Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-10-26 · Civilinė byla Nr. 2-1788-798/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2017-06-21Vilniaus apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2017-10-26Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-26
Bylos Nr.
2-1788-798/2017
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-02882-2014-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Antanas Rudzinskas
Atsakovas
M. G., L. G.
Suinteresuotas asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Komvalda“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-1788-798/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02882-2014-2Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 26 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų M. G. ir L. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Marbau“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Administravimas ir auditas“ pareiškimą atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Marbau“, M. G. ir L. G. dėl uždarosios akcinės bendrovės „Marbau“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Komvalda“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja prašė pripažinti BUAB „Marbau“ bankrotą tyčiniu. Nurodė, kad įmonė nemoki tapo 2009 m. Buvęs BUAB „Marbau“ vadovas ir akcininkai atliko eilę veiksmų, kurie nesuderinami su įmonės interesais, sudarė bendrovei nuostolingus sandorius, žinodami, kad įmonė negalės jų įvykdyti, akivaizdžiai gresiant bankrotui, pažeidžiant kitų kreditorių interesus, iš įmonės susigražino savo suteiktas paskolas, blogai organizavo įmonės darbą, nesiėmė privalomų veiksmų įmonės mokumui atstatyti.UAB „Marbau“ vadovu iki 2010 m. lapkričio 19 d. buvo M. G., akcininkais – M. G. ir L. G., nuo 2010 m. lapkričio 19 d. – UAB „Komvalda“, kurios vieninteliu akcininku ir vadovu buvo V. K.. Įmonei būnant nemokiai, M. G. 2010 m. lapkričio 2 d. perleido L. G. 50 procentų įmonės akcijų, o 2010 m. lapkričio 17 d. 100 procentų akcijų pardavė UAB „Komvalda“ už 1 litą. V. K. įdarbintas niekada įmonėje nebuvo, UAB „Komvalda“ nuo 2010 m. neteikia finansinių ataskaitų, 2011 m. vasario 15 d. išregistruota iš pridėtinės vertės mokesčių mokėtojų. M. G., būdamas akcininkas ir įmonės vadovas, perduodamas įmonės turtą asmeniui, kuris nedirba, yra teistas, neužsiima jokia veikla, elgėsi aplaidžiai ir neatsakingai, tokie veiksmai dar labiau blogino įmonės turtinę padėtį.Dalis UAB „Marbau“ darbuotojų darbo santykiais buvo susiję su susijusiomis įmonėmis: UAB „Linmar“, UAB „Potena“ ir VšĮ „Metų laikai“. UAB „Marbau“ buveinės adresu veiklą vykdė ir M. G. įmonė UAB „Potena“ ir UAB „Marbau“ akcininkės L. G. VšĮ „Metų laikai“. Bendrovei aktyviai vykdant ūkinę komercinę veiklą joje vidutiniškai dirbo 7 darbuotojai, tačiau 2010 m. darbuotojų skaičius sumažėjo. Nuo 2010 m. pabaigos iki pat bankroto iškėlimo dienos įmonėje nebuvo fiksuojami finansiniai srautai, nevyko atsiskaitymai, jokia veikla nebuvo vykdoma, bendrovėje dirbo du fiktyvus darbuotojai – I. K. ir D. Š., kurie realiai įmonėje nedirbo.UAB „Marbau“ suteikė beprocentinę paskolą M. G., kuris grąžino tik dalį paskolos. L. G. UAB „Marbau“ suteikė paskolą, kuri grąžinta iš dalies. UAB „Marbau“ suteikė paskolą VšĮ „Metų laikai“ ir tą pačią dieną UAB „Marbau“ nusprendė sumažinti VšĮ „Metų laikai“ debitorinį įsiskolinimą dalimi UAB „Marbau“ akcininkės L. G. kreditorinio įsiskolinimo pinigų sumos. Papildomai buvo sudaryta Trišalė atsiskaitymų užskaitymų sutartis, pagal kurią UAB „Marbau“ perleido teisę L. G. iš VšĮ „Metų laikai“ gauti 552 429,33 Lt. Šis sandoris yra neteisėtas, sąlygoja interesų konfliktą, pažeidžia įmonės ir jos kreditorių teises, dėl jo įmonė tapo nemoki.UAB „Marbau“ turtas buvo parduotas L. G. ir M. G. vadovaujamai UAB „Linmar“. 2010 metais keturi UAB „Marbau“ darbuotojai perėjo dirbti į UAB „Linmar“, kuri buvo perėmusi verslo veikloje naudotą techniką ir dalį baldų, UAB „Linmar“ už įgytas transporto priemones ir turtą UAB „Marbau“ neatsiskaitė.Bankroto administratorei nebuvo perduoti jokie įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai. Viešajam registrui finansinės atskaitomybės dokumentai paskutinį kartą pateikti už 2009 m. laikotarpį. Atleidus M. G. iš įmonės vadovo pareigų, banko sąskaitos kortelėje nebuvo pakeisti įmonės vadovo parašo pavyzdžiai, toliau naudojosi banko sąskaita.Atsakovai M. G. ir L. G. nesutiko su pareiškimo, prašė jo netenkinti. Nurodė, jog L. G. niekada nebuvo UAB „Marbau“ vadovė, valdymo organo nare, įmonės vadovu buvo M. G.. Nors L. G. buvo UAB „Marbau“ akcininkė, su šia bendrove sudarydavo sandorius, būdama kitos įmonės vadove. Tačiau tai negali būti pagrindu pripažinti UAB „Marbau“ bankrotą tyčiniu. L. G. įmonės perleidimo UAB „Komvalda“ dieną buvo didžiausia UAB „Marbau“ kreditorė, nes 2010 m. savo lėšomis padengė 2 500 000 Eur bendrovės skolą bankui ir perėmė jos kreditavimo sutartis. L. G. negalėjo siekti įmonės bankroto, nes prarastų galimybę atgauti lėšas.Įmonės pagrindinė veikla buvo gyvenamųjų ir negyvenamųjų namų statyba. Prasidėjus ekonominei krizei, pastatyti namai buvo parduoti 2008 m. rinkos kainomis. Gautos pajamos buvo nukreiptos atsiskaityti su statybas kreditavusiu banku, rangovais ir kitais kreditoriais. 