- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-09
- Bylos Nr.
- e2S-864-267/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- D. K.
- Trečiasis asmuo
- Šiaulių apygardos prokuratūra, P. J., BUAB „Videra“
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-12641-641/2020 pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui D. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, turto padalijimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tretieji asmenys – Šiaulių apygardos prokuratūra, P. J., BUAB „Videra“ bankroto administratorius, antstolis A. B., antstolė E. R., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. K. kreipėsi su ieškiniu atsakovui D. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, turto padalijimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tretieji asmenys – Šiaulių apygardos prokuratūra, P. J., BUAB „Videra“ bankroto administratorius, antstolis A. B., antstolė E. R., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones: priteisti iš atsakovo D. K. nepilnamečiam vaikui O. K. po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis laikiną išlaikymą nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki galutinio sprendimo byloje priėmimo ir informuoti Šiaulių apygardos prokuratūrą dėl būtinybės užtikrinti prioritetinius nepilnamečio O. K. interesus, perduodant šalių bendros jungtinės nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), leidžiant jį parduoti ir gautas lėšas naudoti nepilnamečio vaiko išlaikymui; sustabdyti antstolės E. R. vykdomojoje bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir antstolio A. B. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomus išieškojimus iš ieškovės V. K. darbo užmokesčio dalies. Taip pat ieškovė V. K. ieškiniu prašo atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. lapkričio 3 d. nutartimi nustatė ieškovei V. K. 7 dienų nuo šios nutarties įteikimo dienos terminą paduoto ieškinio trūkumams pašalinti.
3. Nustatęs, kad ieškovės ir atsakovo sūnui O. K. (duomenys neskelbtini) sukanka 18 metų, teismas sprendė, jog šalies tinkamumas, taip pat ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo ir reikalavimai nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų bei bendravimo tvarkos nustatymas yra tikslintini. Papildomai teismas nurodė, kad reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui nekilnojamuoju turtu, kurio disponavimo teisė teisėsaugos pareigūnų apribota ir nėra aišku, kada pasibaigs šio nekilnojamo daikto suvaržymai baudžiamojoje byloje, taip pat yra tikslintinas.
Šalies argumentai
4. Iš ieškinio turinio bei pridėtų dokumentų teismas nustatė, jog ieškinyje sutuoktinių turtas padalytas ne lygiomis dalimis, todėl įpareigojo ieškovę ieškinyje motyvuoti, kokiu pagrindu prašoma nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir kodėl ieškiniu nėra sprendžiamas kompensavimo ieškovei už atsakovui atiteksiančią didesnę turto dalį klausimas, bei šiuos argumentus pagrįsti įrodymais. Be to, ieškinyje aptartas turto balansas turi būti patikslintas, nurodant ne UAB „Atomikas,“ UAB „Damora,“ BUAB „Videra“ akcijos vieneto nominalią vertę, o turimų viso akcijų skaičiaus vertę kartu perskaičiuojant byloje mokėtiną žyminį mokestį už turtinį reikalavimą padalyti santuokoje įgytą turtą.
Žemesnės instancijos teismas
5. Ieškovė į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis įtraukė kreditorius – P. J., BUAB „Videra“ bankroto administratorių I. M., antstolius A. B., E. R., tačiau nepateikė duomenų, jog kreditoriai yra tinkamai informuoti apie bylos iškėlimą. Ieškinio faktiniame pagrinde ieškovė nurodo kreditorius – AB „Energijos skirstymo operatorius,“ Šiaulių rajono savivaldybės administraciją, todėl teismas įpareigojo ieškovę ieškinyje šiuos asmenis, kaip galimai turinčius suinteresuotumą bylos baigtimi, įtraukti trečiaisiais asmenimis, pareiškiančiais savarankiškus reikalavimus, nurodyti jų anketinius duomenis ir kontaktinius adresus, procesiniams dokumentams įteikti bei pateikti įrodymus, jog jie taip pat yra informuoti apie bylos iškėlimą teisme.
