Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2025-10-02 · Baudžiamoji byla Nr. e1-3876-1202/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2025-10-02
Bylos Nr.
e1-3876-1202/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-26444-2025-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
E. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-3876-1202/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26444-2025-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.12; 1.2.18.2; 1.2.18.3; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMOBAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 2 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis rašytinio supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Benedikto Leišio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas, paskutiniai teistumai:

- Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį, skirta 40 MGL (2000 Eur) bauda, bausmė subendrinta su 2021 m. vasario 15 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metų laisvės atėmimas ir 40 MGL (2000 Eur) bauda, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams (2024 m. gruodžio 2 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro),

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), skirta galutinė 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (neįsiteisėjęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

E. J. neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, o būtent: jis, 2025 m. liepos 26 d. apie 15 val., (duomenys neskelbtini), tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, neteisėtai, neturėdamas savininko leidimo, įgijo svetimą - nukentėjusiojo M. V. vardu išduotą „(duomenys neskelbtini)“ banko kortelę kuri yra susieta su „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), ir šią elektroninę mokėjimo priemonę neteisėtai laikė su savimi, atsiskaitydamas už prekes 2025 m. liepos 26 d. 18.52 val. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini); 2025 m. liepos 26 d. 19.03 val. atsiskaitydamas už prekes parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini); 2025 m. liepos 26 d. 19.04 val. atsiskaitydamas už prekes parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini); 2025 m. liepos 26 d. 19.13 val. atsiskaitydamas už prekes parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), iki kol ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje ją išmetė.

E. J. šiais veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Be to, E. J. neteisėtai panaudojo elektroninę mokėjimo priemonę, o būtent: jis, 2025 m. liepos 26 d. neteisėtai, neturėdamas savininko leidimo, panaudojo svetimą mokėjimo priemonę ir su ja atliko finansines operacijas - prekybos vietose atsiskaitydamas už prekes pateikė nukentėjusiojo M. V. vardu išduotą „(duomenys neskelbtini)“ bekontaktę banko mokėjimo kortelę, kuri yra susieta su „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), ir:

2025 m. liepos 26 d. 18.52 val. atsiskaitė už prekes parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), 31,99 Eur sumai;

po to 2025 m. liepos 26 d. 19.03 val. atsiskaitė už prekes parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), 36,04 Eur sumai;

po to 2025 m. liepos 26 d. 19.04 val. atsiskaitė už prekes parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), 10,00 Eur sumai;

po to 2025 m. liepos 26 d. 19.13 val. atsiskaitė už prekes parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), 42,99 Eur sumai,

tokiu būdu naudodamasis nukentėjusiojo M. V. vardu išduota „(duomenys neskelbtini)“ banko kortele atliko keturias finansines operacijas, ir atsiskaitė už prekes bendrai 121,02 Eur sumai.

