Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1A-140-383/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2021-07-02
Bylos Nr.: 1A-140-383/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-03-2-00397-2018-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Jūratė Jakubonienė, Gytis Večerskas, Valdas Vitunskas
Nuteistasis: Ž. K.
Advokatai: Gilbertas Kinderevičius

Kategorijos

1.2.14.1.1Vagystė (BK 178 str. 1 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-140-383/2021Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00397-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.1; (S) 2.4.6.5.1,; 2.4.7

Kauno apygardos teismasNuOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Aidai Gaučienei, Vidai Butiškienei, Vilmai Marčiukaitytei,dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui,nuteistajam Ž. K. ir jo gynėjui advokatui Gilbertui Kinderevičiui,VĮ Valstybinių miškų urėdijos atstovei advokatei D. M., atstovui M. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, ir, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Kauno apygardos teismas 2020 m. kovo 27 d. nutartimi nuteistojo Ž. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio atmetė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. lapkričio 25 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 27 d. nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Ž. K. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, t. y. 2018 m. liepos 27 d., laikotarpiu nuo 18.10 val. iki 19.20 val. iš valstybinio miško, patikėjimo teise valdomo VĮ Valstybinių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) regioninio padalinio medienos sandėlių, esančių (duomenys neskelbtini) pagrobė bendros 4441,56 euro vertės paruoštų 23 vnt. ąžuolo ir 9 vnt. uosio pjautinųjų rąstų, kas sudaro 19,47 kubinių metrų medienos, tuo VĮ Valstybinių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) regioniniam padaliniui padarydamas 4441,56 Eur turtinę žalą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad byloje yra surinkta pakankamai Ž. K. kaltę dėl vagystės, patvirtinančių įrodymų. Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, konstatavo, kad pilnai įrodytas vagystės faktas, nes svetimo turto, t. y. medienos, buvimo vieta buvo pakeista, tariamas pardavimas įformintas, nesilaikant medienos pardavimo reikalavimų.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde Ž. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. lapkričio 8 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.

3.1. Skunde nurodoma, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas neteisingai analizavo ir vertino ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktus įrodymus ir padarė klaidingą išvadą, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog jis padarė jam inkriminuotą nusikaltimą. Teigia, kad teismas netinkamai vertindamas įrodymus, padarė esminius baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl skundžiamą nuosprendį laiko neteisėtu ir nepagrįstu. Teisme išnagrinėti įrodymai nepatvirtina teismo išvados, kad būtent jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

3.2. Skunde teigiama, kad 2018 m. liepos 26 d. pavakarę, į darbo pabaigą, į girininkiją atvažiavo jam pažįstamas D. V. ir išreiškė norą įsigyti kietmedžio medienos savo įmonei UAB „D. T.“. D. V. nurodė, kam jam reikalinga mediena ir dar malkų. Jis (Ž. K.) žinojo, kad trijose vietose, t. y. sandėliuose, turi kietmedžio, nes miške vyko kirtimai. Su D. V. mašina nuvažiavo į sandėlius. Visuose sandėliuose medienos matavimus atliko nuteistasis. Kadangi D. V. tiko visa sumatuota mediena, grįžo į (duomenys neskelbtini) girininkijos raštinę, kur pasitikslino medienos kiekį pagal tūrio lenteles ir, paskaičiavęs, išrašė jam išakstinę sąskaitą. D. V. dar pasakė, kad yra galimybė įsigyti medienos pigiau aukciono metu. Paaiškino, kad aukcione galima dalyvauti ir pigiau nusipirkti medieną, tačiau pirkdamas pirkėjas realiai medienos nemato. Prekę pamato tik ją įsigijęs. D. V. labiau tiko ką tik parodyta ir sumatuota mediena, nei dalyvavimas aukcione. Išankstinę sąskaitą išrašęs tą patį vakarą, D. V. pasakė, kad kuo greičiau apmokėtų sąskaitą, tada galės pasiimti medieną, prieš tai informavęs, kad atliko pavedimą. Tuomet informaciją būtų pasitikrinęs buhalterijoje, ir, jei pinigai yra sąskaitoje, būtų išrašęs D. V. medienos perdavimo aktą. Teisme nuteistasis paaiškino, dėl ko buvo sustojęs šalia miško kirtėjo D. J., kad pasiteirauti, kur paliks techniką. Nuvykęs į darbo vietą 2018 m. liepos 30 d. jis pamatė (duomenys neskelbtini) rajono regioninio padalinio tarnybinį automobilį, kuriame buvo T. D. ir ekonomistė L. K., kurie paprašė pateikti visus apskaitos dokumentus, minėdami, kad reikia sutikrinti visus dokumentus, nes dingo mediena. Nuvykęs prie lentpjūvės, ten pamatė M. K., A. M., N. M., eigulį A. K. ir lentpjūvės savininką T. R.. M. K. turėjo ant mašinos kapoto pasidėjęs prašymo dėl išėjimo iš darbo savo noru blanką ir liepė rašyti jam prašymą savo noru išeiti iš darbo atgaline data, t. y. liepos 23-25 diena, o jei nesutiks rašyti, tuomet M. K. iškvies policiją. M. K. visaip mėgino išgauti, kad jis pasirašytų prašymą dėl išėjimo iš darbo savo noru. Norėdamas išsiaiškinti, 2018 m. liepos 30 d. susisiekė telefonu su D. V., kuris patvirtino, kad penktadienį (2018 m. liepos 27 d.) medieną jis išsivežė į lentpjūvę iš trijų girininkijos sandėlių. D. V. pasakė ir paaiškino, kad dėl šio „nesusipratimo“, jis dabar yra apkaltintas vagyste. D. V. telefonu patvirtino ir nuramino, kad jis padarė pavedimą pirmadienį. Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis nurodė, kad nežinojo, kada D. V. išsivežė medieną, apie tai jo niekas neinformavo. M. K., šio įvykio metu laikinai užimdamas vadovo pareigas, nepamiršęs nuoskaudų iš Ž. K. pusės, ir kaip buvęs bendradarbis – girininkas, ir kaip jo kaimynas, turėdamas tikslą užimti girininko darbo vietą ir siekdamas atsikratyti juo kaip konkurentu, pasinaudodamas tuometine situacija, pasinaudojo tuo, t. y. „apjuodino“ apeliantą, kad šis netektų girininko pareigų ir būtų atleistas iš darbo ar nuteistas.

3.3. Skunde taip pat nurodo, kad vienu pagrindiniu kaltės įrodymų šaltiniu teismas laiko M. K. parodymus ir šio surašytą 2018 m. rugpjūčio 2 d. pareiškimą, Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos raštą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau M. K. parodymai ir jo surašytas pareiškimas yra subjektyvūs, nes M. K. buvo ir yra tiesiogiai suinteresuotas, kad apeliantas būtų pripažintas kaltu ir nuteistas. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų M. K. ir jo „patikimų“ asmenų, tai jo – žmonos L. K., N. M., A. M., D. J., A. B., T. D. išgalvotus teiginius apie neva įvykdytą medienos vagystę. Pažymi, kad 2018 m. liepos 30 d. po pietų M. K. jau buvo žinoma, kad pinigai iš bendrovės „D. T.“ už medieną įplaukė į urėdijos sąskaitą. Iki 2018 m. rugpjūčio 2 d. M. K. jau buvo gavęs apelianto paaiškinimą bei bendravo telefonu pats su medienos pirkėju D. V. ir galėjo suprasti, kad jokio vagystės fakto nėra, tačiau tikslingai pateikė pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

3.4. Apeliantas skunde akcentuoja, kad kitas teismo nurodytas įrodymas, pagrindžiantis jo kaltę, tai liudytojų A. B. ir D. J. parodymai. Šie liudytojai neparodė, kad įvykio dieną 2018 m. liepos 27 d. ir įvykio vietoje, kaltinime ir nuosprendyje nurodytu laiku, t. y. nuo 18.10 val. iki 19.20 val., VĮ Valstybinių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) regioninio padalinio medienos sandėliuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), matė būtent Ž. K.. Šie du liudytojai taip pat neparodė, nes nematė, kaip UAB „A.“ vairuotojas-traktorininkas G. B., susitaręs su bendrovės „D. T.“ vadovu D. V., iš kaltinime ir nuosprendyje nurodytų sandėlių atsirinko bendrovei „D. T.“ darbams reikalingą medieną – ąžuolo ir uosio rastus, kuriuos bendrovės „A.“ vairuotojas, suderinęs telefonu su bendrovės „A.“ vadovu T. R. pervežė į bendrovės „A.“ lentpjūvę. Negana to, liudytojo A. B. parodymai nenuoseklūs ir painūs. Apklausiamas teisme liudytojas A. B., atsakydamas į nuteistojo gynėjo advokato A. Baužos klausimus, siekdamas nuslėpti tiesą, bei stengdamasis padėti M. K., susipainiojo savo parodymuose. Teismui jis parodė, kad su liudytoju A. J. patikrinti medienos jis važiavo ir į kitus 2 sandėlius. Į advokato A. Baužos klausimus atsakė, kad penktadienį darbą baigė apie 17-17.30 val. ir kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Po parodymų pagarsinimo liudytojas A. B. atsakė, kad: „gal nepamenu, ar važiavau su D. J. po kitus sandėlius žiūrėti medienos, ar jis man sakė“.

3.5. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad teismas nuosprendyje nepaminėjo ir net nevertino svarbių bylos aplinkybių, kad D. V. nurodė, kad jam tą pačią dieną, t. y. 2018 m. liepos 26 d. buvo išrašyta išankstinė medienos pirkimo sąskaita, tačiau jis pavėluotai pervedė už medieną pinigus. Teisme apklausiamas kaip liudytojas jis paaiškino, jog atvažiavo pirkti (duomenys neskelbtini) medieną, o ne asmeninę Ž. K. medieną. D. V. parodė, kad jam darbui buvo reikalingas kietmedis, t. y. ąžuolas ir uosis ir todėl įsigijo ąžuolo ir uosio, gal apie 20 kubų. Liudytojas D. V. taip pat parodė, kad jam tą dieną (2018 m. liepos 26 d.) ir buvo išrašyta išankstinė medienos pirkimo-pardavimo sąskaita, tačiau jis iškart neatsiskaitė, nes trūko sąskaitoje lėšų, kurios turėjo būti pervestos 2018 m. liepos 27 d. jo įmonei „D. T.“ iš kitos įmonės už atliktus darbus. Liudytojas D. V. patvirtino, kad jam girininkas sakė, kad mediena negali išvažiuoti iš miško, kol nepervesti pinigai į sąskaitą. Taip pat D. V. patvirtino, kad pinigai jo įmonei turėjo būti pervesti dar penktadienį. Kadangi tai nebuvo padaryta, todėl tiesiog nebuvo iš ko pervesti pinigus ir į urėdijos sąskaitą. Taip pat liudytojas D. V. parodė, kad kai jis dirba su kitomis įmonėmis, jos taip pat išrašo išankstines sąskaitas, tačiau prekes jis gali paimti dar neatsiskaitęs, pardavėjui pasitikint, todėl ir šiuo atveju jis negalvojo, jog iškils tokia problema. Skunde nuteistasis taip pat cituoja liudytojų G. B., T. R. duotus parodymus. Liudytojų parodymai yra tik bendro pobūdžio, galimai pakartota vieno asmens parodymų versija, kuri visiškai nepagrindžia nuteistojo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Liudytojų L. K., N. M., A. M., D. J., A. B., T. D. parodymuose nėra jokių duomenų ir jokios reikšmingos informacijos, kuria teismas galėjo remtis pripažindamas jį kaltu dėl nusikaltimo padarymo.

