Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja R. Bertašienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-296-255/2014

Teisėja Z. Romanovaitė Proceso Nr. 1-30-1-00018-2013- Procesinio sprendimo kategorija 1.2.23.2.; 2.4.6.1.1.;

2014 m. balandžio 17 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Bertašienės, teisėjų Remigijaus Preikšaičio, Arvydo Daugėlos, sekretoriaujant Ingai Navickienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. V. ir nuteistojo Ž. J. gynėjo advokato Vitalijaus Katėno apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo

Ž. J. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtos bausmės: pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl psichotropinės medžiagos metamfetamino) – 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių) – 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2012 m. rugsėjo 18 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kardomoji priemonė – suėmimas, paliktas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

R. V. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo faktinio jo sulaikymo dienos. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2012 m. gruodžio 11 d. iki 2013 m. kovo 25 d. Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimas – paliktos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, iš R. V. konfiskuota 6000 Lt, kuriems 2013 m. spalio 11 d. nutartimi pritaikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, likę pinigai nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini R. V..

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat buvo nuteistas ir E. N., tačiau dėl jo apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. J. nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, įgijo, gabeno ir laikė psichotropinę medžiagą – metamfetaminą, bei ją platinimui perdavė. Jis 2012 m. rugsėjo 6 d., apie 15.24 val., prie (duomenys neskelbtini), iš nenustatyto asmens, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, įgijo polietileninį maišelį, kuriame buvo 0,960 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,217 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurią tą pačią dieną atgabeno į (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir laikė prie savęs, kol apie 15.30 val. minėtą polietileninį maišelį su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,217 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kaip pavyzdį tolimesniam platinimui perdavė E. N..

Be to, Ž. J. nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, įgijo, gabeno ir laikė narkotinę medžiagą – kanapes ir jų dalis – bei ją pardavė. Jis 2012 m. rugsėjo 6 d., apie 19.45 val., automobilyje „Audi A8“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusiame prie restorano (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), už E. N. duotus 6000 litų iš R. V. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, įgijo 402,45 g kanapių ir jų dalių, kuri yra narkotinė medžiaga, ir tą pačią dieną iš karto atgabeno į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ir laikė prie savęs, kol apie 19.49 val. į polietileninę plėvelę įvyniotą apvalios formos supresuotos žalsvai rudos spalvos medžiagos, kuri yra narkotinė medžiaga – kanapės ir jų dalys, tolimesniam platinimui perdavė E. N..

R. V. nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, įgijo, gabeno ir laikė narkotinę medžiagą – kanapes ir jų dalis – bei ją pardavė. Jis iki 2012 m. rugsėjo 6 d., tiksli data ir laikas nenustatyti, nenustatytoje vietoje, nenustatytomis aplinkybėmis bei nenustatytam asmeniui, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, įgijo ir laikė ne mažiau kaip 402,45 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių. Tęsdamas nusikalstamą veiką bei siekdamas turtinės naudos, 2012 m. rugsėjo 6 d., susiskambinus ir susitarus su Ž. J., automobiliu „Audi A8“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) plastikinį paketą, kuriame buvo 402,45 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, atgabeno iki restorano (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir jame laikė, kol apie 19.45 val. paminėtame automobilyje į polietileninę plėvelę įvyniotą apvalios formos supresuotos žalsvai rudos spalvos medžiagos, kuri yra narkotinė medžiaga – kanapės ir jų dalys, tolimesniam platinimui už 6000 litų pardavė Ž. J..

