Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

1.1.9.4.; 1.1.9.7.; 1.1.10.1.; 1.2.19.1.2.2; 1.2.23.1.2; 2.3.6.4.1;

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

2018 m. liepos 19 d.

kaltinamajam A. Š., jo gynėjams advokatams Vidmantui Baumilai ir Vidmantui Martyšiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „V.“ direktoriumi, teistas 2014 m. kovo 24 d. Vokietijoje dėl neteisėto ginklų, šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų, šaudmenų ir sprogmenų eksporto ir importo, bausmė atlikta (bauda sumokėta), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 225 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 2 dalį;

A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis A. Š. kontoroje advokatu, neteistas, kaltinamas pagal BK 225 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. L. ir A. Š., veikdami bendrininkų grupėje iš anksto susitarusių asmenų reikalavo didesnės nei 250 MGL vertės kyšio ir priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent:

A. Š., būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – dirbdamas advokatu, turėdamas įgaliojimus atstovauti ir atstovaudamas valstybės tarnautojui prilygintą asmenį - Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartimi paskirtą bankrutuojančios mažosios bendrijos (BMB) ,,R. G.“ bankroto administratorių L. L., veikdami pagal išankstinį susitarimą su L. L., 2016 m. rugsėjo 20 d. L. L. nurodžius J. Z. (J. Z.), iki 2014 m. gruodžio 31 d. buvusiam MB ,,R. G.“ direktoriui ir akcininkui, kreiptis į advokatą A. Š., dėl vykstančių teisminių procesų J. Z. atžvilgiu ir BMB ,,R. G.“ likvidavimo, 2016 m. rugsėjo 22 d., apie 15.00 val. UAB ,,V.“ patalpose, (duomenys neskelbtini), A. Š. tiesiogiai iš J. Z., pareikalavo 15 000 Eur kyšio už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra už tai, kad būtų atsiimti iš teismų ieškiniai J. Z. atžvilgiu ir BMB ,,R. G.“ būtų likviduota.

Tęsdami nusikalstamą veiką, 2016 m. rugsėjo 26 d., apie 15.00 val. L. L. pakartotinai nurodžius J. Z. tartis su A. Š., A. Š., savo ir L. L. naudai, 2016 m. rugsėjo 28 d., apie 14.00 val. UAB ,,V.“, (duomenys neskelbtini), patalpose iš J. Z. pareikalavo dalies iš 15 000 Eur – 5 000 Eur kyšio už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra už tai, kad A. Š. atsiims BMB ,,R. G.“ ieškinį dėl tyčinio bankroto bylos iškėlimo iš Vilniaus apygardos teismo. Veikdami pagal susitarimą 2016 m. spalio 6 d. L. L. pažadėjo J. Z. pasitarti su A. Š., A. Š. 2016 m. spalio 7 d. Vilniuje, toliau reikalavo kyšio iš J. Z. ir nurodė dalį kyšio – 5 000 Eur perduoti jam 2016 m. spalio 10 d.

Teismo ištirtuose rašytiniuose įrodymuose užfiksuotos šios faktinės aplinkybės, reikšmingos pagal pateiktus kaltinimus:

- atsakovo J. Z. 2016 m. rugpjūčio 23 d. atskirasis skundas „Dėl 2016 m. rugpjūčio 10 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5507-614/2016“ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo (3 t., 105-118,135-141 b.1.);

L. L. asmens kratos metu rasta:

Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuotas L. L. 2016 m. lapkričio 4 d. telefoninis pokalbis su D. K., kurio metu L. L. nurodo prisipažinsiantis dėl miltukų, galvoja, kad jo vėliau priduotas šlapimas gali rodyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą, tarpusavyje aptaria pareigūnų galimybes įrodyti minėtų medžiagų platinimą, nusprendžia šia tema telefonu nekalbėti (2 t., 63, 64 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamų veikų kvalifikavimas, motyvai

Dėl kyšininkavimo

Liudytojo J. Z. nurodytas aplinkybes patvirtina byloje ištirti garso įrašai, daryti paties J. Z. susitikimų su A. Š. ir L. L. metu bei telefoniniai pokalbiai, vykę tarp L. L., J. Z., ir A. Š.. Tai yra:

Su tokiais kaltinamųjų ir jų gynybos argumentais teismas nesutinka. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui. Nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta šio įstatymo. Taigi, A. Š. remiantis jau vien aukščiau paminėta įstatymo nuostata neturėjo jokio teisinio pagrindo priimti pinigų iš J. Z.. A. Š. tvirtino, jog jam tokią teisę – pinigų priėmimo, suteikė tarp jo ir L. L. sudarytas 2016 m. rugsėjo 2 d. įgaliojimas dėl jo atstovavimo BMB „R. G.“ (5 t., 50 b. l.), tačiau šis įgaliojimas numato jo atstovavimo veiksmus byloje bei suteikia teisę už klientą apmokėti savo vardu visus reikalingus mokėjimus, tačiau ne teisę priimti pinigus už klientą, šiuo atveju toks įgaliojimas, jei jis būtų, prieštarautų aukščiau įstatyme įtvirtintai nuostatai, jog bankrutuojančios įmonės lėšomis disponuoti gali tik administratorius. To paties įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 5 punkte iš tiesų įtvirtinta, jog įmonės administratorius atidaro atskirą sąskaitą banke lėšoms bankroto proceso metu kaupti ir atsiskaityti su kreditoriais (toliau – kreditorių sąskaita) bei įtvirtinta tai, kad visos bankroto proceso metu grynaisiais pinigais gautos įmonės lėšos į kreditorių sąskaitą turi būti įneštos ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jų gavimo. Pažymėtina, jog J. Z. nebuvo skolingas MB „R. G.“, jis neturėjo pareigos mokėti jokių pinigų šiai įmonei, be to nė viename iš telefoninių pokalbių tarp J. Z., L. L. bei A. Š., nei 2016 m. spalio 10 d., kuomet A. Š. paėmė pinigus iš J. Z., nebuvo jokios kalbos apie tai, kad šie pinigai bus naudojami bankrutuojančios įmonės interesais, buvo kalba tik apie ieškinio atsiėmimą, apie reikalaujamos sumos sumažinimą iki 12 000 Eur ir kitos dalies pinigų mokėjimą. Be to, kaip jau paminėta A. Š. šios įmonės vardu neturėjo jokių įgaliojimų nei priimti nei įnešti grynųjų pinigų, kas tik dar kartą patvirtina tai, jog iš J. Z. buvo reikalaujama kyšio – 15 000 Eur, kurių dalį – 5 000 Eur A. Š., veikdamas bendrai su L. L., ir paėmė. Pažymėtina ir tai, jog posėdžio metu apklausta liudytoja R. M., dirbusi L. L. biure nurodė, jog tokios praktikos, kad būtų paimami grynieji pinigai ir įnešami į sąskaitą, nebuvo. Tai, kad jokių pinigų nebuvo įnešta į MB „R. G.“ depozitinę banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), patvirtina ir byloje esantis šios įmonės banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyt, jog laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 7 d. iki 2016 m. spalio 28 d. jokių operacijų nebuvo (5 t., 47 b. l.). Kaltinamųjų keliamas versijas, jog tai buvo kalba apie įmonės bankroto procedūros kainas, kurios gali kisti ir kinta, teismas laiko nelogiškomis ir neįtikinamomis ir nepaaiškinamos tuo, kaip A. Š. bei L. L., neatlikdami jokių skaičiavimų, tiesiog telefoninių pokalbių metu mažina sumas nuo 15 000 Eur iki 12 000 Eur. Jų iškelta versija, jog buvo deramasi dėl taikos sutarties sudarymo, taip pat nepatvirtinta jokiais bylos duomenimis, išskyrus jų pačių tvirtinimais teismo posėdžio metu.

