Kauno apygardos teismo nutartis

2021-06-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-345-594/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-05-04Kauno apylinkės teismas
  2. T-1220-725/2017Nutartis · 2017-10-02Kauno apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2020-10-21Kauno apygardos teismas
  4. TS-98-946/2021Nutartis · 2021-04-23Kauno apylinkės teismas
  5. T-469-917/2021Nutartis · 2021-04-27Kauno apylinkės teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2021-06-07Kauno apygardos teismas
  7. TS-215-753/2021Nutartis · 2021-10-05Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-07
Bylos Nr.
1S-345-594/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-55152-2016-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
Nuteistasis
T. N.
Kategorijos
  • 2.5.14.2Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tvirtinimas (BPK 360 str.)
Baudžiamoji byla Nr. 1S-345-594/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55152-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2.; 2.5.19. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės,

nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo T. N. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. balandžio 23 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. kovo 8 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti T. N. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. T. N. nuteistas Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį ir, pritaikius BK 64¹ straipsnį, jam paskirta vienu trečdaliu sumažinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, T. N. paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant T. N. neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; dirbti arba registruotis darbo biržoje.

2. Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. nutartimi panaikintas Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu paskirtas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir nuteistasis T. N. pasiųstas į laisvės atėmimo vietą atlikti jam paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę.

3. Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartimi, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į nuteistajam T. N. Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymo atidėjimas panaikintas Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. nutartimi, papildomai įskaitytas kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas nuo 2020 m. liepos 31 d. iki 2020 m. rugpjūčio 4 d. imtinai, vieną kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

4. Laisvės atėmimo bausmės pradžia - 2020 m. liepos 31 d., bausmės pabaiga – 2022 m. liepos 31 d. Neatlikta bausmės dalis 2021 m. kovo 4 d. – 1 metai 4 mėnesiai 26 dienos.

5. Komisija 2021 m. kovo 8 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė T. N. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 4 dalį. Komisija konstatavo, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrintas ir galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

6. Kauno apylinkės teismas 2021 m. balandžio 23 d. nutartimi atmetė nuteistojo T. N. skundą dėl Komisijos 2021 m. kovo 8 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo, motyvuojant tuo, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

7. Nuteistasis T. N. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 23 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pagal BVK 157 straipsnio 4 dalį.

7.1. Skunde teigiama, kad nei vienas iš Komisijos narių nedirbo ir nebendravo su nuteistuoju individualiai pagal socialinės reabilitacijos planą. Taip pat į Komisijos posėdį nepakviestas nei vienas su nuteistuoju bendravęs resocializacijos skyriaus specialistas. Pažymima, kad dauguma Komisijos narių yra ne pataisos namuose dirbantys specialistai, todėl Komisija nuteistojo asmenybę, charakterį ir elgesį vertino tik iš nedidelio aprašymo asmens byloje.

7.2. Nuteistasis nurodo, kad 2017 m., patekdamas į įkalinimo įstaigą Vokietijos Federacinėje Respublikoje, buvo 19 metų ir laisvėje nespėjo pradėti mokslų, todėl iš karto kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją, kad būtų sudarytos sąlygos studijuoti Kauno kolegijoje nuotoliniu būdu. Tačiau jam buvo pasakyta, kad dėl jo vieno į kolegiją niekas nesikreips, o jei nori tokių sąlygų, jis turi savarankiškai surinkti bent 20 žmonių grupę. Nuteistajam buvo pasiūlyta mokintis staliaus specialybės. Nuteistojo nuomone, pataisos įstaiga neužtikrina ir nesudaro galimybės studijuoti aukštojoje mokykloje.

7.3. Nuteistasis teigia, kad Komisijos nutarime apie jį nurodoma informacija yra netiksli ir prieštaringa. Nutarime nenurodyta, kad iki šių metų sausio mėnesio nuteistasis turėjo tvirtus santykius su drauge, kurie nutrūko, tačiau jie iki šiol bendrauja. Taip pat nutarime nurodoma, kad dėl jo pataisos namuose negauta vykdomųjų dokumentų, tačiau tuo pačiu metu jis įpareigojamas dengti vykdomuosius dokumentus. Be to, nurodoma, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu geba išvengti rizikingų situacijų, stengiasi save realizuoti priimtinais būdais bei priemonėmis, tačiau tuo pačiu teigiama, kad jis to negeba.

