- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-12-23
- Bylos Nr.
- 1-72-519/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12548-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Išnagrinėta priimant nuosprendį.
- Teisėjas
- Gražvydas Poškus (pirm.)
- Kaltinamasis
- G. K.
- Civilinis ieškovas
- Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
- Advokatai
- Evaldas Onaitis
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
sekretoriaujant Vilmai Armalytei, Dijanai Drizgienei, Rasai Jančauskienei, Raimondai Katiliūtei, Sonatai Rimdžiutei, Jolantai Plungienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. K., asmens kodas(duomenys neskelbtini) gimęs(duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis(duomenys neskelbtini), nesusituokęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, anksčiau jo atžvilgiu nagrinėtos baudžiamosios bylos: 1) Šiaulių miesto apylinkės teismo 1996-03-14 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 207 straipsnio 2 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 42 straipsniu už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinus paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams, pritaikius BK 47¹ straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, pritaikius Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl amnestijos“ 2 straipsnį nuo bausmės atleistas; 2) 2015-07-02 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Nusikalstamų veikų aplinkybės ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai
1. G. K. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, kartu atlikdamas ir kasininko funkcijas, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 d., 2 d., būdamas atsakingu asmeniu už apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2017-03-15 iki 2019-02-22, tyčia, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, suklastotus tikrus dokumentus – pirkimo-pardavimo sutartis, PVM sąskaitas-faktūras, kasos pajamų orderius ir pinigų priėmimo kvitus įtraukdamas į buhalterinę apskaitą, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą įnešdamas mažesnes pinigų sumas, nei buvo gaunama už parduotus automobilius ir taip neįtraukdamas į buhalterinę apskaitą 23 070 Eur grynųjų pinigų priėmimo operacijų, iš jų 18 995 Eur pardavimo pajamų ir 4075 Eur PVM, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą bendrovės buhalterinę apskaitą, tai yra,
– 2017-03-15 pardavus V. S. (Š.) automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, už 1 200 Eur ir įrašius melagingus duomenis į 2017-03-15 pirkimo-pardavimo sutartį, 2017-03-15 PVM sąskaitą-faktūrą serija (duomenys neskelbtini)ir į 2017-03-15 kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), kad V. Š. parduotas automobilis už 280,00 Eur ir V. Š. į kasą įneša 280,00 Eur, šiuos suklastotus dokumentus pateikė buhalterinę apskaitą tvarkančios bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atsakingam asmeniui, kad juos įtrauktų į tvarkomą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, ir taip neįtraukė į buhalterinę apskaitą 920,00 Eur grynųjų pinigų priėmimo operacijų, iš jų neapskaitė 760,33 Eur pardavimo pajamų;
– 2017-04-04 pardavus G. A. automobilį „H. A.“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, už 3 700,00 Eur ir įrašius melagingus duomenis į 2017-04-04 pirkimo-pardavimo sutartį, 2017-04-04 PVM sąskaitą-faktūrą serija (duomenys neskelbtini)ir į 2017-04-04 kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), kad G. A. parduotas automobilis už 3 000,00 Eur ir G. A. į kasą įneša 3 000,00 Eur, šiuos suklastotus dokumentus pateikė buhalterinę apskaitą tvarkančios bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atsakingam asmeniui, kad juos įtrauktų į tvarkomą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, ir taip neįtraukė į buhalterinę apskaitą 700,00 Eur grynųjų pinigų priėmimo operacijų, iš jų neapskaitė 578,51 Eur pardavimo pajamų;
– 2017-04-27 pardavus A. L. automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, už 5 200,00 Eur ir paimtus iš A. L. pinigus – 1 000,00 Eur neįforminus kasos pajamų orderiu ar pinigų priėmimo kvitu bei įrašius melagingus duomenis į 2017-04-27 pirkimo-pardavimo sutartį, 2017-04-27 PVM sąskaitą-faktūrą serija (duomenys neskelbtini), kad A. L. parduotas automobilis už 4 200,00 Eur, šiuos suklastotus dokumentus pateikė buhalterinę apskaitą tvarkančios bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atsakingam asmeniui, kad juos įtrauktų į tvarkomą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, ir taip neįtraukė į buhalterinę apskaitą 1 000,00 Eur grynųjų pinigų priėmimo operacijų, iš jų neapskaitė 826,45 Eur pardavimo pajamų;
– 2017-06-09 pardavus R. B. automobilį „T. C.“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, už 2650,00 Eur ir įrašius melagingus duomenis į 2017-06-09 pirkimo-pardavimo sutartį, 2017-06-09 PVM sąskaitą-faktūrą serija (duomenys neskelbtini)ir į 2017-06-09 kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), kad R. B. parduotas automobilis už 1290,00 Eur ir R. B. į kasą įneša 1290,00 Eur, šiuos suklastotus dokumentus pateikė buhalterinę apskaitą tvarkančios bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atsakingam asmeniui, kad juos įtrauktų į tvarkomą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, ir taip neįtraukė į buhalterinę apskaitą 1360,00 Eur grynųjų pinigų priėmimo operacijų, iš jų neapskaitė 1123,97 Eur pardavimo pajamų;
– 2017-06-19 pardavus P. V. automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, už 1500,00 Eur ir įrašius melagingus duomenis į 2017-06-19 pirkimo-pardavimo sutartį, 2017-06-19 PVM sąskaitą-faktūrą serija (duomenys neskelbtini) ir į 2017-06-19 kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), kad P. V. parduotas automobilis už 1000,00 Eur ir P. V. į kasą įneša 1000,00 Eur, šiuos suklastotus dokumentus pateikė buhalterinę apskaitą tvarkančios bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atsakingam asmeniui, kad juos įtrauktų į tvarkomą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, ir taip neįtraukė į buhalterinę apskaitą 500,00 Eur grynųjų pinigų priėmimo operacijų, iš jų neapskaitė 413,23 Eur pardavimo pajamų;
– 2017-10-03 pardavus A. R. automobilį „O. A.“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, už 2 500,00 Eur ir įrašius melagingus duomenis į 2017-10-03 pirkimo-pardavimo sutartį, 2017-10-03 PVM sąskaitą-faktūrą serija (duomenys neskelbtini)ir į 2017-10-03 kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), kad A. R. parduotas automobilis už 1300,00 Eur ir A. R. į kasą įneša 1300,00 Eur, šiuos suklastotus dokumentus pateikė buhalterinę apskaitą tvarkančios bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atsakingam asmeniui, kad juos įtrauktų į tvarkomą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, ir taip neįtraukė į buhalterinę apskaitą 1200,00 Eur grynųjų pinigų priėmimo operacijų, iš jų neapskaitė 991,74 Eur pardavimo pajamų;
– 2017-10-17 pardavus R. K. automobilį „F. M.“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, už 2100,00 Eur ir įrašius melagingus duomenis į 2017-10-17 pirkimo-pardavimo sutartį, 2017-10-17 PVM sąskaitą-faktūrą serija (duomenys neskelbtini)ir į 2017-10-17 kasos pajamų orderio kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), kad R. K. parduotas automobilis už 1130,00 Eur ir R. K. į kasą įneša 1130,00 Eur, šiuos suklastotus dokumentus pateikė buhalterinę apskaitą tvarkančios bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atsakingam asmeniui, kad juos įtrauktų į tvarkomą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, ir taip neįtraukė į buhalterinę apskaitą 970,00 Eur grynųjų pinigų priėmimo operacijų, iš jų neapskaitė 801,65 Eur pardavimo pajamų;
– 2017-11-22 pardavus V. P. automobilį „C. P.“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, už 3 500,00 Eur ir įrašius melagingus duomenis į 2017-11-22 pirkimo-pardavimo sutartį, 2017-11-22 PVM sąskaitą-faktūrą serija (duomenys neskelbtini)ir į 2017-11-22 kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), kad V. P. parduotas automobilis už 1 800,00 Eur ir V. P. į kasą įneša 1 800,00 Eur, šiuos suklastotus dokumentus pateikė buhalterinę apskaitą tvarkančios bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atsakingam asmeniui, kad juos įtrauktų į tvarkomą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, ir taip neįtraukė į buhalterinę apskaitą 1 700,00 Eur grynųjų pinigų priėmimo operacijų, iš jų neapskaitė 1404,96 Eur pardavimo pajamų;
– 2018-05-02 pardavus V. K. automobilį „O. A.“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, už 6 000,00 Eur ir įrašius melagingus duomenis į 2018-05-02 pirkimo-pardavimo sutartį, 2018-05-02 PVM sąskaitą-faktūrą serija (duomenys neskelbtini)ir į 2018-05-02 kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), kad V. K. parduotas automobilis už 5 600,00 Eur ir V. K. į kasą įneša 5 600,00 Eur, šiuos suklastotus dokumentus pateikė buhalterinę apskaitą tvarkančios bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atsakingam asmeniui, kad juos įtrauktų į tvarkomą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, ir taip neįtraukė į buhalterinę apskaitą 400,00 Eur grynųjų pinigų priėmimo operacijų, iš jų neapskaitė 330,58 Eur pardavimo pajamų;
– 2018-05-28 pardavus S. Ž. automobilį „N. P.“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, už 1 900,00 Eur ir įrašius melagingus duomenis į 2018-05-28 pirkimo-pardavimo sutartį, 2018-05-28 PVM sąskaitą-faktūrą serija (duomenys neskelbtini)ir į 2018-05-28 kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), kad S. Ž. parduotas automobilis už 1 200,00 Eur ir S. Ž. į kasą įneša 1 200,00 Eur, šiuos suklastotus dokumentus pateikė buhalterinę apskaitą tvarkančios bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atsakingam asmeniui, kad juos įtrauktų į tvarkomą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, ir taip neįtraukė į buhalterinę apskaitą 700,00 Eur grynųjų pinigų priėmimo operacijų, iš jų neapskaitė 578,51 Eur pardavimo pajamų;
– 2018-06-01 pardavus D. K. automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, už 2 000,00 Eur ir įrašius melagingus duomenis į 2018-06-01 pirkimo-pardavimo sutartį, 2018-06-01 PVM sąskaitą-faktūrą serija (duomenys neskelbtini)ir į 2018-06-01 kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), kad D. K. parduotas automobilis už 1 300,00 Eur ir D. K. į kasą įneša 1 300,00 Eur, šiuos suklastotus dokumentus pateikė buhalterinę apskaitą tvarkančios bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atsakingam asmeniui, kad juos įtrauktų į tvarkomą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, ir taip neįtraukė į buhalterinę apskaitą 700,00 Eur grynųjų pinigų priėmimo operacijų, iš jų neapskaitė 578,52 Eur pardavimo pajamų;
– 2018-09-18 pardavus F. M. automobilį „S. A.“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, už 3 600,00 Eur ir įrašius melagingus duomenis į 2018-09-18 pirkimo-pardavimo sutartį, 2018-09-18 PVM sąskaitą-faktūrą serija (duomenys neskelbtini)ir į 2018-09-18 kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), kad F. M. parduotas automobilis už 1 200,00 Eur ir F. M. į kasą įneša 1 200,00 Eur, šiuos suklastotus dokumentus pateikė buhalterinę apskaitą tvarkančios bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atsakingam asmeniui, kad juos įtrauktų į tvarkomą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, ir taip neįtraukė į buhalterinę apskaitą 2 400,00 Eur grynųjų pinigų priėmimo operacijų, iš jų neapskaitė 1 983,47 Eur pardavimo pajamų;
– 2018-10-12 pardavus J. M. automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, už 1 600,00 Eur ir įrašius melagingus duomenis į 2018-10-12 pirkimo-pardavimo sutartį, 2018-10-12 PVM sąskaitą-faktūrą serija (duomenys neskelbtini) ir į 2018-10-12 kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), kad J. M. parduotas automobilis už 800,00 Eur ir J. M. į kasą įneša 800,00 Eur, suklastotus dokumentus pateikė buhalterinę apskaitą tvarkančios bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atsakingam asmeniui, kad juos įtrauktų į tvarkomą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, ir taip neįtraukė į buhalterinę apskaitą 800,00 Eur grynųjų pinigų priėmimo operacijų, iš jų neapskaitė 661,16 Eur pardavimo pajamų;
– 2018-10-19 pardavus A. V. automobilį „Š. F.“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, už 3 700,00 Eur ir įrašius melagingus duomenis į 2018-10-19 pirkimo-pardavimo sutartį, 2018-10-19 PVM sąskaitą-faktūrą serija (duomenys neskelbtini)ir į 2018-10-19 kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), kad A. V. parduotas automobilis už 1 700,00 Eur ir A. V. į kasą įneša 1 700,00 Eur, šiuos suklastotus dokumentus pateikė buhalterinę apskaitą tvarkančios bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atsakingam asmeniui, kad juos įtrauktų į tvarkomą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, ir taip neįtraukė į buhalterinę apskaitą 2 000,00 Eur grynųjų pinigų priėmimo operacijų, iš jų neapskaitė 1652,89 Eur pardavimo pajamų;
– 2018-10-19 pardavus I. S. automobilį „H. C.“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kainą, bet ne mažiau kaip už 4 000,00 Eur ir ne daugiau kaip už 5 000,00 Eur ir įrašius melagingus duomenis į 2018-10-19 Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, 2018-10-19 PVM sąskaitą-faktūrą serija (duomenys neskelbtini)ir į 2018-10-19 kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), kad I. S. parduotas automobilis už 2 800,00 Eur ir I. S. į kasą įneša 2 800,00 Eur, šiuos suklastotus dokumentus pateikė buhalterinę apskaitą tvarkančios bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atsakingam asmeniui, kad juos įtrauktų į tvarkomą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, ir taip neįtraukė į buhalterinę apskaitą 1 200,00 Eur grynųjų pinigų priėmimo operacijų, iš jų neapskaitė 991,74 Eur pardavimo pajamų;
– 2018-11-30 pardavus J. G. automobilį „S. L.“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, už 5 000,00 Eur ir įrašius melagingus duomenis į 2018-11-30 pirkimo-pardavimo sutartį, 2018-11-30 PVM sąskaitą-faktūrą serija (duomenys neskelbtini)ir į 2018-11-30 kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), kad J. G. parduotas automobilis už 3 800,00 Eur ir J. G. į kasą įneša 3 800,00 Eur, šiuos suklastotus dokumentus pateikė buhalterinę apskaitą tvarkančios bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atsakingam asmeniui, kad juos įtrauktų į tvarkomą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, ir taip neįtraukė į buhalterinę apskaitą 1 200,00 Eur grynųjų pinigų priėmimo operacijų, iš jų neapskaitė 991,74 Eur pardavimo pajamų;
– 2018-12-18 pardavus K. K. automobilį „O. A.“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, už 3 200,00 Eur ir įrašius melagingus duomenis į 2018-12-18 pirkimo-pardavimo sutartį, 2018-12-18 PVM sąskaitą-faktūrą serija (duomenys neskelbtini)ir į 2018-12-18 kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), kad K. K. parduotas automobilis už 2 000,00 Eur ir K. K. į kasą įneša 2 000,00 Eur, šiuos suklastotus dokumentus pateikė buhalterinę apskaitą tvarkančios bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atsakingam asmeniui, kad juos įtrauktų į tvarkomą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, ir taip neįtraukė į buhalterinę apskaitą 1 200,00 Eur grynųjų pinigų priėmimo operacijų, iš jų neapskaitė 991,74 Eur pardavimo pajamų;
– 2018-12-21 pardavus R. Š. automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, už 1 800,00 Eur ir įrašius melagingus duomenis į 2018-12-21 pirkimo-pardavimo sutartį, 2018-12-21 PVM sąskaitą-faktūrą serija (duomenys neskelbtini)ir į 2018-12-21 kasos pajamų orderio kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), kad R. Š. parduotas automobilis už 1 350,00 Eur ir R. Š. į kasą įneša 1 350,00 Eur, šiuos suklastotus dokumentus pateikė buhalterinę apskaitą tvarkančios bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atsakingam asmeniui, kad juos įtrauktų į tvarkomą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, ir taip neįtraukė į buhalterinę apskaitą 450,00 Eur grynųjų pinigų priėmimo operacijų, iš jų neapskaitė 371,90 Eur pardavimo pajamų;
– 2019-01-23 pardavus V. K. automobilį „F. F.“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, už 950,00 Eur ir įrašius melagingus duomenis į 2019-01-23 pirkimo-pardavimo sutartį, 2019-01-23 PVM sąskaitą-faktūrą serija (duomenys neskelbtini)ir į 2019-01-23 pinigų priėmimo kvitą Serija (duomenys neskelbtini), kad V. K. parduotas automobilis už 900,00 Eur ir V. K. į kasą įneša 900,00 Eur, šiuos suklastotus dokumentus pateikė buhalterinę apskaitą tvarkančios mažosios bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atsakingam asmeniui, kad juos įtrauktų į tvarkomą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, ir taip neįtraukė į buhalterinę apskaitą 50,00 Eur grynųjų pinigų priėmimo operacijų, iš jų neapskaitė 41,32 Eur pardavimo pajamų;
– 2019-01-29 pardavus E. T. automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, už 10 500,00 Eur ir įrašius melagingus duomenis į 2019-01-29 pirkimo-pardavimo sutartį, 2019-01-29 PVM sąskaitą-faktūrą serija (duomenys neskelbtini) ir į 2019-01-29 pinigų priėmimo kvitą serija (duomenys neskelbtini), kad E. T. parduotas automobilis už 9 680,00 Eur ir E. T. į kasą įneša 9 680,00 Eur, šiuos suklastotus dokumentus pateikė buhalterinę apskaitą tvarkančios mažosios bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atsakingam asmeniui, kad juos įtrauktų į tvarkomą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, ir taip neįtraukė į buhalterinę apskaitą 820,00 Eur grynųjų pinigų priėmimo operacijų, iš jų neapskaitė 677,69 Eur pardavimo pajamų;
– 2019-02-22 pardavus D. A. automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, už 5 000,00 Eur ir įrašius melagingus duomenis į 2019-02-22 pirkimo-pardavimo sutartį, 2019-02-22 PVM sąskaitą-faktūrą serija (duomenys neskelbtini)Nr. (duomenys neskelbtini) ir į 2019-02-22 pinigų priėmimo kvitą Serija (duomenys neskelbtini), kad D. A. parduotas automobilis už 2 200,00 Eur ir D. A. į kasą įneša 2 200,00 Eur, šiuos suklastotus dokumentus pateikė buhalterinę apskaitą tvarkančios mažosios bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atsakingam asmeniui, kad juos įtrauktų į tvarkomą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, ir taip neįtraukė į buhalterinę apskaitą 2 800,00 Eur grynųjų pinigų priėmimo operacijų, iš jų neapskaitė 2 314,05 Eur pardavimo pajamų,
dėl to negalima iš dalies nustatyti uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2017 m. – 2019 m. vasario mėnesį.
Be to, atleidus UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoją L. J. iš darbo, nuo 2018-04-17 iki 2019-02-25 L. J. toliau naudojantis abonento numeriu (duomenys neskelbtini), jam už mobiliojo telefono ryšio paslaugas atsiskaitant grynaisiais pinigais, juos sumokant UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui G. K., gautų grynųjų pinigų gavimo operacijų už abonento Nr. (duomenys neskelbtini)mobiliojo ryšio paslaugas neįformino buhalterinės apskaitos dokumentais (kasos pajamų orderiais ir/ar pinigų priėmimo kvitais) ir neįtraukė į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, pirkimo PVM sąskaitose-faktūrose įrašytus duomenis apie abonento Nr. (duomenys neskelbtini) už 2018 m. gegužės mėn. – 2019 m. sausio mėn. už 413,45 Eur su PVM (341,69 Eur ir 71,76 Eur PVM) mobiliojo ryšio paslaugas įrašė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą (Pirkimo operacijų registrus),
dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės mėnesio iki 2019m. vasario 25 d.,
tokiais tyčiniais veiksmais G. K. pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį: „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimą, jog ,,Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.“, 13 straipsnio 1 dalį: „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 1) apskaitos dokumento pavadinimas; 2) ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas; 3) apskaitos dokumento data; 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys; 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška. Jeigu ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas nurodomas kiekybine išraiška, turi būti nurodyti mato vienetai; 6) asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos“; 13 straipsnio 3 dalį: „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“ ir apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą.
