Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-191-480/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-03-04
Bylos Nr.: e2A-191-480/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-02434-2018-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Tamašauskas, Albina Rimdeikaitė, Gintautas Koriaginas
Ieškovas: M. R., M. M. R., D. T., J. T.
Atsakovas: Daugiabučio
Trečiasis asmuo: L. M., D. B., V. Č., P. Č., J. S., G. S., A. D., A. B., I. G., E. G., M. G., A. M., I. S., R. B., R. L. V., J. K., uždaroji akcinė bendrovė „Žemės matavimai“, uždaroji akcinė bendrovė „Boker“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-191-480/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02434-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.1.10; 2.4.2.9.1; 2.4.2.12.2; 3.3.1.14; 3.3.1.20 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrijos, M. T., M. T., R. Ž., I. U., I. U. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1312-451/2019 pagal ieškovų M. R., M. M. R., D. T., J. T. ieškinį atsakovams Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrijai, M. T., M. T., R. Ž., I. U., I. U., N. A. dėl bendrijos narių ir butų savininkų visuotinio susirinkimo protokolo ir kitų protokolų panaikinimo, įpareigojimo pašalinti neteisėtus statybos padarinius, tretieji asmenys byloje – L. M., D. B., V. Č., P. Č., D. B., J. S., G. S., A. D., A. D., A. B., A. B., I. G., E. G., M. G., A. M., I. S., A. D., R. B., R. L. V., J. K., G. S., uždaroji akcinė bendrovė „Žemės matavimai“, uždaroji akcinė bendrovė „Boker“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai M. R., M. M. R., D. T., J. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydami: 1) pripažinti negaliojančiais Daugiabučio gyvenamojo namo, namo (duomenys neskelbtini), žemės ir butų savininkų bendrijos 2015 m. kovo 3 d. susirinkimo nutarimą, Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrijos narių ir butų savininkų 2015 m. gruodžio 20 d. susirinkimo nutarimus, 2017 m. gruodžio 23 d. visuotinio susirinkimo nutarimo 3 dalį; 2) įpareigoti atsakovus per 20 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti neteisėtos statybos padarinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovams neįvykdžius sprendimo per teismo nustatytą terminą, pripažinti ieškovams teisę atlikti tuos veiksmus patiems, kartu išieškoti iš atsakovų reikiamas išlaidas, t. y.: įpareigoti atsakovus M. T., M. T., N. A., pašalinti prie jiems nuosavybės teise priklausančio butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) savavališkai pastatytą 4,6 m pločio, 4,30 m ilgio terasą su stogu ir išardyti terasos pamatus, bei pašalinti įrengtą tvorą bei medelius, kuriais užtverta žemė prie gyvenamojo namo; įpareigoti atsakovus I. U. ir I. U. pašalinti prie jiems priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) savavališkai pastatytą terasą; įpareigoti atsakovę R. Ž. pašalinti prie jai priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) savavališkai pastatytą 2,4 m aukščio pertvarą (tvorą) bei sklypo vidinėje dalyje savavališkai pasodintus medelius, kuriais užtvertas apėjimas aplink gyvenamąjį namą; 3) įpareigoti Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrijos pirmininką M. T. įleisti ieškovus įvažiuoti jiems su transporto priemonėmis į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei į aikštelės vartų GPS sistemą įvesti ieškovų duomenis, užtikrinant nenutrūkstamą galimybę patekti į jiems priklausantį sklypą (atsakovui neįvykdžius sprendimo per teismo nustatytą terminą ar ateityje vėl užblokavus įvažiavimą, pripažinti ieškovams teisę atlikti tuos kliūčių pašalinimo veiksmus patiems, kartu išieškoti iš atsakovų reikiamas išlaidas); 4) įpareigoti atsakovus Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendriją ir M. T. netrukdyti ir leisti ieškovams M. R., M. M. R., D. T. ir J. T. naudotis žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įrengta automobilių stovėjimo aikštele pagal atsakovų pateiktą Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrijos automobilių stovėjimo aikštelės išplanavimo schemą M. R., M. M. R. pažymėtomis vietomis Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovams D. T. ir J. T. – pažymėtomis vietomis Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi.

2. Ieškinyje nurodė, kad 2015 m. kovo 3 d. ir 2015 m. gruodžio 20 d. atsakovės Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) priimti protokolai yra neteisėti, priimti pažeidžiant imperatyvias Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normas (toliau – CPK), teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, žemės sklypo bendraturčių teises ir teisėtus interesus, o 2015 m. kovo 3 d. protokolas akivaizdžiai yra suklastotas. Ieškovai, atsakovai ir tretieji asmenys yra žemės sklypo ir namo, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrija, jos pirmininkas M. T. ir bendrijos sekretorė R. Ž. veikia neteisėtai, savivaliauja, pažeidžia jų, kaip gyvenamojo namo bei žemės sklypo bendraturčių, teises ir interesus. Bendrijos narių susirinkime, įvykusiame 2017 m. gruodžio 23 d. buvo priimtas nutarimas, kurio 3 dalyje nutarta parkavimo vietas perleisti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butų savininkams, o (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butų savininkams grąžinti pradinius įnašus, atitinkamai, 600 Eur ir 900 Eur, kadangi jie naudojosi parkavimo vietomis, galutinai nepadengę sąmatos. Šio protokolo pagrindu atsakovas M. T. ir bendrija ieškovams neleidžia naudotis bendros dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype įrengta automobilių stovėjimo aikštele. Apie tai, kad visa sąmata, kurią turėjo padengti, sudarė 18 740 Eur, ieškovai niekada nebuvo informuoti. 2015 m. gruodžio 20 d. protokolu priimti nutarimai yra susiję ne tik su mokesčio už aikštelę dydžiu, bet ir su aikštelės įrengimu bendros dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Su žemės naudojimu ir joje planuojamais vykdyti aikštelės įrengimo darbais susiję sprendimai privalėjo būti priimami visų žemės sklypų savininkų balsų dauguma, visų žemės sklypo bendraturčių sutikimu. Didžioji dalis žemės sklypo nuosavybės teise priklauso A. M. ir I. S. (buvusi M.), kurie gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise butų neturi. Šie asmenys nėra namo bendrijos nariai ir priimant 2015 m. gruodžio 20 d. protokolo nutarimus nedalyvavo, todėl apie automobilių stovėjimo aikštelės įrengimą nežinojo. Ieškovai bendrijai yra sumokėję visą reikiamą sumą už automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo vietas, jiems nuosavybės teise priklauso ir atitinkamos dalys žemės sklypo, todėl ginčijamais 2015 m. gruodžio 20 d. ir 2017 m. gruodžio 23 d. protokolo nutarimais iš esmės paneigiamos tiek ieškovų, tiek kitų žemės sklypo bendraturčių nuosavybės teisės. Priimant 2015 m. gruodžio 20 d. protokolo nutarimus, ieškovai jau buvo name esančių butų savininkai, tačiau apie organizuojamą susirinkimą nebuvo informuoti, jame nedalyvavo ir su protokolu nebuvo supažindinti. Be to, 2015 m. gruodžio 20 d. protokolas ir jo nutarimai priimti pažeidžiant Bendrijų įstatymo nuostatas bei CK nuostatas, nes priimti ne visų žemės sklypo savininkų balsų dauguma.

Atsiliepimas

3. Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovai Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrija, M. T., M. T., R. Ž., I. U., I. U., N. A. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinio reikalavimams taikyti senatį, ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad apie 2015 m. gruodžio 20 d. visuotinį susirinkimą ir jo darbotvarkę buvo pranešta 2015 m. gruodžio 5 d. namo abiejų laiptinių skelbimų lentose pakabintais pranešimais. 2015 m. gruodžio 20 d. susirinkime dalyvavo 13 Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrijos narių, balsavo 12 narių. Visi dalyvių sąraše pasirašę asmenys turi ne tik jiems priklausančius butus, bet ir žemės sklypo atitinkamas dalis, todėl teisėtai buvo priimtas 2015 m. gruodžio 20 d. bendrijos narių ir butų savininkų visuotinio susirinkimo protokolas, kuriame priimtas nutarimas dėl automobilių aikštelės įrengimo, darbų sąmatos vertinimo, pradinių įnašų surinkimo įrengti automobilių stovėjimo aikštelę. Kad ieškovams buvo žinoma apie priimtą nutarimą, jo turinį ir sąlygas, patvirtina tai, kad jie mokėjo konkrečias 2015 m. gruodžio 20 d. protokolu numatytas 600 Eur ir 900 Eur sumas. Iki šiol nei vienas bendraturtis ar bendrijos narys nėra pareiškęs jokių pretenzijų ar prieštaravimų. Aikštelės įrengimas buvo inicijuotas pačių gyventojų iniciatyva, bendrijos lėšos nebuvo naudojamos, todėl įrengtos automobiliui vietos priskirtos tiems, kurie prisidėjo pilna suma prie aikštelės projekto įgyvendinimo. Ieškovai ilgą laiką neatsiskaitė, todėl įrengtos automobilių aikštelės vietos 2017 m. gruodžio 23 d. protokolu buvo perleistos kitiems pageidaujantiems asmenims, kurie už jas sumokėjo pilną sumą. 2015 m. gruodžio 20 d. bendrijos protokolą pripažinti negaliojančiu nėra pagrindo, kadangi jis priimtas teisėtai, bendrojo naudojimo objektų valdytojas įgyvendina su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus. Ieškovai neturi teisės ginčyti 2015 m. kovo 3 d. priimto protokolo, kadangi jie neturėjo jokių nuosavybės teisių. 2015 m. kovo 3 d. protokolas priimtas dar iki jiems tampant savininkais, o minėto protokolo priėmime dalyvavę buvę savininkai – G. bei MB RTLA sprendimai – pritarė priimtam sprendimui ir jo turiniui, jokių pretenzijų nekėlė. Su pradiniu ieškiniu pateiktas 2015 m. liepos 24 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atlikto patikrinimo aktas patvirtina, kad ieškovai dar iki kreipiantis į teismą žinojo apie priimtus 2015 m. kovo 3 d. ir 2015 m. gruodžio 20 d. protokolus, todėl praleido CK 4.85 straipsnio 9 dalyje numatytą 6 mėnesių senaties terminą bei CK 2.82 straipsnio 4 dalyje numatytą 3 mėnesių senaties terminą. 2015 m. kovo 3 d. ir 2015 m. gruodžio 20 d. protokolų sprendimai buvo priimami balsuojant ne tik bendrijos narių dauguma, kurie turi žemės sklypo dalis, tačiau balsuojant ir kitų bendraturčių dauguma, kurie taip pat turi atitinkamas žemės sklypo dalis. Priimat teisėtus sprendimus pakanka daugumos bendrijos narių balsavimo ir daugumos žemės sklypo bendraturčių sutikimo. Ieškovams nėra trukdžių patekti į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