3.6. Apelianto teigimu, nuosprendyje ypatingą dėmesį teismas sutelkė į jo (nuteistojo) skambučių analizę su bendrovės „D. T.“ vadovu D. V., įmonės „A.“ vadovu T. R., tačiau teismas nuosprendyje nenurodė, kad dar yra bendravimas ir per „Viber“, „Messenger“ programas, kurios yra žymiai pigesnės. Nuosprendyje taip pat nurodoma, kad užfiksuoti bendrovės „D. T.“ vadovo D. V. 2018 rugpjūčio 1 d. du bandymai prisijungti prie T. R. telefono, tačiau nuteistasis Ž. K. teisme aiškino, jog tai neturėjo nieko bendro su jo nuteisimu dėl medienos vagystės. Grindžiant nuteistojo kaltumą ir surašant apkaltinamąjį nuosprendį, nebuvo konstatuota šios nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Nuosprendyje tik teigiama, jog nuteistasis padarė miško vagystę ir siekė užvaldyti urėdijos turtą – medieną (ąžuolo ir uosio rąstus). Mano, jog jo kaltė negali būti grindžiama tik vieno suinteresuoto asmens, šiuo atveju M. K. parodymais, nes tai prieštarauja baudžiamojo proceso normoms ir tai turi būti laikoma tik prielaidomis. Teismas, nuteisdamas jį pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes bylos medžiaga nepatvirtina, teismo išvadų, kad jis būtų padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą.

Žemesnės instancijos teismas

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje Ž. K. ir jo gynėjas palaikė apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti. Prokuroras ir VĮ Valstybinės miškų urėdijos atstovai prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo Ž. K. apeliacinis skundas tenkinamas.

Žemesnės instancijos teismas

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose. Remiantis nuteistojo Ž. K. apeliaciniu skundu, keliamas kaltės klausimas, ginčijamas įrodymų vertinimas, teigiant, kad nagrinėjamu atveju nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

7. Pažymėtina, kad asmuo pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima reikalauti įstatymo atitinkančio elgesio (BK 2 straipsnio 3 dalis) ir, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kaltumas baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojamas, bet turi būti įrodytas (BPK 44 straipsnio 6 dalis). Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti arba nuteisti asmenį, nesant pakankamai neabejotinų jo kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo įrodymų byloje. Pareiga įrodinėti byloje tenka valstybės institucijoms ir pareigūnams. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ir teismas privalo siekti, kad būtų išsiaiškintos visos reikšmingos aplinkybės byloje. Jeigu pareigą įrodinėti turintys valstybės pareigūnai ir institucijos nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, byloje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra abejotini, neišsamūs, neleidžia daryti patikimų išvadų dėl svarbių bylos aplinkybių, kaltinamojo kaltumo, kaltinamasis teismo proceso metu turi būti išteisintas.

Žemesnės instancijos teismas

8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje praktikoje ne kartą akcentavo, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu (visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.). Taigi, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Be to, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui, tokia pozicija išreiškia nekaltumo prezumpcijos (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 6 dalis) taikymą baudžiamajame procese.

9. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Tiek apkaltinamasis, tiek ir išteisinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio reikalavimus. Jame turi būti ne tik išdėstyti įrodymai, bet ir atlikta jų analizė, tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas, pripažindamas įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos.

Žemesnės instancijos teismas

10. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad vertinant įrodymus svarbu tai, jog būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką.

11. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, byloje atlikusi įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas aukščiau įvardintų reikalavimų, pripažindamas Ž. K. kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, nesilaikė. Skundžiamame nuosprendyje išvados nepagrįstos išsamia ištirtų įrodymų analize, neatsižvelgta ir neįvertintos visos bylos aplinkybės, turinčios reikšmės teisingo sprendimo priėmimui. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį dėl Ž. K. veiksmų pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, netinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, rėmėsi atskirais įrodymais ar jų dalimis, tačiau nevertino jų visumos bei nevertino, ar nuteistojo veiksmuose yra visi BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Skundžiamame nuosprendyje padarytos išvados dėl bylos aplinkybių ir jų įrodytumo nėra išsamios ir motyvuotos, o nusikalstama veika aprašyta tiesiog perkeliant kaltinamajame akte suformuluotą kaltinimą, nenurodant konkrečių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių. Apylinkės teismas visiškai netyrė girininko pareiginių nuostatų, neanalizavo, kokius turi girininkas įgalinimus disponuoti jam patikėtu turtu. Ir tai lėmė nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendžio priėmimą.

12. Kolegija, iš naujo įvertinusi įrodymų visumą, atlikusi įrodymų tyrimą, daro išvadą, kad Ž. K. dėl kaltinimo, padarius BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. kad 2018 m. liepos 27 d., laikotarpiu nuo 18.10 val. iki 19.20 val. iš valstybinio miško, patikėjimo teise valdomo VĮ Valstybinių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) regioninio padalinio medienos sandėlių, esančių (duomenys neskelbtini) pagrobė bendros 4441,56 euro vertės paruoštų 23 vnt. ąžuolo ir 9 vnt. uosio pjautinųjų rąstų, kas sudaro 19,47 kubinių metrų medienos, tuo VĮ Valstybinių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) regioniniam padaliniui padarydamas 4441,56 Eur turtinę žalą - išteisinamas, kadangi jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalis 1 punktas).

13. Pirmosios instancijos teismas Ž. K. kaltę, padarius BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, grindė šiais įrodymais:

13.1. Liudytojo M. K. parodymais, duotais pirmosios instancijos teisme apie tai, kad (duomenys neskelbtini) padalinyje laikinai dirbo vadovu. Iš N. M. sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) galimai įvykdyta medienos vagystė. 2018 liepos 29 d. N. M. pranešė apie vagystę. Medieną aptiko lentpjūvėje UAB „A.“. Paskambino reikiamiems asmenis ir informavo, kad pirmadienį visi susitiktų 7.00 val. Suorganizavo, kad iš Ž. K. būtų paimti visi dokumentai, kad nebūtų suklastoti. N. M. buvo padaręs nupjautų medžių kelmų atliejas. Nuvažiavus prie lentpjūvės tvoros matėsi galimai pavogta mediena. Buvo iškviestas R., kuris pripažino, kad jo lentpjūvėje esančios medienos ir atliejos sutampa ir patvirtino, kad mediena Ž. K.. Į lentpjūvę atvykęs Ž. K. siūlė šį reikalą „sutvarkyti“, jis suprato, kad tai medienos parvežimas į vietą. Apie jokį pirkėją nebuvo kalbama. Ž. K. nei raštu, nei žodžiu neaiškino apie šios medienos atsiradimą lentpjūvėje. Kviečiant policiją Ž. K. išvyko iš lentpjūvės. M. su K. atliko medienos matavimus. 2018 liepos 30 d. po 16 val., grįžus į darbovietę, sužinojo, kad į sąskaitą pervesta daugiau nei 5000 Eur iš UAB, su kuria jokių ilgalaikių sutarčių neturėjo. Jis pasirašė įsakymą, kad pinigus grąžintų, kaip klaidingai pervestus. Pavedimą buvo atlikusi UAB „D. T.“ po to kai iš lentpjūvės buvo išvežta mediena Šiai medienai gabenti važtaraštis išrašytas nebuvo. R. taip pat neturėjo jokių medienos dokumentų ir minėjo, kad Ž. K. juos žadėjo atvežti vėliau.

13.2. Liudytojo Z. A. parodymais, duotais pirmosios instancijos teisme apie tai, kad dirba Valstybinėje miškų urėdijoje (duomenys neskelbtini). Iki įvykio miškų urėdijoje nedirbo, apie viską žino tik iš bylos medžiagos. Gali paaiškinti, kad vykstant medienos pardavimui pirmiausia išrašomi dokumentai, pervedami pinigai ir pakraunama mediena. UAB „D. T.“ su (duomenys neskelbtini) urėdija nebuvo sudariusi jokių sutarčių.

13.3. Liudytojo A. S. parodymais, duotais pirmosios instancijos teisme apie tai, kad neprisimena kada už darbus UAB „D. T.“ padarė pavedimą, pavedimas buvo padarytas pavėluotai, V. nesipiktino. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsniu liudytojui pagarsinus parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis juos patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad jis yra UAB ,,A.“ direktorius. Bendrovė vykdo veiklą, susijusią su statyba - stato, remontuoja, rekonstruoja pastatus ir atlieka kitus panašaus pobūdžio darbus. Bendrovė turi verslo interesų su individualia įmone "D. T.". Bendradarbiauja ne vienus metus, kadangi kainos ir kokybės atžvilgiu tai yra labai patikimas gamintojas. Įmonės savininkas D. V. yra žodžio žmogus, dar niekada nėra neatlikęs jo bendrovės užsakymo ne laiku. Todėl šią bendrovę gali drąsiai rekomenduoti bet kam. Jeigu užsakymas dėl durų pagaminimo būna didesnės apimties, tada D. V. įmonei padaro avansinį pavedimą. Po to atsiskaito pilnai po bendrovės ,,A.“ atliekamų darbų konkrečiame objekte atlikimo. Jeigu bendrovė konkrečiam durų užsakymui turi pakankamai lėšų, atsiskaito iš karto. Atsiskaitymai atliekami banko pavedimais iš vienos UAB ,,A.“ sąskaitos banke ,,Luminor“ (sąskaitos numerio šiuo metu neprisimena). 2018 metų liepos mėnesį UAB ,,A.“ pateikė įmonei ,,D. T.“ užsakymą laminuotos plokštės apdirbimui. Užsakymas buvo apie 11500 eurų apimties. Pamena, kad pervedė apie 5000 eurų avanso. Avansinio apmokėjimo paprašė pats direktorius D. V.. Tiksliai negali pasakyti, kada šie pinigai buvo pervesti į IĮ ,,D. T.“ sąskaitą, bet yra tikras, kad liepos mėnesį. Tik nepamena, kurią dieną. Bet kokiu ikiteisminiam tyrimui atveju jis pateiks UAB ,,A.“ atsiskaitomosios banko sąskaitos išrašą už 2018 metų liepos - rugpjūčio mėnesius. Su D. V. turi išskirtinai tik verslo reikalų, jokie asmeniniai interesai nesieja (t. 1 b. l. 152).