1.1. Taip pat G. K. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas:(duomenys neskelbtini), direktoriumi, laikotarpiu nuo 2017-03-15 iki 2019-02-22 į pirkimo-pardavimo sutartis įrašė melagingus duomenis, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantys automobiliai parduoti už mažesnę kainą, nei realiai sumokėjo pirkėjai, tai yra:
– 2017-03-15 pardavus V. S. (Š.) automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 1 200 Eur, į pirkimo-pardavimo sutartį įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad automobilis parduotas už 280,00 Eur;
– 2017-04-04 pardavus G. A. automobilį „H. A.“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 3 700,00 Eur, į pirkimo-pardavimo sutartį įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad automobilis parduotas už 3 000,00 Eur,
– 2017-04-27 pardavus A. L. automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 5 200,00 Eur, į pirkimo- pardavimo sutartį įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad automobilis parduotas už 4 200,00 Eur,
– 2017-06-09 pardavus R. B. automobilį „T. C.“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 2 650,00 Eur, į pirkimo- pardavimo sutartį įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad automobilis parduotas už 1 290,00 Eur,
– 2017-06-19 pardavus P. V. automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, už 1 500,00 Eur, į pirkimo- pardavimo sutartį įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad automobilis parduotas už 1 000,00 Eur,
– 2017-10-03 pardavus A. R. automobilį „O. A.“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, už 2 500,00 Eur, į pirkimo- pardavimo sutartį įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad automobilis parduotas už 1 300,00 Eur,
– 2017-10-17 pardavus R. K. automobilį „F. M.“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, už 2 100,00 Eur, į pirkimo- pardavimo sutartį įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad automobilis parduotas už 1 130,00 Eur,
– 2017-11-22 pardavus V. P. automobilį „C. P.“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 3 500,00 Eur, į pirkimo- pardavimo sutartį įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad automobilis parduotas už 1 800,00 Eur,
– 2018-05-02 pardavus V. K. automobilį „O. A.“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 6 000,00 Eur, į pirkimo- pardavimo sutartį įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad automobilis parduotas už 5 600,00 Eur,
– 2018-05-28 pardavus S. Ž. automobilį „N. P.“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 1 900,00 Eur, pirkimo- pardavimo sutartį įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad automobilis parduotas už 1 200,00 Eur,
– 2018-06-01 pardavus D. K. automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 2 000,00 Eur, į pirkimo- pardavimo sutartį įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad automobilis parduotas už 1 300,00 Eur,
– 2018-09-18 pardavus F. M. automobilį „S. A.“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 3 600,00 Eur, pirkimo-pardavimo sutartį įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad automobilis parduotas už 1 200,00 Eur,
– 2018-10-12 pardavus J. M. automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 1 600,00 Eur, į pirkimo-pardavimo sutartį įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad automobilis parduotas už 800,00 Eur,
– 2018-10-19 pardavus A. V. automobilį „Š. F.“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, už 3 700,00 Eur, į pirkimo- pardavimo sutartį įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad automobilis parduotas už 1 700,00 Eur,
– 2018-10-19 pardavus I. S. automobilį automobilį „H. C.“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kainą, bet ne mažiau kaip už 4 000,00 Eur ir ne daugiau kaip už 5 000,00 Eur, į pirkimo-pardavimo sutartį įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad automobilis parduotas už 2 800,00 Eur,
– 2018-11-30 pardavus J. G. automobilį „S. L.“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, už 5 000,00 Eur, į pirkimo- pardavimo sutartį įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad automobilis parduotas už 3 800,00 Eur,
– 2018-12-18 pardavus K. K. automobilį „O. A.“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, už 3 200,00 Eur, į pirkimo-pardavimo sutartį įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad automobilis parduotas už 2 000,00 Eur,
– 2018-12-21 pardavus R. Š. automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, už 1 800,00 Eur, į pirkimo- pardavimo sutartį įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad automobilis parduotas už 1 350,00 Eur,
– 2019-01-23 pardavus V. K. automobilį „F. F.“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, už 950,00 Eur, į pirkimo-pardavimo sutartį įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad automobilis parduotas už 900,00 Eur,
– 2019-01-29 pardavus E. T. automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, už 10 500,00 Eur, į pirkimo- pardavimo sutartį įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad automobilis parduotas už 9 680,00 Eur,
– 2019-02-22 pardavus D. A. automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, už 5 000,00 Eur, į pirkimo- pardavimo sutartį įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad automobilis parduotas už 2 200,00 Eur,
sutartis patvirtino UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bendrovės antspaudu, jo kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus antspaudu ir savo parašu,
taip suklastojo tikrus dokumentus – pirkimo-pardavimo sutartis bei žinomai suklastotus dokumentus panaudojo juos pateikdamas buhalterinę apskaitą tvarkančioms bendrovėms – nuo 2017-01-01 iki 2018-12-31 „(duomenys neskelbtini)“ ir nuo 2019-01-01 iki 2019-02-22 mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ tikslu sutartis įtraukti į buhalterinę apskaitą.
1.2. Taip pat G. K. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir materialiai atsakingu už bendrovės turtą, kartu atlikdamas kasininko pareigas, laikotarpiu nuo 2017-03-15 iki 2019-02-22, iš pirkėjų gavęs 23 070 Eur grynųjų pinigų už UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotus automobilius, neįtraukdamas į buhalterinę apskaitą grynųjų pinigų priėmimo operacijų ir neįnešdamas pinigų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą, taip tyčia pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 23 070 Eur.
1.3. Taip pat G. K. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir atsakingu pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 21 straipsnį už apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2017-03-15 iki 2019-03-22, pažeisdamas 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3 straipsnio 1 dalies nuostatas: PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, kai: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kai toks; 4 straipsnio 1 dalies nuostatas: prekių tiekimu laikomas prekių perdavimas kitam asmeniui; 14 straipsnio 1 dalies nuostatas prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip; 2 dalies 1, 2 punktų nuostatas: “jeigu šio straipsnio 1 d. nenurodytu atveju arba kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaitą-faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiam arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą; 15 straipsnio 1 dalies nuostatas: apmokestinamoji vertė, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, sudaro atlygis (išskyrus patį PVM), kurį gavo arba turi gauti prekių tiekėjas arba paslaugos teikėjas, arba jo vardu trečiasis asmuo“; 64 straipsnio 8 dalies nuostatas: „Joks PVM mokėtojas neturi teisės į PVM atskaitą įtraukti PVM sumų, apskaičiuotų ir nurodytų dokumentuose, kuriais įformintas prekių suvartojimas arba paslaugų suteikimas PVM mokėtojo privatiems poreikiams tenkinti.“,
siekdamas bendrovei išvengti 4627 Eur pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo, į 2017 m. kovo, balandžio, birželio, rugpjūčio, spalio, lapkričio mėnesių; 2018 m. gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio,rugsėjo,spalio,lapkričio,gruodžio mėnesių; 2019 m. sausio, vasario mėnesių Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pardavimo PVM ir gautas realizacines pajamas (įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo) bei šias suklastotas deklaracijas pateikė elektroninio deklaravimo būdu Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, tai yra:
2017-04-24 į 2017 metų kovo mėnesio Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pardavimo PVM, tai yra neįrašė už 760 Eur apmokestinamų sandorių ir 160 Eur sumažino mokėtiną į biudžetą PVM, ir tą pačią dieną šią suklastotą deklaraciją pateikė elektroninio deklaravimo būdu Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai;
2017-05-23 į 2017 metų balandžio mėnesio Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pardavimo PVM, tai yra neįrašė už 1405 Eur apmokestinamų sandorių ir 295 Eur sumažino mokėtiną į biudžetą PVM, ir tą pačią dieną šią suklastotą deklaraciją pateikė elektroninio deklaravimo būdu Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai;
2017-07-19 į 2017 metų birželio mėnesio Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pardavimo PVM, tai yra neįrašė už 1537 Eur apmokestinamų sandorių ir 323 Eur sumažino mokėtiną į biudžetą PVM, ir tą pačią dieną šią suklastotą deklaraciją pateikė elektroninio deklaravimo būdu Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai;
2017-11-23 į 2017 metų rugpjūčio mėnesio Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pardavimo PVM, tai yra neįrašė už 1926 Eur apmokestinamų sandorių ir 404 Eur sumažino mokėtiną į biudžetą PVM, ir tą pačią dieną šią suklastotą deklaraciją pateikė elektroninio deklaravimo būdu Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai;
2017-12-28 į 2017 metų lapkričio mėnesio Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pardavimo PVM, tai yra neįrašė už 1405 Eur apmokestinamų sandorių ir 295 Eur sumažino mokėtiną į biudžetą PVM, ir tą pačią dieną šią suklastotą deklaraciją pateikė elektroninio deklaravimo būdu Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai;
2018-02-23 į 2017 metų spalio mėnesio Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pardavimo PVM, tai yra neįrašė už 1794 Eur apmokestinamų sandorių ir 376 Eur sumažino mokėtiną į biudžetą PVM, ir tą pačią dieną šią suklastotą deklaraciją pateikė elektroninio deklaravimo būdu Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai;
2018-11-28 į 2018 metų gegužės mėnesio Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pardavimo PVM ir gautas realizacines pajamas (įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo), t. y. neįrašė už 1612 Eur apmokestinamų sandorių ir 339 Eur sumažino mokėtiną į biudžetą PVM, bei neteisingai padidinęs atskaitą – 70 Eur už įsigytas prekes ir paslaugų pirkimą, 15 Eur sumažino mokėtiną į biudžetą PVM mokestį ir tą pačią dieną šią suklastotą deklaraciją pateikė elektroninio deklaravimo būdu Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai;
2018-11-28 į 2018 metų birželio mėnesio Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pardavimo PVM ir gautas realizacines pajamas (įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo), t. y. neįrašė už 578 Eur apmokestinamų sandorių ir 121 Eur sumažino mokėtiną į biudžetą PVM, bei neteisingai padidinęs atskaitą – 49 Eur už įsigytas prekes ir paslaugų pirkimą, 10 Eur sumažino mokėtiną į biudžetą PVM mokestį ir tą pačią dieną šią suklastotą deklaraciją pateikė elektroninio deklaravimo būdu Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai;
2018-08-20 į 2018 metų liepos mėnesio Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės gautas realizacines pajamas(įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo), t. y. neteisingai padidinęs atskaitą – 50 Eur už įsigytas prekes ir paslaugų pirkimą,11 Eur sumažino mokėtiną į biudžetą PVM mokestį ir tą pačią dieną šią suklastotą deklaraciją pateikė elektroninio deklaravimo būdu Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai;
2018-11-28 į 2018 metų rugpjūčio mėnesio Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės gautas realizacines pajamas (įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo), t. y. neteisingai padidinęs atskaitą – 26 Eur už įsigytas prekes ir paslaugų pirkimą, 5 Eur sumažino mokėtiną į biudžetą PVM mokestį ir tą pačią dieną šią suklastotą deklaraciją pateikė elektroninio deklaravimo būdu Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai;
2018-11-28 į 2018 metų rugsėjo mėnesio Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pardavimo PVM ir gautas realizacines pajamas (įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo), t. y. neįrašė už 1983 Eur apmokestinamų sandorių ir 417 Eur sumažino mokėtiną į biudžetą PVM, bei neteisingai padidinęs atskaitą – 27 Eur už įsigytas prekes ir paslaugų pirkimą, 6 Eur sumažino mokėtiną į biudžetą PVM mokestį ir tą pačią dieną šią suklastotą deklaraciją pateikė elektroninio deklaravimo būdu Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai;
2019-01-11 į 2018 metų spalio mėnesio Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pardavimo PVM ir gautas realizacines pajamas (įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo), tai yra neįrašė už 3 306 Eur apmokestinamų sandorių ir 694 Eur sumažino mokėtiną į biudžetą PVM, bei neteisingai padidinęs atskaitą – 17 Eur už įsigytas prekes ir paslaugų pirkimą, 4 Eur sumažino mokėtiną į biudžetą PVM mokestį ir tą pačią dieną šią suklastotą deklaraciją pateikė elektroninio deklaravimo būdu Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai;
2019-01-11 į 2018 metų lapkričio mėnesio Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pardavimo PVM ir gautas realizacines pajamas (įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo), t. y. neįrašė už 992 Eur apmokestinamų sandorių ir 208 Eur sumažino mokėtiną į biudžetą PVM, bei neteisingai padidinęs atskaitą – 35 Eur už įsigytas prekes ir paslaugų pirkimą, 7 Eur sumažino mokėtiną į biudžetą PVM mokestį ir tą pačią dieną šią suklastotą deklaraciją pateikė elektroninio deklaravimo būdu Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai;
2019-03-22 į 2018 metų gruodžio mėnesio Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pardavimo PVM ir gautas realizacines pajamas (įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo), tai yra neįrašė už 1364 Eur sandorių ir 286 Eur sumažino mokėtiną į biudžetą PVM, bei neteisingai padidinęs atskaitą – 38 Eur už įsigytas prekes ir paslaugų pirkimą, 8 Eur sumažino mokėtiną į biudžetą PVM mokestį ir tą pačią dieną šią suklastotą deklaraciją pateikė elektroninio deklaravimo būdu Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai;
2019-02-25 į 2019 metų sausio mėnesio Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pardavimo PVM ir gautas realizacines pajamas (įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo), tai yra neįrašė už 719 Eur apmokestinamų sandorių ir 151 Eur sumažino mokėtiną į biudžetą PVM, bei neteisingai padidinęs atskaitą – 30 Eur už įsigytas prekes ir paslaugų pirkimą, 6 Eur sumažino mokėtiną į biudžetą PVM mokestį ir tą pačią dieną šią suklastotą deklaraciją pateikė elektroninio deklaravimo būdu Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai;
2019-03-22 į 2019 metų vasario mėnesio Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pardavimo PVM, tai yra neįrašė už 2314 Eur apmokestinamų sandorių ir 486 Eur sumažino mokėtiną į biudžetą PVM, ir tą pačią dieną šią suklastotą deklaraciją pateikė elektroninio deklaravimo būdu Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai;
be to, siekdamas išvengti pelno mokesčio, tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2018-10-05 į metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2017 metus įrašė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės pelną, nes į šią deklaraciją įrašė 8 827 Eur mažiau pardavimo pajamų, neapskaičiavo 444 Eur mokestinio laikotarpio veiklos pelno bei neapskaičiavo 22 Eur pelno mokesčio, mokėtino į valstybės biudžetą, ir 2018-10-05 suklastotą deklaraciją pateikė elektroninio deklaravimo būdu Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai;
tokiais tyčiniais veiksmais siekė išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL (1875 Eur mokesčių už 2017 metus ir 2 774 Eur mokesčių už 2018–2019 metus).
2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. K. pagal jam pareikštus kaltinimus kaltės nepripažino. Nurodė, jog visi kaltinime nurodyti automobiliai pirkėjams buvo parduoti už pirkimo-pardavimo sutartyse ir kituose finansiniuose dokumentuose nurodytas pinigines sumas. Visi teisiamuosiuose posėdžiuose apklausti pirkėjai, išskyrus liudytoją P. A., sakė netiesą apie įsigytų automobilių kainą. Kodėl liudytojai nurodė tokias, tikrovės neatitinkančias aplinkybes dėl mokėtos automobilių kainos, jis tiksliai pasakyti negali, tačiau mano, kad tai gali būti susiję su kokiais nors smulkiais automobilių defektais, kuriuos pirkėjai pastebi po sandorio.
2.1. Kadangi jis sutartyse nurodė tikras pardavimo kainas, tai nepripažįsta ir jam pareikštų kaltinimų dėl pinigų pasisavinimo ir dokumentų klastojimo, nes jokių pinigų nepasisavino, taip pat neklastojo ir dokumentų.
2.2. L. J. pas jį dirbo du metus ir turėjo kaltinime nurodytą telefono numerį. Kai L. J. atleido iš darbo, pradėjo eiti antstoliai iš visų galų dėl šio skolų. Vieną baudą už L. J. netgi sumokėjo antstoliui. L. J. jam neatidavė telefono kortelės, toliau naudojosi tuo numeriu. Jokių pinigų L. J. jam nėra padavęs, net liko skolingas už šito telefono sąskaitą. Gal apklausos metu tyrėja paklausė, jog gal įmonė paduos antstoliams, kad nemoka mokesčių, tai L. J. gal ir pasakė, jog paduodavo jam pinigus ir kad jis atvažiuodavo pasiimti pinigų. Kas mėnesį dėl 20 eurų jam važiuoti tikrai neverta. Atkreipia dėmesį, kad L. J. ir į teismą atėjo tik iš trečio karto, paragintas atvesdinimo. Jis mano, kad L. J. dar daugeliui institucijų skolingas, neturi jokių pajamų ir jam už telefoną negalėjo duoti pinigų. Nuo 2018 metų gegužės mėnesio iki 2019 metų sausio mėnesio už mobiliojo ryšio paslaugas L. J. jo bendrovei skolingas 413,45 eurų su PVM ir tokių pinigų nėra gavę.
2.2.1. Taip pat pas jį dirbo L. J. draugė, sugyventinė, ji skambindavo iš to telefono, įdėdavo iš to numerio skelbimą, o kai baigėsi ši darbo sutartis, jo bendrovė atjungė tą telefoną. Šią moterį priėmė vadybininke,po pusės metų, kai L. J. jau buvo atleistas. Ji yra skambinusi, naudojosi tuo telefonu, kai L. J. jau buvo atleistas. Iki 2019 metų vasario 25 d. L. J. pats naudojosi telefonu ir ji naudojosi, tik po to nutraukė sutartį. Neatsimenu šios moters vardo, pavardės. Jam atrodo, kad ta darbuotoja pradėjo dirbti nuo 2018 metų pabaigos ir dirbo iki šių metų balandžio mėnesio. Ne telefonas pats buvo, o tik įmonės kortelė, ji nėra apskaityta kaip įmonės turtas. Ta darbuotoja naudojosi numeriu nuo 2018 metų pusės iki 2019 metų antro mėnesio, kol jis abonentą atjungė. Ji sakė, kad nebereikia ir tada jis atjungė tą kortelę 2019-02-25.
2.3. Apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis G. K. nurodė, kad dėl kiekvieno atvejo atskirai tikrai nepasisakys, kadangi jau nebepamena visų automobilių pardavimo aplinkybių, bet apibendrintai nurodo, kad jis būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), direktoriumi, laikotarpiu nuo 2017-03-15 iki 2019-02-22 parduodamas išvardintiems įtarime pirkėjams automobilius į pirkimo-pardavimo sutartis, PVM sąskaitas-faktūras, kasos pajamų orderius, įrašydavo realią pardavimo kainą, kuri ir užfiksuota įtarime išvardintuose dokumentuose. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu parduodami automobiliai nebuvo parduodami už didesnę kainą, nei nurodyta įtarime. Kadangi turėjo daug klientų, negali pasisakyti dėl kiekvieno įtarime nurodyto atvejo, visų pardavimo aplinkybių nebepamena ir nepasakos. Į apskaitą buvo įtraukti visi dokumentuose įrašyti duomenys. Nuo 2017-01-01 duomenis įtraukdavo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ atsakingi darbuotojai, kas tiksliai nežino, o nuo 2019-01-01 duomenis įtraukdavo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ darbuotoja D., pavardės nepamena. Į buhalteriją dokumentus pateikdavo arba jis, arba kiti įmonės darbuotojai, kas konkrečiai negali atsakyti, nežino. Visuose dokumentuose kaip direktorius pasirašydavo pats. Detaliai negali atsakyti pagal įtarime nurodytas aplinkybes, nepamena jų, bet nori paaiškinti, kad su viskuo kas surašyta įtarime jis nesutinka. Detalizuoti ar sukonkretinti faktus negali. Apibendrinus ir trumpai tariant jis nesutinka, kad nurodytuose įtarime dokumentuose yra įrašytos neva mažesnės nei realiai pirkėjų mokėtos pinigų sumos, kad šie tikrovės neatitinkantis duomenys buvo įtraukti į buhalterinę apskaitą, nesutinka, kad gavo didesnę pinigų sumą už parduotus automobilius nei nurodytą dokumentuose, tai yra gavo iš pirkėjų 26 250,00 Eurų ir neįnešdamas jų į įmonės kasą neva pasisavino, po ko išvengė susimokėti mokesčius į Valstybės biudžetą. Visą laiką dirbo sąžiningai ir atsakingai, mokesčiai buvo mokami laiku ir niekada nieko neapgaudinėjo. Jokios nusikalstamos veikos nepadarė. Savo nekaltumo neįrodinės ir papildomų aplinkybių neaiškins. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buvo kasininku ir atskaitingu asmeniu. Kiek pamena įmonė yra jam skoloje ir kaip atskaitingam asmeniui ir kaip akcininkui. Kiek konkrečiai įmonė jam yra skoloje, nepamena, maždaug apie 30 000 Eurų. Kaip ir minėjo, įmonėje pirkimo-pardavimo sutartis pildydavo jis arba kitas įmonės darbuotojas, kas konkrečiai nežino. Kasos pajamų orderius, pinigų priėmimo kvitus, pildydavo buhalteriai ir juos įtraukdavo į apskaitą. Prieš pateikiant dokumentus buhalteriams juose pasirašydavo jis. Be jo leidimo nei vienas dokumentas nebuvo išrašomas savarankiškai. Kadangi kasininkas įmonėje buvo jis, pinigus į kasą įnešdavo taip pat jis, po ko jo prašymu buhalteriai išrašydavo kasos pajamų orderius. Į kasos pajamų orderius buvo įrašoma jo pasakyta suma. Apie žvėrelių auginimo veiklą gali papasakoti tik tiek, kad veiklą pradėjo 2012 metais, užbaigė 2016 metais. Kadangi nukrito žvėrelių pardavimo pasaulinė kaina, nebeapsimokėjo jų auginti, todėl veikla buvo nutraukta. Nuo 2017 metų, kiek pamena, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pagal sutartį išnuomojo narvus. Apie visas aplinkybes jau nekartą pasakojo VMI. Įtarime apie žvėrelių auginimo veiklą nepaminėta, apie tai neturi ką paaiškinti daugiau. Dėl įmonės lėšomis pirktų prekių, taip pat nekartą buvo aiškinta VMI, visos pirktos prekės naudojamos įmonėje ir iki šiol randasi įmonėje. Neturi ką apie tai pasakoti. Dėl įmonei ,, (duomenys neskelbtini)“ priklausančių telefono numerių gali paaiškinti, kad sudarius sutartį su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ labai palankiomis kainomis įmonės vardu buvo įgytos mobiliojo ryšio paslaugos, šiuo meta nepamena, kiek numerių buvo paimta, bet jis turėjo ir naudojosi telefono numeriais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kitais telefono numeriais naudojosi kiti įmonės darbuotojai, jiems išėjus iš darbo dėl kai kurių numerių, kurių tiksliai nepamena, buvo nutrauktos sutartys. Kiek pamena, dėl L. J. telefono numerio gali paaiškinti, kad jis naudojosi tel. Nr. (duomenys neskelbtini), jam išėjus iš darbo visą laiką už telefoną buvo mokama iš įmonės lėšų, kadangi jis negalėjo nutraukti sudarytos sutarties. Jokių pinigų už telefoną L. J. jam nemokėjo, jis niekada iš jo ir neprašė jų, kadangi žinojo, kad automatiškai pasibaigus sutarčiai apmokėjimas bus nutrauktas. Jis atsisako akistatos su L. J., kadangi nemato prasmės atlikti akistatos, minėtą situaciją gali išsiaiškinti ir teisme. Daugiau jokių parodymų neduos, visas aplinkybes, jei reikės, nurodys teisme (10 t., b.l. 84–86).
