Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 2A-369-524/2022

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-05-06
Bylos Nr.: 2A-369-524/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-02599-2021-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Erika Misiūnienė, Irma Čuchraj, Almantas Padvelskis
Ieškovas: R. P.
Atsakovas: E. G., uždarajai akcinei bendrovei „Elektros projektavimas“, akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“

Kategorijos

2.4.2.10Savininko teisių apsauga

Civilinė byla Nr. 2A-369-524/2022Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02599-2021-1Procesinio sprendimo kategorija 2.4.2.10 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 6 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovams E. G., uždarajai akcinei bendrovei „Elektros projektavimas“, akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams E. G., UAB „Elektros projektavimas“, AB „Energijos skirstymo operatorius“ prašydamas:

1) pripažinti negaliojančiais kaip sudarytus dėl apgaulės 2019 m. gegužės 20 d. pareiškimus dėl žemės naudojimo sąlygų sklypuose, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);

2) įpareigoti atsakovus AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Elektros projektavimas“, elektros darbų užsakovą E. G. pagal solidarinę atsakomybę panaikinti transformatorinės MT-695 apsaugos zoną jo sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perkeliant transformatorinę į kitą vietą ar kitaip pertvarkant elektros tinklus;

3) nustatyti atsakovams dviejų mėnesių terminą nuo sprendimo įsigaliojimo dienos antrame punkte nurodytam įpareigojimui atlikti;

4) įpareigoti atsakovę AB „Elektros skirstymo operatorius“ nutraukti transformatorinės MT-695 eksploataciją, jei nustatytu terminu nebus panaikinta transformatorinės MT-695 apsaugos zona ieškovo sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Teismo posėdžio, vykusio 2021 m. spalio 28 d., metu ieškovas R. P. nurodė, jog nori dar patikslinti savo ieškinio reikalavimus ir, atsakovams sutikus, teismo posėdžio metu ieškovas patikslino savo ieškinio reikalavimus žodžiu, užfiksuojant garso įraše. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, jog atsisako savo pirmojo reikalavimo pripažinti 2019 m. gegužės 20 d. jo pareiškimus negaliojančiais kaip sudarytus dėl apgaulės, nes mano, kad šis reikalavimas yra perteklinis. Ieškovas teismo posėdžio metu kreipėsi į teismą prašydamas:

1) įpareigoti atsakovus solidariai panaikinti transformatorinės MT-695 apsaugos zoną jo sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perkeliant transformatorinę į kitą vietą ar kitaip pertvarkant elektros tinklus;

2) nustatyti atsakovams dviejų mėnesių terminą nuo sprendimo įsigaliojimo dienos antrame punkte nurodytam įpareigojimui atlikti;

3) įpareigoti atsakovę AB „Energijos skirstymo operatorius“ nutraukti transformatorinės MT-695 eksploataciją, jei nustatytu terminu nebus panaikinta transformatorinės MT-695 apsaugos zona jo sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

3. Ieškinyje nurodoma, kad pasirašyti jam atsakovas E. G. pateikė du pareiškimus dėl žemės naudojimo sąlygų su nurodyta data 2019 m. gegužės 20 d. ir su iš anksto paruoštu tekstu (ieškovui reikėjo įrašyti į pareiškimus tik savo rekvizitus). Pareiškimai buvo adresuoti AB „Energijos skirstymo operatorius“. Viename iš šių pareiškimų buvo nurodyta, kad jis neprieštarauja, jog AB „Energijos skirstymo operatorius“ pagal su ieškovu suderintą statybos projektą Nr. EP-2019-023-TP suformuotų ieškovo sklype Nr. (duomenys neskelbtini) elektros linijų apsaugos zoną, kurios dydis būtų 0,0010 ha (10 kv. m). Kitame analogiškame pareiškime – ieškovas neprieštarauja, kad elektros linijų apsaugos zona būtų suformuota sklype Nr. (duomenys neskelbtini) ir kad šios zonos dydis būtų 0,0004 ha (4 kv. m). Ir vienas, ir kitas pareiškimas buvo surašyti vienu egzemplioriumi. Prie pareiškimų nebuvo pridėti priedai. Sutiko pasirašyti pareiškimus. Atsakovas E. G. patvirtino ieškovo parašus pareiškimuose ir pasiliko pareiškimus sau. Tačiau nei statybos projekto, nei planų (pareiškimų priedų) E. G. ieškovui suderinti nepateikė. Elektros linijų apsaugos zonų vieta liko raštiškai nesuderinta.

Atsiliepimas

4. Atsakovai E. G. ir UAB „Elektros projektavimas“ atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5. Atsakovai E. G. ir UAB „Elektros projektavimas“ atsiliepime į ieškinį nurodė, jog 2019 m. balandžio mėnesį E. G. kreipėsi į AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), prijungimo prie AB „Energijos skirstymo operatorius“ skirstomųjų tinklų. 2019 m. balandžio 15 d. jam buvo išduotos prisijungimo sąlygos Nr. TS19-23483. Vykdydamas AB „Energijos skirstymo operatorius“ išduotas technines sąlygas, E. G. projekto parengimui kreipėsi į UAB „Elektros projektavimas“. Pagal UAB „Elektros projektavimas“ 2019 m. gegužės mėn. parengtą projektą buvo numatyta E. G. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatyti mažo gabarito modulinę tranzitinę transformatorinę, transformatorinės prijungimui nuo oro linijos atramų bei objekto, adresu (duomenys neskelbtini), prijungimui pagal išduotas sąlygas nutiesti projekte numatytas kabelių linijas. Pagal 2019 m. gegužės mėnesį UAB „Elektros projektavimas“ parengtą projektą suprojektuoto energetikos objekto apsaugos zonos turėjo patekti į ieškovui priklausantį žemės sklypą, todėl buvo reikalingas ieškovo sutikimas, kad jis neprieštarauja, jog AB „Energijos skirstymo operatorius“ suformuos energetikos objekto apsaugos zoną pagal su ieškovu suderintą projektą. AB „Energijos skirstymo operatorius“ generalinio direktoriaus įsakymu buvo patvirtintas „Servitutų ir (ar) kitų teisių naudotis kitiems asmenims priklausančiais žemės sklypais ir (ar) statiniais nustatymo proceso aprašas“ ir tipiniai pareiškimų priedai, tarp jų 7 priedas – Tipinio pareiškimo dėl žemės naudojimo sąlygų (fiziniam asmeniui) forma. Būtent šiuo aprašu ir tipiniu priedu Nr. 7, kuriuose naudojamos sąvokos „energetikos objektas“, „elektros linija“ arba „tinklai“, UAB „Elektros projektavimas“ pasinaudojo parengiant 2019 m. gegužės 20 d. ieškovui pasirašyti skirtus pareiškimus dėl žemės naudojimo sąlygų. UAB „Elektros projektavimas“ pareiškimus parengė 2019 m. gegužės 20 d., įrašant šią datą į pareiškimus ir kitus su konkrečiu projektu ir žemės sklypais susijusius duomenis, kad ieškovui, susipažinus su projektu (planu), tik reikėtų įrašyti savo asmens duomenis ir pasirašyti.

