- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-04-07
- Bylos Nr.
- N2-1254-328/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08904-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Žukauskienė
- Ieškovas
- P. M.
- Atsakovas
- S. M.
- Išvadą teikia
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Dalė Žukauskienė, sekretoriaujant Violetai Žalienei, dalyvaujant ieškovui P. M. (P. M.), atsakovei S. M., atsakovės atstovui advokatui V. Ž., institucijos, teikiančios išvadą, atstovei V. S., teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo P. M. (P. M.) ieškinį atsakovei S. M. dėl bendravimo su nepilnamečiu tvarkos pakeitimo, atsakovės S. M. priešieškinį ieškovui P. M. (P. M.) dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, išlaikymo dydžio pakeitimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-02 (civilinė byla Nr. N2-1260-512/2011) sprendimu nustatytą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 2-5).
Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog mergaitė yra nuteikinėjama prieš jį, mokoma atsisakyti važiuoti į Vilnių, mergaitės atvažiavus pasiimti, ji nebūdavo nei fiziškai, nei morališkai parengta kelionei. Ieškovas nurodė, jog pačios bendravimo tvarkos keisti nenori, tačiau nori pakeisti bendravimo su vaiku vykdymo būdą. Ieškovo tėvai, tik po ieškinio padavimo teismui, turi galimybę pasikalbėti su anūke, iki to neturėjo tokios galimybės. Ieškovą tenkina sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, tačiau ieškovas prašo nustatyti, kad dukrą į Vilnių atvežtų atsakovė, o ieškovas savo lėšomis parvežtų vaiką į Klaipėdą. Prašė tenkinti ieškinį pilnai, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriame prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1260-512/2011 nustatytą bendravimo tvarką, pakeisti priteistą išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį, priteisti išlaikymo įsiskolinimą, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 39-41, 119-120).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, jog atsakovė bendrauti dukrai su tėčiu visiškai netrukdo. Mergaitei buvo diagnozuota sunki liga, padaryta operacija. Po operacijos reikia nuolatos prižiūrėti dukters maitinimą, stebėti jos savijautą, kad liga neprognozuojama. Mergaitė prieš kelionę pas tėtį pastoviai verkia, cypia, klykia. Prašė tenkinti priešieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Teismo posėdžio metu apklausta nepilnametė P. M. paaiškino, jog ji yra penkerių metų, lanko darželį, kuriame jai patinka dainuoti, sportuoti. Iš darželio ją pasiima mama, po to su mama žaidžia, eina į lauką, į parduotuvę. Gyvena su močiute ir mama. Pas močiutę, kuri gyvena Vilniuje bei tėtį jai, taip pat, patinka būti, tik nepatinka ilga kelionė. Pabuvusi pas tėtį greitai pasiilgta mamos. Vilniuje maistą mergaitei paruošia močiutė. Tėtis gyvena su močiute ir seneliu. Vilniuje mergaitę nuprausia tėtis, o rūbus išskalbia močiutė. Močiutę mergaitė labai myli, o močiutė ją myli. Paaiškino, kad mama neleidžia bendrauti su tėčiu per Skype, per Skype kalba su seneliu, kuris gyvena Norvegijoje. Su tėčiu truputį norėtų kalbėti per Skype, tačiau nenorėtų praleisti su tėčiu visų vasaros atostogų. Kelionės į Vilnių metu ji jaučiasi gerai, tik jai nusibosta.
Institucijos, teikiančios išvadą, atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog vaikas yra vienodai prisirišęs ir prie mamos, ir prie tėčio, myli abi močiutes, tačiau ilgesnį laiką pabuvusi su tėčiu, labai pasiilgta mamos. Atstovės nuomone, per dažnos ir ilgos kelionės daro įtaką vaiko emocijoms ir net sveikatai, todėl vaikas dažnai grįžta apsirgusi. Tėvo bendravimas su dukra per Skype kompiuterinę programą galėtų kompensuoti „gyvą“ bendravimą su vaiku, kadangi ilgas vaiko išvykimas neigiamai veikia tokį mažą vaiką. Bendravimas tėčio su vaiku mamos akivaizdoje darytų neigimą įtaką vaiko psichikai, nes mergaitė turėtų būti atsipalaidavusi, bendraudama su tėčiu, juo labiau, kad tėvai tarpusavyje nesutaria. Vaiko kelionės pas tėtį į Vilnių turėtų būti apribotos, bent jau kol mergaitės bus vyresnio amžiaus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.