3. Liudytojas L. J. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad G. K. pažįsta, yra draugai. Šiuo metu nesusipykę. UAB (duomenys neskelbtini)“ dirbo ekspeditoriumi-vairuotoju nuo 2013 m. balandžio 10 d. iki 2018 m. balandžio 17 d. Jam reikėjo nuvaryti automobilį iš vieno taško į kitą, kažką pavalyti, parodyti automobilį pirkėjui. Jis varydavo ir valydavo tuos automobilius, kurie buvo skirti pardavimui. Automobiliai buvo sustatyti aikštelėje prie (duomenys neskelbtini). Skelbimuose dėl parduodamų automobilių buvo nurodytas tikrai ne jo telefono numeris, nurodytas numeris priklausė direktoriui G. K.. Pirmiausia pirkėjas bendraudavo su G. K., o šis po to nurodydavo jam parodyti automobilį. Galutinę automobilių kainą nustatydavo G. K.. Jis kainų nereguliuodavo, tai darydavo tik su G. K. žinia. Vieną pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė jis, šią sutartį policijoje jam parodė, bet jis kažkaip to pardavimo neatsimena, bet patvirtina, kad parašas yra jo, tačiau tai yra vienetinis variantas. Jeigu jis ir paėmė pinigus už automobilį, tai centas į centą atidavė vadovui, bet jis neatsimena ar juos paėmė, ar nepaėmė, nes viskas buvo labai seniai.
3.1. Kai pirkėjas išsirinkdavo automobilį, norėdavo pirkti, dokumentų prie automobilio nebūdavo vietoje. Buhalterijoje pirkėjas parašydavo visus dokumentus. Dokumentus parašydavo buhalterė. Buhalterė buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tas atvejis kai jis pasirašė sutartį buvo išskirtinis, nes visada pardavimo dokumentus tvarkydavo G. K., o jis tik parodydavo automobilį ar kažkur nuvarydavo, ar jau parduotą, ar dar ne. Parduodamus automobilius ir jis aprodydavo, ir G. K.. Labai išskirtinis variantas būdavo, kad jis važiuotų kartu į buhalteriją. Dažniausiai jam paduodavo automobilį nuvaryti į apžiūrą. Jeigu žmogui tikdavo automobilis, skambindavo G. K. ir šis atvykdavo. Jis dabar neatsimena, kokius konkrečiai automobilius aprodė. Jeigu G. K. kur nors išvažiuodavo, duodavo jo numerį. Po atleidimo iš darbo bendrovėje jis tuo turėtu bendrovės numeriu naudojosi dar kurį laiką, nes jam leido, kol įsigijo savo. Už telefoną atsiskaitydavo pagal sąskaitą, būdavo 5–10 Eur. Jis tuos pinigus G. K. atiduodavo grynais.
3.1.1.Kai jis dirbo bendrovėje, automobilius pardavinėjo arba vadovas, arba jie kartu, arba dar jis kažko nežino. Jis nežino kito žmogaus, kuris aprodytų parduodamą automobilį. Nežino atvejų, kad kokia nors moteris aprodytų automobilį. Jis nepamena, kad būtų aprodęs automobilį ir paėmęs pinigus, nes dažniausiai viską tvarkydavosi vadovas.
4. Liudytoja K. K.-K. apklausiama teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis yra jos vyro brolis. Santykiai jų draugiški, nėra susipykę.Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta apie aplinkybes ir jai žinomus dalykus, kiek tai yra susiję su buhalterinės apskaitos tvarkymu. Jos vadovaujama įmonė, kuri vadinasi „(duomenys neskelbtini)“ 6,5 metų tvarkė įmonės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, t. y. iki 2018 m. gruodžio 31 d. pagal buhalterinių paslaugų sutartį. Nuo 2018 m. gruodžio 31 d. nustojo tvarkyti tos įmonės apskaitą, kadangi klientams didino įkainius ir tai netiko šiai įmonei. Jos įmonėje, kuri tvarkė buhalterinę apskaitą dirbo 15 samdomų darbuotojų. Įmonėje yra tokia sistema, kad yra vienos buhalterės, kurios skaičiuoja atlyginimus, kitos – veda pirkimus pardavimus, yra buhalterės, kurios tik konsultuoja ir pan. Nėra taip, kad bendrovei priskirtas konkretus darbuotojas, o pagal aptarnaujamas sritis. Už bendrovės veiklą yra atsakinga ji, todėl kontroliuoja, kaip darbuotojai atlieka jiems pavestus darbus. Tvarkant įmonės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dokumentus gaudavo kartą per mėnesį, o esant reikalingumui, klientas galėdavo atvažiuoti, padėdavo jam išsirašyti dokumentus, bet, didžiąją dalį dokumentų gaudavo kartą – du kartus per mėnesį. Dokumentai būdavo pristatomi fiziniu būdu. Juos dažniausiai pristatydavo direktorius G. K., buvo atvejų, kad atveždavo ir darbuotojai L. J., R. K..
4.1. Būdavo atvejų, kad jos bendrovės patalpose buvo sudarinėjami sandoriai „(duomenys neskelbtini)“ vardu, tiksliau, yra taip buvę, jog atvažiuodavo direktorius ir paprašydavo išsirašyti dokumentus. Pagrindinis dokumentas būdavo pirkimo – pardavimo sutartis, jeigu reikėdavo, padėdavo išrašyti sąskaitą-faktūrą, kasos pajamų orderį.Atvažiuodavo ir vienas direktorius, tačiau būdavo, kad atvažiuoja jis ir su žmonėmis, kadangi jų bendrovė yra (duomenys neskelbtini)., gal patogu ten būdavo atvažiuoti, tada jos bendrovės darbuotojai visada padėdavo reikiamus dokumentus suforminti, t. y. tuos dokumentus, kuriuos įvardijo jau anksčiau – pirkimo-pardavimo sutartį, PVM sąskaitą-faktūrą, kasos pajamų orderį.
4.2. Gali patvirtinti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynieji pinigai būdavo apskaitomi nepažeidžiant Kasos organizavimo taisyklių – ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Vadovas atveždavo Kasos dokumentus, ar sutartis ir jos bendrovės darbuotojai pagal tuos duomenis jeigu sąskaitos grynais apmokėtos, išsirašydavo pinigų priėmimo kvitus, pinigų išmokėjimo kvitus, avansines apyskaitas suvesdavo ir tada susitikrindavo Kasos likutį ar jis atitinka, koks yra buhalterijoje ir koks yra pagal vadovą, nes jis irgi sau vesdavosi apskaitą. Už grynųjų pinigų apskaitą bendrovėje buvo atsakingas vadovas, nes bendrovėje nebuvo atskiro kasininko etato. Grynųjų pinigų judėjimas kasoje buvo fiksuojamas tik kartą į mėnesį, nepažeidžiant Kasos taisyklių.Sandoriai, kurie būdavo sudaromi jos bendrovės patalpose ir būdavo atsiskaitoma, kasos pakitimai būdavo fiksuojami iš karto, dokumentai būdavo išrašomi visi. Tuo atveju, kai dokumentai būdavo išrašomi jos bendrovės patalpose, t. y. kai būdavo sudaromos pirkimo-pardavimo sutartys, jinėra mačiusi, kad būtų prie jos atsiskaitoma grynaisiais pinigais. Nors , kiek pamena, didžioji už daugumą sandorių, susijusių su automobilių pirkimais ir pardavimais buvo atsikaitoma grynaisiais pinigais.
4.3. Jai nežinomos aplinkybės, ar vykdant sandorius, juose dalyvaudavo jos anksčiau paminėti darbuotojai L. J., R. K., kurie kartais atveždavo dokumentus pas ją į įmonę. Dėl parduodamų automobilių kainos, kas nustatydavo galutinę kainą, jai nėra žinoma, tačiau galvoja, kad tai spręsdavo direktorius. Kai jos įmonės patalpose būdavo sudaromi tie sandoriai, tai yra pirkimo-pardavimo sutartys, jiems tiesiog direktorius pasakydavo, kad parduodą mašiną, nurodo kėbulo numerį, kainą, pirkėjo duomenis ar įmonės duomenis, paprašydavo paruošti dokumentus, pažadėdamas atvažiuoti. Kartais atvažiuodavo vienas, kartais su pirkėju. Jeigu dokumentus suruošdavo ne jie, dažniausiai būdavo tik pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje būdavo parašyti pirkėjo, pardavėjo duomenys, kaina ir mėlynu rašikliu sudėti pirkėjo ir pardavėjo parašai. Tada jie, po to sandorio, gavus pirkimo-pardavimo sutartį, išrašydavo PVM sąskaitą-faktūrą, pinigų gavimą patvirtinančius dokumentus.Jeigu sandoris ne jų bendrovės patalpoje vykdavo, kasos pajamų orderį išrašydavo vėliau, po to, kai pristatydavo dokumentus, tam, kad patvirtinti faktą, patvirtinantį pinigų gavimą. Dažnu atveju, pirkėjas net nepasirašydavo kasos pajamų orderio. Būdavo pirkimo-pardavimo sutartis, remdamiesi ja, joje nurodyta pinigų sumokėjimo suma, būdavo įforminama pinigų gavimo suma. Dažnai žmonės (pirkėjai) būdavo ne vietiniai, dažnai mašinos būdavo parduodamos šeštadieniais, net nebūdavo galimybės atvažiuoti pas juos į bendrovę ir išsirašyti orderį. Nesako, kad 100 procentų visada vėliau buvo surašomas orderis, reikėtų klausti tų žmonių, kurių parašai yra, kad pinigus sumokėjo. Kasos pajamų orderiai buvo surašomi kiekvienai sutarčiai. Jeigu išrašydavo vėlesne data, gal tie orderiai yra be pirkėjo parašų, bet jeigu išrašydavo ta pačią dieną kai vykdavo sandoris, tiesiog paduodavo „paketą“ dokumentų ir pardavus automobilį buvo susirenkami tie parašai.
4.4. Tuo laikotarpiu, kai tvarkė bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, pamena, kad G. K. savo bendrovei buvo teikęs paskolas daug kartų, bet sumų nepamena. Įmonė vykdė dar ir kitą veiklą – švelniakailių žvėrelių auginimą. Tačiau ši įmonės veikla buvo nuostolinga ir ji buvo užbaigta. Žvėrelių auginimo veikla buvo vykdoma (duomenys neskelbtini), pastatai ir šiai dienai stovi, tos fermos ir visa įranga (narvai) yra įmonės „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė.Tas bendrovės turtas (narvai, stoginės) apskaitoje buvo apskaitytas kaip ilgalaikis turtas, visas kitas – kaip inventorius pagal verslo apskaitos standartus, gruodžio 31 d. , būdavo nurašomas. Bet dar ir šiai dienai, tos fermos, balanse turėtų būti kaip ilgalaikis turtas.„ (duomenys neskelbtini)“ vykdė dvi tokias veiklas – automobilių prekyba ir žvėrelių auginimas. Automobilių prekyba buvo pelninga, o žvėrelių auginimas iš pradžių buvo pelningas, bet, vėliau tapo nuostolingu.
4.5. G. K. savo bendrovei skolino pinigus, jie buvo skolinami atsiskaitymams su biudžetu, atsikaitymams su tiekėjais, atlyginimų išmokėjimams, automobilių pirkimams. Švelniakailiai žvėreliai būdavo parduodami per aukcionus (duomenys neskelbtini), gaudavo atsikaitymus, dalį pinigų grąžindavo sau dėl paskolos. Bet tuos 6,5 metų įmonė dažniausiai G. K. būdavo skolinga, nes neužteko savų pinigų.
4.6. 2018 m. gruodžio 31 d., kai jos bendrovė baigė „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymus, pamena, kad dar liko dar skolos G. K., bet, sumos jau nepamena.
4.7. Jai nėra tekę pastebėti, kad klientas būtų sumokėjęs didesnę pinigų sumą nei dokumentuose nurodyta, nes sutartyje jis pasirašydavo, kiek pinigų sumoka. Su ta sutartimi pirkėjas važiuodavo į Regitrą prisiregistruoti mašiną. Pirkėjas dokumente rašo, kad „sumokėjau“ įrašo pinigų sumą, kiek jis sumokėjo.Nepamena tokių atvejų, kad būtų mokama dalis pinigų per banką, o dalis – grynais. Gal yra buvę, kad rankpinigius sumoka grynais, o kitą dalį – per banką, bet ji to nepamena. Jos bendrovė, aptarnaudama bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ vykdydama buhalterinę apskaitą, pagal sudarytą sutartį, turėjo atlikti tik techninį darbą. Jos bendrovė neatsakydavo už sandorio turinį, jie tik sutikrindavo, ar dokumentai yra buhalteriškaitvarkingi. Mokesčių inspekcija tikrino ir jokių pastabų dėl jos bendrovės darbo neturėjo. Už pačią įmonės veiklą, už sandorius atsakingi yra vadovai, nes dokumentus dažniausiai gaudavo tik pasibaigus mėnesiui.
5. Liudytoja D. P. apklausiama teisiamojo posėdžio metu nurodė, kadnuo 2019 m. sausio 1 d. tvarko įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Iki tol, kas tvarkė šios įmonės apskaitą, nežino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiima automobilių prekyba ir jokios kitos veiklos nevykdo, kiek jai žinoma, kad anksčiau dar vykdė ir žvėrelių auginimo veiklą, bet, kai pradėjo tvarkyti apskaitą ji, ta veikla jau nebuvo vykdoma. Ankstesni buhalterinės apskaitos dokumentai jai perduoti nebuvo, tik 2018 m. gruodžio 31 d. likučiai, kad galėtų susivesti buhalterinę programą. Kai pradėjo tvarkyti „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą bendrovė turėjo vieną automobilį lizinginį. Bendrovė turėjo skolą direktoriui, kuri likusi ir dabar. Ši skola atėjo iš likučių. Šiuo metu, kai tvarko nuo 2019 m. sausio 1 d. buhalterinę apskaitą, atvejų, kad direktorius skolintų bendrovei, t. y. jokių paskolų nebuvo. Visa buhalterija pas ją yra tvarkoma pagal atskaitingą asmenį, t. y. per G. K.. Jai dokumentai yra pateikiami 1–6 kartus per mėnesį, atveža pats direktorius, būna, kad važiuodamas pro šalį užveža, būna, kad ir į pašto dėžutę įdeda. Jos darbo vieta yra (duomenys neskelbtini) ir važiuojant pro šalį, atveža pirminius dokumentus jai, o ji juos suveda į buhalterinę programą.
5.1. Dėl grynųjų pinigų apskaitos gali paaiškinti, kad pas ją įmonėje yra tokia politika, kad nėra kasos, nes tada turi būti kasininkas, vadovas, todėl, viskas yra vykdoma per vieną atskaitingą asmenį. Grynųjų pinigų ji nei mato, nei apie juos girdi, nei tvarko kasą. Viskas eina per pinigų priėmimo kvitus, per išmokėjimų kvitus.
5.2. Kaip jau minėjo, bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ vykdo prekybą automobiliais. Vykdant šitą veiklą, už parduotus automobilius atsikaitoma yra taip: pirkėjai, kai nusiperka automobilį, pasirašo pirkimo-pardavimo sutartį ir tuo pačiu yra sumokami pinigai arba gali būti daromas pavedimas į banką. Dažniausiai, pagal buhalterinius dokumentus mato, kad yra mokami pinigai grynaisiais. Bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ už grynųjų pinigų apskaitą yra atsakingas direktorius G. K.. Ji, kaip tvarkanti įmonės buhalterinę apskaitą, sudaro avanso apyskaitas, o grynųjų pinigų judėjimas eina per direktoriaus G. K. rankas.Dėl dokumentų išrašymo, minėjo, kad pirkimo-pardavimo sutartis išsirašydavo G. K., o PVM sąskaitas-faktūras ir pinigų priėmimo kvitus išrašydavo ji. Pagal gautą sutartį, ji sutvarko buhalteriškai dokumentus. Pinigų priėmimo kvite, pirkėjo parašo gali ir nebūti. Jeigu pirkėjas nusipirko automobilį ir net nelaukia, kada ateis į buhalteriją, taip pat gali būti, kad jos net nebus savaitę ir tų dokumentų nepriims. Įrodymas, kad pinigus sumokėjo yra pati sutartis. Automobilis yra specifinė prekė, juk neatiduosi automobilio, jeigu nebus sumokėti pinigai. Būna taip, kad kai kvitus vėliau nuveža įmonei, kad pasirašytų. Reiktų žiūrėti kiekvieną konkrečiai atvejį. Nežino, kas pasirašė pinigų priėmimo kvite išrašytame V. K. vardu, turėtų būti pats V. K. pasirašęs, tačiau jai tai tikrai nėra žinoma.
5.3. Kai pradėjo tvarkyti šios bendrovės apskaitą, bendrovėje buvo tik vienas direktorius, kitų darbuotojų nebuvo. Atvejų, kad buhalterinius dokumentus, kuriuos reikia apskaityti, sutvarkyti, būtų pristatęs, kas nors kitas, išskyrus patį direktorių, metų pradžioje nebuvo, o 2019 metų pabaigoje, jau buvo įdarbinta vadybininkė, kuri ir atveždavo tada dokumentus. Kai pas ją pradėjo apskaitą tvarkytis, tai tik vienas direktorius atveždavo, o šiuo metu jau bendrovėje yra du darbuotojai – direktorius ir vadybininkė. Per tą visą laiką, nuo 2019 m. sausio 1 d., kai perėmė buhalterinės apskaitos tvarkymą, nebuvo atvejų, kad tose patalpose, kur darbuojasi, būtų G. K. sudarinėjęs kokius nors sandorius. Ji bendrauja tik su savo klientais ir tikrai su kliento klientais nedalyvauja jokiuose sandorių sudarymuose. Kai pradėjo su G. K. bendrauti, ji ir pasakė, kad pas ją yra tokia tvarka. Einamąsias konsultacijas, kiek tai yra susiję su buhalterijos tvarkymu, ji teikia, kiekvienam klientui atsako kai šis kreipiasi, tai įeina ir jossutartį,t. y. teikti konsultacijas.Per tą laikotarpį, kol bendrauja su G. K., nepamena, ar pačiai yra tekę surašyti kokią pirkimo-pardavimo sutartį, ji stengiasi nedalyvauti tuose procesuose.
5.4. Kai buvo apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, pasakojo apie atsiskaitymus už telefono paslaugas. Už suteiktas paslaugas apmokėjimui gauna vieną sąskaita, bet kiek abonentų yra, nepamena, tik, žino, kad po apklausos grįžusi ir iš pačios sąskaitos tyrėjai tikslino ir jai nurodė duomenis. Ji pati G. K. skambina tik vienu numeriu. Gali patvirtinti, kad tikrai ne vienas numeris yra, bet kiek tiksliai, negali atsakyti.Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus ir tikslius parodymus, kadangi dar grįžusi į darbą, parašė el. laišką tyrėjai ir patikslino, bet kas naudojasi telefono numeriais tikrai nežino.
5.5.Tik jai pradėjus dirbti, 2019 m. vasario mėnesį buvo patikrinimas, tikrino mokesčių inspekcija 2017 ir 2019 metų vasario mėnesio laikotarpį ir jokių pažeidimų nebuvo nustatyta, buvo kažkokie rekomendacinio pobūdžio pastebėjimai.
6. Liudytojas G. A. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kadsu kaltinamuoju nepažįstamas. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas kaip liudytojas dėl automobilio pirkimo. Jis ieškojo automobilio, radęs tokį, kokio ieškojo, susitiko su pardavėju ir sutarė dėl kainos. Buvo sutarta tai, kad kartu važiuos į techninę apžiūrą ir jeigu automobilis bus tvarkingas, tada jį pirks. Techninėje apžiūroje dalyvavo kartu su pardavėju, buvo rasti keli defektai, bet toks automobilio stovis jį tenkino, atidavė rankpinigius. Gali klysti, bet po techninės apžiūros, susitiko Regitroje, pasiėmė dokumentus ir atidavė pinigus, daugiau pardavėjo nematė.
6.1. Galėjo būti, kad automobilį pirko 2017 m. balandžio mėnesį. Išsirinko 2006 metų automobilį „(duomenys neskelbtini).“. Dabar skelbime nurodytos automobilio kainos nepamena, bet, jeigu ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 4300 Eur, taip ir buvo. Buvo nurodytas pardavėjo telefono numeris, jį apklausoje nurodė, ir dabar adresų knygelėje turiu jį išsaugotą. Automobilis stovėjo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) gatvėje prie (duomenys neskelbtini). Po tų techninių automobilio trūkumų nustatymo, jis pardavėjui pasakė: „jeigu sutinkate parduoti automobilį už 4000 Eur, tada galime susitikti“. Taip ir buvo, tada jie ir susitiko. Automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta kaina nesutapo su jo nurodyta ir sumokėta suma. Sutartyje suma buvo nurodyta mažesnė, kiek, dabar negali tiksliai atsakyti. Jeigu nurodė savo apklausoje, kad sutartyje buvo nurodyta 3000 Eur suma, taip ir buvo. Aiškintis su pardavėju dėl šio skirtumo mėgino, tačiau pardavėjas aiškino, kad kadangi jis prašė didelės nuolaidos, pardavėjui kitaip tos nuolaidos neišėjo padaryti. Jis pasakė: „jeigu sutinki, tada padarys tokią nuolaidą“ ir jis tada sutiko.
6.2. Jam šiandien atrodo, kad sumokėjo 4000 Eur, o sutartyje buvo įrašyta 3000 Eur, tačiau jeigu jo ikiteisminio tyrimo apklausoje yra nurodyta, tai gali būti, kad sumokėjo 3700 Eur, tada tikrai geriau atsimynė visas aplinkybes ir tiksliau nurodė, todėl tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, teismas gali jais vadovautis.
6.3. Ikiteisminio tyrimo metu jam buvo parodyti asmenys atpažinti iš nuotraukų ir jis atpažino pardavėją (nuotraukoje pažymėtas Nr. 3), kaip asmenį, jam pardavusį automobilį. Tas asmuo, kurį atpažino yra šioje posėdžių salėje, tai kaltinamasis.
6.4. Pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė prie Regitros, stovint eilėje. Nepamena, ar buvo duoti pasirašyti dar kokie nors kiti dokumentai. Sutartis, kurią pasirašinėjo, jau buvo supildyta, jis tik pasirašė. Nepamena, ar ji buvo ranka surašyta, ar spausdinta, jis tik parašą padėjo.
6.5. Pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį ją perskaitė ir matė, kad kaina yra mažesnė nurodyta, bet jie ir kalbėjo taip, kad pardavėjas padarys didesnę nuolaidą nuo automobilio, jeigu jis pasirašys tokiai sumai. Kadangi, jis pats tokia veikla neužsiima, tai smulkiau nesidomėjo tais dokumentais. Automobilį pirko sau, savo naudojimui, todėl, jam nelabai svarbi buvo sutartyje įrašyta kaina. Tai, kad sumokėjo už automobilį būtent 3700 Eur tikrai jokių dokumentų negali pateikti.