4. Atsiliepime į patikslintą ieškinį tretieji asmenys A. D., D. B., A. D., A. D., I. G., A. B., G. S., J. S., L. M., R. B., V. Č., P. Č., G. S., D. B. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jo netenkinti. Atsiliepime nurodė, kad ieškovai siekia ne visų bendrijos narių ar bendraturčių interesų įgyvendinimo, o išimtinai savo interesų.

5. Atsiliepime į patikslintą ieškinį trečiasis asmuo A. M. nurodė, kad sutinka su ta patikslinto ieškinio dalimi, kuri yra susijusi su jo interesais. Atsiliepime nurodė, kad ginčijamais nutarimais yra ne tik pažeidžiamos jo nuosavybės teisės, bet ir imperatyvios įstatymų nuostatos. Nors trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklauso didžioji dalis žemės sklypo, tačiau jis nebuvo informuotas nei apie vieną bendrijos organizuotą susirinkimą, kuriame buvo sprendžiami klausimai, susiję su jam priklausančio turto disponavimu. Nei vienam iš bendrijos priimtų nutarimų jis nepritaria.

6. Atsiliepime į patikslintą ieškinį trečiasis asmuo R. L. V. nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Atsiliepime nurodė, kad bendrija, vykdydama savo veiklą, nesivadovavo jos veiklą reglamentuojančiais įstatymais. Prieštarauja 2015 m. kovo 3 d. protokolo sprendimams, jie yra neteisėti. Naudojimosi tvarka nėra nustatyta, kaip to reikalauja įstatymai. Neteisėtai pastatytos terasos su pastogėmis bei aptvertos tvoros pažeidžia ne tik žemės savininkų, bet ir butų savininkų teises, nes tai yra teisiškai nesuderinti statiniai, kuriais išdarkomas namo fasadas bei trukdoma apeiti aplink namą eksploataciniais sumetimais, esant gaisro pavojui ar kt. nelaimių atvejais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – pripažino negaliojančiais Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrijos narių ir butų savininkų 2017 m. gruodžio 23 d. visuotinio susirinkimo nutarimo 3 dalį, 2015 m. gruodžio 20 d. Daugiabučio gyvenamojo namo, namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos susirinkimo nutarimą bei 2015 m. kovo 3 d. Daugiabučio gyvenamojo namo, namo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės ir butų savininkų bendrijos susirinkimo nutarimą; įpareigojo atsakovus M. T. ir M. T., N. A. pašalinti prie jiems nuosavybės teise priklausančių butų, esančių (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytą 4,6 m. pločio, 4,30 m. ilgio terasą su stogu ir išardyti terasos pamatus bei pašalinti įrengtą tvorą ir medelius, kuriais užtverta žemė prie gyvenamojo namo, o atsakovus I. U. ir I. U. – pašalinti prie jiems priklausančio (duomenys neskelbtini) buto, esančio (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytą terasą, atsakovę R. Ž. įpareigojo pašalinti prie jai priklausančio (duomenys neskelbtini) buto, esančio (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytą 2,4 m. aukščio pertvarą (tvorą) bei sklypo vidinėje dalyje savavališkai pasodintus medelius, kuriais užtvertas apėjimas aplink gyvenamąjį namą; nustatė atsakovams 3 mėnesių terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti neteisėtos statybos padarinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini); atsakovams neįvykdžius sprendimo per 3 mėnesių terminą, pripažino ieškovams teisę atlikti tuos veiksmus patiems, kartu išieškoti iš atsakovų reikiamas išlaidas; įpareigojo Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrijos pirmininką M. T. įleisti ieškovus įvažiuoti jiems su transporto priemonėmis į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei į aikštelės vartų GPS sistemą įvesti ieškovų duomenis, užtikrinant nenutrūkstamą galimybę patekti į jiems priklausantį sklypą; atsakovui neįvykdžius sprendimo per 20 dienų terminą ar ateityje vėl užblokavus įvažiavimą, pripažinti ieškovams teisę atlikti tuos kliūčių pašalinimo veiksmus patiems, pripažino ieškovams teisę atlikti tuos veiksmus patiems, kartu išieškoti iš atsakovų reikiamas išlaidas; įpareigojo atsakovus Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendriją ir M. T. netrukdyti ir leisti ieškovams M. R., M. M. R., D. T. ir J. T. naudotis žemės sklype, (duomenys neskelbtini), įrengta automobilių stovėjimo aikštele – pagal atsakovų pateiktą Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrijos automobilių stovėjimo aikštelės išplanavimo schemą M. R., M. M. R. pažymėtomis vietomis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o ieškovams D. T. ir J. T. – pažymėta vieta Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų Daugiabučių namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini), M. T., M. T., R. Ž., I. U., I. U., N. A. bylinėjimosi išlaidas ieškovams bei išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.

8. Teismas nustatė, kad priimant 2015 m. kovo 3 d. nutarimą dėl bendros žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, ieškovai nebuvo buto savininkais, įrodymų, kad jie buvo tinkamai supažindinti su priimtais nutarimais, nėra pateikta, o 2015 m. gruodžio 20 d. vykusiame žemės ir butų savininkų susirinkime ieškovai nedalyvavo, apie tokį susirinkimą jiems nebuvo pranešta.

9. Teismas taip pat nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog su priimtu nutarimu buvo supažindinti visi ginčo žemės savininkai ar butų savininkai.

10. Teismas konstatavo, kad ieškovams, kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų savininkams, nebuvo žinoma apie susirinkime priimtus sprendimus įrodo ir į bylą pateiktas Kauno rajono savivaldybės administracijos aplinkos skyriaus 2017 m. gruodžio 1 d. raštas, kuriuo Kauno rajono savivaldybės administracija įpareigojo bendrijos pirmininką pateikti savininkams išsamią informaciją apie bendrijos organų priimtus sprendimus.

11. Teismas sprendė, kad atsakovai reikšdami šioje byloje prašymą taikyti ieškinio senatį į bylą nepateikė rašytinių įrodymų, jog apie 2015 m. kovo 3 d. ir 2015 m. gruodžio 20 d. susirinkimuose priimtus nutarimus būtų tinkamai informuoti ieškovai, todėl prašymą taikyti ieškinio senatį atmetė kaip nepagrįstą.

12. Teismas konstatavo, kad apie ginčijamų nutarimų priėmimą, jog jie buvo žinomi ieškovams, atsakovai neįrodė, todėl taip pat atmetė atsakovų argumentas, kad ieškovai praleido vienerių metų terminą pretenzijoms reikšti dėl neteisėtos statybos.

13. Teismas nustatė, kad 2015 m. gruodžio 20 d. susirinkime dalyvavo 13 dalyvių, tačiau nagrinėjamu atveju nei ieškovų, nei trečiųjų asmenų, kuriems nuosavybės teise priklauso ginčo žemės sklypo dalis, pritarimo šiuo klausimu nėra.

14. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), nėra nustatyta naudojimosi tvarka, šis žemės sklypas savininkams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, konstatavo, jog pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą atsakovai neypatingiems I grupės statinių (terasų, tvorų) statybai žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), privalėjo gauti visų žemės sklypo bendraturčių sutikimus, ir pažymėjo, kad pateiktų 2015 m. kovo 3 d. ir 2015 m. gruodžio 20 d. susirinkimų protokolų dalyvių sąrašų matyti, jog visų žemės sklypo savininkų pritarimo šiems nutarimams nėra.

15. Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė aplinkybės, jog dėl automobilio aikštelės reikėjo primokėti papildomai.

16. Teismas, nustatęs, kad ieškovų sumokėti pinigai už automobilių vietas ieškovams grąžinti tik 2018 m. gruodžio 11 d., konstatavo, jog tai patvirtina atsakovų sutikimą dėl ieškovų teisės naudotis automobilių stovėjimo aikštele.

