Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-307-254/2015

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-03-10
Bylos Nr.: 2A-307-254/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-19743-2013-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Dalė Burdulienė, Aušra Baubienė, Jolita Cirulienė
Atsakovas: UAB „Aptarnavimų sfera“
Ieškovas: UAB „Transgesta Servis“

Civilinė byla Nr. 2A-307-254/2015;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19743-2013-0;

Procesinio dokumento kategorijos: 44.2.; 121.21.(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Aušros Baubienės, Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Jolitos Cirulienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Aptarnavimų sfera“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1329-214/2014 pagal ieškovės UAB „Transgesta Servis“ ieškinį atsakovei UAB „Aptarnavimų sfera“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo, ir atsakovės priešieškinį dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į Kauno apylinkės teismą prašydama priteisti iš atsakovės 6000,01 Lt skolos, 2160 Lt delspinigių, 6 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė nurodė, kad tarp šalių 2011-01-12 buvo sudaryta autotransporto techninio aptarnavimo ir remonto sutartis, pagal kurią ieškovė įsipareigojo vykdyti atsakovei priklausančio autotransporto remontą ir techninį aptarnavimą, tuo pagrindu ieškovė suteikė atsakovei automobilio remonto paslaugas, už kurias buvo išrašyta sąskaita - faktūra 23 510,96 Lt sumai ir likusi neapmokėta sąskaitos dalis yra 6000,01 Lt.

Atsakovė pateikė byloje priešieškinį, kuriame prašė priteisti iš ieškovės 230 602,37 Lt skolos. Atsakovė nurodė, kad ieškovė nekokybiškai atliko automobilio variklio kapitalinį remontą, dėl to automobilio variklis sugedo, ir atsakovė patyrė turtinę žalą, kurią sudaro: tiesioginiai nuostoliai 2013-01-03 – 2013-01-19 laikotarpiu - faktiškai už remontą sumokėta pinigų suma – 17510,95 Lt.; darbuotojo darbo užmokestis (prastovos) ir sumokėti mokesčiai valstybei 1008,47 Lt., nepanaudota draudimo apsauga - 621,72 Lt, papildomas techninis aptarnavimas 1278 Lt., viso 20419,15 Lt; 2013-07-24 - 2013-08-24 laikotarpiu – darbuotojo darbo užmokestis (prastovos) ir sumokėti mokesčiai valstybei 1706,65 Lt, papildomos išlaidos automobilio techniniam aptarnavimui pagal nurodomas sąskaitas 1008,60 Lt, remontas PL J. K. Sp.z o.o. „MAN Truck„ servise pagal sąskaitą- faktūrą 1163,10 Lt sumai, transporto priemonės pervežimas SK Česmad Slovakia o.z. pagal sąskaitą – faktūrą 932,26 Lt sumai, transporto priemonės pervežimas pagal Pl Pomoc D. B. TP pagal sąskaitą –faktūrą 1305,06 Lt sumai, komandiruotės metu patirtos išlaidos (rinkliava už kelius, degalai) pagal nurodytus dokumentus 3096,16 Lt, faktinis degalų pereikvojimas, kuris sudaro 9482,76 Lt, vertimo biuro paslaugos pagal mokėjimo dokumentus 193,26 Lt. PL Permot Sp.z o.o. išvada dėl variklio pagal sąskaitą –faktūrą 459,31 Lt, viso 19617,16 Lt; 2013-07-24 - 2013-08-24 laikotarpiu Lenkijos Respublikoje atliktas variklio kapitalinis remontas, t.y. pašalinti ieškovės padaryti trūkumai – J. K. Sp. Zo.o. „MAN truck servise“ variklio išardymas ekspertizės atlikimui pagal sąskaitą- faktūrą 4426,38Lt; variklio remontas šiame servise 26 000 Lt., viso 32 587,23 Lt.; iš viso tiesioginiai nuostoliai už visą laikotarpį sudarė 72353,54 Lt. Atsakovė nurodė, kad netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) už visą laikotarpį, kai dėl ieškovės veiksmų nebuvo galima eksploatuoti transporto priemonės, skaičiuojant vidutiniškai padaromų reisų kiekį ir kainas, buvo galimybė uždirbti 158 248,83Lt, todėl bendras padarytos žalos dydis sudarė 230 602 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei UAB „Transgesta servis“ iš atsakovės UAB „Aptarnavimų sfera“ 6000,01 Lt skolos, 2160 Lt delspinigių, 6 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas – 245 Lt žyminio mokesčio, 189,85 Lt už dokumentų vertimą į lietuvių kalbą ir 4000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas priešieškinį atmetė. Teismas sprendė, kad ieškinio reikalavimas yra pagrįstas, nes prašoma priteisti skolos suma atsirado iš byloje pateiktos PVM sąskaitos – faktūros, išrašytos 23510,96 Lt sumai už variklio kapitalinį remontą. Teismas padarė išvadą, kad byloje nepakanka įrodymų pagrindžiančių ieškovo kaltę, neteisėtus veiksmus, ir ryšį tarp kilusios žalos bei ieškovo neteisėtų veiksmų, todėl priešieškinį atmetė. Pažymėjo, kad PVM sąskaitoje – faktūroje nurodyta detalės, kurios remontuojant automobilį buvo panaudotos ne naujos, tačiau dėl to atsakovė ieškovei gavusi sąskaitą pretenzijų nepareiškė. Aplinkybė, kad atsakovė prašė (b. l. 12) atidėti nurodytos kainos sumokėjimą, leidžia daryti išvadą, kad sutiko su sąskaitoje - faktūroje nurodytais duomenimis dėl kainos, detalių ir kt. Prievolės neįvykdymo priežastimi atsakovė nurodė automobilio variklio remonto per didelę kainą bei tai, kad remontas buvo atliktas netinkamai, nekokybiškai, dėl ko sugedo automobilio variklis ir atsakovė patyrė turtinę žalą. Tačiau teismas pažymėjo, kad atsiradus ieškovės remontuoto automobilio gedimams, atsakovė nesikreipė į ieškovę, o automobilis buvo toliau eksploatuojamas, remontuojamas Lenkijoje esančiame autoservise ir po to visiškai sugedo. Teismas pažymėjo, kad PVM sąskaitoje- faktūroje nurodytas vieno purkštuko keitimas, tai patvirtino ir liudytojas M. M. - UAB Transgesta servis“ vadovas, o Lenkijos autoserviso 2013-09-06 vertinime nurodyta, kad automobilio šeštajame cilindre buvo nepritvirtintas vamzdelis (purkštukas), kuris rastas nukritęs alyvos inde, tačiau, teismo vertinimu, byloje nėra įrodymų, kad būtent nukritęs purkštukas pakeistas ieškovės. Akcentuojama, kad Lenkijos autoservise atliktas variklio vertinimas nedalyvaujant ieškovės atstovui. Teismas pažymėjo, kad atsakovės pateiktoje „MAN TRUSK SERVICE RYBNIK“ serviso surašytoje išvadoje nurodyta, jog pažeidimų priežastis buvo nepakankamas tepimas dėl alyvą ant šeštojo cilindro movos purškiančio vamzdelio trūkimo. Per padidėjusią angą ištekėdavo didesnis alyvos kiekis, pablogėjo šeštojo cilindro galvutės tepimas ir užsitrynė vožtuvo koteliai, dėl ko šeštojo cilindro stūmoklio dugną pasiekdavo vožtuvų lėkštelės ir taip atsirado nurodyti pažeidimai, be to, ne visi minėtos išvados dokumentai pateikti su lietuvių kalbos vertimu, todėl, teismo vertinimu, šiame dokumente nustatytos aplinkybės neginčijamai nepatvirtina, kad šio automobilio variklio gedimas įvyko dėl anksčiau jį remontavusios ieškovės kaltės. Taip pat teismas sprendime rėmėsi ieškovės pateikta krovininių automobilių techninės apžiūros specialisto A. B. išvada dėl ginčo automobilio variklio gedimo priežasčių įvertinimo, kurioje nurodyta, kad atliekant variklio stūmoklinės grandies remonto darbus visų 6 vamzdelių (purkštukų), kurie purškia alyvą ant cilindro sienelių buvo montuojami.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovė (toliau – apeliantė) apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti bei išreikalauti papildomus įrodymus. Apelianto vertinimu, didžioji dalis bylai reikšmingų įrodymų teismo sprendime neaptarti (nevertinti), kiti įvertinti selektyviai, netinkamai nustatant jų įrodomąją reikšmę, be to nagrinėdama bylą teisėja buvo šališka, trukdė atsakovei išsakyti savo poziciją. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pasak apeliantės, teismas nepagrįstai PVM sąskaitą – faktūrą Serija TSG Nr. (duomenys neskelbtini) prilygino perdavimo - priėmimo aktui ir padarė išvadą, kad atsakovė esą sutiko su darbų kokybe (dėvėtų detalių naudojimu). Akcentuojama, kad sąskaita atsakovei pateikta ne perduodant transporto priemonę (kuomet dar būtų teorinės galimybės prilyginti ją perdavimo - priėmimo aktui), o praėjus ilgam laikui, elektroniniu paštu, o atsakovė jos net nepasirašė.

