- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-04
- Bylos Nr.
- 1S-165-813/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-1-00015-2014-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Darius Kantaravičius
- Nuteistasis
- S. Š.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Remeikos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. Š. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. sausio 31 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. gruodžio 17 d. priimtą nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. S. Š. nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 5 metams 8 mėnesiams. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 29 d. nuosprendžiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. nuosprendis pakeistas – S. Š. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta galutinė 5 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2016 m. sausio 18 d., bausmės pabaiga – 2021 m. gegužės 16 d.
3. Komisija 2018 m. gruodžio 17 d. priėmė nutarimą Nr. 95-544, kuriuo nutarė nuteistajam S. Š. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.
Žemesnės instancijos teismas
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. sausio 31 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, jog nuteistojo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama ir akivaizdi daryti išvadą, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas nutartyje nurodė, kad Komisijos nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, jo padaryto nusikaltimo pobūdis, paskirtos ir atliktos bausmės dydis. Apylinkės teismas pažymėjo, kad nuteistasis bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo padarymą. S. Š. nusikaltimą įvykdė įkalbėtas bendrininkų. Kriminalinių kompanionų įtaka yra nusikalstamą elgesį didinantis veiksnys. Be to, likusi neatliktos bausmės dalis dar yra pakankamai didelė, o per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingas visuomenei veikas ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.
5. Nuteistasis S. Š. skundžia Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Skunde teigiama, kad teismas neaptarė nuteistojo asmenybę charakterizuojančių duomenų, neatsižvelgė į galimybes integruotis laisvėje, pataisos namų tarpininkavimą dėl jo lygtinio paleidimo, neteisingai aiškino ir taikė teisės normas. Iš skundžiamos nutarties neaišku, kokius kriterijus asmuo turi atitikti, kad jo atžvilgiu būtų galimas lygtinio paleidimo taikymas.
Šalies argumentai
5.2. Skunde nuteistasis nurodo, kad tik atvykęs į pataisos namus pareiškė norą dirbti ir nuo 2016 m. vasario 22 d. dirba VĮ „(duomenys neskelbtini)“, užbaigė dalyvavimą adaptacijos programoje, aktyviai dalyvauja vykdant pozityvaus užimtumo priemones, dalyvauja įstaigoje organizuojamuose sporto ir kultūriniuose renginiuose, viktorinose, baigė socialinių įgūdžių lavinimo užsiėmimus, alkoholio vartojimo prevencijos užsiėmimus. Jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėja, drausmine tvarka nebaustas, devynis kartus skatintas. Palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Tačiau pirmosios instancijos teismas teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų nevertino. Be to, teismas neatsižvelgė ir į tai, kad skundo autorius anksčiau neteistas, nėra įrodymų, kad jis būtų susijęs su kriminaline subkultūra.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo S. Š. skundas atmetamas.
7. Aukštesnysis teismas, įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, skundžiamos nutarties turinį bei nuteistojo skundo argumentus, daro išvadą, jog Kauno apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam S. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.
9. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).
10. Apygardos teismas, susipažinęs su visa pateikta bylos medžiaga, įvertinęs skundo argumentus, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimą, kaip teisingai nustatyta ir skundžiamoje nutartyje, S. Š. nėra pagrindo. Kaip minėta, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis S. Š. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo (įvykdė) individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką žema (11 balų). Tačiau pastebėtina, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką buvo žema (16 balų) ir bausmės atlikimo pradžioje. Tad šiuo atveju, norint jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos privalu nustatyti akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
11. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nuteistojo S. Š. elgesyje yra pastebimi teigiami pokyčiai. Bausmės atlikimo metu jis vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėjo, drausmine tvarka nebaustas, skatintas dešimt kartų. Atvykęs į pataisos namus nuteistasis pareiškė norą dirbti ir buvo įdarbintas VĮ „(duomenys neskelbtini)“. Bausmės atlikimo laiką stengiasi leisti prasmingai, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, įvairiuose įstaigoje organizuojamuose sporto ir kultūriniuose renginiuose. Dalyvavo ir sėkmingai užbaigė alkoholio vartojimo prevencijos užsiėmimus, socialinių įgūdžių lavinimo programą, dailės terapijos programą „R.A.K.T.A.S“. Šios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės patvirtina, kad S. Š. elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, tačiau visgi nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Šios aplinkybės, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, taip pat turi būti įvertinos ir BVK 8 straipsnio nuostatų kontekste.