E. J. šiais veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

2025 m. rugpjūčio 22 d. įtariamojo E. J. protokole nurodyta, kad turi priklausomybę narkotinėms medžiagoms. Šiuo metu yra nedirbantis tačiau ieško darbo, dalyvauja darbo pokalbiuose. Dėl nusikalstamos veikos, kuria yra įtariamas pilnai pripažįsta savo kaltę ir dėl savo poelgių labai gailisi. Stengiasi nenusižengti įstatymui, tačiau nepavyksta dėl turimos priklausomybės narkotinėms medžiagoms. Tikslaus laiko neatsimena, tačiau tikriausiai tai ir įvyko įtarime nurodytą dieną. Tą dieną, apie 15 val. jis kartu su draugu M. T., tikslios gimimo datos nežino, gyvenančiu (duomenys neskelbtini), buvo (duomenys neskelbtini) ir norėjo vykti autobusu kur nors į kitą (duomenys neskelbtini) miesto dalį (vykti norėjo be tikslo, tiesiog pakeisti buvimo vietą). Atėjo į stotelę „(duomenys neskelbtini)“ ir beveik nelaukiant įlipo į atvykusį autobusą Nr. (duomenys neskelbtini) vykstančiu kryptimi link (duomenys neskelbtini) mikrorajono. Jis į autobusą įlipo pirmas, o M. į autobusą įlipo paskutinis, kodėl kartu su kartu jis nelipo į autobusą, nepastebėjo. Autobuse atsisėdo, Pro jį eidamas M. padavė jam iki tol nematytą margą tašę/maišą. Duodamas šią tašę jam pasakė, kad tašę rado autobusų stotelėje ant ten esančio suoliuko. Šią tašę/maišą jam davė ištraukdamas iš už savo drabužių (striukės), ją buvo taip paslėpęs. M. jam padavė rankinę ir nuėjo į autobuso galą. Kitoje stotelėje, kuri yra prie (duomenys neskelbtini), jie išlipo ir kartu nuėjo už ten esančio namo kampo, tikslu apžiūrėti rastą rankinę. Einant į minėtą vietą M. kalbėjo, jog tikisi, kad ten būtų piniginė su pinigais ir jie rastų kažką vertingo. Į tą vietą rastą daiktą nešė jis, kadangi jį M. tiesiog davė. Būdami už namo jie kartu apžiūrėjo rastą daiktą ir pamatė, kad jame yra žvakės, skėtis, kažkokie kiti daiktai ir piniginė, kurioje buvo 30 Eur grynaisiais pinigais (10 Eur banknotas ir 20 Eur banknotas) ir įvairios bankinės kortelės. Rastais pinigais jie apsidžiaugė ir juos iš karto pasiėmė sau bendram naudojimui. Tuo metu jis iš piniginės paėmė „(duomenys neskelbtini)“ banko kortelę ir jie kartu vienbalsiai nusprendė, kad reikia pabandyti su šia bankine kortele apsipirkti. M. pasakė, kad yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), todėl paprašė, kad kortele pasinaudoti pabandytų jis, kadangi abu žinojo, kad bankinėmis kortelėmis galima atsiskaityti bekontakčiu būdu nesuvedant kortelės PIN kodo. Jis sutiko ir jie kartu nuvyko į įtarime nurodytas parduotuves, kur parduotuvių prekybos salėje vaikščiojo dviese ir rinkosi prekes, kurias bandys nusipirkti naudojantis rasta bankine kortele. Pirko alkoholinius gėrimus, kadangi juos planavo parduoti ir gautus pinigus bendrai išleisti savo reikmėms. Įtarime nurodytais laikais nurodytose vietose ir įsigijo alkoholinius gėrimus. Bandė įsigyti ir daugiau, tačiau bekontakčiu būdu nebepavyko atsiskaityti, kadangi buvo reikalaujama PIN kodo. Įsigytus alkoholinius gėrimus kartu su M. pardavė (duomenys neskelbtini) taksi vairuotojams, kurie tuo metu buvo (paprasti taksistai, tai yra ne „(duomenys neskelbtini)“ taksistai). Tuo metu neturėjo pinigų ir kadangi bankine kortele buvo galima atsiskaityti, jis sau su kortele įsigijo ir „(duomenys neskelbtini)“ telefono papildymą, kuriuo pasipildė savo telefono sąskaitą. Dėl šio papildymo M. neprieštaravo. Už parduotus alkoholinius gėrimus gavo apie 50 Eur, tai yra pusę to, ką išleido. Gautus pinigus, kartu su rastais grynaisiais pinigais jie išleido tą pačią dieną bendrai pirkdami įvairias prekes (duomenys neskelbtini) esančioje „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje. Pirko pagrinde maistą, ir kitas prekes, kurių dabar tiksliai įvardinti negali. Tuo metu išleido visus pinigus. Atsiskaitydamas šia kortele tiek jis, tiek jo draugas M. jie žinojo, kad tokie jų veiksmai yra neleistini ir, kad už juos gali grėsti atsakomybė, tačiau, kadangi gyvena nepasiturintį gyvenimą, tuo metu nei vienas neturėjo pinigų, todėl nusprendė nusižengti ir pasinaudoti rasta bankine kortele ir pinigais. Dėl savo elgesio labai gailisi, stengiasi susitvarkyti gyvenimą, susilaikyti nuo priklausomybių narkotinėms medžiagoms, buvo darbo pokalbyje, kuriame, kaip suprato, turėtų gauti darbą. Kadangi dirbs, gaus pastovias pajamas, prižada, kad atlygins padarytą žalą nukentėjusiam asmeniui. Kam priklauso kortelė, kuria pasinaudojo, jie nepažįsta. Kortelę išmetė, kadangi ji tapo nebenaudojama. Visus kitus daiktus paliko prie pastato, esančio prie (duomenys neskelbtini), tikslios vietos įvardinti negali (2 t., el. b. l. 61-64).

2025 m. rugsėjo 19 d. papildomoje įtariamojo E. J. protokole nurodyta, kad pilnai pripažįsta kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų. Savo veiksmų neteisėtumą suvokia, kaip suvokė ir įvykio metu. Dėl savo poelgio labai gailisi. Išsamius parodymus teikė prieš tai įvykusios apklausos metu, todėl lieka prie jų (2 t., el. b. l. 90-92).

