- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-15
- Bylos Nr.
- e2-391-541/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-02006-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Vėgelienė
- Ieškovas
- Aktiva Finance Group OÜ
- Atsakovas
- G. B.
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Aktiva Finance Group OÜ ieškinį atsakovui G. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Aktiva Finance Group OÜ (toliau – ir ieškovė) ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteiti iš atsakovo 6 900 Eur negrąžintą kreditą, 159,39 Eur pelno palūkanas, 635,35 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas ir pradinė kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau- UAB) (duomenys neskelbtini) (buvusi UAB „(duomenys neskelbtini)“) 2022 m. rugsėjo 8 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis). Pagal Sutartį pradinė kreditorė suteikė atsakovui 6 900,00 Eur kreditą 72 mėn. terminui, o atsakovas įsipareigojo iki Sutartyje nustatytos datos 2028 m. rugsėjo 8 d. grąžinti kreditą bei sumokėti Sutartimi nustatytus mokėjimus. Už naudojimąsi kredito lėšomis Sutartimi nustatyta 5,90 % dydžio metinė palūkanų norma, 2 685,36 Eur dydžio bendra kredito kaina (t. y. 1 342,47 Eur palūkanos + 1 342,89 Eur kiti mokesčiai iš sutarties), 12,13% dydžio Bendra kredito kainos metinė norma. Sutartimi nustatyta vartojimo kredito metinė palūkanų norma ir bendra vartojimo kredito kaina atitinka nustatytus bendrai vartojimo kredito kainai taikomus reikalavimus. Pradinė kreditorė prieš sudarant vartojimo kredito sutartį, atliko atsakovo kreditingumo vertinimą, t. y. atsižvelgė į tuo metu buvusius atsakovo įsipareigojimus, jo tvarias pajamas, kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat kreditingumas buvo vertinamas atsižvelgiant į atsakovo šeimos sudėtį ir šeimos narių skaičių. Pradinė kreditorė, atlikusi atsakovo kreditingumo vertinimą ir atsižvelgdama į šio vertinimo metu gautus duomenis, kredito Sutarties sąlygose nustatė periodinių įmokų dydį, jų mokėjimo periodiškumą bei kredito grąžinimo galutinį terminą užtikrindama, kad kredito gavėjo vidutinės mėnesio įmokos dydis pagal visus įsipareigojimus finansų įstaigoms (neviršys Lietuvos Banko nustatyto 40 procentų dydžio vartojimo kredito gavėjo tvarių pajamų). Pradinė kreditorė prieš atsakovui sudarant Sutartį, supažindino jį su Sutartimi nustatytais mokėjimais bei kitomis Sutarties sąlygomis. Atsakovas susipažinęs su Sutarties bendrosiomis sąlygomis, jose nustatyta tvarka pateikė paraišką vartojimo kreditui gauti. Gavus paraišką pradinė kreditorė atliko atsakovo kreditingumo vertinimą ir atsižvelgdama į šio vertinimo metu gautus duomenis parengė ir pateikė atsakovui konkretaus kredito pasiūlymą pagal įstatymu nustatytą formą „Standartinė informacija apie vartojimo kreditą“, tam, kad atsakovas galėtų palyginti skirtingus pasiūlymus, siekdamas priimti pagal gautą informaciją pagrįstą sprendimą dėl vartojimo kredito sutarties sudarymo. Atsakovui pateiktame pasiūlyme detaliai, su komentarais, paaiškinimais, apskaičiavimo būdais bei pavyzdžiais nurodytos visos atsakovui suteikiamo konkretaus kredito pagrindinės sąlygos, įskaitant: kredito rūšis; bendra vartojimo kredito suma, kredito sutarties trukmė; kredito palūkanų norma, palūkanų dydis pinigine išraiška; bendra kredito gavėjo mokama suma, bendra vartojimo kredito kainos metinė norma; įmokų dydis, jų mokėjimo skaičius ir periodiškumas; konkretūs mokėjimai pagal sutartį, kurie įskaičiuojami į bendrą vartojimo kredito kainą (Sutarties sudarymo, administravimo ir kt.) ir jų dydžius; bei kita informacija apie esmines kredito sąlygas. Atsakovui buvo suteiktas protingas laikas savarankiškai išstudijuoti