E. N. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo, laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių. Jis iki 2012 m. rugsėjo 6 d., tiksli data ir laikas nenustatyti, nenustatytomis aplinkybėmis bei nenustatytam asmeniui, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 0,06 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurią atsigabeno į savo gyvenamąją vietą: (duomenys neskelbtini), ir laikė joje iki 2012 m. rugsėjo 6 d., kol tą pačią dieną, apie 23.50 val., kratos metu nedidelį kiekį, t. y. 0,06 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Be to, E. N. nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, įgijo, gabeno ir laikė narkotines bei psichotropines medžiagas. Jis 2012 m. rugsėjo 6 d., apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), iš Ž. J. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, įgijo polietileninį maišelį, kuriame buvo 0,960 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,217 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, ir jį laikė. Tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, apie 19.49 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš Ž. J. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, už duotus 6000 litų įgijo į polietileninę plėvelę įvyniotą apvalios formos supresuotos narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurios masė – 402,45 g, kurią tą pačią dieną kartu su įgytu metamfetaminu tarpmiestiniu autobusu „T. S. RD“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojančiu maršrutu (duomenys neskelbtini), atgabeno iki automagistralės (duomenys neskelbtini) 298 kilometro ir laikė prie savęs, kol apie 22.30 val. paminėtame kilometre jis buvo sulaikytas ir pristatytas į Klaipėdos apskrities VPK, Jūros g. 1, Klaipėdos m., kur apie 22.50 val. asmens kratos metu paminėtas narkotines bei psichotropines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Apeliaciniu skundu nuteistojo Ž. J. gynėjas advokatas V. Katėnas prašo pakeisti 2013 m. gruodžio 20 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį ir sumažinti Ž. J. paskirtą bausmę iki 3 metų laisvės atėmimo. Skunde nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas netinkamai taikė BK normas ir nepagrįstai Ž. J. skyrė tokią griežtą bausmę. Mano, kad valstybės kaltintojas nepagrįstai kvalifikavo Ž. J. veiksmus kaip atskirus nusikaltimus dėl amfetamino ir kanapių dalių pardavimo. Teismas nepagrįstai Ž. J. veiksmus kvalifikavo kaip atskirus nusikaltimus, nes, kaip matyti iš surinktų ir teismui pateiktų įrodymų, Ž. J. veikė bendra tyčia parduoti narkotines medžiagas vienu metu, tik dėl ne nuo Ž. J. veiksmų priklausančių priežasčių jam nepavyko vienu metu perduoti/parduoti narkotines medžiagas. Gynėjo nuomone, teismas nepagrįstai skyrė jo ginamajam tokią griežtą bausmę, nes Ž. J. pripažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi dėl jo padarymo.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas ir turi būti panaikintas, nes nesurinkta byloje įrodymų, patvirtinančių, kad jis įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Apelianto teigimu, teismas nuosprendyje iš esmės atkartojo tik tai, kas buvo išdėstyta kaltinamajame akte, ir neatliko savo įrodymų analizės. Teismui net nekilo poreikio išsiaiškinti ir apklausti tuos asmenis, kurie tiesiogiai atliko slapto sekimo veiksmus, nors iš esmės apkaltinamąjį nuosprendį apeliantui pagrindė tik slapto sekimo medžiaga, kurioje yra neva užfiksuota, kad jis buvo susitikęs su kitu nuteistuoju šioje byloje, t. y. su Ž. J.. Teismas nuosprendyje, pagrįsdamas slapto sekimo medžiaga apelianto kaltę, nurodė, kad jo susitikimus su Ž. J. patvirtino byloje apklausti liudytojai: Kauno apskrities VPK Specialiųjų užduočių vykdymo 3-iojo skyriaus viršininkas K. P. ir Kauno apskrities VPK Specialiųjų užduočių valdybos viršininkas V. A. S.. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad abu šie liudytojai jokiuose slapto sekimo veiksmuose nedalyvavo, o tik atpasakojo tai, kas yra parašyta ataskaitoje. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 160 straipsnio 4 dalis numato, kad gali būti apklausiamas kaip liudytojas slaptą sekimą atlikęs pareigūnas, laikantis BPK 203 straipsnio ir 282 straipsnyje numatytos tvarkos. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo formuojamoje praktikoje tam tikrais atvejais nedraudžia vadovautis liudytojų, kurie nebuvo apklausti teisiamajame posėdyje, parodymais ir jais grįsti asmens kaltę, tačiau EŽTT ne kartą yra pasisakęs, kad jei nuteisimas grindžiamas tik arba iš esmės asmens, kurio kaltinamasis negalėjo apklausti arba neturėjo galimybės, kad toks asmuo būtų apklaustas ikiteisminio tyrimo arba bylos nagrinėjimo teisme metu, parodymais, gynybos teisės apribojamos tiek, kad tuo pažeidžiamos Europos Žmogaus teisių ir laisvių konvencijos 6 straipsnyje numatytos garantijos (pvz.: Novikovas v. Lithuania, no. 45756/05, judgement of 20 April 2010). Laikoma, kad gynybos teisės yra apribojamos nesuderinama su Konvencijos 6 straipsnio reikalavimais apimtimi, jei nuteisimas yra grindžiamas vien tik arba didžiąja dalimi liudytojo parodymais, kurio kaltinamasis negalėjo apklausti arba neturėjo galimybės, kad tas liudytojas būtų apklaustas tyrimo metu ar nagrinėjant bylą teisme (žr. Balčiūnas v. Lithuania, no. L7095/02, judgement of 20 July 2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat pripažįsta, kad „kaltinamojo teisė į gynybą yra pažeista, jei apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas vien tik ar didžiąja dalimi liudytojo, kurio kaltinamasis negalėjo apklausti ir neturėjo galimybės, kad jis būtų apklaustas ikiteisminio tyrimo stadijoje arba nagrinėjant bylą teisme, parodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-499/2008). Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje kaltinamajam garantuojama teisė į teisingą procesą, o 6 straipsnio 3 dalies d punkte – teisė užduoti klausimus kaltinimo liudytojams. Analogiška teisė įtvirtinta BPK 44 straipsnio 7 dalyje. Paprastai šios nuostatos įpareigoja, kad kaltinamajam būtų suteikta pakankama ir tinkama galimybė ginčyti prieš jį liudijančių liudytojų parodymus bei pateikti liudytojams klausimų arba tuo metu, kai jis duoda parodymus, arba vėliau procese. EŽTT praktikoje Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkto pažeidimas ne kartą konstatuotas dėl to, kad apkaltinamasis nuosprendis buvo pagrįstas tik arba lemiama apimtimi liudytojo (liudytojų), kurio kaltinamasis neturėjo galimybės apklausti proceso metu, parodymais. Pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis EŽTT praktika, tuo atveju, kai svarbių liudytojų neįmanoma apklausti dėl to, jog jie yra nežinia kur, valstybės institucijos turi imtis reikiamų pastangų jų dalyvavimui procese užtikrinti (Pello v. Estonia, no. 11423/03, judgement of 12 April 2007). EŽTT byloje Bonev prieš Bulgariją (Bonev v. Bulgaria, no. 60018/00, judgement of 8 tone 2006) pažeidimas konstatuotas dėl to, kad apkaltinamasis nuosprendis pareiškėjui buvo lemiamai grįstas tiesiogiai įvykį mačiusių liudytojų, kurių pareiškėjas negalėjo apklausti nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu, parodymais. Apeliantas mano, kad esant tokiai situacijai, kai antras susitikimas su Ž. J., kurio metu neva apeliantas automobilyje perdavė Ž. J. narkotines medžiagas – kanapes, jis apeliantui – 6000 Lt, yra esminis momentas byloje, lemiantis jo kaltumo ar nekaltumo klausimą. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad šis susitikimas net nėra nufilmuotas, todėl mano, kad šią aplinkybę teismas privalėjo visapusiškai patikrinti, tuo labiau, kai Ž. J. kategoriškai neigė gavęs iš R. V. kokias nors narkotines medžiagas. Teismas taip pat neatkreipė dėmesio, kad tiek ataskaitoje iš Kauno AVPK apie atliktą slaptą sekimą, tiek liudytojo A. P. parodymuose yra nurodyta, kad automobilis buvo tamsintais stiklais, kas jame sėdėjo – slaptą sekimą atlikę asmenys negalėjo matyti ir nematė, todėl jie tik daro tokią prielaidą. Tai, kad negalima tikėti ataskaitoje nurodytais duomenimis, buvo galima nustatyti palyginus ataskaitos ir slapto sekimo protokolo turinį su vaizdo įrašu, kur yra aiškūs neatitikimai dėl apelianto aprangos. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad nėra jokių įrodymų, kad minėtą dieną Ž. J. būtų bendravęs su apeliantu telefonu, taręsis dėl susitikimo, tai tik patvirtina jo parodymų teisingumą, kad apeliantas su Ž. J. buvo susitikęs atsitiktinai. Teismas nuosprendyje nurodo, kad jam nekelia abejonių kito kaltinamojo E. N. parodymai, tai logiškai manant, teismas turėtų tikėti ir ta jo parodymų dalimi, kad Ž. J. kelis kartus su kuprine bėgo su kažkuo susitikti, užtrukdavo apie 10–15 minučių. Slapto sekimo protokole kažkodėl nurodyta, kad Ž. J. susitikimai tiek su apeliantu, tiek ir su kitais asmenimis truko apie 3 minutes, todėl teismas mano, kad apeliantas per šį laiką negalėjo su Ž. J. kalbėti apie jo įdarbinimą. Tokiu būdu liko nepašalintas prieštaravimas, t. y. ar slapto sekimo protokolas yra teisingas, ar teisingi E. N., Ž. J. ir apelianto parodymai, kad susitikimas užtruko apie 7–10 minučių.