2025 m. liepos 26 d. M. V. apklausos protokole nurodyta, kad 2025 m. liepos 26 d. laikotarpyje tarp 18.15 val. ir 18.40 val., šiuo metu tikslaus laiko nurodyti negali, kartu su savo (duomenys neskelbtini) O. V., stovėjo viešojo transporto stotelėje pavadinimu „(duomenys neskelbtini).“ , kryptis link (duomenys neskelbtini), ir laukė atvažiuojančio troleibuso. Savo rankinę su asmeniniais daiktais buvo trumpai pasidėjęs ant suoliuko esančio šalia pastogės stotelės, o kai atvažiavo jų troleibusas paskubėjo su sutuoktine greičiau įlipti į jį, dėl skubėjimo savo rankinę pamiršo gulėti ant suoliuko. Pavažiavus kelias stoteles suprato, kad neturi rankinės, todėl išlipo iš autobuso, įlipo į kitą ir grįžo atgal, tačiau rankinės jau nebuvo, kažkas ją pasisavino. Rankinė buvo juodos spalvos su baltos – smėlio spalvos gėlių piešiniais, kvadrato formos, kurios vertė apie 2, 50 Eur. Rankinės viduje buvo jo ir sutuoktinės asmeniniai daiktai: sulankstomas skėtis tamsiai mėlynos spalvos, kurio vertė 15 Eur, dvi pakuotės, kurioje yra po 33 vienetų iki 30 cm. ilgio žvakių, vienos pakuotės vertė 10 Eur, suvenyrinis kryžiukas iš (duomenys neskelbtini), jo vertės nežino, nurodyti negali. Taip pat viduje buvo jo rudos spalvos nedidelė odinė piniginė, kurioje viduje buvo: 30 Eur grynųjų pinigų – viena kupiūra 20 Eur nominalo vertės, viena 10 Eur nominalo vertės, galiojanti (duomenys neskelbtini) asmens tapatybės kortelė išduota jo vardu, pensininko pažymėjimas išduotas jo vardu, dvi banko „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelės, viena debetinė, kita kreditinė, išduotos jo vardu, banko „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelė, išduota jo vardu, parduotuvių „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ nuolaidų kortelės išduotos jo vardu, ir degalinės „(duomenys neskelbtini)“ degalų mokėjimo kortelė, išduota įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Minėta mokėjimo kortele galima pasinaudoti tik žinant PIN kodą, kuris niekur nebuvo užrašytas. Minėtą kortelę vėliau užblokavo. Kadangi suprato, kad rankinės neras, su sutuoktine pajudėjo link namų. Pakeliui pastebėjo, kad „(duomenys neskelbtini)“ elektroninėje banko programėlėje jo prašoma suvesti PIN kodą. Tai jam pasirodė įtartina, jis atšaukė operaciją. Patikrinęs programėlės išrašus aptiko, kad apie 18.52 val. atliktas bekontaktinis mokėjimas 31,99 Eur sumai parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, apie 19.03 val. atliktas bekontaktinis mokėjimas 36.04 Eur sumai parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, apie 19.04 val. atliktas bekontaktinis mokėjimas 10 Eur sumai parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, ir paskutinis apie 19.12 val. atliktas bekontaktinis mokėjimas 42,99 Eur sumai parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“. Apie 19.16 val. buvo paprašyta suvesti PIN kodą atlikti mokėjimą sumai 38,95 Eur parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, kuris buvo atšauktas ir neįvykdytas. Suprato, kad kažkas pasisavino rastą jam priklausančią mokėjimo kortelę „(duomenys neskelbtini)“ ir neteisėtai ją pasinaudojo atsiskaitydamas už prekes parduotuvėje. Kas tai galėjo padaryti nežino, rankinę galėjo surasti bet kas. Supratęs, kad kažkas naudojasi kortelė, iš karto užblokavo visas bankų korteles, tai įvyko po 19.00 val., tikslaus laiko dabar nenurodys. Rankinę ir joje buvusius daiktus vertina 67, 50 Eur sumai. Dėl neteisėtai atliktų mokėjimų jam padarytas bendras turtinis nuostolis - 121,02 Eur. Prašo paskelbti asmens tapatybės kortelės paiešką ir pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neteisėtai atliktų mokėjimo operacijų (1 t., el. b. l. 28-31).