7.4. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad dauguma dinaminių balų taip pat yra statiniai ir nekintami, nes skirti dėl darbinės patirties stokos, savęs žalojimo grėsmės (nors tokios grėsmės nėra, o balai skirti dėl tolimos praeities klaidų) ir išsilavinimo. Daugumos balų esant pataisos įstaigoje mažinti neįmanoma dėl jų pobūdžio. Be to, Komisija ir pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad prevenciniai ir pozityvaus užimtumo užsiėmimai dėl Covid-19 pandemijos ir karantino nevyko. Nuteistasis lanko neseniai atnaujintas alkoholio ir narkotikų prevencijos programas ir stengiasi mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Pažymima, kad dauguma nurodomų kriminogeninių veiksnių yra susiję su nuteistojo elgesiu laisvėje 2017 metais, vaikystės klaidomis ir netinkamu gyvenimo būdu, dėl ko jis buvo įkalintas. Per ilgą įkalinimo laiką šių veiksnių neliko, nes keitėsi nuteistojo charakteris, požiūris į gyvenimą.

7.5. Skunde teigiama, kad mažiausiai dėmesys buvo kreipiamas į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Pažymima, kad nuteistasis pas psichologę lankosi reguliariai kas savaitę ne tik dėl elgesio korekcijos, bet ir dėl jam diagnozuotos sunkios depresijos. Taip pat nuteistasis bausmės atlikimo metu dirba, darbovietėje apibūdinamas teigiamai, nėra gavęs nei vieno perspėjimo dėl tvarkos pažeidimų, nebaustas ir nesvarstytas drausmine tvarka, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Nuteistasis pažymi, kad mamai nustatyta antra invalidumo grupė, todėl jis jaučia pareigą jai padėti ir nekartos praeities klaidų. Išėjęs į laisvę gyvens pas mamą, turės nuolatinę gyvenamąją vietą, jam bus taikoma intensyvi priežiūra, todėl probacijos pareigūnams bus lengvai pasiekiamas.

Atsiliepimas

8. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė B. Č. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo nuteistojo T. N. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 23 d. nutartį.

8.1. Atsiliepime pakartojamos skundžiamoje nutartyje nustatytos aplinkybės, charakterizuojančios nuteistąjį, bei nurodoma, jog vien teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudaro pakankamo pagrindo taikyti jam lygtinį paleidimą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog nuteistasis įvykdė tik vieną iš keturių jam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių – siekti įsidarbinti pataisos įstaigoje. Kitų šiame plane numatytų priemonių nuteistasis nevykdė, o tai rodo, kad jis tinkamų išvadų dėl savo elgesio nedaro ir nesiekia pasitaisyti.

8.2. Nuteistojo T. N. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas atliktas vadovaujantis Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodika, todėl ši rizika nustatyta teisėtai ir pagrįstai. T. N. nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika (artima aukštai). Statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma 50 balų, todėl T. N. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę turi visas galimybes sumažinti pakartotinio nusikalstamumo riziką, t. y. pakeisti savo veiksmų pasekmių įvertinimą, identifikuoti problemas, keisti požiūrį į nusikalstamumą ir visuomenę, toliau vykdyti finansinius įsipareigojimus, laikytis pataisos įstaigos taisyklių ir siekti pašalinti kylančias abejones dėl galimo pakartotinio nusikalstamo elgesio.

Žemesnės instancijos teismas

8.3. Prokurorės nuomone, Komisija ir pirmosios instancijos teismas vertino visas T. N. lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas tiek nuteistąjį teigiamai, tiek neigiamai apibūdinančias aplinkybes, nei vienai iš jų neteikiant pranašumo. Nuteistajam nepriimtinos Komisijos nutarime nurodytos jo asmenį charakterizuojančios aplinkybės, nėra pagrindas pripažinti, jog lygtinio paleidimo nuostatos jam nepagrįstai nebuvo taikytos.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. N. skundas atmetamas.