Apeliantui nesuprantama teismo pozicija ir dėl kitų asmenų šioje byloje, kurių veiksmai, teismo vertinimu, yra analogiški jo veiksmams, t. y. slapto sekimo protokole yra užfiksuota, kad Ž. J. susitiko su Ališausku, Mikučiausku ir Ratkevičiumi, visi iš restorano (duomenys neskelbtini) nuėjo prie stovinčio automobilio, ten kažką automobilio bagažinėje apžiūrinėjo, po to visi susėdo į automobilį, truputį pavažiavo, po to Ž. J. iš automobilio išlipo ir kažką slėpdamas po savo rūbais atbėgo prie autobusų stoties, kur jo laukė E. N.. Kaip teisme paaiškino apklausiamas liudytojas G. S., jis suprato, kad Ž. J. jau gavo narkotinių medžiagų ir jas perdavė E. N.. Inkriminuojama, kad Ž. J. psichotropinę medžiagą –metamfetaminą – įsigijo iš nenustatyto asmens, o tie trys vyriškiai, su kuriais buvo susitikęs Ž. J., net nebuvo apklausti nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme. Teismas neturėjo jokių papildomų duomenų ar operatyvinės informacijos, kad apeliantas vertėsi ar galėjo verstis narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimu, laikymu, kad jam galėtų taikyti didesnius reikalavimus nei kitiems asmenims. Toks lygybės prieš įstatymą normos ignoravimas verčia abejoti teismo šališkumu dėl apelianto. Jeigu R. V. iš tikrųjų būtų perdavęs kitam nuteistajam šioje byloje, t. y. Ž. J., narkotines medžiagas, tai jį buvo tikslinga sulaikyti iškart, kad būtų galima surasti neva jam perduotus 6000 Lt, ar kartu artimiausiu metu po nusikaltimo padarymo, o pagal bylos duomenis jis buvo sulaikytas tik po 3 mėnesių ir kratos metu pas jį nebuvo rasta jokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų, dėl jo nebuvo sankcionuotas slaptas sekimas, o telefoninių pokalbių pasiklausymas nebuvo informatyvus. Mano, kad jis yra tikrai ne tas asmuo, kuriam buvo galima priimti apkaltinamąjį nuosprendį vien tik prielaidų pagrindu.