2. Apeliaciniame skunde nesutinkama su M. B. techninės išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (ne) vertinimu. Atsakovė patvirtina, kad visi dokumentai buvo pateikti su vertimais į lietuvių kalbą ir teismas minėtus įrodymus priėmė ir nenurodė pašalinti trūkumų, todėl teismas nurodydamas, kad ne visi dokumentai pateikti lietuvių kalba, neįvertino svarbiausio atsakovės įrodymo.

3. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai didelę įrodomąją reikšmę suteikė A. B. išvadai, kadangi ji nebuvo savarankiška, surašyta būtent minėtos, esą netinkamai išverstos, išvados pagrindu. Pažymima, kad teismas taip pat nevertino to, kad šis asmuo neatitinka specialistui keliamų reikalavimų, nes nepateikta jokių duomenų apie jo turimas specialias žinias (nenurodytas išsilavinimas ir specializacija) ir jis nėra paskelbęs apie tai, kad teiktų remonto kokybės vertinimo paslaugas, o ieškovės advokatas į klausimą, kaip apskritai sužinojo apie šį asmenį ir kodėl būtent jis surašė išvadą, tegalėjo atsakyti, kad tai konfidencialu. Be to, jis nebuvo apklaustas teismo posėdyje. Minėtas asmuo dirba UAB „Senukai“ krovininių automobilių techninės priežiūros specialistu, todėl pasak apelianto, variklio remontas nėra sudėtinė techninės apžiūros dalis, nes variklius apžiūri ir remontuoja šaltkalviai – motoristai. Akcentuojama, kad išvados turinys taip pat kelia abejonių, nes šis asmuo, net nematydamas variklio, paneigė jį apžiūrėjusio automobilių vertintojo išvadas, tačiau pats gedimo priežasčių neišsiaiškino. Pasak apeliantės, akivaizdu, kad tokiu netiesioginiu įrodymu, kuris neigia tiesioginį įrodymą, bet net nepateikia jokios to argumentacijos, tikėti nebuvo galima.