6. Spręsdamas dėl ieškovės prašymo atleisti ją nuo žyminio mokesčio už ieškinio padavimą sumokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo, teismas nustatė, kad ieškovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso daug nekilnojamojo turto, nepateikti duomenys dėl nuomojamo buto, todėl teismas sprendė, kad ieškovė privalo tinkamai pagrįsti jos sunkią turtinę padėtį ir patikslinti tai patvirtinančius įrodymus. Ieškovė pateiktą prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo grindžia sunkia turtine padėtimi, tačiau įrodymų, kaip ši padėtis gali pagerėti iki teismo sprendimo priėmimo, nepateikia, todėl teismas įpareigojo ieškovę pateikti įrodymus teismui dėl galimybės sumokėti žyminį mokestį teismo sprendimo priėmimo dieną, iš kurių teismas galėtų įvertinti ieškovės turtinės padėties pokyčio perspektyvas CPK 84 straipsnio taikymo aspektu.
Šalies argumentai
7. Ieškovė prašo nepilnamečiam vaikui O. K. priteisti laikiną išlaikymą iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo, taip pat prašo informuoti Šiaulių apygardos prokuratūrą dėl būtinybės užtikrinti prioritetinius nepilnamečio vaiko O. K. interesus, tačiau po penkių dienų nuo šios teismo nutarties priėmimo O. K. įgijus visišką civilinį procesinį veiksnumą, šie reikalavimai tampa nesukeliantys materialiųjų teisinių padarinių ieškovei V. K., todėl teismas įpareigojo ieškovę patikslinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių dalyką.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovė V. K. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės ieškinį priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Ieškovės kreipimosi į teismą metu bei teismo nutarties priėmimo dieną O. K. dar nebuvo suėję 18 metų, todėl teismas nepagrįstai būtent šioje (ieškinio priėmimo) proceso stadijoje nustatė, kad ieškinio dalyku negali būti vaiko gyvenamosios vietos nustatymas. Apeliantės nuomone, ieškinio priėmimo stadijoje teismo nurodyti argumentai negali būti reikšmingi, o dėl to negalėtų būti konstatuoti ieškinio dalyko trūkumai.
8.2 Apeliantė įsitikusi, kad teismas netinkamai taikė CPK 138 straipsnį, todėl teismo nurodymas motyvuoti, kokiu pagrindu prašoma nukrypti nuo lygių dalių principo,. yra faktinis reikalavimas įrodyti ieškinio reikalavimų pagrįstumą, ir tai šioje proceso stadijoje neteisėta.
8.3. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso nemažai nekilnojamojo turto, tačiau iš pateiktos informacijos taipogi žinoma, kad visam nekilnojamam turtui yra pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas ikiteisminio tyrimo byloje dėl atsakovui pareikštų įtarimų. Šiuo atveju ieškovė nėra ikiteisminio proceso dalyvė, todėl jai objektyviai niekaip negali būti žinoma, kaip baigsis ikiteisminis tyrimas ir kada bus panaikintas nuosavybės teisių ribojimas. Dėl šių priežasčių ieškovė neturi galimybės pateikti įrodymų, kad jos finansinė padėtis gali pagerėti, todėl, apeliantės nuomone, šis teismo įpareigojimas yra neįgyvendinamas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, yra pagrįsta ir teisėta.
11. Siekiant užtikrinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, CPK ir kituose įstatymuose įtvirtinta asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Ieškinio turiniui, be bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų (CPK 111 straipsnis), nustatyti specialūs CPK 135 straipsnyje išdėstyti reikalavimai. Teismas, nustatęs, kad pateiktas ieškinys neatitinka nustatytų reikalavimų, taiko ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 115, 138 straipsniai). Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą. Užuot iš karto atsisakius priimti įstatymų reikalavimų neatitinkantį ieškinį, ieškovui sudaromos sąlygos pašalinti esančius ieškinio trūkumus, nepraleisti ieškinio senaties termino ir tęsti procesą, inicijuotą įstatymo reikalavimų neatitinkančiu ieškiniu.