Įvertinus aukščiau surinktų ir aptartų įrodymų visetą, lyginant ir gretinant juos vienus su kitais, matyti, jog jie sudaro vieną logišką grandinę, patvirtinančią kaltinime nurodytas aplinkybes, kad L. L. ir A. Š., veikdami bendrininkų grupe, reikalavo iš J. Z. 15 000 Eur (didesnės nei 250 MGL dydžio vertės) kyšio bei dalį šio reikalauto kyšio paėmė. Teismas liudytojų J. Z., K. Z., R. M. parodymais remiasi visiškai, nes juos patvirtina byloje ištirti ir aukščiau aptarti įrodymai. L. L. ir A. Š. parodymais teismas remiasi tik ta apimtimi, jog A. Š. priėmė pinigus iš J. Z., bei neneigė, jog kaltinamieji telefonu kalbėjo su J. Z.. Dėl jų keliamų versijų apie pinigų paėmimo tikslus ir kam tai buvo daroma, teismas nesiremia, nes jų nepatvirtina jokie kiti byloje ištirti įrodymai.

Teismas šalina iš kaltinimo L. L. nurodytą požymį, jog jis reikalavo kyšio ir priėmė dalį jo netiesiogiai. Pažymėtina, jog byloje nustatyta, kad kaltinamieji veikė bendrininkų grupe, kas ir buvo inkriminuota; telefoninių pokalbių metu derino savo veiksmus tiek tarpusavyje, tiek su J. Z.. Netiesioginio kyšio priėmimo požymis, numatytas BK 225 straipsnyje, inkriminuojamas tuo atveju, kai asmuo savo naudai reikalauja, paima, duoda kyšį netiesiogiai, o pasitelkdamas kitus asmenis. Tokiais atvejais pagal bylos aplinkybes pasitelktų asmenų veiksmai kvalifikuojami kaip padėjėjų. Šiuo konkrečiu atveju nustatyta, jog L. L. ir A. Š. veiksmai reikalaujant sumos iš J. Z. buvo bendri, paėmus pinigus jais disponavo abu, todėl abu atsako kaip bendravykdytojai.

Pagal formuojamą teismų praktiką teisėtas veikimas ar neveikimas vykdant įgaliojimus reiškia, kad kyšio gavėjas veikia neviršydamas savo įgaliojimų, nepažeisdamas įstatymų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-266-942/2015). Paminėtos teismų praktikos kontekste bei byloje nustatytomis aplinkybėmis teismas tikslina kaltinime nurodytas aplinkybes, jog kyšio L. L. ir A. Š. reikalavo už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Nustatyta, jog L. L. ir A. Š. civilinėje byloje turėjo teisę atsiimti ieškinį – L. L. buvo BMB „R. G.“ bankroto administratorius, A. Š. jį atstovaujantis advokatas, ir veikė pagal Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso jiems suteiktus įgaliojimus, jokių neteisėtų veiksmų, ne jų kompetencijos ribose, už reikalaujamą ir paimtą kyšį, jie neatliko.

Dėl telefoninių pokalbių ir provokacijos

Bylos nagrinėjimo metu kaltinamieji ir jų gynėjai kėlė klausimą dėl liudytojo J. Z. pateiktų garso įrašų ir telefoninių pokalbių autentiškumo ir leistinumo baudžiamajame procese, nurodant, jog minėtas liudytojas pažeidė kitų asmenų privatų gyvenimą, be to tokie įrašai galėjo būti ir sumontuoti, taip pat teigiama, jog J. Z. veiksmai buvo provokacija ir bandymas tokiu būdu išspręsti civilinį ginčą. Visgi teismas su tokia gynybos pateikta pozicija, įvertindamas byloje surinktus įrodymus, nesutinka.

Tiek pagal EŽTT, tiek pagal kasacinio teismo suformuotą teismų praktiką privačių asmenų veiksmai gali būti pripažinti provokacija, jei tie asmenys veikia kontroliuojami bei prižiūrimi pareigūnų ir skatina nusikalsti asmenį, apie kurio nusikalstamą veiką jokių konkrečių duomenų neturima; išvada apie provokaciją gali būti daroma net ir tuo atveju, kai valstybės pareigūnų skatinimas atlikti tam tikrus veiksmus nėra ypač intensyvus, primygtinis, taip pat ir tada, kai valstybės pareigūnai ar jų kontroliuojami asmenys su jau įtariamu asmeniu, kurį siekiama patraukti baudžiamojon atsakomybėn, kontaktuoja ne tiesiogiai, o per tuo metu niekuo neįtariamus tarpininkus; nagrinėjant bylą teisme valstybės institucijoms tenka našta (t. y. jos turi pareigą) paneigti gynybos argumentus dėl provokavimo (nebent tie argumentai būtų visiškai neįtikinami), ir tai gali būti padaryta tik vadovaujantis rungimosi principu ištyrus įrodymus apie kaltinamojo elgesį prieš specialių veiksmų prieš jį sankcionavimą; tikrinant, ar kaltinamasis nebuvo išprovokuotas padaryti nusikalstamą veiką, būtina nustatyti: a) priežastis, dėl kurių buvo nuspręsta vykdyti operaciją; b) pareigūnų dalyvavimo darant nusikalstamą veiką laipsnį ir c) kaltinamajam taikyto provokavimo ar spaudimo pobūdį; nustačius provokacijos faktą, visi įrodymai, gauti provokacijos metu, turi būti pripažįstami neleistinais. Esant priimtam apkaltinamajam nuosprendžiui, provokavimo nebuvimas neviešo tyrimo veiksmų atlikimo metu yra viena iš įrodinėtinų bylos aplinkybių (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-647/2012, 2K-435/2014, 2K-209-489/2015, 2K-373-303/2015, 2K-7-22-699/2017 ir kt.).