7. V. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamąjį pažįstu tik tiek, kad iš jo pirko automobilį. Jis ieškojo automobilio mamai, (duomenys neskelbtini), automobilių aikštelėje rado už nedidelę kainą. Paskambino pardavėjui pagal nurodytą telefono numerį, pardavėjas privažiavo ir aprodė, sutarė kainą ir jis tą automobilį nupirko.Taigalėjo būti prieš metus, tikslesnes aplinkybes nurodė kai buvo apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, todėl prašo remtis tais jo parodymais.
7.1. Patvirtina, kad, kaip ir nurodė ikiteisminio tyrimo metu, galėjo būti, jog automobilis buvo perkamas 2019 m. sausio mėnesį. Jį sudomino automobilis „(duomenys neskelbtini)“ 2007 metų, jį pirko mamai, kaina buvo nurodyta 1000 Eur, o nupirko automobilį už 950 Eur. Su mama nuvažiavo į Regitrą ir pardavėjas tada su tuo automobiliu ir dokumentais privažiavo. Automobilio techninės būklės netikrino, susitiko Regitroje, pinigus –950 Eur sumokėjo Regitroje grynais.
7.2. Automobilio pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė jis. Dokumentų jis netikrino, neskaitė ir nematė ar sutartyje buvo nurodyta tokia pati sumai, kaip, kad jis sumokėjo grynais. Jeigu, kai buvo apklausiamas pas tyrėją nurodė, kad sumokėjo grynais pinigais 950 Eur, o ne 900 Eur, kaip nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje, taip ir buvo. Jam pirkimo-pardavimo sutartis jam buvo parodyta apklausos metu. Tada, kai formino tą automobilį, jis į dokumentus dėmesio nekreipė, o apklausoje, policijoje, jam parodė ir tik tada jis atkreipė dėmesį, jog kainos skiriasi. Pirkimo vietoje, jis to net nebuvo pastebėjęs.
7.3. Policijoje, po apklausos, jam buvo pateikta atpažinti žmones pagal nuotraukas ir atpažino tą asmenį, kuris jam pardavė automobilį.Šis asmuo yra šiandien posėdžių salėje, tai yra kaltinamasis.
7.4. Duomenis į pirkimo-pardavimo sutartį, kuri buvo surašyta ranka, surašė pardavėjas, jis tik pasirašė. Nepamena ar jam dar buvo duoti, kokie nors dokumentai pasirašyti. Kiek pamena, jog viską susitvarkė per tą pačią dieną – išsirinko automobilį, suderino kainą ir vyko į Regitrą, t. y. iš vakaro automobilį apžiūrėjo ir susitarė, o kitą dieną viską dokumentaliai susitvarkė.
7.5. Jam apžiūrai apteiktame pinigų priėmimo kvite yra jo parašas. Bet dabar neatsimena, kad aš jį rašėsi. Jis neskaitė, kas jame parašyta, pirkimo-pardavimo sutarties irgi neskaitė. Pasitikėjo pardavėju, kur paprašė padėti parašus, ten ir pasirašė.
8. Liudytojas R. Š. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas ir nurodęs, kad pirko automobilį. Tikrai šiandien nepamena, kiek už jį mokėjo, bet atsimena, kad pirko automobilį „(duomenys neskelbtini)“ 2004 metų.
8.1. Sutinka su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir prašo jais vadovautis, nes tada viską geriau prisiminė. Galėjo būti, kad minėtą automobilį rado 2018 m. gruodžio mėnesį, jo vertė buvo nurodyta 2000 Eur. Su automobilio pardavėju susisiekė, radęs skelbimą „(duomenys neskelbtini)“, skambino nurodytu telefonu. Automobilis stovėjo aikštelėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini). Su pardavėju susitiko ir galutinai suderino kainą, bet, kokia galutinė to automobilio kaina, jis nepamena. Apklausoje paminėjo, kad pavyko truputį nuderėti kainą, t. y. iki 1800 Eur. Ši suma galėjo gautis ir su visu automobilio remontu, kai jį apklausinėjo, labai prigąsdino, policija buvo atvažiavo į namus ir kieme klausinėjo. Tačiau jis patvirtina, kad jeigu, pirminėje apklausoje nurodė, kad už automobilį sumokėjo 1800 Eur grynais, taip ir buvo.
8.2. Kiek pamena, jo nurodyta sumokėta pinigų suma už automobilį, neatitiko pagal pardavimo-pardavimo sutartį nurodytos sumos. Tą neatitikimą, pastebėjo tik tada, kai policija pas jį atvažiavo į kiemą. Koks buvo skirtumas, nepamena. Kai pinigus mokėjo vietoje, nematė, jog tas skirtumas yra ir pardavėjui dėl to jokių pretenzijų nereiškė. Buvo šalta labai diena ir jis visiškai nesigilino į tuos dokumentus. Pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė ir pinigus sumokėjo Regitroje. Tą sutartį jam pateikė pardavėjas, tačiau nepamena ar ji jau buvo surašyta, ar ją rašė Regitroje. Apklausoje buvo nurodęs, kad, kai sumokėjo pinigus grynais, jam nebuvo išrašyta nei sąskaitą-faktūra, nei pinigų priėmimo kvitas, nes taip jam sakė policija ir tą atkartojo. Jis tik gali patvirtinti tą faktą, kad pasirašė pirkimo-pardavimo sutartyje. Kitokių dokumentų neturi ir pateikti negali.
8.3 Ikiteisminio tyrimo metu jam buvo parodyti asmenys atpažinti iš nuotraukų, jis kaip ir atpažino vieną asmenį, tačiau to asmens, kurį atpažino kaip pardavėją, posėdžių salėje nėra. Jis ir atpažįstant pas tyrėją, sunkiai atpažino, nes nuotraukos buvo blankios. Iš nuotraukos pardavėją kaip ir atpažinau, bet tai tikrai ne šiandien dalyvaujantis kaltinamasis. Asmuo, kuris buvo nuotraukoje ir jį atpažino kaip pardavėją buvo vyresnis už čia salėje sėdintį asmenį. Pardavėją galėtų apibūdinti, kaip pražilusį, šviesių plaukų, su ūsais.
8.4. Pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė pardavėjas ir jis. Jis tikrai pasirašė, o ar pardavėjas tada rašėsi, dabar nepamena. Kitų dokumentų, kiek atsimena, jam nebuvo pateikta pasirašyti. Jam šiuo metu pateiktame apžiūrai kasos pajamų orderio kvite yra parašas panašus į jo, bet nepamena, kad būtų jį pasirašinėjęs. Tikrai prisimena, kad pasirašė tik pirkimo-pardavimo sutartį. Sutartyje prie transporto priemonės kainos ranka įrašyti žodžiai „vienas tūkstantis trys šimtai penkiasdešimt“ įrašyta ne jo ranka.
9.Liudytojas A. L. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad G. K. nepažįsta. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas kaip liudytojas dėl automobilio pirkimo, bet visų aplinkybių neprisimins, nes praėjo jau daug laiko, todėl prašo remtis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes tada geriau viską prisiminė.
9.1. Automobilio ieškojo pagal skelbimus „(duomenys neskelbtini)“. Dabar, kaip jau minėjo, visų smulkmenų nepamena, bet, jeigu ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad automobilio kaina buvo 5600 Eur, tai taip ir buvo ir kadangi kaina tiko, pasiskambino ir susitiko automobilio apžiūrėti. Pardavėjas atvyko tuo pačiu automobiliu, prie buvusios jo darbovietės, esančios (duomenys neskelbtini). Automobilį apžiūrėjo, kadangi tiko, tai sutarė pirkti. Buvo tokie du variantai, arba jis moka pilną sumą, arba moka dalį ir duoda 1000 Eur, tarsi tokia nuolaida jam gaunasi. Pasirinko antrąjį variantą, kad nemokėti pilnos sumos, o gauti didesnę nuolaidą. 4200 Eur jis pervedė į nurodytą sąskaitą, o 1000 Eur sumokėjo grynais. Pirkimo-pardavimo sutartyje automobilio kaina buvo nurodyta 4200 Eur, o grynais sumokėjo dar 1000 Eur. Tas 1000 Eur nebuvo niekur nurodytas. Jis šitų aplinkybių gal tyrėjui nebuvo net nurodęs. Bendrai už automobilį, ir su pervestais pinigais ir grynais sumokėtais, sumokėjo 5200 Eur. Jam pasirašyti buvo pateikta sąskaita-faktūra, kad pervedė tuos pinigus ir pirkimo-pardavimo sutartis. Jam pirkimo-pardavimo sutartį atvežė jau pasirašytą, ir dar sąskaitą atvežė, jis pasirašė ant sąskaitos, atidavė 1000 Eur, tada jam pardavėjas padavė mašinos dokumentus ir tuo viskas baigėsi. Jo anketinius duomenis pardavėjas turėjo ir sutartį atvežė jau atspausdintą, t. y. paruoštą.
9.2. Po apklausų jam buvo pateiktos nuotraukos atpažinti asmenį, kuris pardavė automobilį, bet šio asmens neatpažino, nurodė, kaip labai panašų, bet tiksliai jo įvardinti negalėjo. Šiandien, posėdžių salėje sėdintis žmogus man po dešine – kaltinamasis, yra panašus į tą žmogų, kurį nuotraukoje nurodė, kaip labai panašų į pardavėją. 99 procentus gali tvirtinti, jog, būtent, G. K., kuris dabar sėdi salėje padavė 1000 Eur.
9.3. Automobilį pirko pagal paskolą, bankui jokių papildomų dokumentų neteikė, tai buvo tikslinė paskola, neturėjo jokių įsiskolinimų, todėl be problemų gavo reikiamą sumą automobiliui. Teikiant bankui paraišką, automobilio vertės nurodyti nereikėjo.
10. Liudytoja A. R. apklausiama teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad iš G. K. pirko mašiną, tiek jį ir pažįsta. Aš išsilaikiau teises, nepamenu, kuriais metais. Gali būti, kad tai buvo 2017 metais. Kadangi jos sugyventinis turi pusbrolį, kuris užsiima mašinomis, tai šio paprašė pagalbos. Pusbrolis S. Š. surado tinkamą automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Mašinos apžiūrėti važiavo į (duomenys neskelbtini) aikštelę (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo 1997 metų. Tyrėjai ji sakė, kad mokėjo apie 2 800, bet sugyventinis jai sakė, kad 3 000 Eur sumokėjo už tą mašiną. Tiksliai negali pasakyti, nes buvo senai. Buvo pirkimo kvitas, jeigu pamena. Automobilį įgijo savo vardu. Nepamena, kokia suma buvo nurodyta automobilio pirkimo dokumentuose, kuriuos pasirašė, taip pat kokie dokumentai buvo pateikti automobilio pirkimo metu. Patvirtina, kad pagarsinus jos parodymus, teisingai nurodyta, jog automobilis priklausė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Teisingai, kad PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017-10-03 Pirkimo-pardavimo sutartyje parašai yra jos, bet, kiek pamena, už automobilį mokėjo apie 2 500 Eur, o ne 1 300 Eur. Pasirašinėdama nepastebėjo, kad skiriasi suma dokumentuose ir jos realiai sumokėta.
10.1. Atsimena pardavėjo vardą – „G.“. Tą vardą girdėjo iš to žmogaus, kur mašiną pirko. Ji pinigus padavė S. Š., kiek atsimena, ir šis atsiskaitė su pardavėju.
11. Liudytojas S. Š. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pažįsta G. K. seniai. Pusbrolis paprašė jo sugyventinei A. R. padėti nupirkti automobilį. Gali būti, kad šis reikalas vyko 2017 m. Automobilis buvo aikštelėje (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini), jis paskambino nurodytu telefonu, atsiliepė pažįstamas G.. Nors pas jį telefone yra įvestas G. K. numeris, tačiau tik paskambinęs suprato, kad skambina būtent jam. Jis kartu atsivežė A. R., ji pasižiūrėjo automobilį, jai jis patiko. Susitarė kitą dieną susitikti dėl registracijos. Automobilio kaina buvo ant automobilio uždėta, o kokia kaina, dabar neatsimena. Taip pat nepasakys, už kokią konkrečią sumą pirko bei neatsimena, ar dalyvavo, mokant pinigus, bet su A. R. kai kalbėjo, tai ji sakė, kad jam padavė pinigus, o jis G. K. padavė, bet jam šis momentas neužsifiksavęs. Jis tikrai žino, kad į VĮ „Regitra“ nevažiavo ir kai buvo forminami dokumentai, jo nebuvo. Gali patvirtinti, kad sau dalies A. R. pinigų nepasiliko, o ir bendrai netgi nežino, ar šiuos pinigus ji jam davė. Jeigu ji buvo padavusi pinigus, tai ką ji jam padavė, tą jis ir atidavė pardavėjui bei jokios naudos negavo.
12. Liudytojas J. M. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamojo G. K. nepažįsta. Buvo susitikę, tik kai mašiną pirko. Galėjo tai būti 2018 metų spalio mėnesį, atsimena, kad spalio mėnuo buvo. Su draugu atvažiavo į aikštelę prie (duomenys neskelbtini) ir apsižiūrėjo mašinas. Jam viena mašina patiko – „(duomenys neskelbtini)“ mėlynos spalvos. Paskambinus skelbime nurodytu telefono numeriu, atėjo sargas, ar kas jis, taip iki šios dienos nesuprato, kas jis toks, ką jis ten darė, tačiau prisistatė kaip ir sargas. Šis asmuo davė raktus ir jie pravažiavo su ta mašina ir nusprendė pirkti. Tas sargas paskambino savininkui, kaip dabar žino kaltinamajam G. K. ir laukė, kol šis atvažiuos. Kai G. K. atvažiavo, pildėm pirkimo-pardavimo sutartį. Automobilis buvo „(duomenys neskelbtini)“, 2005 metų. Automobilio buvo vokiški dokumentai. Aikštelėje ant automobilio lango buvo uždėta kaina, atrodo 1 600 Eur, tačiau jeigu ikiteisminio tyrimo metu sakė 1 700 Eur, tai gal anksčiau geriau prisiminė. Su sargu ir šnekėjo apie kainos nuleidimą. Sargas kainą nuleido, su niekuo nesiderinęs. Kai sargas pasakė kainą 1 600, laukė G. K. ir šiam atvažiavus susirašė sutartį. Kai buvo kalba apie kainos nuleidimą, G. K. nedalyvavo. Jie viską susitarė su sargu ir laukė kol atvažiuos G. K., kad pasirašyti dokumentus. Su G. K. apie tą sumą nekalbėjo. Nežino ar sargas kalbėjo su G. K. apie sutartąsumą. Sargas sakė, kad automobilis priklauso įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Telefonu sargas pranešė savininkui apie sutartą kainą. Kiek pamena, kitų dokumentų nepasirašinėjo.
12.1. Jis tiksliai atsimena, kad suderėjo 1 600 Eur, o užrašė sutartyje, atrodo 800 Eur, dar jo paklausė, ar yra reikalas, bet jam skubiai reikėjo mašinos, nes reikėjo darbui. Jam nebuvo aktualu, kad 800 Eur užrašyta, jam, svarbiausiai, buvo automobilis, nes tuo metu labai reikėjo. Tą kainų skirtumą iš karto, vietoje, pastebėjo. Tik pirkimo-pardavimo sutartis buvo forminama, kurią pasirašė, daugiau dokumentų ten nepasirašė. Sąskaitos faktūros, kasos pajamų orderio negavo, tik sutartį. Pinigus už automobilį padavė tam asmeniui, kuris jam raktelius padavė, tam sargui. Su G. K. tik sutartį susirašė, šis užantspaudavo ir išvažiavo. Automobilis pirkimo metu nebuvo įregistruotas, po to vienas važiavo į VĮ „Regitra“ jį įregistruoti.
12.2. Gali dar kartą patvirtinti, kad jam ant šiuo metu prokuroropateiktų PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos ir kasos pajamų orderio Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos yra ne jo parašai.
13. Liudytojas P. A. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog automobilį pirko ne iš kaltinamojo. Pirko 2017 metais liepos mėnesį, dienos nepamena, automobilį „(duomenys neskelbtini), 2005 metų. Automobilis buvo automobilių aikštelėje, gatvės nepamena, (duomenys neskelbtini). Prie aikštelės buvo valgykla, ten ėjo pavalgyti. (duomenys neskelbtini) lyg tai nebuvo, nepamena. Į (duomenys neskelbtini) atvažiavo trise: jis su žmona ir jo draugas. Su draugu buvo įsikalbėję, kad nori pirkti automobilį, tai draugas prirodė automobilį, pasakė, kad (duomenys neskelbtini) yra automobilis „(duomenys neskelbtini), reikia važiuoti apžiūrėti. Apžiūrimas automobilis buvo neregistruotas. Jiems davė pavažiuoti, pabandyti. Tie pardavėjai atvažiavo į kolonėlę miesto pakraštyje jų pasitikti, nes jis iš (duomenys neskelbtini) yra ir nežinojo miesto. Jo draugas paskambino pagal skelbimą, kad atvažiuoja ir tada juos pasitiko kolonėlėje ir nuvažiavo į tą aikštelę. Pardavėjai buvo dviese. Apžiūrėtas automobilis patiko ir kaina buvo nedidelė. Pardavėjai sakė apie 1 000 Eur, kai atvažiavo – pasakė kainą 800 Eur. Kai apžiūrėjo automobilį, pamatė, kad tepalai lašėjo, buvo kažkoks gedimas, tai dar nusiderėjo kainą iki 680 Eur.
13.1. Šiandien jis tikrai gali patvirtinti, kad ne 3000 Eur mokėjo už automobilį. Jį apklausė (duomenys neskelbtini) policija, gal kažką ne taip užrašė, nes jis ne 3000 Eur sumokėjo už automobilį, jis tiek sudėjo į tą automobilį, kol suremontavo. Pirkimo vietoje sumokėjo ar 670, ar 680. Turbūt tyrėjas ne taip suprato. Pirktas automobilis nuolat genda, šiandien vos į posėdį atvažiavo. Labai gailisi, kad jį pirko.
13.2. Ant visų jam parodytų trijų dokumentų yra jo parašai, tą jis gali patvirtinti.
14. Liudytojas D. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kadkaltinamojo G. K. nepažįsta. Dabar jau nelabai pamena, kas liečia automobilio „(duomenys neskelbtini)“ pirkimą. Automobilis buvo aikštelėje prie (duomenys neskelbtini). Kad ant stiklo buvo lapelyje parašyta 2 500 Eur, o sutarė 2 000 Eur, yra apytiksliai, nes tiksliai negali pasakyti. Kokia kaina buvo sutartyje, tiksliai pasakyti negali, bet žino, kad ji buvo mažesnė nei jis mokėjo. Jį įspėjo, kad sutartyje bus mažesnė suma nurodyta, tačiau priežasčių nepaaiškino. Jis su tuo sutiko, nes pamanė, kad jam tai kaip ir reikšmės neturi.
14.1. Jis apžiūrėjo automobilį, buvo aptartas minimalus remontas. Po remonto susitiko prie VĮ „Regitra“. Tada nuvažiavo į ofisą, kažkur čia netoli, ir buvo surašyti dokumentai. Tada nuvažiavo į VĮ „Regitra“, padavė pinigus ir prisiregistravo automobilį. Automobilį jam aprodė žmogus, kuris šiuo metu yra salėje, kaip dabar žino L. J..
14.2. Kas ofise suformino dokumentus, tiksliai nepamena, lyg ir viena iš ten buvusių moterų. Į ofisą vyko kartu su L. J.. Ofise pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį. Nepamena, ar dar kokius dokumentus pasirašė. Pinigus padavė L. J., mokėjo grynais. Nepamena, ar automobilio pardavėjas buvo bendrovė, ar fizinis asmuo. Ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai, kad už automobilį sumokėjo 2 000 Eur, yra teisingi ir prašo teismo jais vadovautis.
15.Liudytojas R. B. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kadkaltinamojo G. K. nepažįsta. Prieš tris metus, datos neprisimena, ieškojo automobilio ir skelbime rado panašų, kaip norėjo –automobilį „(duomenys neskelbtini). Paskambinus nurodytu numeriu, pasakė, kad automobilis yra (duomenys neskelbtini), aikštelėje, ten jį galima apžiūrėti, taip pat susitarė susitikti. Jam nuvažiavus, apžiūrėjo tą automobilį, pasivažinėjo ir sutarė, kad pirks. Skelbime kaina buvo nurodyta 2 800 Eur, jei gerai prisimena. Jis kažkiek nuderėjo, bet neprisimena kiek: 100 ar 150, tačiau ne daugiau. Jis davė 50 Eur rankpinigių ir sutarė susitikti už valandos techninių apžiūrų centre. Jis nuvažiavo į techninių apžiūrų centrą, o tuo automobiliu atvažiavo 2 vaikinai ir jie trise praėjo techninę apžiūrą. Tada nuvažiavo į(duomenys neskelbtini), numerio neprisimena, ten buvo buhalterija. Buhalterijoje sutvarkė dokumentus. Jis davė savo asmens dokumentą, paskui atnešė popierius pasirašyti. Pirkimo-pardavimo sutartį gavo ofise (duomenys neskelbtini). Sutartį permetė akimis, žino, kad buvo automobilio pirkimas, o ne koks nekilnojamojo turto užstatymas. Lyg ir dėjo 2 ar 3 parašus – tiksliau neprisimenu.
15.1. Kai dokumentus pasirašė ir išvažiavo į VĮ „Regitra“. Dar visi su tais vaikinais nuėjo į draudimą, ten yra kioskelis, pasiimti draudimą. Kadangi vaikinai skubėjo ir norėjo eiti, tai jis atsiskaitė ir automobilyje prie VĮ „Regitra“ atidavė pinigus. Toliau jis vienas užregistravo automobilį. Galėjo sumokėti grynais pinigais 2 650 Eur. Ar pardavėjas fizinis asmuo, ar bendrovė, jis nežiūrėjo ir dabar negali nurodyti. Nebuvo kalbos prieš pasirašant, kad viena kaina sutartyje, o kitą reiks realiai sumokėti, nebuvo apie tai įspėtas.
