- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-09
- Bylos Nr.
- e2-173-798/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00265-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Danės perlas“, uždarajai akcinei bendrovei „Melkra“, A. K.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gridin’s Group LT“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Danės perlas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 21 d. nutarties, kuria teismas netenkino atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gridin’s Group LT“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Melkra“, A. K., uždarajai akcinei bendrovei „Danės perlas“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 954 266,41 Eur nuostolių priteisimo. Reikalavimą grindė tuo, kad atsakovė UAB „Danės perlas“ padarė įvairius šalių sudarytų rangos sutarčių pažeidimus taip pat su kitomis atsakovėmis pažeidė šalių sudarytą nekonkuravimo susitarimą. Reikalavimo įvykdymui užtikrinti, ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės UAB „Danės perlas“ turto areštą.Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. balandžio 29 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartimi minėtą nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies.Atsakovė UAB „Danės perlas“ pateikė prašymą panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. spalio 21 d. nutartimi prašymo netenkino.Teismas nustatė, kad atsakovė nepateikė neginčijamų įrodymų, kad po 2016 m. rugsėjo 30 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties iš esmės pasikeitė aplinkybės ir išnyko laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas, ir įvertinęs visus nurodytus motyvus, sprendė, jog nėra pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimui.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė UAB „Danės perlas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas, remdamasis apeliacinio teismo nutarties privalomumu, nevertino atsakovės pateiktų dokumentų ir paaiškinimų dėl tų aplinkybių, kurios kėlė abejonių apeliaciniam teismui, t. y. dėl ieškinio nepagrįstumo jokiais įrodymais dalyje dėl nuostolių atlyginimo pažeidus nekonkuravimo susitarimą, dėl atsakovės finansinės padėties ir ryšių su UAB „Melkra“. Teismui remiantis apeliacinio teismo nutarties privalomumu sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jis turėtų remtis ir apeliacinio teismo aiškinimu tuo pačiu klausimu kitoje byloje Nr. e2-1084-464/2016, kurioje vyksta šalių ginčas, kadangi ginčo aplinkybės iš esmės vienodos.Atsakovė nesutinka su teismo vertinimu, kad jos finansinė padėtis nėra aiški. Pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovė veikia pelningai, moka mokesčius bei darbo užmokestį, pajamų ir turto vertė viršija ieškinio sumą. Stabili ir gera finansinė padėtis įrodo, kad ieškinio suma nėra nepakeliama atsakovei. Kita vertus, priešingai nei nurodo teismas, pagal naujausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, didelė ieškinio suma nepreziumuoja grėsmės sprendimo įvykdomumui. Teismas neįvertino įrodymų, paneigiančių ryšius su UAB „Melkra“, t. y., jog abi įmonės registruotos tuo pačiu adresu ofisų pastate kaip ir dar bent 23 įmonės, UAB „Melkra“ įsteigė S. K., o šiuo metu akcininkas yra A. L., kurie nėra atsakovės akcininkai, atsakovės akcininkė ir vadovė A. K. ir jos sutuoktinis nėra ir nebuvo UAB „Melkra“ darbuotojai. Duomenų apie atsakovės darbuotojų perėjimą į UAB „Melkra“ atsakovė neturi, nes jų negali gauti. Kita vertus, dėl pačios ieškovės itin didelio įsiskolinimo atsakovei, ji turėjo mažinti darbų apimtis, atitinkamai atleisti dalį darbuotojų, kurie galėjo įsidarbinti panašia veikla užsiimančioje UAB „Melkra“.Teismas nepagrįstai sprendė, kad prie ieškinio yra pridėti jį pagrindžiantys įrodymai. Ieškovės pateikti įrodymai apie įsiskolinimus, negautas pajamas yra jos pačios surašytos įvairios lentelės, raštai, kuriuos paneigia atsakovės pateikti įrodymai.Teismas neįvertino, jog pažeidžiamas proporcingumo principas, kadangi ieškovė nemoka atsakovei susidariusio įsiskolinimo, dėl kurio vyksta ginčas kitoje byloje, ir dar papildomai prašo areštuoti jos turtą. Vien įvertinus šią aplinkybę arešto mastas turėtų būti bent sumažintas ieškovės įsiskolinimo dydžiu.Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:Teismui nėra žinomos nei c. b. Nr. e2-1084-464/2016 bylos esmė, nei pirmosios instancijos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo argumentai naikinant Klaipėdos apygardos teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė nutylėjo daug faktinių aplinkybių, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu / panaikinimu c. b. Nr. e2-1084-464/2016, be to, šis klausimas nėra šio atskirojo skundo objektas.Nors atsakovė teigia, kad jos finansinė padėtis stabili, ji nepateikė įrodymų, paneigiančių įsiskolinimus, susijusius su darbo santykiais.Atsakovė bando paneigti UAB „Danės perlas“ ir UAB „Melkra“ sąsajumą, tačiau, kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, šių įmonių sąsaja yra bylos įrodinėjimo dalykas ir bus nagrinėjama teisme.Nors atsakovė kritikuoja patikslinto ieškinio preliminarų pagrįstumą, tačiau ieškinio pagrįstumas yra bylos nagrinėjimo dalykas, be to, nei UAB „Melkra“, nei atsakovė A. K. nepateikė teismui atsiliepimų į patikslintą ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Byloje nustatyta, kad klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo sprendžiamas antrą kartą. Pirmą kartą nagrinėjant šį klausimą, Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs ieškovės atskirąjį skundą pirmosios instancijos teismui atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones, 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį ir ieškinio sumai taikė atsakovės turto areštą. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad egzistuoja preliminarus ieškinio pagrįstumas. Teismas nustatė, kad ieškinyje nurodytos aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas, bei įrodymai, kurie, ieškovės vertinimu, patvirtina šias aplinkybes, t. y. nurodytas ieškinio pagrindas. Atsakovė neneigia, kad su ieškovės nurodytais užsakovais turėjo ar tebeturi sutartinių teisinių santykių. Tuo tarpu dėl netiesioginių ir prašomų išreikalauti įrodymų vertinimo, ir ieškovės nurodytų skaičiavimų dėl negautų pajamų dydžio, apeliacinis teismas atsisakė pasisakyti, argumentuodamas tuo, kad tai reikštų bylos nagrinėjimą iš esmės.Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).Remiantis aukščiau aptarta teismų praktika, apeliacinis teismas sprendžia, kad preliminariai vertinant ieškinio reikalavimų pagrįstumą bei pateiktus įrodymus, negalima daryti išvados, kad ieškovei palankaus teismo sprendimo galimybė apskritai neegzistuoja, tačiau ir šiuo atveju nevertina ir nepasisako dėl atsakovės argumentų, susijusių su ieškovės pateiktų įrodymų sąsajumu, įrodomąją reikšme byloje, dėl kurių vertinimo analogiškos pozicijos laikomasi ir įsiteisėjusioje Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartyje. Sprendžiant dėl kitos būtinos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, t. y. grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimo, pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama, yra ieškinio suma. Preziumuojama, kad didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-783/2012). Ši prezumpcija nėra absoliuti, tačiau pareiga įrodyti gerą turtinę padėtį (galimybę įvykdyti ieškinio reikalavimus) ir taip paneigti minėtą prezumpciją tenka šaliai, kuri yra suinteresuota laikinųjų apsaugos priemonių netaikymu (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1319-330/2015, 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1273-516/2015)Priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas laikėsi formuojamos teismų praktikos dėl didelės ieškinio sumos reikšmės sprendžiant, ar egzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, bei išsamiai išanalizavo atsakovės pateiktus papildomus duomenis apie jos finansinę padėtį bei sąsajas su UAB „Melkra“, kurių nebuvo pateikusi pirmą kartą sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliacinis teismas, išnagrinėjęs apeliantės pateiktus duomenis, neturi pagrindo vertinti jų kitaip nei tai darė pirmosios instancijos teismas. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė savo pateiktus finansinės atskaitomybės duomenis vertina atsietai nuo kitų bylos aplinkybių, vien turimo turto ir gaunamų pajamų aspektu.Patikrinus viešai prieinamus apeliantės finansinės atskaitomybės duomenis nustatyta, kad apeliantė pateikdama duomenis už 2015 m. aiškinamajame rašte nurodė, kad 2015 m gruodžio 31 d. turėjo 197 darbuotojus, tuo tarpu viešai prieinamais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenimis 2017 m. vasario 6 d. apeliantė turėjo tik 35 darbuotojus. Nors apeliantė teigia, kad darbuotojų skaičius priklauso nuo vykdomų projektų, be to, ji atleido dalį darbuotojų dėl tariamo ieškovės įsiskolinimo negrąžinimo, šiems teiginiams, kad būtent dėl šių aplinkybių mažėja gaunamas pelnas ir didėja įsiskolinimai, pagrįsti apeliantė nepateikė jokių įrodymų. Kita vertus pačios apeliantės tokie teiginiai leidžia manyti, kad jos finansinė padėtis nėra stabili. Atkreiptinas dėmesys, kad UAB „Melkra“ aiškinamajame rašte, pateiktame su finansinės atskaitomybės duomenis už 2015 m. nurodo, kad 2015 m. bendrovėje nebuvo samdomų darbuotojų, tuo tarpu pagal viešai prieinamus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenis 2017 m. vasario 6 d. UAB „Melkra“ turėjo jau 136 darbuotojus. Nors iš apeliantės pateiktų duomenų matyti, kad jos ir UAB „Melkra“ steigėjai ir akcininkai nesutampa, tačiau įvertinus tai, kad UAB „Melkra“ įtraukta atsakove šioje byloje, į ieškovės argumentus apie apeliantės darbuotojų perkėlimą į šią įmonę bei pats ginčo pobūdis – ieškinys grindžiamas apeliantės ir UAB „Melkra“ atliktais nesąžiningos konkurencijos veiksmais, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.Apeliacinis teismas atmeta atskirojo skundo argumentus, jog apeliantė varžoma neproporcingai, kadangi ieškovė jai jau yra skolingą reikšmingą sumą, dėl kurios yra priimtas teismo sprendimas. Tačiau, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, c. b. Nr. e2-1084-464/2016 priimtas sprendimas apeliantės naudai yra apskųstas, todėl šie apeliantės argumentai atmestini.Apeliacinis teismas sprendžia, jog esant pirmiau išdėstytoms aplinkybėms, nėra pagrindo dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį.Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinis teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadas pagrindžiančiais motyvais, todėl atskirąjį skundą atmeta, o teismo nutartį palieka nepakeistą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.