Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. B. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims S. J., A. J., Pakruojo rajono 1-ajam notaro biurui, dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo ir juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodoma, jog pareiškėja ir jos broliai po jų tėvo mirties paveldėję gyvenamąjį namą bei pastatus nutarė pastatytam prie namo apie 2000 metus priestatui padaryti projektą, tada paaiškėjo, kad po pastatais esantį žemės sklypą reikia išsipirkti. Pareiškėja nurodo, jog pravedė pinigus už posodybinį sklypą, tačiau tuomet paaiškėjo, kad šis sklypas jau yra išpirktas. 2021 m. liepos mėnesį Nacionalinė žemės tarnyba pateikė informaciją, kad M. B. nuosavybės teise iki 2017 m. balandžio 25 d. valdė 0,54 ha dydžio žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir kad šis žemės sklypas šiuo metu nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai pagal 2017-04-05 Palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad 2017 m. balandžio 5 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimas (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) išduotas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, nes mirusiosios M. B. įpėdiniai nepriėmė palikimo įstatymo nustatytu terminu (CK 5.50 straipsnio 3 dalis) bei nepadavė notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo ir nepateikė įrodymų, kad turtas buvo priimtas faktiškai pradėjus jį valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Ieškinyje argumentuojama, kad 0,5400 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), į kurį pretenduoja ieškovė, M. B. vardu buvo registruotas 2000 m. rugsėjo 21 d., įregistravimo pagrindas – Apskrities viršininko sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini). Į minimą žemės sklypą 2017 m. balandžio. 25 d. buvo išduotas Palikimo perėjimo valstybei liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Paaiškinama, kad 2001 m. kovo 26 d. Apskrities viršininko sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu M. B. vardu buvo registruotas dar vienas žemės sklypas, kurio plotas yra 1,2500 ha ir šį žemės sklypą 2001 m. gruodžio 3 d. paveldėjo M. B. duktė J. J. Teigiama, jog nėra žinoma, kodėl J. J. nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas ir į 0,5400 ha ploto žemės sklypą. J. J. paveldėjo visą M. B. nekilnojamąjį turtą: 1,2500 ha ploto žemės sklypą, gyvenamąjį namą su pastatais, kurie stovi ant 0,5400 ha ploto žemės sklypo, todėl ieškovė laiko, kad J. J. faktiniu valdymu paveldėjo ir 0,5400 ha ploto po sodybinį žemės sklypą, o kadangi A. J. paveldėjo po savo sutuoktinės mirties jos nekilnojamąjį turtą, laiko, kad jis paveldėjo ir posodybinį 0,5400 ha ploto žemės sklypą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Teismo posėdžio metu ieškovė K. B. bei jos atstovas advokatas ieškinio reikalavimus palaikė visiškai ir prašė tenkinti vadovaujantis ieškinyje nurodytais argumentais ir motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad ieškovė K. B. (pavardė iki santuokos sudarymo J.) yra sutuoktinių A. J. (mirusio (duomenys neskelbtini).) ir J. J. (mirusios (duomenys neskelbtini)) dukra, o tretieji asmenys S. J. ir A. J. yra mirusių sutuoktinių sūnūs bei ieškovės broliai. M. B. (mirusi (duomenys neskelbtini)) yra J. J. motina, ieškovės močiutė. 1996 m. kovo 19 d. Pakruojo rajono notarų biure J. J. buvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas (registro Nr. (duomenys neskelbtini), bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) į mirusios motinos M. B. po jos mirties likusį nekilnojamąjį turtą. Pagal 2001 m. gruodžio 3 d. Paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, išduotą Pakruojo rajono notarų biuro notarės (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), M. B. priklausiusį 1,25 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., paveldėjo M. B. duktė J. J.. Kaip paveldėjimo pagrindas nurodytas 2001 m. kovo 29 d. Šiaulių apskrities viršininko sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) bei pažymėjimas apie žemės sklypo įregistravimą Nekilnojamojo turto registre 2001 m. gegužės 24 d. Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovės motina J. J. mirė (duomenys neskelbtini) Po J. J. mirties nekilnojamąjį turtą paveldėjo jos sutuoktinis, ieškovės tėvas A. J., kurio paskutinė faktinė gyvenamoji vieta buvo kaip ir jo sutuoktinės - (duomenys neskelbtini). 2014 m. birželio 25 d. Pakruojo rajono 1-ajame notarų biure A. J. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) į sutuoktinės J. J. turtą: gyvenamąjį namą su priklausiniais – viraline, 2 ūkiniais pastatais, 2 malkinėmis, daržine, esančius (duomenys neskelbtini), bei į 1,2500 ha ploto žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovės tėvas A. J. mirė (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties jam priklausantį nekilnojamąjį turtą paveldėjo ieškovė su broliais A. ir S. J.. 2017 m. liepos 17 d. Pakruojo rajono 1-ajame notaro biure buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, pagal kurį lygiomis dalimis, t. y. po 1/3 dalį ieškovė bei jos broliai paveldėjo tėvo A. J. turtą: gyvenamąjį namą su priklausiniais – viraline, 2 ūkiniais pastatais, 2 malkinėmis, daržine, kiemo statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), bei 1,3700 ha ploto žemės sklypą ir 1,6300 ha ploto žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini).