17. Teismas nurodė, kad nesant nustatytai žemės sklypo naudojimosi tvarkai ir nesant bendrasavininkių sutikimui, atsakovė neturėjo teisės perleisti automobilių stovėjimo vietų kitiems.

18. Teismas sprendė, jog 2015 m. kovo 3 d. ir 2015 m. gruodžio 20 d., 2017 m. gruodžio 23 d. 3 dalis Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), žemės ir butų savininkų susirinkime priimti nutarimai, kuriais nuspręsta dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, dėl automobilių aikštelės įrengimo, dėl automobilių parkavimo vietos perleidimo, neužtikrina bendraturčių teisės nevaržomai naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu, akivaizdžiai paneigia ieškovams suteikta teise laisvai patekti į valdomą turtą, tuo prieštarauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, todėl šiuos nutarimus pripažino negaliojančiais.

19. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nesant nustatytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos nė viena iš bendro žemės sklypo dalių nėra priskirtina išimtinai vieno ar kelių bendraturčių naudojimui.

20. Teismas nurodė, kad tvora, stoginė, pertvara, balkonai priskiriama I grupės nesudėtingų inžinerinių statinių kategorijai, kurių statybai pagal tuo metu galiojantį Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą neprivaloma rengti projekto, tačiau statybai privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą – žemės savininkų rašytinį pritarimą.

21. Teismas, nustatęs, kad 2015 m. kovo 3 d. susirinkime nedalyvavo žemės savininkai, t. y. A. M., I. S. (M.) ir UAB „Žemės matavimai“, kuriems nuosavybės teise priklauso didesnė žemės sklypo dalis, sprendė, jog 2015 m. kovo 3 d. vykusiame susirinkime priimtam nutarimui nebuvo gauti visų žemės savininkų sutikimai dėl bendros žemės naudojimosi tvarkos nustatymo.

22. Teismas nustatė, kad pagal Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), projektą numatyti terasų dydžiai yra 6–9 kv. m, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovų įrengtos terasos pirmame aukšte yra ženkliai išdidintos (nuo 20 kv. m iki 25 kv. m), ir nurodė, kad dėl to šios terasos neatitinka namo projekto reikalavimų.

23. Teismas pažymėjo, kad nors kitiems bendraturčiams ir išlieka fizinė galimybė praeiti žemės sklypo dalimi, tačiau statinių pobūdis ir jų konstrukcijos lemia tai, jog realus šios žemės sklypo dalies naudojimas kitais tikslais praktiškai yra neįmanomas, t. y. apeiti aplink namą eksploataciniais sumetimais, esant gaisro pavojui ar kitų nelaimių atvejais.

24. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju, nesant visų žemės sklypo bendraturčių ir gyvenamojo namo bendraturčių sutikimo, atsakovai neturėjo teisės bendrame žemės sklype užimti jiems nepriklausančią žemės sklypo dalį ir prie gyvenamojo namo statyti įsirengti terasas su stoginėmis, apsitverti žemės sklypo dalis.

25. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad sprendimo priėmimo metu artėjo žiemos sezonas, kurio metu nebūtų racionalu ir protinga persodinti medelius bei būtų apsunkinti terasų ir stoginių išardymo darbai, todėl, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintu protingumu principu, nustatė 3 mėnesių terminą sprendimo įvykdymui.

26. Teismas nurodė, kad nesant nustatytai naudojimosi žemės sklypu tvarkai nė viena iš bendro žemės sklypo dalių negali būti priskirtina išimtinai vieno ar kelių bendraturčių naudojimui.

27. Teismas taip pat nurodė, kad pripažinus, jog 2017 m. gruodžio 23 d. susirinkimo nutarimo 3 dalį negaliojančia, laikytina, kad ieškovai pilnai sumokėjo už tris automobilio stovėjimo vietas, todėl atsakovai Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrija ir M. T. įpareigotini netrukdyti ir leisti ieškovams M. R., M. M. R., D. T. ir J. T. naudotis žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įrengta automobilių stovėjimo aikštele pagal atsakovų pateiktą Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrijos automobilių stovėjimo aikštelės išplanavimo schemą M. R., M. M. R. pažymėtomis vietomis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o ieškovams D. T. ir J. T. – pažymėta vieta Nr. (duomenys neskelbtini).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

28. Apeliaciniu skundu atsakovai Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrija, M. T., M. T., R. Ž., I. U. ir I. U. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, bei priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

28.1. Teismas nepagrįstai 2015 m. kovo 3 d. ir 2015 m. gruodžio 20 d. Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos susirinkimo nutarimus pripažino negaliojančiais jau vien tuo pagrindu, kad ieškovai neturėjo teisės ginčyti šių nutarimų. Ieškovai bendrijos nariais tapo tik 2017 metais. Šių nutarimų priėmimo metu jie neturėjo jokių nuosavybės teisių, nebuvo bendrijos nariais, o bendrijos priimtų nutarimų sprendiniai jau buvo įgyvendinti iki jiems įsigyjant nuosavybės teises ir visą tai buvo matoma ir žinomi ieškovams. Ieškovams įsigijus nuosavybę, visos teisės ir pareigos perėjo iš buvusių butų savininkų. Ieškovai neįrodė, kad ieškinio reikalavimai viešajam interesui ginti yra pareikšti, įgyvendinant jiems įstatymu suteikta kompetenciją. Teismas šių aplinkybių visiškai nevertino ir dėl jų nepasisakė.

28.2. Teismas netinkamai aiškino senaties eigą ieškinio reikalavimams pareikšti. Ieškovai yra praleidę senaties terminą ginčyti bendrijos priimtus nutarimus. Ieškovai žinojo apie bendrijos priimtus nutarimus ir juos vykdė. Ieškovai dar iki kreipiantis į teismą žinojo apie 2015 m. kovo 3 d. ir 2015 m. gruodžio 20 d. priimtus protokolus, todėl praleido CK 4.85 straipsnio 9 dalyje numatytą 6 mėnesių senaties terminą bei praleido CK 2.82 straipsnio 4 dalyje numatytą 3 mėnesių senaties terminą. Kadangi atsakovai prašė taikyti senatį CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, todėl teismui buvo pagrindas ieškinį atmesti, remiantis CK 1.131 straipsnio 1 dalimi.

Žemesnės instancijos teismas

28.3. Teismas netinkamai nustatė ir darė nepagrįstas išvadas, kokiu pagrindu buvo įrengtos terasos, tvorelės bei pasodinti medeliai. Teismas netinkamai sprendė, kad ieškovai tariamai nežinojo apie sprendimus, nedalyvavo. Byloje nėra duomenų, kad susirinkimai būtų nevykę ar kad netinkamai būtų informuoti suinteresuoti asmenys. Teismas suabsoliutino bendrijos pareigą įrodinėti, ar visi bendraturčiai apie rengiamus susirinkimus ir priimamus sprendimus žinojo. Be to, visuotinai žinoma aplinkybė, kad nėra prievolės dalyvauti rengiamuose susirinkimuose, atvyksta ir juose dalyvauja pageidaujantys asmenys, o priimtų sprendimų pagrįstumui turi tik balsavusių asmenų skaičius. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrijos protokolai yra teisėti, todėl negali būti nuginčyti. 2015 m. kovo 3 d. ir 2015 m. kovo 17 d. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrijos narių ir būtų savininkų visuotiniame susirinkime tiek būtų savininkai, tiek žemės sklypo bendrasavininkai susitarė dėl bendro žemės sklypo naudojimo. Ieškovams įsigijus nuosavybę vėliau, visos teisės ir pareigos jiems perėjo iš buvusių butų savininkų.

28.4. Teismas privalėjo taikyti atsakovų prašomą senaties terminą dėl statybos padarinių šalinimo. Atsakovai prašė teismo taikyti senaties terminą, numatytą Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 punkte, ir nurodė, kad ieškovai yra praleidę 1 metų terminą. Teismas, atmesdamas šį prašymą, nepagrįstai ir neargumentuodamas nurodė, kad atmestinas atsakovų argumentas, jog ieškovai praleido vienerių metu terminą pretenzijoms reikšti dėl neteisėtos statybos, kadangi atsakovai neįrodė, kad apie ginčijamų nutarimų priėmimą buvo žinoma ieškovams. Pačių ieškovų pateiktas 2015 m. liepos 24 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atliktas patikrinimo aktas patvirtina, kad terasos, stoginės, pasodinti medeliai, įrengtos tvorelės ir pan., kuriuos ieškovai prašo pašalinti kaip neteisėtos statybos padarinius, yra įrengti 2015 metų pavasarį, t. y. dar iki minėto akto išdavimo, ieškovams dar net neįgijus nuosavybės teisių. Byloje nebuvo ginčo dėl tariamos neteisėtos statybos momento, nebuvo ginčo, kad ieškovai, įsigydami nuosavybės teises, šiuos statinius matė ir su viskuo sutiko. Tai patvirtino ir ieškovas 2019 m. spalio 22 d. teismo posėdžio metu. Ieškovai, kaip bendrasavininkai, iki ieškinio teismui dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo padavimo dienos nesikreipė su pretenzijomis dėl tariamai pažeistų jų teisių, todėl laikytina, jog ieškovai tokią savo teisę prarado ir netenka teisės reikalauti, jog atsakovai nugriautų tariamai neteisėtus statinius.