2009-2010 m. įmonės vadovas ėmėsi visų priemonių mažinti bendrovės išlaidas ir atsiskaityti su įmonės kreditoriais. UAB „Marbau“ debitorinis įsiskolinimas 2009 m. buvo 323 958,64 Lt, todėl įmonė UAB „Komvalda“ nebuvo perleista kaip nemoki. Teisėtas akcijų perleidimas nėra laikomas tyčinio bankroto požymiu. M. G. neturėjo pareigos patikrinti akcijų pirkimo pardavimo sutartį pasirašiusio UAB „Komvalda“ direktoriaus asmenybę charakterizuojančius duomenis.UAB „Marbau“ turtas susijusioms įmonėms nebuvo parduotas mažesnėmis nei rinkos kainomis ar neatlygintinai, atsiskaitymai nebuvo atidėti ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui, gautos lėšos panaudotos atsiskaitymams su kreditoriais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 21 d. nutartimi pripažino BUAB „Marbau“ bankrotą tyčiniu.Teismas nustatė, jog M. G. iki 2010 m. lapkričio 19 d. buvo UAB „Marbau“ vadovas. Įmonės akcininke nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2010 m. lapkričio 19 d. buvo L. G., o nuo 2010 m. lapkričio 19 d. – UAB „Komvalda“, kurios vienintelis akcininkas ir vadovas nuo 2010 m. rugsėjo 15 d. buvo V. K.. Pagal UAB „Marbau“ balanso duomenis 2009 m. įmonė turėjo 1 199 552 Lt vertės turto, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 459 919 Lt, įmonės nuostoliai sudarė 1 279 705 Lt. Įmonė nuo 2009 metų Juridinių asmenų registrui neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 13 d. nutartimi, kuria UAB „Marbau“ iškelta bankroto byla, padarė išvadą, kad UAB „Marbau“ 2009 m. nuostoliai viršija įmonės turtą, todėl tikėtina, jog įmonė yra nemoki. Pagal VMI 2009 m. kovo 29 d. operatyvaus patikrinimo pažymą UAB „Marbau“ 2009 m. kovo 23 d. turėjo 273 216,06 Lt PVM nepriemoką. VMI 2010 m. birželio 30 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodoma, kad įmonė 2010 m. birželio 15 d. turėjo pareigą sumokėti 157 610,15 Lt mokesčių, įmonės kreditorinis įsiskolinimas 2010 m. birželio 19 d. sudarė 1 778 760,16 Lt. Todėl teismas padarė išvadą, jog įmonės įsipareigojimai kreditoriams bent iš dalies nebuvo vykdomi M. G. vadovavimo laikotarpiu. Faktą, kad įmonė 2010 m. nebevykdė veiklos patvirtino pats M. G., nurodydamas, kad UAB „Marbau“ nustojo vykdyti veiklą. Apie kilusią pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo patvirtina ir aplinkybė, jog esant nuosavo kapitalo nepakankamumui, skoloms kreditoriams ir nevykdant veiklos, įmonė 2010 m. lapkričio 19 d. buvo perleista trečiajam asmeniui UAB „Komvalda“, kuri nuo 2009 m. Juridinių asmenų registrui neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų.Nustatyti duomenys patvirtina, kad jau 2009 m. įmonės įsipareigojimai viršijo pusę į įmonės turto balansą įrašyto turto vertės, todėl teismas sutiko su bankroto administratorės vertinimu, kad šios aplinkybės sudarė pagrindą kreiptis dėl bankroto bylos UAB „Marbau“ iškėlimo. Tačiau bankroto procesas inicijuotas nebuvo, o įmonės akcijos buvo perleistos kitam asmeniui, kuris taip pat nuo 2009 m. viešam registrui neteikė dokumentų.VSDFV nurodo, jog 2010 – 2011 m. UAB „Marbau“ dirbo du darbuotojai: I. K., kuriai nuo 2010 m. rugsėjo 7 d. iki 2011 m. sausio 1 d. suteiktos nėštumo atostogos, nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 29 d. suteiktos vaiko priežiūros atostogos, 2011 m. lapkričio 4 d. atleista iš darbo, ir D. Š., kuris dirbo nuo 2010 m. gruodžio 14 d. iki 2011 m. gegužės 23 d., tačiau jo VSD pajamos deklaruotos tik du kartus – 2010 m. gruodžio ir 2011 m. sausio mėnesį.Teismas nustatė, kad M. G. 2010 m. lapkričio 2 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė savo turėtas UAB „Marbau“ 50 proc. akcijų sutuoktinei L. G., kuri nuo 2010 m. lapkričio 2 d. tapo vienintelė įmonės akcininke. M. G. 2010 m. lapkričio 17 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė UAB „Marbau“ 100 procentų akcijų UAB „Komvalda“ už 1 Lt, nors faktiškai M. G. UAB „Marbau“ akcijų neturėjo. Įvykdyti sandoriai patvirtina, kad atsakovai nuosekliai blogino įmonės finansinę būklę. Bankroto administratorė veiklos ataskaitoje nurodė, kad UAB „Marbau“ M. G. ir L. G. valdomai įmonei VšĮ „Metų laikai“ suteikinėjo beprocentinės paskolas, duomenų apie tai, jog jos buvo visiškai grąžintos bankroto administratorė nenustatė. UAB „Marbau“ jau 2009 m. esant nemokiai, 2010 m. kovo 18 d. Trišale atsiskaitymų užskaitymų sutartimi UAB „Marbau“ perleido teisę L. G. iš VšĮ „Metų laikai“ gauti 552 429,33 Lt. Taip buvo pažeistos įmonės kreditorių teisės, dėl ko įmonė negalėjo atsiskaityti su kreditoriais. Pagal Vilniaus apskrities VMI 2010 m. birželio 30 d. operatyvaus patikrinimo pažymą M. G. 2010 m. įmonės turtą perleido savo vadovaujamai UAB „Linmar“. Taigi įmonės vadovas, sudarydamas sandorius, veikė priešingai įmonės interesams, nes įmonės sudarytais sandoriais įmonės turto nuo 2009 m. iki 2010 m. lapkričio 17 d. žymiai sumažėjo (nuo 1 199 552 Lt iki 191,40 Lt). Todėl teismas padarė išvadą, kad tokie įmonės vadovo veiksmai laikytini sąmoningais (tyčiniais) bei vertintini nesąžiningais pačios įmonės ir jos kitų kreditorių atžvilgiu.Teismas nustatė, kad BUAB „Marbau“ turtas perleistas UAB „Linmar“, kurios akcininkas ir vadovas yra M. G., ir VšĮ „Metų laikai“, kurios vadovė yra L. G.. VMI 2010 m. birželio 30 d. operatyvinio patikrinimo metu nustatė, kad iš UAB „Marbau“ į UAB „Linmar“ perėjo 4 darbuotojai. BUAB „Marbau“ 2008 m. spalio 23 d. išduota licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos informacija patvirtina, jog UAB „Linmar turi kavinę, kurios adresas sutampa su BUAB „Marbau“ licencijoje leidimu prekiauti toje pačioje kavinėje. Teismas padarė išvadą, jog BUAB „Marbau“ veikla ir įmonės darbuotojai buvo perkelti į UAB „Linmar“, o atsakovai tuo tarpu tvirtindami priešingai, nepaneigė įstatyme įtvirtintos prezumpcijos, todėl laikytina, kad įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia.Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nei turtas, nei dokumentai bankroto administratorei neperduoti. Dėl to spręstina, kad arba įmonės buhalterinė apskaita buvo vykdoma netinkamai ir dėl to sąmoningai vengiama įmonės dokumentų ir turto perdavimo, arba jie be svarbių priežasčių nėra išsaugoti. Tai patvirtina ir Vilniaus apskrities VMI operatyvaus patikrinimo pažymos. Jeigu įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai nėra išlikę ar jie nebuvo vedami pagal BAĮ nustatytus reikalavimus, tai reiškia buvus aplaidų ir (arba) netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą. Atsakovai ir suinteresuotas asmuo nepateikė įrodymų, jog įmonės dokumentai perduoti paskutiniam įmonės vadovui, o pastarasis nepateikė jokių pagrįstų paaiškinimų, kodėl iki šiol administratorei nėra perduotas įmonės turtas ir visi buhalterinės apskaitos dokumentai. Todėl administratorius negali nustatyti tikrųjų įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatų, turto sudėties ir identifikuoti su juo susijusių operacijų, taip pat nustatyti tikrųjų įmonės bankroto priežasčių. Teismas padarė išvadą, jog vengdami perduoti įmonės dokumentus ir turtą administratorei buvę įmonės vadovai siekia užkirsti kelią išsiaiškinti tikrąsias BUAB „Marbau“ bankroto priežastis, įmonės netinkamo valdymo aplinkybes. Nustatyti teisės aktų pažeidimai yra tyčinio bankroto požymiai, kuriuos paneigiančių įrodymų suinteresuoti asmenys nepateikė. UAB „Marbau“ prie bankroto buvo privesta sąmoningai blogai valdant įmonę, įmonės valdymo organai nevykdė įstatymuose jiems nustatytų pareigų, susijusių su įmonės valdymu, sudarinėjo nuostolingus sandorius, įmonės veikla buvo organizuojama pažeidžiant nustatytą atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo tvarką, įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai, įmonės atsiskaitymai vyko neaiškiais pagrindais, todėl UAB „Marbau“ bankrotą teismas pripažino tyčiniu (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4, 5 punktai).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovai M. G. ir L. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – bankroto administratorės UAB „Administravimas ir auditas“ pareiškimą dėl UAB „Marbau“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog jau 2009 m. UAB „Marbau“ buvo nemoki. Tačiau bendrovės nemokumui konstatuoti būtina nustatyti įstatyme reikalaujamą rodiklį – pradelstus įmonės įsipareigojimus (skolas, neatliktus darbus ir kt.), kurių suma viršytų pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Teismas savo išvadą dėl įmonės nemokumo grindė 2009 m. balansu, tačiau jame nėra duomenų apie įmonės pradelstus įsipareigojimus ir jų santykį su į balansą įrašyto turto verte. Tokių duomenų byloje nėra, todėl ir teismo išvada dėl M. G. pareigos kreiptis į teismą iškelti bankroto bylą nevykdymo nėra teisiškai pagrįsta. Priešingai, UAB „Marbau“ 2009 m. balanso duomenų analizė leidžia teigti, kad 2009 m. įmonė buvo moki.Iki 2010 m. lapkričio 17 d. UAB „Marbau“ akcijų pardavimo UAB „Komvalda“, bendrovė turėjo tik šias galimai pradelstas skolas: 46 803,02 Eur PVM nepriemoką VMI, 671,96 Eur skolą UAB „Ekovovus“. Tai reiškia, kad M. G. vadovavimo pabaigoje skola kreditoriams maksimaliai galėjo būti tik 47 474,98 Eur (163 921,61 Lt). Tuo tarpu VMI 2009 m. birželio 30 d. operatyvaus patikrinimo pažyma patvirtina, kad UAB „Marbau“ debitorinis įsiskolinimas tuo metu siekė net 323 958,64 Lt. Taigi UAB „Marbau“ naujajai savininkei – UAB „Komvalda“ – nebuvo perleista kaip nemoki įmonė. Atsakovams nėra ir negali būti žinoma, dėl kokių priežasčių naujasis UAB „Marbau“ vadovas nesiėmė priemonių išieškoti debitorių skolas ir padengti kreditorinį bendrovės įsiskolinimą VMI, UAB „Ecovovus“, AB „Lietuvos dujos“.Teismas rėmėsi VMI 2009 m. kovo 23 d. operatyvaus patikrinimo pažyma, kurioje nurodyta, jog 2009 m. kovo 23 d. UAB „Marbau“ turėjo 273 216,06 Lt PVM nepriemokos. Tačiau Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nustatyta, jog PVM nepriemoka iki 2010 m. kovo mėnesio buvo sumokėta ir UAB „Marbau“ valstybės biudžetui buvo skolinga tik 5 117,40 Lt. Teismas šio įrodymo neįvertino.Teismas nepagrįstai teigia, kad UAB „Marbau“ nuo 2009 m. viešajam registrui neteikė duomenų. Atsakovo M. G. vadovavimo laikotarpiu visi bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai tiek viešajam registrui, tiek VMI buvo teikiami tinkamai, laikantis teisės aktų reikalavimų. Paskutinį kartą jie buvo pateikti 2010 m. UAB „Marbau“ 2009 m. balansas VĮ „Registrų centras“ buvo pateiktas iki 2010 m. birželio 1 d. Bendrovės finansiniai duomenys nebeteikiami nuo 2011 m., kada juos turėjo pateikti naujas direktorius – V. K..Teismo nurodyti I. K. ir D. Š., vadovaujant atsakovui M. G. UAB „Marbau“, nedirbo. Jie buvo priimti vėliau, kai bendrovei vadovavo V. K.. Teismas taip pat nepagrįstai teigia, kad įmonės akcijos buvo perleistos, atsakovui M. G. jų nebeturint, nes pagal Juridinių asmenų registro duomenis paskutiniu UAB „Marbau“ akcininku iki akcijų perleidimo UAB „Komvalda“ dienos buvo būtent M. G.. Teismo išvada, jog dėl paskolų teikimo ir trišalės atsiskaitymų užskaitymų sutarties sudarymu atsakovai nuosekliai blogino įmonės padėtį, yra nepagrįsti. UAB „Marbau“ suteikė M. G. beprocentinę 230 460 Lt paskolą 2007 m. liepos 10 d. Atsakovas šią paskolą yra gražinęs, jos dalį įmokėdamas į bendrovės kasą grynais pinigais. Pati administratorė nurodė, kad likusi paskolos 135 701 Lt dalis buvo grąžinta grynais pinigais arba iki šiol negrąžinta. Jei egzistuotų bent koks objektyvus pagrindas manyti, jog paskola bendrovei nebuvo gražinta, administratorė bankroto procedūros metu būtinai kreiptųsi į teismą dėl negrąžintos paskolos dalies išieškojimo iš M. G.. Tačiau administratorė to nepadarė.UAB „Marbau“ iki pat jos akcijų pardavimo UAB „Komvalda“ buvo moki. Todėl teigti, kad 2010 m. kovo 18 d. trišalis atsiskaitymų užskaitymų susitarimas buvo pasirašytas bendrovei esant nemokumo būsenoje nėra jokio pagrindo, kaip ir nėra jokio faktinio pagrindo teismo teiginiui, kad šis sandoris pažeidė įmonės bei jos kreditorių teises. Prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą patvirtina, kad 2010 m. kovo mėn. UAB „Marbau“ dabartiniam kreditoriui buvo skolinga tik 5 117,40 Lt. VMI 2010 m. birželio 30 d. operatyvaus patikrinimo pažyma patvirtina, jog ir 2010 m. birželio 30 d., po 2010 m. balandžio 16 d. trišalio atsiskaitymo užskaitymo sandorio, kuriuo UAB „Marbau“ perleido L. G. teisę gauti iš UAB „Linmar“ 428 690 Lt, bendrovė vis dar buvo moki, nes be 1 588 036,13 Lt skolos L. G., turėjo tik 190 724,03 Lt įsiskolinimą visiems likusiems kreditoriams ir 323 958,64 debitorių skolas. Kadangi buvo sumažintas įsiskolinimas didžiausiam bendrovės kreditoriui, L. G., toks sandoris negali būti laikomas ekonomiškai nenaudingu.Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog įmonės turtas ir veikla, nebaigtos vykdyti sutartys, reikalavimo teisės be darbuotojai buvo perkelti į UAB „Linmar“. UAB „Marbau“ atsakovų niekada nebuvo reorganizuota ar skaidyta. Todėl ir UAB „Linmar“ nebuvo ir negalėjo būti įsteigta kaip reorganizuotos arba išskaidytos UAB „Marbau“ dalis. UAB „Linmar“ buvo įsteigta ir veikė lygiagrečiai su UAB „Marbau“ egzistavimu. UAB „Marbau“ turtas nebuvo perduotas UAB „Linmar“, bet buvo jai parduotas rinkos kainomis, o gautos lėšos panaudotos atsiskaitymui su kreditoriais. UAB „Linmar“ neperėmė nebaigtų vykdyti įmonės sutarčių ir (arba) reikalavimo teisių. Visas UAB „Marbau“ debitorinis įsiskolinimas buvo perduotas UAB „Komvalda“. Į UAB „Linmar“ nebuvo ir negalėjo būti perkelta UAB „Marbau“ veikla – gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba. UAB „Linmar“ įstatuose tokia veikla apskritai nėra numatyta, o 2010 m. UAB „Marbau“ apskritai nustojo tokią veiklą vykdyti. Būtent dėl šios priežasties UAB „Marbau“ darbuotojams buvo pasiūlyta pereiti dirbti į kitą įmonę. UAB „Marbau“ vadovas ir akcininkas ėmėsi bendrovės turto pardavimo ir darbuotojų skaičiaus mažinimo ne todėl, kad siekė savo bendrovės bankroto, bet reaguodamas į smarkiai pasikeitusią ekonominę šalies situaciją, kuri suponavo nekilnojamojo turto paklausos ir statybinio sektoriaus ženklų smukimą. Šie M. G. veiksmai leido bendrovei išvengti kur kas didesnių nuostolių ir patenkinti beveik visų kreditorių reikalavimus.L. G. įmonės akcijų perleidimo dieną buvo didžiausia UAB „Marbau“ kreditorė, nes 2010 m. kovą nuosavomis lėšomis padengė 2 500 000 Eur bedrovės skolą bankui ir perėmė jos kreditavimo sutartis. Akivaizdu, kad L. G. negalėjo siekti įmonės bankroto, nes tai užkirstų kelią susigrąžinti į bendrovę investuotas lėšas ir prieštarautų jos pačios interesams. Bankroto administratorei buvo žinoma apie L. G., kaip apie didžiausią įmonės kreditorę. Tačiau bankroto administratorė, pažeisdama ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 10 punktą, neįtraukė L. G. į UAB „Marbau“ kreditorių sąrašą.Teismo išvada apie atsakovų neperdavimą bankroto administratorei įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, siekiant nuslėpti bendrovės bankroto priežastis, yra visiškai nepagrįsta. Bankroto administratorės pareiškimo priedas Nr. 17 patvirtina, kad visi UAB „Marbau“ buhalteriniai dokumentai 2010 m. lapkričio 17 d. buvo pasirašytinai perduoti UAB „Karmada“ direktoriui V. K.. Bankroto administratorės veiklos ataskaitoje nurodyta, jog Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. baudžiamuoju įsakymu UAB „Marbau“ direktorius V. K. buvo nuteistas už bendrovės buhalterinių dokumentų neišsaugojimą, dėl ko negalima visiškai nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 17 d. iki 2012 m. balandžio 10 d.Byloje nėra jokių duomenų, kad iki 2010 m. lapkričio 17 d. UAB „Marbau“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, arba mokesčių administratoriaus patikrinimo akte yra nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas. Priešingai, VMI 2010 m. atlikti UAB „Marbau“ operatyviniai patikrinimai įrodo, kad bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma laikantis teisės aktų reikalavimų ir jokio mokesčių vengimo nekonstatuota. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą UAB „Marbau“ bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, tačiau ne dėl atsakovų, bet tik dėl V. K. tyčinių veiksmų.L. G. niekada nevadovavo UAB „Marbau“, niekada nebuvo šios bendrovės valdymo organo narė. Todėl ji negalėjo valdyti UAB „Marbau“ ir sudaryti bendrovės vardu bet kokius sandorius. Aplinkybės, jog L. G. buvo UAB „Marbau“ akcininke ir sudarė sandorius su šia bendrove, būdama kitos įmonės vadove, pagal ĮBĮ nuostatas negali būti laikomos pagrindu apkaltinti atsakovę dėl UAB „Marbau“ bankroto. 2008 m. prasidėjus visuotinei ekonominei krizei, UAB „Marbau“ pastatytų namų nepavyko sėkmingai parduoti. 2008 m. jie buvo parduoti rinkos kainomis, kurios palyginus su 2007 m., sumažėjo 50 proc. Pardavimų pajamos buvo nukreiptos atsiskaityti su statybas kreditavusiu banku, rangovais, kitais kreditoriais. Įmonės vadovas 2009-2010 m. ėmėsi visų įmanomų priemonių mažinti bendrovės išlaidas ir atsiskaityti su visais bendrovės kreditoriais, taip pat ir su valstybės biudžetu. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad M. G., kaip UAB „Marbau“ direktoriui, tai padaryti iš esmės pavyko. Vilniaus apygardos teismas patvirtino tik keturių kreditorių: VSDFV Vilniaus skyriaus, VMI, UAB „Ekovovus“ ir AB „Lietuvos dujos“ kreditorinius reikalavimus, kurių bendras dydis yra 62 2836, 31 Eur. Tik 47 474,98 Eur šios skolos dalis atsirado iki UAB „Marbau“ pardavimo UAB „Komvalda“.Pareiškėja BUAB „Marbau“ bankroto administratorė UAB „Administravimas ir auditas“ atsiliepimu į atsakovų M. G. ir L. G. atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Pareiškėja atsakovės tyčinį bankrotą grindė tuo, jog UAB „Marbau“ nevykdė Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme nurodytos prievolės, nes į PVM sąskaitų faktūrų registrą neįtraukė nekilnojamojo turto pardavimo sandorių pardavimo PVM, BUAB „Marbau“ teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai, dėl ko negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, nekilnojamojo turto pirkėjams pervedus pinigus už įsigytus butus ne UAB „Marbau“, o jos pasirinktiems kreditoriams, buvo pažeistas įstatymų nustatytas atsiskaitymų pinigais eiliškumas ir kitų atsakovės kreditorių turtiniai interesai. Tie patys įmonių savininkai ir vadovas 2009 m. įkūrė kitą įmonę, į kurią perėjo dirbti dalis atsakovės darbuotojų. Įmonės vadovas M. G. neabejotinai žinodamas apie tai, jog įmonės finansiniai sunkumai nebuvo trumpalaikiai, turėjo pareigą laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo ir taip apsaugoti jos kreditorių interesus. Tai, kad bankroto byla buvo iškelta pagal VMI ieškinį, patvirtino aplaidų įmonės vadovo pareigų vykdymą ir sąmoningai blogą pareigų atlikimą, siekiant įmonės nemokumo. Trūkstant apyvartinių lėšų įmonės veiklai, pats skolindamas įmonės pagal banko kreditą gautus pinigus sau, sutuoktinei, savo įmonei ir sutuoktinės įmonei, M. G. palūkanų bei delspinigių pagal paskolą dydžiu padidino įmonės kreditorių įsipareigojimus. Vadovo sprendimai ne gauti už parduodamą turtą įplaukas, bet vykdyti užskaitas su susijusiais asmenimis, buvo sistemingi, tokiu būdu įmonės vadovas veikė netinkamai, tokie jo veiksmai neatitiko įmonės ir jos kreditorių interesų. Siekdamas nuslėpti neteisėtai sudarytus sandorius su susijusiomis įmonėmis ir pasisavintą turtą, įmonės savininkai sudarė fiktyvų akcijų pardavimo sandorį, dėl kurio, iškėlus įmonei bankroto bylą, administratorei neperduotas joks turtas ir dokumentai, todėl nėra galimybės atsiskaityti su kreditoriais jokia apimtimi. Byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad būtent 2009 m. įmonė nebekontroliavo savo įsipareigojimų kreditoriams, todėl tapo nemokia ĮBĮ prasme, ir jos vadovui atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovai nurodė, jog visuotinai žinoma 2008 m. pasaulinė ekonominė krizė sukėlė pagrindinius finansinius sunkumus bendrovei. Tačiau įmonės vadovas, būdamas atsakingas už įmonės veiklą ir įsipareigojimus, į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė, o tai reiškia, kad jis ĮBĮ nustatytos pareigos nevykdė, nes bankroto byla buvo iškelta 2015 m. vasario 13 d. pagal kreditorės VMI pareiškimą. Vilniaus apygardos teismo nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Marbau“ buvo remiamasi 2009 m. balanso duomenimis, nes tik už tuos metus buvo pateiktas balansas. Vėlesnių balansų įmonė nebuvo pateikusi.UAB „Marbau“ AB DnB bankas pagal 2007 m. balandžio 16 d. Kredito linijos sutartį suteikė 1 800 000 Lt kreditą iki 2014 m. sausio 31 d., pagal 2007 m. balandžio 16 d. Kredito linijos sutartį suteikė 1 000 000 Lt kreditą iki 2009 m. kovo 31 d. Akivaizdu, kad įmonė, gavusi tokio dydžio kreditus, turėjo visas sąlygas vystyti veiklą - pastatų statybą. Tačiau piniginių srautų bankų sąskaitose analizė patvirtina, jog visi pinigai bankiniais pervedimais buvo išmokėti ir (ar) paskolinti įmonės valdymo organams ir dalyviams: M. G. – 202 000,00 Lt, L. G. – 30 505,00 Lt, UAB „Potena“ – 2 160 224,06 Eur, UAB „Metų laikai“ – 632 429,33 Eur, UAB „Linmar“ – 482 302,98 Lt. UAB „Marbau“ sumokėjo 230 460.00 Lt G. G. už dalį žemės, tačiau nekilnojamojo turto suvestinė patvirtina, jog įmonė žemės nuosavybės neįsigijo. VMI pateiktos deklaracijos patvirtina, jog M. G. įmonė 2007 m. suteikė 230 460,00 Lt paskolą, kurios grąžinimas nėra užfiksuotas VMI. L. G. 2007 m. Susitarime Nr.l su AB DnB bankas deklaravo įmonei 2 941 000 Lt grynais pinigais suteiktą paskolą, už kuria nieko nebuvo įsigyta ir nežinia, kam ji tuomet buvo sumokėta. Nebent kredito sutartyse minėtam įmonės vardu įsipareigotam įkeisti bankui gyvenamajam namui ir žemės sklypui įsigyti, kurių nuosavybė VĮ „Registrų centras“ buvo įregistruota M. ir L. G., bet ne įmonės vardu. Tokio dydžio L. G. suteiktos paskolos įmonei nėra užfiksuota ir 2007 m. balanse. Tai patvirtina, kad įmonė teikė bankui apgaulingus duomenis, tikėdamasi gauti didelius kreditus. UAB „Marbau“ apgaulingai buvo pildomos ir teikiamos VMI PVM deklaracijos, siekiant nuslėpti įmonės gaunamas pajamas, ir tik po VMI operatyvinių patikrinimų, atliktų 2009 m. kovą ir 2010 m. birželį, visos PVM deklaracijos atgalinėmis datomis buvo patikslintos, atsižvelgiant į faktinius nekilnojamojo turto pardavimus. Todėl remtis metinių finansinių atskaitomybių duomenimis yra faktiškai neįmanoma, nes jie neparodo tikrosios to laikotarpio įmonės finansinės padėties, t.y. turto bei įsipareigojimų dydžių.VĮ „Registrų centras“ ir VMI pateikti duomenys apie UAB „Marbau“ turtą patvirtina, jog 2008 m. buvo parduoti trys butai už 1 770 000 Lt. Įmonės vadovas VMI paaiškino, jog šiuos pinigus pirkėjai sumokėjo tiesiogiai bankui, kad padengtų su įmone susijusių asmenų (t.y. L. ir M. G.) asmeninius įsiskolinimus bankams. Šie pinigai nebuvo įtraukti į įmonės apskaitą ir įmonė šių įplaukų negavo. Nors po VMI operatyvaus patikrinimo pardavimo PVM nuo 2008 m. įvykdytų trijų butų pardavimo sandorių buvo patikslintas, t.y. įtraukta papildomai 270 000 Lt pardavimo PVM, tačiau M. ir L. G. 1 770 000 Lt skola įmonei neužfiksuota. 2009 m. birželį-liepą taip pat buvo parduoti trys butai, tačiau nei vieno pirkimo-pardavimo sandorio pardavimo PVM nebuvo deklaruotas VMI. Tik po operatyvinio patikrinimo 2010 m. birželį buvo patikslintos beveik visos 2009 m. ir 2010 m. PVM deklaracijos, pagal kurias bendra trijų butų pardavimo suma sudarė 978 194 Lt. Minėti pinigai vėl buvo sumokėti tiesiogiai bankams. 