9. Pasisakant dėl skundo argumentų apie Komisijos sudėtį ir jos galimybes vertinti nuteistojo asmenybę sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti jam lygtinį paleidimą, pažymėtina, kad pagal Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-107, 7 punktą į komisijos narius skiriami Kalėjimų departamento, pataisos įstaigų darbuotojai, probuotojai, ne mažiau kaip du asociacijų, religinių bendruomenių ar religinių bendrijų atstovai ir (ar) savanoriai, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. Iš Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. birželio 26 d. įsakymo Nr. V-182 ir 2021 m. sausio 26 d. įsakymo Nr. V-28 matyti, kad Komisija buvo sudaryta laikantis minėtų nuostatų. Iš Komisijos 2021 m. kovo 4 d. posėdžio protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Komisijai buvo pateikta visa nuteistojo T. N. asmens byla ir su klausimo nagrinėjimu susijusi medžiaga, bei, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, posėdžio metu buvo išklausytas su nuteistuoju dirbantis Resocializacijos skyriaus specialistas S. R.. Atsižvelgiant į tai atmestini kaip nepagrįsti skundo argumentai, kad T. N. asmenybė buvo vertinta neturint visos nuteistąjį charakterizuojančios medžiagos.

10. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai ir nuteistajam sutinkant su intensyvios priežiūros taikymu, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

11. Aukštesniojo teismo vertinimu, tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl nuteistajam T. N. netaiko lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.

12. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis T. N. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Tačiau, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga ją mažinant. Iš 2021 m. vasario 24 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Socialinio tyrimo išvada) matyti, jog atlikus nuteistojo vertinimą pagal „OASys“ metodiką, T. N. nustatoma ne žema, bet vidutinė – 95 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuo pirminio 2020 m. spalio 1 d. atlikto vertinimo, T. N. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo tik keturiais balais, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, nerodo itin didelių nuteistojo pastangų koreguojant elgesį. Pagal „OASys“ metodiką nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nuo vidutinės iki aukštos skiria tik penki balai. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad remiantis Socialinio tyrimo išvada, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių balų skaičius (45 balai), kuriuos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę sumažinti. Vertinant nuteistojo pažangą reikia atsižvelgti ne tik į balus, bet ir į nuteistojo veiksmus mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Pažymėtina, kad siekiant lygtinio paleidimo net ir su intensyvia priežiūra, nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog jis yra pasiruošęs savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, kas šiuo atveju nėra nustatyta.

13. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis individualų socialinės reabilitacijos planą ir Komisijos numatytas priemones vykdo tik iš dalies – jis pataisos įstaigoje dirba, baigė naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programą, išklausė teisinių ir socialinių užsiėmimų ciklą, skirtą asmenims, kuriuos ruošiamasi išleisti iš laisvės atėmimo vietų, šiuo metu dalyvauja integracijos į visuomenę programoje, taip pat dalyvavo kvadrato varžybose. Vis dėlto, priešingai nei teigiama skunde, aukštesnės instancijos teismui pateiktoje nuteistojo asmens byloje nėra duomenų, kad jis dalyvavo prevenciniuose užsiėmimuose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, kurios padėtų mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Taip pat nustatyta, kad nuteistasis dalyvavo tik vienoje pozityvaus užimtumo priemonėje – kvadrato varžybose.

14. Teigiamai T. N. elgesį apibūdina tai, kad jis šiuo metu laikosi vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, per visą bausmės laikotarpį nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių, nebuvo baustas drausmine tvarka, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, laisvėje turės nuolatinę gyvenamą vietą. Taigi, toks elgesys yra tiek toleruotinas, tiek formuojantis manymą, kad nuteistasis savo elgesį po truputį koreguoja reikiama linkme. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet visų jo asmenybę apibūdinančių ir elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, nenustatyta.