prašomo kredito suteikimo sąlygas, aptarti jas su atsakovo nuožiūra pasirinktais konsultantais/specialistais, taip pat jam buvo suteiktos galimybės pateikti klausimus, prašymus bei pasiūlymus kreditorės darbuotojams dėl numatomų mokėjimų, jų dydžių, terminų bei kitų kredito sąlygų, gauti atsakymus į pateiktus klausimus ir t.t.. Kredito Sutartis buvo sudaryta tik po to, kai atsakovas, susipažinęs su prašomo kredito suteikimo konkrečiomis sąlygomis, pakartotinai išreiškė norą ir savo valią sudaryti kreditavimo Sutartį aptartomis sąlygomis. Atsakovas savo sutartines pareigas vykdė netinkamai, t. y. nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų laiku mokėti Sutartimi nustatytas įmokas. Tokiu būdu pradinė kreditorė įgijo teisę nutraukti Sutartį ir pareikalauti iš atsakovo grąžinti visą kreditą anksčiau termino, sumokėti palūkanas, delspinigius bei kitus Sutartimi numatytus mokėjimus. 2023 m. sausio 10 d. pradinė kreditorė nutraukė Sutartį ir išsiuntė atsakovui pranešimą, kad dėl atsakovo padarytų Sutarties esminių pažeidimų Sutartis nutraukta. Sutarties nutraukimo datai atsakovas liko skolingas: 6 900,00 Eur kredito sumą; 169,65 Eur pelno palūkanas (paskaičiuotas nuo negrąžinto kredito, pritaikant Sutartimi sulygtą 5,60 proc. metinę palūkanų normą už laikotarpį nuo sutarties sudarymo dienos (2022 m. rugsėjo 8 d.) iki sutarties nutraukimo (2023 m. sausio 10 d.); 199,74 Eur sutarties mokestį (paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo). Bendra skolos suma sudarė 7 269,39 Eur. Po reikalavimo teisių perleidimo, atsakovas atliko dalį įmokų ieškovei, viso: 210,00 Eur. Tokiu būdu, ieškinio parengimo datai, atsakovo skolos likutis yra: 6 900,00 Eur kredito; 159,39 Eur pelno palūkanų (paskaičiuotų nuo negrąžinto kredito, pritaikant Sutartimi sulygtą 5,60 proc. metinę palūkanų normą už laikotarpį nuo sutarties sudarymo dienos (2022 m. rugsėjo 8 d.) iki sutarties nutraukimo (2023 m. sausio 10 d.); Bendra skolos suma sudarė 7 059,39 Eur. Atsakovas praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, todėl ieškovė įgijo teisę reikalauti priteisti iš atsakovo delspinigius. Už laikotarpį nuo 2023 m. balandžio 3 d. iki 2023 m. spalio 3 d. priskaičiuota 635,35 Eur delspinigių, (7 059,39 Eur × 0,05 % × 180 d. / 100 = 635,35 Eur) skaičiuojant 0,05 proc. nuo likusios neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, tačiau neviršijant 180 d. laikotarpio. Iš atsakovo turėtų būti priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Aktiva Finance Group OÜ (sutarties sudarymo metu - OÜ Aktiva Finants) 2022 m. birželio 14 d. pasirašė su „(duomenys neskelbtini)” (buvusi UAB „(duomenys neskelbtini)“) Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria „(duomenys neskelbtini)” (pradinė kreditorė) perleido naujajai kreditorei Aktiva Finance Group OÜ reikalavimo teises į skolas bei jų išieškojimą. Apie reikalavimo teisių perleidimą ir kreditorės pasikeitimą atsakovas buvo informuotas pranešimu
Atsiliepimas
Atsakovas per teismo nustatytą terminą pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, prašo įvertinti sudarytų 2022 m. rugsėjo 8 d. vartojimo sutarties komercines sąlygas pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus ir nustačius neatitikimus, šias sąlygas pripažinti negaliojančiomis; iš naujo perskirstyti atsakovo atliktas įmokas ir atitinkamai sumažinti pagrindinio įsiskolinimo sumą; priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintiems ir atmestiems ieškinio reikalavimams; išdėstyti priteistą sumą 6 metų laikotarpiui; atsižvelgiant į atsakovo finansinę padėtį bei kitus turimus finansinius įsipareigojimus, spręsti dėl galimybės sumažinti prašomus priteisti delspinigius ir kompensuojamąsias palūkanas.