2010 m. parduodamas vienas butas už 620 000 Lt, iš kurių pavedimu sumokėti 552 429,33 Lt buvo paskolinti UAB „Metų laikai“, o po to užskaitos būdu padengta skola akcininkei L. G., o 69 000 Lt buvo sumokėti grynais į kasą. Todėl beveik prieš metus turėjusių būti deklaruotų ženklių skolų biudžetui jau nebuvo galimybės susigrąžinti, nes visas įmonės turtas jau buvo išparduotas ir nebuvo į ką nukreipti išieškojimą.UAB „Marbau“ finansiniai rodikliai patvirtina, kad įmonė visais metais dirbo nuostolingai, tačiau 2009 m. nuostoliai sudarė 1 279 705 Lt, t.y. išaugo daugiau kaip 5 kartus. Tuo tarpu turto sumažėjo 73 proc. Tokie rodikliai negali būti pateisinami ekonomine krize ar veiklos sunkmečiu, tai akivaizdus turto išgrobstymas. Įmonės turtas 2009 m. parduodamas dvigubai pigiau už savikainą. Pastatų statybos rangovas buvo UAB „Potena“, t.y. savininkams priklausanti kita įmonė, kuriai 2007-2008 m. buvo sumokėta 2 160 224,06 Lt, iš kurių – milijonas litų be pagrindo, t.y. išankstiniai apmokėjimai, kurių 557 420,15 Lt vėliau buvo grąžinti, tačiau apie pusė sumos liko skoloje. Tuo tarpu įmonė mokėjo didžiausias palūkanas ir delspinigius už banko kreditus ir tai yra akivaizdus lėšų švaistymas, darantis įmonei ženklią žalą.UAB „Potena“ buvo ruošiama bankrotui pagal tokį patį veiklos modelį, kaip ir UAB „Marbau“. Pirmiausia pasisavinamas visas įmonės turtas, kad neliktų atsiskaitymui su kreditoriais, įkuriama nauja analogišką veiklą vykdanti įmonė, kuri vykdo veiklą tose pačiose patalpose, į ją vėliau pereina dirbti bankrutuojančios įmonės darbuotojai. Tuomet asocialiam asmeniui ar įmonei, kurios direktoriumi paskiriamas šis asmuo, parduodamos akcijos ir pakeičiamas įmonės direktorius, visi įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai paslepiami ar sunaikinami. UAB „Marbau“ sudarė sutartis su lizingo bendrove ir perėmė anksčiau UAB „Potena“ pagal lizingo sutartis įgytus du automobilius, taip pat ir kitą įmonei priklausiusį turtą. M. G. akcijas pardavė ir buvo atleistas iš UAB „Potena“ direktoriaus pareigų 2009 m. spalio 2 d. UAB „Potena“ bankroto byla iškelta 2011 m. kovo 31 d., o akcijas nupirkusiai įmonei UAB „Vorema“ – 2011 m. spalio 14 d. Panašiai turtas pasisavinamas ir UAB „Marbau“ atveju, t.y. visas įmonės turtas buvo perleistas UAB „Linmar“ ir VšĮ „Metų laikai“ 2010 m. kovo 1 d. ir 2010 m. balandžio 16 d., t.y. sužinojus apie VMI vykdomą operatyvinį patikrinimą, todėl buvo suorganizuotas fiktyvus įmonės akcijų pardavimas.Naujasis UAB „Marbau“ vadovas V. K. tuo pačiu metu ėjo direktoriaus pareigas ir buvo vienintelis akcininkas dar trijose veiklą nutraukusiose įmonėse: UAB „Čestla“, UAB „Komvalda“ ir UAB „Naujasis startas“. UAB „Čestla“ Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 22 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą, kurios aplinkybės yra identiškos kaip ir UAB „Marbau“, t.y. nemokios įmonės akcijos parduodamos kelis kartus teistam ir besipelnančiam iš nesąžiningų sandorių asmeniui, bankroto administratoriui neperduotas joks įmonės turtas ir dokumentai. Pagal teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį visų minėtų įmonių valdymo organui (V. K.) buvo apribota teisė eiti vadovo pareigas ar būti kolegialaus organo nariu. Tokie sutapimai kelia pagrįstų abejonių dėl UAB „Marbau“ naujo direktoriaus išrinkimo teisėtumo.Akivaizdu, kad 2010 m. lapkričio 17 d. UAB „Marbau“ akcijų pardavimas ir naujo direktoriaus paskyrimas yra fiktyvūs sandoriai, nes bendrovė po akcininko pasikeitimo iš esmės jokių sandorių nesudarė, veiklos nevykdė, turto nebeturėjo. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi pirkėjas UAB „Komvalda“ neįgijo ir nesiekė įgyti jokių teisių ir pareigų ir akcijų perleidimas nebuvo įvykęs. Kad naujasis akcininkas ir direktorius neketino tęsti įmonės veiklos patvirtina ir ta aplinkybė, kad iki bankroto administratoriaus paskyrimo įmonės banko sąskaitoje tebegaliojo ankstesnio direktoriaus parašai ir per visą laikotarpį nebuvo vykdomos jokios operacijos, įmonė darbuotojų neturėjo, veiklos nevykdė, VĮ „Registrų centras“ finansinės atskaitomybės nebuvo teikiamos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria BUAB „Marbau“ bankrotas pripažintas tyčiniu, pagrįstumas ir teisėtumas.ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad tyčinis bankrotas – tai įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu ar neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Taip pat ĮBĮ 20 straipsnyje apibrėžti pagrindai ir prezumpcijos, kurioms esant įmonės bankrotas pripažįstamas tyčiniu. Nors nurodytos ĮBĮ nuostatos įsigaliojo tik 2013 m. spalio 1 d. (2013 m. balandžio 18 d. įstatymas Nr. XII-237), o iki 2013 m. spalio 1 d. galiojusi ĮBĮ 20 straipsnio redakcija nenustatė tyčinio bankroto kriterijų, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad 2013 m. spalio 1 d. įsigaliojusios redakcijos ĮBĮ 20 straipsnyje nustatyti įstatymo leidėjo tyčinio bankroto kriterijai yra iš esmės susisteminti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo suformuotą teismų praktiką šiuo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466-690/2016; 2017 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-194-313/2017). Pati tyčinio bankroto sąvoka, keičiantis ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalies redakcijoms, iš esmės nesikeitė.Aktualioje kasacinio teismo praktikoje, aiškinant tyčinį bankrotą reglamentuojančias teisės normas, pažymėta, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą. Tais atvejais, kai nustatomas tyčinis blogas įmonės valdymas, ydinga įmonės veikla ir plėtra, blogas vadovavimas įmonės komercinei, ūkinei ir finansinei veiklai, netinkamas darbo, technologinių procesų organizavimas, neatlikimas tų ekonominių veiksmų ir finansinių operacijų, kurias būtina atlikti konkrečioje situacijoje, yra pagrindas įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013).