Apeliantas nurodo, kad teismų praktika patvirtina, kad tais atvejais, kai duomenis surenka valstybės institucijos ar pareigūnai (ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas, teismas), būtina patikrinti, ar jie gauti įstatyme nurodytu būdu (principas „leidžiama tai, kas numatyta įstatyme“) ir ar nebuvo pažeista įstatyme nustatyta duomenų gavimo tvarka. Nustačius, kad renkant duomenis buvo pažeista jų gavimo tvarka, būtina įvertinti, ar nustatytos tvarkos pažeidimai turėjo įtakos gautų duomenų patikimumui ir ar dėl šių pažeidimų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės. Įrodymais nepripažįstami duomenys, kurie gauti pažeidžiant BPK nuostatas, teismui kyla abejonių dėl duomenų patikimumo ir šių abejonių nėra galimybės pašalinti atliekant kitus BPK numatytus veiksmus, taip pat duomenys, kuriuos gaunant buvo atimtos ar iš esmės suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apeliantui apkaltinamąjį nuosprendį, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepašalino byloje esančių prieštaravimų ir jo kaltę pagrindė teisiamojo posėdžio metu neištirtais įrodymais, o tik prielaidomis.

Teismo posėdyje nuteistasis R. V. ir jo gynėja advokatė G. Mauručaitienė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis Ž. J. ir jo gynėjas advokatas V. Katėnas taip pat prašė tenkinti jo apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai iš dalies tenkintini.

Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių BPK pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems.

Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad nagrinėjant bylą pirmojoje instancijoje buvo pažeisti BPK reikalavimai dėl teismo nešališkumo. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui, nes bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Pažymėtina, kad teismo nešališkumo reikalavimas yra ir viena iš asmenų konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287/2003, 2K-738/2004, 2K-340/2008, 2K-228/2009, 2K-176/2010, 2K-193/2010, 2K-195/2010, 2K-414/2010; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai Daktaras prieš Lietuvą (Daktaras v. Lithuania, no. 42095/98, judgement of 10 October 2000); kaip naujesnį šaltinį žr. Micallef prieš Maltą (Micallef v. Malta, no. 17056/06, judgement of 15 October 2009). Šališku turėtų būti pripažįstamas teismas, kai bylą išnagrinėjo nors vienas teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. BPK 59 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teisėjas privalo nusišalinti šio Kodekso 58 straipsnyje nurodytais pagrindais. Taigi ne tik proceso dalyviai gali nušalinti teisėją, bet ir minėta imperatyvi norma įpareigoja teisėją nusišalinti nuo tokios bylos nagrinėjimo.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą išnagrinėjusi teisėja Z. Romanovaitė pagal BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas negalėjo nagrinėti šios bylos, nes ikiteisminio tyrimo metu ji sankcionavo procesinių prievartos priemonių taikymą. BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti tą pačią bylą, jeigu jis sprendė įtariamojo suėmimo ar suėmimo pratęsimo klausimą, sankcionavo procesinių prievartos priemonių taikymą arba nagrinėjo proceso dalyvių skundus toje pačioje byloje. Pagal BPK 59 straipsnio 1 dalį teisėjas, teisiamojo posėdžio sekretorius, vertėjas, ekspertas, specialistas ar prokuroras privalo nusišalinti šio Kodekso 58 straipsnyje nurodytais pagrindais. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2012 m. liepos 31 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Z. Romanovaitė priėmė nutartį ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 30-1-00049-12, kuria leido nuo 2012 m. liepos 30 d. iki 2012 m. spalio 30 d. klausytis nenustatyto asmens – A. C. bendrininko, kuris naudojasi mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), telefoninių pokalbių, daryti jų įrašus, kitaip kontroliuoti elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją (1 t., b.l. 25). Procesinė prievartos priemonė buvo paskirta įtariant šį asmenį neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų prekyba. Šio ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad minėtu mobiliojo ryšio telefonu naudojasi E. N.. Dėl E. N. kartu su kitais asmenimis (Ž. J. ir R. V.) padarytų nusikalstamų veikų ikiteisminis tyrimas po to buvo atskirtas į atskirą bylą (1 t., b.l. 1-5), bylai suteiktas Nr. 30-1-00018-13. Šią bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjo teisėja Z. Romanovaitė, priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriame rėmėsi procesinės prievartos priemonės panaudojimo metu gautais duomenimis. Apeliacine tvarka skundžiamas 2013 m. gruodžio 20 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendis buvo priimtas teisėjos, kuri pagal BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą negalėjo dalyvauti šiame procese. BPK 58 ir 59 straipsnių, nustatančių nušalinimo bei nusišalinimo pagrindus ir tvarką, pažeidimas laikomas esminiu BPK pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-384/2004, 2K-100/2005, 2K-168/2007, 2K-340/2008, 2K-375/2013).

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad, nagrinėjant bylą apylinkės teisme, buvo padaryta baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie laikytini esminiais, nes buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamųjų teisės, tie pažeidimai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Šio pažeidimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje ištaisyti neįmanoma, todėl siekiant užtikrinti teisingumo interesus, proceso dalyvių teisę į tinkamą teismo procesą, baudžiamosios bylos nagrinėjimą nešališkumo ir objektyvumo sąlygomis, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nuosprendis naikintinas ir baudžiamoji byla perduotina iš naujo nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Apeliacinės instancijos teismui priėmus tokį sprendimą, nebėra pagrindo aptarti R. V. ir Ž. J. gynėjo V. Katėno apeliacinių skundų argumentų dėl jų kaltės ir nusikalstamos veikos juridinio įvertinimo. Tai turės padaryti pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėdamas baudžiamąją bylą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.