- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-21
- Bylos Nr.
- e2S-1607-459/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00847-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Ieškovas
- M. Ž.
- Atsakovas
- M. B.
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės M. Ž. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės M. Ž. ieškinį atsakovui M. B. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir atsakovo M. B. priešieškinį dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais L. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė pakeisti priteistą šalių nepilnametei dukrai išlaikymo dydį padidinant jį nuo 200 Eur iki 400 Eur per mėnesį. Atsakovas pateikė priešieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Priešieškinyje taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną jo ir dukters bendravimo tvarką pagal jo pateiktą projektą. Nurodė, jog nutraukus bendrą gyvenimą, pradžioje turėjo galimybę su vaiku bendrauti, bet maždaug nuo 2018 metų pavasario ieškovė su vaiku nebeleidžia susitikti, paaiškino, jog vaikas jos naują partnerį vadina tėčiu, vaikas prie to įprato ir ji nebeturi kaip vaikui paaiškinti, kas toks jis yra. Kadangi ieškovė riboja jo bendravimą su vaiku, atsižvelgiant į jo darbo pobūdį – dirba tolimųjų reisų vairuotoju – ir aplinkybę, kad vaikas nuo jo yra atpratęs, prašo nustatyti tokią laikino bendravimo su vaiku tvarką: jam būnant Lietuvoje kiekvieno mėnesio pirmus du savaitgalius iš eilės po grįžimo į Lietuvą jis bendrauja su vaiku šeštadienį nuo 10 valandos iki 20 val. ir sekmadienį nuo 10 val. iki 20 val. be nakvynės, pasiėmęs vaiką iš jo gyvenamosios vietos, ir grąžina į jo gyvenamąją vietą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Plungės apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui būnant Lietuvoje, kiekvieno mėnesio pirmus du savaitgalius iš eilės po grįžimo į Lietuvą jis bendrauja su dukra šeštadienį nuo 10 valandos iki 18 val. ir sekmadienį nuo 10 val. iki 18 val. be nakvynės, pasiėmęs dukrą iš jos gyvenamosios vietos, ir grąžina į jos gyvenamąją vietą. Atsakovas apie numatomą dukros pasiėmimą prieš tris dienas informuoja ieškovę. Teismo motyvai:
2.1. Nurodė, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Ši norma taikytina visais atvejai, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar neturtinės vaikų ar vieno sutuoktinio teisės.
2.2. Pažymėjo, kad iš priešieškinio turinio matyti, jog tarp šalių yra kilęs ginčas dėl bendravimo tvarkos su dukra, todėl siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko teisę bendrauti su abiem tėvais, taikytinos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatytina laikina atsakovo bendravimo su dukra, gimusia (duomenys neskelbtini), tvarka, iki bus priimtas teismo sprendimas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
3. Ieškovė (toliau ir – apeliantė) pateikė atskirąjį skundą, juo prašo Plungės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinti ir atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Skundo motyvai:
3.1. Nurodo, kad teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones nepranešęs ieškovei, nors tokio pobūdžio bylose laikinosios apsaugos priemonės taikomos nepranešus kitai šaliai tik išimtiniais atvejais – kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymui arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Jei į žodinį posėdį būtų pakviesta Vaiko teisių apsaugos tarnyba, būtų buvusi išklausyta kompetentingos institucijos nuomonė šiuo klausimu, ar vaiko amžius ir branda yra pakankami, ar ji jaustųsi saugiai ir komfortiškai visą dieną leisdama su nepažįstamaisiais.
3.2. Nurodo, kad teismo nutarties dalis dėl bendravimo tvarkos nustatymo yra nemotyvuota. Teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė nepateikdamas tam jokių motyvų, neišklausęs bylos šalių, išvados teikiančios kompetentingos institucijos atstovo, nors šį klausimą galėjo ir privalėjo spręsti žodinio proceso būdu.
3.3. Nurodo, kad atsakovo prašoma nustatyti tėvo ir dukros bendravimo tvarka savaitgaliais nėra realiai įgyvendinama, nes vaikas tam nepasiruošęs, tėvo ir močiutės nepažįsta, ir atiduoti ją tokiam ilgam laikui (dvi dienas iš eilės po 8 valandas) būtų vaiko traumavimas. Nurodo, kad sutiktų su tokia bendravimo tvarka, jog atsakovas su dukra bendrauja vieną valandą Plungės socialinių paslaugų centre dalyvaujant psichologui, kurio paslaugas, jei jos yra mokamos, apmoka atsakovas. Tuo atveju, jei dėl objektyvių priežasčių (ligos, komandiruotės, atostogų ir pan.) psichologas nustatytą dieną negalėtų tarpininkauti tėvo ir vaiko bendravimo metu, bendravimo metu dalyvauja socialinis darbuotojas.