Nors, kaip paminėta, kaltinamieji tvirtina, kad J. Z. tokiu būdu (kreipiantis į STT) nori išspręsti kilusį civilinį ginčą ir sukūrė nusikaltimą kurio nebuvo, tačiau byloje nustatyta, jog J. Z. bandė civilinius ginčus spręsti CPK nustatyta tvarka – 2016 m. rugsėjo 1 d. teiktas atsiliepimas (3 t., 69-92 b. l.); 2016 m. rugpjūčio 23 d. teiktas atskirasis skundas (3 t., 135-151 b. l.). Pažymėtina tai, kad su 2016 m. rugsėjo 1 d. atsiliepimu į pareikštą ieškinį buvo pateikti ir dokumentai, dėl 261 078,52 Lt sandorio (3 t., 78-92 b. l.), tačiau L. L., vietoje to, kad svarstytų ir aiškintųsi aplinkybes, susijusias su ieškinio dėl MB „R. G.“ tyčinio bankroto atsiėmimu, 2016 m. rugsėjo 2 d. sudaro susitarimą su A. Š., kuriuo įgalioja atstovauti jį kaip BMB „R. G.“ bankroto administratorių teisminėse bylose dėl skolų ir nuostolių priteisimo, pats inicijuoja pirmąjį telefoninį pokalbį J. Z. bei telefoninių pokalbių metu nurodo pastarajam, jog reikėjo su jo pasiūlymu sutikti iš pat pradžių, jog dabar kainuos viskas žymiai daugiau, ir veikdamas kartu su A. Š. pareikalavo iš J. Z. 15 000 Eur kyšio bei dalį jo – 5 000 Eur veikdami kartu gavo. J. Z. telefoninius pokalbius bei susitikimų su L. L. bei A. Š. metu vykusius pokalbių garso įrašus iki kreipiantis į STT (kreipėsi į STT 2016 m. rugsėjo 29 d.) darė savo iniciatyva. Pažymėtina, ir tai, jog J. Z. kreipusis į STT, pastarosios tarnybos pareigūnų elgesys šioje byloje buvo visiškai pasyvus, jokios operatyvinės priemonės ar operatyviniai veiksmai atlikti nebuvo, visi veiksmai – L. L., A. Š. slapti sekimai, veiksmų atlikimas neatskleidžiant savo tapatybės, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė buvo vykdomi pradėjus ikiteisminį tyrimą ir šiuos veiksmus sankcionavus teismui (2 t., 1-2; 6-7; 13-15; 18-21; 24-25; 44-45; 71-72 b. l.). STT pareigūnai tiesiog suteikė priemones J. Z. ir paaiškino procedūras kaip elgtis. Veiksmai buvo sankcionuoti įvertinus J. Z. pateiktą protokolą pareiškimą bei jo paties asmeniniu telefonu darytus pokalbius, iš kurių turinio matyti, kad ne J. Z. prašė nutraukti bankroto procedūras MB „R. G.“ atžvilgiu už atlygį, o priešingai – bendras pokalbių turinys byloja apie tai, kad J. Z. nesutikus mokėti nurodomų sumų (dėl kurių galima derėtis), iš varžytinių bus parduotas jo turtas, bus prašoma bankrotą pripažinti tyčiniu ir jo pagrindu galima pradėti ikiteisminį tyrimą J. Z. atžvilgiu. Pats J. Z. tiek telefoninių pokalbių metu, tiek susitikimo su A. Š. metu 2016 m. spalio 10 d. net keletą kartų aiškinosi ir klausė, kas bus daroma už jo mokamus pinigus, į ką A. Š. nedviprasmiškai atsakė, jog bus atsiimamas ieškinys dėl prašymo pripažinti MB „R. G.“ bankrotą tyčiniu, sumažino sumą iki 12 000 Eur ir paaiškino, kad už likusią dalį pinigų bus baigtos visos bankroto procedūros, bus viskas „atlaisvinta“, pats paskambino L. L. ir davė pakalbėti su J. Z., jog jį įtikintų, kad viskas yra sutarta, ką L. L. ir patvirtino. Galiausiai J. Z. už pinigus paprašė išrašyti kokį nors kvitą, tačiau A. Š. to nepadarė, o pinigus padėjo į stalčių ir nuvažiavo kartu su J. Z. į teismą, kur pateikė aptartą prašymą. Tad tokie J. Z. veiksmai negali būti vertinami kaip provokacija.

Dėl J. Z. telefoninių pokalbių įrašų bei garso įrašų susitikimų metų, kuomet jis tai darė nesikreipęs į ikiteisminio tyrimo pareigūnus, privačiai naudodamas savo telefoną, teismas neturi pagrindo abejoti, jog jie gali būti sumontuoti ar ne autentiški. Visų pirma J. Z. patvirtino, jog jis nėra profesionalus informacinių technologijų žinovas, moka naudotis telefonu tik kaip elementarus vartotojas. Jo nurodytas aplinkybes patvirtino ir posėdžio metu apklaustas jo sūnus K. Z., nurodydamas, jog tėtis moka naudotis telefonu, siųsti sms, įrašyti pokalbius, įkelti juos į kompiuterį, tačiau juos montuoti ar karpyti – ne, nes tam reikia specialių žinių. Antra, fiziškai klausantis J. Z. pateiktų garso įrašų teismui nekilo abejonių, jog įrašai gali būti montuoti ar karpyti, be to, tai, kad pokalbiuose užfiksuoti kaltinamųjų balsai – neneigė ir patys kaltinamieji. Trečia, visos aplinkybės dėl reikalaujamų pinigų iš J. Z., užfiksuotos jo pokalbiuose, pasitvirtino ir vėliau J. Z. kreipusis į STT ir teismui sankcionavus atitinkamus veiksmus (2016 m. spalio 5 d. nutartimi leista klausytis J. Z., L. L., A. Š. pokalbių). Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuoti laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 5 d. iki 2016 m. spalio 10 d. tarp J. Z., A. Š. ir L. L. įvykę telefoniniai pokalbiai, kurių metu nurodyti asmenys tariasi dėl susitikimo laiko ir vietos. J. Z. informuoja A. Š., kad surinko penkis tūkstančius, susitaria susitikti pas L. L. biure, o po to abu tariasi važiuoti į teismą (2 t., 30- 40 b. 1.), L. L. nurodo J. Z., jog pasiaiškins su A. Š. dėl pasakymo „atvažiuoti pilnas“ bei pokalbių metu su A. Š. nurodo, jog susitikimo metu su J. Z. jam pačiam kartu geriau nebūti; paaiškina, jog elektroniniu paštu siuntė A. Š. ieškinio atsiėmimo prašymą, bei grįžtant A. Š. iš teismo skambino klausdamas kaip viską išsprendė ir sutarė, kad važiuoja ir jis į biurą (2 t., 50-52, 53-54, 55-59, 60-62 b. l.).

