12 patvarkymus yra prima facie nepagrįsti, be to, teismas skundžiamoje nutartyje jų net netyrė ir prima facie dėl jų net nepasisakė; (iii) išieškojimo vykdomojoje byloje stabdymas nesant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų yra neproporcinga, neteisinga ir tik pareiškėjų siekiams vilkinti išieškojimo procesą tarnaujanti priemonė.
6.2. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 746 straipsnis nustato išieškojimo iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto ypatumus, todėl šiuo konkrečiu atveju netaikomas CPK 667 straipsnis, reglamentuojantis skolininko, fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymą. Taigi, vien CPK 746 straipsnio ir 667 straipsnio analizė, jeigu pirmosios instancijos teismas būtų ją atlikęs, būtų leidusi nevienareikšmiai teigti, jog prima facie pareiškėjų skundas yra nepagrįstas ir negalėtų būti tenkinamas.
6.3. Vien pirmosios instancijos teismo nurodyta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prielaida – ginčas kilo dėl didelės vertės turto realizavimo priverstiniu būdu, savaime nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad šioje konkrečioje situacijoje egzistuoja CPK 144 straipsnyje nurodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindai.
6.4. Skundžiama nutartimi nepagrįstai neįvertinta tai, kad vykdomojoje byloje Nr. 0092/12/00784 vykdomas hipoteka įkeisto turto priverstinis pardavimas, todėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje su kitais asmenimis, nustatymo institutas šioje konkrečioje situacijoje apskritai netaikytinas. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad išieškojimas iš įkeisto turto vertės pradėtas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012-02-23 nutartimi Nr. 2552V/2011 bei vykdomas jau daugiau kaip dvylika metų, ir kad priimdamas skundžiamą nutartį padėjo pasiekti pagrindinius pareiškėjų tikslus – sustabdyti „Swedbank“, AB įkeisto turto pardavimą.
6.5. Pareiškėjai nepateikė pakankamai argumentų, kurie leistų įsitikinti, kad iš tiesų egzistuoja išimtinės aplinkybės stabdyti „Swedbank“, AB įkeisto turto priverstinį realizavimą vykdomojoje byloje.
6.6. „Swedbank“, AB nuomone, vykdomosios bylos Nr. 0092/12/00784 sustabdymas pažeidžia proporcingumo, ekonomiškumo, taip pat teisingumo principus. Vykdomosios bylos stabdymas nagrinėjamu atveju yra palankus tik pareiškėjams, tačiau ne tuo tikslu, kad būtų nustatyta J. P. turto dalis, esanti bendrojoje nuosavybėje su kitais asmenimis, bet siekiant ir toliau vilkinti išieškojimo veiksmus iš hipoteka įkeisto turto.
6.7. „Swedbank“, AB įkeisto turto realizavimo ir išieškojimo vykdymo proceso sustabdymas tokiomis aplinkybėmis prieštarauja išieškotojo teisėms ir teisėtiems interesams į hipoteka užtikrinto reikalavimo patenkinimą, taip pat yra neproporcinga, neekonomiška ir neteisinga priemonė.
6.8. „Swedbank“, AB nuomone, net jeigu pareiškėjų skundas būtų bent hipotetiškai pagrįstas ir egzistuotų objektyvi grėsmė, išieškotojo ir skolininko teisių ir turtinių interesų pusiausvyra atitinkančia, proporcinga laikinąja apsaugos priemone būtų ne vykdomųjų veiksmų, turto pardavimo stabdymas, varžytynių atšaukimas arba kita „Swedbank“, AB turto priverstinio realizavimo procesą nutraukianti priemonė, bet tik draudimas tvirtinti turto pardavimo iš varžytynių aktą, jeigu turtas būtų parduotas.
7. Antstolė Nijolė Jutkienė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024-05-06 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Priteisti iš pareiškėjų antstolės Nijolės Jutkienės patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato teisines paslaugas. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neatsižvelgė į susiklosčiusią faktinę ir teisinę situaciją, neįsigilino į vykdomosios bylos medžiagą, neanalizavo faktinių duomenų, nesivadovavo vykdymo veiksmų stabdymo bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindus reglamentuojančiomis teisės normomis, taip pažeisdamas materialinės ir procesinės teisės normas, nesirėmė aktualia teismine praktika, todėl priėmė naikintiną nutartį.