16. Liudytojas J. G. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamąjį G. K. vieną kartą sutiko dėl automobilio. Pirko automobilį ,,S. L.“ (duomenys neskelbtini) prieš du metus. Draugas rado skelbimą, kad parduodamas tas automobilis, buvo nurodytas telefono numeris. Susitiko su pardavėju gyvenamųjų namų rajone. Pardavėjas buvo vienas. Automobilio kaina buvo 5 000 Eur, tiek ir sutarėme. Mokėjo grynais. Pinigus atidavė pardavėjui ten vietoje. Dokumentus irgi suformino ten vietoje. Jis tik pasirašinėjo dokumentus, pats nieko nepildė. Kai ikiteisminio tyrimo metu apklausė pas pareigūnus, pastebėjo, kad suma sutartyje ne tokia, kokią sumokėjo realiai. Ten pirkimo vietoje į tai dėmesio neatkreipė. Kadangi automobilis jam tiko ir patiko, tai skaičių skirtumas jam didelės reikšmės neturėjo. Kad pastebėjo, jog kaina skiriasi ir klausė pardavėjo kodėl taip yra, tai čia truputį pareigūno, apklausiusio jį, išvedžiojimas,. Buvo tie skaičiai, bet jam nesudarė jokios reikšmės. Kodėl įrašė mažesnę sumą, nei sumokėjo– čia gal daugiau draugo, kuris buvo su juo, tokia replika. Tiksliai negali pasakyti, ką į tai atsakė pardavėjas.
16.1. Jis pasirašė sutartį. Truputį buvo nejauku pasirašyti, bet draugas sakė, kad viskas gerai ir tada pasirašė. Sutartis buvo ranka rašoma. Kai susitarė dėl kainos, jis neturėjo prie savęs pinigų, tai pardavėjui paliko dokumentus ir nuvažiavo iki bankomato nusiimti visų reikiamų pinigų, o, kai grįžo, jau buvo viskas užpildyta, jam tik parašus reikėjo padėti.
16.2. Jis atvažiavo iš (duomenys neskelbtini) įsigyti automobilio. Tą pačią dieną nespėjo užregistruoti automobilio, nors labai norėjo. Pirkimo-pardavimo sutartį registravo (duomenys neskelbtini). Norėjo iš karto (duomenys neskelbtini) užregistruoti, nes dar buvo diena, bet nespėjo, todėl nusprendė užregistruoti kitą dieną. Į VĮ „Regitra“ (duomenys neskelbtini) vyko be pardavėjo.
16.3. Jam prokurorui parodžius kasos pajamų orderį ir PVM sąskaitą faktūrą pripažįsta, kad ant jų yra jo parašai, vadinasi jis pasirašė ir šiuos dokumentus.
17. Liudytoja K. J. (K.) apklausiama teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamojo G. K. nepažįsta. Ji atvažiavo iš (duomenys neskelbtini), turėjo kitą mašiną pirkti (duomenys neskelbtini) ar kažkur, bet nenupirko. Ji ne viena atvažiavo, kartu buvo vyras, močiutė, dar buvo senelis. Tada visi nutarė, kad netoli (duomenys neskelbtini) yra, todėl ten reikia pažiūrėti į aikšteles. Atvažiavo į aikštelę, kaip sakė jos vyras, esančią (duomenys neskelbtini), ten ji pamatė automobilį „(duomenys neskelbtini) ir susiskambino su pardavėja. Kaina buvo 3 200 Eur, paprašė, kad nuleistų, bet pardavėja nenorėjo. Galutinai automobilį nupirko už 3 150 Eur. Paskui ėjo susirašyti dokumentus, o, kai važiavo namo, pamatė, kad sutartyje įrašyta 2 000 Eur kaina.
17.1. Dėl automobilio pirkimo bendravo su moterimi, žema, rudų plaukų. Ant automobilio buvo lapelis su telefono numeriu, kuriuo paskambinus atsiliepė moteris ir privažiavo moteris. Dokumentus ji pasirašė kažkokiame ofise, ne aikštelėje. Būtent ofise dokumentai ir buvo išrašyti. Ji su savimi turi dokumentus, kuriuos pasirašė. Pasirašė kvitą, pirkimo-pardavimo sutartį ir PVM sąskaitą faktūrą. Parašyta, kad sąskaitą išrašė G. K., tačiau ofise jo tuo metu nebuvo. Buvo pardavėja ir dvi sekretorės. Nepamena, kas pasirašė už pardavėją. Viena iš sekretorių atspausdino dokumentus. Neatsimena, ar ta, kuri atspausdino, ir pasirašė dokumentus. Pinigus už automobilį ji sumokėjo turguje grynais, tik po to buvo išrašyta sąskaita faktūra.
18. Liudytojas V. P. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamojo G. K. nepažįsta. Automobilį pirko prieš 2,5 metų lapkričio mėnesį. Portale „(duomenys neskelbtini)“ rado automobilį, kuris patiko. Skelbime buvo numeris, kuriuo pasiskambinus su atsiliepusiu vyriškiu, sutarė dėl susitikimo. Automobilis stovėjo aikštelėje (duomenys neskelbtini)., prie (duomenys neskelbtini). Jam nuvažiavus, to žmogaus dar nebuvo, todėl apėjo ir apžiūrėjo tą automobilį „(duomenys neskelbtini).“, juodos spalvos. Vėl paskambino tam žmogui, kada jis atvyks. Atvykus pardavėjui, sutarė dėl kainos. Sėdo į automobilį, pardavėjas nusirašė jo asmens duomenis ir pasakė, kad reikia į kontorą nuvažiuoti, o jis gali į VĮ „Regitrą“ važiuoti. Jis nuvažiavo į VĮ „Regitra“ ir palaukė pardavėjo. Pardavėjui atvažiavus tuo automobiliu, abu įėjo į VĮ „Regitra“ vidų ir padavė darbuotojui visus dokumentus. Darbuotojas dokumentus peržiūrėjo ir pasakė, kad gali atsiskaityti, kad viskas tvarkoje. Jis ten ir atsiskaitė su pardavėju, o VĮ „Regitra“ darbuotojas sutvarkė visus formalumus. Paskui jis perėjo į kitą gatvės pusę, nes ten yra „(duomenys neskelbtini)“, ir civilinės atsakomybės draudimu apdraudė mašiną. Atsisėdęs į vidų, berūšiuodamas dokumentus, pamatė, kad pirkimo-pardavimo sutartyje ne ta suma nurodyta ir ne jo parašas. Jis ant sutarties nesirašė. Jis bandė pasiskambinti pardavėjui, bet šis nekėlė ragelio. Paskui vasarą per televizorių prasidėjo vajus dėl mokesčių slėpimo, kad dideli slėpimai mašinų pardavimo aikštelėse. Tada jis paskambino į mokesčių inspekciją ir išdėstė šį faktą.
18.1. Skelbimų portale buvo įdėta automobilio kaina 3 500 Eur. Į aikštelę nuvažiavus, buvo ant automobilio lapelis, ar 3 800 Eur. Kai skambino, sutarė, kad 3 500 Eur, dar iki apžiūros. Sutartyje buvo nurodyta 1 700 Eur. Labiausiai supykino tas, kad kaina buvo per pusę. Jis važinėja tuo automobiliu, bet, parduodant, jis tą skirtumą turėtų primokėti mokesčiuose. Už automobilį sumokėjo grynais 3 500 Eur. Asmens, kuriam sumokėjo pinigus pavardės nežino ir jo neįsidėmėjo, todėl atpažinti negalėtų.
19. Liudytoja V. S. apklausiama teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamojo G. K. nepažįsta. 2017 metais pirko automobilį, bet apie tai nelabai ką bepamena. Tuo metu vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“ ir jį sudaužė. Meistras pasakė, kad geriausia būtų susirasti ir nusipirkti tokį pat automobilį, kad jis bus automobilis-donoras, todėl ieškojo būtent tokio pat automobilio. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) aikštelę ir ten atrado tokią mašiną, kokios ieškojo. Prisimena tiek, kad priėjo toks senas ponas pardavėjas, ir jis buvo be proto arogantiškas ir labai pasipūtęs. Apžiūrėjo tą automobilį ir, kadangi jai reikėjo būtent tokio automobilio, sutarė, kad ji kitą dieną automobilį nupirks. Paliko pardavėjui rankpinigius, kitą dieną atvežė likusius pinigus, tada nuvažiavo į „Regitrą“ ir ji automobilį nusipirko.
19.1. Automobilio kaina buvo apie 1200 ar 1300 Eur, ji tiek mokėjo, o dokumentuose gali būti, kad buvo įrašyta 280 Eur, tiksliai dabar neprisimena. Bet jai nebuvo jokio skirtumo, nes jai reikėjo automobilio, aš jį ir nupirkau.
19.2. Dabar ji tiksliai jau neprisimena kainų, jas teisingai nurodė apklausiama ikiteisminio tyrimo metu. Gali būti, kad automobilio kaina pardavimo sutartyje buvo nurodyta 280 eurų, gal ji kažką dabar jau painioja. Nepamena, kokie pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nurodyti pardavėjo rekvizitai, vardas pavardė. Ten buvo kažkokia painiava, jai atrodo, kad pavardės buvo nurodytos skirtingos. Automobilio pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė (duomenys neskelbtini) „Regitroje“. Kompiuteriu dokumentų tikrai nepildė, tai tikrai prisimena. Jai atrodo, kad padavė jau užpildytus kompiuteriu dokumentus.
19.3. Prokurorui parodžius kopijas, patvirtina, kad ant PVM sąskaitos faktūros ir kasos pajamų orderio yra ne jos parašai, nes ji taip nesirašo.Kaip jau minėjo, už automobilį realiai sumokėjo 1200 arba 1300 eurų. Tiksliai dabar neprisimena, bet tikrai daug daugiau, negu buvo parašyta dokumente. Kainų skirtumą tarp realiai sumokėtos ir nurodytos dokumente pastebėjo važiuodama namo ir labai nusistebėjo.
Gali būti, kad matė tai ir pasirašymo momentu, bet ta tema su pardavėju tikrai nekalbėjo.
20. Liudytoja A. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, G. K. jai nepažįstamas, nežino tokio žmogaus. 2018 m. spalio mėnesį įsigijo automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Surado jį internetu: viename iš automobilių pardavimo portalų buvo rastas skelbimas, susisiekta nurodytais kontaktais ir po kelių dienų įsigytas. Minėtą automobilį atvežė. Jos žiniomis, automobilis nebuvo eksponuojamas jokioje aikštelėje. Susisiekus su pardavėju, automobilis buvo atvežtas apžiūrėti į (duomenys neskelbtini), į aikštelę prie „(duomenys neskelbtini), tiksliai nežino, iš kur, nes buvo minimi ir (duomenys neskelbtini). Vieną dieną automobilis buvo apžiūrėtas, kitos dienos ryte, sutarus laiką, buvo nuvežtas į „(duomenys neskelbtini)“ centrą apžiūrėti išsamiau. Ten apžiūrėjus, buvo nuvežtas į techninę apžiūrą. Pirmą kartą techninė apžiūra buvo nepraeita dėl kažkokio smulkaus gedimo, kažkas buvo su lemputėmis. Tada automobilis buvo nuvežtas pakeisti lempučių, tada, praėjus techninę apžiūrą, vežė jį registruoti. Automobilis buvo įsigytas jos mamos I. S. vardu, mama ir pasirašinėjo pirkimo dokumentus. Kadangi pirkimas buvo pakankamai seniai, tiksliai automobilio kainos neprisimena – galėjo būti tarp 4–5 tūkst. eurų, ne daugiau. Surašant automobilio pirkimo-pardavimo dokumentus, dalyvavo ji ir mama. Dokumentai buvo užpildyti automobilyje, tada ėjo į „Regitrą“ ir ten mama juos pasirašė. Kiek pamena, viskas buvo daroma tvarkingai. Mama viską „Regitroje“ dar peržiūrėjo, tiksliai nepamena, ar tikrai viskas atitiko, bet sumokėta buvo suma, kuri buvo nurodyta skelbime. Kaina nebuvo nuleista, tai gerai prisimena.Jei neklysta, mama pasirašė vieną dokumentą. Ją apklausiant, buvo pateikta pirkimo-pardavimo sutartis ir ji gali patvirtinti, kad pateiktame dokumente tikrai buvo ne mano mamos parašas. Taip pat ir kaip šiandien prokuroro pateiktoje pirkimo pardavimo sutartyje yra nei jos mamos raštas, nei parašas. Patvirtina, kad pirkimo-pardavimo sutartyje yra ne jos mamos parašas. Čia nėra ta sutartis, kurią jos pasirašė. Ji nežino, kaip automobilis buvo įregistruotas „Regitroje“, bet pirmos apklausos metu buvo atlikta jos mamos parašo ekspertizė, todėl turbūt visus atsakymus geriau žino kaltinamasis.
20.1. Jeigu gerai pamena, tame dokumente, kuris jai buvo tyrėjo pateiktas kaip pasirašytas jos mamos, automobilio suma buvo nurodyta 2800 eurų. Tai tikrai neatitinka realiai sumokėtos už automobilį sumos, nes gali patvirtinti, kad už automobilį sumokėta suma buvo ne mažesnė nei 4 tūkst. eurų.
20.2. Tiksliai dabar neprisimena, ar pardavėjas prisistatė, tik pamena, kad tas automobilis buvo vežtas iš Šiaulių į Kretingos aikštelę. To vyro vardo tikrai nebeprisimena, bet buvo pavykę atrasti jo telefono numerį ir jis buvo pateiktas tyrėjui. To automobilio istorija buvo tokia, kad jis buvo parvežtas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), iš ten jis turėjo keliauti į (duomenys neskelbtini) automobilių aikštelę parduoti, bet pataikė tą momentą, kai automobilis dar ten nebuvo nuvežtas ir buvo atvežtas parodyti joms.
20.3. Ikiteisminio tyrimo metu jai buvo pateiktos asmenų nuotraukos atpažinti, tačiau nieko neatpažino. Tarp nuotraukų tikrai nebuvo tokio atvaizdo, dėl kurio aš būčiau įsitikinusi, jog tai yra tas žmogus.
21. Liudytojas E. T. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kadG. K. nepažįsta. 2019 m. „(duomenys neskelbtini)“ interneto svetainėje rado skelbimą apie parduodamą automobilį „(duomenys neskelbtini) jis jau turėjo valstybinius numerius. Tą pačią dieną susisiekė su automobilio pardavėju ir iš (duomenys neskelbtini) su tėvu atvyko į (duomenys neskelbtini) to automobilio apžiūrėti. Automobilis buvo kažkokiame servise (duomenys neskelbtini) gatvėje, „(duomenys neskelbtini) teritorijoje, pardavėjas juos pasitiko teritorijos pradžioje ir palydėjo iki to serviso. Apžiūrėjus automobilį, pabandžius juo pavažiuoti, vyko, pasak pardavėjo, pas įmonės direktorių pasirašyti pirkimo-pardavimo sutarties. Kur važiavo, tiksliai nežino, įvažiavo į patį miestą, nežino nei gatvės, nei kelio, tik pamena, kad ten buvo nuosavas namas. Jie į namo vidų nėjo, juos pasitiko lauke, prie automobilio pasirašė dokumentus ir išsiskyrė. Po to nuvažiavo į „Regitrą“.
21.1. Pas įmonės direktorių jie su tėvu važiavo tėvo automobiliu, o pardavėjas vyko perkamu automobiliu. Direktorius su jais pabuvo tik gal 5 minutes, kol pasirašė dokumentus, o toliau bendravo su pirmu asmeniu, kuris ir pardavė automobilį. Automobilį pirko už 10500 Eur. Dalį sumos – 6000 Eur sumokėjo grynaisiais, o likusią dalį – 4500 Eur, banke pavedimu iš tėvo sąskaitos. Banko pavedime pinigų gavėjas buvo to pardavėjo žmona, pardavėjas nurodė savo žmonos sąskaitą. Sumokėjus pinigus grynaisiais, nei kasos pajamų orderis, nei kokie kiti dokumentai nebuvo išrašyti. Buvo pasirašyta tik pirkimo-pardavimo sutartis, ją su direktoriumi pasirašė namo kieme. Sutarta mokėti suma praktiškai sutapo su sutartyje nurodyta suma. Pardavėjas, motyvuodamas tuo, kad jis šiek tiek tą automobilį paremontavo, sumą įrašė mažesnę. Jis su tuo sutiko, nes pardavėjas tuos savo pinigus buvo investavęs į automobilį. Patvirtina savo parodymus, kad sutartyje automobilio kaina buvo įrašyta apie 9500 Eur. Pardavėjas paaiškino, kad ta suma yra tokia dėl automobilio remonto. Automobilis, jį perkant, buvo tvarkingas.
21.2. Kai nuvyko pas direktorių, apie automobilio kainą nieko nebekalbėjo, viską buvo suderėję su pardavėju, tiesiog reikėjo to žmogaus parašo ir tiek. Pinigus grynaisiais direktoriui padavė atsisveikinant, pasirašius sutartį. Sutartį užpildė pardavėjas.Įvardytą įmonės direktorių atpažintų, jis yra salėje kaip kaltinamasis.
21.3. Tuos 820 Eur, skirtumą tarp sutartyje nurodytos ir realiai sumokėtos sumos, sumokėjo už automobilio remontą, kuris buvo atliktas iki automobilio pardavimo. Jis visiškai neišskyrė tos sumos. Su pardavėju žodžiu suderėjo sumą – 10 500 Eur, bet pardavėjas paklausė, ar gali į pirkimo-pardavimo sutartį įrašyti mažesnę sumą, 9 680 Eur, nes už automobilio remontą mokėjo iš savų pinigų. Jis sutiko, nes automobilis buvo techniškai tvarkingas ir jam dėl šito nekilo klausimų. Tiesiog patikėjo žmogaus žodžiu, kad keitė variklio grandines, o tai kainuoja pinigus. Jis dėl to visiškai nematė jokios apgavystės. Žmogus pasakė, kokios yra problemos, kas buvo tvarkyta, kiek tai kainavo, jis patikėjo ir, taip išeina, kad kažkiek kompensavo jo patirtas automobilio remonto išlaidas. Pasirašant automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, pardavėjas dokumentų, patvirtinančių automobilio remonto kainą, neparodė.
22. Liudytojas S. Ž. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kadkaltinamojo G. K. nepažįsta, jį pamatęs prisiminė, kad iš jo prieš dvejus metus pirko automobilį. 2018 m. gegužės mėnesį (duomenys neskelbtini) mieste esančioje (duomenys neskelbtini) aikštelėje pamatė jam patikusį automobilį, susisiekė su pardavėju. Automobilio pardavėjo duomenys – mobiliojo telefono numeris buvo nurodyti ant parduodamo automobilio lango. Telefonu susisiekė su G. K.. Jo regimoji atmintis nėra gera, gali žmogaus nepažinti, bet G. K. panašus į automobilio pardavėją. Įsigijo automobilį „(duomenys neskelbtini). Automobilio kaina skelbime buvo nurodyta 2000 Eur, suderėjo galutinę 1900 Eur kainą. Pirkimo-pardavimo sutartis buvo pasirašyta būdelėje prie senojo serviso, pardavėjas klausė, ar jis gali rašyti mažesnę sumą, o jis nepagalvojo, kad pats dėl to gali turėti nuostolių. Pardavėjas paklausė, ar jis gali rašyti 1200 Eur sumą, jis „susimėtė“ ir sutiko, o pardavėjas įvardijo tą sumą sutartyje. Kai pats pardavė šį automobilį, sandorį reikėjo deklaruoti, gavosi, kad automobilį pardavė brangiau, nei pirko. Praeityje nurodyti netikslią automobilių kainą atrodė normalu, dėl to sutiko, nesusimąstė, kad kažkas negerai.
22.1. Už automobilį sumokėjo 1900 Eur, o sutartyje nurodyta buvo, kad moka 1200 Eur. Toje vietoje, kai buvo forminami pirkimo-pardavimo dokumentai, jis pasirašė tik pirkimo-pardavimo sutartį, kitų dokumentų nebuvo. Kvitas, PVM sąskaita faktūra jam nebuvo pateikti. Už automobilį mokėjo grynaisiais, buvo davęs rankpinigius, o 1900 eurų yra bendra suma kartu su rankpinigiais. Ikiteisminio tyrimo metu per apklausą jam buvo parodyti dokumentai, ant kurių yra ne jo parašas, galėjo būti parodytas pinigų priėmimo kvitas.
22.3. Prokurorui parodžius dokumentų kopijas, patvirtina, kad jo parašas yra ant pirkimo-pardavimo sutarties, o ant kasos pajamų orderio yra ne jo parašas. Pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė ne tą pačią dieną, kai apžiūrėjo automobilį, kadangi dvejojo dėl automobilio pirkimo, nes apžiūrėdamas jautė vibraciją, klausė pardavėjo, kas tai galėtų būti, pardavėjas žadėjo automobilį nuvaryti į servisą, suremontuoti, o tai užtruko keletą dienų. Pirkimo-pardavimo sutartį atsivežė pardavėjas, ją pildė būdelėje, sutartis buvo spausdinta kompiuteriu. Automobilio pardavėjas nesakė, kodėl pirkimo-pardavimo sutartyje nori sumažinti sumą, o jisto taip pat neklausė. Pardavėjas jam nieko nesakė, paklausė, ar galėtų užrašyti 1200 Eur sumą.
22.4. Ikiteisminio tyrimo metu apklausoje nurodė, kad nepastebėjo mažesnės sumos, nežino, kodėl apklausos protokole užfiksuota, kad nežinojo, kokia suma įrašyta į pirkimo-pardavimo sutartį, nežino kaip tai paaiškinti. Šiandien kategoriškai tvirtina, kad G. K. jo klausė, ar gali rašyti 1200 Eur sumą, iš principo tai yra tas pats. Patvirtina, kad mokėjo 1900 Eur. Nežino kokius dokumentus, patvirtinančius pirkinio sumą, galėtų turėti ir pateikti.