Atsakant kaltinamiesiems ir jų gynėjams į argumentus dėl J. Z. veiksmų darant garso įrašus ir įrašant telefoninius pokalbius, jog tai jų vertinimu buvo pažeistos jų teisės į privatų gyvenimą, teismas pažymi, jog teismų praktikoje išaiškinta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-424-696/2016), kad teisė į privatumą yra konstitucinė piliečio teisė, tačiau privataus gyvenimo teisinė samprata siejama su asmens teisėtais privataus gyvenimo lūkesčiais. Žmogaus teisė į privatumą nėra absoliuti. Pagal Konstituciją riboti konstitucines žmogaus teises ir laisves, tarp jų ir teisę į privatumą, galima, jeigu laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 24 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas pažymi, kad asmuo, darydamas nusikalstamas ar kitas priešingas teisei veikas, neturi ir negali tikėtis privatumo. Žmogaus privataus gyvenimo apsaugos ribos baigiasi tada, kai jis savo veiksmais nusikalstamai ar kitaip neteisėtai pažeidžia teisės saugomus interesus, daro žalą atskiriems asmenims, visuomenei ir valstybei. Taigi įtariamas nusikaltimų darymu asmuo pats atsisako teisės į privataus gyvenimo teisinę apsaugą ta apimtimi, kurią nulemia jo daromas nusikaltimas. Nusikalstamai veikai netaikomas žmogaus privataus gyvenimo apsaugos principas (Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. ir 2003 m. kovo 24 d. nutarimai). Šioje baudžiamojoje byloje L. L. ir A. Š. iš J. Z. reikalavo didesnės nei 250 MGL vertės turto iš kurių dalį – 5 000 Eur paėmė 2016 m. spalio 10 d. Visi J. Z. telefonu daryti garso bei telefoninių pokalbių įrašai yra iki 2016 m. rugsėjo 29 d. jam kreipiantis į STT pareigūnus, be pareigūnų įsikišimo, J. Z. šiuos pokalbius pateikė pareigūnams gindamasis nuo vertimo jį daryti nusikaltimą ir šių pokalbių neplatino ar kitaip nepanaudojo tretiesiems asmenims. Tad šiuo konkrečiu atveju teismas, nustatydamas įvykio aplinkybes J. Z. pateiktais telefoniniais įrašais bei garso įrašais remiasi ir laiko leistinu įrodymų šaltiniu, nepažeidžiančiu kaltinamųjų teisių į jų privatų gyvenimą.

Pagal nustatytas aplinkybes kaltinamųjų L. L. ir A. Š. nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (reikalavo didesnės nei 250 MGL vertės kyšio ir dalį šio kyšio – 5 000 Eur priėmė), veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia.

Dėl disponavimo psichotropinėmis medžiagomis

Baudžiamojoje byloje L. L. kaltinamas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį dėl to, jog jis disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis neturėdamas tikslo jų platinti, ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, iš nenustatyto asmens bei nenustatytu laiku įsigijo ir iki 2016 m. spalio 10 d. savo darbo kabinete, esančiame UAB ,,V.“, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – 0,154 g kokaino bei psichotropinės medžiagos – dimetilono (bk-MDDMA) bei naudojamame automobilyje ,,Chevrolet Aveo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – 1,258 gramų kanapių (antžeminių dalių).

L. L. faktines aplinkybes dėl psichotropinių ir narkotinių medžiagų, nurodytų kaltinime, įgijimo ir laikymo pripažino, paaiškindamas, jog draudžiamas medžiagas įsigijo sau, nedidelį kiekį, iš ko įsigijo – nepamena, tikslo platinti neturėjo, tačiau mano, kad jo veiksmai tuo metu užtraukė administracinę atsakomybę, o ne baudžiamąją. Kaltinime nurodytas aplinkybes dėl disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, be L. L. parodymų, patvirtina ir byloje ištirti rašytiniai įrodymai – kratos L. L. biure ir automobilyje protokolai, kuriuose užfiksuotos aplinkybės apie narkotinių ir psichotropinių medžiagų radimą, specialisto išvada, kurioje nurodytos rastų medžiagų rūšys ir kiekiai, bei specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog ant rausvo popierinio lapelio, kuris buvo rastas buteliuke su narkotinėmis medžiagomis, yra trys L. L. rankų pirštų pėdsakai.

L. L. inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymo metu galiojo Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas (toliau – ATPK, galiojo iki 2016 m. gruodžio 31 d.), ir įstatymų leidėjas už nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ir (ar) laikymą neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti nustatė ir baudžiamąją, ir administracinę atsakomybę. Šiuo metu pagal galiojančius teisės aktus už narkotinių ar psichotropinių medžiagų nedidelio kiekio įgijimą ar laikymą numatyta tik baudžiamoji atsakomybė, taigi įstatymų leidėjas atsakomybę už tokio pobūdžio veiksmus sugriežtino.

ATPK 44 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai sutampa su dalimi BK 259 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto baudžiamojo nusižengimo sudėties požymių. Esant tokiai situacijai, kyla BK 259 straipsnio 2 dalies ir ATPK 44 straipsnio 1 dalies normų atribojimo klausimas. Šiuo klausimu teismų praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant, kokia – baudžiamoji ar administracinė – atsakomybė taikytina, turėtų būti atsižvelgiama į padarytos veikos pavojingumą apibūdinančių požymių visumą – narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, rūšį (jos poveikį žmogaus organizmui), kaltininko veiksmų ypatybes, jų atlikimo vietą ir kitas aplinkybes. Spręsdami, kurią atsakomybės rūšį taikyti – ar veiką kvalifikuoti kaip administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 44 straipsnio 1 dalį, ar kaip baudžiamąjį nusižengimą pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – teismai, vertindami padarytos veikos pavojingumą, turi atsižvelgti į objektyviuosius ir subjektyviuosius veikos požymius ir jų kiekybinę bei kokybinę išraišką konkrečioje situacijoje, į padarytos veikos pavojingumą apibūdinančių požymių visumą – narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, rūšį (jos poveikį žmogaus organizmui), kaltininko veiksmų ypatybes, jų aptikimo vietą ir kitas aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-76/2012, 2K-306/2012, 2K-275-895/2015, 2K-77-489/2016).

