Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Raimonda Andrulienė Civilinė byla Nr. 2A-1217-459/2014

NUTARTIS

2014 m. rugsėjo 11 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Raimondos Andrulienės, teisėjų Alonos Romanovienės ir Erikos Misiūnienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo P. M. (P. M.) bei atsakovės S. M. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-07 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. M. (P. M.) ieškinį atsakovei S. M. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo ir atsakovės S. M. priešieškinį ieškovui P. M. (P. M.) dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, išlaikymo dydžio pakeitimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovės apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo. Bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka buvo nustatyta įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-02 sprendimu. Pagal ją ieškovas P. M., iki dukra pradės lankyti mokyklą, turėjo teisę bendrauti su dukra kiekvieno mėnesio antrąją savaitę nuo antradienio 12 val. iki sekmadienio 18 val., taip pat kiekvienais poriniais metais – nuo lapkričio 5 d. 12 val. iki lapkričio 9 d. 18 val.; kai dukra pradės lankyti mokyklą, P. M. turėjo teisę bendrauti su dukra kiekvieno mėnesio antrąjį ir ketvirtąjį savaitgalį nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 18.00 val., taip pat – kiekvienais poriniais metais savaitgalį po dukters gimtadienio nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 18 val.; nepriklausomai nuo to, ar dukra lankys darželį ar mokyklą, P. M. turėjo teisę bendrauti su dukra kiekvienais metais vasaros atostogų metu 14 dienų, kiekvienais neporiniais metais – nuo gruodžio 24 d. 12 val. iki sausio 2 d. 18 val., kiekvienais poriniais metais – per Šv. Velykų išeigines dienas (nuo pirmosios išeiginės dienos 12 val. iki paskutinės dienos 18 val.). Ieškovas šios tvarkos iš esmės neginčijo, tik dėl finansinių priežasčių prašė nustatyti, kad ieškovas pasiima vaiką iš Klaipėdos, o atsakovė atvyksta pasiimti vaiko iš Vilniaus, taip pat prašė įpareigoti atsakovę nedrausti vaikui bendrauti su tėvu ir seneliais, nustatyti bendravimo su seneliais tvarką, įpareigoti atsakovę teikti ieškovui informaciją apie tai, kam buvo panaudotos vaiko išlaikymui skirtos lėšos, bei apie vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimą ar kitas svarbias su vaiku susijusias aplinkybes. Atsakovė prašė pakeisti bendravimo su vaiku tvarką, nustatytą teismo sprendimu, ir nustatyti, jog tėvas netrukdomai bendrauja su dukra jos gyvenamojoje vietoje ir laiku, iš anksto suderintu su vaiko motina, dukters pasimatymai su tėvu vyksta mamai dalyvaujant, o jos kelionės su vienu iš tėvų iš anksto derinamos, atsižvelgiant į dukters šeimos gydytojo ir psichologo rekomendacijas. Pirmosios instancijos teismas 2014-04-07 sprendimu tiek ieškinį, tiek priešieškinį tenkino iš dalies ir nustatė, jog, iki P. M. pradės lankyti mokyklą, ieškovas turi teisę bendrauti su dukra kiekvieno mėnesio 3 dienas bei 7 dienas vasaros atostogų metu, pasiimant mergaitę iš jos gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją vietą bei grąžinant vaiką atgal į jos gyvenamąją vietą savo sąskaita; apie šį bendravimo laikotarpį ieškovas turi informuoti atsakovę ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų; kiekvienais metais Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų vieną dieną nuo 12.00 val. iki 18.00 val. bendrauti su dukra jos gyvenamojoje vietoje; ieškovas turi teisę bendrauti su dukra kiekvienais poriniais metais nuo lapkričio 5 d. 12.00 val. iki lapkričio 9 d. 18.00 val.; atsakovė įpareigota informuoti ieškovą apie vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimą, o taip pat pranešti visas kitas svarbias su vaiku susijusias aplinkybes (sveikatos būklę, ugdymo pasiekimus ir kt.); atsakovė įpareigota sudaryti sąlygas dukrai bendrauti su ieškovu ir seneliais (ieškovo tėvais) telefonu bei Skype kompiuterine programa kiekvieną penktadienį; kai P. M. pradės lankyti mokyklą, ieškovas turi teisę bendrauti su dukra kiekvieno savaitgalio vieną dieną nuo 12.00 val. iki 18.00 val. jos gyvenamojoje vietoje bei vasaros atostogų metu vieną mėnesį praleisti su dukra jo gyvenamojoje vietoje, pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą savo sąskaita; apie šį bendravimo laikotarpį ieškovas turi informuoti atsakovę ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų; kiekvienais metais Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų vieną dieną nuo 12.00 val. iki 18.00 val. bendrauti su dukra jos gyvenamojoje vietoje; ieškovas turi teisę papildomai bendrauti su dukra kiekvienais poriniais metais, savaitgalį, sekantį po dukters gimtadienio nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 18.00 val.; atsakovė įpareigota informuoti ieškovą apie vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimą, o taip pat pranešti visas kitas svarbias su vaiku susijusias aplinkybes (sveikatos būklę, ugdymo pasiekimus ir kt.); atsakovė įpareigota sudaryti sąlygas dukrai bendrauti su ieškovu ir seneliais (ieškovo tėvais) telefonu bei Skype kompiuterine programa kiekvieną penktadienį.

