Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Artūras Šumskas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla R. Š. atžvilgiu pagal ATPK 41³ str. 1 d. nutraukta, nesant jo veiksmuose šio pažeidimo sudėties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011-08-26 Valstybinė darbo inspekcija surašė R. Š. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis, būdamas fiziniu asmeniu, 2011 m. liepos 22 d. leido dirbti M. K. tvarkymo darbus namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rūsyje po užliejimo lietaus vandeniu, o būtent: tvarkyti lentas, semti vandenį ir tvarkyti šiukšles, nesudarius su ja darbo sutarties, tuo pažeidė Darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p., t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 12 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą R. Š. atžvilgiu pagal ATPK 41³ str. 1 d. nutraukė, nesant jo veiskmuose šio pažeidimo sudėties. Tokį savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad nėra visų būtinų inkriminuojamo pažeidimo sudėčiai požymių, nes R. Š. susitarė su M. K. dėl konkretaus darbo atlikimo, jos veiksmai negali būti vertinami kaip tam tikrais rūšiniais požymiais apibrėžta darbo funkcija ir tam tikrų pareigų ėjimas, todėl šiuo atveju nebus ATPK 41³ str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties, nes yra civilinių teisinių santykių požymis.

Apeliaciniu skundu Valstybinė darbo inspekcija prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 12 d. nutarimą ir grąžinti bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad priimdamas skundžiamą nutarimą, teismas tinkamai neįsigilino į bylos aplinkybes, savaip interpretavo byloje pateiktus įrodymus, o tai sąlygojo nepagrįsto ir neteisėto nutarimo priėmimą.

Apelianto teigimu, priimdamas sprendimą teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog M. K. atliktas darbas negali būti vertintinas kaip tam tikrais požymiais apibrėžta darbo funkcija, nes yra civilinių santykių požymis. Apeliantas nesutinka su tokia teismo nuomone ir mano, kad teismas netinkamai vertino atliekamų darbų sampratą, kadangi šiuo atveju M. K. atliktas darbas buvo aiškiai apibrėžtas, bei nustatyta, kad atlikdama minėtą darbą ji pakluso administracinėn atsakomybėn trauktino asmens nurodymams, t.y. ką konkrečiai ir kaip turi atlikti. Nurodo, kad liudytojos M. K. teisme duoti parodymai turėjo būti vertinami kritiškai. M. K. , būdama įspėta apie administracinę atsakomybę už melagingų parodymų teikimą, patikrinimo metu pateikė paaiškinimą VDI inspektoriams, kuriame nurodė, kad R. Š. prašymu atliko rūsio valymo darbus, tačiau nenurodė, kad darbus atliko ne viena, taip pat aiškiai nurodė, kad sulygtus darbus atliks 3,5 val. Tačiau patikrinimo metu kitų asmenų atliekančių rūsio tvarkymo darbus nenustatyta. Tokie liudytojos parodymai turėjo būti vertinami kaip melagingi ir klaidinantys teismą.

Apelianto įsitikinimu, nagrinėdamas administracinė bylą, buvo šališkas, nes neapklausė patikrinime dalyvavusių Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų, kurių parodymai turėtų esminės reikšmės nustatant faktines bylos aplinkybes, tuo atimdamas iš apelianto galimybę tinkamai įgyvendinti savo procesines teises. Mano, kad dėl to byla turėtų būti grąžinta iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą R. Š. prašo netenkinti apeliacinio skundo ir palikti galioti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutarimą, nes jis yra teisėtas ir pagrįstas.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006).

R. Š. administracinėn atsakomybėn buvo traukiamas dėl to, kad leido dirbti M. K. tvarkymo darbus daugiabučio namo rūsyje, nesudarius su ja darbo sutarties.

DK 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.

Siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ str. pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 str. 1 d. 1 p. būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t.y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, R. Š. nagrinėjant bylą teisme savo kaltės nepripažino, paaiškino, kad po 2011-07-21 liūties namo bendrija organizavo darbus tvarkant užlietus bendrosios namo nuosavybės patalpas - rūsius. Kadangi liūties padarinių likvidavimo darbai buvo vykdomi jo darbo metu, negalėjo pats dalyvauti ir paprašė už jį vandenį rūsyje išvalyti draugę M. K. . Už tai jai jokio atlygio nesiūlęs ir nemokėjęs (b.l. 20-21). Tokią poziciją R. Š. išdėstė ir savo rašytiniame paaiškinime pareigūnams (b.l. 5).