4. Apeliantė, pasisakydama dėl ieškovės liudytojų M. M. ir S. S. nurodytos aplinkybės, kad atsakovė apie gedimą laiku neinformavo, pažymėjo, kad atsakovė neteigė, kad apie gedimą informavo M. M. ar S. S.. Priešingai - tiek priešieškinyje, tiek posėdžio metu atsakovė nuosekliai laikėsi pozicijos, kad apie gedimą buvo informuotas tuometinis ieškovo vadovas T. L., kuris posėdžiuose nedalyvavo ir šios aplinkybės neneigė. Be to, atsakovės pateikti dokumentai (el. laiškai) taip pat patvirtina, kad buvo komunikuojama būtent su T. L.. Pažymima, kad minėti liudytojai vertino galimas gedimo priežastis, nematę transporto priemonės ir net neskaitę automobilių vertintojo surašytos išvados.

5. Atkreipiamas dėmesys, kad teismas nevertino atsakovės darbuotojo J. K. parodymų. Taip pat teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovės parengtoje ir šalių pasirašytoje Autotransporto techninio aptarnavimo ir remonto sutartyje buvo nustatytas kitoks tarpusavio santykių turinys, nei aiškino ieškovės darbuotojai - minėtoje sutartyje buvo numatyta, kad remontas arba techninis aptarnavimas atliekami pagal raštiškai pateiktą ir suderintą paraišką (2.3 p.).Pažymima, kad teismas netyrė, kas lėmė, kad nebuvo pasirašytas darbų perdavimo - priėmimo aktas, o PVM sąskaita faktūra atsiųsta tik po 2 savaičių el. paštu. Teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovės pateiktos sąskaitos, kuriomis siekta pagrįsti remontui reikalingų detalių įsigijimą, buvo akivaizdžiai fiktyvios ir atsakovas teismui pateikė rašytinius įrodymus, kad ieškovė klaidina teismą dėl darbuotojų kvalifikacijos, darbo laiko, atliko remonto apimties ir pan., tačiau nei vienas iš šių įrodymų vertinamas taip pat nebuvo.

6. Apeliantės teigimu, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje nėra duomenų, kad šalys būtų susitarę dėl detalių kokybės. Pažymima, kad atsakovei išrašytoje sąskaitoje nurodytos tik 2 naudotos detalės (purkštukas ir siurblys), o teismą suklaidino ieškovės pateiktos detalių įsigijimo sąskaitos, pagal kurias matyti, kad naudota daugiau dėvėtų detalių be atsakovės žinios ir net nepažymint to atsakovei išrašytoje sąskaitoje. Teismas klaidingai konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, kad būtent nukritęs purkštukas buvo pakeistas ieškovės, nes toks įrodymas yra pačios ieškovės išrašyta sąskaita, kurioje išvardyti net 7 purkštuvai. Be to, ieškovė neįrodė, kad darbai buvo atlikti ir perduoti atsakovei, o ieškovės atstovas patvirtino, kad ieškovė už detales prašė didesnės kainos, nei jos iš tiesų kainuoja ir tokiu būdu klaidino atsakovę dėl suteikiamos paslaugos realios vertės.

Žemesnės instancijos teismas

Taip pat atsakovė byloje pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad teisme nenagrinėtas klausimas dėl išvados vertimo (ne)teisingumo. Pažymima, kad ieškovė kaltina atsakovę ir tuo, kad laiku nepranešta ne tik jam, bet ir draudimo bendrovės ekspertams, nors atsakovė nebuvo informuota apie jokį draudimą, jai nebuvo pateiktas joks draudimo polisas (jo kopija), dar daugiau, toks polisas nepateiktas netgi teismui ir jokia draudimo bendrovė neįtraukta trečiuoju asmeniu, kaip paprastai yra daroma bylose, kuriose prievolė atlyginti žalą gali pereiti draudikui. Teigiama, kad ieškovė nepateikė jokios garantijos (dokumento dėl garantinio aptarnavimo), taigi, atsakovė negalėjo žinoti garantinio aptarnavimo sąlygas, be to, ieškovė apie gedimą buvo informuota prieš kreipiantis į kitą bendrovę, tačiau remontuoti atsisakė. Akcentuojama, kad atsakovė visuose procesiniuose dokumentuose buvo nurodžiusi, kad bylą veda savarankiškai. Papildomai dėl teisėjos šališkumo nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas turi ištirti, ar procesas buvo sąžiningas, ar abi šalys turėjo vienodas galimybes įrodinėti reikšmingas aplinkybes, ar teismo posėdžio metu teisėjos elgesys buvo pagrįstas, atitiko civilinio proceso principus bei normas ir nepažeidė atsakovės interesų bei lūkesčių, ar nebuvo pažemintas teismo autoritetas. Teigiama, kad išvada, jog tam, jog priteisti detalių kainą, nebūtina tos kainos faktiškai įrodyti ir, kad apskritai nebūtina įrodyti tinkamai atlikus bei perdavus darbus, pažeidžia bet kokias įrodinėjimo taisykles. Ieškovės argumentas, kad esą transporto priemonės paėmimas ir dalies kainos sumokėjimas pagrindžia, jog darbai buvo atlikti tinkamai prieštarauja CK įtvirtintoms normoms (CK 6.664 - 6.666 str.) bei protingumo principui - darbų trūkumai nustatyti jau priėmus transporto priemonę ir apmokėjus dalį kainos. Daroma išvada, atsakovė negalėjo pareikšti pretenzijų anksčiau, nei sužinojo, kad darbai buvę atlikti netinkamai.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, šiais argumentais:

