Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės (pirmininkės ir pranešėjos), Giedrės Seselskytės ir Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. A. (J. A.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. A. (J. A.) patikslintą ieškinį atsakovei I. A. dėl tėvystės nuginčijimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė A. Š. 2019 m. rugpjūčio 28 d. teismo posėdyje pateikė išvadą, kad, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas atsisako ir neketina toliau bendrauti su R. A., tėvystės nuginčijimas yra galimas. Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė V. S. 2019 m. gegužės 15 d. teismo posėdyje akcentavo socialinės tėvystės svarbą, taip pat nurodė, kad vaikas suvokia ieškovą kaip tėvą ir tėvystės nuginčijimas gali pažeisti jo interesą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

13. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

14. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo J. A. patikslintas ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, nusprendė ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo netenkinti, remdamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynybos principu, nes esamos tėvystės nuginčijimas neatitiktų vaiko interesų turėti abu tėvus, vykdančius savo valdžią bei užtikrinančius vaiko turtines ir neturtines teises, sukeltų vaikui grėsmę netekti teisės į išlaikymą, biologinio tėvo nustatymas nebūtų tikėtinas, be to, tėvystės nuginčijimas neatitiktų susiformavusio vaiko supratimo apie tai, kas yra jo tėvas.

16. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia tuo, jog sprendimas byloje buvo priimtas nesivadovaujant tarptautinėje, nacionalinėje teisėje įtvirtintais prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principais.

17. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai motyvuotame sprendime tinkamai įvertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė iš esmės teisėtą bei pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės, kurio motyvams teisėjų kolegija pritaria, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl atskirų apeliaciniame skunde ieškovo nurodytų argumentų.

18. Byloje nustatyta, jog šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Santuokos metu (duomenys neskelbtini) gimė R. A., tuo pagrindu jo tėvu gimimo įraše buvo įrašytas ieškovas (I t.; e. b. l. 5, 143). Santuoka tarp šalių buvo nutraukta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimu. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimu, nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, ieškovas suteikė vaikui išlaikymą nekilnojamojo turto dalimi ir įsipareigojo teikti išlaikymą periodinėmis 300,00 Eur dydžio kasmėnesinėmis išmokomis (I t.; e. b. l. 113–115; 132–134). Nustatyta, jog bylos nagrinėjimo metu, t. y. 2019 m. balandžio 13 d., atliktos biologinės tėvystės ekspertizės išvadoje nurodyta, kad ieškovas J. A. nėra biologinis R. A. tėvas (I t.; e. b. l. 192–192).

19. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Nors paprastai vaiko kilmė yra grindžiama giminyste, t. y. vaiko ir tėvų kraujo ryšiu, tačiau svarbiausia yra ne biologinės tiesos, o vaiko tėvų, galinčių pasirūpinti vaiku ir užtikrinti jo ugdymą, nustatymas. Jeigu vaikas gimė santuokoje, vaiko tėvu laikomas jo motinos sutuoktinis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.140 straipsnio 1 dalis). Asmuo, įrašytas vaiko tėvu, paneigdamas savo ir vaiko kraujo ryšio faktą, nutraukia teisinį santykį su vaiku. Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146 – 3.148, 3.150 straipsniai).

20. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog faktas, kad ieškovas nėra vaiko tėvas, yra reikšmingas ir savaime yra pakankamas pagrindas nuginčyti tėvystę. Teigia, kad vaiko motina slepia tikrąjį nepilnamečio vaiko tėvą.

21. Kasacinio teismo išaiškinta, kad tėvystės nuginčijimas galimas tik esant svariam pagrindui, įvertinus jo galimą poveikį vaiko interesams. Todėl faktas, kad asmuo, vaiko gimimo įraše įrašytas kaip vaiko tėvas, nėra biologinis vaiko tėvas, yra reikšmingas, tačiau nėra savaime pakankamas pagrindas nuginčyti tėvystę visais atvejais, nes teismas vertina ir kitas su prašomais nutraukti šeimos ryšiais susijusias svarbias aplinkybes. Dėl psichologinių priežasčių, prieraišumo vaikas tėvu gali laikyti asmenį, kuris nėra jo biologinis tėvas, o tokiu atveju vaikui svarbesnis emocinis ryšys su asmeniu, kurį jis laiko tėvu, nei kraujo ryšys. Vaiko darnios ir harmoningos raidos požiūriu svarbiau gali būti tai, ką pats vaikas pripažįsta savo tėvu, nei biologinė tėvystė. Vaiko atžvilgiu negali likti netikrumo išsprendus klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, todėl ginčijant tėvystę kartu turėtų būti siekiama nustatyti tikrąją (biologinę) tėvystę. Sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo vertinama, ar asmuo, kuris ginčija pareiškimu pripažintą tėvystę, žinojo ar turėjo pagrindo įtarti, kad nėra vaiko tėvas, ir pripažino tėvystę; grėsmė vaikui, nuginčijus tėvystę, netekti tėvo ir materialinio išlaikymo, ar yra galimybė nustatyti biologinį vaiko tėvą ir kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės, iš kurių visumos sprendžiama, kaip reikia suderinti susidūrusius interesus ir kokia teisinga šių interesų pusiausvyra konkrečiu atveju, atsižvelgiant į vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/2018).

22. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos bei visuomenės interesų. Būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Teismų praktikoje nesudaroma galimybė nuginčyti tėvystę asmeniui, nesančiam biologiniu vaiko tėvu, bet pripažinusiam tėvystę pareiškimu, jei vaiko biologinio tėvo nustatymas byloje neaiškus ir, nuginčijus tėvystę, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-706/2016).

23. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog atsakovė nurodė, kad nereikš ieškinio dėl tėvystės nustatymo, nes galimas biologinis vaiko tėvas yra ispanas ir yra miręs. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškinyje ieškovo įvardytas galbūt vaiko tėvas Z. G. bylos nagrinėjimo metu pateikė paaiškinimus, nurodė, jog su ieškovo nurodytais argumentais nesutinka, neigia galimybę, kad yra R. A. biologinis tėvas (I. t. ; e. b. l. 56–57), atsakovė šį asmenį nurodė kaip pažįstamą, galintį padėti dėl automobilio remonto. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančių duomenų visumą neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad byloje nėra jokių konkrečių ir patikimų duomenų apie spėjamą biologinį (duomenys neskelbtini) tėvą, todėl teismas neturi pagrindo naudotis įstatymo jam suteiktomis procesinėmis priemonėmis tam, kad būtų nustatytas biologinis (duomenys neskelbtini) tėvas ir jam pareikštas ieškinys dėl tėvystės nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog priešingai nei teigia apeliantas, anksčiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuginčijus ieškovo tėvystę, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo. Tai traumuotų vaiką psichologiškai. Taigi nagrinėjamoje byloje esminis ir svarbiausias vaiko interesas yra išsaugoti susiklosčiusį ryšį su tėvu, savo šeimos santykių stabilumą ir tęstinumą, teisinio statuso aiškumą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje situacijoje pagrįstai vertino ieškovo, siekiančio nuginčyti tėvystę, ir vaiko teisių ir interesų pusiausvyrą.

24. Iš apeliacinio skundo argumentų yra pagrindo spręsti, kad nagrinėjamas ginčas kilo ne dėl vaiko noro bei teisės žinoti savo kilmę įgyvendinimo, bet dėl apelianto siekio nutraukti socialinius ryšius su R. A. gavus (duomenys neskelbtini) atlikto tyrimo išvadą dėl biologinės tėvystės negalimumo ir ieškovo įsitikinimo, kad jis nepagrįstai teikė ir teikia R. A. išlaikymą. Pats apeliantas nurodo, kad nenori ir negali būti socialiniu tėvu vaikui, kuris ieškovui yra svetimas Teigia, kad tarp ieškovo ir R. A. nėra susiformavęs joks ryšys, jis neketina toliau dalyvauti R. A. auklėjime, juo rūpintis, nepilnamečiui nebus sudarytos sąlygos, kurios lems darnią vaiko raidą. Tuo tarpu iš atsakovės paaiškinimų, kurie nepaneigti kitais įrodymais, matyti, kad 2017 m. pasibaigus ieškovo ir atsakovės santuokai, vaiko ir tėvo bendravimas nenutrūko, nors R. A. gyvena su mama, bet siekia tėvo dėmesio, nori bendrauti ir laiko ieškovą savo tėvu. Ieškovė neneigia aplinkybės, kad paskutiniaisiais santuokos metais ieškovas daug laiko praleisdavo dirbdamas užsienyje, tačiau tai nereiškia, kad ryšys su vaiku nesusiformavo. Apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs byloje esančių duomenų visumą bei išklausęs teismo posėdžių įrašus neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jog, išklausius vaiką, matyti, kad R. A. savo tėvu laiko ieškovą, įvardija jį vienu iš mylimų žmonių, ieškovo mamą pažįsta kaip savo močiutę, ieškovo nebendravimo su juo priežastimi mano esant ieškovo išvažiavimą gyventi į (duomenys neskelbtini) (2019 m. rugpjūčio 28 d. teismo posėdis). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kad šie vaiko paaiškinimai sutampa su užfiksuotais vaiko teisių apsaugos specialistės paaiškinimais (I t.; e. b. l. 59–61; vaiko teisių apsaugos specialistės liudijimas 2019 m. liepos 23 d. teismo posėdyje). Nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė, jog vaiko supratimui ir paaiškinimams apie tai, kas yra jo tėvas, nepadarė įtakos net tai, kad vaiko nuomonės išklausymo teisme išvakarėse ieškovas pasakė vaikui, kad nėra jo tikras tėvas ir kad daugiau su juo nesimatys.