28.5. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovai privalo pašalinti terasas, stogines, tvoreles bei medelius. Tenkindamas šį ieškovų reikalavimą, teismas išimtinai rėmėsi aplinkybe, kad nebuvo gauti visų bendraturčių sutikimai. Visi savininkai, tiek butų, tiek žemės bendraturčiai buvo kviečiami į visus bendrijos susirinkimus. Prieštaravimų ar pretenzijų dėl sprendimų niekada nebuvo gauta. Terasos padidinimas yra neesminis nukrypimas nuo projekto. Gyvenamasis namas nėra iki šiol užbaigtas, kaip pilnai įvykdyta statyba, todėl yra įmanoma pastato projektinės dokumentacijos korekcija. Nėra pažeisti jokie priešgaisriniai reikalavimai. Teismas sprendime nepasisakė, kur ir kokia dalis terasų yra neteisėta. Teismas įpareigojo atsakovus pašalinti terasas pilna apimtimi, o tai reiškia, kad atsakovai privalo nugriauti ir tai, kas numatyta gyvenamojo namo projekte. Teismas netinkamai vertino oficialius valstybės institucijos aktus. 2015 m. liepos 24 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atliko patikrinimą ir pateikė išvadą, kad, nenustačius sklype ir name savavališkų statybų fakto, skundo nagrinėjimas nutraukiamas. 2017 m. rugpjūčio 14 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas antrą kartą atliko patikrinimą ir pateikė tokią pačią išvadą. Atsižvelgus, kad 2015 m. kovo 3 d. ir 2015 m. kovo 17 d. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrijos narių ir būtų savininkų susirinkimuose (protokoluose) buvo gauti bendraturčių sutikimai, į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijų išvadas, į tai, kad visų ginčijamų statinių statybos darbai yra teisėti, teismui nebuvo pagrindo ieškinio reikalavimus dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo tenkinti. Teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, neįvertino minėtų aplinkybių. Konstatuodamas neteisėtą statybą ir įpareigodamas nugriauti ginčo statinius, teismas neatsižvelgė į ginčo šalių interesų pusiausvyrą, neįvertino, kad iki ieškovams įsigijus nuosavybę statybos darbai buvo įgyvendinti, kad atsakovai ginčo statiniais naudojasi 4 metus. Be to, sprendžiant dėl ginčo statinių statybos teisėtumo, neatsižvelgta į norminius statybos teisės aktus, galiojusius ginčo statinių statybos metu.

28.6. Teismas nepagrįstai tenkino ieškinio reikalavimą dėl įpareigojimo patekti i ginčo žemės sklypą ir naudojimosi įrengta stovėjimo aikštele, kadangi byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovų deklaratyvius teiginius, jog jiems yra apribota galimybė patekti į žemės sklypą, jog kiemo vartai neaktyvūs jiems skambinant GPS pagalba. Ieškovų rašyti elektroniniai laiškai, nepagrįsti skundai nepatvirtina jų teisių suvaržymo. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai išsprendė ir tariamą / galimą ateities klausimą. Teismas tenkino perteklinį reikalavimą ir ne retrospektyviniu (praeities), o perspektyviniu (ateities) aspektu, ir nustatė, kad ateityje vėl užblokavus įvažiavimą, pripažinti ieškovams teisę atlikti tuos kliūčių pašalinimo veiksmus patiems, kartu išieškoti iš atsakovų reikiamas išlaidas. Tokiu būdu teismas, pažeisdamas CPK 267 straipsnį, priėmė sąlyginį sprendimą, dėl sąlygų, kurių gali nebūti.

28.7. Teismas visiškai nevertino, jog gyvenamojo namo projekte yra suprojektuota ir numatyta automobilių stovėjimo aikštelė 23 automobiliams. Ieškovai jiems žinomo 2015 m. gruodžio 20 d. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrijos narių ir būtų savininkų visuotinio susirinkimo nutarimo protokolo pagrindu nesumokėjo likusių pinigų už įrengtas automobilių stovėjimo vietas, todėl 2017 m. gruodžio 23 d. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrijos narių ir būtų savininkų visuotinio susirinkimo nutarimo protokolo 3-iu punktu buvo teisėtai ir pagristai nuspręsta (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butų parkavimo vietas perleisti naudotis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butų savininkams, kurie padengė išlaidas už įrengtas parkavimo vietas. Pradiniai įnašai yra grąžinti ieškovams. Teismas dėl šių argumentų ir esančių rašytinių įrodymų iš esmės nepasisakė, o tenkinus ieškinio dalį dėl parkavimo vietų grąžinimo, reiškia, kad ieškovams teismo sprendimas suteikia teisę neatlygintinai, visiškai neprisidėjus prie parkavimo vietų įrengimo, jomis naudotis. Be to, 2017 m. gruodžio 23 d. protokolo 3 dalis negalėjo būti pripažinta pilnai negaliojančia, kadangi ji liečia ir kitus bendrijos narius, kurie su protokolo dalimi sutiko ir neprieštaravo.

Atsiliepimas

29. Ieškovė M. R., M. M. R., D. T. ir J. T. pateikė atsiliepimą į atsakovų apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

29.1. Teismas objektyviai ir išsamiai įvertino visus byloje esančius įrodymus, tinkamai, vadovaudamasis aktualia teismų praktika, taikė bei aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisingą ir teisėtą sprendimą. Atsakovai iš esmės pažeidė CK 1.137 straipsnio nuostatas, piktnaudžiavo teise. Ieškovai, būdami gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), butų ir žemės sklypo savininkais, turėjo teisę ginti savo pažeistas teises ir reikšti reikalavimus dėl 2015 m. kovo 3 d. ir 2015 m. gruodžio 20 d. daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais. Šie susirinkimo nutarimai yra niekiniai nuo jų priėmimo momento, tačiau šie nutarimai dar buvo ginčyti ir dėl procesinių pažeidimų, prieštaravimo imperatyvioms įstatymų normoms. Faktiškai tiek įgyjant nuosavybę, tiek šiuo metu nėra nustatyta jokia konkreti žemės sklypo naudojimosi tvarka tarp bendraturčių. Atsižvelgus, kad šis žemės sklypas savininkams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą atsakovai neypatingiems I grupės statinių (terasų, tvorų) statybai žemės sklype privalėjo gauti visų žemės sklypo bendraturčių sutikimus. Iš pateiktų 2015 m. kovo 3 d. ir 2015 m. gruodžio 20 d. susirinkimų protokolų dalyvių sąrašų matyti, kad ne tik nėra visų žemės sklypo savininkų pritarimo ar sutikimo tokių statinių statybai, tačiau protokoluose aptarta žemės sklypo naudojimosi tvarka neatitinka įstatymo reikalavimų, nėra pateiktas žemės sklypo planas, ji nėra nustatyta notarine forma bei yra pažeidžianti žemės sklypo savininkų interesus. Ieškovai gina ne viešąjį interesą, bet kreipėsi į teismą dėl imperatyvioms įstatymų normoms prieštaraujančių bendrijos protokolų nutarimų, kurie pažeidžia jų, kaip bendraturčių, teises, pripažinimo negaliojančiais. Bendrijos protokolų nutarimai, vadovaujantis CK 2.82 straipsnio 4 dalimi, pripažinti negaliojančiais, nes buvo pažeistos CK 4.75 straipsnio 1 dalies, 4.85 straipsnio, 1.137 straipsnio, Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos, žemės sklypo ir gyvenamojo namo bendraturčių nuosavybės teisės ir interesai, dėl ko nutarimai laikyti neteisėtais, nepagrįstais ir prieštaraujančiais imperatyvioms įstatymų normoms. Ieškovai nėra praleidę termino ginčyti bendrijos nutarimus. Tiek apie 2015 m. kovo 3 d., tiek apie 2015 m. gruodžio 20 d. protokolų priėmimą ieškovai sužinojo tik atsakovams pateikus atsiliepimą į ieškinį, t. y. 2018 m. kovo 28 d., todėl ieškinio senaties terminas šiems protokolams ginčyti yra nesuėjęs. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2015 m. liepos 24 d. raštas buvo adresuotas ne ieškovams, o R. V.. Ieškovai šio dokumento 2015 m. neturėjo, tuo metu jie dar nebuvo butų ir žemės savininkais. Iš inspekcijos 2017 m. rugpjūčio 14 d. gavo raštą, kuriame buvo išdėstytos išvados dėl skundo, tačiau rašte nebuvo kalbama apie 2015 m. nutarimus, prie išvadų jie nebuvo pridėti. Be to, nei viena Statybos įstatymo ar kita norma nenumato jokio vienerių metų senaties termino. Ieškovai apie ginčijamus bendrijos susirinkimo nutarimus sužinojo tik iškėlus bylą teisme. Atsakovai, reikšdami prašymą taikyti ieškinio senatį, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad apie 2015 m. kovo 3 d. ir 2015 m. gruodžio 20 d. susirinkimuose priimtus nutarimus ieškovai buvo tinkamai informuoti, todėl prašymas taikyti ieškinio senatį pagrįstai buvo atmestas.