13.4. Liudytojo D. V. parodymais, duotais pirmosios instancijos teisme apie tai, kad neprisimena kada atvyko pas kaltinamąjį į (duomenys neskelbtini) girininkiją pirkti medienos. Įsigijo ąžuolo ir uosio, su tokia mediena dirba. Jam buvo išrašyta pirkimo-pardavimo sąskaita. Neatsiskaitė išsyk, nes sąskaitoje trūko lėšų, atsiskaityti vėlavo. Pirmą kartą medieną pirko mažmeninėje prekyboje. Žinojo, kad pirma turi pervesti pinigus, o po to pasiimti medieną. Sąskaitą jam išrašė prieš dieną.

13.5. Liudytojo A. M. parodymais, duotais pirmosios instancijos teisme apie tai, kad 2018 m. liepos 30 d. 7.00 val. susirinko (duomenys neskelbtini) miškų urėdijoje, nuvyko į lentpjūvę „A.“. Buvo įtarta, kad šioje lentpjūvėje yra iš girininkijos vogta mediena. Kaltinamasis M. K. siūlė susitarti, kad nuslėpti faktą, jog mediena iš girininkijos lentpjūvėje neapskaityta.

13.6. Liudytojo N. M. parodymais, duotais pirmosios instancijos teisme apie tai, kad 2018 liepos 28 d. gavo pranešimą, kad dingo mediena, paskambino K., kad sužinoti ar kam nors parduota mediena. Sužinojo, kad pardavimas neužfiksuotas. Susisiekus su kaltinamuoju, jis elgėsi įtartinai, nes neprisipažino dėl medienos pardavimo. Kitą dieną važiavo pro lentpjūvę ir pamatė medieną, apie tai informavo K. Jis padarė kelmų popierines išpjovas. Į lentpjūvę atvažiavęs lentpjūvės savininkas sakė, kad mediena kaltinamojo, jokių medienos dokumentų nebuvo. Ž. K. siūlė viską nuslėpti.

13.7. Liudytojos L. K. parodymais, duotais pirmosios instancijos teisme apie tai, kad dirbo VĮ Miškų urėdija (duomenys neskelbtini) urėdijoje, kurioje tuo metu laikinas vadovas buvo M. K.. 2018 liepos 30 d. ją ir T. D. išsiuntė į (duomenys neskelbtini) girininkiją paimti griežtos atskaitomybės dokumentų, nes galimai įvykdyta medienos vagystė. Girininko nerado, jis atvyko netrukus. Imant dokumentus girininkas vis pasišalindavo iš patalpų kalbėti telefonu, vėliau išvyko tarnybiniu automobiliu ir grįžo maždaug po valandos, pasirašė paėmimo aktą. Jie paėmė medienos gabenimo važtaraščius, pirkimo-pardavimo sutartis, atliekų pardavimo aktus. Tarp paimtų dokumentų sąskaitos su UAB „D. T.“ nebuvo.

13.8. Liudytojo T. D. parodymais, duotais pirmosios instancijos teisme apie tai, kad 2018 liepos mėnesio pabaigoje paskambino K. ir informavo, kad reikės anksčiau ateiti į darbą. Iš jo sužinojo, kad kaltinamasis įtariamas medienos vagyste iš (duomenys neskelbtini) girininkijos. Jis turėjo iš girininkijos paimti dokumentus. Paėmė medienos gabenimo važtaraščius, nenuleisto miško pirkimo-pardavimo sutartis. Nebuvo jokio dokumentu su UAB „D. T.“. Imant dokumentus, kaltinamasis išvyko, o kai grįžo pasirašė paėmimo aktą ir pretenzijų nepareiškė. Ž. K. buvo pranešta, kad dingo mediena.

13.9. Liudytojo G. B. parodymais, duotais pirmosios instancijos teisme apie tai, kad dirba UAB „A.“ vairuotoju-vadybininku. 2018 liepos mėnesį, tiksliai datos neprisimena, penktadienį, T. R. nurodymu, kurį jis davė trečiadienį, vežė medieną. Derino su medienos pirkėju D. V., direktorium T. R. ir girininku, t. y. kaltinamuoju. Penktadienį apie 18 val. susitiko su D. V. ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) girininkijos teritorijoje esančius sandėlius. Sandėliuose niekas nepasitiko. D. V. vadovavo kokią medieną krauti, krovė ąžuolo ir uosio medieną. Medieną nuvežė į UAB „A.“. Telefonu gavęs nurodymus, medieną iškrovė, D. V. nebuvo. Važtaraštį turėjo siuntėjas ir gavėjas – D. V.. Jis atliko tik gabenimo paslaugą.

13.10. Pareiškimu dėl nusikalstamos veikos – valstybinio miško vagystės nustatoma, kad 2018 m. liepos 27 d. iš VĮ Valstybinių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) regioninio padalinio (toliau - VĮ VMU (duomenys neskelbtini) RP) (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) ir šių kvartalų medienos sandėlių buvo pagrobtas Lietuvos Respublikos turtas - patikėjimo teise valdoma ir VĮ VMU (duomenys neskelbtini) RP apskaitoma ši mediena: 23 vienetai ąžuolo rąstų - pagal 2018 m. liepos 30 d. taškavimo lapą 1 - 14,12 kietmetrių (ktm. - arba tiek pat kubinių metrų) ir 9 vienetai uosio rąstų - pagal 2018 m. liepos 30 d. taškavimo lapą 2 - 5,18 kietmetrių (ktm.). Įtarimas, kad gali būti pagrobta mediena, kilo VĮ VMU (duomenys neskelbtini) RP medienos ruošos prekybos techninio padalino (toliau - MRPTP) meistrui N. M.. Apie galimai pagrobtą medieną meistras N. M. informavo vadovą - VĮ VMU (duomenys neskelbtini) regioninio padalinio Miško želdinimo ir apsaugos inžinierių, laikinai einantį (duomenys neskelbtini) regioninio padalinio viršininko pareigas M. K.. 2018 m. liepos 29 d. (duomenys neskelbtini) RP MRPTP meistras N. M. nuvykęs į galimas medienos pagrobimo vietas, padarė popierines pagrobtos medienos kelmų formas - t. y., iš kartono išpjovė galimai pagrobtos medienos kai kurių likusių kelmų (4 vnt.) originalias kopijas ir ant popierinių atliejų (kopijų) pažymėjo kelmuose buvusių originalių žymių vietas (defektus, pjovimo linijas, išpuvusias vietas). 2018 m. liepos 29 d. buvo įtarta, kad dingusi medieną gali būti (duomenys neskelbtini) esančioje UAB „A.“ lentpjūvėje, nes (duomenys neskelbtini) RP darbuotojams yra žinoma, kad šioje lentpjūvėje gali būti apdorojamas kietmedis - toks koks ir buvo galimai pagrobtas. 2018 m. liepos 29 d. vakare N. M. nuvykęs ir vizualiai apžiūrėjęs (duomenys neskelbtini) esančioje UAB „A.“ lentpjūvės teritoriją pastebėjo, kad įtariamai pagrobta ir (duomenys neskelbtini) RP apskaitoma valstybei LR priklausanti mediena buvo sukrauta lentpjūvės teritorijoje. 2018 m. liepos 30 d. apie 7 vai. (duomenys neskelbtini) RP buvo sudaryta padalinio darbuotojų darbo grupė, kuri turėjo patikrinti MRPTP meistro N. M. pateiktą informaciją apie galimai pagrobtą ir UAB „A.“ lentpjūvės teritorijoje esančią medieną - 23 ąžuolo ir 9 uosio medienos rąstus. Šio įvykio tyrimo darbo grupę sudarė (duomenys neskelbtini) RP darbuotojai - N. M., (duomenys neskelbtini) girininkijos girininkas A. K., ekonomistė L. K., (duomenys neskelbtini) specialistas T. D., (duomenys neskelbtini) girininkijos eigulys A. M., (duomenys neskelbtini) RP l. e. p. vadovas M. K.. 2018 m. liepos 30 d. galimo medienos pagrobimo tyrimo grupės nariai įtarė, kad prie galimo valstybei priklausančios medienos pagrobimo gali būti prisidėjęs (gali būti susijęs) (duomenys neskelbtini) girininkijos girininkas Ž. K.. Toks įtarimas kilo dėl šio girininko elgesio - jis privalėjo ir turėjo š.m. liepos 27 d. būdamas darbe ir atlikdamas darbines funkcijas suprasti - žinoti, matyti, pastebėti didelio kiekio (23 ir 9 didelės apimties medžiai) medienos dingimą savo aptarnaujamoje teritorijoje, tačiau apie dingimą nepranešė, (duomenys neskelbtini) RP vadovybės ar darbuotojų apie tai neinformavo, jokių veiksmų nesiėmė. 2018 m. liepos 30 d. galimo medienos pagrobimo tyrimo darbo grupės nariai T. D. ir L. K. nuvyko į VĮ VMU (duomenys neskelbtini) RP (duomenys neskelbtini) girininkiją, esančią (duomenys neskelbtini) ir paėmė medienos realizacijos dokumentus, kurie galėjo būti susiję su dingusia mediena ir surašė dokumentų poėmio aktą. Dokumentų paėmimo metu dalyvavo ir (duomenys neskelbtini) girininkijos girininkas Ž. K.. 2018 m. liepos 30 d. darbo grupės nariai M. K., N. M., A. K. ir A. M. - t. y., visi VĮ VMU (duomenys neskelbtini) RP darbuotojai, tarp kurių 3 asmenys Valstybiniai miškų pareigūnai, (duomenys neskelbtini). Esančioje UAB „A.“ lentpjūvėje atliko medienos apskaitos patikrinimą. Patikrinimo metu į įmonės teritoriją buvo iškviestas įmonės savininkas T. R.. Jam atvykus, apie 8 vai. 30 min. buvo pradėtas UAB „A.“ medienos apskaitos patikrinimas. Patikrinimo metu buvo sulyginti turimi likusių galimai pagrobtų medžių kelmų popieriniai atvaizdai (atliejos, kurias 29 d. padarė N. M.), su esančiais įmonės teritorijoje ąžuoliniais ir uosio, kaip įtarta galimai pagrobtais rąstais. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad visos galimos medienos pagrobimo vietose padarytos ąžuolinių ir uosio kelmų atliejos (kelmų kopijos) atitiko įmonės teritorijoje esantiems ąžuolo ir uosio medienos rąstams - 4 vnt. atliejų su visais pažymėtais buvusiais kelmų defektais (pjovimo žymėmis, skylėmis ir pan.) - t. y. jos buvo identiškos 4 vnt. medienos rąstams esantiems bendroje krūvoje su kitais sandėliuojamais ir galimai pagrobtais rąstais, esančiais UAB „A.“ teritorijoje. 2018 m. liepos 30 d. UAB „A.“ teritorijoje lentpjūvėje atliekamo patikrino metu nustačius, kad minėtos kelmų atliejos atitinka įmonėje esantiems medienos rąstams, apie tai buvo informuotas įmonės vadovas T. R.. Pastarasis įmonės vadovas (duomenys neskelbtini) RP darbuotojams M. K., N. M., A. K. ir A. M. paaiškino, kad visa rasta ąžuolo ir uosio mediena jam nepriklauso, o realusis ir faktinis visos galimai pagrobtos medienos savininkas yra (duomenys neskelbtini) girininkijos girininkas Ž. K.. 2018 m. liepos 30 d. po pateikto UAB „A.“ vadovo T. R. paaiškinimo, kad galimai pagrobtos medienos faktinis savininkas yra (duomenys neskelbtini) girininkijos girininkas Ž. K. tel. + (duomenys neskelbtini), šis buvo iškviestas (iškvietė vadovas M. K.) į (duomenys neskelbtini) esančią UAB „A.“ lentpjūvės teritoriją, t. y., į atliekamo patikrinimo vietą. 2018 m. liepos 30 d. atvykus girininkui Ž. K. į UAB „A.“ lentpjūvę, jam (duomenys neskelbtini) darbo grupės nariai atliekantys patikrinimą pasiūlė paaiškinti neteisėto 23 rastų ąžuolo ir 9 rąstų uosio medienos atsiradimo lentpjūvėje aplinkybes. Į tokį pasiūlymą girininkas Ž. K. visiems darbo grupės nariams atsakė, kad visa mediena yra iš (duomenys neskelbtini) girininkijos valstybinių miškų. Pokalbio metu, (duomenys neskelbtini) RP darbo grupės nariams girdint, girininkas Ž. K. prašė neteisėtai nuslėpti šio patikrinimo faktą, nurodydamas, kad šio patikrinimo reikia oficialiai neaprašyti, neapskaityti. Į jo, kaip į Valstybinio miškų pareigūno prašymus atlikti neteisėtus veiksmus neatsižvelgta ir tuo pat metu į šio įvykio vietą buvo iškviesta policija. 2018 m. liepos 30 d. apie 9 vai. 45 min. (duomenys neskelbtini) RP l. e. p. vadovas M. K. bendruoju pagalbos numeriu 112 paprašė policijos pagalbos atskleidžiant ir ištiriant galimą nusikalstamą veiką - svetimo turto grobimą, valstybinio miško - 23 vnt. ąžuolo ir 9 vnt. uosio rąstų medienos vagystę. Policijos pareigūnams atvykus, buvo atlikti procesiniai veiksmai užfiksuojant įvykio vietą, apklausiant liudytojus. 2018 m. liepos 30 d. apytiksliai nuo 11 vai. iki 14 vai. policijos pareigūnei buvo aprodyta galimo nusikaltimo įvykio vieta esanti (duomenys neskelbtini) girininkijos miško kvartaluose (duomenys neskelbtini) -iš kurių galimai buvo pagrobta mediena. 2018 m. liepos 30 d. apie 14 val. galimai pagrobta mediena - 23 vnt. ąžuolo ir 9 vnt. uosio rąstai buvo išvežti saugojimui į (duomenys neskelbtini) esančią (duomenys neskelbtini) RP teritoriją. (t. 1 b. l. 1-5).