6. Atsakovai E. G. ir UAB „Elektros projektavimas“ atsiliepime į ieškinį teigia, kad, 2019 m. gegužės 23 d. susitikęs su ieškovu, E. G. su savimi turėjo ne tik pareiškimus, bet ir parengtus projekto planus, kuriuos parodė ieškovui ir viską detaliai jam paaiškino. Kadangi E. G. turėjo tik po vieną pareiškimų egzempliorių, ieškovo prašymu, pareiškimus, juos pasirašius, E. G. tuoj pat nufotografavo ir išsiuntė ieškovui elektroniniu paštu į jo nurodytą elektroninį paštą. Pateiktame teismui 2019 m. projekto plane, su kuriuo ieškovas buvo supažindintas, aiškiai matosi E. G. žemės sklype projektuojama transformatorinė, požeminė elektros linija ir 10 kv. m elektros tinklų apsaugos zona ieškovui priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš pateikto plano, nei E. G. žemės sklype, nei valstybinės žemės infrastruktūros koridoriuje projektuojamų elektros linijų apsaugos zonos ieškovo sklype nebuvo numatytos ir į ieškovo sklypą nepatenka. Todėl visiškai nepagrįstas ieškovo argumentas, kad jam buvo parodytas fiktyvus brėžinys ir kad jis buvo apgautas. Ieškovas matė projektą–planą, suprato, kokių elektros tinklų, t. y. transformatorinės ir į ją ateinančių–iš jos išeinančių požeminių kabelių apsaugos zonos yra nustatomos ir kurioje jo sklypo vietoje jos yra. Ieškovas, teigdamas, kad ginčo sandoriai sudaryti dėl atsakovo apgaulės, privalo apgaulę įrodyti, tačiau ieškinyje pateiktų duomenų turinys neteikia pagrindo išvadai apie apgaulės buvimą. Todėl visiškai nepagrįstas atsakovo teiginys, jog ginčijamus sutikimus jis pasirašė dėl apgaulės.

7. Atsakovai E. G. ir UAB „Elektros projektavimas“ atsiliepime į ieškinį nurodė, jog suderinus projektą su visomis institucijomis ir su ieškovu, gavus ieškovo sutikimą dėl apsaugos zonų nustatymo, projektas buvo pateiktas AB „Energijos skirstymo operatorius“. Tačiau 2019 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo Elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 1-127, 241 punktas, įtvirtinantis pareigą kartu su paraiška pateikti vartotojo objekto – gyvenamojo namo – statybą leidžiantį dokumentą. Todėl buvo priimtas sprendimas vykdyti prisijungimą prie planuojamo statyti žemės sklype (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, kuriam statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas. 2019 m. spalio 29 d. E. G. iš AB „Energijos skirstymo operatorius“ gavo prisijungimo sąlygas Nr. TS19-78257 ūkinio statinio–pastato, adresu (duomenys neskelbtini), prijungimui prie AB „Energijos skirstymo operatorius“ skirstomųjų tinklų. Pagal šias prisijungimo sąlygas buvo pakoreguotas projekto pavadinimas, tačiau visi projektiniai sprendiniai liko nepakeisti. Apsaugos zonų, patenkančių į ieškovo žemės sklypą, vieta bei dydis nepasikeitė. Kadangi projektiniai sprendiniai nepasikeitė, pakartotinai projekto suderinti su ieškovu nereikėjo. Parengus projektą ir įvykdžius kitas teisės aktuose ir prisijungimo sąlygose nustatytas pareigas, projektas buvo perduotas AB „Energijos skirstymo operatorius“, kuri atliko statybos darbus ir 2020 m. vasario 28 d. pradėjo eksploatuoti transformatorinę. Vėliau, faktiškai atlikus darbus, paaiškėjo, kad apsaugos zona yra 10,384 kv. m, t. y. 38,4 kv. cm didesnė, nei suprojektuota. Remiantis proporcingumo kriterijais, 38,4 kv. cm 6 035 kv. m ploto žemės sklype tesudaro 0,0063 procento, t. y. itin menką dalį, tai laikytina leistina paklaida, kuri realiai ieškovo teisių nepažeidžia. Šiame žemės ūkio paskirties sklype ieškovas yra deklaravęs ganyklas ir pievas, daugiau nei 5 metus už jas gauna žemdirbio išmokas. Nustatytos apsaugos zonos nekeičia pagrindinio žemės sklypo naudojimo būdo ir nepažeidžia savininko teisių.

8. Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį dėl transformatorinės MT-695 perkėlimo atmesti kaip nepagrįstą.

9. Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad vykdydama jai nustatytą pareigą prijungti vartotojų įrenginius prie skirstymo sistemos, pagal parengtą ir su atitinkamomis institucijomis suderintą projektą, įrengdama energetikos objektą nurodytame žemės sklype, nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų, todėl ieškovo reikalavimas yra iš esmės nepagrįstas ir todėl turėtų būti atmestas. Atsakovo E. G. elgesys įrengiant ir žemės sklype nustatant energetikos objekto apsaugos zoną visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas ginčo energetikos objektą priskiria kilnojamiesiems daiktams, jo 75 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad elektros energijos persiuntimui skirtos žemos ir vidutinės įtampos elektros oro linijos, oro kabeliai, požeminių kabelių linijos ir įrenginiai, įskaitant transformatorinėse pastotėse įrengtus įrenginius, kartu su požeminių kabelių kanalais, linijas laikančiomis atramomis ir kitais priklausiniais, laikomi kilnojamaisiais daiktais. Modulinė transformatorinė MT-695 yra kilnojamasis daiktas, tai yra metalinis konteineris–dėžė, pagaminta gamykloje iš metalo plokščių ir pristatyta atsakovui E. G. jau sukomplektuota, metalinės transformatorinės laikančiosios konstrukcijos sumontuotos gamykloje, o ne statybos vietoje atliekant statybos darbus, kaip tai reglamentuota Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje. Elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 6 dalis nustato, kad skirstomųjų tinklų operatoriai tiesti naujus perdavimo, skirstomuosius tinklus ar įrengti kitus elektros įrenginius tinklų operatoriui nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje turi teisę tik sudarę sutartis su žemės savininku ar gavę savininko sutikimą arba įstatymu nustatyta tvarka nustačius žemės servitutą. Iš atsakovo užsakymu parengto projekto sprendinių matyti, kad energetikos objektas buvo projektuojamos atsakovui nuosavybės teise priklausančioje žemėje. Pagal Elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 6 dalį energetikos objektų statybai turėjo būti gautas žemės savininko sutikimas. Taip pat turėjo būti gautas ir žemės savininko sutikimas elektros tinklų apsaugos zonoms nustatyti. Ieškovas 2019 m. gegužės 20 d. pasirašė pareiškimus dėl žemės naudojimo sąlygų, kuriais sutiko, kad energetikos objektams žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), būtų nustatyta apsaugos zona, plotas 0,0004 ha, o žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), būtų nustatyta apsaugos zona, plotas 0,0010 ha. Taigi žemės savininkas patvirtino, kad energetikos objektas buvo projektuojamas gretimame žemėje sklype, o jam nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose būtų suformuotos energetikos objektui apsaugos zonos.

10. Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepime į ieškinį teigia, jog ji yra skirstomųjų tinklų operatorius, t. y. viešosios teisės reguliuojamas juridinis asmuo, tai savaime suponuoja viešojo intereso egzistavimą. Tai reiškia, jog vykdydama visuomenei reikšmingą veiklą AB „Energijos skirstymo operatorius“ turi pareigą veikti taip, jog jos veiklai skiriamos lėšos būtų panaudojamos pagal paskirtį ir laikantis racionalumo principo. Pažymėtina, jog vykdydama naujų elektros skirstomųjų tinklų įrengimo darbus AB „Energijos skirstymo operatorius“ siekia suteikti teisės aktų nustatytas paslaugas elektros energijos vartotojams, taip užtikrinant jų viešąjį interesą gauti elektros energiją. Vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo 39 straipsniu, skirstomųjų tinklų operatorius privalo rekonstruoti esamus ir įrengti naujus skirstomuosius tinklus, techniškai eksploatuoti, prižiūrėti, valdyti ir plėtoti jam priklausančius skirstomuosius tinklus ir jungiamąsias linijas su kitais elektros tinklais, užtikrindamas patikimą skirstomųjų tinklų įrenginių darbą, efektyvų ir saugų tiekimą ir kt. Šių pareigų nevykdymas ar nesavalaikis vykdymas jau savaime reikštų teisės aktų pažeidimą. Taigi skirstomųjų tinklų eksploatavimas ir naujų tokių tinklų įrengimas yra ne privatus AB „Energijos skirstymo operatorius“ interesas, o įstatymuose numatyta pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso elektros energijos vartotojų interesai, t. y. viešojo intereso užtikrinimas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo R. P. po 550 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovams E. G. ir UAB „Elektros projektavimas“.

12. Teismas nurodė, kad atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ atstovės paaiškinimais, pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad naujo elektros vartotojo prijungimo paslauga yra matuojama kilovatvalandės kaina plius metrai nuo transformatorinės vietos, todėl priešingai nei nurodo ieškovas, ieškovui siekiant įsivesti į turimus sklypus elektrą, bus ekonomiškai palanku, kad transformatorinė būtų įrengta kuo arčiau jo sklypų. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas E. G., teikdamas paraiškas ir projektą, AB „Energijos skirstymo operatorius“ įrengdama ginčo objektą atsakovui E. G. nuosavybės teise priklausančiame sklype, nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų. Vien aplinkybė, jog ieškovas, pasirašydamas 2019 m. gegužės 20 d. pareiškimus dėl žemės naudojimo sąlygų, nesuprato ar nesitikėjo, jog gretimame sklype bus įrengta transformatorinė ir jai bus suformuota apsaugos zona, kuri pateks ir į jo sklypą, nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovo teisės yra pažeistos. Duomenų, kad teisės aktuose būtų įtvirtinta pareiga atsakovams gauti dar atskirą papildomą ieškovo rašytinį sutikimą tik dėl kilnojamojo daikto – transformatorinės – įrengimo ir jos apsaugos zonos suformavimo byloje nėra. Bylos nagrinėjimo metu ieškovui R. P. buvo išaiškinta teisė turėti atstovą. 2021 m. rugsėjo 22 d. parengiamojo posėdžio metu ieškovui išaiškinta ir suteikta galimybė susirasti atstovą, tačiau ieškovas tokia teise pasinaudoti atsisakė, nurodydamas, jog turi pakankamai teisinių žinių vesti šią bylą pats. Išanalizavęs rašytinių įrodymų visumą, šalių, atstovių paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismas darė išvadą, jog ieškovas bylos nagrinėjimo metu neįrodė aplinkybių, kuriomis remiasi reikšdamas ieškinį. Byloje nėra duomenų, jog atsakovai E. G., UAB „Elektros projektavimas“, AB „Energijos skirstymo operatorius“ būtų pažeidę teisės aktų reikalavimus atliekant projektavimo, modulinės transformatorinės įrengimo, prisijungimo prie elektros tinklų darbus. Byloje nėra duomenų, kad modulinės transformatorinės įrengimui teisės aktai nustatytų reikalavimą pateikti dar papildomą atskirą ieškovo rašytinį sutikimą bei kad byloje pateikti 2019 m. gegužės 20 d. pareiškimai dėl žemės naudojimo sąlygų būtų nepakankami ir neatitinkantys teisės aktų reikalavimų. Išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šalių, atstovių paaiškinimus, teismas pripažino, kad ieškovo ieškinys neįrodytas ir nepagrįstas, todėl atmestinas. Ieškinį atmetus, atsakovams iš ieškovo priteistinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos. Iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovai E. G. ir UAB „Elektros projektavimas“ patyrė po 550 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Taigi atsakovams iš ieškovo priteistina po 550 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

13. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:

Žemesnės instancijos teismas

1) įpareigoti atsakovus AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Elektros projektavimas“ ir elektros darbų užsakovą E. G. pagal solidarinę atsakomybę panaikinti transformatorinės MT-695 apsaugos zoną ieškovo sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perkeliant transformatorinę į kitą vietą ar kitaip pertvarkant elektros tinklus;