29.2. Teismas pagrįstai tenkino ieškovų reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovus pašalinti savavališkai pastatytos statybos padarinius. Nėra nustatyta konkreti ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarka, nė viena iš bendro žemės sklypo dalių nėra priskirtina išimtinai vieno ar kelių bendraturčių naudojimui, dėl to visi su žemės sklypo naudojimu ir valdymu susiję klausimai privalo būti sprendžiami visų bendraturčių sutarimu. Statinys bendrame žemės sklype turi būti statomas taip, kad ne tik atitiktų teisės normose nurodytus reikalavimus, bet ir nepažeistų bendraturčių teisių bei teisėtų interesų. Dėl atsakovų savavališkų veiksmų buvo sumažintas žemės sklypo plotas, padidintas jo užstatymas, tapo neįmanoma apeiti aplink daugiabuti namą, nors toks praėjimas yra numatytas pagal žemės sklypo planą bei yra privalomas pagal priešgaisrinių reikalavimų taisykles. Tvora, stoginė, pertvara, balkonai priskiriami I grupės nesudėtingų inžinerinių statinių kategorijai, kurių statybai neprivaloma rengti projekto, tačiau statybai privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą – žemės savininkų rašytinį pritarimą, kurio šiuo atveju nebuvo. 2015 m. kovo 3 d. protokole nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka ieškovams neperėjo iš buvusių savininkų, nes ji nebuvo išviešinta ir nebuvo patvirtinta įstatymo nustatyta tvarka. 2015 m. kovo 3 d. protokolas ir jo nutarimai priimti atbuline data, klastojant net 8 balsus, kas pažeidžia sąžiningumo ir teisingumo principus, bendrijos sprendimų priėmimo tvarką. 2015 m. gruodžio 20 d. ieškovai jau buvo butų, esančių gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), savininkai, tačiau nei apie organizuojamą susirinkimą, nei apie priimtą protokolą nebuvo informuoti, nedalyvavo susirinkime ir su protokolu nebuvo supažindinti. Bendrijos protokolų nutarimai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, bendrijos įstatams, protingumo ir sąžiningumo principams, pažeista jų sušaukimo ir pranešimo apie susirinkimo laiką tvarka, todėl pagrįstai buvo pripažinti negaliojančiais pagal CK 2.82 straipsnio 4 dalį.

29.3. Teismas, konstatavęs ieškovų teisių pažeidimus, įpareigojo atsakovus leisti ieškovams įvažiuoti į žemės sklypą ir leisti naudotis įrengta automobilių stovėjimo aikštele. Teismas pagrįstai nurodė, kad, kadangi naudojimosi tvarka žemės sklypu nenustatyta, todėl nei viena iš bendro žemės sklypo dalių negali būti priskirtina išimtinai vieno ar kelių bendraturčių naudojimui. Teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovai yra sumokėję visą kainą už automobilio tris vietas, o bendrijai nesuteikta kompetencija ir teisė disponuoti bendraturčiams priklausančiu žemės sklypu. Nesant nustatytos žemės sklypo naudojimosi tvarkos ir visų žemės sklypo bendraturčių sutikimo, bendrija neturėjo teisės perleisti automobilių stovėjimo vietų kitiems. Teismas pagrįstai sprendė, jog butų savininkų susirinkime priimti nutarimai neužtikrina bendraturčių teisės nevaržomai naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu. Byloje nėra duomenų, kad kiti butų savininkai būtų mokėję kitokias sumas už aikštelės įrengimą. Atsakovė neįrodė aplinkybės, kad dėl automobilio aikštelės reikėjo primokėti papildomai. Ieškovai nėra gavę nei vieno pranešimo apie papildomą sumokėjimą.

30. Trečiasis asmuo A. M. pateikė atsiliepimą į atsakovų apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad klausimai, susiję su disponavimu žemės sklypu, turėjo būti priimti ne bendrijos narių balsų dauguma, tačiau visų žemės sklypo bendraturčių sutikimu. Nors protokoluose priimti sprendimai yra dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, kurio didelė dalis priklauso A. M., jis niekada nėra davęs sutikimo nei terasų, nei aikštelės, nei kitų statinių statymui. Jis nėra dalyvavęs nei viename bendrijos susirinkime, apie juos jam nebuvo pranešta. Bendrijos nariai disponavo jam nuosavybės teise priklausančia žemės sklypo dalimi, nesant jo sutikimui ir be jo žinios. Ieškovų ginčijamais nutarimais yra pažeidžiamos ne tik jo nuosavybės teisės, bet ir imperatyvios įstatymų nuostatos. Nei vienam iš bendrijos priimtų nutarimų jis nepritaria. Dėl neteisėtų atsakovės sprendimų ir neteisėtų atsakovų veiksmų buvo sukelti neigiami padariniai – sumažintas naudingas žemės sklypo plotas, padidintas jo užstatymas, kas reiškia, kad buvo pažeistos, suvaržytos jo nuosavybės teisės į žemės sklypą. Ginčo žemės sklypo dalis jam nuosavybės teise priklauso nuo 2009 m., todėl atsakovams neabejotinai turėjo būti žinoma, kad jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypo dalių stovėjimo aikštelės, terasų įsirengimui nepakako. Atsakovai naudojasi jam priklausančia žemės sklypo dalimi neatlygintinai, todėl teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

ir išvados

31. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovų apeliacinį skundą, 2020 m. kovo 10 d. sprendimu Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovų atsakovui M. T. 1 551 Eur bylinėjimosi išlaidų, po 387,75 Eur iš kiekvieno atsakovo.

32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m. gruodžio 9 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 10 d. sprendimo dalį, kuria panaikinta Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimo dalis, kuria buvo pripažinta negaliojančia Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrijos narių ir butų savininkų 2017 m. gruodžio 23 d. visuotinio susirinkimo nutarimo 3 dalis, 2015 m. gruodžio 20 d. Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos susirinkimo nutarimas; Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrijos pirmininkas M. T. įpareigotas įleisti ieškovus įvažiuoti jiems su transporto priemonėmis į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei į aikštelės vartų GPS sistemą įvesti ieškovų duomenis, užtikrinant nenutrūkstamą galimybę patekti į jiems priklausantį sklypą; atsakovui neįvykdžius sprendimo per 20 dienų terminą ar ateityje vėl užblokavus įvažiavimą, pripažinta ieškovams teisė atlikti tuos kliūčių pašalinimo veiksmus patiems, kartu išieškoti iš atsakovų reikiamų išlaidų atlyginimą; atsakovai Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrija ir M. T. įpareigoti netrukdyti ir leisti ieškovams M. R., M. M. R., D. T. ir J. T. naudotis žemės sklype (duomenys neskelbtini), įrengta automobilių stovėjimo aikštele – pagal atsakovų pateiktą Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrijos automobilių stovėjimo aikštelės plano schemą M. R., M. M. R. – pažymėtomis vietomis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o ieškovams D. T. ir J. T. – pažymėta vieta Nr. (duomenys neskelbtini); ir dėl šios dalies atmetė ieškovų reikalavimus bei priteisė iš ieškovų atsakovams bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, ir perdavė bylą dėl šios dalies iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui.

Žemesnės instancijos teismas

33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, nors nagrinėjamoje byloje ir pripažino, kad ieškovai, kaip dalies žemės sklypo bendraturčiai, gindami savo pažeistas teises, pareiškė negatorinį ieškinį, neteisingai nusprendė, kad ieškovai reikalavimams, susijusiems su atsakovų statinių (terasų, pastogių, sandėliukų ir tvorų) įsirengimu prie daugiabučio namo, taip pat automobilių stovėjimo aikštelės įrengimu, pareikšti yra praleidę 6 mėnesių ieškinio senaties terminą, todėl tai yra savarankiškas pagrindas atmesti šią ieškinio dalį, ir nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad savininko reikalavimams pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, ieškinio senatis apskritai netaikoma, kadangi tokiu ieškiniu kreipiamasi dėl tęstinio savininko teisių pažeidimo, t. y. pažeidimo, kuris nėra pasibaigęs kreipimosi į teismą dieną, nagrinėjamoje byloje teismai privalėjo spręsti, ar atsakovai nepažeidė ieškovų, kaip žemės sklypo bendraturčių, teisių.

34. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad, spręsdami dėl ieškovų reikalavimų, susijusių su jų teisės naudotis prie daugiabučio namo esančia žemės sklypo dalimi, inter alia (iš lot. be kita ko), įrengta dvidešimties vietų automobilių stovėjimo aikštele automobiliams statyti, (ne)tenkinimo, teismai pirmiausia privalėjo įvertinti prie daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), suformuotą 2 225 kv. m žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo žemės sklypo aspektu ir nustatyti, kokia šio sklypo dalis yra bendrojo naudojimo žemės sklypas, nes byloje nustatyta, kad ne tik daugiabučio namo savininkai yra šio sklypo bendraturčiai. Teismai nenustatė, ar daugiabučio namo savininkai jiems bendrosios nuosavybės teise nepriklausančią sklypo dalį valdo kitais įstatymų nustatytais pagrindais ir ši dalis taip pat yra bendrojo naudojimo žemės sklypas. Teismai taip pat privalėjo nustatyti, kokia ieškovų turima bendrosios dalinės nuosavybės teise žemės sklypo dalis yra užimta daugiabučio namo, skaičiuojant pagal ieškovų nuosavybės teise turimų patalpų plotą, taip pat aplink daugiabutį namą esančia bei į jį patekti reikalinga bendrojo naudojimo žemės sklypo dalimi. Ir tik nustačius nurodytas aplinkybes, gali būti sprendžiama dėl ieškovų reikalavimų, susijusių su jų teise naudotis prie daugiabučio namo esančia žemės sklypo dalimi, inter alia, įrengta dvidešimties vietų automobilių stovėjimo aikštele automobiliams statyti, (ne)tenkinimo. Teismai šių bylai reikšmingų aplinkybių nenustatė.