Byloje esančiais įrodymais, šalių paaiškinimais nustatyta, kad šalys turi nepilnametę dukrą P. M., gim. 2008-11-07. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-11-02 sprendimu nutraukė tarp šalių sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su atsakove, priteisė nepilnamečio vaiko išlaikymui po 400,00 Lt kas mėnesį nuo 2010-06-16 iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatė bendravimo su vaiku tvarką (b.l. 6-12). Ieškovas nurodo, jog įsiteisėjus sprendimui, tarp šalių kyla nuolatiniai konfliktai dėl teismo sprendimo vykdymo. Kadangi po santuokos nutraukimo atsakovė su dukra išvyko gyventi į Klaipėdą, ieškovui nepakanka gaunamo atlyginimo kelionėms į Klaipėdą ir atgal į Vilnių, be to atsakovė vengia bendrauti su ieškovu, neteikia informacijos apie lėšų, skirtų vaiko išlaikymui panaudojimą. Atsakovė taip pat kelis kartus pakeitė gyvenamąją vietą, ieškovas neturi duomenų, kur šiuo metu gyvena jo nepilnametė dukra. Ieškovas taip pat teigia, jog atsakovė neleidžia dukrai bendrauti su tėčiu nei telefonu, nei Skype kompiuterine programa, nors ieškovo žiniomis, mergaitė bendrauja tokiu būdu su kitais giminaičiais, neatsižvelgdama į tai, jog ieškovas gyvena dideliu atstumu nuo dukters. Kadangi pasimatymų su dukterimi skaičius yra ganėtinai mažas, o atsakovė nėra patenkinta, jog mergaitė kartais ilgesnį laiką praleidžia su seneliais, ieškovas prašo įpareigoti atsakovę nedaryti kliūčių dukrai bendrauti su ieškovo giminaičiais. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog ieškovo atlyginimą sudaro 1045,23 Lt suma (b.l. 26). Kelionės išlaidas pasiimti dukrą sudaro vidutiniškai apie 68,00 Lt ( b.l. 27-28). Todėl ieškovas prašo pakeisti bendravimo su vaiku tvarką, nustatant, jog:
- iki dukra pradės lankyti mokyklą, ieškovas turi teisę bendrauti su dukra kiekvieno mėnesio antrąją savaitę nuo antradienio 12.00 val. iki sekmadienio 18.00 val. Ieškovas turi teisę bendrauti su dukra kiekvienais poriniais metais nuo lapkričio 5 d. 12.00 val. iki lapkričio 9 d. 18.00 val.
- kai dukra pradės lankyti mokyklą ieškovas turi teisę bendrauti su dukra kiekvieno mėnesio antrąjį ir ketvirtąjį savaitgalį nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 18.00 val. Ieškovas turi teisę papildomai bendrauti su dukra kiekvienais poriniais metais savaitgalį, einantį po dukters gimtadienio penktadienio nuo 17.00 val. iki sekmadienio 18.00 val.
- nepriklausomai nuo to, ar dukra lankys darželį, ar mokyklą ieškovas turi teisę bendrauti su dukra kiekvienais metais vasaros atostogų metu 14 dienų. Apie šį bendravimo laikotarpį ieškovas turi informuoti atsakovę ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų. Kiekvienais neporiniais metais nuo gruodžio 24 d. 12.00 val. iki sausio 2 d. 18.00 val., kiekvienais poriniais metais per Šv. Velykų išeigines dienas (nuo pirmos išeiginės dienos 12.00 val. iki paskutinės išeiginės dienos 18.00 val.).