Atsakovas atsiliepime į ieškovo ieškinį nurodė, kad pripažįsta, kad per internetinę platformą „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaręs 2022 m. rugsėjo 8 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 6 900,00 eurų dydžio vartojimo kredito gavimo, grąžinimą išdėstant 72 mėnesių laikotarpiui su 5,9 proc. fiksuota palūkanų norma. Atsakovas laiku nemokėjo įmokų, iš viso sumokėjo 210,00 eurų ir yra skolingas ieškovei, tačiau nesutinka su gautų įmokų paskirstymu. Ieškovė nurodo neteisingas bylos faktines aplinkybes – neva, prieš suteikdama vartojimo kreditą atsakovui, išsamiai išstudijavo atsakovo finansines galimybes (gaunamas pajamas ir turimus kitus kreditorinius įsipareigojimus), patį atsakovą pilnai supažindino su kreditavimo sąlygomis. Tai nėra tiesa. Minėta, kreditas buvo paimtas internetu, užpildžius paraišką. Lydintys dokumentai yra standartiniai, individualiai nepritaikyti atsakovui. Tuo metu atsakovas neturėjo ieškinyje nurodomų darbinių pajamų, turėjo kitų kreditorinių įsipareigojimų, kurių taipogi nevykdė. Taigi, jo finansinė padėtis ir galimybės grąžinti kreditą individualiai ištirtos nebuvo, kredito įstaiga jokios detalios patikros neatliko arba ją atliko formaliai ir paviršutiniškai. Atsakovui susiradus darbą ir bandant sudėlioti naujus atsiskaitymo grafikus, ieškovę atstovaujanti skolų išieškojimo įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ neaišku kaip ir kokiu būdu atsakovo skolą sugebėjo išauginti iki 9 743,66 eurų, atsiskaitymo terminą sutrumpino nuo 72 mėnesių iki 24 mėnesių arba reikalavo nurodytą visą sumą sumokėti iš karto, kas objektyviai nėra įmanoma. Tai, kad skolų išieškojimo įmonė neteisėtais veiksmais darė milžinišką spaudimą atsakovui, nesileido į jokias derybas ir nedarė jokių nuolaidų, nulėmė tai, kad atsakovas galiausiai apskritai atsisakė mokėti skolų išieškojimo įmonei, tikėdamasis, kad ginčui atsidūrus teisme, priteista ginčo suma bus adekvati ir teismas nepriteis jokių papildomų sumų, kokių nenumatė sudaryta Sutartis, o jeigu ir numatė, tai teismas savo iniciatyva ištirs, ar minėtos Sutarties sąlygos yra sąžiningos vartotojo atžvilgiu. Šis atsakovo lūkestis iš esmės pasiteisino, nes ieškiniu yra reikalaujama daug mažesnės sumos, nei buvo reikalaujama ikiteisminiame etape. Ieškovė nurodo, kad iš gautų atsakovo įmokų ji pasidengė Sutarties administravimo mokestį ir dalį pelno palūkanų, o pagrindinės skolos sumos nesumažino. Sutartyje nurodyta, kad Sutarties administravimo mokestis yra 1 342,89 Eur, o visa skolos suma 6 900,00 Eur, grąžintina suma yra 9 585,36 eurų (su Sutarties administravimo mokesčiu bei paskaičiuotomis palūkanomis). Įvertinant Sutarties laikotarpį, faktiškai gautą pinigų sumą bei reikalaujamą išmokėti pinigų sumą, darytina išvada, kad nustatytas neadekvatus Sutarties administravimo mokestis, yra visiškai neaiški šio Sutarties administravimo mokesčio apskaičiavimo tvarka, o pats kredito išbrangimas 12,13 proc. taip pat yra neadekvatus, kas suponuoja pagrindą Sutarties komercines sąlygas laikyti nesąžiningomis vartojimo kredito sąlygomis, kaip pažeidžiančios atsakovo (vartotojo) interesus bei Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus principus. Atsakovas šiuo metu dirba, jo gaunamos pajamos nors ir nėra didelės, kad visą reikalaujamą skolą sumokėtų iš karto, tačiau yra pakankamos, kad jis atsiskaitytų su ieškove per tam tikrą tęstinį laiką. Kito turto, išskyrus darbo užmokestį, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, atsakovas neturi ir ieškiniu reikalaujama suma objektyviai negalės būti išieškota iš karto, tačiau kylant darbo užmokesčiui, atsakovui susiradus papildomo darbo, teismo priteistą sumą atsakovas turėtų galimybę išmokėti per 6 metus.