Liudytoja M. K. teisme parodė, kad 2011-07-22 susitarė su R. Š. , kad padės jam sutvarkyti jo sandėlį - išsemti vandenį, sutvarkyti lentas ir išnešti šiukšles. Tvarkėsi keliese, tai nebuvo darbas, tai buvo talka, nes tiesiog padėjo draugui. Jokio atlygio už tai jai nebuvo pasiūlyta. Paaiškinimą buvo priversta užpildyti ir tiesiog atsakė į jame pateiktus klausimus (b.l. 21-22). Šie parodymai iš esmės atitinka rašytiniame paaiškinime išdėstytas aplinkybės (b.l. 6).

Tai, kad 2011-07-22/ 2011-07-24 namo, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrijos pirmininkės 2011-07-22 nurodymu buvo organizuojama šio namo gyventojų talka džiovinant užpiltas rūsio patalpas, patvirtina byloje esantis 2011-07-22 daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkų bendrijos pirmininkės J. S. įsakymas (b.l. 17).

Įvertinus aukščiau išdėstytus įrodymus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes. Byloje trūksta įrodymų nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, faktui konstatuoti, nėra visų būtinų darbo teisinių santykių požymių. Abejotina, ar R. Š. ir M. K. tarėsi dėl rūšiniais požymiais apibrėžtų darbo funkcijų. Byloje nustatyta, kad buvo tartasi dėl pagalbos sutvarkyti daugiabučio namo rūsį po liūties (b.l. 6), ką patvirtina šio daugiabučio namo savininkų bendrijos raštas, kuriame nurodoma, jog 2011-07-21 likviduojant liūties padarinius buvo organizuoti rūsio užpylimo valymo ir džiovinimo darbai, kuriuos vykdė šio namo gyventojai (rūsių bendraturčiai) (b.l. 8), o tai yra civilinių teisinių santykių požymis.

Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad pažeidimo padarymo aplinkybės nebuvo tinkamai ištirtos, nes nebuvo apklausti patikrinime dalyvavusieji Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnai. Bylos nagrinėjimo teisme metu buvo apklaustas Valstybinės darbo inspekcijos atstovo V. D. , kuris patvirtino, kad jis pats asmeniškai buvo įvykio vietoje 2011-07-22 patikrinimo metu, taip pat remdamasis patikrinimo akto duomenimis nurodė išsamias pažeidimo fiksavimo aplinkybes (b.l. 19-21). Todėl teismo išvada, kad nėra pagrindo papildomai kviesti liudytoju ir apklausti teisme administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusį Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus vyresnįjį darbo inspektorių O. N. , yra pagrįsta.

Priešingai nei nurodo apeliantas, liudytojo V. D. parodymai nepaneigia R. Š. versijos dėl talkos darbų organizavimo jo namo rūsyje. Šio liudytojo teiginiai, kad daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsio tvarkymo darbus patikrinimo metu dirbo V. D. individualios įmonės darbuotojai ir M. K. , kuri vėliau 2011-07-25 galimai R. Š. prašymu buvo įdarbinta jo darbovietėje „(duomenys neskelbtini)“, kuri administruoja daugiabutį namą (duomenys neskelbtini), mūro restauratorės padėjėja (b.l. 7), dar neįrodo, kad R. Š. turėtų būti patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl nelegalaus darbo organizavimo, tuo labiau, kad bylos duomenys kelia abejones, ar R. Š. gali būti jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo subjektu.

Dėl nurodytų priežasčių, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ str. 1 d., sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo byla R. Š. atžvilgiu pagrįstai nutraukta.

Atsižvelgiant į tai, kad teismas objektyviai ir išsamiai išsiaiškino visas aplinkybes, turinčias reikšmės teisingam bylos išsprendimui (ATPK 284 str. 1 d.), pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.