12. BVK 8 straipsnyje nustatyta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat įvertinamas nuteistojo pavojingumas bei pavojingumas ir pobūdis nusikalstamos veikos, už kurią jis atlieka bausmę. Todėl apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į S. Š. padaryto nusikaltimo pobūdį ir sunkumą. Aplinkybė dėl nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumo tiek, kiek ji atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinama. Pastebėtina, kad sunkų nusikaltimą (BK 260 straipsnio 2 dalis), už kurį S. Š. šiuo metu atlieka bausmę, jis padarė, kaip kad pats teigia, įkalbėtas bendrininkų, o gyvenimo stilius ir draugai vis dar išlieka artimu kriminogeniniams veiksniu. Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuota, kad kriminalinių kompanionų įtaka yra nusikalstamą elgesį didinantis veiksnys. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai vis dar kelia pagrįstų abejonių dėl šiuo metu pakankamo S. Š. pozityvaus pasikeitimo, kad būtų galima jau neabejotinai spręsti apie jo pasirengimą taisytis neizoliuotam nuo visuomenės.
13. Abejonių dėl S. Š. pasitaisymo kelia ir tai, kad Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis teigia, kad nusikaltimas įvykdytas nepasipelnymo tikslais, nors jo atžvilgiu priimtame apkaltinamajame nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, kuriuo buvo pakeistas pirmosios instancijos teismo nuosprendis, nustatyta priešingai, t. y., kad nusikaltimas įvykdytas būtent siekiant finansinės naudos, kad S. Š. vertėsi narkotinių medžiagų prekyba. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia abejoti nuteistojo nuoširdumu, parodo, kad jis savo nusikalstamų veiksmų visgi dar pakankamai kritiškai nevertina, o tuo pačiu, įvertinus ir visas kitas anksčiau paminėtas aplinkybes, sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog jo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi ir įtikinanti, jog būtų galima daryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog būdamas laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Paminėtos aplinkybės patvirtina, kad nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, nors ir koreguojamas pozityvia linkme, tačiau nerodo pakankamų teigiamų pokyčių mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis yra pasitaisęs tiek, kad jį toliau būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Šių išvadų nepaneigia ir tai, jog kaip kad tvirtina nuteistasis, jis nuo 2018 m. spalio 26 d. atlieka bausmę be sargybos, kad jam buvo suteiktos atostogos ir kad šių laikotarpių metu jis laikėsi nustatytų įpareigojimų. Pastebėtina, kad laikotarpis, kuriuo kaip nurodo skundo autorius, jis atlikinėja bausmę be sargybos, dar yra pakankamai trumpas, kad būtų galima daryti išvadas, jog jis būdamas laisvėje nebepažeidinės įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, ir kad jo probacija bus sėkminga. Tuo pačiu pastebėtina, kad pagal „OASys“ metodiką iš 11 nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balų 9 balai yra statiniai, o likę 2 balai kintami, kurie siekiant įrodyti akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, ne tik gali, bet ir privalo būti mažinami, tam, jog nuteistasis įrodytų, jog siekia išimtinai teigiamos savo priešingo teisei elgesio korekcijos.
14. Dėl išdėstytų priežasčių teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada, kad nors nuteistasis ir stengiasi bausmę atlikti tinkamai, šiuo metu jo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nesudaro pagrindo tikėtis, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Nesant pakankamo pagrindo manyti, kad šiuo metu lygtinai paleidus S. Š. jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą.
15. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė teisės aktų reikalavimus, todėl apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
atmesti nuteistojo S. Š. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. sausio 31 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.