2) nustatyti atsakovams terminą nurodytam įpareigojimui atlikti du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;

3) uždrausti atsakovei AB „Elektros skirstymo operatorius“ eksploatuoti transformatorinę MT-695, jei nustatytu terminu nebus panaikinta šios transformatorinės apsaugos zona ieškovui nuosavybės teise priklausančiame sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

14. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nesprendė pagrindinio bylos ginčo, t. y. nenusprendė, ar 2019 m. gegužės 20 d. pareiškimas gali sukelti teisines pasekmes bylos šalims, ar negali ir ar šį pareiškimą galima laikyti sutikimu su transformatorinės apsaugos zonos nustatymu ar negalima. Teismas netyrė ir nevertino nei ieškovo, nei atsakovų įrodymų ir nepasisakė dėl tokių svarbių bylai aplinkybių, kurios atsakytų į klausimus: ar buvo su ieškovu derintas elektros tinklų projektas, ar buvo prie 2019 m. gegužės 20 d. pareiškimo pridėtas ieškovo sklypo planas su pažymėtomis jame apsaugos zonomis, ar atsakovų UAB „Elektros projektavimas“ ir E. G. pateiktas teismui brėžinys, kuriame atvaizduotas elektros tinklų planas, nėra suklastotas ir, kokiam energetikos objektui buvo skirta apsaugos zona, nurodyta 2019 m. gegužės 20 d. pareiškime. Teismas nepasisakė ir dėl ieškovo teiginių, nurodytų ieškinyje, jog 2019 m. gegužės 20 d. pareiškimas dėl žemės naudojimo sąlygų yra niekinis, kaip negaliojantis pagal įstatymą. Jis yra ne notarinės formos ir tariamasis. Teismas nepasisakė ir dėl ieškovo argumento, jog nesuderinus su ieškovu projekto (projekto suderinimą ieškovas supranta kaip pasirašymą brėžinyje, nurodant datą bei parašant žodį „suderinta“) ir nesant sklypo plano su pažymėtomis apsaugos zonų vietomis, 2019 m. gegužės 20 d. pareiškimas negali sukelti jokių teisinių pasekmių. Ta aplinkybė, kad pagal projektą elektros linijų apsaugos zona ieškovo sklype nebuvo numatyta, tik patvirtina aplinkybę, jog 2019 m. gegužes 20 d. pareiškimas kaip vienašalis sandoris yra tariamas. Teismas net aprašomoje sprendimo dalyje nepaminėjo bylai svarbios aplinkybės, jog nepraėjus nė dvejiems mėnesiams po 2019 m. gegužės 20 d. pareiškimų pasirašymo buvo rengiama servituto sutartis, pagal kurią transformatorinės apsaugos zona ieškovo sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo numatyta net 144 kv. m dydžio. Šis faktas taip pat patvirtina, jog 2019 m. gegužės 20 d. pareiškimas buvo skirtas ne transformatorinės apsaugos zonai ieškovo sklype nustatyti.

15. Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas netyrė ir nevertino turinčių reikšmės bylai įrodymų, todėl nenustatė, ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176 straipsnio 1 dalis). Priimdamas sprendimą teismas neįvertino įrodymų, nekonstatavo, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, ir tuo pažeidė CPK 265 straipsnio 1 dalį. Motyvuojamojoje sprendimo dalyje teismas nenurodė įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimo, nenurodė ir argumentų, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, ir tuo pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktus. Teismas, nesiremdamas nė vienu konkrečiu faktu ar įrodyta aplinkybe, padarė išvadas, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, kuriomis remiasi reikšdamas ieškinį ir kad jo ieškinys neįrodytas ir nepagrįstas, todėl atmestinas. Teismas tik abstrakčiai nurodė, kad šios išvados padarytos išanalizavus aptartų ir byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, išanalizavus ir įvertinus šalių, jų atstovų paaiškinimus. Nors teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje ir nurodomos nustatytos aplinkybės, bet jos neturi reikšmės bylai. Nurodytos aplinkybės nei patvirtina, nei paneigia ieškovo reikalavimų pagrįstumą. Iš nurodomų aplinkybių neaišku, kokį dalyką norima patvirtinti ar paneigti. Todėl iš esmės byla yra be motyvų. Jei teismas būtų ištyręs ir įvertinęs ieškovo paaiškinimus, jog su juo nebuvo suderintas projektas ir prie pareiškimo nebuvo pridėtas sklypo planas su pažymėtomis apsaugos zonų vietomis ir jog teismui pateiktas atsakovų UAB „Elektros projektavimas“ ir E. G. 2019 m. gegužės mėn. brėžinys – elektros tinklų planas – yra suklastotas, to būtų pakakę teigti, jog 2019 m. gegužės 20 d. pareiškimas negali sukelti jokių teisinių pasekmių. Nes 2019 m. gegužės 20 d. pareiškime aiškiai nurodoma, jog apsaugos zona turi būti nustatyta pagal suderintą su ieškovu projektą. Taigi teismo sprendimas turėjo būti kitoks. Procesinių teisės normų pažeidimas turėjo įtakos neteisingam teismo sprendimo priėmimui. Nuo 2020 m. sausio 1 d. sumažėjus transformatorinės apsaugos zonos normai (Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas Nr. ??-2166), nebuvo jokio būtinumo šią apsaugos zoną nustatyti ieškovo sklype. Tereikėjo pakoreguoti projektą, pastatyti transformatorinę 1,6 m didesniu atstumu toliau nuo ieškovo sklypo ir apsaugos zona būtų nustatyta, neišeinant už atsakovui E. G. priklausančio sklypo ribų.