2025 m. rugsėjo 16 d. liudytojo M. T. apklausos protokole nurodyta, kad tikslaus įvykio laiko neprisimena, tačiau jis galėjo įvykti 2025 m. liepos 26 d. Kartu su E. J. buvo (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini)ir sugalvojo kažkur nuvykti į kitą miesto dalį, todėl nuėjo į ten esančią (duomenys neskelbtini) autobusų stotelę. Buvo stotelėje ir laukė autobuso apie 10 min. Atvykstant autobusui, į kurį ir įlipo, prieš įlipant jis apsidairė aplinkui ir pastebėjo stotelėje ant suoliuko esančią, be priežiūros paliktą, rankinę. Aplink žmonių nebuvo, visi lipo į autobusą, todėl nusprendė ją paimti. Autobuse rankinę tikriausiai turėjo jis, jos netikrino. Pavažiavę kelias stoteles, kartu su E. išlipo iš autobuso ir rankinę padavė jam. Tada kartu apžiūrėjo joje esantį turinį ir rado joje esančią piniginę kurioje buvo kažkiek pinigų, tiksliai nepamena sumos, ir bankinės kortelės. Tada kortelę paėmė E. ir jie nuėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, kuri buvo netoliese. E. paėmė prekes ir už jas atsiskaitė rasta kortele. Po to jie nuėjo prie kitos parduotuvės į kurią E. užėjo vienas, kurioje taip pat, jei gerai prisimena, pasinaudojo rasta kortele. Nupirktas prekes dalinosi ir jas valgė arba gėrė kartu. Patikslina, kad bankinės kortelės rankomis nečiupinėjo, ja parduotuvėse nesinaudojo (2 t., el. b. l. 119-122).

2025 m. liepos 30 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad išreikalautas ir apžiūrėtas M. V., UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašas, nustatyta, kad nuo 2025 m. liepos 20 d. iki 2025 m. liepos 29 d. yra matomos įvykdytos šios bankinės operacijos: 2025 m. liepos 26 d. 15.52.18 val. įvykdytas mokėjimas „(duomenys neskelbtini)“, vertė 31,99 Eur.; 2025 m. liepos 26 d. 16.03.45 val. įvykdytas mokėjimas „(duomenys neskelbtini)“ vertė 36,04 Eur.; 2025 m. liepos 26 d. 16.04.42 val. įvykdytas mokėjimas „(duomenys neskelbtini)“ vertė 10,00 Eur.; 2025 m. liepos 26 d. 16.13.00 val. įvykdytas mokėjimas „(duomenys neskelbtini)“, vertė 42,99 Eur.; 2025 m. liepos 27 d. 07.00.10 val. grąžinta iš „(duomenys neskelbtini)“ 42,99 Eur.; 2025 m. liepos 27 d. 07.00.10 val. grąžinta iš „(duomenys neskelbtini).“ 10,00 Eur.; 2025 m. liepos 27 d. 07.00.10 val. grąžinta iš „(duomenys neskelbtini)“ 31,99 Eur.; 2025 m. liepos 27 d. 07.00.10 val. grąžinta iš „(duomenys neskelbtini)“ 36,04 Eur (1 t., el. b. l. 146-148).

2025 m. liepos 29 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo įrašai:

- „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įrašas yra spalvotas. Vaizdo įrašo trukmė 00.32 min. Įjungus vaizdo įrašą, matome bendrą parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ savitarnos kasų vaizdą. Prie kairės savitarnos kasos, esančios arčiausiai išėjimo, alkoholinį gėrimą perka vyras Nr. 1 (dėvi pilkos spalvos megztinį su ilgomis rankovėmis ir užrašu „MARVEL“, tamsiai mėlynus džinsinius šortus, tamsios spalvos sportbačius, ilgas juodas kojines, tamsios spalvos kepurę, už nugaros tamsios spalvos kuprinė). Matome, kaip vyras keičia banko korteles, siekiant įvykdyti mokėjimą. Apmokėjus prekę, vyras paima butelį ir prieina prie darbuotojos, siekiant nuimti apsaugą nuo butelio. Vyro Nr. 1 laukia kitas vyras Nr. 2 (dėvi juodos spalvos sportinį kostiumą su spalvotomis detalėmis, juodus sportbačius su raudonais elementais, juodą kepurę). Vėliau abu vyrai išeina su nupirktu alkoholiniu gėrimu iš parduotuvės;

- „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įrašas yra spalvotas. Vaizdo įrašo trukmė 00.29 min. Įjungus vaizdo įrašą, matome, kaip vyras Nr. 1 perka alkoholinį gėrimą už 31,99 Eur savitarnos kasoje. Pastebėta, kad vyro Nr. 1 (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini). Paspaudus apmokėti, prie minėto vyro prieina pardavėja, siekiant patvirtinti asmens amžių. Vyras toliau tęsia prekės apmokėjimą. Iš pradžių jis naudoja vieną šviesiai žydros spalvos banko kortelę (banko pavadinimo neįmanoma nustatyti). Nepavykus įvykdyti mokėjimo per terminalą, vyras Nr. 1 prie terminalo priglaudžia mėlynos-violetinės spalvos banko „(duomenys neskelbtini)“ kortelę. Pavykus apmokėti alkoholinį gėrimą, vyras Nr. 1 jį paima (1 t., el. b. l. 133-135).