2000 m. rugpjūčio 21 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 65-9922 M. B., mirusiai (duomenys neskelbtini), buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,54 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, jog 0,54 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2000 m. rugsėjo 12 d. iki 2017 m. balandžio 25 d. buvo įregistruotas M. B. vardu, įregistravimo pagrindas 2000 m. rugpjūčio 21 d. Apskrities viršininko sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini). 2017 m. balandžio 5 d. Pakruojo rajono 1-ajame notaro biure buvo išduotas, ieškovės ginčijamas, Palikimo perėjimo valstybei liudijimas (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurį M. B. priklausęs 0,5400 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), perėjo valstybės nuosavybėn. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, jog nuo 2000 m. rugsėjo 12 d. M. B. priklausęs 0,5400 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, įregistravimo pagrindas 2017 m. balandžio 5 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl palikimo priėmimo faktų nustatymo

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK ) 5.50 straipsnio 1 dalimi, tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas dviem būdais: faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti, tuo iš esmės palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti skiriasi nuo kito palikimo priėmimo būdo. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą, jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ginti ją nuo pažeidimų teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007).

Bylos duomenimis nustatyta, jog M. B. (mirusi (duomenys neskelbtini)) yra J. J. motina. 1996 m. kovo 19 d. Pakruojo rajono notarų biure J. J. buvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas (registro Nr. (duomenys neskelbtini), bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) į mirusios motinos M. B. po jos mirties likusį nekilnojamąjį turtą. Pagal 2001 m. gruodžio 3 d. Paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, išduotą Pakruojo rajono notarų biuro notarės (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) M. B. priklausiusį 1,25 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., paveldėjo M. B. duktė J. J. 2000 m. rugpjūčio 21 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) M. B., mirusiai (duomenys neskelbtini), buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,54 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, jog 0,54 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2000 m. rugsėjo 12 d. iki 2017 m. balandžio 25 d. buvo įregistruotas M. B. vardu, įregistravimo pagrindas 2000 m. rugpjūčio 21 d. Apskrities viršininko sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini). J. J. paveldėjo pagal įstatymą po savo motinos M. B. mirties likusį turtą, išskyrus 0,54 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), dėl kurio paveldėjimo į notarų biurą nesikreipė, tačiau šiuo sklypu ji rūpinosi kaip savo turtu, kadangi ant jo yra mirusiajai M. B. priklausę pastatai, kuriuos po motinos M. B. mirties paveldėjo J. J.. Įvertinęs rašytinius bylos duomenis, teismas sprendžia, jog J. J. po savo motinos M. B. mirties priėmė jos palikimą faktiniu valdymu.

J. J. mirė (duomenys neskelbtini) Po J. J. mirties nekilnojamąjį turtą paveldėjo jos sutuoktinis A. J., kurio paskutinė faktinė gyvenamoji vieta buvo kaip ir jo sutuoktinės - (duomenys neskelbtini). 2014 m. birželio 25 d. Pakruojo rajono 1-ajame notarų biure A. J. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) į sutuoktinės J. J. turtą: gyvenamąjį namą su priklausiniais – viraline, 2 ūkiniais pastatais, 2 malkinėmis, daržine, esančius (duomenys neskelbtini), bei į 1,2500 ha ploto žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Nors dėl 0,54 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo į notarų biurą A. J. nesikreipė, tačiau šiuo sklypu po sutuoktinės mirties jis rūpinosi kaip savo turtu, kadangi ant jo buvo mirusiai jo sutuoktinei priklausę pastatai, kuriuos po žmonos mirties paveldėjo jis.