35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad nagrinėjant bylos dalį iš naujo, taip pat turėtų būti įvertinta, ar ieškovų ginčijami sprendimai apskritai vertintini kaip priimti juridinio asmens, nes iš byloje ginčijamų dokumentų, kurie ieškinyje įvardyti kaip žemės ir butų savininkų bendrijos susirinkimų nutarimai, sprendžiant pagal dalyvių sąrašus, matyti, kad jie priimti ne tik bendrijos narių, bet bendrijos narių ir bendrijai nepriklausančių savininkų bendrame susirinkime.

36. CPK 362 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra aukščiausios bendrosios kompetencijos teismų sistemos grandies teismas, todėl, bylą grąžinus nagrinėti pakartotinai, privalu tiek laikytis jo išaiškinimų konkrečioje byloje, tiek atsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimai ar nutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2011; 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-687/2015; kt.).

37. Byla iš naujo perduota apeliacinės instancijos teismui nagrinėti dalyje, kurioje ieškovai prašo pripažinti negaliojančiais 2015 m. gruodžio 20 d. Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos susirinkimo nutarimą; Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrijos narių ir butų savininkų 2017 m. gruodžio 23 d. visuotinio susirinkimo nutarimo 3 dalį; įpareigoti Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrijos pirmininką M. T. įleisti ieškovus įvažiuoti jiems su transporto priemonėmis į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei į aikštelės vartų GPS sistemą įvesti ieškovų duomenis, užtikrinant nenutrūkstamą galimybę patekti į jiems priklausantį sklypą (atsakovui neįvykdžius sprendimo per teismo nustatytą terminą ar ateityje vėl užblokavus įvažiavimą, pripažinti ieškovams teisę atlikti tuos kliūčių pašalinimo veiksmus patiems, kartu išieškoti iš atsakovų išlaidų atlyginimą); įpareigoti atsakovus Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendriją ir M. T. netrukdyti ir leisti ieškovams M. R., M. M. R., D. T. ir J. T. naudotis žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įrengta automobilių stovėjimo aikštele – pagal atsakovų pateiktą Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrijos automobilių stovėjimo aikštelės išplanavimo schemą M. R., M. M. R. pažymėtomis vietomis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o ieškovams D. T. ir J. T. – pažymėta vieta Nr. (duomenys neskelbtini).

38. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrijos (toliau – Bendrija) visuotinių susirinkimų nutarimų teisėtumo ir ieškovų, kaip žemės sklypo bendraturčių, teisės naudotis jiems priklausančiu turtu.

39. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir dalyvaujančių asmenų paaiškinimais nustatytos šios ginčo išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės :

- ieškovai, atsakovai ir tretieji asmenys yra daugiabučio gyvenamojo namo butų ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Daugiabučiame name yra 25 butai. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrija įsteigta 2012 m. spalio 1 d. Iš pateiktų bendrijos narių sąrašų nustatyta, kad 2015 m. kovo 3 d. bendrijoje buvo 10 narių; 2015 m. gruodžio 20 d. – 13 narių. Bendrijos įstatuose (patvirtinti 2017 m. spalio 17 d. susirinkime, įregistruoti Juridinių asmenų registre 2017 lapkričio 9 d.) numatyta, jog bendrijos narių susirinkimas laikomas teisėtu ir jame gali būti priimami sprendimai, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė bendrijos narių, pakartotiniame susirinkime – daugiau kaip pusė susirinkime dalyvaujančių narių (įstatų 35 punktas); bendrijos susirinkime kiekvienas bendrijos narys turi po vieną balsą, o visų daugiabučio namo savininkų susirinkime, kiekvienas savininkas turi tiek balsų, kiek jam nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektų pastate (įstatų 37 punktas). Bendrijos įstatų (Juridinių asmenų registre įregistruoti 2012 m. spalio 1 d.) 5.2 punkte buvo numatyta, kad susirinkimo šaukimo, balsavimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties patalpų savininkų bendrijų įstatyme;

- prie daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), yra suformuotas 2 225 kv. m žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovams, atsakovams ir tretiesiems asmenims. Nekilnojamojo turto registre įregistruota nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka (įrašai nuo 2009 m. gegužės 14 d.);

- ieškovams M. R. ir M. M. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), antrajame aukšte bei 1/25 dalis (89 kv. m) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Turtas įgytas 2015 m. spalio 23 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu;

- 2015 m. spalio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartyje, sudarytoje tarp M. R., M. M. R. ir L. G. bei V. G., nurodyta, jog yra nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju turtu (žemės sklypu) tvarka, o sutarties 6.1 punkte nustatyta, jog pirkėjai perima iš pardavėjų žemės sklypo naudojimosi tvarką, nustatytą 2013 m. vasario 22 d. pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. 928 ir kartu su bendraturčiais naudosis, valdys ir disponuos jiems priklausančiomis žemės sklypo dalimis bendrai vadovaudamiesi įstatymų reikalavimais bei sąžiningumo principu;

- ieškovams J. T. ir D. T. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), trečiajame aukšte bei 30/2225 dalių (30 kv. m) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Turtas įgytas 2015 m. gruodžio 8 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu;

- 2015 m. gruodžio 8 d. pirkimo–pardavimo sutartyje, sudarytoje tarp MB RLTA, atstovaujamos T. P., ir D. T. bei J. T., nurodyta, jog yra nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju turtu (žemės sklypu) tvarka, tačiau byloje pateikta ne pilna pirkimo–pardavimo sutarties kopija – nėra sutarties dalies nuo 5.2 iki 8.5 punkto;

- po to, kai kasacinės instancijos teismas grąžino bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, 2021 m. sausio 11 d. tarp ieškovų M. R., M. M. R., D. T., J. T. ir A. M. buvo sudarytos žemės pirkimo–pardavimo sutartys, kurių pagrindu ieškovai M. R., M. M. R. iš trečiojo asmens A. M. nusipirko 5,04 arų žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovai D. T. ir J. T. iš trečiojo asmens A. M. nusipirko 2,38 arų žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

40. Bendrijos susirinkime 2015 m. gruodžio 20 d. priimtas nutarimas įrengti 20 vietų automobilių stovėjimo aikštelę visų pageidaujančių asmenų ja naudotis bendromis lėšomis, prisidedant savo darbu, atskirai pirkti medžiagas, samdyti pavienius asmenis darbams atlikti. Sutarta, kad asmenys, pageidaujantys statyti automobilius įrengtoje aikštelėje, sumoka pradinį įnašą šiems darbams už vieną vietą 600 Eur, už dvi vietas – 900 Eur, o po darbų atlikimo patvirtina bendra darbų sąmata. Galutinis mokestis už atliktų darbų sąmatą bus mokamas išdalijant investuotų pinigų sumą lygiomis dalimis iš 20 vnt.

41. Bendrijos susirinkime, įvykusiame 2017 m. gruodžio 23 d., svarstytas klausimas dėl bendrijos narių naudojimosi automobilių aikštele taisyklių patvirtinimo ir vietų nustatymo. Šiame susirinkime 3 punktu nutarta, kad Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) butų savininkai naudojosi stovėjimo vietomis, galutinai nepadengę sąmatos, todėl nutarta Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) butų aikštelės vietas perleisti naudotis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) butų savininkams, nes Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) butų savininkai padengė išlaidas už įrengtas stovėjimo vietas. Pradiniai įnašai – Nr. (duomenys neskelbtini) buto 600 Eur ir Nr. (duomenys neskelbtini) buto 900 Eur – bus grąžinami butų savininkams į jų nurodytas banko sąskaitas. 2017 m. gruodžio 23 d. namo savininkų bendrijos susirinkime dalyvavo 16 daugiabučio namo savininkų ir bendrijos narių, ieškovai šiame susirinkime nedalyvavo.

42. 2020 m. gruodžio 9 d. byloje priimtoje nutartyje kasacinis teismas pažymėjo, kad ieškovai savo teises gina ne kaip daugiabučio namo savininkai, bet kaip žemės sklypo bendraturčiai (minėtos nutarties 47 pastraipa).

43. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų teises ir pareigas apibrėžia CK 4.72–4.85 straipsniai. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja daline nuosavybe, ir šios nuosavybės teisės įgyvendinimą detalizuoja CK 4.82–4.85 straipsnių normos.

44. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai, disponavimo teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), tuo tarpu kitos savininko teisių turinį sudarančios teisės (valdymo, naudojimo) įgyvendinamos bendraturčių balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip (CK 4.85 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Taigi CK 4.85 straipsnio 1 dalyje daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams nustatyta išimtis iš bendrosios taisyklės, kad bendrosios nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Tokia išimtis grindžiama tuo, kad tokiais atvejais paprastai būna daug bendraturčių, kas apsunkina bendro sutarimo pasiekimą. Šiems bendraturčiams skirtingas sprendimų, kuriais įgyvendinama nuosavybės teisė į bendrą turtą, priėmimo būdas nustatytas atsižvelgiant į savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimo padarinius. Kadangi disponavimo teisės įgyvendinimas gali lemti bendrosios dalinės nuosavybės teisės netekimą, jos įgyvendinimui nustatyta sudėtingesnė susitarimo forma – visų bendraturčių sutikimas, maksimaliai užtikrinantis įstatymo garantuotą savininko teisių apsaugą (CK 4.93 straipsnis). Dėl kitų teisių (valdymo, naudojimo) įgyvendinimo sprendimai gali būti priimami ir nepasiekus bendro bendraturčių sutarimo, esant balsų daugumai. CK 4.85 straipsnis, įtvirtindamas išimtį iš bendrosios 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatytos bendraturčių sprendimo priėmimo taisyklės, nurodo du sprendimų dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priėmimo būdus: 1) bendraturčių balsų daugumą (CK 4.85 straipsnio 1 dalis) ir 2) paprastesnę bendraturčių sprendimų priėmimo formą, kai galima priimti sprendimus dėl atskirų bendrojo naudojimo objektų – atitinkamos dalies butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma (CK 4.85 straipsnio 3 dalis).

45. Teisinis reguliavimas nepateikia nuosavybės teisės turinį sudarančių savininko teisių grupių – valdymo, naudojimo bei disponavimo – sampratų. Teisės doktrina disponavimą turtu apibrėžia kaip teisę nustatyti daikto teisinę padėtį, jo teisinį likimą, pakeisti jo ekonominę būklę. Kartu teisės doktrinoje yra pripažįstama, kad daikto naudojimo teisė ir disponavimo juo teisė yra labai glaudžiai susijusios ir netgi gali būti įgyvendinamos vienu metu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-482-1075/2017).

46. Nagrinėjamu atveju 2015 m. gruodžio 20 d. priimtu nutarimu nors ir nebuvo nuspręsta ir nustatyta, kad konkretūs bendraturčiai naudojasi konkrečiomis sklypo dalimis, tačiau faktinė situacija ir 2017 m. gruodžio 23 d. priimto nutarimo 3 punktas, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad tokie veiksmai, kai yra priimamas sprendimas dėl stovėjimo aikštelės įrengimo žemės sklype, priklausančiame bendrosios dalinės nuosavybės teise, ir tuo labiau vėliau sprendžiant dėl įrengtos stovėjimo aikštelės konkrečių stovėjimo vietų perskirstymo, yra pakankamas pagrindas tokius veiksmus kvalifikuoti kaip disponavimo teisę apimančius veiksmus. Atsižvelgiant į tai, šioje ginčo situacijoje yra pagrindas taikyti CK 4.75 straipsnį.

47. Jau minėta, pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu.

48. Kaip iš esmės teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, iš byloje pateikto 2015 m. gruodžio 20 d. dalyvių sąrašo matyti, kad susirinkime dalyvavo 13 dalyvių. Bylos duomenimis, name yra 25 butai. Tačiau nei ieškovų, nei trečiųjų asmenų, kuriems nuosavybės teise priklauso ginčo žemės sklypo dalis (A. M., I. S. (M.) ir UAB „Žemės matavimai“), pritarimo nagrinėjamu klausimu nėra.

49. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei vienas žemės sklypo bendraturtis, išskyrus ieškinį pareiškusius ieškovus ir ieškovų reikalavimams pritariantis trečiasis asmuo A. M., pretenzijų, reikalavimų dėl ginčo susirinkimo nutarimo nereiškė. I. S. (M.) 2018 m. birželio 12 d. pareiškime teismui išreiškė sutikimą ir pritarimą 2015 m. gruodžio 20 d. susirinkime priimtiems sprendimams. Be to, teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovai, ginčydami 2015 m. gruodžio 20 d. nutarimų teisėtumą, patys juos iš esmės vykdė. Bylos duomenimis, ieškovas D. T. 2016 m. kovo 25 d. bendrijai už vieną automobilio stovėjimo vietą sumokėjo 600 Eur, o M. R. už dvi automobilio vietas – 900 Eur. Tai, kad dalis bendraturčių bendro naudojimo žemės sklypo dalyje įrengė trinkelių dangą, ieškovai vienareikšmiai nevertina kaip jų teisių pažeidimą, tačiau prašo įpareigoti atsakovus leisti naudotis įrengta automobilių stovėjimo aikštele ir paskirti ieškovams stovėjimo vietas. Ieškovams nupirkus A. M. priklausančią žemės sklypo dalį, šio asmens teisės ir teisėti interesai nėra pažeidžiami.

50. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkti įrodymai ir nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas negaliojančiu 2015 m. gruodžio 20 d. Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos susirinkimo nutarimą, netinkamai taikė materialines ir procesines teises normas, nes vien teisės aktų, reglamentuojančių bendraturčių sprendimo priėmimo tvarką, reikalavimų pažeidimai, kai patys bendraturčiai tuos sprendimus iš esmės įvykdė, negali būti pagrindas pripažinti bendraturčių sprendimus negaliojančiais, todėl teismo sprendimas šioje dalyje naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – šis patikslinto ieškinio reikalavimas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

51. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, pripažindamas negaliojančiu narių ir butų savininkų 2017 m. gruodžio 23 d. visuotinio susirinkimo nutarimą 3 klausimu negaliojančiu, nenurodė jokių motyvų, kuo šis nutarimas yra ydingas ir kaip jis pažeidžia ieškovų teises, o darydamas deklaratyvią išvadą, kad ieškovai pilnai sumokėjo už tris automobilio stovėjimo vietas, nepagrindė jos jokiais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir nepasisakė, ar ginčijamo nutarimo priėmimas atitiko teisės aktais reglamentuotą tokių sprendimų priėmimo tvarką ir ar apskritai jis gali būti vertinamas kaip juridinio asmens priimtas sprendimas.

52. Byloje nustatyta, kad ieškovas D. T. bendrijai už vieną automobilio stovėjimo vietą sumokėjo 600 Eur, o M. R. už dvi automobilio vietas – 900 Eur (nutarties 49 pastraipa). Nuspręsdamas, kad šių įmokų pilnai pakako apmokėti už tris ieškovų automobilių stovėjimo vietas, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl kitų šiuo aspektu byloje esančių įrodymų. Bylos duomenimis, ieškovams 2018 m. gruodžio 11 d. grąžinti už automobilių vietų įrengimą sumokėti pradiniai įnašai (pinigų perlaidos priėmimo dokumentai Nr. PP1677622 ir Nr. PP167650 D. T. bei mokėjimo nurodymas Nr. 12111533 M. R.), tačiau ir 2021 m. sausio 18 d. rašytiniuose paaiškinimuose ieškovai tvirtina, kad jiems iki šiol jokie sumokėti pinigai už aikštelės įrengimą nėra grąžinti. Iš bylos duomenų nustatyta, jog aikštelė yra įrengta (aikštelės išplanavimo schema) ir jos įrengimo kaina yra 18 737 Eur, vienos automobilio vietos kaina – 937 Eur pagal kartu su 2018 m. gruodžio 12 d. dokumentu Nr. DOK-144800 pateiktą ir bendrijos narių bei butų savininkų N. A., M. T., G. S., M. T., R. Ž., I. G., J. S., A. D., T. A., A. D., I. U., A. B., D. B. parašais patvirtintą sąmatą. Ieškovams tvirtinant, kad apie tokią sąmatą jie niekada nebuvo informuoti ir su ja supažindinti ir apskritai ja abejojant kaip tinkamu įrodymu, byloje svarstytinas ir ekspertizės skyrimo klausimas (CPK 179 straipsnio 1 dalis).

53. Apibendrinant tai, kas pasakyta 51–52 pastraipose, teisėju kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu aspektu nenustatė ir neištyrė bylai reikšmingų aplinkybių, todėl teismo sprendimas šioje dalyje naikintinas.

54. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ieškovų paaiškinimais, kad bendrijos pirmininkas ištrynė jų mobiliųjų telefono numerius iš automatinių vartų sistemos, sprendė, jog atsakovai trukdo ieškovams įvažiuoti į bendros dalinės nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl bendrijos pirmininkas M. T. įpareigotinas įleisti ieškovus įvažiuoti su transporto priemonėmis į žemės sklypą bei į aikštelės vartų GPS sistemą įvesti ieškovų duomenis, užtikrinant nenutrūkstamą galimybę patekti į jiems priklausantį sklypą, o atsakovui neįvykdžius sprendimo per 20 dienų terminą ar ateityje vėl užblokavus įvažiavimą, pripažinti ieškovams teisę atlikti tuos kliūčių pašalinimo veiksmus patiems, pripažinti ieškovams teisę atlikti tuos veiksmus patiems, kartu išieškoti iš atsakovų reikiamas išlaidas.

55. Apeliantai iš esmės yra teisūs teigdami, kad ieškovų teiginiai dėl trukdymo jiems naudotis žemės sklypu nėra pagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais, o pirmosios instancijos teismas išimtinai pritarė ieškovų pozicijai.

56. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kitiems bendraturčiams neleidžiama ginčyti bendraturčio siekiamos įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktos teisės, susijusios su bendru daiktu. Tokiu atveju bendraturčiai gali ginčyti ne teisę kaip tokią, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2004; 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009). Taigi ieškovai, siekdami įrodyti savo daiktinių teisių pažeidimą, privalo įrodyti, kokiu būdu jos yra pažeidžiamos, kokį poveikį tai daro galimybei ieškovui naudotis jo daiktinėmis teisėmis.

57. Ieškovai, teigdami, kad jiems trukdoma naudotis žemės sklypu, nurodė, jog atsakovas M. T. užblokavo bendrų įvažiavimo į daugiabučio kiemą vartų prieigą iš D. T. telefono numerio, ir šiems savo argumentams pagrįsti pateikė D. T. elektroninius laiškus bendrijos pirmininkui ir elektroninį laišką (duomenys neskelbtini) seniūnijai.

58. Iš 2017 m. rugpjūčio 29 d. ir 2017 m. gruodžio 2 d. elektroninių laiškų turinio matyti, kad ieškovas D. T. kreipėsi į atsakovą M. T. prašydamas paaiškinti, kodėl yra užblokuota įvažiavimo vartų prieiga. Duomenų, kad kiti ieškovai nebūtų galėję patekti į sklypą byloje nėra. Pats ieškovas D. T. 2019 m. spalio 22 d. teismo posėdžio metu (išklausytas teismo posėdžio garso įrašas) pripažino, jog negalėjo naudotis vartais apie pusę metų, tačiau 2018 m. vasarą pamatė vartų numerį, kuriuo paskambinus vartai atsidarė. Iki šiol jis gali atidaryti vartus, tačiau įvažiavęs į sklypą neturi kur pastatyti automobilio. Jokių objektyvių duomenų, kad atsakovas po 2018 m. vasaros trukdo naudotis žemės sklypu, užblokuodamas vartų GPS paslaugą ieškovų telefonų numeriams, kad ieškovai iki šiol negali naudotis žemės sklypu, byloje nepateikta, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovai neįrodė, kad M. T. ar kiti atsakovai trukdo naudotis žemės sklypu, užblokuojant vartų GPS prieigą ar kitokiu būdu, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kuria bendrijos pirmininkas M. T. įpareigotas įleisti ieškovus, įvažiuoti su transporto priemonėmis į žemės sklypą bei į aikštelės vartų GPS sistemą įvesti ieškovų duomenis, užtikrinant nenutrūkstamą galimybę patekti į jiems priklausantį sklypą, o atsakovui neįvykdžius sprendimo per 20 dienų terminą ar ateityje vėl užblokavus įvažiavimą, pripažinti ieškovams teisę atlikti tuos kliūčių pašalinimo veiksmus patiems, kartu išieškoti iš atsakovų reikiamas išlaidas naikintinas ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – patikslinto ieškinio reikalavimai atmestini (CPK 326 straipsnio 1 dalis 2 punktas).

59. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs 2017 m. gruodžio 23 d. susirinkimo nutarimo 3 dalį negaliojančia ir laikydamas, kad ieškovai pilnai sumokėjo už tris automobilių stovėjimo vietas, sprendė, kad atsakovai Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrija ir M. T. įpareigotini netrukdyti ir leisti ieškovams M. R., M. M. R., D. T. ir J. T., naudotis žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įrengta automobilių stovėjimo aikštele, pagal atsakovų pateiktą Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrijos automobilių stovėjimo aikštelės išplanavimo schemą M. R., M. M. R. pažymėtomis vietomis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o ieškovams D. T. ir J. T. – pažymėta vieta Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi pirmosios instancijos teismas minėtą ieškovų reikalavimą tenkino tik kaip išvestinį, visiškai neanalizuodamas ir nevertindamas prie daugiabučio gyvenamojo namo suformuoto žemės sklypo bendrojo naudojimo aspektu ir naudojimosi įrengtomis stovėjimo vietomis, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje naikintinas.

60. Apeliantų teigimu, toks teismo sprendimas reiškia, kad ieškovams teismo sprendimas suteikia teisę neatlygintinai, visiškai neprisidėjus prie parkavimo vietų įrengimo, jomis naudotis.

61. Kasacinis teismas byloje priimtoje nutartyje pažymėjo (nutarties 55–56 pastraipos), kad spręsdami dėl ieškovų reikalavimų, susijusių su jų teisės naudotis prie daugiabučio namo esančia žemės sklypo dalimi, inter alia (iš lot. be kita ko), įrengta dvidešimties vietų automobilių stovėjimo aikštele automobiliams statyti, (ne)tenkinimo, teismai pirmiausia privalėjo įvertinti prie daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), suformuotą 2 225 kv. m žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo žemės sklypo aspektu ir nustatyti, kokia šio sklypo dalis yra bendrojo naudojimo žemės sklypas, nes byloje nustatyta, kad ne tik daugiabučio namo savininkai yra šio sklypo bendraturčiai. Teismai nenustatė, ar daugiabučio namo savininkai jiems bendrosios nuosavybės teise nepriklausančią sklypo dalį valdo kitais įstatymų nustatytais pagrindais ir ši dalis taip pat yra bendrojo naudojimo žemės sklypas. Teismai taip pat privalėjo nustatyti, kokia ieškovų turima bendrosios dalinės nuosavybės teise žemės sklypo dalis yra užimta daugiabučio namo, skaičiuojant pagal ieškovų nuosavybės teise turimų patalpų plotą, taip pat aplink daugiabutį namą esančia bei į jį patekti reikalinga bendrojo naudojimo žemės sklypo dalimi.

62. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jeigu išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme nėra atskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas panaikina priimtą teismo sprendimą ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

63. Kasacinis teismas, aiškindamas aptariamo bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindo turinį, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, kad būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016).

64. Pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, turėtų nustatyti ir įvertinti pirmiau nutartyje nurodytas bylai reikšmingas aplinkybes (nutarties 52, 59, 61 pastraipos), būtinas byloje pareikštų reikalavimų tinkamam išnagrinėjimui. Pažymėtina, kad ieškovams su 2021 m. sausio 18 d. rašytiniais paaiškinimais pateiktus suvestinius duomenis ir skaičiavimus, dėl tirtinų įrodymų bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacines instancijos teisme.

65. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovų patikslinto ieškinio reikalavimus dėl Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrijos narių ir butų savininkų 2017 m. gruodžio 23 d. visuotinio susirinkimo nutarimo 3 dalies pripažinimo negaliojančia ir įpareigojimo atsakovus Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendriją ir M. T. netrukdyti ir leisti ieškovams M. R., M. M. R., D. T. ir J. T. naudotis žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įrengta automobilių stovėjimo aikštele – pagal atsakovų pateiktą Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrijos automobilių stovėjimo aikštelės išplanavimo schemą M. R., M. M. R. pažymėtomis vietomis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o ieškovams D. T. ir J. T. – pažymėta vieta Nr. (duomenys neskelbtini), tokio savo procesinio sprendimo dalies tinkamai nepagrindė, iki galo neišaiškino ir nenustatė visų pirmiau nurodytų bylai reikšmingų aplinkybių, t. y. neatskleidė bylos esmės. Pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacines instancijos teisme, kadangi dėl tirtinų aplinkybių ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Teisėjų kolegijos vertinimu, išnagrinėjus šalių ginčą iš esmės apeliacinės instancijos teisme, būtų pažeista proceso dalyvių teisė į apeliaciją. Be to, grąžinus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, būtų sudaryta galimybė ieškovams tikslinti reikalavimus, jei jie to pageidautų, atsižvelgdami į kasacinio teismo ir šioje nutartyje pateiktus vertinimus. Įvertinus naujai tirtinų aplinkybių ir įrodymų apimtį bei pobūdį, panaikinto sprendimo dalyse byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

66. Bylą grąžinant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas nėra sprendžiamas (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimo dalis, kuriomis teismas pripažino negaliojančiu 2015 m. gruodžio 20 d. Daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos susirinkimo nutarimą; įpareigojo Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrijos pirmininką M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įleisti ieškovus, įvažiuoti jiems su transporto priemonėmis į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei į aikštelės vartų GPS sistemą įvesti ieškovų duomenis, užtikrinant nenutrūkstamą galimybę patekti į jiems priklausantį sklypą; atsakovui neįvykdžius sprendimo per 20 dienų terminą ar ateityje vėl užblokavus įvažiavimą, pripažino ieškovams teisę atlikti tuos kliūčių pašalinimo veiksmus patiems kartu išieškoti iš atsakovų reikiamas išlaidas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – šiuos patikslinto ieškinio reikalavimus atmesti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimo dalis, kuriomis teismas Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrijos narių ir butų savininkų 2017 m. gruodžio 23 d. visuotinio susirinkimo nutarimo 3 dalį pripažinimo negaliojančia; įpareigojo atsakovus Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendriją ir M. T. netrukdyti ir leisti ieškovams M. R., M. M. R., D. T. ir J. T. naudotis žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įrengta automobilių stovėjimo aikštele – pagal atsakovų pateiktą Daugiabučio (duomenys neskelbtini) bendrijos automobilių stovėjimo aikštelės išplanavimo schemą M. R., M. M. R. pažymėtomis vietomis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o ieškovams D. T. ir J. T. – pažymėta vieta Nr. (duomenys neskelbtini), priteisė bylinėjimosi išlaidas ir perduoti bylą dėl šių dalių iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Gintautas Koriaginas Albina Rimdeikaitė Egidijus Tamašauskas