Atsiliepimas
4. Atsakovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimo motyvai:
4.1. Nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos nepranešus kitai šaliai, todėl pirmosios instancijos teismas nepadarė procesinio pažeidimo.
4.2. Nurodo, kad teismo nustatyta laikina tėvo, gyvenančio atskirai, bendravimo su vaiku tvarka, nepažeidžia vaiko teisių, bet, priešingai, jas užtikrina, nes vaiko bendravimas su atskirai gyvenančiu tėvu, taip pat kitais giminaičiais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl vaiko teisėms apsaugoti būtina užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryšius su atskirai gyvenančiu tėvu.
4.3. Nurodo, kad kuo ilgiau ieškovė nesudarys sąlygų tėvui susitikti su vaiku, tuo sunkiau bus atkurti vaiko ir tėvo ryšį. Byloje nėra duomenų, kad tėvas darytų neigiamą poveikį dukrai, nes tokių faktų nebuvo ir nėra, todėl ieškovė neturi pagrindo riboti vaiko ir tėvo bendravimo.
4.4. Nurodo, kad būtent ieškovės elgesys sukūrė tokią situaciją, kad mažametė buvo atskirta nuo tėvo ir jam nebuvo sudarytos sąlygos susitikti su vaiku.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas.
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
6. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.
7. Byloje nagrinėjamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo iš dalies tenkintas atsakovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo
8. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Todėl nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
9. Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas, viena iš vaiko teisių įvardyta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Sistemiškai aiškinant CK nuostatas, darytina išvada, kad, siekiant užtikrinti vaiko interesus bendrauti su tėvais, gali būti taikomos atitinkamos laikinosios apsaugos priemonės. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.
10. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, įvertinęs tai, kad šalių dukra gyvena su ieškove, atsakovas siekia bendrauti su mažamečiu vaiku, tarp šalių kyla ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos, atsakovo prašoma nustatyti laikinoji bendravimo tvarka nepažeidžia vaiko ir tėvų interesų, siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko teisę bendrauti su abiem tėvais, nustatė tokią atsakovo bendravimo su mažamečiu vaiku tvarką: atsakovui būnant Lietuvoje, kiekvieno mėnesio pirmus du savaitgalius iš eilės po grįžimo į Lietuvą jis bendrauja su dukra šeštadienį nuo 10 valandos iki 18 val. ir sekmadienį nuo 10 val. iki 18 val. be nakvynės, pasiėmęs dukrą iš jos gyvenamosios vietos, ir grąžina į jos gyvenamąją vietą. Atsakovas apie numatomą dukros pasiėmimą prieš tris dienas informuoja ieškovę.
11. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui šiuo atveju nebuvo CPK 144 straipsnyje nustatyto pagrindo, t. y. kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar tapti neįmanomas.
12. Visų pirma pažymėtina, kad šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Jis yra būtinas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.
13. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo kreipimasis į teismą dėl bendravimo su mažamete šalių dukra tvarkos nustatymo ir priešieškinyje nurodytos aplinkybės, kad tarp šalių kyla nesutarimai dėl vaiko bendravimo su tėvu tvarkos, todėl siekiant išvengti ginčų, apsaugoti vaiko interesus, užtikrinti jam stabilumą ir saugumo jausmą, bylos nagrinėjimo metu yra būtina laikinai, kol įsiteisės teismo sprendimas, sureguliuoti šią situaciją, suponuoja išvadą, jog šalys tarpusavyje geranoriškai nesutaria dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. Atsižvelgiant į tai, tėvams nepavykus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, ginčą tarp šalių sprendžia teismas, nustatydamas tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus.
15. Pažymėtina, kad teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas šiuo atveju yra laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų tarp šalių (ieškovės ir atsakovo), kylančių dėl bendravimo su nepilnamečiu šalių vaiku tvarkos, bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais, palaikyti ir stiprinti tėvo ir vaiko emocinį ryšį, t. y. siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami mažamečio vaiko asmeniniai neturtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo, o ne užtikrinti būsimo galbūt atsakovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą (priešieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimą).
16. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jo, tiek vaiko interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui, taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į ieškinio (priešieškinio) dalyką sudarančius klausimus, kokia konkreti bendravimo tvarka nustatytina su vaiku negyvenančiam tėvui. Tuo tarpu nustatyta specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo dienos nebūtų pažeidžiamos ne tik vaiko, bet ir jo tėvų teisės bei teisėti interesai.
17. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos neišklausius šalių, neatsižvelgus į institucijos, teikiančios išvadą, nuomonę. Bendravimo tvarkos nustatymas šioje byloje, apeliantės nuomone, privalėjo būti sprendžiamas žodinio proceso tvarka, išklausius abi šalis ir įvertinus Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovo nuomonę. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su tokiais apeliantės argumentais.
18. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs atsakovo priešieškinį, kuriame pareikštas reikalavimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, šį prašymą išnagrinėjo nepranešęs nei ieškovei, turinčiai teisę pateikti savo nuomonę dėl atsakovo prašymo, nei Vaiko teisių apsaugos skyriui, turinčiam dėl to pateikti išvadą.
19. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio, priešieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių taikymo reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Dėl to šalių, paties nepilnamečio vaiko, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovo nuomonės dėl prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių neišklausymas nesudarė kliūčių pirmosios instancijos teismui išspręsti šį klausimą rašytinio proceso tvarka. Vis dėlto pažymėtina, kad siekiant visapusiškai ir objektyviai išsiaiškinti bylos aplinkybes, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas turėtų būti nagrinėjamas teismo posėdyje žodinio ar rašytinio proceso tvarka, suteikiant galimybę kitai šaliai pasisakyti dėl prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, taip pat prieš tai pareikalavus Vaiko teisių apsaugos skyriaus įvertinti atsakovo prašymą ir pateikti dėl jo išvadą. CK 3.178 straipsnio 1 dalis numato, kad nagrinėjant ginčus dėl vaikų yra būtinas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas. Spręsdamas ginčą, teismas įvertina ne tik išvadą, bet ir vaiko norus bei kitus šalių pateiktus įrodymus (CK 3.178 straipsnio 2 dalis).
20. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą išsprendė nepranešęs ieškovei, neišklausęs jos nuomonės, taip pat neturėdamas Vaiko teisių apsaugos institucijos išvados, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, tai nesudaro pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes ir dėl to nustatė netinkamą bendravimo tvarką, nes nustatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka yra minimali, priešingai nei teigia apeliantė, jog nepagrįstai nustatyta maksimali bendravimo su vaiku tvarka. Akivaizdu, kad toks bendravimas net nėra pakankamas užtikrinti maksimalią bendravimo su vaiku tvarką. Pažymėtina, kad abiem tėvams turi būti siekiama užtikrinta vienodą bendravimo su vaiku tvarką, o šiuo atveju atsakovas su vaiku bendrauja tik 4 dienas per mėnesį (po 8 val.), atsižvelgiant į atsakovo darbo grafiką (6 savaitės komandiruotėje užsienyje, 2–3 savaitės Lietuvoje), ir net ne kiekvieną mėnesį.
21. Pirmosios instancijos teismo bendravimo su vaiku tvarka nustatyta siekiant, kad būtų išsaugotas tėvo ir dukros fizinis ir emocinis ryšys, užkirstas kelias tokio ryšio nutrūkimui, kad tėvas galėtų įgyvendinti ne tik savo teises, bet ir pareigas vaikui, todėl apeliantės teiginiai, kad tokia nustatyta bendravimo su vaiku tvarka pažeidžia dukros teises ir interesus, atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Atsakovas nurodė, kad jis neturi tikslo pasiimti vieno vaiko prieš jo valią, jis supranta, kad ryšys dėl vaiko amžiaus ir ilgo nesimatymo nutrūkęs, todėl tokioje situacijoje pagrįstai tikisi ieškovės bendradarbiavimo vaiko labui. Pažymėtina, kad tik teismui nagrinėjant šalių ginčą iš esmės gali būti įvertintos visos šalių nurodomos aplinkybės ir nustatyta vaiko interesus geriausiai atitinkanti bendravimo su atsakovu tvarka.
22. Atskirajame skunde apeliantė taip pat siūlo nustatyti pereinamojo bendravimo laikotarpio tvarką per psichologą, nes, pasak apeliantės, atsakovas dukrai yra svetimas žmogus. Apeliacinės instancijos teismas tokį apeliantės siūlymą atmeta kaip nepagrįsta, nes psichologas ar socialinis darbuotojas taip pat yra svetimas žmogus vaikui. Tokio bendravimo metu vaikas bus su dviem svetimais žmonėmis, tai, remiantis apeliantės argumentais, reikštų dar didesnį stresą vaikui. Be to, siūlomas bendravimas truktų tik 1 val., taip nepagrįstai siekiant apriboti tėvo bendravimo laiką. Pažymėtina, kad 3 metų amžiaus vaikus yra įprasta palikti be mamos vienus darželyje, su auklėmis ar pan., tad akivaizdu, kad vaikui pasilikus su savo tėvu, nebus sukurtos vaikui blogesnės sąlygos nei palikus jį darželyje ar su aukle. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliantės siūlymas dėl pereinamojo bendravimo laikotarpio tvarkos atmestinas kaip nepagrįstas.
23. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, jog kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
24. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, į tai, kad remiantis CPK 328 straipsniu yra draudžiama naikinti sprendimą ar nutartį formaliais pagrindais, t. y. iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, iš esmės priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 335 straipsniu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.