Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2017-08-23 · Baudžiamoji byla Nr. T-900-891/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNuosprendis · 2015-06-29Klaipėdos apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2016-01-12Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  3. T-900-891/2017Nutartis · 2017-08-23Vilniaus miesto apylinkės teismas
  4. T-539-925/2018Nutartis · 2018-03-07Kauno apylinkės teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2018-04-10Kauno apygardos teismas
  6. T-1814-946/2018Nutartis · 2018-08-27Kauno apylinkės teismas
  7. Atskirasis skundasNutartis · 2018-10-19Kauno apygardos teismas
  8. T-158-548/2019Nutartis · 2019-01-31Kauno apylinkės teismas
  9. Atskirasis skundasNutartis · 2019-03-04Kauno apygardos teismas
  10. T-1200-946/2019Nutartis · 2019-06-26Kauno apylinkės teismas
  11. Atskirasis skundasNutartis · 2020-06-15Kauno apygardos teismas
  12. T-1160-1086/2020Nutartis · 2020-11-12Panevėžio apylinkės teismas
  13. T-575-906/2020Nutartis · 2020-12-09Klaipėdos apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-08-23
Bylos Nr.
T-900-891/2017
Teisminio proceso Nr.
1-30-1-00015-2014-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Budrys
Nuteistasis
A. G.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-900-891/2017
Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00015-2014-8Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. rugpjūčio 23 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarimo Nr. 59-137 (toliau – ir Nutarimas) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. G. (A. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. G. nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį 3 metų laisvės atėmimo bausme. Pritaikius BK 64¹ straipsnį skirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, skirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-25 teismo baudžiamuoju įsakymu skirta ir atlikta bausme, ir galutinė bausmė paskirta – 2 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. nuosprendžiu neatliktos bausmės dalimi, ir A. G. paskirta galutinė subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 5 MGL (188 €) dydžio bauda. Į bausmės laiką įskaityta 16 dienų. Bausmės vykdymo pradžia – 2015-07-17. Bausmės vykdymo pabaiga – 2018-01-01. 1/2 paskirtos bausmės dalį atliko – 2016-05-01. Neatliktos bausmės dalis 2017-08-02 buvo 4 mėnesiai 29 dienos.

Komisija, remdamasi Komisijos posėdžio, įvykusio 2017-08-02 Vilniaus pataisos namuose, 2017-08-02 protokolu Nr. 58-27 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, 2017-08-09 nutarimu Nr. 59-137 nutarė taikyti nuteistajam A. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Komisija siūlo teismui nuteistajam nustatyti intensyvią priežiūrą, kuri bus vykdoma Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka. Pasibaigus intensyvios priežiūros taikymui Komisija siūlo teismui nuteistajam nustatyti šias baudžiamojo poveikio priemones: neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2018-01-01; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų iki 2018-01-01; dalyvauti elgesio pataisos programoje 6 mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datos.

Komisija Nutarime konstatavo, kad atsižvelgus į nuteistojo vidutinę nusikalstamo elgesio riziką – 68 balus, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, galiojančių nuobaudų neturėjimą, išlikusią motyvaciją dirbti, turimą vidurinį išsilavinimą ir suvirintojo bei elektriko specialybes, turimus glaudžius socialinius ryšius, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą, į stabilią emocinę gerovę, į mąstymą ir elgesį – gebėjimą atpažinti problemas, turimą empatiją aplinkiniams, gebėjimą priimti kitokias nuomones, į poreikį būti pilnaverčiu visuomenės nariu, sutikimą su priežiūra, darytina išvada, jog A. G. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu užtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimą, aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad A. G. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam A. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tvirtintinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė neviršija 6 metų, taip pat kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija 3 metų laisvės atėmimo, taip pat nepilnamečiai, gali teikti Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip keturis mėnesius. Komisija Nutarime nutarė A. G. taikyti lygtinį paleidimą vadovaudamasi BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte, tačiau šiuo punktu remiantis lygtinis paleidimas gali būti taikomas tiems nuteistiesiems, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu A. G. skirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, todėl jo atžvilgiu skaičiuojant minimalią atliktos bausmės dalį turi būti taikomas BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktas. Tačiau pažymėtina, jog šiuo atveju šis Komisijos Nutarime esantis netikslumas reikšmės skaičiuojant atliktą bausmės dalį jau nebeturi, kadangi A. G. yra atlikęs jau ir daugiau nei pusę jam paskirtos bausmės.

Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuoja, kad BVK 158 straipsnyje reglamentuotų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas, nenustatyta. Svarstydamas klausimą dėl Komisijos Nutarimo lygtinai paleisti A. G. iš pataisos įstaigos tvirtinimo, teismas atsižvelgia į tai, kad A. G. atitinka visas formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, numatytas BVK 157 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 1 punkte: jau yra atlikęs daugiau nei 1/3 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės (yra atlikęs jau ir daugiau nei puse jam skirtos bausmės), vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikęs prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet, kaip jau minėta, būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina, jog esant didesnei nei žema nusikalstamo elgesio rizikai lygtinis paleidimas galimas, jei yra matyti pažanga šią riziką mažinant. Iš teismui pateiktos 2017-07-27 socialinio tyrimo išvados Nr. 57-117 matyti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (68 balai), todėl tokiu atveju teismas turi įvertinti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nustatyti, ar yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Pažymėtina, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).