- nustatyti, jog 2011-11-02 sprendime numatytomis dienomis atsakovė nuveža dukterį į Vilnių, o ieškovas, pasibaigus bendravimo laikui, parveža vaiką iš Vilniaus.
- nustatyti pareigą atsakovei kas mėnesį pateikti ataskaitą ieškovui apie išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą.
- nustatyti pareigą atsakovei informuoti ieškovą apie vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimą, leisti apžiūrėti, kokiomis sąlygomis gyvena vaikas, o taip pat pranešti visas kitas svarbias su vaiku susijusias aplinkybes.
- įpareigoti atsakovę nedrausti dukrai bendrauti su ieškovu ir seneliais (ieškovo tėvais) telefonu bei Skype kompiuterine programa.
- įpareigoti atsakovę nedaryti kliūčių dukrai bendrauti su ieškovo giminaičiais, o taip pat su ieškovo sugyventine/sutuoktine.
- nustatyti vaiko bendravimo su seneliais tvarką: iki vaikas pradės lankyti mokyklą 7 dienas kiekvieną ketvirtį, pradėjus lankyti mokyklą 14 dienų vasaros atostogų metu.
Atsakovė nurodo, jog ieškovo siūloma bendravimo su vaiku tvarka jos netenkina, kadangi atsakovė nedraudžia ieškovui bendrauti su dukra, tačiau ieškovui labiau rūpi ne bendravimas su dukra, o atsakovės socialinė bei šeimyninė padėtis. Atsakovė nurodo, jog 2013 metų vasarą praleidusi ilgesnį laiką pas ieškovą, bendravo ir su seneliais, ieškovo draugais, po tokio intensyvaus bendravimo mergaitei atsirado psichologinių sutrikimų, teko kreiptis į psichologą. Atsakovė teigia, jog užsiminus vaikui apie kelionę į Vilnių, mergaitė kategoriškai reiškia savo nepasitenkinimą, apsilankymų pas psichologą metu paaiškėjo, jog vaikas yra nuteikinėjamas prieš mamą, maitinamas pasibaigusio galiojimo produktais, todėl atsakovės nuomone, bendravimo su dukra tvarka keistina, išimtinai siekiant apginti dukters interesus, nustatant minimalią bendravimo tvarką su tėvu:
- ieškovas netrukdomai bendrauja su dukra jos gyvenamojoje vietoje ir laiku, iš anksto suderintu su nepilnamečio vaiko mama S. M..
- nepilnametės P. M. pasimatymai su tėvu P. M. (P. M.) yra vykdomi mamos akivaizdoje, o jos kelionės su vienu iš tėvų iš anksto yra derinamos, atsižvelgiant į P. M. šeimos gydytojo ir psichologo rekomendacijas.
Atsakovė pageidauja, kad tėtis su dukra matytųsi atsakovės akivaizdoje, kadangi mergaitė dažnai grįžta iš tėčio serganti, neprižiūrėta. Tėtis dažnai mergaitę nuteikinėja prieš mamą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.175 straipsnis, reglamentuojantis ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo, numato, jog gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Bylos duomenimis tėvai nesutaria dėl maksimalaus skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku ir patiriamų piniginių išlaidų. Tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes auklėti vaiką, tačiau tai nesumažina kito tėvo teisės dalyvauti vaiko auklėjime, todėl įstatymas įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime. Abu tėvai turi pareigą auklėti savo vaiką, užtikrinti jo harmoningą vystymąsi (Civilinio kodekso 3.165 straipsnis). Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, būdo, sąlygų ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žalinga įtaka (Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