2025 m. liepos 30 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo įrašai, kuomet nustatyta, kad apžiūros objektas yra 2025 m. liepos 26 d. vaizdo įrašas, gautas iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), pavadinimu „2025 m. liepos 26 d. (duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įrašas yra spalvotas. Vaizdo įrašo trukmė 02 min. 22 sek. Įjungus vaizdo įrašą, matome tris vaizdo stebėjimo kameras, fiksuojančias skirtingas zonas. Vyras Nr. 1 (tamsių plaukų, barzdos, dėvi pilkos spalvos megztinį su ilgomis rankovėmis ir užrašu „MARVEL“, tamsios spalvos džinsinius šortus, ilgas juodas kojines, tamsios spalvos kepurę ir tamsios žalios spalvos sportbačius) prieina prie savitarnos kasų zonų, jo rankose matomi du buteliai alkoholinių gėrimų – alaus kokteilis „Leader“ (kaina - 2,99) Eur ir medaus likeris Jack Daniel's (kaina – 32,95 Eur.). Minėtas vyras prieina prie antros savitarnos kasos ir pradeda skenuoti minėtas prekes. Paspaudęs apmokėti, vyras Nr. 1 laukia parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo. Taip pat matome, kaip vyras Nr. 1 rankoje laiko dvi banko korteles – „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ banko korteles. Darbuotojas patvirtina pirkėjo amžių ir vyras Nr. 1 priglaudžia prie terminalo banko „(duomenys neskelbtini)“ kortelę. Įvykdęs prekių apmokėjimą, vyras paima pirktus alkoholinius gėrimus ir kartu su darbuotoju nueina nuimti apsaugą nuo butelio. 19:04:19 matome, kaip vyras Nr. 1 grįžta prie tos pačios savitarnos kasos. Iš vaizdo įrašo neįmanoma nustatyti ką tiksliai vyras įvykdė, tačiau vėliau jis taip pat įvykdė mokėjimą su anksčiau minėta banko „(duomenys neskelbtini)“ kortele. Įvykdęs mokėjimą, vyras Nr. 1 paima apmokėjimo kvitą ir pasišalina iš savitarnos kasų zonų (1 t., el. b. l. 139-141).

2025 m. liepos 30 d. tarnybiniame pranešime dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo nurodyta, kad išėmus ir apžiūrėjus vaizdo įrašus nustatyta, jog šią veiką galimai įvykdė E. J.. Asmuo atpažintas iš veido bruožų, ūgio, kūno sudėjimo, aprangos, žinomas policijai dėl anksčiau įvykdytų nusikalstamų veikų, teisės pažeidimų (1 t., el. b. l. 149-151).

Žemesnės instancijos teismas

2025 m. liepos 26 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra visuomeninė viešojo transporto stotelė pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Stotelėje yra įrengtas suoliukas su stikline pastoge, šone nuo jo įrengtas medinis suoliukas. Minėtoje stotelėje sustoja viešasis transportas, kurio judėjimo kryptis yra link (duomenys neskelbtini) pusės. Šalia, toje pačioje pusėje, yra stebima miesto vaizdo stebėjimo kameromis, (duomenys neskelbtini). Priešais visuomeninę stotelę yra (duomenys neskelbtini) aukštų gyvenamasis pastatas, kurio (duomenys neskelbtini) aukšte randasi kavinės ir parduotuvės. Ant minėto pastato (duomenys neskelbtini) aukšte pastebėta ant sienos įrengta vaizdo stebėjimo kamera, kuri nukreipta į kavinės „(duomenys neskelbtini)“ įėjimą. Apžiūros metu pėdsakų, turinčių reikšmės tyrimui, nerasta (1 t., el. b. l. 57-59).

2025 m. liepos 29 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini), parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“. Apžiūrint matome (duomenys neskelbtini)aukštų pastatą, ties (duomenys neskelbtini) aukštu matome nedidelę iškabą „(duomenys neskelbtini)“. Po iškabą matome įėjimo į parduotuvę stiklines duris, kurios yra apklijuotos įvairiais informaciniais lipdukais. Priėjus arčiau prie durų matome stiklines permatomas duris su metaline rankena. Įėjus į parduotuvės vidų iš dešinės pusės yra sudėti pirkinių krepšeliai, iš kairės pusės matome saugojimo spinteles. Praėjus toliau matome prekybos salę su įvairiomis prekėmis. Po kairę pusę matome kelias kasas, toliau matome kelias savitarnos kasas. Įvykio vietoje yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros (1 t., el. b. l. 97-99).

