Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, sekretoriaujant Gretai Sankūnei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui Aivarui Raišučiui, Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotai atstovei Vilniaus skyriaus vyriausiajai darbo inspektorei Dianai Juodkaitei-Garkavė, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), dirbančios UAB (duomenys neskelbtini) direktorės pareigose, administracinė tvarka nebaustos, administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. M., a. k. (duomenys neskelbtini) būdama UAB (duomenys neskelbtini), (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), toliau - Įmonė) vadove pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau-DK) nuostatas, o būtent: leido dirbti bendrovės darbuotojai - lygintojai J. K. (gim. duomenys neskelbtini) Įmonėje, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka nesudarė rašytinės darbo sutarties ir nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - Sodra) teritoriniam skyriui apie darbuotojos J. K. įdarbinimą dieną prieš darbo pradžią ir tuo pažeidė LR darbo kodekso (toliau - DK) 98 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. nuostatas.

Pažeidimas nustatytas 2017-04-13 apie 13 val. 30 min. LR valstybinės darbo inspekcijos (toliau - VDI) vyr. darbo inspektoriams atliekant Įmonės patikrinimą pagal gautą anoniminį pranešimą dėl galimai nelegalaus darbo. Patikrinimo metu Įmonės patalpose adresu (duomenys neskelbtini), rasta lyginimo darbus atliekanti J. K. (gim. duomenys neskelbtini). Paaiškinime J. K. nurodė, kad š. m. balandžio 13 d. 13:30 val. atlikinėjo lyginimo darbus UAB (duomenys neskelbtini), atėjo į darbą 12:00 val., davė pamėgint dirbt E., darbo sutarties nebuvo sudariusi, atėjo tik „pažiūrėti ir pabandyti kaip seksis“, kad yra nedirbanti, registruota darbo biržoje, verslo liudijimo neturi. Patikrinus duomenis Sodros duomenų bazėje, nustatyta, kad 2017-04-13 13 val. 30 min. J. K. Įmonės Sodros apdraustųjų sąraše nebuvo. 2017-04-21 gavus informaciją iš Sodros nustatyta, kad Įmonė Sodros Vilniaus skyriui 1-SD pranešimą apie J. K. valstybinio socialinio draudimo pradžią pateikė 2017-04-13 14 val. 50 min. t. y. po VDI patikrinimo. Pagal LR Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą Įmonės vadovas (direktorė) nuo 2010-07-23 yra B. M., kuri 2017-04-21 VDI paaiškinime nurodė, kad J. K. dirba UAB (duomenys neskelbtini) lygintojos pareigomis nuo 2017 m. balandžio 13 d. 4 val. per dieną, nuo 12:00 iki 16:00 val., kad „J. K. dėl darbo tarėsi su direktore D. M. telefonu, todėl, kad gyvena Lentvaryje. Darbo sutartis buvo sudaryta 2017-04-12, bet direktorė buvo darbe 2017-04-13 iš ryto, o J. K. atėjo į darbą nuo 12 val., dėl to pranešimas į Sodrą buvo pateiktas pavėluotai“. Atliekant tyrimą nustatyta, kad siuvyklos patalpose adresu Kalvarijų g. 143A, Vilnius yra registruotos UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), kurios direktorė yra E. S.. E. S. 2017-05-08 VDI paaiškinime nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) nuomojasi UAB (duomenys neskelbtini) priklausančias patalpas, kad ji yra UAB (duomenys neskelbtini) akcininke. Taip pat nurodė, kad š. m. balandžio 13 d. matė J. K. atėjusią į UAB (duomenys neskelbtini) įsidarbinti.

