Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus (pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Bartašienės ir Irenos Stasiūnienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Liutenas“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2017 m. gruodžio 1 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Velansta“ ieškinį atsakovei UAB „Liutenas“ dėl skolos ir procesinių palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Velansta“ kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės teismą ieškiniu tvarka atsakovei UAB „Liutenas“ ir dokumentinio proceso tvarka prašė iš atsakovės priteisti 8 749,10 Eur skolą, 6 proc. dydžio metinių palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2017 m. kovo 3 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta sutartis Nr. 170303/1, pagal kurią ieškovė įsipareigojo pagaminti duris bei jas sumontuoti pagal šalių suderintą komercinį pasiūlymą Nr. KP170113, o atsakovė įsipareigojo apmokėti už gaminius 15123,44 Eur, prieš tai apmokėdama 3 749,61 Eur avansinę sumą. 2017 m. gegužės 16 d. šalys pasirašė priedą prie sutarties Nr. 170303/1, kuriuo dėl konstrukcijų pasikeitimo padidino sutarties kaina iki 15 410,12 Eur. Ieškovei tinkamai įvykdžius visus darbus atsakovui buvo pateiktas atliktų darbų aktas Nr. 1 su nurodyta sutarties suma, pažyma apie atliktų darbų ir išlaidų vertę, bei 2017-06-14 PVM sąskaita - faktūra. Atsakovė privalėjo atsiskaityti su ieškove iki 2017 m. birželio 29 d. Atsakovė priėmė darbus, jokių pretenzijų nepareiškė, tačiau iki šiol neatsiskaitė. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. preliminariu sprendimu ieškovės UAB Velansta“ ieškinys patenkintas visiškai.

Atsakovė UAB „Liutenas“ Klaipėdos rajono apylinkės teismui pateikė prieštaravimus, kuriais prašė: 1) panaikinti dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nes bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas; 2) ieškinį palikti nenagrinėtą; 3) ieškovei UAB „Velansta“ už piktnaudžiavimą teise skirti 5 000 Eur baudą, 50 proc. šios baudos paskiriant atsakovei UAB „Liutenas“. Nurodė, kad ieškinys buvo paduotas pažeidžiant bendrąją teismingumo taisyklę ir Klaipėdos rajono apylinkės teismas negalėjo priimti ieškovės ieškinio bei preliminaraus sprendimo, nes atsakovės UAB „Liutenas“ buveinė yra Mažeikių rajono apylinkės teismo veikimo teritorijoje. Teigė, jog ieškovė suklaidino teismą, jog jai nežinomas atsakovės kitas adresas.

Atsiliepimu į atsakovės UAB „Liutenas“ prieštaravimus, ieškovė UAB „Velansta“ prašė Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą arba bylą perduoti nagrinėti pagal teritorinį teismingumą. Nurodė, kad ieškinys buvo paduotas ne pagal atsakovės registracijos adresą, o pagal faktinį buveinės adresą, nurodytą atsakovės oficialiuose pasirašytuose dokumentuose. Pažymėjo, jog CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punkto norma dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, gali būti taikoma tik kai bendrosios kompetencijos teismas, pažeisdamas rūšinio teismingumo taisykles, išnagrinėja bylą teismingą administraciniam teismui arba priešingai. Teigė, jog neturėjo jokios tyčios suklaidinti teismą ar siekio vilkinti skolos priteisimo procesą, atsakovė nenurodė jokių argumentų ar išvadų dėl ieškovės nesąžiningumo, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, todėl prašė atsakovės prašymo dėl baudos skyrimo ieškovei netenkinti.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartimi byla pagal ieškovės UAB „Velansta“ ieškinį atsakovei UAB „Liutenas“ dėl skolos priteisimo perduota nagrinėti Mažeikių rajono apylinkės teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2017 m. gruodžio 1 d. galutiniu sprendimu Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Teismas nurodė, kad atsakovė pateikdama prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo iš esmės neginčija nei sudarytos sutarties, nei pačios skolos ieškovei. Kadangi atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių atsiskaitymo faktą su ieškove, teismas padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl skolos, metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų yra teisėtas ir pagrįstas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu apeliantė UAB „Liutenas“ prašo Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, jog Telšių apylinkės teismas, palikdamas neteisėtos sudėties Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimą nepakeistą, pažeidė apelianto teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą bei nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimu į atsakovės UAB „Liutenas“ apeliacinį skundą, ieškovė UAB „Velansta“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas ir bylą nagrinėti vadovaujantis CPK 321 straipsnio 3 dalimi, taikant atskirųjų skundų nagrinėjimo taisykles. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:

7.1.Ieškinys pateiktas bendrosios kompetencijos apylinkės teismui, kuris bylą išnagrinėjo pagal proceso normų nustatytas taisykles, todėl atsakovės argumentai, kad sprendimas priimtas neteisėtos sudėties teismo yra nepagrįsti.