Civilinio kodekso 3.170 straipsnis reglamentuoja kaip skyrium gyvenantys tėvai turi dalyvauti vaiko auklėjime nepriklausomai nuo to, kur tėvai gyvena. Įstatymas užtikrina abiejų tėvų maksimalų dalyvavimą jo auklėjimo procese, draudžia vienam iš tėvų kliudyti kitam įgyvendinti savo teises.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog tiek mama, tiek tėvas myli savo dukrą, siekia ja rūpintis, auklėti, lavinti, nori su ja bendrauti. Įrodymų, patvirtinančių tai, jog maksimali bendravimo tvarka darytų neigiamą poveikį vaikui, byloje nenustatyta. Nors atsakovė teigia, jog vaikas po ilgesnio bendravimo su tėčiu ir jo aplinkos žmonėmis, turi psichologinių problemų ir net užsiminus apie kelionę į Vilnių akivaizdžiai tam priešinasi, tačiau įrodymų apie psichologo padarytas išvadas, rekomendacijas, pastabas byloje nėra pateikta. Priešingai, iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nustatyta, jog mergaitė džiaugiasi būdama pas tėtį, nenori vykti namo pas mamą. Be to nėra pateikta įrodymų, jog laikotarpiu, kol mergaitė leidžia laiką su tėvu, būtų neprižiūrėta, netinkamai pagal metų laiką aprengta, nepavalgydinta ar kitokiais būdais su vaiku netinkamai elgiamasi. Sprendžiant bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia vertinami vaiko interesai, amžius, sveikatos lygis, vaiko norai. Mergaitė šiuo metu lanko darželį, gyvena kitame mieste, negu jos tėvas, yra nedidelio amžiaus, todėl nustatant bendravimo tvarką vertintini šie bylos aspektai. Ieškovas iš esmės neprašo keisti 2011-11-02 sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos, taip pat nepalaikė savo reikalavimų išdėstytų ieškinyje, todėl bendravimo tvarka nustytina vadovaujantis jau buvusia tvarka ir vertinant tas faktines aplinkybes, kurios buvo nustatytos bylos nagrinėjimo metu. Pagal ieškovo paaiškinimą, jam tiko buvusi tvarka, tačiau jis nėra finansiškai pajėgus mokėti kelionės išlaidų, todėl norėtų tik papildyti buvusią tvarką įpareigojant atsakovę apmokėti pusę kelionės išlaidų, kadangi po santuokos nutraukimo atsakovė išvyko gyventi į Klaipėdą, bei leisti su vaiku bendrauti Skype programa, įpareigoti atsakovę teikti informaciją apie vaiką.
Tėvų teisės bei pareigos vaiko atžvilgiu yra lygios, todėl vaiko motina su kuria pastoviai gyvena nepilnametis vaikas, privalo teikti kitam tėvui informaciją apie vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimą, sveikatos būklę, ugdymo rezultatus, netrukdyti ar kitaip riboti mergaitės galimybes bendrauti elektroninėmis ar kitomis ryšio priemonėmis, juo labiau, kad tėvai gyvena skirtinguose miestuose. Ieškovo reikalavimas kompensuoti vaiko kelionės sąskaitas nepagrįstas, kadangi vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su mama. Tai, kad atsakovė su dukra gyvena Klaipėdoje niekaip nepagrindžia aplinkybės, jog atsakovė turi pareigą kompensuoti vaiko kelionę pas tėvą.
Civilinio kodekso 3.172 straipsnyje nurodyta, jog tėvai (jei jų nėra – globėjai (rūpintojai) turi sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, jeigu tai atitinka vaiko interesus. Byloje nėra duomenų, jog mergaitės bendravimas su seneliais (ieškovo tėvais) darytų neigiamą įtaką vaiko psichikai, raidai, vystymuisi, todėl atsakovė neturėtų daryti kliūčių mergaitės bendravimui su kitais giminaičiais.