15. Pritariant Komisijos nutarimo ir apylinkės teismo nutarties motyvams, pažymėtina, kad skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, šis teistumas T. N. yra šeštas, jo padarytos nusikalstamos veikos, kurioms būdingas nusikaltimų modelis, yra turtinio pobūdžio. Taip pat T. N. vieną kartą teistas užsienyje ((duomenys neskelbitni)) už analogiškų nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę jis atlieka už ne vienos nusikalstamos veikos padarymą, už kurias jis nuteistas keliais nuosprendžiais. Kaip matyti iš teisėjų kolegijai pateiktos medžiagos, praeityje nuteistajam buvo skirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė (laisvės apribojimas) bei jis yra realiai atlikęs ir laisvės atėmimo bausmes, taip pat jam buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas. Tačiau tai nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo ir netinkamo elgesio, todėl buvo panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir T. N. pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, o sąlygotas susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas didina tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų veikų pavojingumą visuomenei. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Socialinio tyrimo išvadą T. N. pirmą kartą su policija susidūrė būdamas 13 metų, kai pabėgo iš namų, o jam būnant 15 metų pirmą kartą taikyta baudžiamojo poveikio priemonė. Nuteistasis būdamas laisvėje ne tik darė naujas nusikalstamas veikas, bet ir nesilaikė jam skirtų įpareigojimų. Visa tai rodo, kad pavyzdingo ir nepriekaištingo elgesio ilgesnį laikotarpį jam vis tik nepavyksta išlaikyti bei leidžia spręsti, jog nuteistojo elgesio korekcija dar turi būti tęsiama. Įvertinus nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo manyti, kad šiuo metu paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos lygtinai, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu. Juo labiau, kad remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, T. N. teistumų skaičius, teistumas už plėšimą, ankstesnio laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarytos naujos nusikalstamos veikos, jo nusikalstamam elgesiui būdingas modelis yra nekintantys kriminogeniniai veiksniai, galintys paskatinti pakartotinį jo nusikalstamumą.

16. Nors ankstesni teistumai ir nusikaltimų sunkumas, jų pobūdis ir skaičius negali būti besąlyginiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau teismas privalo vertinti visumą aplinkybių. Kaip matyti iš Komisijos nutarimo ir skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio, aplinkybės apie nuteistojo padarytus nusikaltimus, buvo įvertintos kitų duomenų kontekste, kas neprieštarauja BVK 157 straipsnio nuostatoms ir formuojamai teismų praktikai. Nagrinėjamu atveju, padaryta pagrįsta ir motyvuota išvada, kad T. N. pažanga šiuo metu dar nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Nuteistojo padarytų veikų pobūdis, kiekis ir padarymo aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistasis teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino bei neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, todėl, įvertinus visumą aplinkybių, nuteistojo pataisos procesas dar turi tęstis struktūruotoje aplinkoje.

