Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. U. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 18 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo civilinėje byloje pagal ieškovės S. U. ieškinį atsakovui M. U. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo bei atsakovo M. U. priešieškinį ieškovei S. U. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, išvadas davusios institucijos Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovas M. U. Kauno apylinkės teismui pateikė prašymą išdėstyti mokėjimą dalimis iš jo Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-48-918/2015, 2015 m. gruodžio 31 d. papildomu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-48-918/2015, Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-30-264/2017 priteistos 87 075,53 Eur sumos ieškovei (kompensacija už santuokinio turto dalį ir bylinėjimosi išlaidos) ir 6 250,52 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei (6 t., b. l. 187–189). Atsakovas kompensaciją ieškovei nori sumokėti per 60 mėnesių, kas mėnesį mokant po 1 451,26 Eur. Atsakovas bylinėjimosi išlaidas valstybei prašo išdėstyti 12 mėnesių, kas mėnesį mokant po 520,88 Eur. Atsakovas nurodė, kad jis nuo 2017 m. kovo 27 d. yra bedarbis, jo vienintelės pajamos nuo 2017 metų birželio iki spalio yra nedarbo draudimo išmoka. Nuo 2017 m. lapkričio 8 d. atsakovas registruotas darbo biržoje kaip ieškantis darbo asmuo. Dėl savo materialinės padėties atsakovas negali sumokėti visų iš jo priteistų sumų iš karto.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2018 m. sausio 18 d. nutartimi atsakovo M. U. prašymo dėl priteistų įsiskolinimų mokėjimo išdėstymo dalimis netenkino.Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad atsakovas savo sunkios materialinės padėties neįrodė, o jo prašomas mokėjimo išdėstymas neatitinka išieškotojų – ieškovės ir valstybės, teisėtų lūkesčių bei sukeltų išieškotojams pernelyg dideles neigiamas pasekmes. Teismas nurodė, jog atsakovas pateikė tik duomenis, patvirtinančius, jog atsakovas yra registruotas Darbo biržoje ir gauna nedarbo draudimo išmoką. Jokių kitų aplinkybių, kurios lemtų atsakovo sunkią turtinę padėtį, ir tai pagrindžiančių įrodymų atsakovas nepateikė. Teismas sprendė, kad atsakovas yra laikinai nedarbingas, gali darbą susirasti ir užsidirbti pajamų pragyvenimui ir tinkamam savo prievolių įvykdymui. Atsakovas valdo didelės vertės nekilnojamąjį turtą, todėl jo materialinė padėtis nėra sunki. Aplinkybė, kad atsakovas turi finansines galimybes sumokėti iš jo priteistas sumas ieškovei ir valstybei, buvo nustatyta Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-48-918/2015 priteisiant iš atsakovo ieškovei kompensaciją už jam priteistą nekilnojamąjį turtą. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad nuo 2015 metų teismo sprendimo, kuriuo padalintas santuokinis turtas, dėl teisminių ginčų apeliacinėje instancijoje, jau yra praėję du metai. Išdėsčius kompensacijos ieškovei mokėjimą dar 5 metams kaip pageidauja atsakovas, ieškovė savo dalies už santuokoje įgytą ir jai natūra neatitekusį turtą iš viso turėtų laukti 7 metus. Toks terminas nepagrįstai ilgas, neatitinka ieškovės ir nepilnametės M. U. interesų, nes joms reikalinga įsigyti nuosavą būstą ir užsitikrinti nuolatinę gyvenamąją vietą, o tam ir būtų naudojama iš atsakovo gauta kompensacija. Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos taip pat turi būti atlygintos laiku, siekiant užtikrinti nepertraukiamą teisingumo proceso vykdymo finansavimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas M. U. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovo prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Atsakovas neturi galimybių pateikti įrodymus, kad neturi jokių kitų pajamų, kadangi jokių kitų pajamų ir negauna. Atsakovas yra bedarbis ir vienintelės jo gaunamos pajamos nuo 2017 m. birželio mėnesio iki 2017 m. spalio mėnesio buvo tik nedarbo draudimo išmoka. Bylos duomenys nepatvirtina teismo teiginio, jog atsakovas gali turėti kitus pajamų šaltinius.Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovo gerą finansinę padėtį patvirtina tai, jog atsakovas valdo didelės vertės nekilnojamąjį turtą. Nekilnojamasis turtas yra įsigytas pardavus kitą atsakovo asmeninės nuosavybės teise priklausiusį turtą. Iš nekilnojamojo turto atsakovas jokių pajamų negauna, priešingai, atsakovas patiria išlaidas jo išlaikymui.Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovo mokumas yra konstatuotas įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Byloje nesurinkta absoliučiai jokių tiesioginių ar netiesioginių įrodymų, kad tokios sumos sumokėjimas atsakovui būtų įmanomas be priverstinio teismo sprendimo įvykdymo. Nei bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme nebuvo sprendžiamas klausimas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, tik buvo išspręstas turto padalijimo klausimas. Kompensacijos sumokėjimo realios galimybės nebuvo teismo patrintos.Išnagrinėtoje byloje nebuvo jokių objektyvių ir subjektyvių aplinkybių, dėl kurių turto padalijimas natūra nebuvo galimas. Namų valda yra dalus turtas, kuris gali būti naudojamas kelių bendraturčių, galima nustatyti ginčo turto naudojimosi tvarką, santykiai su ieškove yra normalūs, ryšys su dukra artimas ir šiltas. Ieškovė iš namų valdos yra išsikėlusi, gyvena jos motinai priklausančiame bute, kuris realiai yra jos turtas. Atsakovo siūloma išdėstymo tvarka yra racionali, siūlomos per mėnesį mokėti sumos yra didelės. Antstolio M. P. kontoroje iš atsakovo jau yra vykdomi išieškojimai kreditorės S. U. naudai, atsakovui išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą. Neišdėsčius sprendime nurodytų sumų kils nauji teisminiai ginčai vykdymo procese, dėl ko dar labiau padidės atsakovo skola tiek ieškovei, tiek valstybei.Išdėsčius sprendimo vykdymą atsakovo nurodyta tvarka, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir nebus pažeisti teisėti ieškovės lūkesčiai bei bus atsižvelgta į atsakovo interesus. Ieškovė S. U. atsiliepimu į atsakovo M. U. atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti ieškovei iš atsakovo 500 Eur už teisinę pagalbą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie argumentai: Atskirajame skunde apeliantas nepateikė jokių naujų teisinių argumentų ar faktinių aplinkybių, kurios paneigtų 2018 m. sausio 18 d. pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantas neįrodė, kad jo turtinė padėtis yra sunki. Atsakovo pajamos nėra atskleistos, nes jo gaunama bedarbio išmoka yra nepakankama nekilnojamojo turto (namo) išlaikymui, jo paties pragyvenimui, dukros M. U. išlaikymui. Pats apeliantas pripažįsta, kad jis išlaiko gyvenamąjį namą ir moka 300 Eur į mėnesį nepilnametei dukrai. Be to, nagrinėjant bylą dėl santuokos nutraukimo ir santuokinio turto padalinimo, buvo nustatyta, kad apeliantas M. U. naudojasi prabangiu automobiliu Audi A6, ilsisi užsienyje, į užsienio keliones vežasi dukrą M. U., moka už jos teniso treniruotes (apie 180 Eur į mėnesį), moka už dukrą draudimo įmokas. Šie atsakovo M. U. veiksmai patvirtina, kad jo pajamos (santaupos) yra neatskleistos, nes jo gyvenimo būdas ir išlaidos neatitinka gaunamos bedarbio išmokos. Apeliantas yra darbingo amžiaus ir jau ilgą laiką nedirba. Apeliantas tapo bedarbiu dar nagrinėjant bylą dėl santuokos nutraukimo ir santuokinio turto padalinimo pirmosios instancijos teisme. Jis buvo bedarbis ir nagrinėjant bylą Kauno apygardos teisme. Tačiau šios aplinkybės nepaneigė teismų įsitikinimo, kad apelianto turtinė padėtis ir valdomas turtas leis įvykdyti sprendimą ir išmokėti ieškovei piniginę kompensaciją.Apeliantas galėtų gyvenamąjį namą parduoti, sumokėti ieškovei priteistą piniginę kompensaciją, skirtą būsto įsigijimui, ir sau nusipirkti kuklesnį būstą. Juo labiau, kad kuklesnio būsto išlaikymas apeliantui kainuotų pigiau. Apeliantas galėtų susirasti darbą ir įkeitęs gyvenamąjį namą ir žemės sklypą bankui, gauti kreditą atsiskaitymui su ieškove, tačiau apeliantas siekia išvengti sprendimo vykdymo, kas yra nesuderinama su sprendimo vykdymo privalomumu bei teisėtumo įgyvendinimu.Apeliantas siekia ginti tik savo teises, naudotis visu santuokoje įgytu turtu, o ieškovę su nepilnamete dukra dar 5 metus palikti be jokio turto. Patenkinus apelianto prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, būtų pažeisti nepilnametės dukros interesai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas dėl priteistų įsiskolinimų mokėjimo išdėstymo dalimis, pagrįstumo ir teisėtumo.Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas (CPK 284 straipsnio 1 dalis) reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimų vykdymo tvarkos, todėl galimas tik išimtiniais atvejais, kai sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl laikinai sunkios skolininko turtinės padėties ar kitų ypač svarbių aplinkybių. Skolininko turtinė padėtis turėtų būti išimtinai bloga, vien įprastai blogos materialinės padėties konstatavimas nesudaro pagrindo taikyti šį procesinį institutą. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai; turi būti išlaikyta abiejų šalių teisėtų interesų pusiausvyra, atsižvelgta į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai. Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių. Kasacinis teismas, taikydamas CPK 284 straipsnį, yra nurodęs, kad vien turtinė padėtis negali lemti būtino sprendimo įvykdymo išdėstymo; teismas taip pat turi nustatyti ar, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats teismo sprendimas ir nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Tokiu būdu klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-11-07 nutartis, priimta civilinėje byloje pagal skolininkės A. S. pareiškimą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, bylos Nr. 3K-3-1113/2001; 2011-04-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad atsakovas prašė ieškovei priteistos 87 075,53 Eur sumos (kompensacija už santuokinio turto dalį ir bylinėjimosi išlaidos) mokėjimą išdėstyti dalimis, t. y. ieškovei kas mėnesį mokant po 1 451,26 Eur, o valstybei priteistą 6 250,52 Eur sumą (bylinėjimosi išlaidas) išdėstyti 12 mėnesių kas mėnesį mokant po 520,88 Eur. Prašymą atsakovas grindė sunkia materialine padėtimi – atsakovas yra bedarbis, jo gaunamos pajamos yra bedarbio pašalpa. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atmetė atsakovo prašymą dėl priteistų įsiskolinimų mokėjimo išdėstymo dalimis. Šiuo atveju akivaizdu, kad atsakovas neatskleidžia tikrosios savo finansinės padėties, nes, gaudamas tik bedarbio pašalpą, atsakovas neturėtų galimybės mokėti per mėnesį 1 451,26 Eur ieškovei ir 520,88 Eur valstybei. Aplinkybę, jog atsakovo turtinė padėtis ir valdomas turtas leistų įvykdyti sprendimą ir išmokėti ieškovei piniginę kompensaciją, nurodo ir ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą (atsakovas galėtų gauti kreditą arba parduoti nekilnojamąjį turtą). Aplinkybė, kad atsakovas turi finansines galimybes sumokėti iš jo priteistas sumas ieškovei ir valstybei, buvo nustatyta Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-48-918/2015 priteisiant iš atsakovo ieškovei kompensaciją už jam priteistą nekilnojamąjį turtą. Todėl konstatuotina, kad atsakovas neįrodė aplinkybės, jog dėl sunkios materialinės padėties atsakovas negali įvykdyti teismo sprendimo jo neišdėsčius dalimis. Atsakovas taip pat nepateikė teismui duomenų, kad po sprendimo priėmimo jau pradėjo vykdyti teismo sprendimą bei ieškovei grąžino dalį priteistos kompensacijos. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nuo 2015 metų teismo sprendimo, kuriuo padalintas santuokinis turtas, dėl teisminių ginčų apeliacinėje instancijoje, jau yra praėję du metai, todėl išdėsčius kompensacijos ieškovei mokėjimą dar 5 metams kaip pageidauja atsakovas, ieškovė savo dalies už santuokoje įgytą ir jai natūra neatitekusį turtą iš viso turėtų laukti 7 metus, toks terminas nepagrįstai ilgas, neatitinka ieškovės ir jos nepilnametės dukros interesų užsitikrinti nuolatinę gyvenamąją vietą. Be to, ieškovė nesutinka su sprendimo įvykdymo išdėstymu. Todėl konstatuotina, kad išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą atsakovo nurodytam laikotarpiui, tinkamas teismo sprendimo įvykdymas nebūtų užtikrintas, o būtų pažeisti teisėti išieškotojų – ieškovės ir valstybės, interesai.Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos bylose dėl teismo sprendimo išdėstymo, tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, dėl ko pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Atmetus atsakovo atskirąjį skundą, ieškovei iš atsakovo priteistinos išlaidos už teisinę pagalbą – atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Ieškovė pateikė teismui duomenis, pagrindžiančius, jog už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą ieškovė patyrė 500,00 Eur išlaidas. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos, redakcija galiojanti nuo 2015-03-20) 8.16 punkte už atsiliepimą į atskirąjį skundą numatytas maksimalus dydis 0,4 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpradėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje, kas sudaro 340,32 Eur (0,4 x 850,80 Eur), todėl už atsiliepimą į atskirąjį skundą prašomos priteisti 500,00 Eur išlaidos mažintinos iki 200,00 Eur atsižvelgus ir į tai, jog buvo sprendžiamas nesudėtingas klausimas, atsiliepimą į atskirąjį skundą parengė ta pati advokatė, atstovavusi ieškovę apeliacinės instancijos teisme.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo M. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei S. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200,00 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.