7.2. Teismas tinkamai nemotyvavo nutarties, nurodydamas vien tai, kad: „Iš bylos medžiagos matyti, kad prašoma priteisti suma, dėl kurios vykdomoji byla didelė, taip pat teisme 2024 m. balandžio 26 gautas pareiškėjų skundas dėl antstolės Nijolės Jutkienės veiksmų (po to, kai antstolė išnagrinėjo skundą).“ Tai, kad vykdomojoje byloje išieškoma skolos suma (o ne prašoma priteisti suma, kaip nurodė teismas) yra didelė, niekaip nepagrindžia vykdymo veiksmų stabdymo poreikio. Iš esmės teismas nenurodė jokių motyvų dėl galimo skundo pagrįstumo ar galimos grėsmės žalai kilti.
7.3. Pareiškėjai nepagrindė aplinkybės, jog, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, pareiškėjams gali kilti didelė turtinė žala bei kiltų grėsmė sprendimo įvykdymui (CPK 144 str. 1 d.). Pareiškėjai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, teikdami itin daug skundų ir prašymų antstolei ir teismams, siekdami bet kokiais būdais sustabdyti jau net 12 metų vilkinamą išieškojimą iš hipoteka bankui įkeisto turto, pasilikdami teisę šį turtą faktiškai naudoti, gauti iš jo pajamų, bet kartu ir nemokėti turimų skolų, nevykdyti įsipareigojimų.
7.4. Išieškojimas šioje vykdomojoje byloje Nr. 0092/12/00784 vyksta iš hipoteka įkeisto turto, kurio hipotekos įkeitimą ieškovė D. P. ne kartą ginčijo teisme, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. lapkričio 5 d. nutartimi, be kita ko, nutarė: Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės D. P. ieškinys atsakovėms akcinei bendrovei „Swedbank“, antstolei Nijolei Jutkienei ir valstybės įmonei Registrų centrui dėl hipotekos registravimo pripažinimo negaliojančiu ir turto perdavimo išieškotojui akto panaikinimo, tretieji asmenys – AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvoje veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialą, K. V., M.V., akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, palikti nepakeistą. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-859-1012/2022 netenkino D. P. ieškinio dėl hipotekos lakšto, identifikacinis kodas 15120070000447, kuriuo atsakovui buvo įkeistas Turtas, dalies pripažinimo negaliojančiu. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gruodžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-923-912/20222 Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-859-1012/20223 paliko nepakeistu.
7.5. Teikiant skundus antstoliui, teismui, teikiant ieškinius teismui, kartais buvo nurodoma, kartais – nenurodoma, kad neva nenustatytos sutuoktinės turto dalys, kad ne visas turtas yra įkeistas hipoteka, tačiau šie klausimai jau buvo išspręsti (ne kartą) įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Antra, vykdomoji byla vykdoma būtent dėl skolos išieškojimo iš įkeisto hipoteka turto, o ne iš bet kokio kito skolininkui priklausančio turto, kurio dalį bendrame turte būtų poreikis nustatyti. Pareiškėjai kartu su prašymu antstolei nepateikė jokių nuosavybės teises į minimus prašyme objektus patvirtinančių dokumentų, kuriais remiantis antstolė galėtų vertinti jų asmeninės, bendros jungtinės ar dalinės nuosavybes teisėmis valdomą turtą. Taigi, nesant objektų teisinės registracijos, antstolis negali spręsti dėl turto dalies bendrame turte nustatymo ar kt. Pareiškėjai turi visas galimybes ir šiandien įregistruoti ir įteisinti neįkeistą bankui turtą, kurį jie laiko bendros jungtinės nuosavybės teise valdomu turtu, ir pateikti antstolei Registrų centro dokumentus su tokio bendro turto duomenimis. Be to, prašyme net nėra aiškiai įvardintas turtas, kurį būtent skolininkai laiko neįkeistu ir kurio dalies nustatymo poreikis, jų nuomone, egzistuoja.