Dublike ieškovė nurodė, kad atsakovas atsiliepime teigia, kad prieš suteikiant jam kreditą nebuvo atliktas jo kreditingumo vertinimas arba atliktas formaliai ir paviršutiniškai, tačiau atsakovas pildydamas paraišką nurodė, kad jo gaunamos pajamos sudaro 1 600,00 Eur per mėnesį. Remiantis išorinių duomenų bazių duomenimis, pradinė kreditorė apskaičiavo, kad atsakovo tvarios pajamos neto (į rankas) sudaro 1 409,11 Eur/mėn. (duomenys gauti iš Sodros duomenų bazės). Atsakovas atsiliepime tvirtina, kad turėjo kitų finansinių įsipareigojimų, tačiau, pildydamas paraišką jis nurodė, kad jo turimi įsipareigojimai sudaro 0,00 Eur/mėn. Remiantis išorinių duomenų bazių informacija atsakovo įsipareigojimai sudarė 423,06 Eur/mėn. Kreditingumo vertinimui, buvo naudojamas įsipareigojimų dydis kuris lygus 423,06 Eur/mėn. (duomenys gauti iš Kreditų biuro ir Paskolų rizikos duomenų bazės). Taigi, pradinė kreditorė, atlikusi atsakovo kreditingumo vertinimą, kredito suteikimo datai gavo tokius duomenis: 1) Atsakovo pajamos per mėnesį (A): 1 409,11 Eur; 2) atsakovo turimi įsipareigojimai per mėnesį (B): 423,06 Eur; 3) gaunamo kredito pagal Sutartį mėnesio įmokos dydis (C): 133,13 Eur; 4) atsakovo mėnesio finansinių įsipareigojimų ir pajamų santykis yra 39,47 proc. ((B+C) x 100/A). Taigi, atsakovo mėnesio finansinių įsipareigojimų ir pajamų santykis kredito suteikimo datai neviršijo Lietuvos Banko nustatyto 40 procentų dydžio vartojimo kredito gavėjo tvarių pajamų, todėl atsakovas atitiko Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme nustatytus kreditingumo reikalavimus. Atsakovas atsiliepime tvirtina, kad Sutarties administravimo mokestis yra 1 342,89 Eur, o visa skolos suma 6 900 Eur, dėl ko Sąlyga dėl Sutarties administravimo mokesčio nelaikytina sąžininga. Už naudojimąsi kredito lėšomis Sutartimi nustatyta 5,90 % dydžio metinė palūkanų norma, 2 685,36 Eur dydžio bendra kredito kaina (t. y. 1342,47 Eur palūkanos + 1 342,89 Eur kiti mokesčiai iš sutarties), 12,13% dydžio Bendra kredito kainos metinė norma. Ieškovės reikalavimas šioje Sutartyje yra kilęs iš vartojimo kredito sutarties. Sutartimi nustatyta bendra vartojimo kredito kaina atitinka įstatyme nustatytus bendrai vartojimo kredito kainai taikomus reikalavimus, kad ji turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros, nes:
- Sutartimi nustatyta vartojimo kredito metinė palūkanų norma nėra didesnė nei 75 procentai;
- bendra vartojimo kredito kaina (2 685,36 Eur) yra mažesnė už bendrą vartojimo kredito sumą (6 900,00 Eur);
- visos kitos atsakovui tenkančios išlaidos, kurios įskaičiuojamos į bendrą vartojimo kredito kainą, išskyrus palūkanas, tenkančios vienai vartojimo kredito dienai yra 0,62 Eur ((Sutarties sudarymo mokestis + 1 342,89 Sutarties administravimo mokestis + kiti mokesčiai be palūkanų) / 2160 dienų (Sutarties laikotarpis dienomis)), ir jos yra ne didesnės kaip 0,04 procento bendros vartojimo kredito sumos (Kreditas 6 900 x 0,04/100 = 2,76 Eur). Aukščiau pateikti skaičiavimai atlikti vadovaujantis LR Vartojimo kredito įstatyme nurodytais reikalavimais, dydžiais bei naudojant duomenis (sumas, laikotarpius) nurodytus Sutarties Specialiosiose sąlygose. Ieškovė sutinka su atsakovo prašymu išdėstyti skolos mokėjimą dalimis. Tačiau, ieškovės manymu, atsakovo siūlymas išmokėti skolą per 6 metus (72 mėnesius) neatitinka ieškovės turtinių interesų. Atsakovas 2023 m. vasario 22 d. el. laišku patvirtino, jog sutinka dėl skolos dengimo dalimis per 36 mėn., taip pat ir telefoninio pokalbio metu buvo susitarta dėl 220,00 Eur dydžio mokėjimų per mėnesį, todėl ieškovė sutinka palikti pradinį susitarimą su atsakovu dėl skolos dengimo dalimis per 36 mėnesius.