Pagal byloje nustatytas aplinkybes L. L. ne tik įgijo, bet ir laikė 0,154 g narkotinės medžiagos kokaino, kurios dydis remiantis 2003 m. balandžio 23 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis yra artimas dydžiui, nuo kurio laikoma, jog šios medžiagos kiekis yra didelis (nuo 0,2 g iki 20 g kokaino kiekis laikomas dideliu), be to ši medžiaga kaip ir kitos rastos medžiagos - dimetilono (bk-MDDMA), kurios grynasis kiekis nenustatytas, bei kanapių antžeminės dalys – 1,258 g yra draudžiamos vartoti medicinos tikslais, kas rodo jų didesnį pavojingumą. Pažymėtina ir tai, jog pas L. L. rasta medžiaga - kokainas buvo išskirstyta į du buteliukus, narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys) rastos L. L. automobilyje, iš ko įsigijęs šias medžiagas L. L. teigia nepamenantis, nors kaip nurodo tai buvo pirmas ir vienintelis kartas; L. L. telefoninio pokalbio metu su D. K. aptarinėjo pareigūnų galimybes įrodyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimą, kas vėlgi kelia abejonių dėl to, ar iš tikrųjų šios rastos medžiagos buvo įsigytos tik savo reikmėms. Tačiau nesant jokių kitų duomenų, patvirtinančių šių medžiagų platinimo tikslą, L. L. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 2 dalį kaip baudžiamasis nusižengimas. Teismo vertinimu tokie L. L. veiksmai įsigyjant ir laikant narkotines ir psichotropines medžiagas peržengia pavojingumo ribą, būdingą administraciniam teisės pažeidimui.

Baudžiamojoje byloje STT pareiškė civilinį ieškinį dėl 300 Eur žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu procesinių veiksmų atlikimui buvo panaudoti 5 000 Eur, juos perduodant J. Z. ir kuriuos, kaip nustatyta, A. Š. paėmė iš J. Z. kaip kyšį 2016 m. spalio 10 d., UAB „V.“ (L. L. darbo vietoje) patalpose. Tą pačią dieną siekiant surasti daiktus ir dokumentus buvo atliekamos kratos, kurių metu buvo rasti 4 700 Eur, tačiau likusių 300 Eur surasti nepavyko, nei A. Š., nei L. L. nenurodė, kur juos padėjo ir kam panaudojo.

Posėdžio metu kaltinamieji ieškinį prašė atmesti, nurodė, jog STT prarastos lėšos – 300 Eur, nėra nusikaltimu padaryta žala, kuri turi būti atlyginama remiantis BPK 109 straipsnio nuostatomis.

Bylos nagrinėjimo metu buvo keliamas klausimas dėl to, jog iš 5 000 Eur perduotų J. Z. jis galimai ne visus pinigus perdavė A. Š., tačiau tokia keliama versija paneigta byloje jau paminėtais užfiksuotais duomenimis: 2016 m. spalio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi J. Z. leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus prieš A. Š. ir L. L. (1 t., 143-145 b. l.); J. Z. 2016 m. spalio 10 d. STT patalpose gavęs pinigus (1 t., 169 b. l.) prieš tai juos suskaičiavus ir surašius serijinius numerius bei nufotografavus (1 t., 149-168 b. l.), nešėsi į susitikimą su A. Š., tuo pačiu metu buvo atliekami slapto sekimo veiksmai, kurių metu nenustatyta, jog J. Z. bent kažkokią dalį būtų paėmęs iš duotų pinigų. Galiausiai – pinigų perėmimo metu A. Š. pinigus patikrino juos suskaičiuodamas bei padėjo į stalčių pasakydamas, jog viskas teisingai. Šios aplinkybės užfiksuotos nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokole (1 t., 172-193 b. l.), atlikti veiksmai užfiksuoti vaizdo ir garso priemonėmis (Nr. CD-2-099-17). Iš J. Z. paimtais pinigais vėliau disponavo tiek L. L., tiek A. Š. bei L. L. tėvas A. L., kuris ikiteisminio tyrimo metu pripažino, jog duodavo savo sūnui piniginę su pinigais prekių pirkimui. Taigi tokios aplinkybės įrodo, jog minėti pinigai – 300 Eur buvo paimti ir panaudoti su A. Š. ir L. L. žinia nenustatytoms jų reikmėms. Tačiau teismas sutinka su kaltinamųjų ir jų gynėjų pateikta pozicija, jog šie pinigai negali būti laikomi nusikaltimu padaryta žala ir negali būti atlyginama kaip tai numato BPK 109 straipsnio nuostatos. Todėl STT pateiktas civilinis ieškinys atmetamas.

Prokuroras baigiamųjų kalbų metu STT civilinį ieškinį prašė palikti nenagrinėtu, o 300 Eur pripažinti proceso išlaidomis ir jas priteisti iš kaltinamųjų. Visgi teismas nesutinka ir su tokiu pateiktu prokuroro prašymu. Šioje byloje taikant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus buvo panaudoti pinigai – 5 000 Eur nusikalstamos veikos darymui, kuriuos kaip kyšį paėmė veikdami bendrininkų grupe A. Š. ir L. L. bei vėliau juos tarpusavyje pasidalino. Nusikalstamos veikos atveju (neatliekant nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų) šie pinigai būtų laikomi iš nusikalstamos veikos gautu rezultatu ir remiantis BK 72 straipsnio nuostatomis konfiskuotini. Analogiškai turi būti sprendžiamas klausimas ir šiuo atveju: t. y. A. Š. ir L. L. paėmė 5 000 Eur kyšį ir iš jų ikiteisminio tyrimo pareigūnams nebuvo grąžinta 300 Eur, tiesiogiai pinigus paėmė A. Š., kuriuos vėliau pasidalino su L. L., t.y. gavo materialinės naudos iš šios nusikalstamos veikos, tad 300 Eur konfiskuotini kaip nusikalstamos veikos rezultatas, konfiskuojant ir priteisiant šią solidariai iš nusikalstamos veikos bendrininkų – A. Š. ir L. L..