2025 m. liepos 29 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“ esanti (duomenys neskelbtini). Pagrindinis įėjimas yra iš (duomenys neskelbtini) pusės. Įėjus pro pagrindines duris, kairėje pusėje matoma vaistinė „(duomenys neskelbtini)“, dešinėje laiptai, vedantys žemyn. Nusileidus laiptais, patenkama į parduotuvės prekybos salę. Kairėje pusėje yra kasos aparatai ir apsaugos postas, dešinėje pusėje lentynos su įvairiomis prekėmis. Įvykio vietoje įrengtos vaizdo stebėjimo kameros (1 t. el. b. l. 73-75).

2025 m. liepos 29 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrint matome (duomenys neskelbtini) aukšto pastatą. Įėjus į parduotuvę, tiesiai matoma prekybos salė su įvairiomis prekėmis. Kairėje pusėje įrengtos kelios kasos, šalia jų savitarnos kasos. Įvykio vietoje yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros (1 t., el. b. l. 124-126).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių (ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių) duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, taigi norint veiką kvalifikuoti pagal šį straipsnį būtina nustatyti bent vieno iš šių požymių realizavimą; subjektyvusis požymis reiškiasi tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jo atliekami šio BK straipsnio dispozicijoje aprašyti veiksmai yra neteisėti, ir jis nori taip veikti. Minėto nusikaltimo tiesioginis objektas yra elektroninių mokėjimo priemonių, skirtų atsiskaityti negrynaisiais pinigais, naudojimo ir disponavimo tvarka, o nagrinėjamos bylos aspektu aktualus dalykas – svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenys. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką banko kortelė, kaip elektroninė mokėjimo priemonė, nuosavybės teise priklauso emitentui, t. y. banko kortelę išdavusiam bankui, kuris pagal elektroninės mokėjimo priemonės naudojimosi sutartį tik jo turėtojui suteikia teisę teisėtai naudotis mokėjimo priemone, todėl kiekvienam trečiajam asmeniui banko kortelė yra svetima. Kaltininko tyčios turinį lemia supratimas, kad elektroninė mokėjimo priemonė yra kito asmens (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-179/213, 2K-481/2014, 2K-77-1073/2020). Svetima elektroninė mokėjimo priemonė suprantama kaip priemonė, kuri jos panaudojimo finansinei operacijai inicijuoti ar atlikti metu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197/2011, 2K-508/2014, 2K-77-1073/2020).

Atitinkamai kaltininkui yra svetimi ir tokios elektroninės mokėjimo priemonės duomenys. Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu. Teismų praktikoje, aiškinant BK 215 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo požymius, pabrėžiama, kad neteisėtas svetimos mokėjimo priemonės panaudojimas baudžiamąja teisine prasme suprantamas kaip padarytas be mokėjimo priemonės savininko ar jos turėtojo sutikimo, prieš jo valią (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-475/2009, 2K-130/2012, 2K-389/2013, 2K-509/2014, 2K-289-697/2020).

Ikiteisminio tyrimo metu E. J. kaltę dėl svetimos, M. V. priklausančios, elektroninės mokėjimo priemonės – „(duomenys neskelbtini)“, neteisėto įgijimo, laikymo ir jos panaudojimo prisipažino. Teigė, kad jis kartu su draugu M. T. atėjo į stotelę „(duomenys neskelbtini)“, įlipo į atvykusį autobusą Nr. (duomenys neskelbtini), autobuse atsisėdo, o pro jį eidamas M. padavė jam iki tol nematytą margą maišą. Duodamas maišą pasakė, jog jį rado autobusų stotelėje ant ten esančio suoliuko. Kitoje stotelėje prie (duomenys neskelbtini), jie išlipo ir kartu nuėjo už ten esančio namo kampo, tikslu apžiūrėti rastą maišą. Būdami už namo jie kartu apžiūrėjo rastą maišą ir jame esančius daiktus, rado piniginę, kurioje buvo 30 Eur grynaisiais pinigais (10 Eur banknotas ir 20 Eur banknotas) ir įvairios bankinės kortelės. Rastus pinigus iš karto pasiėmė sau bendram naudojimui. Tuo metu jis iš piniginės paėmė „(duomenys neskelbtini)“ banko kortelę ir kartu su draugu nusprendė, kad reikia pabandyti su šia bankine kortele apsipirkti. M. pasakė, kad yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), todėl paprašė, kad kortele pasinaudoti pabandytų jis, kadangi abu žinojo, kad bankinėmis kortelėmis galima atsiskaityti bekontakčiu būdu nesuvedant kortelės PIN kodo. Jie kartu nuvyko į kaltinime nurodytas parduotuves, kur parduotuvių prekybos salėje vaikščiojo dviese ir rinkosi prekes, kurias bandys nusipirkti naudojantis rasta bankine kortele. Pirko alkoholinius gėrimus, kadangi juos planavo parduoti ir gautus pinigus bendrai išleisti savo reikmėms. Bandė įsigyti ir daugiau, tačiau bekontakčiu būdu nebepavyko atsiskaityti, kadangi buvo reikalaujama PIN kodo. Jis sau su kortele įsigijo ir „(duomenys neskelbtini)“ telefono papildymą, kuriuo pasipildė savo telefono sąskaitą. Už parduotus alkoholinius gėrimus gavo apie 50 Eur. Gautus pinigus, kartu su rastais grynaisiais pinigais jie išleido tą pačią dieną bendrai pirkdami įvairias prekes (duomenys neskelbtini) esančioje „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje. Atsiskaitydamas šia kortele tiek jis, tiek jo draugas M. žinojo, jog tokie jų veiksmai yra neleistini ir, kad už juos gali grėsti atsakomybė, tačiau, kadangi jie yra nepasitūrintys, nusprendė nusikalsti ir pasinaudoti rasta bankine kortele ir pinigais. Kortelę išmetė, kadangi ji tapo nebenaudojama.