Akivaizdu, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė ginčija teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką. Atsakovė nurodo, jog teismas neteisėtai, nesant ginčo dėl nusistovėjusios bendravimo tvarkos, savo iniciatyva nustatė visiškai naują bendravimo su vaiku tvarką.

Šeimos, kaip socialinio ir teisės instituto, svarba didiną viešąjį interesą ginti šeimos narių teises ir teisėtus interesus ir lemia tam tikrus šių bylų nagrinėjimo ypatumus, t. y. reikšmingas kai kurių pagrindinių civilinio proceso principų išimtis. Prie tokių ypatumų pirmiausia priskirtinas aktyvus teismo vaidmuo šeimos bylose. Siekdamas ne tik formaliuoju, bet ir materialiuoju aspektu priimti teisingą sprendimą, įstatymų leidėjas šeimos bylą nagrinėjančiam teismui suteikia galimybę veikti aktyviai, savo iniciatyva rinkti įrodymus, jei to reikia bylai teisingai išspręsti. Taip pat teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu, ar taikyti alternatyvų subjektinių teisių arba teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys).

Šeimos bylose ypatingas dėmesys skiriamas vaiko interesų apsaugai, įvardijant tai kaip viešąjį interesą, kurį turi ginti valstybė (CPK 49 straipsnis). Visų pirma, tai susiję su didesniu vaiko pažeidžiamumu ir priklausymu nuo suaugusiųjų valios, taip pat būtina sėkminga vaiko raida, užtikrinančia geresnę visos visuomenės ateitį. Viešojo intereso, taigi ir vaiko interesų, apsauga apima teisės aktuose įtvirtintas prevencines priemones bei jų įgyvendinimą, siekiant išsaugoti esamas socialiai reikšmingų vaiko poreikių tenkinimo galimybes, sudaryti sąlygas tolesnei plėtotei ir užkirsti kelią vaiko interesų pažeidimams.

Nors atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė tokią bendravimo tvarką, kurios neprašė nė vienas iš tėvų, tačiau tokio pobūdžio šeimos bylose teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir siekdamas apginti nepilnamečio vaiko interesus, turi teisę išeiti už ieškinio reikalavimo ribų ir priimti, teismo nuomone, geriausiai vaiko, taigi ir viešąjį, interesą atitinkantį sprendimą. Visgi pabrėžtina, jog už ieškinio reikalavimo ribų teismas turėtų išeiti tik nustatęs tam rimtą pagrindą, t. y. įsitikinęs, kad vaiko interesai ir poreikiai pagal šalių reikalavimus užtikrinti nebus ir tik išeidamas už ieškinio ribų teismas galės užtikrinti vaiko teisių bei teisėtų interesų apsaugą.