Bausmės skyrimas, kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis L. L. padarė 1 sunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 5 d.), numatytą BK 225 straipsnio 3 dalyje ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje. Nusikalto Lietuvos Respublikoje būdamas neteistu, tačiau teistas Vokietijoje už nešaunamojo ginklo gabenimą 800 Eur bauda, baudą sumokėjęs 2017 m. gruodžio 29 d. (7 t., 147-149 b. l., 9 t., 50-52, 54 b. l.), baustas administracine tvarka ir turintis galiojančių nuobaudų (7 t., 150-155 b. l.), UAB „Socialiniai ir sveikatos projektai“ Ąžuolyno klinikoje lankėsi psichiatro konsultacijoms (6 t., 160 b. l.), tačiau nenustatyta, jog jis sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar kitu laikinu psichikos sutrikimu, kas turėtų esminės įtakos asmens gebėjimui suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (6 t., 174 b. l.), dirbantis UAB „V.“ direktoriumi, vedęs, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1d. 1p.). Nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia ir siekiant asmeninės naudos.

L. L. padaryto sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 225 straipsnio 3 dalyje, straipsnio sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimo bausmė nuo dvejų iki aštuonerių metų. L. L. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, straipsnio sankcija numato alternatyvias bausmės rūšis, skirtinas už baudžiamąjį nusižengimą.

Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui, L. L. asmenybę, teismas daro išvadą, jog L. L. skirtina už sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 225 straipsnio 3 dalyje padarymą, mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmė. Už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina bauda, mažesnio dydžio nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Paskirtos bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu taikant bausmių apėmimą, nes padarytos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą.

L. L. atžvilgiu atliekamo ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo metu iki 2017 m. spalio 5 d. galiojo BK 75 straipsnio nuostatos, numatančios galimybę atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir už sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą, jei asmuo nuteisiamas ne didesne nei 4 metų laisvės atėmimo bausme. Teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, vertina visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padarytomis veikomis, tiek su kaltinamojo asmenybe, t. y. nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį, laipsnį, kaltinamojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Kaip matyti iš bylos duomenų L. L. po šių nusikalstamų veikų daugiau nusikalstamų veikų nėra padaręs, kaip paminėta yra dirbantis, vedęs, turi ir augina dvi mažametes dukras (9 t., 55-56 b. l.), Lietuvos Respublikoje teisiamas pirmą kartą, Vokietijoje paskirtą baudą yra sumokėjęs, byloje nėra duomenų, kurie itin neigiamai charakterizuotų L. L.. Taigi teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, visgi mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą maksimaliam 3 (trejų) metų terminui (BK 75 str.) skiriant atitinkamus įpareigojimus. Atsižvelgiant į tai, kad L. L. nusikalstamą veiką padarė atlikdamas užimamas pareigas, turėdamas aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, teikė teisines paslaugas (dirbo bankroto administratoriumi), į tai, kad veikdamas kartu su A. Š. reikalavo didesnės nei 250 MGL vertės kyšio, padarė sunkų nusikaltimą, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, savo elgesio kritiškai nevertina, dėl to jam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 67 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktuose – teisės dirbti teisinį darbą, numatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. 841 patvirtintame Teisinių pareigybių sąraše (Žin., 1998, Nr. 62-1791; 2002, Nr. 82-3524), atėmimas 4 (ketverių) metų laikotarpiui (BK 68² str.) ir maksimalaus dydžio įmoka – 25 MGL (BK 71 straipsnio redakcija, galiojusi veikos padarymo metu) į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teismo požiūriu būtent tokia bausmė L. L. (laisvės atėmimo bausmė su baudžiamojo poveikio priemonių ir įpareigojimų skyrimu, taikant BK 75 straipsnio nuostatas) nagrinėjamu atveju atitinka teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Kaltinamasis L. L. buvo laikinai sulaikytas 2016 m. spalio 10 d. ir jam taikyta kardomoji priemonė - suėmimas iki 2016 m. spalio 19 d. (6 t., 4, 5, 82-86, 88-90 b. l.). Vadovaujantis BK 66 straipsniu realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju šis laikas įskaitytinas į paskirtos laisvės atėmimo bausmė laiką.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (6 t., 88-89 b. l.), pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.

Kaltinamasis A. Š. padarė 1 sunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 5 d.), numatytą BK 225 straipsnio 3 dalyje. Neteistas (7 t.,142 b. l.), baustas administracine tvarka (7 t., 143-146 b. l.), užsiimantis privačia advokato praktika, vedęs (7 t., 24 b. l.), auginantis dvi dukras (7 t., 25, 26 b. l.), nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1d. 1p.). Nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia ir siekiant asmeninės naudos.

Kaip jau paminėta sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 225 straipsnio 3 dalyje, straipsnio sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų.

Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui, A. Š. asmenybę, teismas daro išvadą, jog A. Š. skirtina už sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 225 straipsnio 3 dalyje padarymą, mažesnės nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmė. Kaip jau minėta, ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo metu iki 2017 m. spalio 5 d. galiojo BK 75 straipsnio nuostatos, numatančios galimybę atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir už sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą, jei asmuo nuteisiamas ne didesne nei 4 metų laisvės atėmimo bausme.

Teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, kaip jau paminėta vertina visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padarytomis veikomis, tiek su kaltinamųjų asmenybėmis, t. y. nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį, laipsnį, kaltinamųjų asmenybių teigiamas ir neigiamas savybes, jų elgesį visuomenėje, polinkius, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. A. Š. kaip ir L. L., po šios nusikalstamos veikos daugiau nusikalstamų veikų nėra padaręs, kaip paminėta yra dirbantis, vedęs, byloje nėra duomenų, kurie itin neigiamai charakterizuotų A. Š.. Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą maksimaliam 3 (trejų) metų terminui (BK 75 str.), skiriant atitinkamus įpareigojimus. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamą veiką A. Š. padarė užimamų pareigų pagrindu, būdamas advokatu ir teikdamas teisines paslaugas, kad buvo reikalaujama didesnės nei 250 MGL vertės kyšio, kad kritiškai savo elgesio nevertina, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, dėl to jam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 67 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktuose – teisės dirbti teisinį darbą, numatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. 841 patvirtintame Teisinių pareigybių sąraše (Žin., 1998, Nr. 62-1791; 2002, Nr. 82-3524) (BK 68² str.), atėmimas 4 metų laikotarpiui, ir maksimalaus dydžio įmoka – 25 MGL (BK 71 straipsnio redakcija, galiojusi veikos padarymo metu) į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teismo požiūriu tokia bausmė A. Š. (laisvės atėmimo bausmė su baudžiamojo poveikio priemonių ir įpareigojimų skyrimu, taikant BK 75 straipsnio nuostatas) nagrinėjamu atveju atitinka teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Atsižvelgiant į tai, kad A. Š. taikoma baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti teisinį darbą atėmimas 4 metams, o A. Š. kaip advokato įgaliojimai šiuo metu nėra panaikinti, apie priimtą sprendimą informuotina Lietuvos Respublikos advokatų taryba.