16. Atsakovai E. G. ir UAB „Elektros projektavimas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

17. Atsakovai E. G. ir UAB „Elektros projektavimas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo, jog vien tai, kad ieškovui nepatinka pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytos faktinės aplinkybės ir išdėstyti jam nepalankūs sprendimo priėmimo motyvai, nereiškia, kad teismas neatliko objektyvaus byloje esančių įrodymų vertinimo ir kad teismo procesinis sprendimas yra nemotyvuotas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamajame sprendime glausta forma nurodė byloje nustatytas aplinkybes, argumentus, kuriais remdamasis priėmė skundžiamą sprendimą. Įstatyme įtvirtinta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną byloje šalių išsakytą ar pateiktą argumentą. Taip pat teismas neturi nagrinėti ir vertinti įrodymų bei argumentų, nesusijusių su pareikštais reikalavimais ir (ar) susijusių su reikalavimais, kurių ieškovas bylos nagrinėjimo metu atsisakė. Atsižvelgiant į tai, kad teismo posėdžio metu ieškovas atsisakė patikslinto ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančiais kaip sudarytus dėl apgaulės 2019 m. gegužės 20 d. pareiškimus dėl žemės naudojimo sąlygų sklypuose, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), todėl teismas pagrįstai nenagrinėjo ieškovo argumentų, susijusių su pareiškimų galiojimu. Tam, kad būtų pagrindas pripažinti 2019 m. gegužės 20 d. pareiškimus dėl žemės naudojimo sąlygų negaliojančiais dėl notarinės formos reikalavimo nesilaikymo, turi būti nustatyta, jog įstatymuose tokio turinio pareiškimui nustatytas toks reikalavimas. Tačiau nė vienas įstatymas tokio reikalavimo nenustato. Teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio negaliojimą, ir tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį negaliojančiu. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės ir pareigos spręsti klausimo dėl 2019 m. gegužės 20 d. pareiškimo pripažinimo negaliojančiu, kadangi ieškovas atsisakė šio patikslinto ieškinio reikalavimo.

18. Atsakovai E. G. ir UAB „Elektros projektavimas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą teigia, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-22 patvirtintų Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių, galiojusių projekto rengimo metu, nuostatos šiuo konkrečiu atveju nereikalavo projekto suderinimo su ieškovu. Pagal 2019 m. gegužės mėn. UAB „Elektros projektavimas“ parengtą projektą suprojektuoto energetikos objekto apsaugos zonos turėjo patekti į ieškovui priklausantį žemės sklypą, todėl buvo reikalingas ieškovo sutikimas, kad jis neprieštarauja, jog UAB „Elektros projektavimas“ suformuos energetikos objekto apsaugos zoną pagal su ieškovu suderintą projektą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovas pasirašė UAB „Elektros projektavimas“ generalinio direktoriaus įsakymu standartinius pareiškimus dėl žemės naudojimo sąlygų, kuriuose naudojamos sąvokos „energetikos objektas“, „elektros linija“ arba „tinklai“, kad byloje pateikti 2019 m. gegužės 20 d. pareiškimai dėl žemės naudojimo sąlygų būtų nepakankami ir neatitinkantys teisės aktų reikalavimų. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog duomenų, kad teisės aktuose būtų įtvirtinta pareiga atsakovams gauti dar atskirą, papildomą ieškovo rašytinį sutikimą tik dėl kilnojamojo daikto – transformatorinės – įrengimo ir jos apsaugos zonos suformavimo, byloje nėra. Atsakovai pateikė į bylą projekto planą, parengtą vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-22 patvirtintomis Elektros įrenginių įrengimo bendrosiomis taisyklėmis, su kuriuo ieškovas buvo supažindintas. Plane aiškiai matosi E. G. žemės sklype projektuojama transformatorinė, požeminė elektros linija ir 10 kv. m elektros tinklų apsaugos zona ieškovui priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl ieškovo argumentai, kad planas su pažymėtomis apsaugos zonomis jam nebuvo pateiktas susipažinti, yra nepagrįsti. Susitikęs su ieškovu, E. G. su savimi turėjo ne tik pareiškimus, bet ir parengtus projekto planus, kurie buvo parodyti ir išaiškinti ieškovui. Ieškovo prašymu, jo pasirašytus pareiškimus atsakovas E. G. nufotografavo ir išsiuntė ieškovui elektroniniu paštu į ieškovo nurodytą elektroninį paštą. Šias aplinkybes patvirtina teismui pateikto elektroninio laiško kopija ir pareiškimų nuotraukų kopijos, iš kurių matyti prie pareiškimų pridėtų planų fragmentai su projektuotojo pavadinimu „Elektros projektavimas“, projekto vadovo J. Š. vardu ir pavarde bei antspaudu „Investicinių projektų valdymo komandos inžinierius D. K.“. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad vien aplinkybė, jog ieškovas, pasirašydamas pareiškimus dėl žemės naudojimo sąlygų, nesuprato ir nesitikėjo, kad gretimame sklype bus įrengta transformatorinė ir bus suformuota transformatorinės apsaugos zona, kuri pateks į jo sklypą, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovo teisės yra pažeistos.

19. Atsakovai E. G. ir UAB „Elektros projektavimas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo, jog ieškovo sutikimai, kaip vienašaliai sandoriai, nebuvo tariami. Pareiškimuose buvo nurodytos sąlygos, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos bus taikomos nuo jų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą, kad ieškovas įsipareigoja šių sąlygų laikytis, kad atskiras pranešimas savininkui nebus siunčiamas, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ turi teisę patekti į šias apsaugos zonas be ieškovo atskiro sutikimo, akivaizdžiai sukūrė AB „Energijos skirstymo operatorius“ teises, o ieškovui pareigas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas E. G. parengė projektą, įvykdė teisės aktuose ir prisijungimo sąlygose nustatytas pareigas. Pagal šį projektą „AB „Energijos skirstymo operatorius“ atliko statybos darbus ir 2020 m. vasario 28 d. pradėjo eksploatuoti transformatorinę. Ginčo objekto – transformatorinės apsaugos zona yra 10,384 kv. m, t. y. 38,4 kv. cm didesnė, nei suprojektuota. Todėl teismas pagrįstai nusprendė, jog, remiantis proporcingumo kriterijais, 38,4 kv. cm 6 035 kv. m ploto žemės sklype tesudaro 0,0063 procento, t. y. itin menką dalį, tai laikytina leistina paklaida. Teismas pagrįstai konstatavo, kad transformatorinės apsaugos zona neviršija ieškovo 2019 m. gegužės 20 d. pareiškime nurodytos apsaugos zonos dydžio. Ieškovas nenurodė, kur turėtų būti perkelta ginčo transformatorinė, siekiant nepažeisti kitų, byloje net neįtrauktų dalyvauti asmenų, teisių ir teisėtų interesų. Taigi tokio teisių gynimo būdo pripažinimas reikštų proporcingumo, teisinio apibrėžtumo ir pagarbos įgytoms teisėms principų pažeidimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.2 straipsnis), nes įstatymas draudžia įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar darytų žalos kitiems asmenims (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Transformatorinės ir elektros tinklų perkėlimui reikalingos didelės sąnaudos, be to, ieškovas nepagrindė, kad 34,8 kv. cm didesnė apsaugos zona realiai pažeistų jo, kaip žemės sklypo savininko, teises.

20. Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

21. Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad 2019 m. gegužės 20 d. pasirašant pareiškimus dėl žemės naudojimo sąlygų, galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintos Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Apsaugos zonos nurodytos VI skyriuje, kuris vadinasi Elektros tiekimo linijų apsaugos zonos. Todėl ir pareiškimuose buvo nurodytos elektros linijų apsaugos zonos. Elektros linijų apsaugos zonos buvo skirtos visiems elektros tinklams, neišskiriant jas į oro, kabelines, požemines ar transformatorinių. Vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo 75 straipsniu, įrengiant tinklus operatoriui nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje su žemės savininku yra pasirašoma servituto sutartis. Kai į žemės sklypą patenka tik apsaugos zona, su žemės savininku nėra pasirašoma servituto sutartis – tokiu atveju žemės savininko prašoma pasirašyti pareiškimą dėl žemės naudojimo sąlygų. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas, kurio ketvirtame skyriuje yra reglamentuojama elektros tinklų apsaugos zonos ir joje taikomos specialiosios sąlygos. Skyrius vadinasi Elektros tinklų apsaugos zonos ir jose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Pagal šio įstatymo 23 straipsnį nurodoma, jog nustatomos šios elektros tinklų apsaugos zonos ir nurodama kokiems tinklams. Vis dėlto apsaugos zonos ir šiame įstatyme nurodomos kaip elektros tinklų apsaugos zonos. Pats ieškovas bylos nagrinėjimo metu atsisakė reikalavimo pripažinti jo pasirašytus 2019 m. gegužės 20 d. pareiškimus negaliojančiais dėl apgaulės. Pirmosios instancijos teismas tai paminėjo savo sprendime. Prie pareiškimų dėl žemės naudojimo sąlygų buvo pridėti žemės sklypo planai. Taigi ieškovui buvo pateikta visa būtina informacija. Šias aplinkybes patvirtina teismui pateikto elektroninio laiško kopija ir pareiškimų nuotraukų kopijos.

22. Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad vien aplinkybė, jog ieškovas, pasirašydamas 2019 m. gegužės 20 d. pareiškimus dėl žemės naudojimo sąlygų, nesuprato ar nesitikėjo, jog gretimame sklype bus įrengta transformatorinė ir jai bus suformuota apsaugos zona, kuri pateks ir į jo sklypą, nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovo teisės yra pažeistos. Vien tai, kad ieškovui nepatinka pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytos faktinės aplinkybės ir išdėstyti jam nepalankūs sprendimo priėmimo motyvai, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas neatliko objektyvaus byloje esančių įrodymų vertinimo ir kad teismo procesinis sprendimas yra nemotyvuotas. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė byloje nustatytas faktines aplinkybes, argumentus, kuriais remdamasis priėmė sprendimą. Įstatyme įtvirtinta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną byloje šalių išsakytą ar pateiktą argumentą. Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, nagrinėti su ieškinio dalyku ir pagrindu susijusius įrodymus. Atsižvelgiant į tai, kad teismo posėdžio metu ieškovas atsisakė patikslinto ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančiais 2019 m. gegužės 20 d. pareiškimus dėl žemės naudojimo sąlygų sklypuose, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teismas pagrįstai nenagrinėjo ieškovo argumentų, susijusių su minėto pareiškimo galiojimu. Teismas neturi nagrinėti ir vertinti įrodymų bei argumentų, nesusijusių su pareikštais reikalavimais ir (ar) susijusių su reikalavimais, kurių ieškovas bylos nagrinėjimo metu atsisakė. AB „Energijos skirstymo operatorius“ byloje pateikė nemaža rašytinių įrodymų (technines sąlygas, situacijos planą, naujojo vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartis ir t. t.) ir nurodė teisinį reglamentavimą, pagrindžiantį jos poziciją. Tuo tarpu ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo argumentus. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs visus į bylą pateiktus įrodymus bei išaiškinęs ir nustatęs visas faktines aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Įvertinus paminėtas aplinkybes, manytina, jog pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas turi būti netenkintas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

24. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

25. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimas, kuriuo atmestas ieškovo R. P. ieškinys (patikslintas) atsakovams E. G., UAB „Elektros projektavimas“, AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, kuriuo buvo prašoma:

2) nustatyti atsakovams dviejų mėnesių terminą nuo sprendimo įsigaliojimo dienos antrame punkte nurodytam įpareigojimui atlikti;

4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

26. Apeliacinis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą netyrė ir nevertino turinčių reikšmės bylai įrodymų, todėl nenustatė, ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis), neįvertino įrodymų, nekonstatavo, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, ir tuo pažeidė CPK 265 straipsnio 1 dalį, motyvuojamojoje sprendimo dalyje teismas nenurodė įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimo, nenurodė ir argumentų, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, ir tuo pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktus.

27. Apeliacinės instancijos teisme pagal apeliacinio skundo motyvus pasisakytina: ar buvo su ieškovu derintas elektros tinklų projektas, ar buvo prie 2019 m. gegužės 20 d. pareiškimo pridėtas ieškovo sklypo planas su pažymėtomis jame apsaugos zonomis, ar atsakovų UAB „Elektros projektavimas“ ir E. G. pateiktas teismui brėžinys, kuriame atvaizduotas elektros tinklų planas, nėra suklastotas ir kokiam energetikos objektui buvo skirta apsaugos zona, nurodyta 2019 m. gegužės 20 d. pareiškime. Pasisakytina dėl apelianto 2019 m. gegužės 20 d. pareiškimo dėl žemės naudojimo sąlygų pripažinimo niekiniu, kaip negaliojančiu pagal įstatymą, t.y. dėl ieškovo teisių pažeidimo nustatant transformatorinės MT-695 apsaugos zoną jo sklypuose.

Faktinės bylos aplinkybės

28. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypai – buvęs (duomenys neskelbtini) ir buvęs (duomenys neskelbtini), kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Tarp ieškovui nuosavybės teise priklausančių sklypų yra atsakovui E. G. priklausantis žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovui nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai yra žemės ūkio paskirties, ieškovas nėra pateikęs paraiškos prisijungti prie elektros tinklų.

29. Siekiant savo turimą žemės sklypą naudoti pagal paskirtį ir jame įsirengti gyvenamąjį namą, atsakovui E. G. reikėjo įsivesti elektrą, dėl to jis kreipėsi į atsakovę AB „Energijos skirstymo operatorius“.