Vadovaujantis tėvų lygiomis teisėmis ir pareigomis vaiko atžvilgiu principu, vertinant faktines aplinkybes, vaiko interesus, ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies. Jei teismas nustatytų atsakovės siūlomą bendravimo su vaiku tvarką, iš esmės būtų suvaržytos ieškovo teisės, jo, kaip tėvo dalyvavimas auklėjant dukrą būtų minimalus ir tuo pačiu būtų pažeistos vaiko teisės nevaržomai bendrauti su tėvu ir artimais giminaičiais. Byloje nenustatyta, kad ieškovo veiksmai ar poelgiai darytų dukrai neigiamą įtaką. Byloje taip pat nėra duomenų, jog dukra turėtų specialių sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų bendrauti su tėčiu. Nors atsakovė teigia, jog dukra turi sveikatos problemų, tačiau iš byloje esančių Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos docento R. B. paaiškinimo matyti, jog mergaitė 2011-05-25 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Vaikų chirurgijos klinikoje buvo operuota dėl Hiršprungo ligos. Po atliktos operacijos komplikacijų nenustatyta, mergaitė kas metai laiko profilaktiškai tikrinama, pakitimų nenustatyta, jos fizinės raidos sutrikimų neužfiksuota, jokių kasdieninės veiklos apribojimų nenustatyta, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad kelionės pas tėvą darytų neigiamą įtaką vaiko sveikatai (b.l. 140-141), todėl didesnis dėmesys skirtinas vaiko amžiaus aspektui . Byloje pateikti B. S. rašytiniai paaiškinimai laikytini subjektyviais, išdėstytos aplinkybės nebuvo patvirtintos kita bylos medžiagą, taip pat, jie neatitinka ir pačios mergaitės paaiškinimų, todėl jie vertintini kritiškai (b.l. 132-135). Nustatant bendravimo tvarką, atsižvelgtina ir į Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadą pagal kurią konstatuojama, jog mergaitė myli abu tėvus bei senelius ir močiutes, nori su visais bendrauti, tėvai taip pat myli savo dukrą, tačiau mergaitės psichikai ir sveikatai įtakos turi per dažnos ir per ilgos kelionės į Vilnių. Atstovės nuomone, mergaitės kelionės į Vilnių turėtų būti apribotos, sudarant didesnes galimybes mergaitei bendrauti su tėčiu telefonu ir Skype, bent kol vaikas bus vyresnis, todėl keičiama bendravimo su vaiku tvarka, atsižvelgiant į šitą aplinkybę.
Tokiu būdu, vadovaujantis bylos medžiaga nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-02 sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku tvarka keistina, nustatant:
- ieškovas turi teisę bendrauti su dukra kiekvieno mėnesio tris dienas bei 7 dienas vasaros atostogų metu, pasiimant mergaitę iš jos gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją vietą, bei grąžinant vaiką atgal į jos gyvenamąją vietą savo sąskaita. Apie šį bendravimo laikotarpį ieškovas turi informuoti atsakovę ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų.
- kiekvienais metais Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų vieną dieną nuo 12.00 val. iki 18.00 val. bendrauti su dukra jos gyvenamojoje vietoje.
- ieškovas turi teisę bendrauti su dukra kiekvienais poriniais metais nuo lapkričio 5 d. 12.00 val. iki lapkričio 9 d. 18.00 val.
- įpareigoti atsakovę informuoti ieškovą apie vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimą, o taip pat pranešti visas kitas svarbias su vaiku susijusias aplinkybes (sveikatos būklę, ugdymo pasiekimus ir kt.).
- įpareigoti atsakovę sudaryti sąlygas dukrai bendrauti su ieškovu ir seneliais (ieškovo tėvais) telefonu bei Skype kompiuterine programa kiekvieną penktadienį.
- ieškovas turi teisę bendrauti su dukra kiekvieno savaitgalio vieną dieną nuo 12.00 val. iki 18.00 val. jos gyvenamojoje vietoje, bei vasaros atostogų metu vieną mėnesį praleisti su dukra jo gyvenamojoje vietoje, pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą savo sąskaita. Apie šį bendravimo laikotarpį ieškovas turi informuoti atsakovę ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų.
- kiekvienais metais Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų vieną dieną nuo 12.00 val. iki 18.00 val. bendrauti su dukra jo gyvenamojoje vietoje.
- ieškovas turi teisę papildomai bendrauti su dukra kiekvienais poriniais metais savaitgalį, einantį po dukters gimtadienio nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 18.00 val.