Kaltinamasis A. Š. buvo laikinai sulaikytas nuo 2016 m. spalio 10 d. iki 2016 m. spalio 12 d. (7 t., 5, 6, 21, 22 b. l.). Vadovaujantis BK 66 straipsniu šis laikas realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju įskaitytinas į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (7 t., 29-34 b. l.), pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:

kratos L. L. darbo vietoje UAB „V.“ (duomenys neskelbtini), paimti dokumentai, susiję su BMB „R. G.“ pridėti prie baudžiamosios bylos ir saugomi kartu su byla pakete Nr. 0228339 (dokumentų kopijos, 3 t., 105-194 b. l., 4 t., 1-76 b. l.);kratos A. Š. automobilyje ,,Mercedes Benz E200“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), paimti dokumentai, susiję su BMB ,,R. G.“ pridėti prie baudžiamosios bylos ir saugomi kartu su byla voke Nr. 6412 (dokumentų kopijos, 3 t., 7-11, 27-33 b. l.);kratos A. Š. darbo kabinete advokato kontoroje, (duomenys neskelbtini), paimti dokumentai, susiję su BMB ,,R. G.“ pridėti prie baudžiamosios bylos ir saugomi kartu su byla voke Nr. 6428 (dokumentų kopijos, 3 t., 41-92 b. l.);trys elektroninės laikmenos (kompaktiniai diskai ,,digidata“) su L. L. telefono duomenų kopija; dviejų SIM kortelių duomenų kopijomis; XRY programa minėtų duomenų peržiūrai, 3 vnt., supakuota voke Nr. 6427, pridėta prie baudžiamosios bylos ir saugoma kartu su byla (apžiūra, 6 t., 30-32 b. l.);priedai prie slapto sekimo protokolo – dvi elektroninės laikmenos (kompaktiniai diskai ,,acme“) Nr. 18-06-336, Nr. 18-06-330 su vaizdo įrašais, 2 vnt., supakuota voke Nr. 6426, pridėta prie baudžiamosios bylos ir saugoma kartu su byla (apžiūra, 2 t., 9-12 b. l.);priedas prie nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokolų – elektroninė laikmena (kompaktinis diskas ,,Verbatim“) Nr. CD-2-099-17 su garso ir vaizdo įrašais, 1 vnt. (1 t., 172-193 b. l.), priedas prie elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo – elektroninė laikmena (kompaktinis diskas ,,acme“) Nr. 18-06-580, 1 vnt. (2 t., 49-64, 30-38 b. l.), elektroninė laikmena (kompaktinis diskas ,,Titanum“), kuriame yra garso įrašas darytas STT kabinete, kuriame buvo atliekami techniniai darbai po A. Š. sulaikymo 2016 m. spalio 10 d., 1 vnt., pridėti prie baudžiamosios bylos ir saugomi kartu su byla voke Nr. 6425;priedas prie L. L. telefono ,,Samsung“ 2017 m. rugsėjo 19 d. apžiūros protokolo – elektroninė laikmena (kompaktinis diskas ,,Verbatim“) su garso įrašais, 1 vnt. (4 t., 185-189 b. l.), J. Z. pateikti garso įrašai – elektroninė laikmena (kompaktinis diskas ,,maxell“), 1 vnt. (1 t., 71-73 b. l.), pridėti prie baudžiamosios bylos ir saugomi kartu su byla voke Nr. 6424;priedas prie A. Š. 2016 m. spalio 10 d. asmens kratos protokolo – elektroninė laikmena (kompaktinis diskas ,,Verbatim“), 1 vnt. (7 t., 7-9 b. l.), priedas prie A. Š. automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. spalio 10 d. kratos protokolo – elektroninė laikmena (kompaktinis diskas ,,Titanum“), 1 vnt. (1 t., 71-73 b. l.), priedas prie 2016 m. spalio 10 d. kratos A. Š. darbo vietoje advokato kontoroje, (duomenys neskelbtini), protokolo – dvi elektroninės laikmenos (kompaktiniai diskai ,,Titanum“), 2 vnt. (3 t., 41-45 b. l.), priedas prie 2016 m. spalio 11 d. įtariamojo A. Š. apklausos protokolo – elektroninė laikmena (kompaktinis diskas ,,extreme“) su garso įrašu, 1 vnt. (7 t., 57-61 b. l.), priedas prie 2016 m. spalio 26 d. įtariamojo A. Š. papildomos apklausos protokolo – elektroninė laikmena (kompaktinis diskas ,,extreme“) su garso įrašu, 1 vnt. (7 t., 62-66 b. l.), pridėti prie baudžiamosios bylos ir saugomi kartu su byla voke Nr. 6423;elektroninė laikmena (kompaktinis diskas ,,Verbatim“), kurioje yra STT vaizdo kameromis 2016 m. spalio 10 d. užfiksuoto vaizdo įrašo kopija, 1 vnt. (2 t., 171 b. l.), priedas prie 2016 m. spalio 25 d. įtariamojo A. Š. ir liudytojo A. L. akistatos protokolo – elektroninė laikmena (kompaktinis diskas ,,digidata“) Nr. 22-14-168 su garso bei vaizdo įrašu, 1 vnt. (7 t., 72-74 b. l.), pridėti prie baudžiamosios bylos ir saugomi kartu su byla voke Nr. 6422, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini prie baudžiamosios bylos kaip nusikalstamų veikų tyrimo medžiaga.

Kietasis diskas ,,Seagate“, s/n 5PTOFHC8, supakuotas pakete Nr. HA 7580155, paimtas UAB ,,V.“ (duomenys neskelbtini), iš L. L. darbo vietos kompiuterio, pridėtas prie baudžiamosios bylos ir saugomas kartu su byla (apžiūra, 4 t., 87-89 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas L. L..

Kiti daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kurie perduoti saugojimui į STT saugyklą pagal 2017 m. lapkričio 3 d. kvitą Nr. L-01-7344 (5 t., 27-29 b. l.):

popierinis paketas prie specialisto išvados Nr. 140-(5002)-181-6800, kuriame supakuoti paketai HB1808816, HB1808810, HB1808811, 1 vnt.;popierinis paketas prie specialisto išvados Nr. 140-(5002)-IS1-1135 (L. L. seilių pavyzdžiai) 1 vnt.;popierinis paketas prie specialisto išvados Nr. 140-(5002)-IS1-5701, kuriame yra 2 plastikiniai uždaromi maišeliai su milteliais, plastikinis uždaromas maišelis su kanapėmis, plastikinis uždaromas maišelis su rudos spalvos augalinės kilmės medžiaga, 6 tuščios cigaretės, plastikinis indelis „Optima linija“, 1 vnt., nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

padarius nusikaltimą, numatytą BK 225 straipsnio 3 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti 50 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę ir nustatyti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje.

