Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2016-02-04 · Civilinė byla Nr. e2S-284-730/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2015-11-19Klaipėdos apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2016-02-04Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-02-04
Bylos Nr.
e2S-284-730/2016
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-10449-2015-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erinija Kazlauskienė
Skolininkas
UAB „Baltic Energy Service“
Kreditorius
UAB „Sanistal“

Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. e2S-284-730/2016

Teisėjas Egidijus Mickevičius (Proceso Nr. 2-06-3-10449-2015-7)

Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.7.11.; 3.4.1.11.2.; 3.3.2.3.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. vasario 4 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininkės UAB „Baltic Energy Service“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės UAB „Sanistal“ pareiškimą skolininkei UAB „Baltic Energy Service“ dėl teismo įsakymo išdavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-08-24 išdavė teismo įsakymą išieškoti iš skolininkės UAB „Baltic Energy Service“ 3034,83 Eur skolos, 8,05 procento metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 17,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už sumokėtą žyminį mokestį kreditorės UAB „Sanistal“ naudai. 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi buvo tenkintas kreditorės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – areštuotas skolininkės nekilnojamasis turtas, o jo nesant – kilnojamasis turtas, piniginės lėšos ir turtinės teisės, priklausančios skolininkei ir esančios pas ją ar trečiuosius asmenis, neperžengiant pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo reikalavimų ribų - 3034,83 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-01 nutartimi panaikintos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-08-24 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės; panaikintas 2015-08-24 išduotas teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2-12778-769/2015 ir civilinė byla Nr. eL2-12778-769/2015 nutraukta.

Kreditorei apskundus nutartį, Klaipėdos apygardos teismas 2015-11-19 nutartimi 2015-09-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą ir grąžino bylos dalį pagal kreditorės UAB „Sanistal“ prašymą priteisti 109,79 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-11-27 nutartimi priteisė iš skolininkės UAB „Baltic Energy Service“ 109,79 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, kreditorės UAB „Sanistal“ naudai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2015-08-24 teismo įsakymas dėl 3034,83 Eur skolos, 8,05 proc. metinių palūkanų ir 17,00 Eur žyminio mokesčio įvykdytas, skola, palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos kreditorei sumokėtos 2015-08-27, t. y. po teismo įsakymo išdavimo. Šios aplinkybės leidžia pripažinti, kad ginčas buvo išspręstas kreditorės naudai. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas pripažino, kad yra pagrindas priteisti 109,79 Eur bylinėjimosi išlaidas kreditorei iš skolininkės.

Šalies argumentai

Atskirajame skunde skolininkė prašo pirmosios instancijos teismo 2015-11-27 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Byloje nėra įrodymų, kad kreditorė realiai patyrė išlaidų už nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymą.Vadovaujantis teismų praktika, suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 3K-3-12-2010, tik įsiteisėjęs teismo įsakymas yra pagrindas išsiieškoti išlaidas, patirtas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kadangi teismo įsakymas neįsiteisėjo, pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl kreditorės bylinėjimosi išlaidų už nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymą priteisimo po teismo įsakymo išdavimo.

Iš byloje esančių įrodymų bei Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ civilinėje byloje Nr. eL2-12778-769/2015 esančių įrodymų nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-08-24 išdavė teismo įsakymą išieškoti iš skolininkės UAB „Baltic Energy Service“ 3034,83 Eur skolos, 8,05 procento metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 17,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už sumokėtą žyminį mokestį kreditorės UAB „Sanistal“ naudai. 2015-08-24 nutartimi buvo tenkintas kreditorės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-01 nutartimi panaikintos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-08-24 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės; panaikintas 2015-08-24 išduotas teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2-12778-769/2015 ir civilinė byla Nr. eL2-12778-769/2015 nutraukta. Kreditorė pateikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-01 nutarties kartu pateikdama įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad kreditorė pateikė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-08-24 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antstoliui Jonui Petrikui. Antstolis 2015-08-27 išrašė PVM sąskaitą faktūrą 109,79 Eur sumai bei vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. 0172/15/01440.

Atskirajame skunde skolininkė teigia, jog šios išlaidos negalėjo būti priteistos iš skolininkės, kadangi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-08-24 teismo įsakymas neįsiteisėjo, be to, šios išlaidos nėra realiai patirtos, nes iš vykdymo išlaidų apskaičiavimo matyti, jog jos yra atidėtos. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentais.

Išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, sudaro faktinės piniginės išlaidos, turėtos nagrinėjant bylą ir vykdant teismo sprendimą. Šių išlaidų sąrašas pateikiamas CPK 88 straipsnio 1 dalyje. CPK 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos, susijusios su teismo sprendimo vykdymu, o to paties straipsnio 8 punkte nurodyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskirtinos išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu.