Triplike atsakovas nurodė, kad ieškovė duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas buvo pilnai supažindintas su kreditavimo sąlygomis, į bylą nepateikė, todėl laikytina, kad šis faktas nėra įrodytas. Vertinant ieškovės kartu su dubliku pateiktą kreditingumo vertinimą, į akis krenta tokios reikšmingos aplinkybės – net ir paviršutiniško vertinimo metu buvo nustatyta, kad atsakovas buvo pateikęs neteisingus duomenis apie save – neteisingai nurodytos gaunamos pajamos, neteisingai nurodyti duomenys apie turimus finansinius įsipareigojimus (paraiškoje nurodyta, kad neturi finansinių įsipareigojimų, tuo tarpu jau pirminio vertinimo metu nustatyta, kad turi daugiau, nei 16 tūkstančių pradelstų finansinių įsipareigojimų). Jau vien šie duomenys turėjo būti vertinami individualiai, jeigu kalbėtume apie kredito įstaigos atsakingą skolinimą. Tuo tarpu ieškovė prisitaikė formules ir nusprendė, kad gali suteikti papildomą kreditą atsakovui, kas tik patvirtina atsakovo atsiliepime į ieškinį išsakytą poziciją, kad atsakovo – vartotojo – kreditingumas buvo įvertintas formaliai. Dėl pateikto pasiūlymo dėl išdėstymo atkreiptinas dėmesys, kad vėlesniais laiškais atsakovas informavo ieškovę, kad jis gali mokėti tik po 120,00 eurų per mėnesį, atsižvelgiant į gaunamas pajamas bei turimus kitus finansinius įsipareigojimus kitiems kreditoriams, tuo tarpu ieškovė darė spaudimą mokėti po 220,00 eurų, kas atsakovui buvo nepakeliama finansinė našta.
Ieškovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašo nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta ieškovės atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 1 dalis).
Atsakovas, kuriam tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, į teismo posėdį neatvyko, prašymo atidėti teismo posėdį nepateikė, atsakovas bylą veda per atstovę, kuri dalyvavo teismo posėdyje, todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas.
Byloje nustatyta, kad atsakovas ir pradinė kreditorė (duomenys neskelbtini) (buvusi UAB „(duomenys neskelbtini)“) 2022 m. rugsėjo 8 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis). Pagal Sutartį pradinė kreditorė suteikė atsakovui 6 900,00 Eur kreditą 72 mėn. terminui, o atsakovas įsipareigojo iki Sutartyje nustatytos datos 2028 m. rugsėjo 8 d. grąžinti kreditą bei sumokėti Sutartimi nustatytus mokėjimus. Už naudojimąsi kredito lėšomis Sutartimi nustatyta 5,90 % dydžio metinė palūkanų norma, 2 685,36 Eur dydžio bendra kredito kaina (t. y. 1 342,47 Eur palūkanos + 1 342,89 Eur kiti mokesčiai iš sutarties), 12,13% dydžio Bendra kredito kainos metinė norma.
2023 m. sausio 10 d. pradinė kreditorė nutraukė Sutartį atsakovui nevykdant sutarties sąlygų.
Ieškovė 2022 m. birželio 14 d. pasirašė su (duomenys neskelbtini) Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria (duomenys neskelbtini) perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovo skolą, apie reikalavimo perleidimą atsakovas informuotas tinkamai.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsakovė neįvykdė visų savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, tokiu būdu pažeidė savo sutartinę prievolę atsiskaityti su ieškove. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 6 900,00 Eur skolą pagrįstas ir yra tenkinamas.