1. Ieškovė pažymi, kad teismas buvo nešališkas abiejų šalių atžvilgiu, o atsakovė manydamas priešingai, galėjo reikšti nušalinimą teisėjai. Taip pat teigia, kad teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Pasisakydama dėl PVM sąskaitos – faktūros vertinimo, ieškovė nurodo, kad pati atsakovė neginčija, jog remontas transporto priemonei buvo atliktas ir ji užsakė darbus, juos priėmė ir už juos apmokėjo didžiąją dalį sumos. Vien tas faktas, kad sąskaita faktūra didžiąja dalimi buvo apmokėta ir, kad atsakovė pati kreipėsi dėl mokėjimo dalimis įrodo, jog paslaugos buvo perduotos atsakovei. Ieškovė teigia, kad teismas vertino abi byloje pateiktas išvadas ir akcentuoja, kad M. B. išvadoje yra nustatytas gedimas, tačiau šioje išvadoje nėra jokių duomenų, kad dėl šių gedimų kalta ieškovė, arba jog ieškovė neatliko remonto, už kurį išrašė sąskaitą faktūrą. Atkreipiamas dėmesys, kad atsakovė nepasinaudojo teismo suteikta teise (pasiūlymu) pargabenti automobilio variklio detales ir vėliau atlikti ekspertizę tikslu nustatyti gedimo priežastį. Ieškovė pasisakydama dėl M. B. išvados vertimo pažymi, kad atsakovės pateikta išvada byloje buvo neteisingai išversta, todėl ieškovė užsakė šios išvados papildomą vertimą, kuris buvo pateiktas byloje ir šios išvados teisingo vertimo pagrindu A. B. pateikė savo išvadą, kuri pirmosios instancijos teismo buvo vertinta kitų įrodymų kontekste.

2. Pažymima, kad iš liudytojo J. K. parodymų, galima daryti išvadą, jog atsakovė atsiradus automobilio gedimams nesilaikė automobilio techninio aptarnavimo ir remonto sutarties sąlygų ir šie liudytojo parodymai paneigia kitus atsakovo pateiktus argumentus. Akcentuojama, kad ginčas šioje byloje vyko dėl to, kad ieškovė pareikalavo apmokėti (likutį) už jo suteiktas paslaugas, o atsakovė teigė, jog ieškovė netinkamai suteikė paslaugas arba jų išvis nesuteikė. Taigi, darbuotojų darbo laikas, detalių, kurias naudojo ieškovė kaina, paslaugų perdavimo priėmimo įforminimo būdas - neturi esminės reikšmės šioje byloje, nes nėra susijęs su ieškovės arba atsakovės pateiktais reikalavimais. Ieškovė teigia, kad dėl naudotų detalių panaudojimo - atsakovė buvo informuota ir būtent jos pageidavimu (siekiant sutaupyti) buvo panaudotos naudotos detalės. Liudytojų parodymai ir rašytiniai įrodymai, pasak ieškovės, byloje patvirtina, kad atsakovė dėl to pretenzijų nereiškė, o priėmė išrašytą sąskaitą faktūrą, už ją dalinai apmokėjo ir prašė išdėlioti mokėjimą dalimis. Jokių rašytinių įrodymų apie tai, kad atsakovė nesutiko arba reiškė pretenzijas dėl naudotų detalių montavimo byloje nėra, priešingai byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė dėl to pretenzijų nereiškė ir su tuo sutiko, todėl teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes, be to, atsakovė klaidina apeliacinės instancijos teismą teigdama, kad buvo keisti net 7 purkštuvai, nes pagal sąskaitą faktūrą buvo keistas vienintelis tepalo purkštukas. Aplinkybę, jog buvo keistas tik vienas tepalo purkštukas patvirtina ne tik rašytiniai įrodymai byloje, bet ir liudytojų — M. M. ir S. S. parodymai byloje.

3. Atsiliepime nurodoma, kad nesumokėta suma sudaro 6 000,01 Lt ir atsakovė šios sumos dydžio neginčija, tik ginčija prievolę sumokėti remdamasi tuo, kad tarp šalių buvo sudarytas žodinis susitarimas, jog automobilio remonto kaina neviršys 13 000 Lt ir, kad automobilio remonto darbai buvo atlikti nekokybiškai. Tačiau atsakovė neįrodė tarp šalių buvus susitarimą, kad automobilio remonto kaina neviršys 13 000 Lt ir neįrodė, kad automobilio remonto darbai buvo atlikti nekokybiškai. Tai, kad atsakovė faktiškai priėmė atliktus automobilio remonto darbus, įrodo aplinkybė, jog iš ieškovo pasiėmė automobilį, kuriam išvažiuoti iš ieškovės teritorijos buvo išrašytas 2013-01-19 leidimas. Tai, kad atsakovė sutiko su 23 510,96 Lt automobilio remonto darbų kaina, įrodo 2013-02-04 raštas ir atsiliepime į ieškinį dėstomos aplinkybės, jog atsakovė neprieštaravo sąskaitos dydžiui, atsižvelgdama į ilgalaikį šalių bendradarbiavimą.

4. Teigiama, kad priešieškinys yra nepagrįstas, nes atsakovė neįrodė, kad tepalai iš automobilio pradėjo tekėti dėl nekokybiškai ieškovės atliktų remonto darbų, be to, po šio įvykio, jei jis iš tiesų būtų įvykęs, atsakovė nepateikė automobilio ieškovės apžiūrai ir galimam remontui, o atsakovės vairuotojas J. K. patvirtino, kad pats pašalino defektus. Atsižvelgiant į tai, kad automobilio remonto darbus atliko kita bendrovė, ieškovės suteikta atliktų darbų kokybės garantija negali būti taikoma, todėl tai, kad po Lenkijos bendrovės atlikto atsakovės automobilio remonto atsirado kalimo garsai variklyje, ieškovės vertinimu, negali būti siejama su jos atliktais automobilio remonto darbais. Kaip matyti iš Lenkijos bendrovės ieškovei išrašytos 2013-07-25 (1 t. b. l. 158) sąskaitos, automobiliui buvo keičiami ne purkštukai, o sandarinimo žiedai ir alyva. Pažymima, kad ieškovė tinkamai ir laiku įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus atsakovės atžvilgiu, todėl laikytina, jog ieškovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Tarp kilusios žalos ir ieškovės veiksmų nėra jokio priežastinio ryšio. Atkreipiamas dėmesys, kad atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai siekia perkelti įrodinėjimo naštą ieškovei. Ieškovės neteisėti veiksmai ir kaltė šioje byloje nėra ir negali būti preziumuojami, todėl būtent atsakovė privalėjo įrodyti šias aplinkybes. Be to prašomos priteisti žalos dydis yra nepagrįstas ir tarp atsakovės kilusios tariamos žalos nėra jokio priežastinio ryšio, nes atsakovės prašomas žalos dydis prasilenkia su protingumo ir sąžiningumo principais - vilkikas yra 2002 metų (t.y. 12 metų senumo), todėl daroma prielaida, kad tokio senumo paties vilkiko kaina realiai būtų mažesnė nei jai atlikti remonto darbai, kuriuos teigia atlikusi atsakovė. Taip pat ir atsakovės netiesioginių nuostolių skaičiavimas yra neaiškus ir nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines ir procesines teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl šališko teismo