- įpareigoti atsakovę informuoti ieškovą apie vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimą, o taip pat pranešti visas kitas svarbias su vaiku susijusias aplinkybes (sveikatos būklę, ugdymo pasiekimus ir kt.).
- įpareigoti atsakovę sudaryti sąlygas dukrai bendrauti su ieškovu ir seneliais (ieškovo tėvais) telefonu bei Skype kompiuterine programa kiekvieną penktadienį.
Manytina, kad šalims nesusitarus dėl bendravimo tvarkos, teismo parinkta ir nustatyta bendravimo su vaiku tvarka nepažeidžia nei ieškovo, nei atsakovės teisių ir įstatymo saugomų interesų, užtikrina vaiko interesus bendrauti su abiem tėvais, bei padės vaiko tėvams išvengti tarpusavio konfliktų dėl kurių galėtų nukentėti vaikas.
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
Atsakovė priešieškinyje prašo pakeisti 2011-11-02 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu priteistą išlaikymo dydį, tai yra jį padidinti ir priteisti P. M., gim. 2008-11-07, periodinėmis išmokomis po 500,00 lt kas mėnesį nuo 2013-10-01 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant įstatymo nustatyta tvarka; priteisti iš ieškovo atsakovei 900,00 Lt išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai iki už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-10-01. Priešieškinio reikalavimus grindžia aplinkybėmis, jog minėtu sprendimu dukters išlaikymui buvo priteista 400,00 Lt kas mėnesį mokamos periodinės išmokos. Tačiau ieškovas savo prievolės nevykdė, mokamų išmokų neindeksavo įstatymo nustatyta tvarka, o nuo 2013-01-01 pasikeitus minimaliam mėnesiniam atlyginimui , tai yra padidėjus iki 1000,00 Lt, ieškovas periodinių išmokų nepadidino. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš ieškovo priteistinas 900,00 Lt išlaikymo įsiskolinimas, kuris susidarė nuo 2013-01-01 iki 2013-10-01.
Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta Civilinio kodekso 3.192 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme įtvirtinta galimybė pakeisti išlaikymo dydį (formą).
Kasacinis teismas, formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose, yra išaiškinęs, kad, sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.).
Atsakovė reikšdama reikalavimą pakeisti išlaikymo dydį nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog pasikeitė dukters poreikiai, atsirado sveikatos problemų, papildomų užsiėmimų, ir kt. Be to, nepateikė įrodymų, jog būtų pasikeitusi atsakovės finansinė padėtis, sumažėjęs atlyginimas, ar netektas darbas, prarastas gyvenamasis būstas ir kt. Iš byloje esančių įrodymų, nustatyta, jog ieškovo pajamas sudaro vidutiniškai apie 1045,00 Lt (b.l. 26), atsakovės pajamas sudaro apie 1132,00 Lt (b.l. 92). Taigi, šalių pajamos yra faktiškai vienodos. Ieškovas pateikė įrodymus, jog be įsipareigojimo teikti dukrai išlaikymą, turi įsipareigojimų AB DnB bankui pagal kreditavimo sutartį, kreditas skirtas butui pirkti, kredito mėnesinė įmoka – 252,42 EUR. Turint tokius įsipareigojimus, ieškovui nepakanka jo gaunamo atlyginimo, todėl jam padeda tėvai. Įrodymų apie tai, jog vieno iš tėvų finansinė padėtis būtų iš esmės pasikeitusi nėra. Iš byloje esančių mokėjimo nurodymų, matyti, jog ieškovas savo pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką vykdo, tokia tvarka, kuri nurodyta 2011-11-02 sprendime, mokėdamas vaikui nustatyto dydžio išlaikymui skirtas lėšas, indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (b.l. 58-61), todėl atsakovės nurodytas teiginys, jog ieškovas nevykdo savo įsipareigojimo teikti išlaikymą dukrai, nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė nepagrindė savo reikalavimo dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, bei byloje nėra įrodymų, iš būtų galima spręsti, jog būtina keisti išlaikymo dydį nepilnamečiam vaikui, atsakovės reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, kaip nepagrįstas, netenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas pateikė įrodymus apie turėtas bylinėjimosi išlaidas – 1700,00 Lt teisinės pagalbos išlaidos, 144,00 Lt sumokėtas žyminis mokestis, 544,50 Lt – išlaidos faktinių aplinkybių konstatavimo protokolui apmokėti, 278,80 Lt kelionės išlaidos į teismo posėdžius. Atsakovė pateikė įrodymus apie turėtas bylinėjimosi išlaidas – 1000,00 Lt advokato išlaidos, 144,00 Lt sumokėtas žyminis mokestis. Patenkinus didžiąją dalį /apie 70 procentų/ ieškovo reikalavimų, iš atsakovės priteistina 1866,76 Lt ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų. Patenkinus dalį /apie 30/ procentų atsakovės reikalavimų iš ieškovo priteistina 5343,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Atmetus atsakovės reikalavimus dėl išlaikymo dydžio pakeitimo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, iš atsakovės priteistina 207,00 Lt į valstybės biudžetą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79, 88, 96, 150, 259, 260, 268, 270, 282 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškovo P. M. (P. M.) ieškinį tenkinti iš dalies.
Atsakovės S. M. priešieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1260-512/2011 patvirtintą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką:
- ieškovas turi teisę bendrauti su dukra kiekvieno mėnesio tris dienas bei 7 dienas vasaros atostogų metu, pasiimant mergaitę iš jos gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją vietą, bei grąžinant vaiką atgal į jos gyvenamąją vietą savo sąskaita. Apie šį bendravimo laikotarpį ieškovas turi informuoti atsakovę ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų.
- kiekvienais metais Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų vieną dieną nuo 12.00 val. iki 18.00 val. bendrauti su dukra jos gyvenamojoje vietoje.
- ieškovas turi teisę bendrauti su dukra kiekvienais poriniais metais nuo lapkričio 5 d. 12.00 val. iki lapkričio 9 d. 18.00 val.
- įpareigoti atsakovę informuoti ieškovą apie vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimą, o taip pat pranešti visas kitas svarbias su vaiku susijusias aplinkybes (sveikatos būklę, ugdymo pasiekimus ir kt.).
- įpareigoti atsakovę sudaryti sąlygas dukrai bendrauti su ieškovu ir seneliais (ieškovo tėvais) telefonu bei Skype kompiuterine programa kiekvieną penktadienį.
- ieškovas turi teisę bendrauti su dukra kiekvieno savaitgalio vieną dieną nuo 12.00 val. iki 18.00 val. jos gyvenamojoje vietoje, bei vasaros atostogų metu vieną mėnesį praleisti su dukra jo gyvenamojoje vietoje, pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą savo sąskaita. Apie šį bendravimo laikotarpį ieškovas turi informuoti atsakovę ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų.
- kiekvienais metais Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų vieną dieną nuo 12.00 val. iki 18.00 val. bendrauti su dukra jos gyvenamojoje vietoje.
- ieškovas turi teisę papildomai bendrauti su dukra kiekvienais poriniais metais savaitgalį, einantį po dukters gimtadienio nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 18.00 val.
- įpareigoti atsakovę informuoti ieškovą apie vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimą, o taip pat pranešti visas kitas svarbias su vaiku susijusias aplinkybes (sveikatos būklę, ugdymo pasiekimus ir kt.).
- įpareigoti atsakovę sudaryti sąlygas dukrai bendrauti su ieškovu ir seneliais (ieškovo tėvais) telefonu bei Skype kompiuterine programa kiekvieną penktadienį.
Atsakovės S. M. priešieškinį dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmesti.
Priteisti iš atsakovės S. M. 1866,76 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui P. M. (P. M.).
Priteisti iš atsakovės S. M. 207,00 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.
Priteisti iš ieškovo P. M. (P. M.) 343,00 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei S. M..
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.