Dėl laikotarpio, kada BUAB „Marbau“ tapo nemokia, nustatymo

Pirmos instancijos teismas nustatė, jog jau 2009 m. UAB „Marbau“ įsipareigojimai viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, todėl įmonės vadovas privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Apeliantai nesutinka su šia teismo išvada ir įrodinėja, jog 2010 m. lapkričio 17 d. įmonės akcijų pardavimo sutarties sudarymo metu UAB „Marbau“ buvo moki įmonė. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovų argumentais.Byloje esantys duomenys patvirtina, jog Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartimi UAB „Marbau“ buvo iškelta bankroto byla. Įmonės nemokumas buvo nustatytas remiantis paskutiniais egzistuojančiais 2009 m. įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais. UAB „Marbau“ 2009 m. balansas patvirtina, jog įmonė šiais metais turėjo 1 199 552 Lt vertės turto, 459 919 Lt per vienerius metus mokėtinų skolų ir trumpalaikių įsipareigojimų bei 2 656 536 Lt po vienerių metų mokėtinų sumų ir ilgalaikių įsipareigojimų (t. I, b.l. 34). Taigi, vertinant formaliai, turimo įmonės turto ir jos per vienerius metus mokėtinų įsipareigojimų santykis neatitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 punkte pateikto nemokios įmonės apibrėžimo. Tačiau Juridinių asmenų registrui pateiktas įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kuriuo remiantis galima būtų vertinti realią įmonės finansinę padėtį.Pažymėtina, jog ir 2009 m. finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodytų duomenų visumos analizė leidžia daryti išvadą, jog jau tuo metu UAB „Marbau“ turėjo didelių finansinių sunkumų. Pavyzdžiui, balanse nurodyta, jog 2008 m. įmonė turėjo 3 566 286 Lt vertės turto, tuo tarpu 2009 m. šio turto vertė jau sumažėjo iki 1 199 552 Lt, tai yra beveik trigubai. Pagal pelno (nuostolių) ataskaitą UAB „Marbau“ 2008 m. patyrė 246 887 Lt nuostolių, o jau 2009 m. – 1 279 705 Lt nuostolių. Tuo tarpu bendra įmonės įsipareigojimų suma buvo 2 656 536 Lt. Todėl, egzistuojant nurodytai bendrų įsipareigojimų sumai ir per metus turimo turto vertei tapus dvigubai mažesnei už šiuos įsipareigojimus, ateityje gręsiantis nemokumas buvo tikėtinas.UAB „Marbau“ nemokumą 2009 m. patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys. VMI 2009 m. kovo 23 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje nustatyta, jog jau nuo 2009 m. įmonės vadovas pripažino, kad bendrovei pastatytų objektų pardavimo metu trūko apyvartinių lėšų (t. I, b.l. 72-74). Tuo tarpu VMI 2010 m. birželio 30 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje jau konstatuota, jog UAB „Marbau“ atsiskaitomosiose sąskaitose disponuojamų lėšų nėra, bendrovėje dirba vienas darbuotojas – M. G.. UAB „Marbau“ 2010 m. birželio 19 d. skolos buvo 1 778 760,16 Lt, debitorinė skola – 323 958,64 Lt, bendrovės turtas lygus nuliui (t. I, b.l. 69-71). Taigi aplinkybė, jog 2010 m. pirmoje pusėje jau buvo užfiksuotas visiškas įmonės nemokumas, leidžia daryti išvadą, kad nemoki ji buvo dar 2009 m. pabaigoje. Aplinkybę, jog įmonei jau esant nemokiai, jos vadovas ir akcininkai nesiėmė jokių priemonių galimam mokumui atstatyti ar kreditorių teises apginti, kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, patvirtina UAB „Marbau“ direktoriaus veiksmai: 2010 m. rugsėjo 30 d. susitarimu buvo nutraukta su UAB „Pagautė“ 2009 m. vasario 5 d. sudaryta apskaitos paslaugų sutartis (t. I, b.l. 45), bendrovės akcijos 2010 m. lapkričio 17 d. sutartimi perleistos UAB „Komvalda“ už 1 Lt (t. I, b.l. 48-49).Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 13 d. nutartimi UAB „Marbau“ bankroto byloje patvirtino kreditorių reikalavimų sąrašą, pagal kurį bendra įmonės skola kreditoriams yra 62 836,31 Eur. Nors aukščiau minėtoje VMI 2010 m. birželio 30 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje buvo užfiksuota UAB „Marbau“ 323 958,64 Lt (93 824,90 Eur) debitorinė skola ir apeliantai skunde ja remiasi, įrodinėdami įmonės mokumą 2010 m., tačiau teismui nėra pateikta šios reikalavimo teisės detalizacija, tai yra, kas yra skolininkai, kada yra suėję skolos mokėjimo terminai, kokios realios galimybės atgauti skolą. Šių aplinkybių atsakovai nenurodė nei pirmos, nei apeliacinės instancijos teismui. Priešingai, bankroto administratorės ataskaita patvirtina, jog bendrovė neturi debitorinių skolų (t. I, b.l. 25).Apeliantų nurodoma aplinkybė, jog Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2012 m. vasario 13 d. nutarime, kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, buvo konstatuota, kad 2010 m. kovo mėnesį UAB „Marbau“ mokestinė nepriemoka buvo tik 5 117,40 Lt (t. I, b.l. 92-93), tai yra mažesnė, negu nurodyta VMI 2009 m. kovo 23 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje, nepaneigia aukščiau aptartais duomenimis nustatyto faktinio bendrovės nemokumo. Taip pat aplinkybės, jog atsakovas M. G. savo vadovavimo įmonei laikotarpiu laiku teikdavo finansinės atskaitomybės dokumentus, o šios pareigos nebevykdė kitas vadovas – V. K., darbuotojai I. K. ir D. Š. vadovaujant M. G. įmonėje nedirbo, neturi įtakos, sprendžiant klausimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, kadangi yra vertinama visų bendrovės vadovų ir akcininkų veiksmų visuma, nulėmusi įmonės privedimą prie bankroto.

Dėl UAB „Marbau“ akcijų perleidimo

Apeliantai nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog UAB „Marbau“ vadovas 2010 m. lapkričio 2 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė savo turėtas 50 proc. akcijų L. G., o 2010 m. lapkričio 17 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė 100 proc. akcijų UAB „Komvalda“, faktiškai neturėdamas akcijų. Apeliantai teigia, jog paskutiniu UAB „Marbau“ akcininku iki jų perleidimo UAB „Komvalda“ dienos buvo M. G..UAB „Marbau“ Juridinių asmenų registre nurodyta, jog įmonės vadovu nuo 2006 m. liepos 27 d. iki 2010 m. lapkričio 19 d. buvo M. G., nuo 2010 m. lapkričio 19 d. iki bankroto bylos iškėlimo – V. K.. Vieninteliu akcininku nuo 2010 m. lapkričio 16 d. registruotas M. G., nuo 2010 m. lapkričio 19 d. – UAB „Komvalda“ (t. I, b.l. 31-33). Tačiau byloje yra paties M. G. VĮ „Registrų centras“ 2010 m. rugsėjo 24 d. pateiktas akcininkų sąrašas, kuriame nurodyta, jog UAB „Marbau“ akcininkais yra M. G. ir L. G., kuriems priklauso po 50 paprastųjų vardinių, 100 Lt nominalios vertės akcijų (t. I, b.l. 35). Tuo tarpu M. G. VĮ „Registrų centras“ 2010 m. lapkričio 16 d. pateiktame akcininkų sąraše nurodyta, jog UAB „Marbau“ akcininke yra L. G., kuriai priklauso 50 akcijų, kurios įgytos steigiant įmonę ir pagal 2010 m. lapkričio 2 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį (įsigyta 50 akcijų) (t. I, b.l. 44). Šių dokumentų kopijos patvirtintos VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo antspaudu, nurodant, jog jos turi prima facie galią. Proceso metu atsakovai neginčijo šių dokumentų. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje atsakovų veiksmai, 2010 m. perleidžiant įmonės akcijas, yra reikšmingi tik vertinant jų vadovavimą, kuriuo įmonė buvo sąmoningai privesta prie bankroto. Aplinkybę, jog atsakovams buvo žinoma, jog 2010 m. UAB „Marbau“ yra nemoki ir daugiau jokios veiklos nebevykdys, patvirtina ir tai, kad 2010 m. lapkričio 17 d. paprastųjų vardinių akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi 100 paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB „Marbau“ akcijų buvo parduota UAB „Komvalda“ už 1 Lt (t. I, b.l. 48-49). Šiuo atveju yra svarbu ne tiek naujojo UAB „Marbau“ vadovo V. K. asmeninės savybės ir jo biografijos faktai, kiek tai, kad buvę įmonės akcininkai įmonę perleido faktiškai neatlygintinai, jau tada, kai žinojo, jog ji yra nemoki ir veiklos nevykdo bei negalės vykdyti, bet nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir neužtikrino kitų kreditorių galimybės susigrąžinti bet dalį skolų.