Motyvuojamoji dalis

Konstatuotina, kad J. K. dirbo nelegaliai, paklusdama Įmonėje nustatytai tvarkai, esant šalių susitarimui dėl darbo vietos bei darbo funkcijų, sukurdama bendrovei naudą - savo veiksmais prisidėjo prie Įmonės veiklos, bendros tvarkos palaikymo, bendro produkto kūrimo - atliko

lygintojos darbą, siekiant gauti pelno. Pagal LR darbo kodekso 98 str. 2 d. darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Vadovaujantis pateiktais įrodymais, konstatuotina, kad B. M. būdama UAB (duomenys neskelbtini) direktore, nesilaikydama LR darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. reikalavimų, esant darbo sutarties požymiams, 2017 m. balandžio 13 d. Įmonėje, leido dirbti J. K., nesudarius teisės aktų nustatyta tvarka rašytinės darbo sutarties ir nepranešus apie darbuotojos įdarbinimo pradžią nustatyta tvarka Sodros teritoriniam skyriui ir tuo pažeidė LR darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. nuostatas. Už šį pažeidimą numatyta administracinė atsakomybė LR ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu B. M. iš esmės neneigė, kad 2017-04-13 jos vadovaujamoje UAB (duomenys neskelbtini) lygintojos pareigose nesudarius darbo sutarties dirbo J. K.. Dėl šio įvykio paaiškino, kad š. m. pavasaryje interneto puslapyje buvo paskelbtas skelbimas, kad bendrovei reikalingas darbuotojas (lygintojas), po kurio laiko telefonu paskambino J. K., vyko pokalbis bei buvo sutartas laikas, kada ji galės ateiti, pabandymui, nes norėjosi į darbą priimti tinkamą darbuotoją. Kitą dieną J. K. atvyko į UAB (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), jos (B. M.) tuo metu darbovietėje nebuvo. B. M. teigimu, jos tiesioginio leidimo J. K. dirbti ar pabandyti dirbti su lyginimo įrenginiais, nebuvo. Šiam darbui reikia turėti įgūdžių, todėl tik įsitikinus, kad J. K. gali dirbti lygintoja, buvo planuojama sudaryti rašytinę darbo sutartį. Jai buvo žinoma, kad J. K. gal prieš 10 metų dirbo UAB (duomenys neskelbtini), tačiau tai buvo senai, norėjo įsitikinti, kad J. K. susitvarkys su darbo pobūdžiu. Į darbą B. M. atėjo 2017 m. balandžio 13 d. apie 15.00 val., kai tuo metu bendrovėje darbo inspektoriai atlikinėjo patikrinimą. Apie J. K. įdarbinimą sudarius darbo sutartį Sodrai buvo pranešta tą pačia dieną (2017-04-13 d.) apie 15.00 val. B. M. teigimu, toks pažeidimas buvo padarytas netyčia, jį nenorėjo ir nesiekė suklaidinti pareigūnus dėl naujai priimto darbuotojo įdarbinimo bendrovėje. Paaiškino, kad bendrovė (duomenys neskelbtini) neturi didelio pelno, užtenka tik atlyginimams mokėti, sumokėti mokesčius, jį viena augina du vaikus, jos darbo užmokestis artimas minimumui, todėl prašo teismo taikyti jos atžvilgiu įstatymo normą dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo.

Liudytojas K. B. paaiškino, kad dirba Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus pareigose. Nurodė, kad pagal pavedimą buvo atliktas UAB (duomenys neskelbtini) esančios adresu (duomenys neskelbtini), neplaninis patikrinimas dėl galimo nelegalaus darbo. 2017-04-13 d. apie 13.30 val. liudytojas kartu kolegomis vyriausiais darbo inspektoriais D.Juodkaitė-Garkavė ir T. V. buvo nuvykęs į minėtos bendrovės buveinės vietą, kur patikrinimo metu bendrovės gamybinėse patalpose prie lyginimo stalo su lygintuvu rankoje buvo rasta lyginimo darbus atliekantį J. K., kurį nurodė, kad į darbą atėjo 2017-04-13 d. apie 12.00 val., jai davė (leido) pamėginti dirbti E. (E. Š.), darbo sutarties nebuvo sudariusi. J. K. teigimu, jį atėjo „tik pažiūrėti ir pabandyti kaip seksis“. Patikrinus Sodros duomenų bazėje, nustatyta, kad 2017-04-13 d. 13.30 val. J. K. Įmonės Sodros apdraustųjų sąraše nebuvo. Patikrinimo metu buvo atliekamas patikrinimo veiksmo filmavimas, šio filmavimo vaizdo įrašas yra pridėtas prie šios tyrimo medžiagos. J. K. darbo inspektoriams pati surašė paaiškinimą dėl įdarbinimo UAB (duomenys neskelbtini) aplinkybių. Bendraujant su J. K., pastaroji kalbėjo lietuviškai, kai kurias žodžius sakė ir rusiškai, tačiau savo paaiškinimą surašė lietuvių kalbą, liudytojui nekilo abejones dėl jos suvokimo atliekamame veiksme. Iš J. K. rašytinio paaiškinimo, jis suprato, kad dėl įsidarbinimo UAB (duomenys neskelbtini) dirbant lygintoja iš vakaro telefonu kalbėjo ir visus klausimus derino su įmonės vadovė B. M..