Susipažinus su byloje esančia medžiaga nustatyta, kad A. G. Komisijai pristatomas pirmą kartą, sutinkant su intensyvia priežiūra. A. G. anksčiau teistas 13 kartų už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir interesams, amžius pirmojo teistumo metu – 27 metai, nusikaltimai nesunkėja, nusikaltimų pobūdis panašus, dėl savo nusikaltimų kaltę pripažįsta. Ankstesnių teistumų metu A. G. keturis kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas, kurio reikalavimus yra įvykdęs, vieną kartą bausmės vykdymo atidėjimas, kurio metu padarė naują nusikaltimą. Keletas nusikaltimų buvo padaryti kartu su kitais asmenimis. Praeityje tikslų siekęs pasirinkdamas lengvas bei greitas strategijas, kuo aiškiausiai suvokdamas galimas rizikas. Šios aplinkybės rodo, kad A. G. anksčiau buvo linkęs nusikalsti, pasiduoti kitų asmenų įtakai, negerbti galiojančių teisės ir moralės normų, savo elgesiu demonstravo polinkį daryti priešingus teisei veiksmus ir nenorą laikytis įstatymų. Be to, pateiktoje Socialinio tyrimo išvadoje nusikalstamo elgesio istorija, finansiniai įsipareigojimai ir orientacija į materialinę gerovę bei trumpalaikės naudos siekimas, nurodomi kaip nuteistajam A. G. būdingi kriminogeniniai veiksniai, kurie didina pakartotinio nusikalstamumo riziką. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo mąstymas ir elgesys dar nėra visiškai pasikeitę. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad A. G. geba atpažinti problemas, tačiau problemų kilmė, priežastys nėra įsisavintos, arba jų suvokimas nėra nuodugnus, linkęs racionalizuoti bei minimizuoti problemų atsiradimo priežastis bei pasekmes. A. G. linkęs pateisinti pastarąjį nusikaltimą, egzistuoja prielaidos, jog tam tikroms susiklosčiusioms aplinkybėms asmuo pasinaudos ankstesniu patyrimu. Tačiau, kita vertus pažymėtina, kad A. G. ankstesnio savo impulsyvaus elgesio epizodus vertina kritiškai, neneigia impulsyvių praeities sprendimų, adekvačiai vertina savo paties pagrindines nusikalstamo elgesio problemas, kaltės bei atsakomybės neminimizuoja. Be to, kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, A. G. agresyvus, kontroliuojantis elgesys nebūdingas, nusikalstamo elgesio istorijoje nėra smurto panaudojimo atvejų, taip pat vertinant asmens požiūrį į tarpasmeninius santykius artimoje aplinkoje tikėtina, jog toks elgesys šio asmens atveju nėra būdingas. A. G. geba atpažinti negatyvias emocijas (pyktį, susierzinimą, priešiškumą), tačiau šių emocijų kontrolė pakankama, destruktyvaus elgesio atvejų neišsako, nėra tai įrodančių faktų. Kitų žmonių požiūrius, jausmus, situacijas geba priimti, suvokia jas ir įsisavina ganėtinai adekvačiai, stebimas gebėjimas empatizuoti aplinkiniams, yra pajėgus priimti kitokias nuomones, argumentus. Priežiūrą bei ją vykdantį personalą A. G. vertina palankiai, priešiškumo nereiškia, nedemonstruoja, ateities tikslus sieja su visuotinai priimtinomis normomis, vertybėmis. Taip pat pažymėtina, kad iš teismui pateiktos medžiagos matyti, tą pripažįsta ir pats nuteistasis, kad jis praeityje turėjo rimtų problemų dėl narkotinių medžiagų vartojimo, praeities nusikalstamos veikos (vagystės) buvo vykdomos dėl priklausomybės poreikių tenkinimo. Tačiau taip pat atkreiptinas dėmesys, kad A. G. jau kuris laikas stengiasi spręsti priklausomybės nuo narkotinių medžiagų problemą, kadangi, kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu narkotinių medžiagų vartojimo atvejai nefiksuoti, be to, nuo 2017-07-04 iki 2017-08-08 A. G. dalyvavo narkotinių medžiagų vartojimo prevencijos grupėje „Įžanginė grupė“, lanko AN grupės užsiėmimus, taip pat pats A. G. teigia, jog pastaruosius 4 metus gyvena blaivų gyvenimą, reguliariai dalyvauja savitarpio pagalbos grupės Narkomanai Anonimai veikloje/užsiėmimuose, išreiškia supratimą, kad tolimesniam sveikimui sistemingas dalyvavimas grupėse yra būtinas ir ketina tęsti NA grupės lankymą ir laisvėje. Taip pat, kaip matyti iš Nutarimo, oficialių duomenų apie galimai žalingą alkoholio vartojimą pataisos įstaiga neturi. Visa tai rodo, kad nagrinėjamu atveju visgi yra matyti A. G. motyvacija keistis.