Atsakovas nurodo, jog atsakovo kreditingumas suteikiant kreditą buvo vertinamas formaliai.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė patikrino atsakovo pajamas ir nustatė jo tvarias pajamas – 1 409,11 Eur, taip pat nustatė, kad atsakovas turi kitų skolinių įsipareigojimų, kurie sudarė 423,06 Eur per mėnesį. Taigi, priešingai nei teigia atsakovas, pradinė kreditorė nepaisant paties atsakovo pateiktų duomenų, kurie buvo neteisingi ir tą savo triplike pripažino atsakovas, tuo patvirtindamas savo nesąžiningumą kreditoriaus atžvilgiu, atsakingai patikrinusi atsakovo skolinius įsipareigojimus nustatė, kad jo skoliniai įsipareigojimai, atsižvelgiant į gaunamas pajamas, negali viršyti 563,64 Eur per mėnesį, taip pat nustatė, kad, suteiktus atsakovo prašomą kreditą, jo mėnesio įsipareigojimų suma bus mažesnė – 556,19 Eur, todėl įvertinusi visus šiuos duomenis ieškovė jam suteikė 6 900,00 Eur kreditą, kurio mėnesio įmoka sudarė 133,13 Eur.
Vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 3 punktu, Lietuvos banko valdybos 2013 m. kovo 19 d. Nutarimu Nr. 03-62 patvirtintų Vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatų 7.4 papunkčiu ir 9 punktu, skolinimas grindžiamas visų vartojimo kredito gavėjo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito ir kitas sutartis su finansų įstaigomis DSTI ribojimu, o sudarant vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjo vidutinės mėnesio įmokos dydis pagal visus įsipareigojimus finansų įstaigoms turi sudaryti ne daugiau kaip 40 proc. vartojimo kredito gavėjo tvarių pajamų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus atsakovo įsipareigojimus ir pajamas, išduodama kreditą atsakovui ieškovė tinkamai įvertino atsakovo kreditingumą ir teisės aktų nuostatų nepažeidė, t. y. atsakovo kreditingumas kredito suteikimo metu buvo įvertintas tinkamai, nes neviršijo Vartojimo kredito įstatyme numatytų 40 procentų pajamų ir įsipareigojimų santykio.
Atsakovas taip pat nurodo, kad nustatytas neadekvatus Sutarties administravimo mokestis, yra visiškai neaiški šio Sutarties administravimo mokesčio apskaičiavimo tvarka. Su šiais atsakovo argumentais teismas neturi pagrindo sutikti.
CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje ginčas kyla iš vartojimo sutarties, turi pareigą įvertinti tokios sutarties sąlygų atitiktį vartojimo sutarties sąlygų sąžiningumo kriterijams, įtvirtintiems CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje. CK 6.228⁴ straipsniu įgyvendinama Tarybos 1993 m. balandžio 5 d. direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (toliau – Direktyva), todėl, taikant nurodyto straipsnio nuostatas, jos aiškintinos atsižvelgiant ir į Direktyvos tekstą bei tikslus, aktualią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-289-1075/2018).
CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nurodyta reiškia, jog nesąžiningų sąlygų kontrolė taikoma vartojimo sutarčių sąlygoms, kurios nebuvo individualiai aptartos. CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Jeigu iš anksto parengtoje standartinėje sutartyje tam tikros sąlygos buvo aptartos individualiai, šio straipsnio taisyklės taikomos kitoms tos sutarties sąlygoms. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-289-1075/2018).
Žemesnės instancijos teismas
Pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatas vartojimo kredito sutartyje turi būti aiškiai nurodyta bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma, bendros vartojimo kredito kainos metinė norma ir visos šios normos apskaičiavimo prielaidos.
Sutarties Bendrosios dalies sąlygų 1.14 papunktyje nustatyta, kad administravimo mokestis – Bendrovės imamas mokestis už Paskolos suteikimą, dokumentų paruošimą, Sutarties administravimą ir kitus susijusius veiksmus. Sutarties administravimo mokestis Sutarties specialiose sąlygose yra išreikštas procentų nuo Paskolos sumos dydžiu (Mokėjimų grafike nurodyta konkreti pinigų suma, sudaranti Sutarties administravimo mokestį). Nagrinėjamu atveju Sutartyje nurodyta, kad administravimo mokestis už visą paskolos grąžinimo laikotarpį sudaro 1 342,89 Eur. Teismo vertinimu, sutarties sąlyga dėl administravimo mokesčio sumos yra aiški, atsakovui turėjo būti suprantama, kad šį mokestį reikės sumokėti, grąžinant kreditą, mokant mokėjimo grafike nurodytas kasmėnesines įmokas.