13.11. Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl pjautinųjų ąžuolo ir uosio rąstų kokybės įvertinimo“, kuriame nurodoma, kad 2018 rugpjūčio 10 d. VĮ Valstybinių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) regioniniam padaliniui priklausančio Medienos ruošos ir prekybos technikos padalinio teritorijoje adresu (duomenys neskelbtini) buvo atliktas pjautinųjų ąžuolo ir uosio rąstų kokybės ir tūrio įvertinimas. Kiekvienam ąžuolo ir uosio rąstui buvo matuojamas plongalio skersmuo, ilgis bei įvertinama jo kokybė. Visi ąžuolo ir uosio rąstai buvo sunumeruoti ir paženklinti dažais. Ąžuolo ir uosio rąstų kokybė buvo vertinama pagal Lietuvos standartus LST EN 1316-1:2013 ir LST EN 2002:2013 (toliau-standartas) ir apvaliosios medienos klasifikavimo ir ženklinimo taisyklių (toliau-taisyklės), patvirtintų 2001 liepos 5 d. LR aplinkos ministro įsakymu Nr. 358, kokybės reikalavimus. Matavimus ir kokybės vertinimus atliko nepriklausomi medienos matuotojai. Medienos ruošos ir prekybos techninio padalinio teritorijoje tarpiniame apvaliosios medienos sandėlyje viso buvo apmatuoti 23 vnt. ąžuolo ir 9 vnt. uosio rąstai, kurių bendras medienos tūris 19,47 kub. metrai. Minėtų standartų ir taisyklių kokybės neatitikę ąžuolo ir uosio rąstai sudarė 3,22 kub. metrus (t. 2 b. l. 5-23).

13.12. Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad 2018 liepos 30 d. apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini) matoma medine ir metalo tinklo tvora aptverta teritorija. Teritorijoje yra įsikūrusi UAB ,,A.“ lentpjūvė. Teritorijoje yra mūrinis pastatas, už jo palei tvorą matomi sudėti medienos rąstai (t. 1 b. l. 27-30).

13.13. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad laikotarpyje nuo 2018 liepos 30 d. iki 2018 rugpjūčio 1 d. (duomenys neskelbtini) regioniniame padalinyje su sistema ,,Miško skaita“ dirbo 7 naudotojai, kurių prisijungimo vardai tokie: (duomenys neskelbtini) Iš jų tik naudotojas ,, (duomenys neskelbtini)“ minėtu laikotarpiu dirbo su (duomenys neskelbtini) girininkijos duomenimis. Konstatuojama, kad sistemos ,,Miško skaita“ naudotojas ,,(duomenys neskelbtini)“ tarp 2018 liepos 30 d. 11:45 val. ir 2018 rugpjūčio 3 d. 11:27 val. sukūrė ir modifikavo 3 apvaliosios medienos taškavimo lapus, 3 apvaliosios medienos priėmimo korteles, 3 apvaliosios medienos pervežimo korteles, 2 medienos sandėlių ir 1 darbų akto duomenis. Minėtų medienos judėjimo dokumentų datos yra senesnės už sukūrimo laiką (nuo 2018 liepos 23 d. iki 2018 liepos 27 d.) (t. 1 b. l. 55-60).

13.14. Išankstine sąskaita apmokėti nustatoma, kad dokumento blankas užpildytas rankraštiniu šriftu, jame nurodyta data 2018 liepos 26 d. Nr. (duomenys neskelbtini); pardavėjas VĮ Valstybinių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) regioninis padalinys ((duomenys neskelbtini)); pirkėjas D. V., pirkėjo adresas. Dokumente surašytas medienos rūšis (pjautinoji, malkinė), pavadinimas (uosio, ąžuolo), kiekis kietmetriais; pardavimo suma su PVM 5844,09 eurai. Dokumentą sudarė girininkas Ž. K. ir jį pasirašė, išankstinės sąskaitos gavimą patvirtino D. V., nurodant datą 2018 liepos 26 d. (t. 1 b. l. 71).

13.15. Tarnybiniu pranešimu dėl pokalbių analizės, kuriame nurodoma, kad iš Ž. K. naudojamo tel. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB ,,Tele 2“ operatoriui, vartotojui Ž. K., įeinančių ir išeinančių skambučių ir trumpųjų žinučių išklotinės analizės matyti, kad Ž. K. iš savo tel. Nr. (duomenys neskelbtini) į D. V. tel. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmą kartą paskambino 2018 liepos 30 d. 10:06 val. ir iki 2018 rugpjūčio 6 d. tarpusavyje susiskambino 38 kartus, iš jų 10 kartų 2018 liepos 30 d. dieną. Su UAB ,,A.“ savininku T. R. šio naudojamu telefono Nr. (duomenys neskelbtini) bendravo intensyviai, t. y., 23 kartus, nuo 2018 liepos 30 d. 10.01 val. iki 2018 rugpjūčio 2 d. 21.34 val. Ž. K. naudojosi ir darbiniu (tarnybiniu) telefono Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiam UAB ,,Tele 2“ operatoriui, vartotojui VĮ Valstybinių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) regioniniam padaliniui. Atlikus šio numerio įeinančių ir išeinančių skambučių ir trumpųjų žinučių išklotinės analizę už laikotarpį nuo 2018 liepos 1 d. iki 2018 liepos 31 d. gauta duomenų, kad Ž. K. iš savo darbinio tel. Nr. (duomenys neskelbtini) į D. V. tel. Nr. (duomenys neskelbtini) per minėtą laikotarpį skambino 4 kartus: 2 kartus 2018 m. liepos 7 d., 1 kartą 2018 liepos 11 d. bei 1 kartą 2018 m. liepos 14 d. Iš D. V. telefono Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB ,,Tele 2“ operatoriui, vartotojui D. V., įeinančių ir išeinančių skambučių ir trumpųjų sms žinučių išklotinės analizės matyti, kad laikotarpiu nuo 2018 liepos 25 d. iki 2018 rugpjūčio 15 d. D. V. kontaktavo su Ž. K. šio naudojamu telefono Nr. (duomenys neskelbtini) tik nuo 2018 liepos 30 d., iš viso 38 kartus, iš jų 10 kartų 2018 liepos 30 dieną. Analizuojant telefono Nr. (duomenys neskelbtini) pokalbių duomenis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018 liepos 25 d. iki 2018 rugpjūčio 15 d. su miškovežio vairuotoju G. B., kurio naudojamo telefono Nr. (duomenys neskelbtini), bei su UAB ,,A.“ vadovu T. R., kurio naudojamo telefono Nr. (duomenys neskelbtini), nekontaktavo ir nebendravo. Užfiksuoti 2018 rugpjūčio 1 d. D. V. du bandymai prisijungti prie T. R. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) 08.04 val., po ko 08.06 val. iš vartotojo Nr. (duomenys neskelbtini) (T. R.) gavo trumpąją žinutę, o 09.08 val. T. R. paskambino į D. V. naudojamą Nr. (duomenys neskelbtini) (pokalbio trukmė 49 sek.); 18.22 val. D. V. skambino T. R., (pokalbio trukmė 85 sek.) (t. 2 b. l. 24-41, 50-51).

14. BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto vagystę. Baudžiamoji atsakomybė pagal minėtą straipsnį kyla asmeniui, pagrobusiam turto už daugiau, nei 3 MGL (150 Eur). Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas (paėmimas ir pasisavinimas), atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindamas (užvaldydamas) svetimą turtą, neabejotinai suvokia, kad paima svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą. Vagystė paprastai padaroma savanaudiškais tikslais, tačiau pagal baudžiamąjį įstatymą motyvas ir tikslas nėra būtini vagystės sudėties subjektyvieji požymiai. Nustatant vagystės sudėtį, būtina nustatyti ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius veikos požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-511/2016, 2K-357-139/2016, 2K-151-628/2018).

Žemesnės instancijos teismas

15. Nuteistasis Ž. K., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2018 liepos 26 d. į girininkiją atvažiavo D. V., norėdamas savo įmonei „D. T.“ įsigyti medienos. Jis žinojo, kad trijuose sandėliuose yra reikiamas kubų kiekis. Jo automobiliu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) sandėlius. Visuose sandėliuose išmatavo medieną. Grįžo į girininkijos raštinę, pasitikslino tūrį ir išrašė išankstinę sąskaitą. 2018 liepos 27 d. darbine ,,Audi“ sutiko miško kirtėją J. 2018 liepos 30 d. jam paskambino T. D., teiraudamasis ar jis atvyks į darbą. Atvykus prie kontoros buvo T. D. ir L. K., kurie be jokio įsakymo paėmė medienos gabenimo važtaraščius, perdavimo aktus, kirtimo liekanų blankus, stataus miško blankus. Jis pasiskambino K., kuris nieko nekomentavo. Prie lentpjūvės jis nuvažiavo savo asmeniniu automobiliu. Lentpjūvėje buvo K., M., K., M. ir R.. Buvo paklausta ar lentpjūvėje esanti mediena yra iš jo girininkijos – jis pripažino. K. pasiūlė atgaline data parašyti prašymą savo noru išeiti iš darbo. Jei jis nesutiktų, bus iškviesta policija, nes mediena vogta. Kilo ginčas dėl asmeninių nesutarimų, buvo daromas „spaudimas“, kad jis išeitų iš darbo. Visi vyrai liko, o jis išvažiavo į kontorą, kur jo laukė T. D. ir L. K.. Grįžęs į kontorą, neskaitęs pasirašė paėmimo aktą. Telefonu D. V. patvirtino, kad iš girininkijos į lentpjūvę išsivežė medieną, kurią jam buvo parodęs trijuose sandėliuose. Patikino, kad už medieną padarytas pavedimas. 2018 liepos 30 d. apie 14 val. D. V. į girininkiją atvežė išankstinę sąskaitą. Jis neturėjo galimybės patikrinti ar pinigai už medieną pervesti į sąskaitą, nes su juo niekas nebendravo. Gavęs išankstinę sąskaitą ir žodinį patvirtinimą, kad pinigai pervesti į sąskaitą iš D. V., jis nieko neinformavo, nes buvo įsitikinęs, kad juo niekas nepatikės, veikė emocijos. Su UAB „D. T.“ išankstinių sutarčių medienai pirkti nebuvo. Kad parduoti 20 kubų medienos, tokių sutarčių nereikia. D. V. medieną iš girininkijos pirko mažmeninės prekybos sąlygomis. 2018 liepos 26 d. išrašius išankstinę sąskaitą su D. V. buvo susitarta žodžiu, kad jis informuos apie padarytą pavedimą, tada jis išrašys perdavimą ir leis išvežti medieną, tačiau D. V. neinformavo ir buvo pažeistas prekybos mediena tvarka. Pripažįsta, kad 2018 liepos 25 d. buvo užsukęs pas R. akėčių ir teiravosi ar jis galėtų priimti pasaugoti medieną. Pripažįsta, kad sužinojęs, kad R. siunčia automobilį į sandėlius paimti medienos, turėjo pasidomėti ar pervesti pinigai. To nepadarė dėl didelio darbo krūvio. Su R. bendravo 2018 liepos 25 d. ir 30 d., taip pat bendravo telefonu. Su M. ir M. darbe kildavo konfliktų dėl nekokybiškai atlikto darbo. Nuteistasis Ž. K., apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, kad susitarti neprašė, norėjo tik išsiaiškinti. Pavedimą, kad apmokėta, sužinojo tik grįžęs, o kai buvo lentpjūvėje, dar nežinojo apie tai. K. liepė rašyti atgaline data dėl išėjimo iš darbo, sakė, ras būdų kaip juo atsikratyti. Norėjo išsiaiškinti vietoje, tai buvo asmeniškumai iš ankščiau. Jį kaltino vagyste, todėl norėjo išsiaiškinti.

16. Apeliacinės instancijos teismas, grąžinus bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį, remdamasis šios nutarties motyvais, atsižvelgęs į proceso dalyvių prašymus, nusprendė byloje atlikti įrodymų tyrimą ir apklausti liudytoją T. R. bei pakartotinai apklausti liudytojus D. V., G. B., M. K. ir N. M..

Žemesnės instancijos teismas

17. Liudytojas G. B., apklausiamas apeliacinės instancijos teisme, parodė, kad dirbo UAB „A.“ vairuotoju. Bendrovės direktoriaus įsakymu vežė medieną. Ž. K. žinojo kaip girininką, ankščiau daug kartų yra tekę vežti iš tos girininkijos medieną, dar ir dabar veža. D. V. jam parodė iš kur paimti ir pasikrauti medieną, jis buvo pirkėjas. Direktorius T. R. pasakė, kad į jį kreipėsi nuteistasis, kad jei spės, reikės penktadienį parvežti medieną. Ketvirtadienį skambino D. V. dėl tos medienos parvežimo. Su V. susitiko prie (duomenys neskelbtini) gyvenvietės. Su girininku K. nekalbėjo. V. jam rodė kelią kitu automobiliu. Atvažiavo prie suštabeliuotos medienos, ji buvo trijose vietose. Vienoje vietoje buvo gal 3-4 kietmetriai (kubai). Mediena buvo ąžuolas ir uosis. V. parodė ir jis krovėsi, pakrovė apie 19 kietmetrių. Krovė iš visų trijų vietų, iš pirmos sukrovė viską, o iš antros ir trečios rinkosi pagal kokybę, kažkiek liko. Tai buvo liepos paskutinis penktadienis, buvo jau po 18 val. Medieną atvežė į UAB „A.“ teritoriją. Išankstinę sąskaitą-faktūrą su nurodytu kiekiu kietmetrių D. V. jam rodė. Turėjo važtaraštį, nieko blogo neįtarė, suprato, kad išveža nupirktą medieną. Liudytojas pats surašė medienos gabenimo važtaraštį, nes be jo negalima vežti, turėjo išankstinio mokėjimo sąskaitą. Kitą savaitę turėjo nedirbti, nedirbti turėjo visa „A.“ 2 savaites. Buvo paskutinė darbo diena prieš atostogas. Pagal tvarką važtaraštį atiduoda direktoriui, o tada buvo jau vėlu, tad pasiliko jį mašinos kabinoje. Direktoriui pasakė, kad važtaraštį palieka kabinoje. Apie padarytą pavedimą D. V. nieko nesakė. V. sakė, kad reikės pagaminti ruošinius iš tos medienos. Turi du telefonus, V. jam skambino, bet nepasakys į kurį telefoną. Naudojasi Viber, WhatsApp. Grįžęs į lentpjūvę su mediena, prieš iškraunant ir iškrovęs, bendravo su T. R.. Neminėjo jokių dokumentų. Iš esmės analogiškas aplinkybes liudytojas G. B. nurodė ir apklausiamas pirmosios instancijos teisme.

18. Liudytojas D. V., apklausiamas apeliacinės instancijos teisme, parodė, kad turi individualią įmonę „D. T.“, veiklai vykdyti kartas nuo karto reikalinga žaliava. Gyvena tame pačiame krašte, kur yra girininkija, pažįsta Ž. K.. Kreipėsi į Ž. K. dėl medienos. Šis pasakė, kad yra ir gali atvažiuoti pasižiūrėti. Nuvažiavo, pasižiūrėjo, tarėsi prieš vieną ar dvi dienas iki vežimo. Važiavo pirkti medienos, o ne vogti. Apsižiūrėjo, buvo išrašyta išankstinė sąskaita, kuri turėjo būti apmokėta. Žinojo, kad (duomenys neskelbtini) girininkijoje yra medienos, pasiskambino girininkui K., susitiko ir šis jam parodė, sutarė kainą, išrašė išankstinę sąskaitą 15-20 kietmetrių. Buvo sukalbėta, kad bus išvežta tiesai į „A.“ lentpjūvę. Nepamena kas kalbėjo su vairuotoju, kuris turėjo vežti medieną. Su „A.“ direktoriumi bendravo ne kartą. Turėjo apmokėti sąskaitą ir pasiimti medieną. Turėjo su kita įmone sutartį, kuri turėjo jam padaryti pavedimą, bet pinigai sutartu lauku neįkrito. Žinojo, kad vairuotojas turėjo išeiti atostogų, todėl reikėjo greitai išvežti medieną. Įmonės sąskaitoje nebuvo tiek pinigų, kad apmokėti išankstinę sąskaitą. Su K. sutarė, kad apmoka ir tada išveža medieną. Pirmadienį įkrito pinigai iš „A.“ ir tada pinigus girininkijai už perkamą medieną pervedė tą pačią dieną. Turėjo greitą užsakymą, reikėjo jį vykdyti. Dėl konkrečios išpjovimo datos su „A.“ nebuvo sutarę. Vairuotojui rodė išankstinę sąskaitą, vairuotojas išrašė važtaraštį, vieną jo egzempliorių atidavė liudytojui ir išsiskyrė. Su vairuotoju B. susitiko prie (duomenys neskelbtini) girininkijos, aprodė kur mediana. Jis išrašė važtaraštį, pasikrovė ir išvažiavo. Kur yra mediena parodė Ž. K.. Liudytojui parodžius apžiūrai t. 1, b.1.71 esančią 2018 m. liepos 26 d. išankstinę sąskaitą, nurodė, kad joje yra jo parašas. Pirmadienį pradėjo skambinėti iš urėdijos, kad pavogta mediena, klausė už ką pervedė pinigus. K. jam skambino ir klausė kodėl nėra apmokėjimo, o mediena išvežta. Su K. tą dieną daug kartų skambinosi, aiškinosi dėl apmokėjimo. Vienu metu negalėjo padaryti pilno pavedimo, nes buvo viršytas dienos limitas. Važiavo į banką ir padarė pilną pavedimą. Su T. R. kalbėjosi tada, kai tarėsi, kad jie išpjaus medieną. Su vairuotoju susiskambino, šis pasakė, kad gali parvežti penktadienį į vakarą. Jo pagrindinio telefono paskutiniai skaičiai 024, naudojasi visomis programomis: Viber, WhatsApp. Skambino B., kito telefono numerio neturėjo. B. telefono numerio išsaugojęs neturi. Pavedimą padarė, nes buvo išrašyta išankstinė sąskaita. Važtaraštis buvo apskaitytas buhalterijoje. Vairuotojas išrašė du važtaraščius, vieną davė jam ir pristatė buhalterijai. Suprato, kad medieną perka iš girininkijos. Turėjo sąskaitą apmokėti penktadienį, K. nesakė, kad pirma išsiveš medieną ar, kad vėliau sumokės. Kai pasikrovė medieną, K. neinformavo. Nebuvo būtina informuoti, nes yra sąskaita, medieną nupirkęs. Iš girininkijos pirko pirmą ir paskutinį kartą, perka iš privačių asmenų. Su kai kuriom įmonėm turi sutartis, kad yra mokėjimo atidėjimai. Kai medianą išvežė iš lentpjūvės, skambino K. Po kelių dienų į sąskaitą įkrito pinigai, buvo parašyta už neteisingą pervedimą, pinigus grąžino. Iš esmės analogiškas aplinkybes liudytojas D. V. nurodė ir apklausiamas pirmosios instancijos teisme.