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes, kaip pažymėta pirmiau, vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nustatė, jog tiek motina, tiek tėvas myli savo dukrą, siekia ja rūpintis, auklėti, lavinti, bendrauti su ja. Įrodymų, jog nustatyta maksimali tvarka darytų neigiamą poveikį vaikui, teismas byloje nenustatė. Iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nustatyta, jog mergaitė džiaugiasi būdama pas tėtį, nenori vykti namo pas mamą. Įrodymų, jog laikotarpiu, kurį būna pas tėtį, mergaitė būtų neprižiūrėta, netinkamai aprengta, nepavalgydinta ar kitokiais būdais su vaiku būtų netinkamai elgiamasi, nepateikta. Teismas byloje nenustatė duomenų, jog ieškovo veiksmai ar poelgiai darytų neigiamą įtaką dukrai, kad dukra turėtų specialių sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų bendrauti su tėvu. Iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos docento R. B. paaiškinimo matyti, jog mergaitė 2011-05-25 Vaikų chirurgijos klinikoje buvo operuota dėl Hiršprungo ligos. Po atliktos operacijos komplikacijų nenustatyta, mergaitė reguliariai tikrinama, fizinės raidos pakitimų, sutrikimų neužfiksuota, jokių kasdienės veiklos apribojimų nenustatyta, todėl nėra pagrindo išvadai, kad kelionės pas tėvą darytų neigiamą įtaką vaiko sveikatai. Visos šios aplinkybės konstatuotos pirmosios instancijos teismo sprendime. Taigi iš esmės pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimus peržengė tik vadovaudamasis vaiko amžiaus kriterijumi bei atsižvelgdamas į Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadą, pagal kurią konstatavo, jog mergaitė myli abu tėvus bei senelius, nori su visais bendrauti, tėvai taip pat myli savo dukrą, tačiau mergaitės psichikai įtakos turi per dažnos ir per ilgos kelionės į Vilnių. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas sumažino ieškovo bendravimo su vaiku trukmę nuo 6 iki 3 dienų kiekvieną mėnesį bei nuo 14 iki 7 dienų vasaros atostogų metu, iki mergaitė pradės lankyti mokyklą, taip pat nuo kas antro savaitgalio iki kelių valandų vieną dieną kiekvieną savaitgalį mergaitės gyvenamojoje vietoje, taip pat apribojo bendravimą švenčių metu iki kelių valandų vieną Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų dieną mergaitės gyvenamojoje vietoje. Kolegijos nuomone, teismas bendravimo tvarką pakeitė, nesant pakankamo tam pagrindo ir neatsižvelgęs į visas reikšmingas bylai aplinkybes.

Sprendžiant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Nustatant vaiko interesų turinį, reikia atsižvelgti į objektyvius kriterijus, visų pirma įvertinti vaiko poreikius. Vaiko teisių konvencija, įtvirtindama prioritetinį vaiko interesų principą (Konvencijos 3 straipsnis), nustato jį užtikrinti turinčias vaiko teises, taip pat vaiko teisę žinoti savo tėvus ir būti jų globojamam (Konvencijos 7 straipsnio 1 dalis), vaiko teisę nebūti išskirtam su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus, kai toks atskyrimas būtinas siekiant apsaugoti vaiko interesus (Konvencijos 9 straipsnio 1 dalis), vaiko teisę nuolat bendrauti su tėvais ar vienu iš jų, su kuriuo buvo išskirtas, išskyrus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais (Konvencijos 9 straipsnio 3 dalis). Kaip vaiko interesų garantas Konvencijoje įtvirtintas ir bendros bei vienodos abiejų tėvų atsakomybės už vaiko auklėjimą ir raidą principas (Konvencijos 18 straipsnio 1 dalis), kurį valstybė turi ginti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai, nes, tik atsižvelgiant į juos, gali būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina). Nagrinėjamu atveju mergaitė reiškia pozityvias nuostatas bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu klausimu, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, tiek tėvas, tiek motina myli savo dukrą, siekia ja rūpintis, auklėti, lavinti, bendrauti su ja. Įrodymų, kad bendravimas su tėvu darytų neigiamą įtaką vaiko psichikai, teismas nenustatė. Tėvą tenkino buvusi bendravimo tvarka, išskyrus finansinį, t. y. kelionės išlaidų, aspektą. Sveikatos problemų, kurios apsunkintų bendravimo su tėvu galimybes, mergaitė neturi. Mergaitei šių metų lapkričio mėnesį sukaks šeši metukai. Kolegijos nuomone, tokio amžiaus vaikas jau yra pakankamai sąmoningas ir ištvermingas, kad galėtų važinėti į Vilnių ir atgal, nepatirdamas didesnių neigiamų pasekmių. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog teismui sutrumpinus bendravimo trukmę, susiklostytų tokia situacija, kad vaikas faktiškai Vilniuje pabūtų tik vieną dieną ir turėtų važiuoti atgal. Tokia bendravimo su tėvu tvarka, kolegijos nuomone, neužtikrintų saugaus ir stabilaus ryšio su tėvu formavimosi, nes vos atvažiavusi pas tėvą ir nespėjusi apsiprasti su nauja aplinka, mergaitė turėtų grįžti atgal pas motiną į Klaipėdą. Kolegija taip pat nesutinka su teismo išvada, jog tėvo bendravimas su dukra tik kelias valandas mergaitės gyvenamojoje vietoje atitinka vaiko poreikius bei interesus. Mergaitės gyvenamoji vieta nustatyta su motina, šalys pačios pripažįsta, kad jų santykiai konfliktiški. Todėl manytina, kad mergaitei ir tėvui turi būti sudaryta galimybė kurti saugų, pasitikėjimu grindžiamą ryšį, saugioje aplinkoje, vengiant įtampos skatinimo. Mergaitė turi būti atsipalaidavusi, rami, taigi bendravimas su tėvu motinos gyvenamojoje vietoje gali įtakoti jos emocinį nestabilumą.

Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog mergaitės raidai yra reikšmingas nuolatinis, nenutrūkstamas motinos ir dukters bendravimas, nes mergaitės lytinis identitetas formuojasi tapatinantis su motina, todėl mergaitės nuolatinis gyvenimas su motina geriau užtikrins šios teisės įgyvendinimą. Kolegijos nuomone, šis atsakovės argumentas nepakankamas riboti ieškovo bendravimo su dukra trukmę, nes tėvų bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant galimybės negali būti apspręstos vaiko lytimi, šiuo konkrečiu atveju – to fakto, kad vaikas yra mergaitė. Teismo sprendimo negali nulemti tėvų lytis, nes abiejų tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu yra lygios. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ar jos pakeitimo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Šiuo nagrinėjamu atveju vaiko galimybės bendrauti su abiem tėvais neturėtų būti ribojamos, nenustačius jokių objektyvių pateisinamų tam priežasčių. Tėvo gyvenamoji vieta negali įtakoti bendravimo su vaiku trukmės ir periodiškumo, ypač turint omenyje tą faktą, jog pats tėvas rodo iniciatyvą ir norą bendrauti su vaiku, vaikas taip pat nori su juo bendrauti, o jokių duomenų, kad bendravimas su tėvu kenktų vaiko psichikai byloje nenustatyta. Dėl nurodytų priežasčių kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, nesant pakankamų tam priežasčių, pakeitė ankstesniu teismo sprendimu nustatytą maksimalaus tėvo bendravimo su vaiku tvarką.

Ieškovas ieškinyje reiškė reikalavimą įpareigoti atsakovę nedrausti vaikui bendrauti su tėvu telefonu bei Skype programa. Teismas šį reikalavimą tenkino kaip alternatyvą tiesioginiam betarpiškam mergaitės bendravimui su tėvu, t. y. apribodamas bendravimo trukmę, įpareigojo atsakovę sudaryti sąlygas ieškovui bendrauti su dukra telefonu arba Skype programa kiekvieną penktadienį. Kolegijos nuomone, šis ieškovo reikalavimas neturėtų būti tenkinamas, nes suteikia per daug laisvės subjektyviems vertinimams ir interpretacijoms. Tiek tėvams, tiek vaikui, bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarka ir periodai turi būti visiškai aiški. Be to, teismų praktikoje pažymėta, kad motina turi pareigą sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, nes tai užtikrina vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartis civilinėje byloje M. N. v A. S., bylos Nr. 3K-3-202/2014). Skyrybų atveju abu tėvai, tiek tas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tiek skyrium gyvenantis, turi dėti visas pastangas, kad vaikas jaustų bendrą ir vienodą abiejų tėvų globą ir rūpestį. To siekdami vaiko tėvai turėtų kiek galima greičiau spręsti savo asmenines emocines problemas, likusias po skyrybų, kurios dažniausiai ir būna pagrindinė nesusitarimo dėl vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tarp tėvų priežastis. Pirmiausia abu tėvai turi siekti, kad būtų visapusiškai užtikrinti vaiko interesai (CK 3.3 str., 3.155 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, todėl tėvai turi netrukdyti vienas kitam bendrauti su vaiku, skatinti priešingos šalies bendravimą, susitardami taikiai ir nesudarydami tam nereikalingų kliūčių, o aptarto pobūdžio reikalavimas teismo neturėtų būti tenkinamas, nes šalių santykiams esant nenusistovėjusiems sukuria prielaidas naujiems nesutarimams.

Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat ginčijo tą teismo sprendimo dalį, kuria atmestas jo reikalavimas nustatyti, kad 2011-11-02 sprendime numatytomis dienomis atsakovė atveža vaiką ieškovui į Vilnių, o ieškovas grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą. Tokią poziciją ieškovas grindė didelėmis kelionės, važiuojant pasiimti vaiko ir grąžinant jį į motinos gyvenamąją vietą, išlaidomis bei sunkia finansine padėtimi. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog toks ieškovo reikalavimas nepagrįstas. 2011-11-02 sprendimu dukters gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, motina su dukra šiuo metu gyvena Klaipėdoje, o ieškovas Vilniuje. Tai, kad atsakovė gyvena kitame mieste nei ieškovas, savaime nesuponuoja atsakovei pareigos kompensuoti dukters kelionės pas tėvą išlaidų. Tėvas turi dėti visas įmanomas pastangas tam, kad palaikytų ryšį su vaiku ir kad prasta finansinė padėtis neturėtų tam įtakos, pvz. ieškotis geriau apmokamo darbo, galiausiai persikelti gyventi arčiau vaiko.

Ieškovas taip pat reiškė reikalavimą nustatyti vaiko bendravimo su seneliais tvarką ir įpareigoti atsakovę netrukdyti dukrai bendrauti su seneliais telefonu ar Skype programa. Civilinio kodekso 3.176 straipsnyje numatyta tokio artimųjų giminaičių, taigi ir senelių, reikalavimo įgyvendinimo tvarka. Pagal straipsnio nuostatas, jeigu tėvai atsisako sudaryti sąlygas bendrauti vaikams su artimaisiais giminaičiais, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas artimiesiems giminaičiams bendrauti su vaikais. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali atsisakyti įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su artimaisiais giminaičiais, jei toks bendravimas yra priešingas vaiko interesams. Jei tėvai nevykdo valstybinės vaikų teisių apsaugos institucijos įpareigojimo ar artimieji giminaičiai nesutinka su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos sprendimu, kuriuo atsisakoma įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas bendrauti su jų vaiku, artimieji giminaičiai gali kreiptis į teismą. Teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, gali įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su artimaisiais giminaičiais, jei tai neprieštarauja vaiko interesams. Taigi reikalavimą nustatyti bendravimo su vaiku tvarką bei įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas bendrauti su vaiku gali tiesiogiai reikšti tik patys artimieji giminaičiai. Teismas, priimdamas sprendimą įpareigoti tėvus sudaryti seneliams sąlygas bendrauti su vaiku, nesant jų tiesiogiai pareikšto reikalavimo, pažeistų Civilinio proceso kodekso nuostatas, nes pasisakytų dėl teisinio subjektiškumo byloje neturinčių asmenų teisių ir pareigų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino reikalavimo nustatyti senelių bendravimo su vaiku tvarką ir nepagrįstai tenkino reikalavimą įpareigoti atsakovę sudaryti sąlygas dukrai bendrauti su seneliais Skype programa bei telefonu.

Atsakovė priešieškinyje reiškė reikalavimą pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-02 sprendimu priteistą išlaikymo dydį: padidinti jį iki 500 Lt per mėnesį ir priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-10-01 – 900 Lt. Pirmosios instancijos teismas šį atsakovės reikalavimą atmetė. Kolegija sutinka su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi. Atsakovės prašymas padidinti priteisto išlaikymo dydį buvo grindžiamas iš esmės tuo, jog padidėjo minimali mėnesinė alga, todėl tvirtino, kad iš ieškovo priteistinas pusės mėnesio minimalios algos dydžio išlaikymas. Civilinio kodekso 3.201 straipsnyje numatytos sąlygos, kurioms esant gali būti mažinamas arba didinamas priteisto išlaikymo dydis, t. y. iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba atsiradusios papildomos vaiko priežiūros išlaidos. Toks reglamentavimas skirtas užtikrinti įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas vaikui, stabilumą bei užkirsti kelią šalims manipuliuoti teismo sprendimu, aiškinantis tarpusavio santykius. Šalis, prašanti pakeisti priteisto išlaikymo dydį, turi įrodyti egzistuojant vieną iš CK 3.201 straipsnyje numatytų sąlygų (CPK 178 str.). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių papildomus dukters poreikius ar pasikeitusią šalių turtinę padėtį. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovo pajamas sudaro 1045 Lt per mėnesį, atsakovės – 1132 Lt (b. l. 26, 92). Ieškovas turi kreditinių įsipareigojimų bankui, tinkamai vykdo pareigą išlaikyti vaiką. Taigi duomenų, jog tėvų turtinė padėtis būtų pasikeitusi, nėra, taip pat, kaip ir nepateikta duomenų, jog po sprendimo priėmimo dukrai būtų atsiradę papildomų poreikių. Vien tas faktas, jog po sprendimo priėmimo padidėjo minimali mėnesio alga, nesudaro pakankamo pagrindo keisti priteisto išlaikymo dydį, nes minimalios mėnesio algos dydis yra tik orientacinis kriterijus, numatytas Civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalyje ir taikomas pagal analogiją. Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi įvertinti, ar faktinės bylos aplinkybės nesudaro pagrindo nukrypti nuo šio kriterijaus ir priteisti išlaikymą, proporcingą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 2 d.). Dėl nurodytų priežasčių darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovės reikalavimo padidinti priteisto išlaikymo dydį bei priteisti tuo pagrindu susidariusį išlaikymo įsiskolinimą.