7.6. Būtent CPK 746 str. nustatyti išieškojimo iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto tvarkos ypatumai, todėl šiuo atveju antstolė neturi pagrindo nustatinėti dalis bendrame turte, remiantis CPK 667 str., kai yra vykdomas išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto.
7.7. Skunde taipogi nepagrįstai nurodoma, kad išieškojimo klausimo stabdymo antstolė nesprendė. Abu 2024-03-25 prašymo klausimai buvo išspręsti priimant 2024-04-02 Patvarkymą, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti 2024-03-25 prašymą: atsisakyta stabdyti vykdymo procesą iki bus nustatytos skolininko J. P. ir jo sutuoktinės D. P. turto dalys, kadangi atsisakyta tenkinti pirmąją prašymo dalį – Lietuvos Respublikos CPK 667 str. nustatyta tvarka imtis priemonių skolininko J. P. turto, kuris yra jo bendra su sutuoktine D. P. nuosavybe, dalies nustatymo.
7.8. Taikant laikinąsias apsaugos priemones stabdyti jau 12 m. besitęsiančius ir rezultato nepasiekiančius (dėl skolininkų procesinių teisinių priemonių naudojimo siekiant vilkinti išieškojimą) vykdymo iš hipoteka įkeisto turto veiksmus, kreditoriaus interesai yra itin pažeidžiami ir nepaisomi.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime į antstolės Nijolės Jutkienės atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo „Swedbank“, AB nurodo, kad antstolės Nijolės Jutkienės atskirasis skundas yra pagrįstas ir tenkintinas.
9. Atsiliepime į suinteresuoto asmens AB „Swedbank“ atskirąjį skundą antstolė Nijolė Jutkienė prašo tenkinti AB „Swedbank“ atskirąjį skundą.
10. Atsiliepime į antstolės Nijolės Jutkienės ir suinteresuoto asmens AB „Swedbank“ atskiruosius skundus pareiškėjai D. P. ir J. P. prašo AB Swedbank ir antstolės Nijolės Jutkienės pateiktus atskiruosius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024-05-06 nutarties atmesti ir teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atskiruosius skundu grindžia argumentais:
Šalies argumentai
10.1. Pareiškėjai pateiktame skunde dėl antstolės N. Jutkienės veiksmų bei prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodė, kad 2024 m. balandžio 2 d. patvarkymu Nr. S-24-92-5652 „Dėl 2024-03-22 J. P. ir D. P. prašymo“ , 2024 m. balandžio 12 d. patvarkymu Nr. S-24-92-6592 „Dėl turto pardavimo varžytinėse“ antstolė N. Jutkienė nutarė turtą pardavinėti varžytinėse, kurios negalimos neatsidalinus turto – išieškojimo, neperdavusi pareiškėjų skundo nagrinėti teismui, paskelbė varžytines, realizavus varžytinėse ginčo turtą galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas išvis būtų neįvykdomas, toks pardavimas sutinkamai su CPK 602 str. 1 d. 1 p. gali būti pripažintas negaliojančiu, todėl turto realizavimas ir išieškojimo vykdymas procese sustabdytinas, taikytinos laikinosios apsaugos priemonės. (CPK 145 str. 1 d. 9, 10 p.).
