Kauno apylinkės teismo nutartis

2018-08-27 · Baudžiamoji byla Nr. T-1814-946/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNuosprendis · 2015-06-29Klaipėdos apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2016-01-12Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  3. T-900-891/2017Nutartis · 2017-08-23Vilniaus miesto apylinkės teismas
  4. T-539-925/2018Nutartis · 2018-03-07Kauno apylinkės teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2018-04-10Kauno apygardos teismas
  6. T-1814-946/2018Nutartis · 2018-08-27Kauno apylinkės teismas
  7. Atskirasis skundasNutartis · 2018-10-19Kauno apygardos teismas
  8. T-158-548/2019Nutartis · 2019-01-31Kauno apylinkės teismas
  9. Atskirasis skundasNutartis · 2019-03-04Kauno apygardos teismas
  10. T-1200-946/2019Nutartis · 2019-06-26Kauno apylinkės teismas
  11. Atskirasis skundasNutartis · 2020-06-15Kauno apygardos teismas
  12. T-1160-1086/2020Nutartis · 2020-11-12Panevėžio apylinkės teismas
  13. T-575-906/2020Nutartis · 2020-12-09Klaipėdos apylinkės teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-08-27
Bylos Nr.
T-1814-946/2018
Teisminio proceso Nr.
1-30-1-00015-2014-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Purvainis
Kategorijos
Byla Nr. T-1814-946/2018
Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00015-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.1.10.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S2018 m. rugpjūčio 27 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo su intensyvia priežiūra S. Š. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. liepos 23 d. priimtu nutarimu Nr. 95-190 nutarta taikyti nuteistajam S. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 2 m. 9 mėn. 27 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2018 m. liepos 19 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 12 balų ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas, gautas vertinant „OASys“ metodika bausmės atlikimo pradžioje, nuo 16 balų sumažėjo iki 12. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, drausmine tvarka nebaustas, devynis kartus skatintas, dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse bei socialinės reabilitacijos programose, įvairiuose įstaigoje organizuojamuose sporto ir kultūriniuose renginiuose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

S. Š. nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 5 m. 8 mėn. laisvės atėmimo bausmė.

Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 29 d. nuosprendžiu 2015 m. vasario 10 d. nuosprendis pakeistas – pagal BK 260 straipsnio 2 dalį paskirta 8 m. laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta galutinė 5 m. 4 mėn. laisvės atėmimo bausmė.

Anksčiau neteistas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistasis atliko BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatytą būtinąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 2 m. 9 mėn. 27 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2018 m. liepos 19 d.).

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam S. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra atsisakytina tvirtinti.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismui pateikta medžiaga nustatyta, kad nuteistasis S. Š. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, tačiau kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, teismas įvertina ir nuteistojo asmenybę (paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas, ankstesni teistumai ir pan.), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas pripažįsta, kad stebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis drausmine tvarka nebaustas, devynis kartus skatintas, dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse bei socialinės reabilitacijos programose, įvairiuose įstaigoje organizuojamuose sporto ir kultūriniuose renginiuose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad S. Š. laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo padarymą, ir nors nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą, tačiau nurodytina, kad šie veiksmai negali būti visiškai sumenkinami. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Tiek padaryta nusikalstama veika, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Nagrinėjamu atveju, atliktos ir neatliktos bausmės dalių santykis šiuo metu dar neleidžia daryti išvados, jog paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Socialinio tyrimo išvada nustatyta, kad nuteistasis nusikalstamą veiką įvykdė įkalbėtas bendrininkų, kas laikytina kaip nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką didinantis veiksnys. Nuteistasis sumenkina savo paties apsisprendimą daryti nusikalstamą veiką, savo nusikalstamą elgesį iš esmės pateisindamas kitų asmenų įtaka, nepakankamu įstatymų žinojimu, jo gerumu ir noru padėti, tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. ir Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 29 d. nuosprendžiais nustatyta, kad S. Š. nusikalstamai veikė ne tik tenkindamas kitų asmenų interesus, tačiau turėdamas tikslą pasipelnyti pats. Toks nusikalstamo elgesio tikrųjų priežasčių neigimas neleidžia teismui daryti išvados, jog nuteistasis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytos nusikalstamos veikos ir rodo, kad nuteistasis dar nėra pasirengęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2018 m. liepos 23 d. nutarimą Nr. 95-190 taikyti nuteistajam S. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje 2018 m. liepos 23 d. nutarimą Nr. 95-190 taikyti nuteistajam S. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Arūnas Purvainis