Apeliantė nurodė, kad teismas buvo akivaizdžiai šališkas ir tuo buvo pažeista jos teisė, kad byla būtų išnagrinėta nešališko ir nepriklausomo teismo. Apeliantė nurodė, kad jai buvo trukdoma pasisakyti, ji buvo pertraukiama, teisėja nesutiko leisti liudytojams perskaityti išvadą, todėl atsakovei buvo apribota galimybė paklausti liudytojus apie išvadoje, su kuria jie nebuvo susipažinę, nurodytas aplinkybes. Teisėja atvirai tardavosi su ieškovės advokatu, papildydavo jo klausimus, esant reikalui pataisydavo, o atsakovės atstovė labai ribotai galėjo įrodinėti jai reikšmingas aplinkybes.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (žr. Hauschildt v. Denmark, no. 154, § 48). Teisėjų kolegija negali sutikti su apeliante, kad teismas turėjo išankstinį nusistatymą ar buvo tendencingas, tokios išvados negalima padaryti pagal teismo posėdžio eigą, kuri fiksuota garso įrašais, o teisėjos nurodymai, kad atsakovė turi pateikti dokumentų kopijas priešingai šaliai, ar pasiūlymas pateikti papildomus įrodymus nerodo teisėjos tendencingumo. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pabrėžęs, kad turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė procesinių teisės normų pažeidimo, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl apeliantės argumentai dėl šalių procesinio lygiateisiškumo pažeidimo ir šališko teismo yra atmetami.

Dėl šalių teisinių santykių ir sutartinės civilinės atsakomybės

Byloje nagrinėjamas ginčas pagal ieškovės ieškinį dėl atlyginimo už remonto darbus priteisimo ir atsakovės priešieškinį dėl nuostolių, atsiradusių rangovui netinkamai atlikus variklio remonto darbus, atlyginimo. Šalys 2011-01-12 sudarė autotransporto techninio aptarnavimo ir remonto sutartį Nr. .(duomenys neskelbtini), pagal kurią įsipareigojo vykdyti paslaugos gavėjui priklausančio autotransporto remontą ir techninį aptarnavimą pagal raštiškai pateiktą ir suderintą paraišką (2.1 punktas). Teisėjų kolegija, įvertinusi tarp ginčo šalių susiklosčiusius teisinius santykius dėl variklio remonto darbų atlikimo, juos kvalifikuoja kaip rangos ir ginčui šioje dalyje išspręsti taiko rangos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas (CK 6.644 str.). Atsakovė nuostolius sieja su ieškovės atliktu nekokybišku atsakovės transporto priemonės remontu, todėl prašo taikyti ieškovei sutartinę civilinę atsakomybę ir priteisti tiesioginius ir netiesioginius nuostolius, kuriuos patyrė dėl ieškovės netinkamo sutarties vykdymo, todėl ginčo sprendimui šioje dalyje taikytinos sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos (CK 6.245 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju ieškovė atliko atsakovės autovežio (duomenys neskelbtini) remontą pagal 2012-12-17 automobilio remonto užsakymą Nr. 003344 (1 t., b.l. 43), pagal atliktus darbus 2013-02-01 išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. . (duomenys neskelbtini) 23 510,96 Lt sumai. Apeliantė sutarties 3.5 punktu įsipareigojo priimti ir apmokėti PVM sąskaitas faktūras. PVM sąskaita faktūra buvo išsiųsta atsakovei elektroniniu paštu, ji ją gavo ir iš dalies apmokėjo, liko nesumokėta tik 6000,01 Lt. Atsakovė teikė prašymus palaukti mokėjimo, nurodė terminą iki kurio skolą sumokės (1 t., b.l. 12, 33-35). Iki ginčo sąskaitos išrašymo šalių bendradarbiavimas tęsėsi beveik du metus, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad ieškovės darbų kainos jai buvo siurprizinės ar dėl darbų apimties nebuvo susitarta, kuomet užsakyme darbų apimtis detalizuota, ar sąskaita padidinta, kuomet ją priėmusi atsakovė nenurodė jokių pastabų ir ginčas dėl kainos kilo tik bylą iškėlus teisme. Atsiliepime atsakovė nurodė, kad buvo susitarta žodžiu dėl mažesnės – 13 000 Lt kainos. Kai kaina ir jos nustatymo tvarka sutartyje neaptarta ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį patį įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, - atitinkančią protingumo kriterijus kainą (CK 6.198 straipsnis, 6.653 straipsnio 1 dalis). Atsakovė neginčija, kad dėl darbų kainos šalys susitarė žodžiu. Įvertinus šalių bendradarbiavimo laiką ir atsakovės veiksmus priėmus PVM sąskaitą faktūrą ir ją didžiąja dalimi apmokėjus, likusios dalies mokėjimą prašant atidėti ir nesant jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių atsakovės paaiškinimą dėl mažesnės kainos, nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė prašo apmokėti ne šalių suderintą kainą.

Nesutiktina su apeliante, kad dėl naudotų detalių panaudojimo šalys turėjo susitarti raštu, nes to nereglamentuoja sutarties 2.3 punktas, pagal kurį ieškovė atskirais atvejais galėjo naudoti neoriginalias ir dėvėtas detales bei medžiagas. Ieškovė 2013-02-01 išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje Nr.. (duomenys neskelbtini) nurodė, kokios detalės yra ne naujos - panaudotos, o gavusi šią sąskaitą atsakovė prieštaravimų nepareiškė iki bylos iškėlimo teisme, todėl nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė pažeidė sutarties sąlygas dėl panaudotų detalių naudojimo remontuojant atsakovės transporto priemonę.

CK 6.662 straipsnyje yra įtvirtinta užsakovo pareiga priimti rangovo atliktus darbus. Tačiau ši teisės norma nedetalizuoja tinkamo darbų priėmimo, nenustato užsakovui pareigos atlikti tam tikrų matavimų, bandymų ar kitokios rangovo atliktų darbų (jų rezultato) veikimo patikros. Taigi įstatymo nenustatyta, kokiu būdu atlikęs darbų priėmimą užsakovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu šią pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-313/2015). Ieškovė sutarties 2.5 punktu įsipareigojo suremontuotą transporto priemonę pateikti atsakovei nedelsiant po paslaugų atlikimo. Byloje pateiktas 2013-01-19 leidimas išvykti, kas neabejotinai reiškia, kad ieškovė suremontuotą transporto priemonę nedelsiant perdavė atsakovei, o ši ją priėmė būtent šią dieną (1 t., b.l. 167). Jokių kitų sutartinių nuostatų dėl rangos darbų perdavimo sutartyje nėra. Įstatyme nenustatyta specialios privalomos formos (CK 6.662 straipsnio 1 dalis), todėl aktu gali būti laikomas bet koks dokumentas, kuriame fiksuojami darbų rezultato pridavimas ir šio rezultato priėmimas. Įstatyme įtvirtintas reikalavimas rangos darbų priėmimą įforminti abiejų šalių pasirašytu perdavimo–priėmimo aktu neturi būti suabsoliutintas. Užsakovo pareiga sumokėti už atliktą darbą gali atsirasti ir jam nepasirašius darbų priėmimo akto, jeigu jis faktiškai darbų rezultatą priėmė ir juo naudojasi savo poreikių tenkinimui. Nagrinėjamu atveju neabejotinai nustatyta, kad atsakovei buvo perduota transporto priemonė ir ja ji naudojosi. Apeliantė nurodo, kad perdavimo aktu pirmosios instancijos teismas palaikė 2013-02-01 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. . (duomenys neskelbtini) 23 510,96 Lt sumai, tačiau tokių nuostatų skundžiamame teismo sprendime nėra. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (PVMĮ) 2 str. 30 dalį, PVM sąskaita faktūra – šiame Įstatyme nustatytus privalomus reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas. Pagrindinė PVM sąskaitos faktūros paskirtis yra buhalterinė mokestinė. Kai šalys nėra sudariusios rašytinės sutarties dėl prekių tiekimo, paslaugų teikimo ir kt., PVM sąskaitos faktūros išrašymas ir pateikimas kitam asmeniui pagal PVMĮ leidžia daryti prielaidą tarp šalių buvus tam tikriems civiliniams teisiniams santykiams, kai PVM sąskaitoje faktūroje nurodytas konkrečių prekių perdavimas. Tačiau nagrinėjamu atveju šalys buvo sudariusios rašytinę autotransporto techninio aptarnavimo ir remonto sutartį, todėl PVM sąskaita faktūra atliko tik buhalterinę mokestinę paskirtį, o ne ja buvo perduotas rangos darbų rezultatas.

Pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumų ar kitokių nukrypimų nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jeigu tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo. Tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatymo nustatytais teisių gynimo būdais. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą arba 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Tuo atveju, jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.665 straipsnio 3 dalis). Kaip ne kartą minėta, šalys buvo sudarę rašytinę autotransporto techninio aptarnavimo ir remonto sutartį, tačiau joje nebuvo numatyta užsakovo teisė pačiam pašalinti trūkumus. Šiuo atveju atsakovė turėjo teisę pagal įstatymą reikalauti per protingą terminą pašalinti trūkumus ar sumažinti kainą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų prašiusi ieškovę pašalinti darbų trūkumus ir nustačiusi terminą jiems pašalinti. Iš byloje esančio 2013-07-24 elektroninio susirašinėjimo galima daryti išvadą, kad buvo pranešta apie gedimus, kai jie jau buvo šalinami atsakovės pasirinkto rangovo Lenkijoje ( 1 t., b.l. 26). 2013-06-08 atsakyme į pretenziją nurodyta, kad dėl tepalų tekėjimo ieškovei nebuvo reiškiamos pretenzijos (1 t., b.l. 34). 2013-08-19 atsakyme ieškovei atsakovė nurodė, kad nekelia pretenzijų dėl paslaugų kokybės, bet kelia klausimą ar apskritai buvo atliktas remontas, todėl jos manymu neaktualu garantiniai terminai. Šiame rašte nurodyta, kad automobilis sugedo Lenkijoje 2013-07-24, t.y. jau po sutarties 7.1 punkte numatyto šešių mėnesių garantinio termino, kuris skaičiuojamas nuo transporto priemonės perdavimo atsakovei dienos - 2013-01-19. Atsakovė ankstesnio šalių susirašinėjimo į bylą nepateikė, nors 2013-08-19 rašte nurodė, kad visi el. laiškai išsaugoti ir bus pateikti (1 t., b.l. 38).

Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl šio ginčo atveju atsakovė, reikalaujanti ieškovei taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, privalėjo įrodyti, kad ieškovė darbus atliko nekokybiškai. CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas, kurio esmė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Analogiška nuostata įtvirtinta ir CPK 178 straipsnyje, apibrėžiančiame šalių įrodinėjimo pareigą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė neįrodė aplinkybių, kad transporto priemonė sugedo dėl ieškovės netinkamai atliktų remonto darbų.

Rangovo atliekamų darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą (CK 6.663 straipsnio 1 dalis). Jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato darbų rezultato kokybės garantinį terminą, darbų rezultatas turi atitikti kokybės reikalavimus visą garantinį terminą (CK 6.664 str. 1d.). Pagal šalių sutarties 7.1 punktą ieškovė įsipareigojo suteikti remonto darbams šešių mėnesių garantiją, kai remonto darbams naudojamos naujos originalios detalės. Nagrinėjamu atveju, jeigu ieškovės darbo trūkumas būtų nustatytas dėl purkštuko pakeitimo, tai ši detalė buvo naudota (įrašas PVM sąskaitoje faktūroje). Tačiau byloje nustatyta, kad atsakovo transporto priemonė, kurios pagaminimo data pagal ieškovės nurodymą 2002 m., buvo eksploatuojama ir po remonto nuvažiavo apie 40 000 km., todėl vien tas faktas, kad atsakovas prieš daugiau negu šešis mėnesius remontavo variklį pas ieškovą, neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad šis variklis sugedo būtent dėl ieškovo netinkamai atlikto darbo ar panaudotų detalių. Variklis yra sudėtingas mechanizmas, kuris yra veikiamas įvairių jėgų ir apkrovų, todėl atsiradusių defektų priežastys gali būti įvairios – tiek priklausančios nuo jau atliktų remonto darbų, tiek susijusios su kitų detalių nusidėvėjimu. Tam, kad nustatyti gedimą ir jo priežastį yra būtinos specialios žinios tiek dėl variklio viso mechanizmo, tiek dėl jo detalėms keliamų reikalavimų. Pagal CPK 212 straipsnio 1, 2 dalis teismas, siekdamas išsiaiškinti nagrinėjant bylą kilusius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Byloje nebuvo paskirta ekspertizė. Pirmosios instancijos teismas pasiūlė atsakovei pateikti variklio detales, kurios turėjo trūkumų, kad galima būtų skirti byloje ekspertizę nustatyti atsiradusių defektų priežastis, tačiau atsakovė nurodė, kad jos neišliko, todėl ginčo šalys prarado galimybę prašyti teismo skirti ekspertizę.

Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytos įrodinėjimo priemonės: šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai, apžiūrų protokolai, ekspertų išvados, nuotraukos, vaizdo ir garso įrašai, padaryti nepažeidžiant įstatymų, ir kitos įrodinėjimo priemonės. Nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojusioje CPK 177 straipsnio redakcijoje, kitaip nei iki tol galiojusioje teisės normoje, civiliniame procese naudojamų įrodinėjimo priemonių sąrašas nėra baigtinis, taigi įrodymų vertinimui taikoma leistinumo taisyklė įgijo naujų ypatumų. Teismas turi teisę vertinti bet kokią objektyvia forma išreikštą byloje esančią informaciją, jeigu įstatymas specialiai nenustato įrodinėjimo priemonių ribojimo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2008). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2008). Apeliantė apeliaciniame skunde teigė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai (ne)vertino M. B. (1 t., b.l. 49-61) ir A. B. ( 2 t., b.l. 12-23) išvadas. Abi šios išvados nelaikytinos eksperto išvadomis, nes atliktos teismo nepaskirto ekspertu asmens ir savo turiniu neatitinka CPK 216 straipsnio reikalavimų. Tačiau abiejose yra žinių apie bylai reikšmingas aplinkybes, todėl jos galėtų būti vertintamos kaip rašytiniai įrodymai, kartu su kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais ir kt. įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nutartyje, bylos Nr. 3K-3-3/2010). M. B. išvadoje nurodyta, kad pažeidimų priežastis yra nepakankamas variklio tepimas dėl alyvą ant šeštojo cilindro movos purškiančio vamzdelio trūkumo, todėl per padidėjusią angą ištekėjo didesnis alyvos kiekis, pablogėjo šeštojo cilindro galvutės tepimas ir užsitrynė vožtuvo koteliai, dėl ko šeštojo cilindro stūmoklio dugną pasiekdavo vožtuvų lėkštelės ir taip atsirado šioje išvadoje nurodyti pažeidimai. Išvadoje taip pat konstatuota, kad naudotojas neturėjo įtakos variklio pažeidimams atsirasti, tačiau dėl kieno įtakos šie pažeidimai galėjo atsirasti išvadoje nenurodyta. Be to, išvadoje nurodyta, kad ji nėra išvados dalyko techninės būklės ekspertizė ir tokia negali būti pripažinta, negali būti naudojama jokiam kitam tikslui nei nurodyta išvadoje, o užduotis buvo įvertinti transporto priemonės būklę ir nustatyti variklio gedimo priežastis. Taigi, pagal šią išvadą galima spręsti apie variklio gedimus, tačiau kieno veiksmai buvo priežastimi jiems atsirasti nėra nurodyta. Šios išvados priede yra elektroninis laiškas, kuriame nurodyta, kad transporto savininkas pranešė, jog maždaug prieš 40 000 km. buvo atliekamas variklio remontas (1 t., b.l. 58), t.y. transporto priemonė po remonto buvo eksploatuojama intensyviai. A. B., nurodytas kaip krovininių transporto priemonių specialistas, išnagrinėjęs ieškovės jam pateiktus dokumentus apie remonto eigą ir M. B. išvadą konstatavo, kad pastarojoje išvadoje nefiksuota automobilio kuro rūšis ir jo kokybiniai duomenys, taip pat variklio alyvos lygis, kitų variklio mazgų, pro kuriuos bėga alyva sandarumas ir jų techninė būklė, o šie veiksniai, priklausantys nuo naudotojo (kuro kaina, kokybė, pakankamas alyvos lygis) galėjo sąlygoti variklio gedimą. Šioje išvadoje kategoriškai teigiama, kad nesumontavus vieno alyvą purškiančio vamzdelio (purkštuko), vairuotojas iš karto tai turėjo pajusti, o su tokiu trūkumu automobilis negalėjo nuvažiuoti 4799 km. nei iki pas ieškovę atlikti vožtuvų reguliavimo, nei juo labiau 43 976 km. iki gedimo. Toks gedimas turėjo išryškėti jau po 100-200 km., o nustatyti tikrąją priežastį galima būtų tik apžiūrėjus variklio detales. Sutinkama su apeliante, kad šis asmuo nebuvo apklaustas teisme liudytojas, apie jo kvalifikaciją nėra pateikta duomenų, apeliantei ginčijant šią išvadą, ieškovė prie atsiliepimo į apeliacinį skundą šių duomenų taip pat neteikė, todėl teismas neturi pagrindo šį aktą laikyti surašytą specialisto, turinčio specialių žinių dėl ginčo objekto. Tačiau tokiu atveju vertintini kiti byloje surinkti įrodymai, pagrindžiantys sutartinei civilinei atsakomybei kilti reikšmingas aplinkybes. Priešingai nei nurodo apeliantė, teismas įvertino liudytojų J. K., M. M. ir S. S. parodymus. Žinoma, kad transporto priemonė yra pagaminta 2002 m. ir po ieškovės atlikto variklio remonto pagal paskirtį buvo naudojama dar 43 976 km. Lenkijoje pakeitus purkštukų gumytes ir tepalus, gedimas išryškėjo jau po 110 km. Liudytojas J. K. parodė, kad vairavo ginčo automobilį, kuris po variklio remonto Lenkijoje, kur buvo pakeistos purkštukų gumytės ir tepalai, nuvažiavo apie 110 km. ir vėl sugedo - užkalė variklis. Liudytojas S. S., kuris remontavo transporto priemonę paliudijo, kad jo manymu tepalai galėjo bėgti iš variklio dėl tarpinės senumo. Liudytojas M. M. parodė, kad purkštukas gali nukristi, jeigu nutrūksta jį laikantis varžtas, naudojant nekokybišką kurą, nes tuomet detonuoja variklis, jo darbas tampa nelygus. Nukritus purkštukui mažėja tepalų kiekis, cilindras negauta tepimo ir gali dirbti 1-2 dienas, tokiu atveju nuvažiuoti 40 000 km. nėra galimybės. Pažymėtina, kad net nevertinant A. B. surašyto akto dėl M. B. išvados vertinimo, šių liudytojų parodymai atitinka išvadoje nurodytus argumentus dėl to, kad automobilio kuro rūšis ir jo kokybiniai duomenys, taip pat variklio alyvos lygis, kitų variklio mazgų, pro kuriuos bėga alyva sandarumas ir jų techninė būklė galėjo įtakoti variklio sugedimą, o esant nekokybiškam purkštuko remontui transporto priemonė negalėjo nuvažiuoti 43 976 km. iki gedimo.

Pažymėtina, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal pirmiau nurodytą CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. CK 6.662 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, kilus ginčui tarp rangovo ir užsakovo dėl darbo trūkumų, kiekviena šalis turi teisę reikalauti skirti ekspertizę, tačiau variklio detalės tyrimui nebuvo pristatytos, o atsakovė nurodė, kad jos neišliko, net pateikė atskirąjį skundą dėl teismo protokolinės nutarties, įpareigojusios jas pateikti (2 t., b.l. 3-6), todėl byloje skirti ekspertizę neliko galimybių ir teisiškai reikšmingos aplinkybės buvo nustatytos pagal byloje pateiktų įrodymų visumą, kuri vienareikšmiškai nepatvirtino, kad atsiradusi žala atsakovei yra susijusi tiesioginiu priežastiniu ryšiu su atitinkamais ieškovės veiksmais, todėl nebuvo pagrindo taikyti jos atžvilgiu sutartinę civilinę atsakomybę ir priešieškinys buvo atmestas pagrįstai, o ieškinys tenkintas visiškai. Apeliantė pateikia byloje tirtų ir įvertintų įrodymų traktavimą sau palankia linkme, tačiau tai nereiškia, kad byloje surinkti įrodymai teismo ištirti bei įvertinti pažeidžiant įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalis).

V. Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliantei buvo atidėtas 1696 Eur (5857 Lt) žyminio mokesčio sumokėjimas iki procesinio sprendimo apeliacinės instancijos teisme priėmimo. Apeliacinį skundą atmetus, šis žyminis mokestis priteisiamas iš apeliantės valstybei.

Ieškovė apeliacinės instancijos teisme turėjo 724 Eur (2500 Lt) išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Prašomos priteisti atstovavimo išlaidos viršija teisingumo ministro ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, maksimalius dydžius (8.11 punktas), todėl už atsiliepimą į apeliacinį skundą ieškovei iš atsakovės priteisiama 450 Eur (1,5 x 300 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 – 331 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Aptarnavimų sfera“ (juridinio asmens kodas . (duomenys neskelbtini)) 1696 Eur (5857 Lt) žyminio mokesčio, sumokant jį Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas . (duomenys neskelbtini), į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank”, AB, kodas 73000, įmonės kodas 5660.

Priteisti iš apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Aptarnavimų sfera“ ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Transgesta Servis“ (juridinio asmens kodas 300149940) 450 Eur (1553,76 Lt) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Teisėjos Aušra BaubienėDalė BurdulienėJolita Cirulienė