10.2. Vien tas faktas, kad antstolė N. Jutkienė 2024 m. balandžio 12 d. patvarkymu Nr. S-24-92-6592 „Dėl turto pardavimo varžytinėse“, paskelbė varžytines pareiškėjams 2024 m. kovo 22 d. pateikus prašymą (skundą), kurio, 2024 m. balandžio 2 d. priimtu patvarkymu Nr. S-24-92-5652 „Dėl 2024-03-22 J. P. ir D. P. prašymo“, antstolė N. Jutkienė netenkino ir išaiškino, kad šis patvarkymas per 20 d. nuo tos dienos kuria sužinojo apie priimtą patvarkymą, gali pateikti skundą, išieškojimo stabdymo klausimo iš viso nenagrinėjo, nesutikdama su jų pateiktais argumentais, antstolė neperdavė prašymo (skundo) klausimo nagrinėti apylinkės teismui, kaip tai numato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 str. 3 d., duoda pagrindą teigti, kad patvarkymas, kuriuo paskelbtos varžytinės yra neteisėtas ir realizavus turtą varžytinėse, kurios turėjo įvykti iki 2024 m. gegužės 13 d. , priėmus palankų pareiškėjams sprendimą, jo įvykdymas neabejotinai ne tik, kad gali pasunkėti, bet ir iš viso gali būti neįvykdomas.
10.3. Pareiškėjai antstolei pateiktame 2024 m. balandžio 16 d. skunde nurodė, skundo padavimo termino eigoje nelaukdama skolininko J. P. galimų teisių įgyvendinimo, antstolė neužtikrino skolininko J. P. teisės pasiūlyti areštuoto turto pirkėją (CK 704 str.), nors dar 2023 m. kovo 16 d. jis buvo pateikęs pareiškimą, kad pateiks turto pirkėją ir esant ginčui dėl turto pardavimo apimties pagal 2024-03-22 paduotą prašymą, to įgyvendinti negalėjo, kuo buvo pažeistos jo procesinės teisės. Tokių teisių įgyvendinimas nebuvo užtikrintas ir kitiems bendrasavininkams.
10.4. Įstatymai garantuoja D. P. sumokėti kreditoriui priklausančią skolos dalį ir sumokėjus perimti nekilnojamojo turto dalį, tačiau nenustačius jai priklausančios turto dalies, tame tarpe ir neįkeistos bei antstolės neareštuotos, tokių teisių įgyvendinti D. P. negali, todėl ir tai yra pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
12. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
13. Byloje sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria sustabdytas turto realizavimas ir išieškojimas vykdymo procese iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo
14. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas yra viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas). CPK 510 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo gali prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese, kai teikia skundą dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti. Laikinosios apsaugos priemonės taikymą – vykdymo veiksmų sustabdymą – numato ir CPK 510 straipsnio 8 dalis, nustatanti, kad skundo dėl antstolio veiksmų padavimas vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių specifika – išieškojimo vykdymo procese atidėjimas / sustabdymas – lemia, kad jos turėtų būti taikomos tik išimtiniais atvejais, esant pakankamai preliminarių duomenų apie asmens, prašančio jas taikyti, galimą teisių bei teisėtų interesų pažeidimą.
16. Teismas, spręsdamas dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, visų pirma, turi nustatyti, ar yra tikimybė, kad bus priimtas ieškovui (pareiškėjui) palankus teismo sprendimas. Tam būtina prima facie (iš lot. preliminarus vertinimas) įvertinti ieškiniu (pareiškimu) pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar pareikšti reikalavimai galėtų būti pripažinti tikėtinai pagrįstais. Preliminarus ieškovo (pareiškėjo) pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Jei preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad pareiškėjui palankus procesinis sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas.
17. Preliminarus pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų įvertinimas reiškia, kad teismas iš ieškinio reikalavimo bei faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio sprendžia, ar jis nėra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau netiria ir nevertina šio procesinio dokumento faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo. Taigi, pradinėje proceso stadijoje ieškinio (ne)pagrįstumas vertintinas tik tikėtinumo aspektu. Pagal teismų praktiką pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo pripažįstamos (ir) tada, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016 ir kt.). Šios aplinkybės atsiradimas iki klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimo apeliacine tvarka sudaro pagrindą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių arba jas panaikinti, jeigu tokias priemones taikė pirmosios instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-398-943/2016; 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-267-370/2017, 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1062-178/2018).