Nagrinėjamu atveju kreditorė su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo kreipdamasi į teismą pasirinko teismo įsakymo procedūrą, kurios nagrinėjimo ypatumus nustato CPK XXIII skyrius. CPK 432 straipsnis numato, kad, jeigu šiame skyriuje tam tikrų procesinių veiksmų atlikimas nereglamentuojamas, taikomos bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisyklės.

Pagal CPK 436 straipsnio 1 dalį teismas ne vėliau kaip kitą dieną po pareiškimo priėmimo išduoda kreditoriui teismo įsakymą ir išsprendžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkui klausimą. Taigi, tiek teismo įsakymo, kuriuo kreditoriui iš skolininko priteisiama atitinkama pinigų suma ar kilnojamieji daiktai, išdavimas, tiek nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimas laiko atžvilgiu vyksta tuo pačiu metu ir todėl išduodant teismo įsakymą nėra žinomos laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo išlaidos. Nors tam tikrais atvejais iš skolininko gali būti priteistos ir būsimos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos, tačiau vykdymo išlaidas apskaičiuoja ir administruoja ne teismas, o antstolis. Dėl šių priežasčių jos negali būti priteisiamos teismo įsakymu kaip bylinėjimosi išlaidos, nurodytos CPK 436 straipsnio 2 dalies 8 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2010).

Kasacinis teismas toje pačioje nutartyje yra išaiškinęs, kad įsiteisėjęs teismo įsakymas reiškia, kad ginčas išspręstas kreditoriaus naudai, jo teisinė padėtis nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo procese prilygsta išieškotojo teisinei padėčiai, todėl jis įgyja teisę į vykdymo išlaidų, sumokėtų prieš vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, grąžinimą. Tokiu atveju antstolis privalo spręsti dėl vykdymo išlaidų grąžinimo išieškotojui CPK 611 straipsnyje nustatyta tvarka. Instrukcijoje išimčių dėl vykdymo išlaidų, sumokėtų vykdant nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, išieškojimo nenustatyta, todėl jos turi būti išieškomos iš skolininko.

Šioje nagrinėjamoje byloje Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotas 2015-08-24 teismo įsakymas bei tos pačios dienos nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinti, civilinė byla nutraukta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-01 nutartimi, kadangi skolininkė per įstatymo numatytą terminą įvykdė teismo išduotą teismo įsakymą (CPK 439 straipsnio 7 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, teismo įsakymas neįsiteisėjo, todėl kreditorė praranda teisę išsiieškoti šias išlaidas CPK 611 straipsnio pagrindu.

Tačiau minėtoje kasacinio teismo nutartyje išaiškinta, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, kaip ir visos bylinėjimosi išlaidos, yra kompensacinio pobūdžio. Tai reiškia, kad išlaidos, asmens patirtos ginant pažeistą teisę, turi būti visiškai ar iš dalies padengiamos. Pagrindinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas – pralaimėjusi šalis atlygina šias išlaidas laimėjusiai šaliai. Taigi, darytina išvada, jog kreditorei jos patirtos išlaidos dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo turi būti atlygintos.

Kadangi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-08-24 teismo įsakymas bei laikinosios apsaugos priemonės panaikinti dėl to, jog skolininkė po teismo įsakymo išdavimo visiškai įvykdė teismo įsakymą, šiuo konkrečiu atveju nepripažintina, jog byla išspręsta kreditorės naudai, todėl nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog bylinėjimosi išlaidos kreditorei atlygintinos CPK 93 straipsnio pagrindu. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byla išspręsta nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, todėl bylinėjimosi išlaidos priteistinos, vadovaujantis CPK 94 straipsnio taisyklėmis, kuris numato, kad, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, formuojamą teismų praktiką, daro išvadą, kad kreditorės procesinis elgesys buvo tinkamas ir pagrįstas naudojimasis teise įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jos teisė (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Skolininkė skolą sumokėjo tik kreditorei kreipusis į teismą, taikius laikinąsias apsaugos priemones ir išdavus teismo įsakymą, todėl darytina išvada, kad skolininkė yra atsakinga už papildomų bylinėjimosi išlaidų susidarymą. Kreditorė turi teisę į nurodyto dydžio turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nes galimybė šaliai atlyginti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas net ir pasibaigus procesui byloje, kai nėra galimybės įrodymų pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, negali būti aiškinama taip, kad paneigtų asmens teisę gauti jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo, sąžiningumo principai.

Atsakant į apeliantės argumentą, jog prašomos priteisti kreditorės bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstos, kadangi realiai nepatirtos, kadangi iš vykdymo išlaidų apskaičiavimo matyti, kad jų sumokėjimas atidėtas, pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog Sprendimų vykdymo instrukcijoje 33 punkte numatyta, kad visos vykdymo išlaidos, išskyrus šioje Instrukcijoje numatytas išimtis, išieškomos iš skolininko pagal šioje Instrukcijoje nustatytus dydžius nepriklausomai nuo to, ar išieškotojas buvo atleistas nuo vykdymo išlaidų, ar jos buvo sumažintos, ar atidėtos.

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartį.

Teisėja Erinija Kazlauskienė