Vadovaujantis BK 68² straipsniu L. L. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti teisinį darbą, numatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. 841 patvirtintame Teisinių pareigybių sąraše (Žin., 1998, Nr. 62-1791; 2002, Nr. 82-3524), atėmimą 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis BK 71 straipsniu skirti L. L. baudžiamojo poveikio priemonę – 25 MGL (BK 71 straipsnio redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d.) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju į bausmės laiką įskaityti L. L. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2016 m. spalio 10 d. iki 2016 m. spalio 19 d..

L. L. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 225 straipsnio 3 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje.

Vadovaujantis BK 68² straipsniu A. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti teisinį darbą, numatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. 841 patvirtintame Teisinių pareigybių sąraše (Žin., 1998, Nr. 62-1791; 2002, Nr. 82-3524), atėmimą 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis BK 71 straipsniu skirti A. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – 25 MGL (BK 71 straipsnio redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d.) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju į bausmės laiką įskaityti A. Š. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. spalio 10 d. iki 2016 m. spalio 12 d..

A. Š. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Specialiųjų tyrimų tarnybos pareikštą ieškinį atmesti.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi konfiskuoti 300 Eur (tris šimtus eurų) kaip nusikalstamos veikos rezultatą ir šią sumą solidariai išieškoti iš A. Š. ir L. L..

Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:

kratos L. L. darbo vietoje UAB „V.“ (duomenys neskelbtini), paimtus dokumentus, susijusius su BMB „R. G.“ saugomus kartu su byla pakete Nr. 0228339;kratos A. Š. automobilyje ,,Mercedes Benz E200“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), paimtus dokumentus, susijusius su BMB ,,R. G.“ saugomus kartu su byla voke Nr. 6412;kratos A. Š. darbo kabinete advokato kontoroje, (duomenys neskelbtini), paimtus dokumentus, susijusius su BMB ,,R. G.“, saugomus kartu su byla voke Nr. 6428;tris elektronines laikmenas (kompaktiniai diskai ,,digidata“) su L. L. telefono duomenų kopija; dviejų SIM kortelių duomenų kopijomis; XRY programą minėtų duomenų peržiūrai, 3 vnt., supakuotas voke Nr. 6427, saugoma kartu su byla;priedus prie slapto sekimo protokolo – dvi elektronines laikmenas (kompaktinius diskus ,,acme“) Nr. 18-06-336, Nr. 18-06-330 su vaizdo įrašais, supakuotas voke Nr. 6426, saugoma kartu su byla;priedą prie nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokolų – elektroninę laikmeną (kompaktinį diską ,,Verbatim“) Nr. CD-2-099-17 su garso ir vaizdo įrašais, 1 vnt., priedą prie elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo – elektroninę laikmeną (kompaktinis diskas ,,acme“) Nr. 18-06-580, 1 vnt., elektroninę laikmeną (kompaktinis diskas ,,Titanum“), su garso įrašu, darytu STT kabinete, atliekant techninius darbus po A. Š. sulaikymo 2016 m.spalio 10 d., 1 vnt., saugoma kartu su saugomi kartu su byla voke Nr. 6425;priedą prie L. L. telefono ,,Samsung“ 2017 m. rugsėjo 19 d. apžiūros protokolo – elektroninę laikmeną (kompaktinį diską ,,Verbatim“) su garso įrašais, 1 vnt., J. Z. pateiktus garso įrašus – elektroninę laikmeną (kompaktinį diską ,,maxell“), 1 vnt. saugomas kartu su byla voke Nr. 6424;priedą prie A. Š. 2016 m. spalio 10 d. asmens kratos protokolo – elektroninę laikmeną (kompaktinį diską ,,Verbatim“), 1 vnt., priedą prie A. Š. automobilio Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2016 m. spalio 10 d. kratos protokolo – elektroninę laikmeną (kompaktinį diską ,,Titanum“) 1 vnt., priedą prie 2016 m. spalio 10 d. kratos A. Š. darbo vietoje advokato kontoroje, (duomenys neskelbtini), protokolo – dvi elektronines laikmenas (kompaktinius diskus ,,Titanum“), priedą prie 2016 m. spalio 11 d. įtariamojo A. Š. apklausos protokolo – elektroninę laikmeną (kompaktinį diską ,,extreme“) su garso įrašu, 1 vnt., priedą prie 2016 m. spalio 26 d. įtariamojo A. Š. papildomos apklausos protokolo – elektroninę laikmeną (kompaktinį diską ,,extreme“) su garso įrašu, 1 vnt. saugomas kartu su byla voke Nr. 6423;elektroninę laikmeną (kompaktinį diską ,,Verbatim“), su 2016 m. spalio 10 d. užfiksuoto vaizdo įrašo kopija, 1 vnt., priedą prie 2016 m. spalio 25 d. įtariamojo A. Š. ir liudytojo A. L. akistatos protokolo – elektroninę laikmeną (kompaktinį diską ,,digidata“) Nr. 22-14-168 su garso bei vaizdo įrašu, 1 vnt., saugomas kartu su byla voke Nr. 6422, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie baudžiamosios bylos kaip nusikalstamų veikų tyrimo medžiagą.

Kietąjį diską ,,Seagate“, s/n 5PTOFHC8, supakuotą pakete Nr. HA 7580155, paimtą UAB ,,V.“ (duomenys neskelbtini), iš L. L. darbo vietos kompiuterio, pridėtą prie baudžiamosios bylos ir saugomą kartu su byla, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti L. L..

Kitus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, kurie perduotus saugojimui į STT saugyklą pagal 2017 m. lapkričio 3 d. kvitą Nr. L-01-7344:

popierinį paketą prie specialisto išvados Nr. 140-(5002)-181-6800, kuriame supakuoti paketai HB1808816, HB1808810, HB1808811 (tyrimui pateiktos psichotropinės medžiagos buteliukuose ir pakete);popierinį paketą prie specialisto išvados Nr. 140-(5002)-IS1-1135 (L. L. seilių pavyzdžiai);popierinį paketą prie specialisto išvados Nr. 140-(5002)-IS1-5701 bei jame esančius 2 plastikinius uždaromus maišelius su milteliais, plastikinį uždaromą maišelį su kanapėmis, plastikinį uždaromą maišelį su rudos spalvos augalinės kilmės medžiaga, 6 tuščias cigaretes, plastikinį indelį „Optima linija“, 1 vnt., nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendžio nuorašą išsiųsti Lietuvos Respublikos advokatų tarybai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.