30. Atsakovas E. G. 2019 m. spalio 29 d. iš AB „Energijos skirstymo operatorius“ gavo prisijungimo sąlygas Nr. TS19-78257 ūkinio statinio–pastato, esančio (duomenys neskelbtini), prijungimui prie AB „Energijos skirstymo operatorius“ skirstomųjų tinklų. Vykdant šias prisijungimo sąlygas, atsakovė UAB „Elektros projektavimas“ parengė projektą, o atsakovas E. G. ir ieškovas R. P. pasirašė standartinius 2019 m. gegužės 20 d. pareiškimus dėl žemės naudojimo sąlygų.

31. Ieškinyje nurodoma, kad pasirašymui jam atsakovas E. G. pateikė du pareiškimus dėl žemės naudojimo sąlygų su nurodyta data 2019 m. gegužės 20 d. ir su iš anksto paruoštu tekstu (ieškovui reikėjo įrašyti į pareiškimus tik savo rekvizitus). Pareiškimai buvo adresuoti AB „Energijos skirstymo operatorius“. Viename iš šių pareiškimų buvo nurodyta, kad jis neprieštarauja, jog AB „Energijos skirstymo operatorius“ pagal su ieškovu suderintą statybos projektą Nr. EP-2019-023-TP suformuotų ieškovo sklype Nr. (duomenys neskelbtini) elektros linijų apsaugos zoną, kurios dydis būtų 0,0010 ha (10 kv. m). Kitame analogiškame pareiškime – ieškovas neprieštarauja, kad elektros linijų apsaugos zona būtų suformuota sklype Nr. (duomenys neskelbtini) ir kad šios zonos dydis būtų 0,0004 ha (4 kv. m). Ir vienas, ir kitas pareiškimas buvo surašyti vienu egzemplioriumi. Prie pareiškimų nebuvo pridėti priedai. Sutiko pasirašyti pareiškimus. Atsakovas E. G. patvirtino ieškovo parašus pareiškimuose ir pasiliko pareiškimus sau.

32. Atsakovui E. G. parengus projektą ir įvykdžius kitas teisės aktuose ir prisijungimo sąlygose nustatytas pareigas, projektas buvo perduotas AB „Energijos skirstymo operatorius“, kuri atliko statybos darbus. Atsakovo E. G. žemės sklype buvo įrengta modulinė transformatorinė MT-695, kuri yra kilnojamasis daiktas ir nuosavybės teise priklauso AB „Energijos skirstymo operatorius“, kuri 2020 m. vasario 28 d. pradėjo eksploatuoti transformatorinę. Ginčo objekto – transformatorinės – apsaugos zona yra 10,384 kv. m, t. y. 3840 kv. cm arba 0,384 kv. m didesnė nei suprojektuota ieškovo 6 035 kv. m ploto žemės sklype, ir sudaro 0,0064 procento.

Dėl ieškovo teisių pažeidimo nustatant transformatorinės MT-695 apsaugos zoną jo sklypuose

33. 2021 m. spalio 28 d. teismo posėdyje apeliantas nurodė, jog nori patikslinti savo ieškinio reikalavimus ir, atsakovams sutikus, teismo posėdžio metu ieškovas patikslino savo ieškinio reikalavimus žodžiu, užfiksuojant garso įraše. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, jog atsisako savo pirmojo reikalavimo pripažinti 2019 m. gegužės 20 d. jo pareiškimus negaliojančiais kaip sudarytus dėl apgaulės, nes laiko, kad šis reikalavimas yra perteklinis.

34. Civilinis procesas grindžiamas bendruoju proceso dalyvių elgesio dispozityvumo principu (CPK 13 straipsnis), kuris reiškia laisvą proceso dalyvių disponavimą jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas lemia, jog tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio / priešieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas ir vėliau nusprendžia dėl procesinių teisių įgyvendinimo. Taigi tiek teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas, tiek ir procesinių teisių įgyvendinimas priklauso ginčo šalims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-313/2020 14 punktą). Tačiau visais atvejais teismas privalo išsiaiškinti šalių ginčo esmę ir apimtį, jų pateiktus įrodymus, preliminariai įvertinti teisinį santykį, dėl kurio kilo ginčas, surasti taikytiną teisės normą ir jos pagrindu nustatyti įrodinėjimo dalyką, esant pagrįstam šalių prašymui, išreikalauti įrodymus, patikrinti įrodymų ryšį su įrodinėjimo dalyku (įrodymų sąsajumą), įrodymų leistinumą, prireikus patikslinti šalių pareigą įrodinėti ir atlikti kitus veiksmus, reikalingus tinkamam bylos išnagrinėjimui (CPK 159 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnio 1 dalis, 225 straipsnio 1 punktas, 226 straipsnis, 227 straipsnio 4 dalis, 230 straipsnio 1 dalis).

35. Įvertinus apelianto patikslinto ieškinio reikalavimus nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo motyvu, jog pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino nei ieškovo, nei atsakovų įrodymų ir nepasisakė dėl tokių svarbių bylai aplinkybių, kurios atsakytų į klausimus: ar buvo su ieškovu derintas elektros tinklų projektas, ar buvo prie 2019 m. gegužės 20 d. pareiškimo pridėtas ieškovo sklypo planas su pažymėtomis jame apsaugos zonomis, ar atsakovų UAB „Elektros projektavimas“ ir E. G. pateiktas teismui brėžinys, kuriame atvaizduotas elektros tinklų planas, nėra suklastotas ir kokiam energetikos objektui buvo skirta apsaugos zona, nurodyta 2019 m. gegužės 20 d. pareiškime.

36. Teisminio nagrinėjimo dalyką sudaro reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kuris turi būti suformuluotas ieškinyje, tačiau ieškovas šio reikalavimo atsisakė. Atsižvelgiant į tai, kad teismo posėdžio metu ieškovas atsisakė patikslinto ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančiais 2019 m. gegužės 20 d. pareiškimus dėl žemės naudojimo sąlygų sklypuose, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teismas pagrįstai nenagrinėjo ieškovo argumentų, susijusių su minėto pareiškimo galiojimu.

37. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kai sandoris nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio negaliojimą, ir tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2012; 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-248/2017, 37 punktas).

38. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008, 2013 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; kt.).