23. Liudytojas F. M. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nepažįsta kaltinamojo G. K.. Prieš dvejus metus įsigijo automobilį iš įmonės. 2018 m. nusipirko „(duomenys neskelbtini)“, už jį mokėjo 3600 Eur, pardavėjas pirkimo-pardavimo sutartyje parodė 1200 Eur sumą. Sandorio metu į sumą neatkreipė dėmesio, pasirašė sutartį ir išvažiavo. Grįžęs į namus peržiūrėjo dokumentus, tada pastebėjo, kokia suma įrašyta, pirkimo metu kalbos apie mažesnę sumą nebuvo. Pirkimo-pardavimo dokumentus pasirašė draudimo įmonėje netoli Regitros. Pasirašė tik pirkimo-pardavimo sutartį, taip pat įgijo civilinės atsakomybės draudimą mėnesiui. Kasos pajamų kvitas jam nebuvo pateiktas. Ikiteisminio tyrimo metu jį apklausiant buvo pateikta PVM sąskaita faktūra, tačiau joje ne jo parašas.
23.1. Prokurorui parodžius kasos pajamų orderio, pirkimo – pardavimo sutarties kopijas gali patvirtinti, kad ant kitų dokumentų ne jo parašai, tik ant pirkimo-pardavimo sutarties jo parašas. Kai pildė dokumentus, jam buvo pateikta tik pirkimo-pardavimo sutartis. Automobilį apžiūrėjo „iš vakaro“, tokio automobilio ir norėjo, juo susidomėjo, atstovas atvyko jam aprodyti automobilio, kitą rytą vyko tvarkyti dokumentų. Tą vakarą, kai apžiūrėjo automobilį, jokių savo duomenų pardavėjui nepaliko. Pirkimo- pardavimo sutartį sudarė kitas asmuo, nes tas, kuris automobilį aprodė, vienas sudarė sutartį, kitas aprodė, jų amžius vienodas. Buvo du skirtingi asmenys, vienas aprodė automobilį, kitas sutvarkė pirkimo – pardavimo sutartį. Už automobilį mokėjo grynaisiais pinigais. Pirkimo-pardavimo sutartis buvo spausdinta, ją spausdino pardavėjas, kai jie kartu buvo toje būdelėje. Tų, automobilį pardavusių, asmenų neįsidėmėjo, nors jam tyrėja rodė nuotraukas, bet neįsidėmėjo ir jų neatpažino.
24. Liudytojas A. V. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamojo G. K. nepažįsta, tik pirko iš jo automobilį (duomenys neskelbtini), mokėjo 3700 Eur, tai vyko 2018 m., pirko „Š. F.. Automobilis buvo automobilių pardavimo aikštelėje prie (duomenys neskelbtini). Tikslios pradinės automobilio kainos nepamena, apie 4000 Eur, dalį nusiderėjo. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas nurodė, kad automobilio kaina buvo 4100 Eur, o nusipirko už 3700 Eur, šie duomenys teisingi. Nuėjus į turgų, ten jam patiko automobilis, pardavėjas stovėjo prie automobilio, jam neskambino. Nepamena kaip atrodė pardavėjas. Jo parodymuose užfiksuotas automobilio pardavėjo apibūdinimas gal ir teisingas, ne pats jį rašė, tik pasirašė ant protokolo. Automobilio pirkimo-pardavimo dokumentus pildė kažkokioje įmonėje, kažkur (duomenys neskelbtini) gatvėje, galėjo būti ir gyvenamasis namas arba biuras, tiksliai nežino, nes į vidų įėjęs nebuvo, ten nuvyko su tuo asmeniu, kuris buvo prie automobilio. Pirkimo sutartis galėjo būti pildyta ranka, nepamena. Tiksliau sutartis buvo atspausdinta, bet ranka buvo įrašomi kai kurie duomenys. Jam atrodo, kad pirkimo-pardavimo sutartį jam padavė pasirašyti kitas asmuo. Pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė prie namo (duomenys neskelbtini) gatvėje, pasiėmė automobilį ir išvažiavo. Į Regitrą važiavo kartu su pardavėju, kuris aprodė automobilį. Pinigus sumokėjo pardavėjui Regitroje. Visą sumą sumokėjo grynaisiais. Pirkimo-pardavimo sutartyje neatitiko suma, buvo 2000 Eur skirtumas, sumokėjo 3700 Eur, o pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta 1700 Eur suma. Kainų neatitikimo iš pradžių nematė, tai pastebėjo vėliau, kai pardavėjo nebebuvo, kai laukė Regitroje, tačiau neturėjo pardavėjo telefono numerio, todėl negalėjo su juo susisiekti. Pasirašė tik pirkimo-pardavimo sutartį, apklausoje jam buvo pateikti kiti dokumentai, gal juose ir jo parašas.
24.1. Prokurorui parodžius pirkimo-pardavimo sutarties, PVM sąskaitą – faktūros, kasos pajamų orderio kopijas patvirtina, kad pirmoje sutartyje yra jo parašas. Nežino, ar jo parašas ant kasos pajamų orderio. Kiek pamena, buvo vėsoka, gal rankos drebėjo, gal ten ir jo parašas, nes pasirašė pasidėjęs ant kapoto, negali atsakyti, ar jo parašas, nes jo parašai skiriasi. Neabejoja dėl savo parašo ant pirkimo-pardavimo sutarties, negali atsakyti, ar ant kitų dokumentų jo parašai. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas sakė, kad ten ne jo parašai, gal tie parašai ir ne jo, negali tiksliai atsakyti.
24.2. Tikrai nebūtų pasirašęs ant pirkimo-pardavimo sutarties, kurioje nurodyta 1700 Eur suma, norėjo automobilį parduoti, bet vaikai pasakė, kad turės mokėti mokesčius nuo 3700 Eur, nuo tokios sumos jam didelius mokesčius skaičiuotų, nebūtų pasirašęs ant sutarties, kurioje mažesnė kaina, nes tarėsi, kad visus pinigus „rodys“.
25. Liudytojas P. V. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kadkaltinamasis G. K. jam nepažįstamas žmogus. Buvo 2017 metai, kai nuvažiavęs į (duomenys neskelbtini) apžiūrėjo kelias mašinas, viena patiko ir ją „pasiėmė“, pavažinėjo gal mėnesį, gal – du, jam ją sutvarkė ir pardavė už tą pačią kainą, už kiek pirko. Jo nupirktas automobilis buvo „(duomenys neskelbtini)“ markės. Pirko iš fizinio asmens, vienas žmogus buvo tik, ne iš firmos. Sumokėjo atrodo 1500 Eur, dabar jau tiksliai neatsimena. Vieną dieną apžiūrėjo tą automobilį, kitą rytą tas žmogus iš kurio pirko atliko automobilio techninę apžiūrą ir parvarė į (duomenys neskelbtini). Iš ten tą automobilį jis ir pasiėmė. (duomenys neskelbtini) pasirašinėjo pirkimo-pardavimo sutartį. Pirkimo-pardavimo sutartyje buvo įrašyta 1000 Eur suma, bet jis sumokėjo pardavėjui 1500 Eur grynais. Negaliu dabar pasakyti, ar kaltinamajam atidavė pinigus, nes neatsimena.Šimtas čia, ar šimtas kitas ten, jam tuo momentu nė į galvą nebuvo atėjusi mintis pasigilinti. Kai pirko tą automobilį buvo pateikta pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartis, kitų dokumentų nedavė pasirašyti. Vietoje ten pasirašė ir jis ten pat atsiskaitė.
25.1. Susipažinęs su jam pateiktomis pirkimo-pardavimo sutarties, PVM sąskaitos-faktūros, kasos pajamų orderio kopijomis, jis gali patvirtinti, kad sutartyje yra jo parašas, sąskaitoje-faktūroje irgi jo parašas, o kasos pajamų orderyje ne jo parašas. Sutartyje nurodyta 1000 Eur suma, bet jis sumokėjo pardavėjui 1500 Eur grynais. Dabar neprisimena ar matė, kad dokumentuose įrašyta kita suma, ne tokia kokią sumokėjo. Be akinių blogai mato, pasirašė dokumentus, neskaitęs, nes buvo sutarę 1500 Eur, tiek sumokėjo ir pasirašė.
26. Liudytojas D. A. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamojo G. K. nepažįsta. Ieškojo pirkti mašinos, rado vieną (duomenys neskelbtini) už 5200 Eur, ir kitą dieną ryte ją nupirko. Automobilis buvo „(duomenys neskelbtini)“, 2007 metų laidos. Automobilį pirko aikštelėje (duomenys neskelbtini). Neatsimena žmogaus iš kurio pirko tą automobilį, atpažinti jo negalėtų. Nupirko automobilį už 5000 Eur, nes 200 Eur nusiderėjo. Pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį automobilyje. Neatsimena, kaip nekeista, ar sutartyje buvo įrašyta suma, kurią sumokėjo, tos sumos net neįsidėmėjo. Ikiteisminio tyrimo metu apklausoje jam buvo pateikta pirkimo-pardavimo sutartis ir, pasirodo, kad ten buvo įrašyta kita suma, nei jis sumokėjo pardavėjui. Jis pirkimo metu pasirašė tik pirkimo-pardavimo sutartį, kitų dokumentų: PVM sąskaitos-faktūros, kasos išlaidų čekio nepasirašinėjo. Po apklausos pasitikrino sutartį, joje tikrai buvo parašyta 2200 Eur. O prieš tai net nežiūrėjo, padėjo namie į stalčių. Iš karto net nepažiūrėjo kokia suma parašyta sutartyje, nepastebėjo neatitikimo, nes buvo blogos oro sąlygos, pusantros valandos laukė, sušalo, norėjo greičiau viską baigti. Pardavėjas neminėjo, kad nurodo kitą sumą sutartyje, nei buvo sumokėta, nebuvo apie tai jokios kalbos.
26.1. Rado skelbimą „(duomenys neskelbtini)“ ir susisiekė telefonu su pardavėju, tačiau telefono numerio neturi išsisaugojęs. Į aikštelę pardavėjas atėjo pėsčiomis, nes tas automobilis stovėjo aikštelėje. Viską ir „Regitroje“ susitvarkė tą pačią dieną.Pinigus už automobilį atidavė grynais pinigais toje vietoje, kur ir sutartį pasirašė. Jau vėliau, tik po apklausos ikiteisminio tyrimo metu, pažiūrėjęs pirkimo-pardavimo sutartį, pastebėjo, kad automobilį pirko iš įmonės. Kai su pardavėju tarėsi dėl kainos nesuprato, ar perka iš fizinio asmens, ar iš įmonės. Gerai atsimena, kad už automobilį sumokėjo 5000 Eur ir per apklausą tai prisiminė. Tuo metu buvo pasiėmęs 10000 Eur paskolą automobilio pirkimui ir namų remontui, tokia ir buvo nurodyta paskolos paskirtis. Paskola buvo vartojamoji.
27. Liudytojas V. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamojo G. K. nepažįsta, ar kur nors matytas, neatsimena, neteko taip su juo bendrauti, kad atsimintų. Prisimena apie automobilio „O. A.“ pirkimą. Sūnus per internetą buvo suradęs tą automobilį, parodė jam. Tas automobilis buvo (duomenys neskelbtini), todėl važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Pardavėjas po to kai jam paskambino ir apkalbėjo kainą, pasakė adresą kur automobilis stovi. Tai buvo nuo (duomenys neskelbtini) įvažiuojant į (duomenys neskelbtini), nuosavų namų rajone. Stovėjo prie nuosavo namo, ne aikštelėje. Nupirko šį automobilį už 6000 Eur, taip buvo suderėję, už tiek ir nupirko. Nėra dokumentų žinovas, nežino kiek jų turėjo būti perkant automobilį, ką pardavėjas surašė, padavė jam, jis su tais dokumentais važiavo į „Regitrą“ ir tų dokumentų užteko, kad tą automobilį užregistruotų. Išvardinti tų gautų dokumentų dabar negali. Ant kiek dokumentų pasirašinėjo, negali atsiminti, gal ant poros, net nežino kiek jų turėjo būti. Gavo kelis dokumentus, susidėjau į aplanką ir važiavo į „Regitrą“. Už automobilį atsiskaitė grynais pinigais, ne pavedimu. Buvo atsivežęs grynų pinigų, nes kainą buvo sutarę telefonu. Prie to namo kur buvo automobilis ir atsiskaitė su pardavėju grynais. Pardavėjas su juo į „Regitrą“ nevažiavo, nes buvo ne darbo diena. Po įregistravimo „Regitroje“ išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Neatsimena kokia suma buvo įrašyta sutartyje, bet gal ir neatitiko, bet tas jam tai neužkliuvo. Gal buvo šimto, ar kelių šimtų skirtumas nuo sumokėtos sumos. Jis gautų dokumentų neturi, atrodo, kad tuos dokumentus iš karto „Regitroje“ paėmė, o kopijų neišsaugojo. Pirkimo metu buvo su pardavėju kalba, kad bus sutartyje kita – mažesnė, suma įrašyta.
27.1. Jei ir buvo toks pokalbis su pardavėju dėl mažesnės sumos sutartyje, tai ne pirkėjo reikalas. Susiskambinus su pardavėju, jis pasakė adresą kur atvažiuoti, kur bus automobilis. Tą adresą įsivedė į navigaciją, navigacija buvo sūnaus ir po to adresą ištrynė. Adreso, gatvės neatsimena, tik gali pasakyti, kad įvažiuojant į (duomenys neskelbtini), pravažiavus (duomenys neskelbtini), reikėjo pasukti kairėn, ten yra nuosavų namų kvartalas. Ten, kur buvo mašina, kieme ir susitvarkė dokumentus. Buvo juose ir spausdinto teksto, viską surašė tas pardavėjas, jam tik pasirašyti reikėjo. Negali dabar detaliai pasakyti ar buvo antspaudai, ar buvo antspauduojama kas nors.
27.2. Susipažinęs šiuo metu su pirkimo-pardavimo sutarties, PVM sąskaitą-faktūros ir kasos pajamų orderio kopijomis gali patvirtini, kad tik ant pirkimo-pardavimo sutarties yra jo parašas, o ant kitų dokumentų ne jo parašai.
27.3. Gali patvirtinti, kad prieš pasirašant sutartį labai atidžiai jos neperskaitė. Už automobilį sumokėjo 6000 Eur, o ne 5600 Eur, kaip parašyta sutartyje. 6000 Eur kainą jau buvo suderėję, nes iš pradžių kaina buvo gal 6200 Eur. Pokalbis dėl kainos buvo telefonu, jis niekur neįforminamas. Jis tiksliai neatsimena kokia kaina buvo nurodyta internete, nes sūnus rado skelbimą ir jam apie jį pasakė. Atrodo, kad nuderėjo apie 200 eurų. Paprastai skelbime būna nurodyta kaina, pakalbi su pardavėju ir nusideri kažkiek, kokį šimtą – kitą. Bet tikslios sumos kiek nuderėjo negali prisiminti. Automobilis nevisai tvarkingas buvo, su greičio dėže buvo problemų kai jau grįžo į (duomenys neskelbtini), bėda „išlindo“ labai greitai ir už remontą dar mokėjo 1000 Eur. Perkant automobilį patikėjo pardavėju, nes šis sakė, kad viskas tvarkoje. Kol parvažiavo į (duomenys neskelbtini) viskas gražu, kai užvedė automobilį veikė, bet parvažiavus pradėjo varvėti tepalai.
28. Liudytojas R. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kadprieš tris metus pirko automobilį „F. M.“ aikštelėje, (duomenys neskelbtini). Už automobilio lango buvo uždėtas lapelis su telefono numeriu juo ir pasiskambino. Atvyko vyriškis, tačiau kaip jis atrodė ir kokio amžiaus buvo, nelabai dabar galėtų apibūdinti. Ne vienas apžiūrinėjo tą automobilį, buvo su juo kolega A. M.. Jam tas automobilis tiko, tačiau ne tą pačią dieną nusipirko tą automobilį, nes „Regitra“ tuo metu jau buvo uždaryta. Automobilio savininkas pasakė, kad pravarys technikinę apžiūrą ir, kad jis atvažiuotų kitą savaitę ir galės pasiimti automobilį. Paliko pardavėjui 50 Eur rankpinigių. Už savaitės nusipirko tą automobilį, pirkimo-pardavimo sandoris įvyko „Regitroje“. Buvo surašyta pirkimo-pardavimo sutartis. Sutartį ne pats pildė, todėl neprisimena ar tik sutartis, ar ir kiti dokumentai buvo pasirašyti. Dokumentus supildė pardavėjas. Jo asmens duomenis įrašė ten vietoje, anksčiau duomenų nebuvo palikęs. Atsiskaitė už automobilį grynais ten vietoje. Nepamena kas sutartyje buvo nurodytas pardavėju – ar fizinis, ar juridinis asmuo. Už automobilį sumokėjo 2000 Eur. Sutartyje kažkaip mažiau buvo nurodyta suma, o kiek mažiau, nebeatsimena. Neatsimena, ar pildant sutartį pardavėjas sakė ką apie mažesnę sumą. Neatsimena kokia suma buvo nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje. Sumokėjo 2000 Eur, o ne 1130 Eur. Neturi jokių užrašų, kad sumokėjo 2000 eurų.
29. Specialistė N. J. apklausiama teisiamojo posėdžio metu nurodė, kadišvadose nurodė, jog negalima nustatyti įmonės veiklos, įsipareigojimų dydžio, struktūros. Tie duomenys grindžiami ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga. Nustatyta, kad dėl padarytų Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, įsipareigojimų dydžio, struktūros. Vienas iš pažeidimų yra mobiliojo ryšio telefono naudojimas kito asmens, perdavimas ir neapskaitymas. Dėl to pažeidimo yra pasekmės. Buvęs darbuotojas, remiantis jo parodymais, dirbdamas bendrovėje naudojosi mobilaus ryšio telefonu, kurio numeris ir sąskaitos buvo teikiamos bendrovei apmokėti. Ir išėjęs iš darbo taip pat tuo telefono numeriu naudojosi ir pagal pateiktą sąskaitą, kur buvo nurodyta suma, už tą numerį jis sumokėdavo grynais pinigais, paduodavo grynus pinigus įmonės direktoriui G. K.. Atlikus tyrimą tie gautieji grynieji pinigai iš fizinio asmens nebuvo apskaityti įmonės buhalterinėje apskaitoje. Kadangi grynieji pinigai, tai nei pinigų sumos nebuvo nurodytos nebuvo įneštos į įmonės kasą išrašant kasos pajamų orderį. Liudytojas tuos pinigus atiduodavo direktoriui, tai tie pinigai nebuvo įnešti kaip į atskaitingo asmens avansinę apyskaitą. Dėl nurodytų grynųjų pinigų neapskaitymo buhalterinėje apskaitoje nebuvo įtrauktos pirkimo sąskaitos į apskaitą ir dėl to sumažintas pardavimo PVM, PVM deklaracijose. Dėl to įmonė turėjo naudos. Nurodyta išvados 11 lape, 2 lentelėje. Bendra suma 71 euras 76 euro centai. PVM suma kuri buvo įdėta į apskaitą ir ta suma yra sumažinta mokėtino pardavimo PVM.
29.1. Dėl 2017-2019 metų laikotarpio mokesčių vengimo: PVM mokesčio ir pelno mokesčio, sumos susijusios su kitais pažeidimais, o būtent su automobilių pirkimu-pardavimu ir su mobilaus telefono ryšio paslaugų naudojimu kito asmens, kuris už paslaugas, jo liudijimu, mokėjo grynais pinigais įmonės direktoriui G. K.. Galėtų atlikti papildomus skaičiavimus, nes keitėsi vieno liudytojo P. A. parodymai, kiek keitėsi nesumokėti mokesčiai. Galėtų ir posėdžio metu paskaičiuoti, ar prašyti trumpos pertraukos. Galėtų paskaičiuoti ir dėl kito asmens, kuris nebuvo apklaustas, kiek sumažėja išvengtų mokesčių suma.
29.2. Darydama specialisto išvadą rėmėsi 22 liudytojų parodymais. Nori dar patikslinti, kad viso yra 23 asmenys, apklausti 22 asmenys ir buvo specialisto apklausa. Tos sumos, neatitikimai nustatyti remiantis liudytojų parodymais. Ir visi nesumokėti mokesčiai paskaičiuoti remiantis liudytojų parodymais ir jų nurodytomis sumomis. Specialisto išvada grindžiama liudytojų parodymais, negalima atmesti liudytojų parodymų, todėl ir išvada yra sąlyginė. Jei nebūtų liudytojų parodymų, vien sutartyse nurodytos sumos būtų teisingai. Atliekant pavedimą ir tyrimą tikrinama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga lyginat ją su įmonės buhalterine apskaita. Šiuo atveju buvo automobilių įsigijimai, liudytojų parodymai apie sumokėtas sumas. Kiek prisimenaR. P. buvo apklaustas telefonu. Tikriausiai buvo įdėtas telefonu apklausos protokolas, jei lygino tuos parodymus ir įtraukė į specialisto išvadą. Jei liudytojas nurodo, kad mokėjo „apie“, yra vertinama mažesnė suma. Vertina duomenis kurie jai pateikti po liudytojo apklausos ikiteisminio tyrimo metu. Išvada rašyta remiantis liudytojų parodymais. Teismas sprendžia, ar reikia perskaičiuoti sumas, jei liudytojas teisme nurodė „apie“.
Motyvuojamoji dalis
30. Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos taip pat yra įrodomos ir kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais ištirtais teisiamajame posėdyje:
30.1.iš Šiaulių apskrities VMI operatyvaus patikrinimo pažymosmatyti, kad automobilių pardavimo-pirkimo verčių santykis sudaro 1,12. Bendrovės parduodamų automobilių vidutinis antkainis sudaro tik 12 proc. Įvertinus tai, kad vieno automobilio pargabenimo kaina buvo apie 182 Eur, kai kuriems automobiliams pirktos naujos padangos, kurių vertė nuo 60 iki 200 Eur, automobiliams pirktos atsarginės dalys, kosmetinė priežiūra ir t. t., galima daryti išvadą, kad Bendrovės gauta marža atskirais atvejais nepadengia patirtų išlaidų (gabenimo, remonto, atsarginių dalių). UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ kelių parduotų naudotų automobilių vidutines rinkos kainas pagal internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini) skelbiamas kainas nustatyta, kad 2017 m. 11 mėn., atitinkamą 2018 m. mėn. kelių markių automobiliai bendrovės buvo parduoti mažesnėmis negu rinkos kainomis (1 t., b. l. 27–28).