19. Liudytojas T. R., apklausiamas apeliacinės instancijos teisme, parodė, kad yra UAB „A.“ direktorius. Atlieka medienos pjovimo, vežimo darbus. Buvo atvažiavęs Ž. K. (duomenys neskelbtini) girininkijos girininkas, norėjo pasiskolinti padargų. Užsiminė, kad reikės paslaugos kažkam atvežti ir išpjauti medieną. Datos nepamena, bet buvo vidurys savaitės, sakė, kad gal iki penktadienio atveš. Vairuotojas B. žinojo, kad reikės vežti medieną, jam buvo sakęs. Penktadienį B. važiavo į Ukmergę, sakė jam grįžtant susiskambinti ir parvežti medieną. Jam paskambino D. V., sakė, kad derinosi su K., kad reikės pervežti medieną. B. žinojo, kad medieną reikės pervežti į lentpjūvę. Šis paskambino jam ir pasakė, kad atvežė medieną. Liudytojas pasakė sukrauti į atskirtą krūvą. Pirmadienį jis jau buvo atostogose. Pirmadienį ryte jam paskambino K., klausė ar jie vežė medieną. Liudytojas atvažiavo į lentpjūvę, parodė kur ta mediena sukrauta. Jie sakė, kad ta mediena vogta. Rado miškovežyje G. B. paliktą važtaraštį, kuriame nurodyta, kad vežta firmai. Važtaraštis buvo penktadienio datos. Atidavė jį buhalterijai, jie išrašė sąskaitą už transportą, ta firma apmokėjo. K. išsikvietė tyrėjus, jie ten kažką surašė. Girdėjo kaip, būnant lentpjūvės teritorijoje, K. sakė K. išeiti iš darbo savo noru (atgaline data parašyti prašymą išeiti iš darbo). K. jo prašė paprotinti K., kad jis parašytų prašymą išeiti iš darbo, bet liudytojas nesikišo. Tą medieną išsivežė urėdija, jokio pakvitavimo jam nepaliko. Su K. nėra buvęs miško sandėliuose. Važtaraštį surado miškovežyje ar kitoje sutartoje vietoje. Kur buvo palikta šiuo konkrečiu atveju, nepamena. 2018 m. liepos d. 30 į lentpjūvę atvažiavo K., reikalavo krovinio važtaraščių. Ryte atvažiavęs į įmonę rado K. su komanda, jis klausė kur ta mediena, liudytojas parodė. K. atvažiavo vėliau. Yra tokių atvejų buvę darbo praktikoje, kad pirma išveža medieną, paskui sumokami pinigai. K. buvo atvažiavęs į firmą pasiimti padargų ir buvo toks pokalbis, kad reikės išpjauti medieną. Dėl tos atvežtos medienos nieko nebuvo sutarę ką reikės daryti. Atvežė penktadienį, o pirmadienį jau atvažiavo K. su savo komanda. Su V. susipažino tik tada, kai įvyko visi tie reikalai. Krovinio važtaraštį rado, bet kitų dokumentų nebuvo, nes perdavimo akto neturėjo iš ko pareikalauti. Dokumentus turėjo atvežti medienos savininkas. Pagarsinus liudytojo parodymus, nurodė, kad greičiausiai turėjo omeny papildomus dokumentus. Nedalyvavo, kai vairuotojas B. atvežė tą medieną. Važtaraštį rado pirmadienį. Yra lentpjūvės medienos gavimo žurnalas, bet jam nepasisekė jo užvesti, nes pirmadienį ryte atvažiavo K. ir pasakė, kad mediena vogta. Mediena priklausė girininkijai, buvo atvežta iš (duomenys neskelbtini) girininkijos. Medienos gabenimo važtaraštį reikia registruoti mokesčių inspekcijoje. Jeigu rašytų girininkas, jis turi iš karto užregistruoti inspekcijoje ir rašyti važtaraštį, bet, kad tų dalykų nebuvo. Buvo urėdijos toks sukurtas medienos perdavimo aktas. Perduoda medieną pirkėjui ir ta mediena miške yra jau ne girininkijos, o pirkėjo. Pirkėjas susiranda transportininką. Jie rašo kieno mediena, kas vežėjas. Rašo du egzempliorius, vienas jiems, kitas pirkėjui. Tos medienos važtaraštis pas jį yra, poėmis nebuvo padarytas. Pagal tą važtaraštį buvo išrašyta sąskaita V. įmonei. Jeigu urėdija būtų ir vežėjas ir pirkėjas tada reikalinga registruoti, o jeigu 2 juridiniai asmenys tai nereikia registruoti.

20. Liudytojas M. K., apklausiamas apeliacinės instancijos teisme, parodė, kad iki 2018 m. liepos 30 d. dirbo miško apsaugos ir želdinimo inžinieriumi ir laikinai ėjo (duomenys neskelbtini) regioninio padalinio viršininko pareigas. 2018 m. liepos 29 d. (sekmadienį) jam paskambino padalinio meistras N. M. ir pasakė, kad (duomenys neskelbtini) girininkijoje atvažiavę dirbti darbininkai pamatė, kad trūksta ąžuolo rastų 3 sandėliuose ir galimai su tuo susijęs nuteistasis. Dėl medienos dingimo buvo ir anksčiau gandų. Sakė N. M. apvažiuoti aplinkines lentpjūves, pasižiūrėti gal kur matosi ta mediena. Pagal sukrautus rastus ir atliejas M. nustatė, kad galimai rado tuos rastus „A.“ teritorijoje. Pasakė, kad pirmadienį bandys išsiaiškinti ir skambino pavaduotojui A. K., personalo specialistui, meistrui ir dar vienam eiguliui, sakė rinktis 7 valandą ryto. Kai visi susirinko, apkalbėjo susidariusią situaciją. Pavaduotojas pasakė, kad su tuo galimai susijęs girininkas. Buvo nuspręsta sudaryti 2 komandas. T. D. ir L. K., kuri dirbo urėdijoje ekonomiste, išsiuntė paimti į girininkiją griežtos atskaitomybės dokumentų. Kai gavo pranešimą, kad dokumentai paimti, paskambino „A.“ direktoriui ir paprašė įleisti į teritoriją. Atvažiavo direktorius T. R., įsileido į teritoriją ir sakė, kad dokumentus žadėjo atvežti nuteistasis, kad mediena iš (duomenys neskelbtini) girininkijos. Pasiėmė atliejas, pridėjo prie rastų, sutapo. Klausė kaip atsidūrė pas jį ta mediena. Sakė, kad mediena priklauso nuteistajam, kad atvežė su jų transportu. Jam skambino K., kol laukė prie „A.“ ir sakė niekur neiti, kad jis tuoj atvažiuos. K. atvažiavęs sakė, kad baigti, kad viską sutvarkysim, kad nieko nedarom, kad parveš medieną atgal. Iš to buvo galima suprasti, kad siūlo nuslėpti įvykį. Tai gali patvirtinti A. M., N. M., A. K., kurie buvo šalia, kai vyko toks pokalbis. R. tai nueidavo, tai vėl ateidavo prie jų, sakė aiškintis tarpusavyje, kad tai ne jo reikalai. Nereikalavo nuteistojo, kad rašytų pareiškimą išeiti iš darbo savo noru. Nuteistasis liudytojui siūlė visokius variantus kaip nuslėpti tą įvykį. K. pasakė, kad jis gali viską išdėstyti raštu, kad čia vagystė, kad jam gresia atleidimas iš darbo. Su K. nebuvo jokios kalbos apie išankstinės sąskaitos išrašymą, apie pirkėją „D. T.“ ir T. V.. Grįžęs pamatė faktą, kad į urėdijos sąskaitą pervesti pinigai. Pačio įvykio metu, kalbos apie V. kaip pirkėją nebuvo. K. nieko neaiškino apie tos medienos atvežimą, tik prašė nuslėpti, nesakė kas ją pirko. Liudytojas pasakė, kad kvies policiją ir prašys jų pagalbos. Paskambino į jų centrinę administracijos būstinę ir į policiją. K. išvažiavo. Jis davė nurodymą grąžinti pinigus „D. T.“ už medieną, todėl, kad urėdijoje sandoriai vykdomi pagal nustatytą tvarką. Išankstinės sąskaitos blankus girininkai turi, joje turi nurodyti kokia mediena, jos kaina ir kas perka. Girininkas negali parduoti medienos, kol neįkrenta pinigai. Kai sąskaitoje atsiranda pinigai, tada informuojamas girininkas, kad pinigai yra ir gali atkrauti. Girininkas išrašo medienos gabenimo važtaraštį, pakrauna medieną. Apie išankstinę sąskaitą sužinojo tos dienos pavakarę, kai sąskaitoje atsirado pinigai. Važtaraštis tai medienai taip ir neatsirado. Su „D. T.“ savininku kalbėjo, kai pinigai buvo pervesti į urėdijos sąskaitą. Klausė už ką pinigai pervesti. Jis pasakė, kad už ąžuolo ir uosio medieną. Klausė kaip ta mediena atsidūrė lentpjūvėje. V. pasakė, kad pirko medieną iš (duomenys neskelbtini) girininkijos. Apie visą tvarką privalo informuoti girininkas kaip vyksta medienos pardavimas. Turi girininkas informuoti urėdiją apie kiekvieną mažmeninės prekybos atvejį, įmonėje yra tokia tvarka. Tai yra vidiniai susitarimai. Buvo parašytas pareiškimas policijai, o pinigai grąžinti. Tokį važtaraštį galėjo išrašyti girininkas. Vairuotojas gali išsirašyti gabenimo važtaraštį, bet be jų važtaraščio negali vežti. Jų važtaraštis įrodo medienos įsigijimo faktą. Tokio gabenimo dokumento nėra matęs. Medienos gabenimo važtaraštis išrašomas 4 egzemplioriais. Vienas į urėdiją, vienas girininkijoje, vienas vežėjui, o dar vienas medienos pirkėjui. Jeigu veža be tokio dokumento, tai galima daryti išvadą, kad veža nelegaliai. Liudytojas turi teisę reikalauti pradinio medienos įsigijimo dokumento. Tai medienos priėmimo aktas arba medienos važtaraštis konkrečiai medienai, konkrečiame automobilyje. Šitos konkrečios medienos iš (duomenys neskelbtini) girininkijos dokumentų nėra, bet yra išrašytas medienos gabenimo važtaraštis, kai ta mediena iš lentpjūvės buvo pergabenta saugoti į urėdijos teritoriją. Girininko pavaduotojas A. K. informavo 2018 m. liepos 30 d. vakare, kai baigė su policija važinėti po sandėlius, kad kontoroje ant stalo rado išrašytą išankstinę sąskaitą, nors ryte to dokumento nebuvo. Ta išankstinė sąskaita buvo rasta tose patalpose, kur buvo daromos ryte dokumentų poėmis. Programa „Miško skaita“ yra girininkijos programa, į kurią įtraukiami visi darbai, tame trape ir medienos apskaita nuo iškirtimo iki išvežimo ir pardavimo. Į ją įtraukiami griežtos atskaitomybės dokumentai, kurie yra numeruoti, t. y. medienos gabenimo važtaraščiai. Mediena turi būti užforminta miške. Informatikos skyriaus buvo paprašyta pateikti duomenis kada buvo prisijungta prie tos programos ir mediena įvedama į apskaitą, tai buvo nustatyta, kad tą dieną buvo prisijunta apie 12 val., kai jie buvo su policija ir K. šalia nebuvo. Vienintelis žmogus, kuris galėjo įvesti tuos duomenis buvo nuteistasis. Buvo vienas kompiuteris ir prisijungimas suteiktas tai girininkijai. Į tą programą medienos gabenimo važtaraštį galima suvesti duomenis ir vėliau, bet iki kitos dienos 10 val. Taškavimo lapai išrašomi kirtavietėje, iš to pagrindo programa suformuoja medienos priėmimo aktą, kad yra griežtos atskaitomybės dokumentas, kur įforminamas medienos iškirtimo kiekis. Išvežus medieną iš kirtavietės iki miško sandėlio, tai vieta šalia kelio kur gali privažiuoti sunkiasvorė technika, kad pasiimti, pasikrauti ir išvežti medieną. Kad mediena nuo kelio pajudėtų, reikalingas medienos gabenimo važtaraštis, kuris išrašomas vietoje ranka. Jį išrašo girininkas arba žmogus, realizuojantis medieną, kuriam priskirta realizacijos teisė. Pirmą kartą apie „D. T.“ sužinojo po tyrimo, pasivažinėjimo su policija, buhalterija pranešė, kad yra įmoka iš tos firmos. Iš paties K. nieko negirdėjo apie tai. Ta pervesta suma atitiko apytiksliai medienos kainą. Nebuvo jokių asmeniškumų, K. pažįsta nuo 2005 metų, šeimomis bendravę ne kartą. Girininkas medieną turi perduoti miške perdavimo aktu. Medienos perdavimo aktai rašomi tada, kai perkami dideli kiekiai, kada jie netelpa į automobilį. Tas kiekis visas buvo pakrautas, mediena judėjo. M. jam nėra pavaldus. Su juo santykiai tokie patys, kaip ir su K. Medienos, kurią perėmė inventorizacija nebuvo atlikta, iš jo to niekas nereikalavo. Neigia, kad buvo kalba su K. apie jo atleidimą iš darbo. Sakė rašyti pasiaiškinimą arba praneš policijai. Nurodė, kad pasitaiso, suklydo ir teigia, kad pasakė K. išdėstyt viską raštu. Taip nesakė: ,,arba iškviesiu policiją“, liudytojas R. meluoja.