39. Ieškovo pareiškimuose (t.1, b. l. 8–11) buvo nurodyta, kad jis neprieštarauja, jog AB „Energijos skirstymo operatorius“ pagal su ieškovu suderintą statybos projektą Nr. EP-2019-023-TP suformuotų ieškovo sklype Nr. (duomenys neskelbtini) elektros linijų apsaugos zoną, kurios dydis būtų 0,0010 ha (10 kv. m). Kitame analogiškame pareiškime – ieškovas neprieštarauja, kad elektros linijų apsaugos zona būtų suformuota sklype Nr. (duomenys neskelbtini) ir kad šios zonos dydis būtų 0,0004 ha (4 kv. m).

40. Atsakant į apeliacinio skundo motyvą, jog teismas net aprašomojoje sprendimo dalyje nepaminėjo bylai svarbios aplinkybės, jog nepraėjus nė dvejiems mėnesiams po 2019 m. gegužės 20 d. pareiškimų pasirašymo buvo rengiama servituto sutartis, pagal kurią transformatorinės apsaugos zona ieškovo sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo numatyta net 144 kv. m dydžio, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto nurodomas servituto sutarties projektas nepažeidė ieškovo teisių, nes byloje įrodyta, jog atsakovo E. G. žemės sklype buvo įrengta modulinė transformatorinė MT-695, kurios apsaugos zona yra 10,384 kv. m, t. y. 3840 kv. cm arba 0,384 kv. m didesnė nei suprojektuota ieškovo 6 035 kv. m ploto žemės sklype, ir sudaro 0,0064 procento viso sklypo dydžio. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas ieškinyje nurodė, jog šios servituto sutarties nepasirašė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jos nevertino.

41. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas, įrodęs jam padarytų nuostolių faktą, savo teises gali ginti Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 75 str. nustatyta tvarka ir jame nurodytais pagrindais.

42. 2019 m. gegužės 20 d. pasirašant pareiškimus dėl žemės naudojimo sąlygų, galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintos Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Apsaugos zonos nurodytos VI skyriuje, kuris vadinasi Elektros tiekimo linijų apsaugos zonos. Paminėtame teisės akte yra nurodyta, kad elektros oro linijos apsaugos zona – žemės juosta ir oro erdvė tarp dviejų vertikalių plokštumų, lygiagrečių elektros linijos ašiai, matuojant horizontalų atstumą nuo kraštinių jos laidų. Elektros oro linijos apsaugos zonos plotis nustatomas atsižvelgiant į šios linijos įtampą. Elektros linijų apsaugos zonos buvo skirtos visiems elektros tinklams, neišskiriant jas į oro, kabelines, požemines ar transformatorinių. Vadovaujantis elektros energetikos įstatymo 75 straipsniu, įrengiant tinklus operatoriui nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje su žemės savininku yra pasirašoma servituto sutartis. Kai į žemės sklypą patenka tik apsaugos zona, su žemės savininku nėra pasirašoma servituto sutartis – tokiu atveju žemės savininko prašoma pasirašyti pareiškimą dėl žemės naudojimo sąlygų.

43. Tik 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas, kurio ketvirtame skyriuje yra reglamentuojama elektros tinklų apsaugos zonos ir joje taikomos specialiosios sąlygos. Skyrius vadinasi Elektros tinklų apsaugos zonos ir jose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Pagal šio įstatymo 23 straipsnį nurodoma, jog nustatomos šios elektros tinklų apsaugos zonos ir nurodama, kokiems tinklams, o 24 straipsnyje elektros tinklų apsaugos zonų dydis.

44. Atsakant į apeliacinio skundo motyvą, jog pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino ieškovo paaiškinimų, jog su juo nebuvo suderintas projektas ir prie pareiškimo nebuvo pridėtas sklypo planas su pažymėtomis apsaugos zonų vietomis ir jog teismui pateiktas atsakovų UAB „Elektros projektavimas“ ir E. G. 2019 m. gegužės mėn. brėžinys – elektros tinklų planas – yra suklastotas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovai E. G. ir UAB „Elektros projektavimas“ su atsiliepimu į ieškinį pateiktu elektroniniu laišku, išsiųstu 2019 m. gegužės 23 d. ieškovui, įrodė, kad parengtus projekto planus išsiuntė ieškovui. Pateiktame 2019 m. projekto plane, su kuriuo ieškovas buvo supažindintas, matosi E. G. žemės sklype projektuojama transformatorinė, požeminė elektros linija ir 10 kv. m elektros tinklų apsaugos zona ieškovui priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

45. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovo E. G. žemės sklype įrengta modulinė transformatorinė MT-695, kuri 2020 m. vasario 28 d. buvo pradėta eksploatuoti, pagal ieškinio reikalavimus turi būti perkelta į kitą vietą, nes byloje neįrodyta, jog ši transformatorinė buvo pastatyta be ieškovo sutikimo ir kad jos apsauginė zona pažeidžia ieškovo teises.

46. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad byloje visa apimtimi taikomas civilinio proceso rungtyniškumo principas, šalys privalo įrodyti savo nurodomas aplinkybes, teismas nėra aktyvus, o apeliantas, privalėjęs pagrįsti ir įrodyti savo teiginius dėl ginčo transformatorinės pastatymo ir jos apsauginės zonos nustatymo neteisėtumo, to nepadarė. Ieškovas byloje nenuginčijo atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateiktų rašytinių įrodymų – techninių sąlygų, situacijos plano, naujojo vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutarties, savo rašytų pareiškimų, todėl tenkinti apeliacinio skundo nėra pagrindo.

47. Teisėjų kolegija, nesutikdama su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą tinkamai motyvuoti sprendimą, pažymi, jog proceso normų nereikalaujama sprendime perteikti įrodymų turinio, o tik juos įvertinti, jų pagrindu nustatant tam tikras aplinkybes, t. y. teismas glausta forma motyvuojamojoje dalyje turi nurodyti nustatytas aplinkybes, pateikti įrodymų vertinimą, argumentus, dėl kurių atmeta kai kuriuos įrodymus (CPK 270 straipsnio 3 dalies 1–3 punktai).

Apeliacinės instancijos teismo išvada

48. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir vertino byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

49. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

50. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus. Prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienoje instancijoje tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015 ir joje nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016 20 punktą).

51. Pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovai E. G. ir UAB ,,Elektros projektavimas“ patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodyto maksimalaus dydžio (8.11 punktas), todėl atsakovams priteisiamos iš apelianto.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš R. P. atsakovams E. G. ir uždarajai akcinei bendrovei „Elektros projektavimas“ po 250 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Irma ČuchrajErika MisiūnienėAlmantas Padvelskis