17. Abejonių, kad T. N. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals kelia ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti kiti jo asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – atsakingumo stokojimas, pasirinkimas situacijų, kurios didino pakartotinio nusikalstamumo riziką, savęs žalojimo istorija. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis laisvėje stokojo atsakingumo, nuolatos pasirinkdavo situacijas, kurios didino pakartotinio nusikalstamumo riziką. Nuteistasis nesugebėdavo pasimokyti iš savo ankstesnių klaidų ir, nepaisant jam taikytų bausmių bei poveikio priemonių, stokojo valios radikaliai keisti savo gyvenimo būdą bei susikurti prosocialų elgesį skatinančią aplinką. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis geba išvengti rizikingų situacijų bei stengiasi save realizuoti priimtinais būdais ir priemonėmis. Tuo tarpu Komisijos nutarime nurodyta, kad jis to negebėjo būdamas laisvėje, tačiau šiuo metu keičiasi teigiama linkme. Pažymėtina, kad pats nuteistasis teigia, jog neturi draugų ir šiuo metu bendrauja tik su vienu asmeniu, su kuriuo susipažino kartu atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę Vokietijoje. Nuo kitų draugų, kuriuos anksčiau turėjo laisvėje, atsiribojo savo noru. Dalies jų atsisakė, nes jie veda netinkamą gyvenimo būdą ir didina jo riziką nusikalsti. Kitiems buvo gėda prisipažinti, jog yra įkalinimo įstaigoje. Dėl to kartais jaučiasi vienišas. Tačiau ryšį palaiko su mama. Save vertina teigiamai, adekvačiai. Geba įvardinti savo teigiamas ir neigiamas savybes. Bausmės atlikimo Vokietijoje metu žalojosi, tačiau tikslo numirti neturėjo, o tai darė dėl emocijų ir manipuliaciniais tikslais, nes buvo uždrausta bendrauti su artimaisiais. Pataisos namuose nefiksuota suicidinių minčių. Nuteistasis gulėjęs psichiatrinėje ligoninėje dėl galimos depresijos, tačiau teigia, jog tokiu būdu mėgino vilkinti ikiteisminį tyrimą. Tikrus depresijos simptomus išgyveno Vokietijos kalėjime, kai suvokė, jog įgijo priklausomybę nuo medikamentų. Nors nuteistasis skunde teigia, jog šiuo metu savęs žalojimo grėsmės nėra, tačiau taip pat nurodo, kad jam nustatyta sunki depresija, kas, aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, gali įtakoti nuteistojo emocinę savijautą ir rodo, kad jis turi tam tikrų psichologinių sunkumų, kurie gali paskatinti imtis netinkamų veiksmų savo paties ar net kitų asmenų atžvilgiu ir vėl nusikalsti.

18. Aukštesnės instancijos teismas taip pat pažymi, kad abejonių pakankama nuteistojo pažanga kelia ir nuteistojo impulsyvumas, nesugebėjimas priimti jam taikytų poveikio priemonių, kurie taip pat priskiriami jo nusikalstamą elgesį galintiems paskatinti kriminogeniniams rizikos veiksniams. Nuteistasis nusikaltimus, už kuriuos šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, įvykdė norėdamas „greitų ir lengvų pinigų“, todėl aktualus išlieka jo impulsyvumas. Tikėtina, jog veiklos galėjo būti ne spontaniškos, o planuotos, apgalvotos. Vokietijoje įvykdytas nusikaltimas turi smurtinio elgesio elementų: plėšimą įvykdė parduotuvėje, bendrininkų grupėje, grasinant ir sužeidžiant ginklu. Taip pat nuteistasis ir anksčiau yra mėginęs įvykdyti plėšimą bei nurodo, jog ir tada galimai būta smurto. Nuteistasis jaučia kaltę dėl įvykdytų nusikaltimų, nurodo, jog ypatingai paveikė susidūrimas teismo salėje su auka, kuomet matė jį įbaugintą, verkiantį. Dėl to neigiamai vertina savo nusikaltimus. Nuteistasis geba atpažinti ir įvardinti problemines sritis (priklausomybė nuo vaistų, netinkamas gyvenimo būdas laisvėje, elgesio pasekmės), priimti ir įgyvendinti jų sprendimus, tačiau linkęs jas spręsti savarankiškai, nenumato galimos paramos iš kitų asmenų. Atkreiptinas dėmesys, kad būdamas laisvėje T. N. nesilaikė probacijos sąlygų ir jam nustatytų pareigų. Nuteistasis šiuo metu suvokia, kad reikia laikytis įstatymų ir nustatytų taisyklių, tačiau praeityje ne visuomet gebėjo suvaržyti savo elgesį, atsižvelgdamas į tai. Taigi, šiuo metu nuteistasis geba įvertinti savo neteisėtais veiksmais sukeltas pasekmes bei sprendžia su tuo susijusias problemas, jo nuostatos nesusijusios su kriminaline subkultūra, tačiau jo elgesys laisvėje buvo nenuoseklus, jis vykdė nusikalstamas veikas. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nors šios aplinkybės rodo, jog nuteistasis koreguoja savo elgesį teigiama linkme, tačiau tai dar neleidžia spręsti apie pakankamai akivaizdžią nuteistojo pažangą pataisos proceso metu ir nėra pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir lygtinio paleidimo atveju.