Byloje esantys įrodymai neabejotinai patvirtina faktą, kad J. J. po mamos mirties paveldėjo pagal įstatymą jai nuosavybės teise priklausantį turtą, išskyrus 0,54 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo sklypu ji rūpinosi kaip savo turtu, nes ant jo buvo pastatyti jos mirusiai motinai M. B. priklausę pastatai, kuriuos kaip jau minėta paveldėjo J. J.. J. J. mirusiosios turtu – 0,54 ha žemės sklypu, naudojosi, jį prižiūrėjo ir juo rūpinosi kaip savu. Šis faktas leidžia daryti išvadą, kad J. J. aktyviais veiksmais per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. J. J. turto – 0,54 ha žemės sklypo, priėmimas pradedant faktiškai jį valdyti, juo rūpinantis kaip savu, atitinka įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.51 str.), todėl nustatytinas šis ieškovės prašomas juridinę reikšmę turintis faktas.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina faktą, kad A. J. po savo sutuoktinės J. J. mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjo likusį jos turtą pagal įstatymą. Jis nepaveldėjo tik 0,54 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Įvertinus visus aptartus byloje esančius rašytinius įrodymus teismas sprendžia, jog yra nustatyta, kad po palikėjos J. J. mirties (duomenys neskelbtini), nei A. J., nei ieškovė, nei tretieji asmenys, mirusiojo vaikai K. B., S. J., A. J., nesikreipė į notaro kontorą dėl J. J. turto – 0,54 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurį ji priėmė faktiniu valdymu po savo motinos M. B. mirties, paveldėjimo, tačiau A. J. faktiškai šį nekilnojamąjį turtą priėmė ir rūpinosi kaip savo turtu, todėl, atsižvelgiant į CK 5.51 straipsnio nuostatas, laikytina, kad A. J. priėmė sutuoktinės J. J. palikimą – 0,54 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), faktiškai jį valdydamas.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi paveldėjimo tikslais.

Dėl paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo

CK 5.62 straipsnio 1 dalis nustato, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu: 1) turtas testamentu paliktas valstybei; 2) palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą; 3) nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo; 4) iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Ši įstatymo norma yra imperatyvaus pobūdžio, nes joje nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kai paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama priimant palikimą ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą, ar yra įregistravęs nurodytą vienašalį sandorį viešajame registre. Pažymėtina, kad paveldėjimo teisės liudijimas yra oficialus dokumentas, patvirtinantis palikimo priėmimo faktą ir teisę į palikimą, pagrindas registruoti turtą savo vardu. Jis yra paveldėtojo nuosavybės teisę į turtą patvirtinantis dokumentas, suteikiantis teisę laisvai valdyti, naudoti ir disponuoti turtu. Tačiau teismas pažymi, kad paveldėjimo teisės liudijimas teisiškai yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. Ž. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir kt., bylos Nr. 3K-3-86/2007; 2008 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. V. v. R. Z. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-240/2008).

Nagrinėjamoje byloje konstatavus faktus, jog J. J. priėmė po M. B. mirties atsiradusį palikimą – 0,54 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), faktiškai valdydama jį kaip savo, o A. J. faktiniu valdymu priėmė po J. J. mirties atsiradusį palikimą – 0,54 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), spręstina, jog valstybė negalėjo įgyti įpėdinio statuso, todėl ir paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių pagrindu buvo išduotas ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas, nesusiklostė. Pagrindo išduoti paveldėjimo teisės liudijimus nebuvimas pats savaime patvirtina jo neteisėtumą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445 straipsniu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo mamos M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą – 0,5400 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pradėdama faktiškai jį valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinės J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą – 0,5400 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Panaikinti 2017 m. balandžio 5 d. Pakruojo rajono 1-ojo notaro biuro notarės N. D. išduotą M. B. palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.