30.2. iš2019-11-15 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 straipsnio 1 dalį: „Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą“ (galiojo nuo 2013-01-01 pagal 2012-04-24 LR įstat. Nr. XI-1988 iki 2018-05-31, panaikinta 2017-12-19 LR įstat. Nr. XIII-930; galioja nuo 2018-06-01 pagal 2017-12-19 LR įstat. Nr. XIII-930), pagal minėto įstatymo 14 straipsnio 2 dalį: „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui“ (galiojo nuo 2013 01 01 pagal 2012 04 24 LR įstat. Nr. XI-1988 iki 2018 05 31, panaikinta 2017 12 19 LR įstat. Nr. XIII-930; galioja nuo 2018-06-01 pagal 2017-12-19 LR įstat. Nr. XIII-930), 21 straipsnį – „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.“ (galioja nuo 2016-01-01 pagal 2015-12-12 LR įstat. Nr. XII-2215). Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. LR BAĮ Nr. IX-574 10 str. 1 d.: „Ūkio subjekto apskaitą tvarko: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris); 2) pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo.“ (galioja nuo 2013-01-01 pagal 2012-06-29 LR įstat. Nr. XI-2174).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas Registrų centras „Juridinio asmens duomenys“ duomenimis nuo tiriamojo laiko pradžios, t. y. 2017-01-01, iki 2019-02-25 vykdė G. K., gim. (duomenys neskelbtini). Pagal pateiktą 2012-03-27 Apskaitos paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais, bendrovės buhalterinę apskaitą nuo 2017-01-01 iki 2018-12-31 tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (k. (duomenys neskelbtini)), nuo 2019-01-01 iki 2019-02-25 – MB „(duomenys neskelbtini)“, k. (duomenys neskelbtini) (2019-01-07 Buhalterinės apskaitos paslaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)). UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininko pareigas minėtoje bendrovėje tiriamuoju laikotarpiu ėjo direktorius G. K. (direktoriaus G. K. (duomenys neskelbtini) Pažyma).
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos atliekamo ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti 69 fiziniai asmenys (viso 69 vnt. liudytojų apklausos protokolai), taip pat surinkta kryžminė informacija iš 4 juridinių asmenų dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 70 automobilių pardavimo tiriamuoju laikotarpiu fiziniams ir juridiniams asmenims, iš kurių 22 fiziniai asmenys pateikė informaciją, nurodydami, kad už įsigytus automobilius mokėjo didesnes sumas nei nurodyta pirkimo-pardavimo dokumentuose.
Jeigu per tiriamąjį laikotarpį UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo iš fizinių asmenų už 22 (dvidešimt dvi) parduotas transporto priemones iš viso 25 050,00 Eur grynaisiais pinigais daugiau (2017 m. už 9 (devynias) 10 680,00 Eur, 2018 m. už 10 (dešimt) 10 700,00 Eur ir 2019 m. 01-02 mėn. už 3 (tris) 3 670,00 Eur), tai UAB „(duomenys neskelbtini)“:
– fiziniams asmenims išrašytose PVM sąskaitose faktūrose, transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartyse, kasos pajamų orderiuose ir pinigų priėmimo kvituose nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie parduotų transporto priemonių kainas ir tokius dokumentus įrašiusi į buhalterinę apskaitą,
– neįforminusi kasos pajamų orderiu ar pinigų priėmimo kvitu 1 000,00 Eur grynųjų pinigų priėmimo operacijos bei neįtraukusi į buhalterinę apskaitą,
t. y. dokumentais neįforminusi ir neįtraukusi 25 050,00 Eur grynųjų pinigų priėmimo operacijų, iš jų 20 702,51 Eur pardavimo pajamų ir 4 347,49 Eur PVM, nesilaikė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d., 12 str. 1 d., 13 str. 1 d. ir 13 str. 3 d. reikalavimų.
Jeigu per tiriamąjį laikotarpį UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo iš fizinių asmenų už 22 (dvidešimt dvi) parduotas transporto priemones iš viso 25 050,00 Eur grynaisiais pinigais daugiau (2017 m. – už 9 (devynias) 10 680,00 Eur, 2018 m. – už 10 (dešimt) 10 700,00 Eur ir 2019 m. 01-02 mėn. – už 3 (tris) 3 670,00 Eur), tai dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ fiziniams asmenims išrašytose PVM sąskaitose faktūrose, transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartyse, kasos pajamų orderiuose ir pinigų priėmimo kvituose nurodytų tikrovės neatitinkančių duomenų apie parduotų transporto priemonių kainas ir tokių dokumentų įrašymo į buhalterinę apskaitą, dėl neįforminimo kasos pajamų orderiu ar pinigų priėmimo kvitu 1 000,00 Eur grynųjų pinigų priėmimo operacijos bei jos neįtraukimo į buhalterinę apskaitą, nesilaikant 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d., 12 str. 1 d., 13 str. 1 d. ir 13 str. 3 d. reikalavimų, negalima iš dalies nustatyti uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2017 m. – 2019 m. 02 mėn.
Tyrimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų 2017 m., 2018 m. ir 2019 m. 01-01 – 02-25 balansų duomenimis, bendrovė švelniakailių žvėrelių neaugino, balansų už 2017-2018 m. sąskaitoje „19220 Auginami ir penimi gyvuliai ir kiti gyvūnai (sąskaitos – „(duomenys neskelbtini)“) nurodyta vertė 0,00 Eur.
Pagal bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas 2017-10-18 Bendradarbiavimo sutartis Nr.: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), sudarytas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl bendradarbiavimo švelniakailių žvėrelių (audinių) auginimo srityje (narvų nuomos, šėrimo organizavimo ir kt.) tvarkos ir sąlygų, už bendradarbiavimo sutarties nuo 2017-12-10 iki 2018-04-10 laikotarpį nustatyta bendra nuomos ir paslaugų kaina 3000,00 Eur + PVM (sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)), nuo 2018-05-15 iki 2018-09-01 – 2000,00 Eur + PVM (sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)). Minėtose sutartyse nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pirkėjas) jam priklausančių žvėrelių laikymui sutarčių galiojimo laikotarpiais nuomoja iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ visą reikalingą įrangą švelniakailių žvėrelių auginimui ir priežiūrai.
Tiriamuoju laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ į 2018 m. 01-04, 06-09 mėn. Pardavimo operacijų registrus įtraukė pardavimo ūkines operacijas pirkėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 6534,00 Eur (5400,00 Eur ir 1134,00 Eur PVM) pagal PVM sąskaitų faktūrų (2018-01-10 s. (duomenys neskelbtini); 2018-02-09 s. (duomenys neskelbtini); 2018-03-09 s. (duomenys neskelbtini); 2018-04-10 s. (duomenys neskelbtini); 2018-06-11 s. (duomenys neskelbtini); 2018-07-09 s. (duomenys neskelbtini); 2018-08-09 s. (duomenys neskelbtini); 2018-09-01 s. (duomenys neskelbtini)) duomenis, PVM sąskaitose faktūrose išskirtą PVM įrašė į už minėtus laikotarpius pateiktas PVM deklaracijas bei gautas pajamas į Metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2018 m.
Pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą, tiriamuoju laikotarpiu bendrovės lėšomis buvo pirktos prekės/paslaugos, t. y. televizorius, lyginimo lenta, buitinės svarstyklės, lagaminas, vyriški bateliai, skalbyklės remonto paslauga, kurios galimai buvo naudojamos asmeninėms reikmėms. PVM sąskaitų faktūrų duomenys, pagal kurias buvo įsigytos minėtos prekės/paslaugos suregistruotos lentelėje Nr. 1. ir nustatyta, kad lentelėje Nr. 1 suregistruoti PVM sąskaitų faktūrų duomenys įrašyti į 2018 m. 01, 04, 05 mėn. Pirkimo operacijų registrus, PVM sąskaitose išskirtas PVM, išskyrus vyriškų batelių pirkimo PVM ir skalbyklės remonto paslaugos pirkimo PVM, buvo įtrauktas į PVM atskaitą. Ikiteisminio tyrimo metu informacija, kad minėtos prekės buvo naudojamos asmeninėms reikmėms, nepateikta, pagal direktoriaus G. K. VMI pateiktą paaiškinimą, jos naudojamos bendrovės veikloje.
Dėl G. K. kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį
31.1. Kaltinamajam G. K. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį pareikštas kaltinimas, jog laikotarpiu nuo 2017-03-15 iki 2019-02-22 į pirkimo-pardavimo sutartis įrašė melagingus duomenis, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantys automobiliai parduoti už mažesnę kainą, nei realiai sumokėjo pirkėjai, sutartis patvirtino UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ bendrovės antspaudu, jo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus antspaudu ir savo parašu, taip suklastojo tikrus dokumentus – 23 pirkimo-pardavimo sutartis, bei žinomai suklastotus dokumentus panaudojo juos pateikdamas buhalterinę apskaitą tvarkančioms bendrovėms – nuo 2017-01-01 iki 2018-12-31 „(duomenys neskelbtini)“ ir nuo 2019-01-01 iki 2019-02-22 mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, tikslu sutartis įtraukti į buhalterinę apskaitą.
31.2. Pasisakydamas dėl jam pareikšto kaltinimo pagal nurodytą straipsnį kaltinamasis nepripažino suklastojęs nurodytas kaltinime pirkimo-pardavimo sutartis, teigdamas, kad realiai už parduotus automobilius gautos piniginės sumos buvo įrašytos į pirkimo-pardavimo sutartis kaip automobilio kaina, niekas nebuvo klastojama. Negali paaiškinti, kodėl liudytojais apklausti asmenys – automobilių pirkėjai nurodė, kad mokėjo žymiai didesnes sumas už įsigyjamus automobilius, nei nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyse. Galvoja, kad tai gali būti susiję su šių asmenų neigiama nuomone jo atžvilgiu dėl galimų smulkių automobilių defektų pastebėtų po jų įsigijimo. Taip pat atkreipia dėmesį, kad liudytojai negali pateikti jokių patikimų įrodymų, kad jam sumokėjo didesnes pinigų sumas, nei nurodyta sutartyse.
31.2.1. Teismas nesutikdamas su tokiu kaltinamojo aiškinimu atkreipia dėmesį, jog jis prieštarauja objektyviems byloje surinktiems įrodymams dėl minėtų sutarčių sudarymo ir jų turinio atitikimo realiai situacijai. Teismo posėdžio metu liudytojais apklausti 21 asmuo nurodė, kad už įsigytus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilius mokėjo didesnes pinigų sumas nei buvo nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyse. Teismas vertindamas šiuos liudytojų parodymus, kaip patikimus, atkreipia dėmesį į tai, kad šie liudytojų parodymai yra nuoseklūs, atitinkantys jų parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, jie nenurodė, jog kaltinamajam jaustų kokį nors pyktį, ar neigiamą nusistatymą dėl pirktų automobilių techninių trūkumų. Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir įvertina tai, kad už perkamus automobilius buvo mokama grynais pinigais, netgi ir tuo atveju, kai už perkamą automobilį dalinai buvo atsiskaityta mokant pavedimu, kita dalis automobilio kainos buvos sumokėta grynaisiais pinigais, todėl akivaizdu, kad pirkėjai neturi jokios realios galimybės pateikti kokius nors papildomus įrodymus, kaip nurodė kaltinamasis, kad sumokėjo didesnes pinigų sumas nei nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyse. Todėl vieninteliais patikimais ir objektyviais parodymais dėl šio kaltinimo, teismas laiko nuoseklius liudytojų parodymus.
31.2.2. Liudytoju apklausiant P. A., šis nurodė, kad už perkamą automobilį „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo būtent pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą sumą – 670 Eur. Taip pat paaiškino, kad būtent tokią pinigų sumą buvo nurodęs ir apklausos ikiteisminio tyrimo metu, tačiau nežino kodėl buvo įrašyta ženkliai didesnė suma nei jis mokėjo. Taip pat teisiamajame posėdyje nepavyko apklausti liudytoju R. P., kuris iš kaltinamojo bendrovės pagal bylos duomenis buvo įsigijęs automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Pagal suformuluotą kaltinimą buvo nurodyta, kad R. P. šį automobilį iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo už 2100 Eur, o pirkimo-pardavimo sutartyje buvo įrašyta 1250 Eur suma. Kaip jau buvo minėta, teismas negalėjo tinkamai vertinti šio nusikalstamos veikos epizodo, nes minėtas liudytojas nebuvo proceso nustatyta tvarka kaip liudytojas apklaustas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje. Nors teismas ėmėsi visų įmanomų baudžiamajame procese leistinų priemonių užtikrinti šio liudytojo dalyvavimą teismo posėdyje, tačiau to padaryti nepavyko, nes liudytojas ilgam laikui išvykęs į užsienį – (duomenys neskelbtini) ir nenumatomas jo atvažiavimo į (duomenys neskelbtini) laikas. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad dėl nusikalstamos veikos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl P. A. ir R. P. kaltinamasis išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.
31.3. Kadangi 21 kaltinime nurodytose pirkimo-pardavimo sutartyse, įrašytos mažesnės pardavimo kainos, jos buvo sudarytos būtent kaltinamojo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, vardu, patvirtintos jo, kaip bendrovės direktoriaus, antspaudu ir parašu, tai teismo nuomone, patvirtina, kad būtent kaltinamasis į pirkimo-pardavimo sutartis įrašė melagingus duomenis apie parduotų automobilių mažesnę kainą. Taip pat iš byloje esančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių dokumentų matyti, kad minėtos suklastotos sutartys buvo pateiktos bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančioms įmonėms „(duomenys neskelbtini)“ ir mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ ir įtrauktos į bendrovės buhalterinę apskaitą, pagal jas atitinkamai apskaičiuojant mokestines prievoles.
31.4. Atsižvelgiant į nurodytus įrodymus, kaltinamojo veiksmai pagrįstai ir tinkamai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.
Dėl G. K. pareikšto kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį
32. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo nusikaltimo subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo(toliau – ir BAĮ) 10, 11 ir 21 straipsnius: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką buhalterinės apskaitos tarnybą; šiuo atveju ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkas; 2) konkretaus struktūrinio padalinio apskaitos tarnybos vadovas (buhalteris) – kai ūkio subjektas susideda iš kelių struktūrinių padalinių; ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris ir ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkai; 3) apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai – tais atvejais, kai įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tokiomis įmonėmis; 4) už buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą atsako veiką padaręs asmuo. Buhalterinės apskaitos įstatymo21straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įmonės vadovas yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos išsaugojimą, tačiau pagal teismų praktiką tam tikras atvejais jis gali būti pripažintas BK 222 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos vykdytoju. Tokiais atvejais pripažįstamos situacijos, kai apgaulingai apskaitai vesti įmonės vadovas panaudoja nekaltą asmenį, t. y. asmenį, atsakingą už buhalterinės apskaitos tvarkymą, bet nežinantį apie tai, kad apskaitos dokumentai, kuriais remiantis tvarkoma buhalterinė apskaita, yra apgaulingi. Buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam, todėl, jei įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, vadovaujantis tarpinio vykdymo institutu, jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-41/2012, 2K-454/2012, 2K-569/2012, 2K-430/2013, 2K-363/2014, 2K-7-176-303/2015). Taip pat kaip nusikaltimo vykdytojo vertinami įmonės vadovo veiksmai, kai jis sąmoningai teikia apskaitą tvarkančiam asmeniui (apie tai jam nežinant) dokumentus, kurie neparodo realiai įvykusių operacijų (t. y. žinomai suklastotus tikrus buhalterinės apskaitos dokumentus), tam, kad apskaitą tvarkantis asmuo juos įtrauktų į apskaitą.
32.1. Kaltinimai šioje byloje pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už 24 nusikalstamos veikos epizodus yra pateikti G. K. nurodant kad 23 nusikalstamos veikos epizodai yra padaryti neįtraukiant į įmonės buhalterinę apskaitą dalies lėšų, t. y. skirtumo tarp realiai gautų grynųjų pinigų ir kainos nurodytos automobilių pirkimo-pardavimo sutartyse bei piniginių lėšų – grynųjų pinigų, gautų iš L. J. atsiskaitant už mobiliojo telefono ryšio paslaugas.
32.2. Kaltinamasis komentuodamas jam šioje dalyje pareikštą kaltinimą nurodė, kad kaltės nepripažįsta, nes įmonės buhalterinę apskaitą tvarkantiems asmenims buvo pateikiami tikrovę atitinkantys dokumentai – pirkimo-pardavimo sutartys, kuriose nurodytos automobilių pardavimo kainos visiškai atitiko realiai gautas grynųjų pinigų sumas, o jokių piniginių lėšų iš L. J. už naudojimąsi bendrovei priklausančiu telefono abonentu jis negavo, todėl bendrovės buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma apgaulingai.
32.3. Vertindamas kaltinamojo veiksmų pagal BK 222 straipsnio 1 dalį kvalifikavimo tinkamumą, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad paties kaltinamojo bei apklaustų liudytojų K. K.-K. bei D. P., kurios tvarkė ir tvarko šiuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, parodymais yra patvirtinama, kad joms dokumentus, tame tarpe ir pirkimo-pardavimo sutartis, ir duomenis reikalingus įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą periodiškai, ne rečiau kaip kartą į mėnesį, teikė pats kaltinamasis G. K., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Būtent jo pateikti duomenys buvo apskaitomi ir suvedami į bendrovės buhalterinę apskaitą. Liudytojos nebuvo įgaliotos, o ir netikrindavo, nes tam neturėjo jokių galimybių, ar pateikti duomenys atitinka tikrovę. Grynųjų pinigų apskaita buvo vykdoma pagal pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą automobilių pardavimo kainą. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad kaltinamasis teikdamas nurodytus duomenis, t. y. tikrovės neatitinkančius duomenis apie parduotų automobilių kainą ir neteikdamas duomenų apie iš liudytojo L. J. gautus grynuosius pinigus, aiškiai suprato, kad į įmonės buhalterinę apskaitą bus įtraukti tikrovės neatitinkantys duomenys – įmonės buhalterinė apskaita bus tvarkoma apgaulingai ir to siekė, taip padarė nusikaltimą veikdamas tiesiogine tyčia.
Žemesnės instancijos teismas
32.4. Teismas vertindamas liudytojų parodymų patikimumą apie tai, kad jie mokėjo už perkamus automobilius didesnes grynųjų pinigų sumas nei buvo nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyse, jau pasisakė anksčiau, pasisakydamas dėl kaltinamojo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (nuosprendžio 31.2.1. punktas), todėl nesikartoja dėl to. Liudytojas L. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme nurodė, kad ilgą laiką dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojosi bendrovei priklausančiu telefono abonentu darbo reikalais, o išėjus iš darbo bendrovėje, šis telefono numeris jam buvo paliktas ir jis, kas mėnesį už naudojimąsi telefonu, grynais pinigais sumokėdavo kaltinamajam G. K. pagal jo pateiktą sąskaitos išrašą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nors kaltinamasis nurodė, kad tokius liudytojo parodymus reikėtų vertinti kritiškai, nes jis iš L. J. už naudojimąsi telefonu jokių pinigų negaudavo, nes pinigų sumos būdavo labai mažos ir jam tiesiog neapsimokėtų važiuoti pasiimti tokių pinigų, be to teisme papildomai nurodė, kad šiuo abonentu naudojosi L. J. sugyventinė įdarbinta jo bendrovėje. Teismas tokius kaltinamojo parodymus atmeta ir vertina juos kaip kaltinamojo gynybinę poziciją, nes liudytojo L. J. parodymai dėl naudojimosi telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), po jo išėjimo iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra detalūs ir nuoseklūs, jais netikėti pagrindo nėra, o pagal byloje esančius duomenis matyti, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės mėn. iki 2019 m. sausio mėn. į bendrovės buhalterinę apskaitą nebuvo įtraukti pirkimo duomenys apie minėto abonento ryšio paslaugas už 413,45 Eur su PVM.
32.5. Teismas vertindamas jau nustatytas ir aptartas nuosprendžio 31.2.2. punkte aptartas liudytojų P. A. ir R. P. iš kaltinamojo bendrovės pirktų automobilių įsigijimo aplinkybes, pašalina iš kaltinimo jam inkriminuotas nusikalstamas veikas dėl šių asmenų automobilių įsigijimo ir melagingų duomenų pateikimo įtraukimui į bendrovės buhalterinę apskaitą.
32.6. Apibendrindamas teismas konstatuoja, jog kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 222 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, tačiau iš jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pašalinti pradiniame kaltinime nurodyti nusikalstamos veikos epizodai dėl duomenų pateikimo apie liudytojų P. A. ir R. P. įgytus automobilius.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl kaltinamajam G. K. pareikšto kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.
33. Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Taigi objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Turto pasisavinimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu kaltininkas supranta, kad jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą (turtinę teisę) neteisėtai paverčia savo turtu, numato, jog dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori. Turto pasisavinimo subjektas – specialus, todėl pagal BK183 straipsnį atsako tik tas asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu turtas (turtinė teisė) buvo patikėtas ar perduotas jo žiniai.
33.1. G. K. dėl šios nusikalstamos veikos pareikštas kaltinimas, jog jisbūdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir materialiai atsakingu už bendrovės turtą, kartu atlikdamas kasininko pareigas, laikotarpiu nuo 2017-03-15 iki 2019-02-22, iš pirkėjų gavęs 26 250,00 Eur grynųjų pinigų už UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotus automobilius, neįtraukdamas į buhalterinę apskaitą grynųjų pinigų priėmimo operacijų ir neįnešdamas pinigų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą, taip tyčia pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 26 250,00 Eur.
33.2. Kaltinamasis G. K. dėl šio kaltinimo kaltės nepripažino ir nurodė, jog jis jokio jam patikėto turto nepasisavino, nes grynųjų pinigų sumos už parduotus automobilius buvo gaunamos tokios, kokios buvo nurodytos pirkimo-pardavimo sutartyje, jos buvo apskaitomos bendrovės buhalterijoje.