19. Darbinės patirties neturėjimas ir lėšų paskirstymo kompetencija Socialinio tyrimo išvadoje taip pat yra nurodyti prie kriminogeninių rizikos veiksnių, galinčių paskatinti nuteistojo nusikalstamumą. Sutiktina su skundo argumentu, kad pataisos namuose negauta jokių vykdomųjų dokumentų dėl išieškojimo iš nuteistojo, todėl neaišku kuo remiantis nuteistasis Komisijos nutarime įpareigojamas dengti vykdomuosius dokumentus. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad dauguma padarytų nusikalstamų veikų buvo siekiama finansinės naudos, tinkamas lėšų tvarkymas ir teisėto pragyvenimo šaltinio užsitikrinimas vis dar išlieka aktualūs, siekiant nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio prevencijos. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo teigimu laisvėje jis oficialaus darbo stažo turi apie 6 mėn. bei yra dirbęs epizodiškai neoficialius darbus. Pažymėtina ir tai, kad laisvėje nuteistasis stokojo gebėjimų bei motyvacijos užsitikrinti stabilią finansinę padėtį, todėl siekdamas ją pagerinti darė nusikalstamas veikas. Šiuo metu nuteistasis dirba ir turi pakankamai pinigų kasdieninėms išlaidoms apmokėti, tačiau per mažai santaupų didesnėms išlaidoms.

20. Nuteistasis yra įgijęs vidurinį išsilavinimą. Atvykęs į pataisos namus jis kreipėsi dėl specialybės įsigijimo, tačiau jam buvo paaiškinta, kad jau yra sudarytos mokymosi grupės ir priimtas mokytis nebus. Nuteistasis nepateikė jokių duomenų, kad būtų kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją dėl pagalbos įstojant studijuoti į Kauno kolegiją, todėl nepagrįstais laikytini skundo teiginiai, kad nuteistajam nesudaromos sąlygos mokytis, juolab, kad apeliantas pripažįsta, kad jam buvo pasiūlyta įgyti specialybę. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės leidžia teigti, jog nuteistasis stokojo nuoseklios bei stabilios darbinės patirties, gebėjimo išlaikyti ilgalaikius darbo santykius, o tai turėjo įtakos jo finansiniai padėčiai bei gali paskatinti T. N. ir vėl nusikalsti.

21. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Tačiau nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog nuteistojo pastangų šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

22. Įvertinus T. N. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, pagrindo išvadai, kad nuteistasis, jam taikius lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nenusikals, teisinio pagrindo vis tik nėra. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir skundo teiginiai dėl artimų jo socialinių ryšių su mama ir drauge. Visų pirma pažymėtina, kad bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, jog T. N. palaikytų kokius nors ryšius su buvusia drauge, kuriuos būtų galima vertinti kaip mažinančius pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Neabejotina, jog socialinių ryšių su savo mama palaikymas gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, tačiau mamą nuteistasis turėjo ir iki jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, ir tai leidžia pagrįstai spręsti, jog T. N. būnant laisvėje, ši aplinkybė nebuvo pakankama siekiant atgrasyti nuteistąjį nuo jo nusikalstamo elgesio. Tuo labiau, kad iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog būdamas vaikas T. N. pabėgo iš namų ir jau darė nusikalstamas veikas.

23. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad Komisija ir pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo vienpusiškai ir neišsamiai, neatsižvelgė į nuteistojo pastangas keisti savo elgesį, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš Komisijos nutarimo ir apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo vertinami visi nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių T. N. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje nepakako. Tam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, pritaria ir aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija, todėl apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista, o skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo T. N. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. balandžio 23 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Albinas AntanaitisGiedrius EndriukaitisDaiva Jankauskienė