Svarstydamas klausimą dėl Komisijos Nutarimo lygtinai paleisti A. G. iš pataisos įstaigos tvirtinimo, teismas atsižvelgia ir į tai, kad A. G. pakankamai pavyzdingai laikosi režimo reikalavimų, kadangi bausmės atlikimo režimo reikalavimus pažeidė du kartus, tačiau paskutinį kartą daugiau nei prieš metus, ir šiuo metu nuobaudos jau negalioja. Taip pat bausmės atlikimo metu A. G. dalyvavo Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje, pataisos, integracijos į visuomenę programose, Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programoje, kaip jau minėta, lanko AN grupės užsiėmimus. Taigi nagrinėjamu atveju yra stebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai bausmės atlikimo metu, mažinantys jo pakartotinio nusikalstamumo riziką. Pažymėtina ir tai, kad, kaip nurodyta tiek Nutarime, tiek Socialinio tyrimo išvadoje, nuteistasis A. G. turi vidurinį išsilavinimą, suvirintojo ir elektriko specialybes, yra motyvuotas dirbti laisvėje, nuteistasis skolingas pagal patvarkymą dėl skolos išieškojimo 48,56 eurus. Taigi visa tai rodo, kad A. G. suvokia darbą kaip privalumą ir žino teigiamą darbo naudą, darbui bei prasmingam užimtumui yra motyvuotas, todėl išėjęs iš pataisos įstaigos galės dirbti ir sugebės spręsti finansines problemas bei sėkmingai integruotis į visuomenę, bei tuo pačiu mažina nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką. Taip pat pažymėtina, kad nuteistasis palaiko glaudžius socialinius ryšius su motina, drauge, turi pastovią gyvenamąją vietą, po paleidimo turės, kur gyventi. Šeimos ir artimųjų parama ir palaikymas, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimas veikia kaip pakartotinio nusikalstamumo apsauginis veiksnys.

Kaip jau buvo minėta, byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. G. priskirtinas ne prie žemos, o prie vidutinės nusikalstamo elgesio rizikos grupės, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra 68 balai (pagal OASys metodiką). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad, teismo vertinimu, šis balas yra pakankamai geras, kadangi net 35 balus iš šio balo sudaro statiniai veiksniai, tai yra nėra galimybės jų mažinti. Be to, kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, A. G. gana pavyzdingai laikosi režimo reikalavimų, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, geba atpažinti savo problemas ir stengiasi jas spręsti, savo elgesiu rodo motyvaciją keisti gyvenimo būdą ir stilių. Šios ir kitos aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia teismui konstatuoti, kad A. G. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra matoma, sudaranti pakankamą pagrindą manyti, kad paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad nuteistasis atliko didžiąją jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, likęs neatliktos bausmės laikas yra labai trumpas, tai yra šiek tiek daugiau nei keturi mėnesiai, be to, A. G. sutinka, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra.

Įvertinęs pateiktus duomenis teismas konstatuoja, kad Komisijos Nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir BVK 157 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkte nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, A. G. atitinka BVK nustatytą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygą, kadangi yra nustatyta matoma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Teismo nuomone, įvertinus visas aplinkybes, galima daryti išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra tikslinga patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarimą Nr. 59-137 ir nuteistajam A. G. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nustatant jam intensyvią priežiūrą, kuri bus vykdoma Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka. Pasibaigus intensyvios priežiūros taikymui, vadovaujantis BPK 360 straipsnio 6 dalimi, nuteistajam nustatytinos Komisijos pasiūlytos, BK 75 straipsnio 2 dalies 6, 7 ir 10 punktuose numatytos, pareigos – probacijos laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišeiti iš namų nuo 22:00 val. iki 06:00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2018-01-01 ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų iki 2018-01-01. Teismo nuomone, šie įpareigojimai turės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui, skatins ateityje daugiau nenusikalsti, spręsti su narkotinių medžiagų vartojimu susijusias problemas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 4, 5 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2, 5, 6 dalimis, 364 straipsniu, teismas,

nutaria:

patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarimą Nr. 59-137 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. G. (A. G.).

Nustatyti nuteistajam A. G. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalyje numatytą intensyvią priežiūrą, kuri bus vykdoma Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka.

Pasibaigus intensyvios priežiūros terminui nustatyti nuteistajam A. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 6, 7 ir 10 punktuose numatytas pareigas:

probacijos laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišeiti iš namų nuo 22:00 val. iki 06:00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2018-01-01;nevartoti psichiką veikiančių medžiagų iki 2018-01-01.

Lygtinio paleidimo terminą skaičiuoti nuo nuteistojo faktinio paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas (parašas) Arūnas BudrysNuorašas tikras:teisėjas Arūnas Budrys