Liudytojas T. V. paaiškino, kad vykdant vadovybės pavedimą 2017-04-13 d. apie 13.30 val. buvo patikrinta UAB (duomenys neskelbtini) dėl galimo nelegalaus darbo. Nuvykus į bendrovės buveinės vietą – (duomenys neskelbtini), tarnybinėse patalpose prie lyginimo stalo buvo rasta dirbanti pil. J. K.. T. V. įėjus į patalpas jis asmeniškai matė, kaip J. K. stovėdama prie lyginimo stalo savo rankoje laikė lygintuvą bei lygino drabužį. Atsakydamas į pareigūnų klausimus, J. K. nurodė, kad dėl įsidarbinimo šioje bendrovėje jį iš vakaro derino su direktorė B. M., susitarė, kad jį ateis bei pabandys padirbti. Darbo sutartis patikrinimo metu su J. K. sudaryta nebuvo. Dėl šio fakto jį savo ranka surašė paaiškinimą, kuriame išdėstė visas

jai žinomas UAB (duomenys neskelbtini) įsidarbinimo aplinkybės. Tai, jog J. K. buvo aptikta dirbanti prie lyginimo stalo patvirtina ir atlikto vaizdo įrašo duomenis, nes pareigūnai šį patikrinimą filmavo.

Liudytoja J. K. paaiškino, kad 2017 m. pavasaryje ieškojo darbą, todėl pagal internete patalpintą skelbimą surado UAB (duomenys neskelbtini), kad ieškoma darbuotoja, telefonu susisiekė bei kalbėjo su bendrovės direktorė B. M., kalbėjo apie darbo pobūdį, sąlygas, darbas buvo susijęs su drabužių lyginimu. Susitarė, kad 2017-04-13 d. ji ateis į bendrovės užimamas patalpas bei pažiūrės ir pabandys dirbti lygintoja. Tą dieną į UAB (duomenys neskelbtini) atėjo apie 12.00 val., ja pasitiko E., kurį nukreipė ją į technologė. J. K. patvirtino, kad jai būnant bendrovės (duomenys neskelbtini) tarnybinėse patalpose jai buvo suteiktą galimybę pabandyti lyginti drabužius, todėl jį stovėdama prie lyginimo stalo su lygintuvu lygino drabužį. Netrukus matė, kaip į patalpas užėjo darbo inspektoriai, kurie jos teiravosi, ar jį dirba bendrovėje, ar yra sudaryta darbo sutartis, su kuo buvo derintas klausimas dėl įsidarbinimo. Atvykusiems pareigūnams jį atsakė, kad dėl įsidarbinimo kalbėjo su direktorė B. M., darbo sutartis sudaryta nebuvo, nes jį tik atėjo pabandyti dirbti. Liudytoja matė, kad pareigūnai viso patikrinimo eigą filmavo. Patvirtino, kad jį rašė paaiškinimą dėl visų jai žinomų aplinkybių. Paaiškinimą rašė savo valia, jame išdėstytus faktus patvirtina. Surašė lietuvių kalbą, poreikio dėl vertėjo kvietimo nebuvo, nes supranta lietuvių kalbą. Po kurio laiko jį išėjo namo, bet į darbo pabaigą vėl grįžo į (duomenys neskelbtini), kur su B. M. pasirašė darbo sutartį. Šioje bendrovėje ji dirba iki šiol.