Atsakovė apeliaciniame skunde skundžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, paliekant nepakeistą 2011-11-02 sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, taigi priešieškinis atmetamas visas, o iš 6 ieškinio reikalavimų tenkinamas tik 1 reikalavimas (taigi tenkinama apie 17 proc. ieškinio), todėl apeliacinės instancijos teismas perskirsto bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str. 5 d.). Ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 1700 Lt teisinės pagalbos išlaidų, 544,50 Lt išlaidų už faktinių aplinkybių konstatavimą, 278,80 Lt kelionių į teismo posėdžius išlaidų, sumokėjo 144 Lt žyminio mokesčio, viso patyrė - 2667,30 Lt bylinėjimosi išlaidų, taigi ieškovui iš atsakovės priteistina 453,44 Lt bylinėjimosi išlaidų (2667,30 Lt x 17 proc.). Atsakovė nurodo ieškovą piktnaudžiavus procesu, nes nebuvo būtina kreiptis į teismą, o pats ieškinys jos vertintinas kaip nesąžiningas. Kolegija pažymi, jog teigti, kad šalis piktnaudžiauja procesu galima tik tada, kai šalis veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą arba pareiškia akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį. Nagrinėjamu atveju dalis ieškovo ieškinio reikalavimų patenkinta, todėl ieškinio negalima vertinti kaip akivaizdžiai nepagrįsto, ieškovas sąžiningai naudojosi jam suteiktomis teisėmis, proceso nepagrįstai nevilkino, posėdžiuose dalyvavo, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo bendrų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, numatytų CPK 93 ir 98 straipsniuose.

Be to, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, priteisė iš atsakovės į valstybės biudžetą 207 Lt. Kolegijos nuomone, ši sprendimo dalis nepagrįsta. CPK 96 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas. Kadangi reikalavimą padidinti priteistą išlaikymą kėlė tik atsakovė priešieškinyje ir teismas ją įpareigojo žyminiu mokesčiu apmokėti tik reikalavimą dėl bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo, manytina, jog teismas laikė atsakovę esant atleistą nuo žyminio mokesčio mokėjimo kaip ieškovę bylose dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Taigi atsakovė, būdama atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, neprivalo jo mokėti valstybės biudžetui, nors jos reikalavimas ir netenkintas.

Atsižvelgdama į nurodytus motyvus ir padarytas išvadas, kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, neteisingai taikė teisės normas, todėl sprendimas keistinas, paliekant nepakeistą 2011-11-02 sprendimu nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, papildomai nurodant, jog atsakovė įpareigotina informuoti ieškovą apie vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimą, o taip pat apie kitas svarbias su vaiku susijusias aplinkybes (sveikatos būklę, ugdymo pasiekimus ir kt.) (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.

Ieškovas pateikė įrodymus, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 1000 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų, sumokėjo 144 Lt žyminio mokesčio (b. l. 170-172) ir prašo priteisti šias bylinėjimosi išlaidas. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, t. y. patenkinta apie 40 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, ieškovui iš atsakovės priteistina 457,6 Lt bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų (CPK 93, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. sprendimą pakeisti ir rezoliucinę sprendimo dalį išdėstant taip:

Ieškovo P. M. (P. M.) ieškinį patenkinti iš dalies, atsakovės S. M. priešieškinį atmesti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1260-512/2011 nustatytą ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra P. M. tvarką palikti iš esmės nepakeistą, papildomai nurodant, jog atsakovė įpareigojama informuoti ieškovą apie vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimą, taip pat pranešti visas kitas svarbias su vaiku susijusias aplinkybes (sveikatos būklę, ugdymo pasiekimus ir kt.).

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Ieškovui P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 453,44 Lt bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.

Ieškovui P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 457,60 Lt bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.