Be kaltinamojo parodymų jo kaltę dėl neteisėto disponavimo ir panaudojimo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Nukentėjusiojo M. V. ir liudytojo M. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, 2025 m. liepos 30 d. kitų objektų apžiūros protokolas, apžiūros protokolai ir įvykio vietos apžiūros protokolai, 2025 m. liepos 30 d. tarnybinis pranešimas.

Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad E. J. darydamas inkriminuotus veiksmus (disponuodamas ir atsiskaitydamas parduotuvėse su M. V. priklausančia mokėjimo kortele), suprato, kad neteisėtai įgijo ir disponuoja svetima elektronine mokėjimo kortele, ją panaudojo prekyvietėse finansinėms operacijoms atlikti ir atsiskaityti už prekes (naudojantis kortelės bekontakčio atsiskaitymo funkcija) neturėdamas tam teisės. Darydamas šiuos veiksmus E. J. žinojo, kad ne jis yra šios banko kortelės savininkas, neturi teisės disponuoti lėšomis sąskaitoje, kurią aptarnauti skirtos šios kortelės, taip pat ir atlikti finansinių operacijų svetimomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis. Darytina išvada, jog kaltinamasis suvokė savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti – veikė tiesiogine tyčia.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog E. J. 2025 m. liepos 26 d. apie 15 val., (duomenys neskelbtini), tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, neteisėtai, neturėdamas savininko leidimo, įgijo svetimą - nukentėjusiojo M. V. vardu išduotą „(duomenys neskelbtini)“ banko kortelę kuri yra susieta su „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), ir šią elektroninę mokėjimo priemonę neteisėtai laikė su savimi, atsiskaitydamas už prekes 2025 m. liepos 26 d. 18.52 val. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini); 2025 m. liepos 26 d. 19.03 val. atsiskaitydamas už prekes parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini); 2025 m. liepos 26 d. 19.04 val. atsiskaitydamas už prekes parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini); 2025 m. liepos 26 d. 19.13 val. atsiskaitydamas už prekes parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), tokiu būdu naudodamasis nukentėjusiojo M. V. vardu išduota „(duomenys neskelbtini)“ banko kortele atliko keturias finansines operacijas, ir atsiskaitė už prekes bendrai 121,02 Eur sumai, iki kol ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje ją išmetė.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, E. J. nurodė, kad sutinka su siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu ir jos dydžiu (2 t., el. b. l. 139-140). Nukentėjusysis M. V. informuotas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, per nustatytą terminą prieštaravimų negauta (2 t., el. b. l. 141-142).

BK 214 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės rūšys – bauda arba, laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 215 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės rūšys – bauda arba, laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 61 straipsnyje pateiktomis bausmės skyrimo taisyklėmis.

Teismas, skirdamas bausmę E. J., atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – E. J. padarė dvi tyčines baigtas nusikalstamas veikas – finansų sistemai, kurios priskirtinos apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis).

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 19 d. baudžiamuoju įsakymu E. J. buvo pripažintas recidyvistu, 2024 m. gruodžio 2 d. kaltinamasis išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui, visgi nenustatyta, jog kaltinamasis sumokėjo baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudos bausmę, paskutiniu 2025 m. rugsėjo 16 d. Vilniaus miesto apylinkės nuosprendžiu kaltinamasis taip pat buvo pripažintas recidyvistu, todėl šiuo baudžiamuoju įsakymu teismas papildomai nepasisako apie E. J. pripažinimą recidyvistu.

E. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. E. J. ankščiau buvo teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, finansų sistemai, elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui (1 t. el. b. l. 167-188). Baustas administracine tvarka už smulkias vagystes, važiavimą be bilieto taip pažeisdamas Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais taisyklių reikalavimus, baudos nesumokėtos (2 t., el. b. l. 19-32), nedirba (2 t., el. b. l. 123-125). Duomenų apie E. J. gydymą psichiatrinėje ligoninėje ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytus apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje paskyrus sankcijose nustatytą ir prokuroro pareiškime pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, švelnesnėmis, nei laisvės apribojimas bausmėmis nebus pasiekti bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje. Įvertinus kaltinamojo asmenybę ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kaltinamajam netikslinga skirti švelnesnę bausmės rūšį – baudą, kadangi asmuo nedirba, nemoka administracinių baudų, nusikalto siekdamas finansinės naudos (svetima elektroninio mokėjimo priemone nupirktas prekes pardavė). Griežtesnėmis arešto ir laisvės atėmimo bausmėmis iš esmės būtų įgyvendinamas tik vienas iš bausmės tikslų – nubaudimas. Taigi už BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirtina 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, o už 215 straipsnio 1 dalyje, skirtina 1 metų laisvės apribojimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės – 1 metų laisvės apribojimo bausmės pridėdant švelnesnės – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmės dalį – 3 mėnesius, ir E. J. paskirti subendrintą bausmę – 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Švelnesnės bausmės dalis pridedama atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nustatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje.

BK 48 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo būvimo vietos pagal nustatyta laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nagrinėjamu atveju E. J. laisvės apribojimo bausmė skiriama be intensyvios priežiūros, nes jos paskirtis neatitinka nagrinėjamos nusikalstamos veikos pobūdžio. Vietoje intensyvios priežiūros E. J. skirtini įpareigojimai – per pirmus šešis laisvės apribojimo bausmės vykdymo mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas), pradėti dirbti ir viso bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Valstybinis kaltintojas prašo kaltinamajam skirti įpareigojimus nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir įpareigojimą būti namuose nuo 24.00 val. iki 5.00 val. Teismo vertinimu, tokių įpareigojimų paskyrimas būtų perteklinis ir neatitiktų padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio (veika padaryta ne nakties metu, papildoma kaltinamojo kontrolė nakties metu nereikalinga, be to nenustatyta, jog kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu būtų buvęs apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėtų įtakos nusikalstamam elgesiui ar siekdamas finansinės naudos norėjo įsigyti psichiką veikiančių medžiagų), tokių įpareigojimų paskyrimas neturėtų papildomo teigiamo poveikio kaltinamajam, todėl šie įpareigojimai yra pertekliniai ir neskirtini.

E. J. dėl nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu ir skirtina 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, paliekant paskirtus įpareigojimus.

Kaltinamasis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), skirta galutinė 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 16 d. nuosprendis yra neįsiteisėjęs, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė su minėtu neįsiteisėjusiu nuosprendžiu nebendrinama. Bausmių bendrinimo klausimas esant poreikiui galės būti išspręstas ateityje, nuosprendžio vykdymo procese pagal atitinkamos institucijos teikimą.

V. Kiti klausimai

E. J. ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu (2 t., el. b. l. 99-102) paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, nukentėjusysis M. V. informavo, jog bankas „(duomenys neskelbtini)“ jam grąžino pinigines lėšas, nukentėjusysis civilinio ieškinio nereikš (2 t., el. b. l. 14-15, 106).

Kaltinamasis nebuvo laikinai sulaikytas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti bei proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

E. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas laisvės apribojimo bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės 1 metų laisvės apribojimo bausmės pridėti švelnesnės 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmės dalį – 3 mėnesius ir subendrinta bausme E. J. paskirti – 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vietoje jos E. J. paskirti įpareigojimus – per pirmus šešis laisvės apribojimo bausmės vykdymo mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas), pradėti dirbti ir viso bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę mažinti vienu trečdaliu ir E. J. paskirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, paliekant paskirtus įpareigojimus – per pirmus šešis laisvės apribojimo bausmės vykdymo mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas), pradėti dirbti ir viso bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

E. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Teisėjas Justas PažarskisE. J. išaiškinti, kad:- laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnis.0 Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos; atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.1 Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.2 Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.3 Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba ((duomenys neskelbtini)). Daugiau informacijos galima rasti http:// www.kaldep.lt. Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.E. J. taip pat išaiškinti, kad:- nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;- padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;- išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t., y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;- nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;- įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.