Teismo posėdžio peržiūrėjus tyrimo medžiagoje esanti vaizdo įrašą (b.l. 22), nustatyta, kad vaizdo įrašė matyti į UAB (duomenys neskelbtini) užimamas gamybinės patalpas adresu (duomenys neskelbtini), užėjusius darbo inspektorius, patalpose matyti, kaip prie lyginimo stalo stovi J. K. bei atlikinėja drabužių lyginimą. Bendraujant su J. K., pastaroji atsakinėja į pareigūnų užduodamus klausimus, patvirtino, kad dėl galimybės įsidarbinimo bendrovėje klausimą derino su direktorė.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos ANK 95 str. 1 d., nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ir kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų.

Lietuvos Respublikos DK 98 str. nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ str. pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 str. 1 d. 1 p. būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009, Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinėse bylose Nr. ATP-649-195/2011, ATP-1349-195/2012).

Šiuo atveju, kaip matyti iš teismo posėdyje liudytojos J. K. paaiškinimo: 1. ji susitarusi su B. M. bendrovės buveinės vietoje adresu (duomenys neskelbtini), buvo pradėjusi dirbti realiai - ji sutiko su direktorės pasiūlymu – atlikinėti drabužių lyginimo darbus; 2. darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turėjo darbo sutarties požymius, t.y. darbas buvo dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirbo paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; dirbo atlygintinai, - J. K. dėl šio darbo kalbėjo ir leidimą dirbti gavo būtent iš B. M., už darbą J. K. buvo žadėta mokėti pagal darbdavio nustatytus įkainius nuo išdirbio; 3. buvo nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių, nes rašytinė darbo sutartis nebuvo sudaryta, apie jos darbą nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriui. Atsižvelgus į išdėstytą, teismui nekyla abejonių dėl J. K. nelegalaus darbo. Pažymėtina, kad B. M. iš esmės neneigė, jog dėl J. K. galimo įsidarbinimo drabužių lygintoja bendrovėje vyko telefoninis pokalbis, buvo suderinti visi darbo santykiams būdingi klausimai. Teismas kritiškai vertina B. M. teiginį, jog jį pasiūlė J. K. tik ateiti bei pabandyti, kaip jai seksis dirbti dėl drabužių lyginimo, nes tenka dirbti su lyginimo įranga, o jį (B. M.) nežinojo

J. K. gebėjimų, ar turi patirties šioje paslaugos srityje, todėl ir pasiūlė tik ateiti ir pabandyti. Tačiau net ir tokiems darbo funkcijos vykdymui, kai naujas darbuotojas tik atlieka tam tikrą darbą per bandomąją laikotarpį, darbdavys privalo laikytis Darbo Kodekso reikalavimo dėl darbo santykių įteisinimo, t.y. darbo sutarties sudarymo, priimant naująjį darbuotoją bandomajam laikotarpiui. Pažymėtina, kad toks darbinių santykių įforminimas yra susijęs ir su darbuotojo socialinėmis garantijomis.

Pažeidimas, numatytas ANK 95 str. 1 d. str., gali būti padaromas tiek tyčia, tiek ir dėl neatsargumo. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 8 ir 12 d. nustatyta, jog bendrovės direktorius atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės direktorius, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog Bendrovės veikla bus organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ANK 95 str. 1 d., gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-3284/2011).