Kaip nurodoma teismų praktikoje, vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje. Kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, taip pat ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti, sutarčiai esant vykdomai tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3-7-75-823/2020). Apeliacinės instancijos teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad mokestis, susijęs su sutartinių įsipareigojimų prisiėmimu ir vykdymu, nėra skirtas kredito davėjo nuostoliams dėl netinkamo sutarties vykdymo kompensuoti ir gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2A-504-921/2022; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2338-880/2022; kt.).
Ieškovė apskaičiavo atsakovui 199,74 administravimo mokesčio dalį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo, t. y. 2023 m. sausio 10 d. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Pagal CK 6.221 straipsnio 1 dalį sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Tačiau sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Sutarties nutraukimas taip pat neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (CK 6.221 straipsnio 3 dalis). Taigi sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).
Taigi, ieškovė pagrįstai apskaičiavo 199,74 administravimo mokestį už laikotarpį iki Sutarties nutraukimo.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 159,39 Eur pelno palūkanas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Taip pat atskirai įstatyme (CK 6.37 straipsnio 2 dalyje) numatytos vadinamosios procesinės palūkanos, tačiau šios palūkanos nėra laikomos savarankiška palūkanų rūšimi ir yra priskirtinos prie kompensuojamųjų palūkanų. Taigi matyti, jog šių palūkanų paskirtis ir funkcijos yra skirtingos. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu vertintinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424–452).
Iš kredito sutarties specialiųjų sąlygų matyti, kad atsakovas įsipareigojo mokėti kredito sutartyje numatytas 5,90 procentų dydžio metines palūkanas. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo palūkanomis. Pagal kredito sutarties sąlygas kreditą ir palūkanas atsakovas turėjo mokėti iki 2028 m. rugsėjo 8 d. Iki kredito sutarties nutraukimo dienos – 2023 m. sausio 10 d., pagal ieškovės pateiktus duomenis atsakovas nesumokėjo 169,65 Eur pradinės kreditorės apskaičiuotų palūkanų.
Sutarties bendrųjų sąlygų 7.5 punkte nurodyta, kad, nutraukus sutartį, gavėjas privalo sumokėti visas nesumokėtas pagal sutartį eilines įmokas. Pagal sutarties 4.3 punktą šalys susitarė, kad jeigu atitinkamų prievolių įvykdymo terminai yra suėję, Gavėjo mokamos Įmokos pirmiausia skiriamos netesyboms mokėti, antrąja eile Įmokos skiriamos Eilinėms įmokoms, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs, mokėti, trečiąja eile skiriamos Eilinėms įmokoms, kurių terminas dar nėra suėjęs, ketvirtąja – Bendrovės patirtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu. Gavėjas neturi teisės skirti Įmokų prievolei, kurios įvykdymo terminas dar nesuėjęs, vietoj Įmokos pagal prievolę, kurios įvykdymo terminas suėjęs. Sutarties 1.4 punkte nustatyta, kad 1.4. eilinė įmoka – Mokėjimų grafike nurodytais terminais Gavėjo mokėtina suma, kuria apmokama visa ar dalis Paskolos, Palūkanų ir Sutarties administravimo mokesčio (išskyrus atvejus, jei Šalių susitarimu nustatyta kitaip).
Taigi, šalys aiškiai susitarė ir nurodė sutartyje, kad, nutraukus sutartį, atsakovas (kredito gavėjas) privalo sumokėti visas mokėjimo grafike nurodytas mokėtinas sumas, į kurias įeina ir šalių sutartas administravimo mokestis. Atsižvelgiant į tai, ieškovė pagrįstai įskaitė atsakovo sumokėtą 210,00 Eur sumą į mokėjimo palūkanas ir administravimo mokestį, atsižvelgiant į tai, administravimo mokestis laikomas apmokėtu, o likusi palūkanų suma – 159,39 Eur priteisiama iš atsakovo.
Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.72 straipsnyje nustatyta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis.
Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.