12. Tinkamu ieškinio trūkumų pašalinimu laikomas tik visų teismo nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų pašalinimas. Įstatymuose nustatytos tvarkos nesilaikymas paduodant ieškinį sukelia procesinių teisinių padarinių – civilinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų.
13. Atskirasis skundas grindžiamas argumentu, kad ieškovės kreipimosi į teismą metu bei teismo nutarties priėmimo dieną šalių nepilnamečiam sūnui dar nebuvo suėję 18 metų, todėl teismas nepagrįstai būtent šioje ieškinio priėmimo proceso stadijoje nustatė, kad ieškinio dalyku negali būti vaiko gyvenamosios vietos nustatymas. Su šiuo atskirojo skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
14. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad, kai vaikas sulaukia pilnametystės ir įgyja visišką civilinį veiksnumą, tėvų ginčo dėl jo gyvenamosios vietos nustatymo teismas spręsti negali, kadangi tokio asmens gyvenamoji vieta nepriklauso nuo tėvų valios ir negali būti jų ginčo objektas. Taigi, teismas pripažino, kad ieškinio dalykas dėl gyvenamosios vietos nustatymo nuo vaiko pilnametystės momento negali būti savarankišku civilinės bylos nagrinėjimo dalyku, kaip nesukuriantis materialiųjų teisinių padarinių ieškovei. Apeliacinės instancijos teismas pritardamas tokiai pirmosios instancijos teismo pozicijai pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju teismas nustato tik nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, kai vaikas tampa pilnamečiu, jo gyvenamosios vietos nustatymui teismo sprendimas nereikalingas. Akivaizdu, kad ieškovės ieškinio dalyku negali būti pilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas. Nors ieškovės kreipimosi į teismą metu bei teismo nutarties priėmimo dieną šalių nepilnamečiam sūnui dar nebuvo suėję 18 metų, pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, todėl, neišsprendus ieškovės ieškinio priėmimo klausimo, apeliantė nepagrįstai apeliuoja į dar nesuėjusį vaiko pilnametystės momentą ieškinio padavimo dieną. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliantė teismo nustatytus ieškinio trūkumus sūnaus pilnametystės aspektu dėl ieškovės pareikštų reikalavimų priteisti išlaikymą ir bendravimo tvarkos nustatymo atskiruoju skundu neskundžia.
15. Apeliantė nesutinka su teismo nurodymu motyvuoti, kokiu pagrindu prašoma nukrypti nuo lygių dalių principo.
16. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija, 2 dalyje – galimybė nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik Civiliniame kodekse nustatytais atvejais. Kriterijai, kuriais remdamasis teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, yra nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė ar jo turtinė padėtis arba kitos svarbios aplinkybės (CK 3.123 straipsnis). Nurodyti kriterijai reikšmingi sprendžiant klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo. Taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, reglamentuojančias nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus. Turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, anksčiau nurodytos normos suponuoja išvadą, kad pagal ieškovės pateiktą reikalavimą dėl šalių santuokoje įgyto turto padalijimo žymiai nukrypstama nuo bendro turto lygių dalių principo, nemotyvuojama, kokiu pagrindu prašoma nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, be to, kaip pagrįstai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, nėra aptartas kompensavimo ieškovei už atsakovui atiteksiančią didesnę turto dalį klausimas.
18. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti savo reikalavimą (ieškinio dalyką) ir aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Faktinis ieškinio pagrindas ir dalykas turi būti suformuluoti taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Todėl teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, išvengiant tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-421/2019).
19. Atsižvelgiant į proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, apeliantės pozicija turi būti aiški ir atsakovui, kuomet priėmus ieškovės ieškinį bus teikiamas atsiliepimas į jį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatytas įpareigojimas motyvuoti, kokiu pagrindu ieškovė prašo nukrypti nuo lygių dalių principo, pripažintinas teisėtu ir pagrįstu.
20. Apeliantė ginčija ir teismo nurodymą ieškovei pateikti įrodymus dėl galimybės sumokėti žyminį mokestį teismo sprendimo priėmimo dieną, iš kurių teismas galėtų įvertinti ieškovės turtinės padėties pokyčio perspektyvas CPK 84 straipsnio taikymo aspektu.
21. Negalėdamas proceso inicijavimo metu sumokėti viso už reiškiamą procesinį prašymą mokėtino žyminio mokesčio, asmuo turi teisę prašyti teismo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis) arba jį atidėti (CPK 84 straipsnis). Vertindamas, ar egzistuoja faktinės prielaidos taikyti vieną iš nurodytų žyminio mokesčio mokėjimo išimčių (lengvatų), teismas turi ne tik užtikrinti protingą pusiausvyrą tarp šių institutų tikslų ir teisminės gynybos prieinamumo, bet ir užkirsti kelią nesąžiningiems bandymams išvengti žyminio mokesčio mokėjimo prievolės.
22. Vadovaujantis CPK 84 straipsniu, esant suinteresuoto asmens motyvuotam prašymui, teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo. Teismų praktikoje vadovaujamasi pozicija, kad sprendžiant dėl dalyvaujančio byloje asmens pateikto prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą pagrįstumo reikia įrodyti dvi aplinkybes: pirma, kad prašančio atidėti žyminį mokestį asmens turtinė padėtis yra sunki ir jis neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį; antra, kad ateityje jo finansinė padėtis pasikeis ir atsiras galimybė sumokėti žyminį mokestį (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-07-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-249/2008; 2009-02-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-212/2009; 2012-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-132/2012, 2012-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-201/2012 ir kt.). Pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, t. y. nagrinėjamu atveju reikalingumą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 str.). Be to, pažymėtina, jog atidėti žyminio mokesčio mokėjimą yra ne teismo pareiga, o teisė, kuria jis gali pasinaudoti, jei mano, kad esant tam tikrai besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai įstatyme įtvirtintas žyminio mokesčio dydis gali būti per sunki našta besikreipiančiajam.
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas žyminio mokesčio atidėjimą sieja su to prašančio asmens turtine padėtimi (CPK 84 straipsnis). Todėl ieškovei nepateikus jokių objektyvių įrodymų, iš kurių teismas būtų galėjęs spręsti apie jos turtinę padėtį teismo sprendimo priėmimo dieną, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo apeliantę pateikti įrodymus dėl galimybės sumokėti žyminį mokestį priėmus teismo sprendimą. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad šiuo atveju teismas neįpareigojo ieškovės pateikti duomenų apie vykdomo ikiteisminio tyrimo baigtį ar kada bus panaikintas nuosavybės teisių ribojimas, todėl apeliantė nepagrįstai šiais argumentais grindžia atskirąjį skundą.
24. Kitų teismo nutartimi nustatytų ieškinių trūkumų apeliantė neskundžia, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
25. Nurodytų argumentų pagrindu spręstina, kad, vadovaujantis apeliantės atskirojo skundo argumentais, nėra pagrindo naikinti teisėtos bei pagrįstos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 3 d. nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis).
26. Kadangi skundžiama nutartimi nustatytas terminas ieškinio trūkumams ištaisyti jau yra pasibaigęs, tokį terminą iš naujo nustato apeliacinės instancijos teismas (CPK 7 straipsnis), išaiškindamas, kad patikslintas ieškinys turi būti teikiamas pirmosios instancijos teismui.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovei V. K. terminą iki 2020 m. gruodžio 23 d. (imtinai) pašalinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 3 d. nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus, priešingu atveju ieškinys bus laikomas nepaduotu ir gražintas jį padavusiam asmeniui.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.