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 ir 12 dalyse nustatyta, jog bendrovės direktorius atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės direktorius, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog Bendrovės veikla bus organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Dėl aukščiau išvardintų priežasčių teismas konstatuoja, jog B. M. veikoje, neužtikrinant, jog sudarius darbo sutartis su nauja darbuotoja būtų laiku pranešta VSDFV teritoriniam skyriui apie J. K. valstybinio socialinio draudimo pradžią, nustatyti visi ANK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėties požymiai. Teismas kritiškai vertina B. M. teiginius, jog su ja, kaip bendrovės vadovė, nebuvo derinami klausimai dėl naujos darbuotojos priėmimo į darbą, su nauja darbuotoja J. K. buvo susitarta, kad jai tik bus leista laikinai pabandyti padirbėti lyginimo darbą. Liudytojai K. B. ir T. V. nurodė, kad patikrinimo metu J. K. UAB (duomenys neskelbtini) gamybinėse patalpose stovėjo prie lyginimo stalo bei savo rankoje laikė lygintuvą bei lygino drabužį. Tai patvirtino ir pati J. K.. Teismo vertinimu, B. M.nustatydama tokią naujų darbuotojų priėmimo į darbą tvarką (kai naujam darbuotojui be surašytos darbo sutarties leidžiama pabandyti laikinai padirbti tam tikrą darbą) turėjo suvokti, kad asmenys realiai savo rizika nesudaręs darbo sutarties ir atitinkamai neturint jokių socialinių garantijų dirbs bendrovėje ir jiems bus mokamas atlyginimas. Atkreiptinas dėmesys, kad toks atlyginimų mokėjimas nelegaliai dirbantiems asmenims suponuoja bendrovės neapskaitytų piniginių lėšų mokėjimą ir jų neatvaizdavimą buhalterinėje apskaitoje, kas irgi nurodo į B. M. neatsakingumą. Bendrovės direktorė, būdama pakankamai rūpestinga, privalėjo užtikrinti, jog Bendrovės veikla bus organizuojama tinkamai. Pažymėtina, kad nors ir pirminius pokalbius su potencialia darbuotoja vyko naudojant telekomunikacinės priemonės, tačiau B. M., kaip bendrovės (duomenys neskelbtini) vadovė, privalėjo užtikrinti (reikalauti), kad darbą leistų dirbti tik tam asmeniui, su kuriuo yra pasirašyta darbo sutartis, išklausytos instrukcijos dėl darbų saugos. Priešingai, tai nebuvo padaryta, tyrimo medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, kad ji būtų reikalavusi iš J. K.griežtai laikytis LR Darbo kodekso reikalavimų.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad B. M., kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorė, leido J. K.2017-04-13 13.30 val. dirbti drabužių lygintoją, su ją darbo sutartis buvo sudaryta jau po atlikto pareigūnų patikrinimo darbo dienos pabaigoje, be to, teisės aktų nustatyta tvarka laiku nepranešė VSDFV teritoriniam skyriui apie J. K. įdarbinimą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad B. M. padarė LR ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą.

B. M. kaltė, įvykdusios administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, įrodyta bylos medžiaga: administracinio nusižengimo protokolu Nr.VDIANP-101667959-17, 2017-04-12 nelegalaus darbo tyrimo akto Nr. NDA 1006-0049 duomenimis, pil. J. K., B. M. paaiškinimais bei liudytojų K. B., T. V., J. K. parodymais teisme, kitą rašytinę bylos medžiaga.

B. M. veika atitinka ANK 95 straipsnio 1 dalies sudėtį, pažeidėja baustina.

Pažeidėjos B. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažįsta padariusi administracinį nusižengimą bei gailisi. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 32 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Šios bylos kontekste pažymėtina, kad B. M. atlikti veiksmai mažareikšmi, pats pažeidimas savaime nesukėlė rimtų pasekmių, nepasunkino esamų aplinkybių tyrimo ir pažeidėjo nustatymo. B. M. nėra piktybinė pažeidėja. Pažymėtina ir tai, kad, bylos duomenimis, nustatytas teisės pažeidimas yra pašalintas, nes su protokole nurodytu asmeniu patikrinimo diena buvo sudarytos darbo sutartis ir apie jo įdarbinimą praneštą SODRAI.

Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius ir pažeidėjo asmenybę bei vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais konstatuoja, kad pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, B. M. baudos, kuri numatyta 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje, minimalus dydis aiškiai per griežta ir neproporcinga administracinė nuobauda. Taigi darytina išvada, kad šiuo atveju ANK 22 straipsnyje nurodyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti taikant B. M. atžvilgiu LR ANK 34 str. 5 d.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padariusi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą bei paskirti 300 € (trijų šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400;

LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis, 676 straipsnis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 17068575095 ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.