25. Apeliacinio teismo vertinimu, nors apeliantas ir tvirtina, kad tarp jo ir vaiko socialiniai ryšiai faktiškai nutrūkę ir jie bendrauja mažai, anksčiau aptartame nutarties punkte nustatytos aplinkybės rodo, kad socialiniai ryšiai tarp tėvo ir vaiko nebuvo nutrūkę. Byloje esant neaiškiai perspektyvai nustatyti biologinį vaiko tėvą, o ieškovui, kaip tėvui, pakankamai ilgą laiką išlaikius vaiką, juo rūpinusis ir bendravus, biologinė tėvystė praranda aktualumą, nes svarbesni tampa paties vaiko interesai. Įvertinus per devynerius metus susiformavusius vaiko ir tėvo santykius, vaiko amžių, vaiko norą ir toliau bendrauti su ieškovu, paties ieškovo elgesį, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad per devynerius ieškovo ir (duomenys neskelbtini) bendravimo metus tarp jų susiklostė socialinis ir teisinis tėvo ir vaiko ryšys, o ieškovo pozicija nuo šiol nebebendrauti su vaiku neturi lemiamos teisinės reikšmės sprendžiant byloje kilusį ginčą, nes atsisakymas nuo šeimos teisės ar jos įgyvendinimo jos nepanaikina (CK 3.5 straipsnio 1 dalis).

26. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencijos) 8 straipsnyje įtvirtinta ieškovo teisė į jo privataus gyvenimo gerbimą, apimanti ir teisę į tėvystės nuginčijimą, yra svarbi, vertinga, teismo atidžiai svarstoma kaip gintina, bet nagrinėjamoje byloje susiklosčiusioje situacijoje, kai vaiko interesai nukentėtų dėl aptariamos ieškovo teisės apgynimo, konstatuotina, kad vaiko interesai yra nusveriantys. Bylą nagrinėjęs teismas, netenkinęs ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo, pagrįstai teikė pirmenybę vaiko teisėms ir interesams, nes socialinis ir teisinis tėvystės ryšys yra akivaizdus, tėvystei nuginčyti nėra svaraus pagrindo ir nuginčijimu nebūtų pasiektas teisėtas tikslas, jis prieštarautų vaiko interesams.

27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs įstatymo nuostatas, bylos aplinkybes, mano, kad vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais apeliacinės instancijos teismui šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teismo sprendimą vertinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Nenustatyta, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos, o atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos specifiką, prioritetas pagrįstai teiktas nepilnamečių vaikų interesams. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas iš esmės teisingai aiškinant ir taikant tėvystės nuginčijimą ir vaiko interesų apsaugą reglamentuojančias teisės normas, nenukrypstant nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28. Apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

29. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, svarbias, svarstant kilusį ginčą, surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino laikydamasis CPK 176–185 straipsniuose nustatytų įrodinėjimo proceso taisyklių, teisingai taikė nagrinėjamus teisinius santykius reguliuojančias materialinės teisės normas, nenukrypo nuo nagrinėjamu klausimu formuojamos teismų praktikos, todėl atmesdamas ieškinį priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies.

31. Ieškovo apeliacinis skundas netenkintas, todėl jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (93 straipsnio 1, 3 dalys).

32. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, kuriuo apeliacinis skundas atmestas, atsakovės prašymas dėl 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo iš ieškovo yra tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo J. A. (J. A.) atsakovei I. A. 200,00 (du šimtus eurų, 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.