Vadovaujantis sutarties bendrųjų sąlygų 1.3, 4.8 ir 7.6 punktais ir specialiosiomis sąlygomis, atsakovas įsipareigojo mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo pradelstos mokėjimų sumos už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną. Ieškovės paskaičiavimu, atsakovas turi sumokėti 635,35 Eur delspinigius (0,05 proc. nuo laiku nesumokėto skolos už kiekvieną pradelstą dieną), apskaičiuotus už laikotarpį nuo 2023 m. balandžio 3 d. iki 2023 m. spalio 3 d., neviršijant 180 dienų termino. Paskaičiuotas 0,05 proc. delspinigių per dieną dydis neviršija VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyto didžiausio leistino netesybų dydžio. Nagrinėjamoje byloje konstatavus, kad atsakovas pažeidė sutartį ir praleido sutartyje nustatytus įmokų mokėjimo terminus, ieškovės reikalavimas priteisti 635,35 Eur delspinigius, apskaičiuotus nuo pradelstų įmokų, reiškiamas pagrįstai ir yra tenkintinas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė paskaičiavo atsakovui sutartyje nustatyto dydžio delspinigius, kurie neviršija įstatymų nustatyto maksimalaus delspinigių dydžio, teismas neturi pagrindo mažinti ieškovės paskaičiuotus delspinigius.
Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Kadangi atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (7 694,74 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. spalio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Pabrėžtina, kad vartotojams suteikiama papildoma apsauga nesudaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiūriu skolininkui netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3k-3-500/2014).
Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti, išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo, aktualūs CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
Atsakovas prašo išdėstyti priteistos sumos mokėjimą 72 mėnesių laikotarpiui dėl sunkios atsakovo finansinės padėties.
Atsakovo turtinė padėtis yra sudėtinga, todėl teismas vertina, jog yra pagrindas pripažinti teismo sprendimo vykdymo išdėstymo būtinumą, kadangi iškart sumokėti visą priteistą sumą atsakovui būtų didelė finansinė našta, nepaisant to, kad, kaip nustatyta Sodros duomenimis, jo dabartinės pajamos šiuo metu yra nemažos, su skolos mokėjimo išdėstymu sutiko ir ieškovė. Visgi, ieškovė sutinka, kad priteistos skolos sumokėjimas būtų išdėstytas tik 36 mėnesių laikotarpiui. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė sutinka su skolos išdėstymu 36 mėnesių laikotarpiui, išdėsčius skolą ilgesniam laikotarpiui bus neproporcingai apribotos ieškovės teisės, dėl šių priežasčių atsakovo prašymas tenkinamas iš dalies, priteistos bendros 7 694,74 Eur skolos mokėjimo įvykdymas išdėstomas 36 mėnesių laikotarpiui, pirmus 35 mėnesius mokant dalimis po 213,00 Eur, o paskutinį mėnesį sumokant ieškovei 239,74 Eur (viso – 7 694,74 Eur), pirmą įmoką sumokant iki mėnesio, einančio po mėnesio, kuriuo įsiteisėjo šis sprendimas, paskutinės dienos, toliau mokant įmokas kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos, kartu su eiline įmoka mokant tai dienai paskaičiuotas procesines palūkanas. Kartu su paskutine įmoka turi būti sumokėtos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (7 694,74 Eur ), kuriuos skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2024 m. spalio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis).
Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 173,00 Eur žyminis mokestis, 35,00 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Taip pat vadovaujantis CPK 92 straipsniu, 96 straipsnio 6 dalimi, iš atsakovės valstybės naudai priteistina 8,76 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios viršija nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 284 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei Aktiva Finance Group OÜ (j. a. k. 10746479) iš G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 6 900 Eur (šešių tūkstančių devynių šimtų eurų) negrąžintą kreditą, 159,39 Eur (vieno šimto penkiasdešimt devynių eurų ir 39 ct) pelno palūkanas, 635,35 Eur (šešių šimtų trisdešimt penkių eurų ir 35 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 7 694,74 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. spalio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 208,00 Eur (dviejų šimtų aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteistos 7 694,74 Eur skolos mokėjimą išdėstyti 36 mėnesių laikotarpiui, pirmus 35 mėnesius mokant dalimis po 213,00 Eur, o paskutinį mėnesį sumokant ieškovui 239,74 Eur (viso – 7 694,74 Eur), pirmą įmoką sumokant iki mėnesio, einančio po mėnesio, kuriuo įsiteisėjo šis sprendimas, paskutinės dienos, toliau mokant įmokas kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos. Kartu su paskutine įmoka turi būti sumokėtos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (7 694,74 Eur), kuriuos skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2024 m. spalio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 8,76 Eur (aštuonių eurų ir 76 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmus.