Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės Irenos Beliačic atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo K. G. skundą dėl antstolės Irenos Beliačic veiksmų, suinteresuotieji asmenys Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 Policijos komisariatas, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba, antstolė Irena Beliačic.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas K. G. pateikė skundą dėl antstolės Irenos Beliačic veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolės 2017 m. spalio 12 d. patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama pareiškėjo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiems; tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems. Nurodė, kad skundžiamas patvarkymas apriboja pareiškėjo teises įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už nuteistojo artimųjų pervestas pinigines lėšas į laivės atėmimo įstaigos sąskaitą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 konstatuota, kad teisės aktuose nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų. Vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto. Išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA. Tuo atveju, jeigu lėšos buvo nurašytos, kaip darbo užmokestis, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 4 skyriuje (733-734 straipsniai) numatytu reglamentavimu išieškojimo iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtinai įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoti negalima. Nagrinėjamu atveju skundžiamu antstolės patvarkymu iš pareiškėjo yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant to, ar jos viršija MMA, ar ne, todėl nelieka jokių pajamų, kurias galima būtų naudoti savo reikmėms.Antstolė Irena Beliačic 2017-11-14 patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui.Nurodė, kad vykdant išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0011/13/01825 ir vykdomojoje byloje Nr. 0011/13/02364, 2017 m. spalio 12 d. buvo priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo bei patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. CPK 739 straipsnyje įtvirtintos sumos, iš kurių išieškoti negalima. Pažymėjo, kad vykdomojoje byloje nėra duomenų apie minėtame straipsnyje nurodytų lėšų nurašymą ar gavimą. Įstatymuose nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų, todėl pagrindo panaikinti lėšų areštą nėra. Jeigu yra nurašytos lėšos, iš kurių išieškojimas yra negalimas, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo nurodymo išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui nurašytų lėšų kilmė patvirtinančius dokumentus, ir tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 dienas grąžinamos skolininkui. Pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktiką CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatos yra aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. CPK LI skyriuje (733-743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro apskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamas, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios MMA, paneigia poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas. Išieškojimas iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, yra galimas, išskyrus atvejus, kai neviršijanti vieno MMA skolininko turima suma patenka į skolininko turto, iš kurio išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Skolininkas nepateikė duomenų apie tai, kad iš jo išieškotos lėšos, iš kurių būtų draudžiama vykdyti išieškojimą (CPK 739 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 4 d. nutartimi pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino antstolės Irenos Beliačic 2017 m. spalio 12 d. patvarkymą Nr. S-17-1136031 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad antstolei skundžiamu patvarkymu vykdant išieškojimą iš skolininko lėšų pataisos namų administruojamoje sąskaitoje, kurias jis periodiškai gauna iš artimųjų po išieškojimo pradėjimo, šios lėšos laikytinos ne pareiškėjo iki tol turėtu turtu, o kitomis pajamomis, todėl antstolio veiksmai vertintini pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK 733-743 straipsniai). Pažymėjo, kad aptartos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų, gaunamų iš artimųjų į įkalinimo įstaigoje esančią sąskaitą, išieškojimas visiškai negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).Teismas padarė išvadą, kad antstolė, priimdama skundžiamą patvarkymą, nesiaiškino, kokia dalis pareiškėjo įkalinimo įstaigos sąskaitoje esančių lėšų laikytina jos turtu CPK XLVII skyriaus nuostatų prasme, t.y. kokia pinigų suma pareiškėjai yra likusi iš jos gautų pajamų pradedant išieškojimą, tačiau nukreipė išieškojimą į pareiškėjos gaunamas lėšas, nesilaikydama CPK 733-743 straipsniuose nustatytų ribojimų išieškojimui iš skolininko pajamų.

Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu antstolė Irena Beliačic prašo nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundą atmesti.Nurodo, kad remiantis kasacinio teismo praktika suformuota civilinėje byloje Nr. 3K-154-313/2016 išieškojimas iš skolininko pajamų dalies neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA yra galimas, išskyrus atvejus, kai neviršijanti vieno MMA skolininko suma turima patenka į skolininko turto, iš kurio išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, sąrašą. Mano, kad galima areštuoti bei nukreipti išniekojimą į pareiškėjo, atliekančio bausmę pataisos namuose, asmeninėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas. Lėšos, patenkančios į pareiškėjo sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 straipsnyje nurodytus atvejus, šios lėšos pareiškėjui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į tokias lėšas. Vykdomojoje byloje nėra duomenų apie CPK 739 straipsnyje nurodytų sumų gavimą. 2017-12-13 jokių lėšų iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje nėra gauta. Trečiųjų asmenų pervedamos lėšos nėra prilyginamos darbo užmokesčiui ir joms nėra taikoma nurodyta CPK 733-743 straipsniuose nustatyta tvarka. Pažymi, kad skolininko nurodyta kasacinio teismo praktika negalima remtis, kadangi išaiškinimas pateiktas dėl tvarkos išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ir (ar) jam prilygintų pajamų, o nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžia išieškojimą iš piniginių lėšų, kurios bus gautos iš trečiųjų asmenų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).Nustatyta, kad atliekant vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0011/13/01825 ir vykdomojoje byloje Nr. 0011/13/02364 antstolė 2017 m. spalio 12 d. priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui K. G. priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S-17-11-36031. Antstolė konstatavo, jog pagal CPK 688 straipsnį ji areštuoja 23,17 Eur skolos ir 115,80 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 138,97 Eur, iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių įstaigos Kybartų pataisos namai administruojamoje sąskaitoje.Apeliantės nuomone, nagrinėjamu atveju vykdant išieškojimą, galima areštuoti bei nukreipti išieškojimą į visas skolininko, atliekančio bausmę pataisos namuose, asmeninėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas, nes šios lėšos nepatenka į CPK 739 straipsnyje nurodytus atvejus. Antstolė nurodo, jog šios lėšos skolininkui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į tokias lėšas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 98 straipsnis numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat numato teisę atnešti grynus pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, perlaidomis gauti ir atnešti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą, o nuteistiesiems, turintiems teisę turėti pinigų jie perduodami. Piniginės lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kurias nuteistasis gali naudoti BVK ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, įskaitant ir savo būtiniausiems poreikiams patenkinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, aiškindama vykdymo proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš skolininkams fiziniams asmenims priklausančių pajamų tvarką išaiškino, kad apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, 27 punktas). Kartu išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio išskaitų dydį, nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, 45 punktas). Išskaitų iš skolininko pajamų ribojimas MMA dydžio atžvilgiu yra taikomas, atsižvelgiant į per vieną mėnesį gaunamas skolininko pajamas, nepriklausomai nuo to, ar jos gaunamos periodiškai, ar kartą, ar kelis kartus per mėnesį. Toks aiškinimas išplaukia iš aplinkybės, kad įstatymo leidėjas kaip atskaitos tašką, nustatant ir diferencijuojant išskaitų dydį, pasirinko būtent teisės aktais nustatyto dydžio – vienos minimaliosios mėnesinės algos – pajamų dalį, taip siekdamas apsaugoti ir skolininko teises, kad jam liktų dalis gaunamų pajamų kas mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, 47 punktas).Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, šiuo atveju pareiškėjui priklausančios lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos sąskaitoje (pvz. gaunamos iš artimųjų) kvalifikuotinos kaip turtas (o ne pajamos), todėl turi būti taikomas CPK 668 straipsnyje nustatytas vienos MMA dydžio išskaitų ribojimas. Nurodytas teisinis reglamentavimas bei suformuota teismų praktika sudaro pagrindą konstatuoti, kad antstolis, pradėdamas išieškojimo veiksmus ir nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus (tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose), privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, be kita ko, CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatyto apribojimo, draudžiančio nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Antstolės 2017 m. spalio 12 d. patvarkyme vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nurodyta, jog jis priimtas vadovaujantis CPK 688 straipsniu, bet nėra nurodyta, jog suma iš kurios turi būti išieškota yra kaip nors ribojama (nustatoma). Prieš priimdama patvarkymą areštuoti skolininko turtą ar pajamas, antstolė visų pirmą turėjo išsiaiškinti, kiek turto skolininkas turi ir tik tada priimti patvarkymą, atitinkantį jau minėtas išieškojimą reglamentuojančias proceso teisės normas.Todėl antstolės atskirojo skundo argumentai, kad išieškojimas iš fizinio asmens lėšų, esančių įkalinimo įstaigoje, nepatenka į turto, į kurį negali būti nukreipiamas išieškojimas, sąrašą, bei tai, jog CPK 668 straipsnyje nustatytas vienos MMA dydžio išskaitų ribojimas aktualus išieškant tik iš skolininko turto, įskaitant pinigų sumas, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, laikytini nepagrįstais.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu nutarčiai panaikinti, apeliantė nenurodė , o pirmos instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias išieškojimą iš skolininko turto, nenukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.