18. Nagrinėjamu atveju iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, jog pareiškėjų (skolininkų) skundas dėl antstolio veiksmų, kurio reikalavimų užtikrinimui pareiškėjai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jau yra išnagrinėtas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. birželio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-6994-1203/2024, kuria skundas dėl antstolio veiksmų atmestas. Nors minėta nutartis atskirojo skundo nagrinėjimo dienai nėra įsiteisėjusi, dėl jos peržiūrėjimo apeliacine tvarka yra paduotas atskirasis skundas, tačiau, atsižvelgiant į šios nutarties 17 punkte nurodytą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, darytina išvada, jog pareiškėjų (skolininkų) skundo dėl antstolio veiksmų atmetimas šiuo konkrečiu atveju sudaro savarankišką pagrindą netenkinti pareiškėjų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
19. Taip pat, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog nepritaikius pareiškėjų (skolininkų) nurodomų laikinųjų apsaugos priemonių kiltų grėsmė jų atžvilgiu galimam neigiamų pasekmių atsiradimui bei nebūtų užkirstas kelias naujiems teisiniams ginčams tarp šalių atsirasti.
20. Apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstu pirmosios instancijos teismo argumentą, kad suma, dėl kurios vykdoma vykdomoji byla yra didelė ir dėl to yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina, kad didelės išieškomos sumos kriterijus sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį vykdomojoje byloje apskritai negali būti vertinamas. Išieškomos sumos dydis savaime negali kelti grėsmės galimai palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymui.
21. CPK nuostatos neįtvirtina sąrašo pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiga įrodyti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, teko pareiškėjams.
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjų nurodomos aplinkybės, kuriomis grindžiamas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra deklaratyvios ir nesudarančios pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Byloje nėra pateikta pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą manyti, kad antstolei atlikus konkrečius vykdymo veiksmus bei teismui patenkinus pareiškėjų skundą, vėliau nebus galima pašalinti šiais veiksmais sukurtų pasekmių. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjai įrodė kitą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – grėsmę, kad nesustabdžius išieškojimo vykdymo procese, priimto procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nėra pagrindo spręsti, jog tenkinus pareiškėjų skundą, bus padaryta didelė žala ar kils grėsmė būsimo teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus pareiškėjams, įvykdymui. Priešingai, šiuo atveju yra pagrindas sutikti su apeliantų teiginiais, kad išieškotojui „Swedbank“, AB įkeisto turto realizavimo ir išieškojimo vykdymo proceso sustabdymas prieštarauja išieškotojo teisėms ir teisėtiems interesams į hipoteka užtikrinto reikalavimo patenkinimą, taip pat yra neproporcinga, neekonomiška ir neteisinga priemonė. Pažymėtina, kad vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
23. Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Laikinųjų apsaugos priemonių institutas negali būti naudojamas kaip priemonė išvengti priverstinio vykdymo veiksmų ar dėl jų kylančių nepatogumų.
24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantams, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad egzistuoja grėsmė teismo procesinio sprendimo įvykdymui. Daroma išvada, kad pareiškėjai neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų, o pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo pareiškėjų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nepagrįstai jį tenkino.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
25. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010, kt.). Todėl į esminius atskirojo skundo argumentus atsakius, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.
26. Apibendrinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netinkamai išsprendė klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – antstolės vykdymo veiksmų sustabdymo. Todėl egzistuoja pagrindas patenkinti apeliantų atskiruosius skundus, panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria pareiškėjų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo patenkintas, ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjų prašymą pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones (sustabdyti turto realizavimo ir išieškojimo vykdymo procesą vykdomojoje byloje Nr. 0092/12/00784, iki kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje) iki tol, kol bus išnagrinėta byla pagal pareiškėjų skundą dėl antstolio veiksmų ir įsiteisės joje priimtas procesinis sprendimas atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
27. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
28. Tenkinus apeliančių skundą, pareiškėjų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Suinteresuotas asmuo „Swedbank“, AB nėra pareiškęs prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, o antstolė Nijolė Jutkienė nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
suinteresuotų asmenų antstolės Nijolės Jutkienės ir akcinės bendrovės „Swedbank“ atskiruosius skundus tenkinti.
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjų J. P. ir D. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.