Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Valdo Vitunsko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo P. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) priimtą 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarimą Nr. 93-202 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. P. V. nuteistas Danijos Karalystės Helsingioro teismo 2017 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu pagal Danijos Karalystės baudžiamojo kodekso 191 straipsnio 2 dalį, plg. 1 dalies 1 punktą, Įstatymo dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų 3 straipsnio 1 dalį, plg. 2 straipsnio 4 dalį, plg. nutarimą dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų 27 straipsnio 2 dalį, plg. 3 straipsnio 2 dalį, plg. priedą Nr. 1, sąrašą B, Nr. 43 bei pagal Užsienio piliečių įstatymo 59 b straipsnį, Danijos Karalystės baudžiamojo kodekso 89 straipsnį, paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi Danijos Karalystės Helsingioro teismo 2017 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu paskirta bausmė suderinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalį ir paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2017 m. birželio 12 d., pabaiga – 2021 m. sausio 17 d.

4. Nuteistasis P. V. skundžia Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą - taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Nuteistasis P. V. nesutinka su skundžiama nutartimi, nes, kaip nurodo skunde, jis yra padaręs tinkamas išvadas dėl padaryto nusikaltimo, pakankamai dėjo pastangų, kad įrodyti pataisos įstaigos darbuotojams, jog yra pasirengęs atlikti dalį bausmės laisvėje. Skunde teigiama, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką vertinimo rezultatas yra sumažėjęs iki 35 balų, kas parodo žemą pakartotinio nusikaltimo riziką. Atlikdamas bausmę vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, siekia prasmingo užimtumo, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi gyvenamąją vietą. Skunde nuteistasis P. V. nurodo, kad jis šiuo metu dirba, yra palaikomas artimųjų, todėl tai, anot jo, bus apsauginis faktorius nenusižengti. Po paskutinio nusikaltimo padarė tinkamą išvadą ir nepažeidinėjo pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių, o buvo skatintas, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis.

4.2. Skunde nuteistasis atkreipia dėmesį, kad tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos bei neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys komisijos sprendimą, o pagal šiuo metu galiojančią Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) redakciją lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos įstaigoje, t. y. vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai.

4.3. Nuteistasis P. V. skunde pažymi, kad jis atliko didžiąją dalį bausmės ir tai atitinka ne tik BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, bet ir tai, kad yra atlikta beveik ¾ jam paskirtos bausmės, skaičiuojant Komisijos posėdžio dienai, t. y. 2019 m. rugsėjo 12 d. Sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo neprivaloma dar kartą atsižvelgti ir esmine aplinkybe laikyti nusikaltimo sunkumą, nes tai jau buvo vertinama priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Nuteistasis skunde nurodo sutinkąs, kad jo atžvilgiu, esant reikalui, būtų taikoma intensyvi priežiūra, kas reiškia, kad jis toliau būtų prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimai gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Nuteistasis P. V. mano, kad skundžiama nutartimi, atmetus komisijos nutarimą, buvo pažeisti teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių ir kiti baudžiamosios teisės principai.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo P. V. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, apeliacinės instancijos teismas vertina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, šio elgesio teigiamus ar neigiamus pokyčius, mąstysenos adekvatumą, dedamas pastangas mažinti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kitą rašytinę bylos medžiagą, padedančią įvertinti nuteistojo asmenybės polinkius, puoselėjamas vertybes ir pan.

8. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis P. V. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, kad jo rizika pakartotinai nusikalsti sudaro 35 balus, o tai priskiriama žemai rizikos grupei. Nagrinėjamu atveju nuteisto asmens pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Pažymėtina, kad atliekant nuteisto asmens nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos nustatytas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, jų neišskiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, visumoje.