Žemesnės instancijos teismas
33.3. Teismas su tokiais kaltinamojo paaiškinimais nesutinka, nes teismo aukščiau aptartais įrodymais šioje byloje jau buvo aptarta, kad kaltinamasis įformindamas jo bendrovei priklausančių automobilių pirkimo-pardavimo sandorius, surašydamas sutartis, į jas įrašydavo mažesnes pinigų sumas nei realiai gaudavo iš pirkėjų, išskyrus du atvejus, dėl kurių teismas jau taip pat pasisakė, t. y. dėl automobilių pardavimo liudytojams P. A. ir R. P..
33.3.1. Kaip jau buvo minėta, pareikštame G. K. kaltinime pagal BK 183 straipsnio 2 dalį buvo nurodyta, kad jis pasisavino jam patikėtą bendrovės turtą – 26 250 Eur, tačiau atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog automobilis P. A. buvo parduotas už 670 Eur, o R. P. – už 1250 Eur, susidarobendras 3180 Eur skirtumas, kuriuo mažintina kaltinamajam inkriminuotos pasisavintos sumos dydis ir nustatytina, kad jis tyčia pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 23 070 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
33.3.2. Dėl nustatytos sumažintos pasisavinto turto vertės nusikalstamos veikos kvalifikacija nesikeičia, nes vis tiek atitinka didelę vertę.
33.4. Teismo nuomone, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, nes pagal liudytojų K. K.-K. bei D. P. parodymus, kurie detaliau aptarti nuosprendžio 32.3. punkte matyti, kad kaltinamasis, būdamas įmonės direktoriumi, teikė buhalterinę apskaitą vykdančioms bendrovėms apie pirkimo-pardavimo metu gautas pinigines įplaukas, apskaitą vykdančios bendrovės su grynaisiais pinigais nedirbo, t. y. būtent kaltinamasis pats atliko ir kasininko pareigas, todėl atsiradęs grynųjų pinigų skirtumas tarp pirkimo-pardavimo sutartyse nurodytos paradavimo kainos ir realiai gautų grynųjų pinigų sumos, buvo neapskaitomas ir kaltinamojo pasisavinimas, taip padarant bendrovei 23 070 Eur žalą.
Dėl kaltinamajam G. K. pareikšto kaltinimo pagal BK 220 straipsnio 1 dalį
35. Kaltinamajam G. K. kaltinimas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį buvo pareikštas už tai, kad jis būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir atsakingu pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 21 straipsnį už apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2017-03-15 iki 2009-03-22, pažeisdamas 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3 straipsnio 1 dalies nuostatas: PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, kai: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kai toks; 4 straipsnio 1 dalies nuostatas: prekių tiekimu laikomas prekių perdavimas kitam asmeniui; 14 straipsnio 1 dalies nuostatas prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip; 2 dalies 1, 2 punktų nuostatas: “jeigu šio straipsnio 1 d. nenurodytu atveju arba kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaitą-faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiam arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą; 15 straipsnio 1 dalies nuostatas: apmokestinamoji vertė, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, sudaro atlygis (išskyrus patį PVM), kurį gavo arba turi gauti prekių tiekėjas arba paslaugos teikėjas, arba jo vardu trečiasis asmuo“; 64 straipsnio 8 dalies nuostatas: „Joks PVM mokėtojas neturi teisės į PVM atskaitą įtraukti PVM sumų, apskaičiuotų ir nurodytų dokumentuose, kuriais įformintas prekių suvartojimas arba paslaugų suteikimas PVM mokėtojo privatiems poreikiams tenkinti.“, siekdamas bendrovei išvengti 4627 Eur pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo, į 2017 m. kovo, balandžio, birželio, rugpjūčio, spalio, lapkričio mėnesių; 2018 m. gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesių; 2019 m. sausio, vasario mėnesių Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pardavimo PVM ir gautas realizacines pajamas (įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo) bei šias suklastotas deklaracijas pateikė elektroninio deklaravimo būdu Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, be to, siekdamas išvengti pelno mokesčio, tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2018-10-05, į metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2017 metus įrašė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės pelną, nes į šią deklaraciją įrašė 8 827 Eur mažiau pardavimo pajamų, neapskaičiavo 444 Eur mokestinio laikotarpio veiklos pelno bei neapskaičiavo 22 Eur pelno mokesčio, mokėtino į valstybės biudžetą, ir 2018-10-05 suklastotą deklaraciją pateikė elektroninio deklaravimo būdu Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir tokiais tyčiniais veiksmais siekė išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL (1875 Eur mokesčių už 2017 metus ir 2 774 Eur mokesčių už 2018–2019 metus).
35.1. BK 220 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas siekdamas išvengti mokesčių, kuriųsuma viršija 100 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. BK 220 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji – nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, kurios turinį sudaro tai, jog mokesčių mokėtojas suvokia, kad pateikia neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai ir kad dėl to bus išvengta privalomų mokėti mokesčių ar jų dalies, ir to nori (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308-697/2016). Būtinasis šios nusikalstamos veikos požymis yra tikslas. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 220 straipsnį kyla tik tada, kai neteisingi duomenys apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą pateikiami siekiant išvengti mokesčių. Taip pat būtina sąlyga baudžiamajai atsakomybei atsirasti yra tai, kad asmuo, atlikdamas nurodytus veiksmus, siekia išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL.
35.2. Nagrinėjamojoje byloje aukščiau įvertintais įrodymais yra patvirtinta, kad kaltinamasis G. K. į 21 automobilių pirkimo-pardavimo sutartį įrašė mažesnes parduotų automobilių kainas, nei jam realiai sumokėjo automobilių pirkėjai grynais pinigais, šias suklastotas sutartis pateikė jo buhalterinę apskaitą tvarkančioms įmonėms, įtraukimui į įmonės buhalterinę apskaitą, kas ir buvo padaryta. Taip pat, jis būdamas bendrovės direktoriumi ir asmeniu atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, įrašė ir pateikė Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai deklaracijas su žinomai neteisingais duomenimis, taip siekdamas išvengti dalies pridėtinės vertės ir pelno mokesčių mokėjimo.
35.3. Kaip jau buvo minėta, būtina sąlyga atsakomybei pagal šį straipsnį atsirasti yra tai, kad siekiamų išvengti mokesčių suma turi viršinti 100 MGL. G. K. pareikštame kaltinime buvo nurodyta, kad šiais savo veiksmais jis siekė išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL – 1875 Eur mokesčių už 2017 metus ir 2 774 Eur mokesčių už 2018–2019 metus, tačiau bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje su P. A. yra nurodyta tikra automobilio pirkimo kaina – 670 Eur, o sudarytoje pirkimo-pardavimo sutartyje su R. P. teismas tikros sandorio kainos nustatyti ir patikrinti negalėjo dėl objektyvių aplinkybių, todėl rėmėsi sutartyje nurodyta suma – 1250 Eur (nuosprendžio 31.2.2.p.).
35.4. Atsižvelgiant į šias teismo nustatytas aplinkybes, specialistė teismo pavedimu, atliko naujus paskaičiavimus kaip keistųsi mokesčių, kuriuos vengė sumokėti kaltinamasis suma ir buvo nustatyta, kad jeigu 2017-08-01 automobilis „(duomenys neskelbtini).“ P. A. buvo parduotas pagal buhalteriniuose dokumentuose nurodytą 670 Eur kainą, o 2018-05-21 R. P. automobilis„(duomenys neskelbtini)“ buvo parduotas už 1250 Eur, tai mokesčių suma, apskaičiuota papildomai bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ sumokėti 2017–2019 metais valstybės biudžetui sumažėtų 574 Eur suma (552 Eur PVM ir 22 Eur pelno mokesčio) ir sudarytų 4075 Eur (4075 Eur PVM ir 0,00 Eur pelno mokesčio). Iš jų:2017 metais– 1449 Eur PVM mokesčio (iš viso apskaičiuotos sumos atimta papildomai pagal P. A. parodymus apskaičiuota suma: 1853,54 Eur – 404,38 Eur = 1449,16 Eur; 2018 metais– 1983 Eur PVM mokesčio (iš viso apskaičiuotos sumos atimta papildomai pagal R. P. parodymus apskaičiuota suma: 2130,73 Eur – 147,52 Eur = 1983,21 Eur. 2019 metais – 643 Eur PVM mokesčio ir 2017 metais pelno mokesčio – 0,00 Eur, nes tyrimo metu nuo nustatytų per 2017 metus gautų 8827 Eur didesnių pardavimo pajamų, buvo paskaičiuotas 444 Eur mokestinio laikotarpio veiklos pelnas ir 22 Eur mokėtina pelno mokesčio suma, o patikslinus paskaičiavimus, t. y. iš per 2017 metus apskaičiuotų gautų didesnių pardavimo pajamų atėmus papildomai pagal P. A. parodymus apskaičiuotą sumą (8826,46 Eur – 1925,62 Eur = 6900,84 Eur; (žr. prie išvados sudaryto priedo Nr. 4 lentelę), gauta 6901 Eur suma, kuri neviršija UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 2017 metų mokestinį laikotarpį pateiktoje 2018-10-05 Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje deklaruotomokestinio laikotarpio veiklos rezultato – 8 383 Eur nuostolio, todėl iš veiklos pelno ir pelno mokesčio nepaskaičiuota (11 t., b. l. 45).
35.5. Pagal pateiktus papildomus skaičiavimus matyti, kad bendra mokesčių, kurių siekė išvengti kaltinamasis G. K. teikdamas Valstybinei mokesčių inspekcijai suklastotas deklaracijas su melagingai įrašytais duomenimis, neviršija 100 MGL dydžio, todėl šiuo atveju tokie kaltinamojo veiksmai jam neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, nes jo veikoje nėra nusikaltimo sudėties ir konstatavus, jog nepadaryta veika turinti nusikaltimo požymių, jis dėl nusikalstamos veikos pagal BK 220 straipsnio 1 dalį išteisintinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Dėl kaltinamajam G. K. skiriamų bausmių
36. Kaltinamojo G. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
36.1. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamajam teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.
36.2. Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis G. K. padarė vieną nesunkų, vieną apysunkį ir vieną sunkų nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3, 4 ir 5 dalys). Kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos baigtos, padarytos tiesiogine tyčia, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Be to, atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis anksčiau yra padaręs nusikalstamų veikų, bet yra laikomas neteistu, tačiau baustas administracine tvarka, tiek nusikalstamų veikų padarymo metu, tiek šiuo metu kaltinamasis dirba, psichikos sveikatos centro įskaitoje nėra įrašytas ir nesilankė pas psichiatrus.
36.3. BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad tokiu atveju, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje skirti švelnesnę, neguįstatymonumatyta, bausmę pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, galima tik esant išimtinėms aplinkybėms, kai akivaizdu, kad sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principui, t. y. būtų akivaizdžiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiai nusikalstamai veikai, kaltininko asmenybei ar kitoms aplinkybėms. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo asmenybės, jo padarytų nusikalstamų veikų vertinimu ar kitų aplinkybių, akivaizdžiai rodančių, kad net ir minimalios, straipsnio sankcijoje numatytos, bausmės skyrimas prieštarautų teisingumo principui, šioje byloje nėra nustatyta. Taip pat nėra nustatyta ir būtinųjų sąlygų BK 62 straipsnio taikymui.
36.4. Skiriant bausmes, atsižvelgtina į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus numatytus BK 54 straipsnyje, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis laikomas anksčiau neteistu, baustas administracine tvarka, turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą, tvirtus socialinius ryšius, padarytos nusikalstamos veikos tyčinės, padarytos iš savanaudiškų paskatų, nenustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, padarytas sunkus, apysunkis ir nesunkus nusikaltimai. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, kaltinamajam skirtina bausmės rūšis laisvės atėmimas, bausmių dydį nustatant mažesnį nei straipsnių sankcijos vidurkiai. Teismo nuomone, tokios bausmės paskyrimas yra pakankama kompensacija dėl teisių, įtvirtintų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos6straipsnio 1 dalyje pažeidimo. Teismas, taip pat sprendžia, jog atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis iki dabar nėra sumokėjęs jam paskirtų administracinių baudų, pats nurodė, jog jo gaunamos pajamos yra nedidelės, tai ir už padarytas nusikalstamas veikas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį jam skirtinos arešto bausmės.
36.5. Teismo nuomone, įvertinus aukščiau išdėstytas, kaltinamąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, jo socializacijos laipsnį yra pagrindas svarstyti kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir jam skiriamos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą.
36.5.1. Pagal teismo nustatytas bylos aplinkybes matyti, kad kaltinamojo atlikti nusikalstami veiksmai buvo pradėti 2017 m. kovo 15 d., o baigti 2019 m. vasario 22 d. Taigi nusikalstamų veikų darymo laikotarpiu galiojo BK 75 straipsnio redakcija (nuo 2015 m. kovo 23 d. iki 2017 m. spalio 5 d.) numatanti galimybę asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Nusikalstamų veikų baigimo metu – 2019 m. vasario 22 d. galiojanti BK 75 straipsnio redakcija (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymas Nr. XIII-653, įsigaliojęs nuo 2017 m. spalio 6 d.) iš viso nenumatė galimybės taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, padariusiam sunkius nusikaltimus. Tokia įstatymo redakcija galiojo iki 2020 m. liepos 1 d., kai 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 buvo pakeista ir nustatyta, kad pagal BK 75 straipsnio 3 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą.
36.5.2. Analizuodamas šiuo metu galiojančią BK 75 straipsnio ir nusikalstamų veikų pradėjimo metu galiojusią redakcijas, teismas konstatuoja, kad BK 75 straipsnio redakcija galiojusi nuo 2015 m. kovo 23 d. iki 2017 m. spalio 5 d. buvo palankesnė sunkius nusikaltimus padariusiems asmenims, nes nenumatė privalomo dalies paskirtos laisvės atėmimo bausmės realaus atlikimo, todėl šiuo atveju svarstytinas klausimas dėl šios įstatymo nuostatos taikymo kaltinamojo G. K. atžvilgiu.
36.5.3. Kaltinamajam paskyrus ne didesnę nei ketverių metų laisvės atėmimo bausmę jis atitiktų BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatose numatytas sąlygas, suteikiančias galimybę svarstyti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Kita vertus, pažymėtina tai, jog net ir esant BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatytoms bausmės vykdymo atidėjimo sąlygoms, teismas, tik įvertinęs reikšmingų bylos aplinkybių visumą ir nusprendęs, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi teisę (bet ne pareigą) taikyti BK 75 straipsnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad bausmės vykdymo atidėjimo institute humaniškumo principo reikalavimai derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajamįstatymuiar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją.
36.5.4. Teismas įvertinęs aukščiau nurodytas kaltinamąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, į jo ankstesnio teistumo nebuvimą, socializacijos laipsnį, mano, kad jam skiriamų bausmių tikslai bus pasiekti netaikant jo atžvilgiu realaus laisvės atėmimo, o jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjus BK 75 straipsnio redakcijos (galiojusios nuo 2015 m. kovo 23 d. iki 2017 m. spalio 5 d.) pagrindu.
36.6. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis padarydamas nusikalstamas veikas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį veikė tiesiogine tyčia ir jo valia buvo nukreipta į tai, kad pasisavintų UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, o siekdamas šio nusikalstamo tikslo suklastojo tikrus dokumentus, įrašydamas į juos melagingus duomenis bei pateikė šiuos dokumentus buhalterinę apskaitą tvarkančioms įmonėms įtraukimui į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, tam, kad galėtų pasisavinti tarp pirkimo-pardavimo sutartyse nurodytų ir realiai gautų piniginių sumų atsiradusį skirtumą grynųjų pinigų, daro išvadą, kad nusikalstamos veikos padarytos idealia sutaptimi, todėl paskirtos bausmės bendrinamos BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, taikant bausmių apėmimo būdą.
Dėl civilinio ieškinio
37. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovė Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija yra pareiškusicivilinį ieškinį, kurį patikslino, atsižvelgiant į specialistės papildomus paaiškinimus, 4075 Eur sumai (12 t. b. l. 54). Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – kartu su baudžiamąja byla pareiškiamas ir išsprendžiamas dėl nusikalstamos veikos turėjusio žalos asmens reikalavimas atlyginti tą žalą. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys gali būti pareikštas ir nagrinėjamas kartu su byla esant šioms trims sąlygoms: 1) kai padaryta fiziniam ar juridiniam asmeniui žala; 2) kai kaltinamojo veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 3) kai tarp kaltinamojo veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Taigi civilinio ieškinio tenkinimui būtina nustatyti šių nurodytų sąlygų buvimą. Bylos medžiagoje esančiais rašytiniais įrodymais bei byloje aptartais įrodymais, yra nustatyta, kad kaltinamasis G. K. jam inkriminuotais nusikalstamais veiksmais – nesumokėdamas dalies priklausančių mokesčių padarė valstybei, atstovaujamai civilinio ieškovo, žalą ir ši žala atsirado kaltininkui padarant nusikalstamą veiką bei tarp jo padarytų veikų ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys, todėl pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas.
37.1. Prašoma priteisti ieškinio suma susideda iš kaltinamojo netinkamai sumokėto Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) – 2017 metais – 1449,16 Eur, 2018 metais – 1917,21 Eur, 2019 metais – 637 Eur, už parduotus automobilis ir 72 Eur Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) dėl L. J. naudojimosi bendrovei priklausančiu telefono abonentu.
Dėl proceso išlaidų
38. Byloje yra duomenys, jog į bylos nagrinėjimą teisiamajame posėdyje liudytojais buvo kviesti asmenys, kuriems už atvykimą iš teismo sąskaitos buvo išmokėtapatirtų išlaidų kompensavimui: J. G. – 22,09 Eur (11 t., b. l. 134–135), K. J. – 21,55 Eur (11 t., b. l. 136–137), A. S. – 25,64 Eur (11 t., b. l. 152–153), V. K. – 24,41 Eur (12 t., b. l. 1–2), iš viso 93,69 Eur.
38.1. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos buvo patirtos dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nagrinėjimo teisiamajame posėdyje, tai vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsniu, jos pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamojo G. K..
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
39. Byloje yra pateikta eilė dokumentų originalų ir kopijų, kurie turi reikšmės šioms nusikalstamoms veikoms tirti, todėl priimant nuosprendį tikslinga išspręsti jų klausimą.
39.1. Atsižvelgiant į tai, kad teismui perduotas didelis kiekis UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių ir su buhalterine apskaita susijusių dokumentų, saugomų atskirai nuo bylos pakete, tai šiuos dokumentus tikslinga nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“: UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimai už 2017-01-11 – 2017-12-29, 115 lapų; pirkimai už 2017-11-01 – 2017-12-31, 129 lapai; kasa, bankas laikotarpis nuo 2017-01-05 iki 2017-12-31,198 lapai; įvairūs buhalteriniai dokumentai, 278 lapai;sutartys laikotarpis nuo 2012-03 -01 iki 2018-10-31,196 lapai; informacija apie žvėrelius laikotarpis nuo 2012-11-01 iki 2018-12-31, 338 lapai; automobilių pirkimo-pardavimo žurnalas,117 lapų; VMI, Aplinkos ministerijos dokumentai laikotarpis nuo 2012-03-01 iki 2019-01-31, 172 lapai; pardavimai už laikotarpįnuo 2018-01-01 iki 2018-12-31, 185 lapai; pirkimai už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-06-30, 419 lapų; pirkimai už laikotarpį nuo 2018-07-01 iki 2018-09-30, 257 lapai; pirkimai už laikotarpį nuo 2018-10-01 iki 2018-12-31, 278 lapai; kasos dokumentai už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31, 117 lapų; ilgalaikis turtas,72 lapai; banko dokumentai, 59 lapai; atskaitingi asmenų duomenys,42 lapai; Didžioji knyga 2018 m., 110 lapų; atlyginimų dokumentų, 62 lapai; automobilių kelionės lapai, 50 lapų; pirkimai už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2017-05-31, 344 lapai; pirkimai už laikotarpį nuo 2017-06-01 iki 2017-10-31, 352 lapai; 2017-2018 m. sąskaitų aktyvumo ataskaitos, 136 lapai.
39.2. CD diską su pateiktais UAB „(duomenys neskelbtini)“ failais (312 priedų), ir CD diską su pateiktais AB „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.
Teismas remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305, 307–308 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį ir nuteisti areštu 40 parų;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį ir nuteisti areštu 30 parų.
Paskirtas bausmes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę G. K. paskirti 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant G. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
G. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį išteisinti nenustačius jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
G. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš G. K. valstybės naudai 4075 Eur (keturis tūkstančius septyniasdešimt penkis eurus) žalos atlyginimui.
Pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš G. K. liudytojų vykimo į teismą išlaidas – 93,69 eurus (devyniasdešimt tris eurus 69 centus) valstybės naudai.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimai už 2017-01-11 - 2017-12-29, 115 lapų; pirkimai už 2017-11-01 - 2017-12-31, 129 lapai; kasa, bankas laikotarpis nuo 2017-01-05 iki 2017-12-31,198 lapai; įvairūs buhalteriniai dokumentai, 278 lapai; sutartys laikotarpis nuo 2012-03 -01 iki 2018-10-31,196 lapai; informacija apie žvėrelius laikotarpis nuo 2012-11-01 iki 2018-12-31, 338 lapai; automobilių pirkimo-pardavimo žurnalas,117 lapų; VMI, Aplinkos ministerijos dokumentai laikotarpis nuo 2012-03-01 iki 2019-01-31, 172 lapai; pardavimai už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31,185 lapai; pirkimai už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-06-30, 419 lapų; pirkimai už laikotarpį nuo 2018-07-01 iki 2018-09-30, 257 lapai; pirkimai už laikotarpį nuo 2018-10-01 iki 2018-12-31, 278 lapai; kasos dokumentai už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31, 117 lapų; ilgalaikis turtas, 72 lapai; banko dokumentai, 59 lapai; atskaitingi asmenų duomenys, 42 lapai; Didžioji knyga 2018 m., 110 lapų; atlyginimų dokumentų, 62 lapai; automobilių kelionės lapai, 50 lapų; pirkimai už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2017-05-31, 344 lapai; pirkimai už laikotarpį nuo 2017-06-01 iki 2017-10-31, 352 lapai; 2017-2018 m. sąskaitų aktyvumo ataskaitos, 136 lapai, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“.CD diską su pateiktais UAB „(duomenys neskelbtini)“ failais (312 priedų), ir CD diską su pateiktais AB „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.