Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo P. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. kovo 25 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. vasario 17 d. nutarimą taikyti nuteistajam P. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. P. V., nuteistas Danijos Karalystės Helsingioro teismo 2017 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu pagal Danijos Karalystės baudžiamojo kodekso 191 straipsnio 2 dalį, plg. 1 dalies 1 punktą, Įstatymo dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų 3 straipsnio 1 dalį, plg. 2 straipsnio 4 dalį, plg. nutarimą dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų 27 straipsnio 2 dalį, plg. 3 straipsnio 2 dalį, plg. priedą Nr. 1, sąrašą B, Nr. 43 bei pagal Užsienio piliečių įstatymo 59 b straipsnį, Danijos Karalystės baudžiamojo kodekso 89 straipsnį, paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi Danijos Karalystės Helsingioro teismo 2017 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu paskirta bausmė suderinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalį, paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2017 m. birželio 16 d., pabaiga – 2021 m. sausio 17 d. Anksčiau teistas.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo P. V. skundas atmetamas.

5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

6. Išnagrinėjusi skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai vertino, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis P. V. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir taisomas probacijos.

7. Nors nuteistojo manymu, jis atitinka BVK 157 straipsnyje numatytus pagrindus, tačiau formaliųjų kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

8. Analizuojant pateiktos bylos medžiagą ir joje esančią socialinio tyrimo išvadą, nustatyta, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados nuteistasis bausmę šiuo metu atlieka paprastosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebuvo baustas, už pavyzdingą elgesį ir gerą darbą du kartus skatintas, pataisos įstaigoje dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, visos šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę.

9. Tikrinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija mano, kad lygtinio paleidimo instituto taikymui teismas padarė tinkamą išvadą dėl materialaus pagrindo pagrįstumo nebuvimo. Manymas, kad nuteistasis P. V. paleistas lygtinai elgsis išimtinai įstatymų normose, nėra pakankamas. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemos rizikos grupei, tačiau pažymėtina, kad net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, nustatyta pažanga taip pat turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Nors nuteistojo manymu, jo teigiama charakteristika bei pastangos taisytis, patvirtina, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, pataisos įstaigoje dirbo ir šiuo metu dirba, palaiko socialinius ryšius, laikosi pataisos įstaigoje nustatytų vidaus tvarkos taisyklių, tačiau šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Juk sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinama tik svarstymo momentu esamos aplinkybės.

10. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog atlikus Socialinio tyrimo išvados turinio vertinimą be teigiamai charakterizuojančių nuteistojo asmenybę aplinkybių, jam skirtų paskatinimų, kitų svarių kriterijų dėl jo elgesio kitimo, taip pat išlieka svarbus ir reikšmingas tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatytas, vadovaujantis OASys vertinimo metodika, nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką didinantis kriminogeninis veiksnys - sprendimus stengiasi priimti atsakingai, tačiau ne visuomet pasirenka tinkamas elgesio strategijas bei neapgalvoja visų savo veiksmų pasekmių. Be to, tai, kad nėra pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog šiuo metu P. V. taikomas lygtinis paleidimas būtų efektyvus ir neprieštaraujantis visuomeniniam interesui, betarpiškai patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotos aplinkybės, kurių duomenimis nuteistasis ne visuomet pasirenka tinkamas elgesio strategijas, gali pasielgti neapgalvotai, spontaniškai, jam trūksta atsakingumo, dėl savo problemų jis yra linkęs kaltinti kitus, tvirtina, kad anksčiau turėjo problemų, tačiau nepastebi, kad jos vis dar egzistuoja ar tikėtina, kad jos gali atsirasti vėl. Tai, kad nuteistasis dar nėra pasirengęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės, rodo ir jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis P. V. teisminio nagrinėjimo metu kaltės nepripažino, vertinimo metu linkęs minimalizuoti savo vaidmenį nusikaltime. Tai rodo, jog nuteistasis pilnai nesuvokia savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuoja, negalvoja apie padarinius, nesupranta dėl ko yra nubaustas, nesvarsto jam paskirtos bausmės paskirties ir tikslų. Taigi akivaizdu, jog savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų nepripažįstantis ar iš dalies kaltę pripažįstantis asmuo, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, todėl aukštesniojo teismo vertinimu, svarstyti sėkmingos probacijos galimybę P. V. atžvilgiu, nėra pagrindo.

11. Aukštesniojo teismo vertinimu, kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamoje teismo nutartyje, negalima neatsižvelgti į tai, jog nuteistasis P. V. šiuo metu bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą (neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis), anksčiau buvo teistas, tačiau nuteistojo elgesiui tai įtakos nepadarė, nuteistasis ir vėl nusikalto, kas didina nuteistojo pavojingumą visuomenei ir sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Ir nors nuteistasis nesutinka, kad teismas formuodamas savo įsitikinimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumą, kadangi ši aplinkybė nekinta visos atliekamos laisvės atėmimo bausmės laikotarpį, tačiau nurodytina, jog tiek padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis, tiek ankstesni teistumai, tiek ir neatliktos bausmės dydis, kuris šiai dienai, vertinant paskirtos bausmės kontekste, yra pakankamai didelis – 11 mėnesių 7 mėnesiai ir 10 dienų, negali būti visiškai sumenkinami. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek jos atskleidžia P. V. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti ignoruojamos. Neabejotina, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes. Toks vertinimas nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ar BVK nuostatų nepažeidžia.

12. Atsižvelgiant į išdėstytą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino visus reikšmingus bylos duomenis ir pagrįstai sprendė, jog nuteistasis P. V. dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, todėl dar negali būti taikomas bei tvirtinamas lygtinis paleidimas jo atžvilgiu. Teismo nuomone, nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įvertinant ankstesnį patyrimą bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. kovo 25 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti nuteistojo P. V. skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo P. V. skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.