9. Iš byloje esančios pažymos apie gautas nuobaudas ir paskatinimus (b. l. 11) bei rašto (b. l. 24) matyti, kad vidaus tvarkos taisyklių ir rėžimo reikalavimų nuteistasis P. V. nepažeidė, drausmine tvarka nebaustas, už gerą elgesį ir darbą P. V. buvo 1 kartą paskatintas, turi teigiamą nuostatą į darbą. Šiuo metu nuteistasis dirba VĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbininku. Išvadoje apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, nurodyta, kad nuteistasis aktyviai dalyvauja nuteistųjų visuomeniniuose renginiuose laisvu nuo darbo metu (b. l. 9). Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su savo šeimos nariais, bendrauja laiškais ir pasimatymų metu. Visos šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, siekį pasikeisti, sumažinti riziką pakartotinai nusikalsti ir įrodyti, kad laisvėje jis savo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis.

10. Tačiau socialinio tyrimo išvadoje nurodoma ir neigiamai nuteistąjį apibūdinančių veiksnių, kolegijai keliančių pagrįstų abejonių sėkminga nuteistojo probacija. Socialinio tyrimo išvadoje nurodomos neigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės – tai, kad nuteistasis menkina savo nusikalstamą elgesį, tai, kad jis ne visuomet pasirenka tinkamas elgesio strategijas, gali pasielgti neapgalvotai, spontaniškai, trūksta atsakingumo, taip pat tai, kad dėl savo problemų yra linkęs kaltinti kitus, tvirtina, kad anksčiau turėjo problemų, tačiau nepastebi, kad jos vis dar egzistuoja ir tikėtina, kad jos gali atsirasti vėl. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad jis negeba prisiimti atsakomybės dėl savo veiksmų, nejaučia kaltės, neapgalvoja kylančių padarinių, todėl būdamas laisvėje taip pat gali negerbti kitų visuomenės narių teisių bei teisėtų interesų ir nesielgti tinkamai. Tai rodo, jog pataisos procesas nuteistajam iki šiol yra nepakankamas ir jis turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje.

11. Svarbu įvertinti ir tai, kad likusioji P. V. neatlikta bausmės dalis už labai sunkaus nusikaltimo padarymą vis dar yra pakankamai didelė, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, jog būdamas nestruktūruotoje aplinkoje galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nors aukštesnysis teismas ir sutinka su nuteistojo P. V. skundo motyvu, kad padarytos nusikalstamos veikos sunkumas bei neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys komisijos sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, vis dėlto privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl yra būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį P. V. charakterizuojančių duomenų kontekste. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo P. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sudaro 35 balai, o tai, kaip minėta, priskiriama žemai rizikos grupei. Pažymėtina, kad nuo paskutiniojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, rizika išliko tokia pati, o tai rodo nepakankamas nuteistojo pastangas mažinti riziką. Be to, atsižvelgtina ir į tai, jog iš 35 balų pagal OASys metodiką, net 28 balai yra dinaminiai (kintantys). Šiuos balus nuteistasis ne tik gali, tačiau ir privalo koreguoti, kadangi nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausme siekiama nuteistojo absoliučiai teigiamos elgesio korekcijos, kuri leistų manyti, kad paleistas į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, o šiuo metu šie tikslai dar nėra pasiekti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, kas rodo, kad nuteistojo elgesys nėra išimtinai teigiamas, kad atsižvelgiant į tai, būtų galima jam palengvinti įkalinimo sąlygas. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su nuteistojo P. V. skundo argumentais, kad skundžiama nutartimi atsisakius patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą, buvo pažeisti teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių ir kiti baudžiamosios atsakomybės principai ir juos atmeta kaip nepagrįstus. Apeliacinės instancijos teismas yra priešingos nuomonės ir atkreipia nuteistojo P. V. dėmesį, kad Tauragės apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi Danijos Karalystės Helsingioro teismo 2017 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu paskirta bausmė suderinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalį yra išimtinai maža bausmė, nes už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą sankcijoje numatyta bausmė yra nuo 10 iki 15 metų laisvės atėmimo.

12. Dėl išdėstytų priežasčių teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada, kad nuteistasis P. V. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – šiuo metu jo daroma pažanga nėra akivaizdi ir įtikinanti bei nesudaro pagrindo tikėtis, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir iškilusias problemas spręs tik visuomenei priimtinu būdu. Tuo remiantis, nesant įstatyminio pagrindo nuteistajam taikyti lygtinio paleidimo nuostatas, skundžiama Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo P. V. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 28 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.