Dėl BUAB „Marbau“ sudarytų sandorių vertinimo

Apeliantai nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog UAB „Marbau“ vadovas, suteikdamas paskolas M. G. ir L. G. valdomai VšĮ „Metų laikai“, 2010 m. rugpjūčio 18 d. sudarydamas Trišalę atsiskaitymų užskaitymų sutartį bei 2010 m. perleisdamas turtą M. G. vadovaujami UAB „Linmar“, nuosekliai blogino įmonės finansinę būklę. Sutiktina, jog UAB „Marbau“ 230 460 Lt paskolą be palūkanų M. G. suteikė 2007 m. liepos 10 d. Bankroto administratorė, patikrinusi įmonės VMI pateiktas deklaracijas, nustatė, jog jose nurodyta, kad M. G. 2009 m. gegužės 26 d. grąžino 21 000 Lt, 2009 m. rugsėjo 30 d. – 24 520 Lt ir 12 181 Lt palūkanų. Patikrinusi banko išrašus, bankroto administratorė nerado 2009 m. atliktų mokėjimų, tačiau nustatė, jog 2008 m. gegužės 15 d. ir 2008 m. balandžio 24 d. UAB „Marbau“ buvo grąžinta 78 000 Lt, likusi 135 701 Lt paskolos dalis buvo grąžinta grynais pinigais arba iki šiol negrąžinta (t. I, b.l. 6). Pripažintina, kad tikslių duomenų apie likusios paskolos dalies grąžinimą nėra. Šiuo atveju bankroto administratorė tik daro prielaidą, jog ji buvo grąžinta grynais pinigais, tačiau visos įmonėje atliekamos finansinės operacijos pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą turi būti užfiksuojamos. Atsakovai nepateikė trūkstamos paskolos sumos grąžinimo faktą patvirtinančių dokumentų.Byloje esantys duomenys patvirtina, jog UAB „Marbau“ akcininkė L. G. nuo 2009-2010 m. teikė galimai apie 397 649 Lt paskolą UAB „Marbau“, tačiau dėl bankroto administratorės nustatytų VMI deklaracijose pateiktų duomenų ir bankų atsiskaitomųjų sąskaitų išrašuose esančių neatitikimų negalima šios bylos nagrinėjimo metu konstatuoti tikslios sumos. Pažymėtina, kad šie atsakovės L. G. veiksmai tik patvirtina, kad UAB „Marbau“ 2009 m. jau nebeturėjo lėšų. Be to, pagal Akcinių bendrovių įstatymo 38 straipsnio 3 dalį ir 59 straipsnio 10 dalies 2 punktą bei 11 dalį, jeigu bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, valdyba privalo sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, kuris turi svarstyti klausimus dėl bendrovės nuostolių dengimo akcininkų įnašais, įstatinio kapitalo sumažinimo, juridinio asmens pertvarkymo arba bendrovės likvidavimo. Tačiau UAB „Marbau“ akcininkai minėtų sprendimų nepriėmė, o lėšas bendrovėje didino akcininkės teikiamomis paskolomis ir taip tik didino įmonės kreditorinius įsipareigojimus.Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2012 m. vasario 13 d. nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas M. G., jam nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 208 straipsnio 1 dalyje. Pagal šį straipsnį baudžiamoji atsakomybė atsiranda asmeniui, kuris dėl savo sunkios materialinės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų patenkino tik vieno ar keleto iš jų reikalavimus arba užtikrino vieno ar kelių kreditorių reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams.Minėto ikiteisminio tyrimo metu buvo analizuojamos UAB „Marbau“ skolos 2009-210 m. ir bendrovės vadovo atlikti sandoriai: UAB „Marbau“ turto perleidimas UAB „Linmar“, 2010 m. kovo 18 d. paskolos sutartimi VšĮ „Metų laikai“ suteikta 552 431,53 Lt paskola, 2010 m. kovo 18 d. UAB „Marbau“, VšĮ „Metų laikai“ ir L. G. sudaryta Trišalė atsiskaitymų užskaitymų sutartis, kuria bendrovė perleido L. G. teisę gauti iš VšĮ „Metų laikai“ 552 429,33 Lt, 2010 m. balandžio 16 d. UAB „Marbau“, UAB „Linmar“ ir L. G. sudaryta trišalė atsiskaitymų užskaitymų sutartis, pagal kurią UAB „Marbau“ perleido L. G. teisę gauti iš UAB „Linmar“ 428 690 Lt, kuriuos sutarties sudarymo metu UAB „Linmar“ buvo skolinga UAB „Marbau“.Tyrimo metu buvo nustatyta, kad aptartų trišalių atsiskaitymų užskaitymų sandoriais UAB „Marbau“ sumažino 981 119,33 Lt skolą L. G., tai yra suteikiant įmonės akcininkei pirmenybę, buvo padaryta žala kitiems įmonės kreditoriams. Minėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas tik todėl, kad nustatytoji kreditoriams padaryta žala buvo tik 5 117,40 Lt, tai yra neviršijo 150 MGL (19 500 Lt), o baudžiamoji atsakomybė už BK 208 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką atsiranda tik viršijus nurodytą sumą (t. I, b.l. 92-93).Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad UAB „Marbau“ vadovas ir akcininkė 2009-2010 m. sudarė įmonei nuostolingus ir ekonomiškai nenaudingus sandorius, be to organizavo įmonės veiklą taip, jog kitų kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės turtą buvo apribotos ar panaikintos, išieškojimo pirmenybė buvo teikiama sąmoningai kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau, žinant, jog kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto (ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai).

Dėl UAB „Marbau“ buhalterinės apskaitos tvarkymo

Pirmos instancijos teismas padarė išvadą, jog BUAB „Marbau“ vadovai, vengdami perduoti įmonės dokumentus ir turtą teismo paskirtam administratoriui, siekia užkirsti kelią išsiaiškinti tikrąsias įmonės bankroto priežastis, įmonės netinkamo valdymo aplinkybes, todėl pripažino, kad šie nustatyti teisės aktų pažeidimai yra tyčinio bankroto požymiai. Apeliantai ginčija šią teismo išvadą, nurodydami, jog visus UAB „Marbau“ buhalterinius dokumentus 2010 m. lapkričio 17 d. pasirašytinai perdavė bendrovės akcijas nusipirkusios UAB „Komvalda“ direktoriui V. K..Pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, yra vertinama visų įmonę valdžiusių vadovų veiksmų visuma. Sutiktina, jog byloje yra pateiktas 2010 m. lapkričio 17 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties priedas, kuriame išvadinti perduodami UAB „Marbau“ buhalteriniai ir apskaitos dokumentai (t. I, b.l. 50). Tačiau, atsižvelgiant į bankroto administratorės veiklos ataskaitoje nurodytą informaciją apie šio sandorio sudarymo aplinkybes ir V. K. veiksmus, sunaikinant perduotus dokumentus, pripažintina, kad dokumentai buvo perduodami žinant ir suprantant, kad įmonės veikla nebus toliau tęsiama (t. I, b.l. 19-20). Be to, ir kiti bankroto administratorės bei VMI pateikti dokumentai patvirtina, kad dar atsakovui M. G. vadovaujant įmonei ne visi deklaracijose pateikti duomenys buvo nurodomi teisingai, jiems prieštarauja bendrovės atsiskaitomųjų sąskaitų išrašai.Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų pirmos instancijos teismo nustatytų aplinkybių bei apeliantų nesutikimo su jomis argumentų, kadangi aukščiau nustatytų BUAB „Marbau“ vadovų padarytų pažeidimų, valdant įmonę, pakanka, norint pripažinti UAB „Marbau“ bankrotą tyčiniu.Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Atskirojo skundo argumentai ginčijamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia, absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Antanas Rudzinskas