21. Liudytojas N. M., apklausiamas apeliacinės instancijos teisme, parodė, kad 28 dieną šeštadienį ruošėsi į budėjimą, apie 9 val. paskambino medkirtys-operatorius D. J., jie pastebėjo, kad nėra tų ąžuolo rastų, klausė, gal ką liudytojas žino. J. sakė, kad penktadienį apie 18 val. prie jo sustojo K. su mašina, buvo sutrikęs, elgėsi nenatūraliai, paskui jį privažiavo R. ir jie nuvažiavo prie to medžio, todėl padarė prielaidą, kad galbūt tai padarė kaltinamasis, dėl to jam ir neskambino. Žino, kad girininkijai vadovauja vadovas. Šiam neskambino, nes buvo įtarimas, kad jis galėjo būti prisidėjęs prie to. Skambino eiguliui K., jis patvirtino, kad jokių medienų, nieko apie atkrautą medieną nėra. Medieną vyrai penktadienį matė, o šeštadienį jau nematė. Kai penktadienį vyrai baigė darbą, rąstai buvo krūvoj, o šeštadienį, atėjęs į darbą, nerado ir paskambino liudytojui. K. paskambino, nes jis buvo miško želdinimo ir apsaugos inžinierius, laikinas įmonės vadovas. Jonavos padaliny dirbo nuo 2007 metų. Buvo šnekų, kad dingsta mediena, trūksta tūrio, bet įrodymų neturėjo. Iš tų kalbų darė prielaidą, kad girininkas prisidėjęs prie medienos švaistymo. Tikrinimų, komisijų dėl to nebuvo, nes tam reikia už rankos pagauti. 2018 m. liepos 30 d. lentpjūvėje atsidūrė ryte apie 8.30-9 val., nes per tvorą matė sukrautą medieną, kuri buvo nukirsta. Atvažiavus, sulaukė signalo iš kitos komandos, kuri buvo girininkijoje. Tą komandą sudarė K. ir G., liudytojas, K., K., M.. Skambino ,,A.“ savininkui, kad įsileistų ir parodytų medieną. Jis nesutiko, bet vėliau įsileido. Turėjo kelmų iškarpas, paaiškėjo, kad tas medis yra iš (duomenys neskelbtini) girininkijos. R. sakė, kad dokumentų neturi medienai, bet gali juos atvežti. T. R. medienos savininku įvardino K. Po kiek laiko atvyko K., pamatė, kad turi įrodymus. K. pats skambino K. paklausti, kodėl iš jo ima dokumentus, bet M. liepė jam atvažiuoti. K. atvažiavo pats. Jie parodė, kad turi įrodymus, jis sutriko, pripažino, kad ta mediena iš girininkijos, aiškino, kad lyginasi kažkokius likučius. Kad mediena parduota, neužsiminė, V. neminėjo. R. prašė pateikti medienos dokumentus, jis sakė, kad nieko neturi, kad atvažiuos savininkas K. ir viską atveš. K. buvo padėti balti lapai, kad rašytų paaiškinimą, jis blaškėsi, prašė susitarti, pamiršti. Tūrio neatitiktis atsiranda, jeigu iš sandėlio kažkas išgaruoja, neužpajamuoja. Atliejas sekmadienį darė liudytojas, tą pačią dieną buvo susitikęs su K. Kai J. paaiškino, kad paskui jį važiavo R., nuvažiavo ten ir per tvorą matėsi, kad ten yra šviežio medžio, o paskui įsitikino, kad tas medis iš girininkijos. V. nežino. J. K. matė vakare apie šeštą valandą, jie nuvažiavo sau, jis - sau. Jokių sunkvežimių jis negirdėjo. K. pažįsta nuo 2009 metų, su juo yra nei draugai, nei priešai. Liudytojo funkcijos - medienos ruošos meistras. J. - valdo miško kirtimą, yra jo pavaldume. Penktadienį apie medienos išvežimus informacijos neturėjo. Realizacijai yra kitas vadovas. Jeigu ateitų į darbą ir nerastų tos krūvos, būtų pasiaiškinęs. Su darbuotojais bendrauja ir šeštadieniais. Realizacija vyksta darbo laike. J. vienintelį kartą tada paskambino, kad kažką išveža. Kai šeštadienį sužinojo apieš šią informaciją, norėjo pasiteirauti, ar atkrovė, skambino K. Anksčiau su pardavimais susijusi buvo visa girininkija. Galėjo būti, kad K. buvo susijęs su ta mediena. Skambino būtent jam, nes taip sugalvojo ir dėl to, kad J. K. matė su R., važiuojant į tą pusę J. K. pasakė, kad dokumentų atkrovimo nemato, jis - eigulys. Komandą sudarė įmonės laikinas vadovas. Kai pamatė tą medį, paskambino K., susitiko, nutarė daryti atliejas. Prašė J. nuvažiuoti dar į du sandėlius, jis pasakė, kad nėra ir kituose sandėliuose, todėl buvo aišku, kad tai ne iš gatvės, o kažkas iš savų. Kad žmogus, nedirbantis girininkijoje, rastų sandėlius, šansų nedaug. Jam nežinoma, kad K. su K. konfliktuotų. Iš esmės analogiškas aplinkybes liudytojas N. M. nurodė ir apklausiamas pirmosios instancijos teisme.

22. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas Z. A. parodė, kad vykstant medienos pardavimui, pirmiausia išrašomi dokumentai, pervedami pinigai ir pakraunama mediena. UAB ,,D. T.“ ir Jonavos urėdija nebuvo sudariusi jokių sutarčių.

23. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas A. S. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad jis yra UAB ,,A.“ direktorius. Įmonė ne vienus metus bendradarbiauja su IĮ ,,D. T.“. Įmonės savininkas D. V. yra žodžio žmogus, dar niekada nėra neatlikęs jo bendrovės užsakymo ne laiku. Jei užsakymas dėl durų pagaminimo būna didesnės apimties, tada D. V. įmonei padaro avansinį pavedimą, o po to atsiskaito pilnai. Jei bendrovė konkrečiam durų užsakymui turi pakankamai lėšų, atsiskaito iš karto. 2018 metų liepos mėnesį UAB ,,A.“ pateikė įmonei ,,D. T.“ užsakymą laminuotos plokštės apdirbimui. Užsakymas buvo apie 11 500 eurų apimties. Pamena, kad pervedė apie 5 000 eurų avanso, bet tiksliai negali pasakyti kada liepos mėnesį (t. 1 b. l. 152).

24. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas A. M. parodė, kad 2018 m. liepos 30 d. vyko į ,,A.“ lentpjūvę, kadangi buvo įtarta, kad joje yra girininkijos mediena. Nuteistasis M. K. siūlė susitarti, kad nuslėpti faktą, jog mediena neapskaityta. Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja L. K. parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini) urėdijoje ir ji buvo išsiųsta su T. D. paimti griežtos atskaitomybės dokumentų iš (duomenys neskelbtini) girininkijos, įtariant, kad įvykdyta medienos vagystė. Paėmė medienos gabenimo važtaraščius, pirkimo-pardavimo sutartis, atliekų pardavimo aktus, o sąskaitos su ,,D. T.“ nebuvo. Iš esmės analogiškas aplinkybes apklausiamas parodė ir liudytojas T. D., apklaustas pirmosios instancijos teisme.

25. Priimdamas skundžiamą nuosprendį, pirmosios instancijos teismas, rėmėsi ir rašytiniais byloje esančiais įrodymais: pareiškimu, kuriame nurodomos aplinkybės dėl galimai pavogtos medienos (t. 1 b. l. 1-5); Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl pjautinių ąžuolo ir uosio rąstų kokybės įvertinimo“, kuriuo buvo nustatinėjama medienos kubatūra (t. 2 b. l. 5-23); įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo buvo apžiūrėta UAB ,,A.“ lentpjūvė (t. 1 b. l. 27-30), specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nustatyti su sistema ,,Miško skaita“ dirbę naudotojai (t. 1 b. l. 55-60), tarnybiniu pranešimu dėl Ž. K. priklausančio telefono numerio įeinančių ir išeinančių skambučių ir trumpųjų žinučių išklotinės analizės, kuris liudija apie nuteistojo bendravimą su T. R., D. V., G. B. (t. 2 b. l. 24-41, 50-51).

26. Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, atlikęs įrodymų tyrimą ir apklausęs liudytojus, įvertinęs bylos duomenis, apygardos teismas konstatuoja, jog Ž. K. buvo nepagrįstai pripažintas kaltu dėl vagystės, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, nes, iš naujo įvertinus byloje esančius įrodymus, atlikus įrodymų tyrimą, konstatuojama, kad Ž. K. veiksmuose nėra BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties.

27. Nuteistasis Ž. K. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai neigė savo kaltę, paaiškindamas, kad su D. V. susitarė, kad pastarajam parduos medieną, priklausančią girininkijai. Išrašė išankstinę sąskaitą medienos pirkimui-pardavimui ir su D. V. žodžiu susitarė, kad, padarius pavedimą už medieną, nuteistasis išrašys perdavimą ir leis išvežti medieną. Teigė, kad D. V. jo neinformavo apie tai, kad išsiveža medieną ir taip buvo pažeista prekybos mediena tvarka. Šias nuteistojo nurodytas aplinkybes patvirtino liudytojas D. V., teigdamas, kad išsivežė girininkijai priklausančią medieną anksčiau laiko, t. y. nepervedęs už ją pinigų girininkijai pagal išankstinę sąskaitą, kadangi tuo metu įmonės sąskaitoje buvo nepakankamas pinigų likutis ir reikėjo skubiai vykdyti užsakymą. Teigė, kad, pirmadienį, gavęs lėšų į įmonės banko sąskaitą, padarė bankinį pavedimą girininkijai. Liudytojas G. B. patvirtino, kad T. R. nurodymu, penktadienį pervežė medieną iš girininkijos sandėlių į UAB ,,A.“. D. V. jam nurodė kur ir kokią medieną pervežti. Perveždamas medieną, turėjo išankstinę sąskaitą ir važtaraštį. Liudytojas T. R. (UAB ,,A.“ direktorius) nurodė, kad Ž. K. jam minėjo, kad reikės atvežti ir išpjauti medieną. Jis pasakė vairuotojui B., kad reikės vežti medieną. Jam paskambino D. V. ir pasakė, kad tarėsi su nuteistuoju ir reikės vežti medieną. Penktadienį G. B. pasakė, kad šis susiskambintų ir atvežtų medieną. Paskambinęs G. B. pranešė, kad atvežė medieną. Pirmadienį nuvykus į darbovietę, G. B. automobilyje rado penktadienio data važtaraštį dėl medienos vežimo įmonei.

28. Minėta, kad vagystės objektas – svetimas, t. y. kaltininkui nepriklausantis turtas (kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą). Nagrinėjamu atveju Ž. K. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo VĮ Valstybinių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) regioninio padalinio (duomenys neskelbtini) girininkijos girininku. VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos miškų urėdo 2016 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų girininko pareiginių nuostatų (toliau – Nuostatai) 3.9 punkte numatyta, kad girininkas nustatyta tvarka parduoda nenukirstą mišką ir kitus miško išteklius bei pagamintą produkciją (t. 1 b. l. 77). Su šiais pareiginiais nuostatais pasirašytinai buvo supažindintas Ž. K.. Kaip matyti iš Nuostatų, Ž. K. buvo suteikta teisė valdyti ir disponuoti girininkijos turtu, tame tarpe ir nukirsta mediena, t. y. nuteistasis veikė kaip girininkijos atstovas pagal jo einamas pareigas ir suteiktus įgaliojimus. Be to, aplinkybė, kad rąstai priklausė girininkijai, buvo žinoma ir liudytojams D. V., T. R. bei G. B.. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju nenustatytas objektyvusis vagystės požymis – dalykas (svetimas turtas), kadangi išvežta iš girininkijos mediena nelaikytina svetimu turtu nuteistajam, kadangi jam buvo suteikti įgaliojimai pagal Nuostatus ja disponuoti. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad tuo atveju, kai asmeniui yra suteikiami įgalinimai disponuoti tam tikru svetimu turtu ir jis peržengia jam suteiktus įgalinimus, siekdamas turtinės naudos, kaltininko veiksmai gali būti vertinami kaip turto iššvaistymas arba pasisavinimas (BK 183-184 straipsniai). Ikiteisminio tyrimo metu prokuroras netyrė versijų dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 183 – 184 straipsniuose. Pažymėtina ir tai, kad apylinkės teisme prokuroras taip pat nekeitė kaltinimo pagal LR BK 184 str. Prokuroras priimto nuosprendžio neskundė. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ir šių nusikalstamų veikų kontekste vertino byloje esančius įrodymus ir neįžvelgė minėtų nusikalstamų veikų požymių Ž. K. veiksmuose. Tai patvirtina neginčijamas byloje esantis įrodymas – D. V. bankinis pavedimas už girininkijai priklausančią medieną.

29. Kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju taip pat nenustatytas vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė, pasireiškianti tiesiogine tyčia. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad Ž. K. turėjo tikslą užvaldyti girininkijai priklausantį turtą (nepaisant to, kad, kaip jau minėta, šis turtas jau vien nėra laikomas svetimu nuteistajam). Vien tai, kad D. V. išvežė medieną, neapmokėjęs išankstinės sąskaitos ir sandoris atliktas nesilaikant girininkijai priklausančios medienos pardavimo taisyklių, įtvirtintų Prekybos valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis tvarkos aprašu, patvirtinu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 972 (43 punktas – mažmeninėje prekyboje parduotą medieną pirkėjas gali išsigabenti iš pardavėjo sandėlio tik sumokėjęs visą kainą), nesudaro pagrindo pripažinti, kad Ž. K. pagrobė medieną. Pagrindžiant šią išvadą, akcentuojama, kad nuteistasis D. V. pateikė išankstinio apmokėjimo sąskaitą, mediena buvo gabenama su važtaraščiu (t. 3 b. l. 178), o tai paneigia versiją, kad Ž. K. turėjo tyčią pavogti girininkijai priklausančią medieną. Juo labiau, kad D. V. padarė bankinį pavedimą už girininkijai priklausančią medieną (t. 1 b. l. 71-75). Nors liudytojas M. K. teigia nežinojęs apie nuteistojo sudarytą medienos pardavimo sandorį su D. V., tačiau pažymima, kad nei Nuostatai, nei jokie kiti dokumentai nenurodo prievolės girininkui informuoti apie sudarytą sandorį.

30. Liudytojai G. B., D. V., T. R. paneigė vagystės faktą, o patvirtino, kad mediena buvo nupirkta iš miškų girininkijos. Taip pat rašytiniai dokumentai: išankstinė sąskaita, važtaraštis, bankinis pavedimas apmokėti už medieną patvirtina, kad buvo medienos pirkimo-pardavimo sandoris.

31. Akcentuojama ir tai, kad liudytojas N. M. teigė šeštadienį ryte sužinojęs apie dingusią medieną (liudytojas K. teigė sužinojęs sekmadienį), tačiau nieko nedarė, nekvietė policijos, o veiksmų ėmėsi tik pirmadienį. Vien ši aplinkybė teisėjų kolegijai kelia pagrįstų abejonių, ar nagrinėjamu atveju, išties, kaip teigia apeliantas, buvo tiesiog siekiama Ž. K. priversti išeiti iš darbo. Teismo vertinimu, M. K., sužinojęs apie galimą medienos vagystės faktą, turėjo iškart kviesti policiją, o ne pačiam aiškintis aplinkybes, daryti tyrimą ir spaudimą nuteistajam. Tai, kad M. K. siekė, jog Ž. K. išeitų iš darbo, patvirtino pats liudytojas M. K., nors apklausiamas apeliacinės instancijos teisme dėl šios aplinkybės painiojosi ir keitė parodymus, nurodydamas kardinaliai tarpusavyje prieštaringas aplinkybes. Be to, liudytojas T. R. patvirtino girdėjęs, kaip M. K. liepė nuteistajam atgaline data rašyti prašymą išeiti iš darbo, liepė net liudytojui įsikišti ir daryti spaudimą nuteistajam. Šios aplinkybės liudija apie priešiškų santykių egzistavimą tarp nuteistojo ir liudytojo M. K., kuris akivaizdžiai suinteresuotas bylos baigtimi ir priešiškai nusiteikęs nuteistojo atžvilgiu. Įvertintina ir tai, kad įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), Ž. K. atleidimas iš darbo buvo pripažintas neteisėtu (t. 4 b. l. 4-21). Liudytojas N. M., papildomai apklausiamas atliekant byloje įrodymų tyrimą, nurodė, kad sužinojęs apie galimą vagystės faktą, neskambino Ž. K., siekdamas išsiaiškinti pats aplinkybes. Minėjo, kad ir anksčiau buvo kalbų, kad iš girininkijos galimai vagiama mediena, tačiau nebuvo atliekami jokie tyrimai, patikrinimai.

32. Atsižvelgiant į tai, kad Ž. K. dėl BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo išteisinamas, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, skundžiamas nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas). Daiktiniai įrodymai – dvi kompiuterinės laikmenos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 3 punktu,

nusprendė:

nuteistojo Ž. K. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. lapkričio 8 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį:

Ž. K. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Ž. K. taikomą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Daiktinius įrodymus – 2 kompiuterines laikmenas palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai: Jūratė JakubonienėGytis VečerskasValdas Vitunskas