7.2. Nuo pat proceso pradžios atsakovė neturėjo pretenzijų ieškovei dėl ieškinio pagrįstumo, todėl reikšdama pretenzijas tik dėl teismo šališkumo, nesąžiningai naudojasi procesinėmis teisėmis pateikdama teismui tiek prieštaravimus, tiek apeliacinį skundą ir taip vilkina procesą, siekdama išvengti kuo greitesnio skolos sumokėjimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantės UAB „Liutenas“ apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Apeliaciniame skunde teigiama, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja absoliutus teismų procesinių sprendimų negaliojimo pagrindas, nes vienas apylinkės teismas galutiniu sprendimu paliko kito apylinkės neteisėtos sudėties teismo priimtą preliminarų sprendimą, t. y. byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Apeliantė klausimą dėl neteisėtos sudėties teismo grindžia bylų teritorinio teismingumo taisyklių pažeidimu.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šioje byloje nekilo ginčo dėl to, ar byla yra teisminga administraciniam ar bendrosios kompetencijos teismui, tačiau apeliantė kelia bylos jurisdikcijos tarp skirtingų apylinkės teismų klausimą. Kolegija pripažįsta pagrįstu ieškovės atsiliepime nurodytą argumentą, kad nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojus CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punkto pakeitimams, absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas tik toks atvejis, kai buvo pažeistos bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ir administraciniam teismui taisyklės. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad proceso normos nenustato, jog bendrosios kompetencijos teismų teismingumo taisyklių pažeidimas sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, todėl netgi tokio pažeidimo konstatavimo atveju, nesant kitokių proceso normų pažeidimų, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla, jis nesudarytų pagrindo pripažinti sprendimą negaliojančiu (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-219/2015).

Kaip minėta, šioje byloje apeliantė neteisėtą teismo sudėtį, kaip absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, grindžia bylų teritorinio teismingumo taisyklių pažeidimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks savarankiškų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų sutapatinimas yra nepagrįstas. CPK 329 straipsnio 2 dalyje neteisėta teismo sudėtis reglamentuojama atskirame punkte (1 punktas), kaip ir bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklių pažeidimas (6 punktas). Ši aplinkybė rodo, kad įstatymų leidėjas nesieja šių sprendimų negaliojimo pagrindų, – kiekvienas iš jų yra savarankiškas, – ir taikant kiekvieną iš šių punktų būtina konstatuoti skirtingą pažeidimų pobūdį. Be to, tai, kad nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojęs CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punkto pakeitimas neapima visų rūšinio teismingumo pažeidimo atvejų, per se (savaime) negali reikšti, jog apylinkės teismų kompetencijos pažeidimai patenka į CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkto (byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo) apimtį.

Pabrėžtina, jog sąvoka „teisėtos sudėties teismas“ reiškia, kad nagrinėjant bylą nebūtų pažeisti CPK 64–66, 71 straipsniuose nustatyti reikalavimai ir kad byla būtų išnagrinėta teisėjo, turinčio įstatymo nustatyta tvarka suteiktus įgaliojimus. Byloje nėra duomenų ir apeliantė nekėlė klausimo dėl CPK 64–66 bei 71 straipsnio pažeidimų (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346-684/2016). Konstatavus, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalį bendrosios kompetencijos teismų teritorinio teismingumo taisyklių pažeidimas nelaikytinas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu, nelieka teisinės prasmės analizuoti kitų apeliantės argumentų.

Akcentuotina, kad teisės į tinkamą teismo procesą principo teisingas įgyvendinimas reiškia, kad byla turi būti išnagrinėta teisėtos sudėties teismo, kuris būtų sudarytas atsižvelgiant į Konstitucijos ir įstatymų reikalavimus. Duomenų, kad bylą nagrinėję teismai būtų buvę neteisėtos sudėties, nėra; byloje nebuvo keltas klausimas ir dėl teisėjų nušalinimo, todėl apeliantės argumentai, jog Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai galutiniu sprendimu paliko nepakeistą Klaipėdos rajono apylinkės teismo neteisėtos sudėties teismo priimtą preliminarų sprendimą, nepagrįsti.

Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl jos nepriteistinos.

Apibendrinant apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2017 m. gruodžio 1 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.