Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Justas Namavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo (šiuo metu nuteistojo) A. Š. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties, kuria netenkintas jo prašymas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartį, kuria jam paskirta 15 MGL (750 Eur) dydžio bauda už teismo nurodymų, duotų 2018 m. balandžio 19 d. teisiamajame posėdyje pasitikrinti blaivumą, nevykdymą ir už nedalyvavimą 2018 m. gegužės 10 d. teismo posėdyje be pateisinamos priežasties.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą Nr. 1-111-898/2018, kurioje L. L. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 225 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, o A. Š. – pagal BK 225 straipsnio 3 dalį, ir 2018 m. balandžio 19 d. 13 val. teismo posėdyje įtaręs, kad kaltinamasis A. Š. neblaivus, o iškvietus policijos pareigūnus patikrinti jo blaivumą, šis atsisakė pasitikrinti blaivumą tiek alkotesteriu, tiek kreipiantis į gydymo įstaigą, nenurodydamas jokių priežasčių, taip pat nustatęs, jog į 2018 m. gegužės 10 d. 13 val. teismo posėdį kaltinamasis neatvyko be pateisinamos priežasties, 2018 m. gegužės 18 d. nutartimi A. Š. paskyrė 15 MGL dydžio baudą. Tokią išvadą teismas pagrindė tuo, kad kaltinamojo, kaip profesionalaus teisininko, veiksmai, susiję su teismo įpareigojimų nevykdymu, reikalingų pažymų nepateikimu iš gydymo įstaigų, neatvykimu į teismo posėdį be pateisinamų priežasčių, rodo nepagarbą teismui, be to, dėl aptartų jo veiksmų buvo skelbiamos pertraukos ir vilkinamas baudžiamosios bylos nagrinėjimas. Kaltinamasis A. Š., nesutikdamas su jo nubaudimu, 2018 m. birželio 4 d. kreipėsi su prašymu į teismą, prašydamas panaikinti jam paskirtą baudą. Prašyme kaltinamasis tvirtino, kad teismas netinkamai ir šališkai prieš jį taikė BPK 20 ir 163 straipsnių nuostatas bei nepagrįstai skyrė baudą. Kaltinamasis laikėsi pozicijos, kad jo veiksmuose nėra BPK 163 straipsnyje įtvirtintų požymių, taip pat byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių jo neblaivumą.Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs paminėtą kaltinamojo A. Š. prašymą dėl baudos panaikinimo, 2018 m. liepos 19 d. nutartimi jį atmetė. Visų pirma, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad A. Š. bauda skirta ne todėl, jog jis teismo posėdyje dalyvavo galimai būdamas neblaivus, bet dėl to, kad atsisakė pasitikrinti blaivumą. Antra, teismas pastebėjo, kad kaltinamajam bauda paskirta vadovaujantis BPK 163 straipsniu, reglamentuojančiu procesinių prievartos priemonių skyrimą, jei nevykdomi teisėti teismo nurodymai ar trukdoma nagrinėti baudžiamąją bylą. Taikant šią teisės normą yra vertinamas proceso dalyvio elgesys baudžiamojo proceso metu, o ne pagal BPK 20 straipsnį sprendžiamas jo kaltės klausimas. Trečia, teismas įvertino A. Š. elgesį teisiamojo posėdžio metu (jo atsisakymą pasitikrinti blaivumą, per nustatytą terminą bei nepateikimą teismui pažymos apie savo blaivumą / neblaivumą), taip pat neatvykimo į kitą teisiamąjį posėdį priežastis (nurodytą aplinkybę, kad negali posėdyje dalyvauti dėl ligos, tačiau nustatytos formos pažymos apie savo ligą taip ir nepateikė). Teismas akcentavo, kad dėl nurodytų kaltinamojo veiksmų negalėjo iki galo vykti 2018 m. balandžio 19 d. posėdis ir neįvyko iš anksto suplanuotas 2018 m. gegužės 10 d. posėdis. Todėl teismas sprendė, kad A. Š. pagrįstai paskirta bauda, kurios dydis yra per pusę mažesnis nei galimos skirti baudos maksimumas. Skunde A. Š., nesutikdamas su Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartimi, prašo ją panaikinti arba sumažinti jam paskirtą baudą. Skunde A. Š. iš esmės dėsto analogiškus argumentus kaip ir prašyme dėl baudos panaikinimo. A. Š. papildomai nurodo, kad jo sutuoktinė nedirba, yra užsiregistravusi darbo biržoje, jis vienas išlaiko 4 asmenų šeimą (viena dukra studijuoja, kita eina i mokyklą, yra nepilnametė), moka 700 Eur dydžio paskolą bankui.Kaltinamojo (šiuo metu nuteistojo) A. Š. skundas atmestinas. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktus, reikšmingus sprendžiant klausimą dėl A. Š. pritaikytos prievartos priemonės – baudos – (ne)panaikinimo, baudžiamojo proceso įstatymo aiškinimo ir taikymo klaidų nepadarė (BPK 20 straipsnis, 163 straipsnio 1 ir 4 dalys).BPK 163 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad <...> bet koks asmuo, nevykdantis <...> teismo teisėtų nurodymų, duodamų remiantis šiuo kodeksu ar kitais įstatymais, ar trukdantis tirti bei nagrinėti baudžiamąją bylą, gali būti nubaustas iki 30 MGL dydžio bauda <...>. Teisę skirti baudą turi <...> teismas <...>. Įtariamasis ar kaltinamasis šiame straipsnyje nustatyta bauda gali būti nubaustas tik už neatvykimą dalyvauti procese be svarbios priežasties.Byloje nustatyta, kad 2018 m. balandžio 19 d. 13 val. teismo posėdyje bylą nagrinėjančiam teismui kilo abejonių dėl kaltinamojo A. Š. blaivumo. Kaltinamasis neigė esantis neblaivus. Teismui iškvietus policijos pareigūnus, A. Š. atsisakė tikrintis blaivumą. Tuomet teismas pasiūlė A. Š. nuvykti į medicinos įstaigą pasitikrinti ir teismui pateikti pažymą, tačiau kaltinamasis tvirtino nieko nesitikrinsiąs ir nepristatinėsiąs (t. 9, b. l. 27–31). Iš byloje esančio Vilniaus miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) poliklinikos 2018 m. gegužės 8 d. rašto Nr. 5R-841-(1.11) „Dėl A. Š. blaivumo nustatymo“ matyti, kad 2018 m. balandžio 19 d. kaltinamasis lankėsi pas savo šeimos gydytoją ir prašė jo asmens ambulatorinėje kortelėje įrašyti, jog jis yra išgėręs 100 ml „Ramevalio“ mikstūros. Tokį įrašą gydytoja padarė. A. Š. jokių nusiskundimų ir prašymų patikrinti blaivumą neteikė (t. 9, b. l. 40, 41–43). Kaltinamasis 2018 m. gegužės 17 d. 9.10 val. teismo posėdyje paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) klinika pažymų dėl tyrimų neišduoda, kraujo tyrimo blaivumui nustatyti neatliko, kreipėsi į šeimos gydytoją, kuriai nurodė, kokius vaistus vartoja (t. 9, b. l. 62–69). Tačiau, kaip nustatyta pirmiau, A. Š., lankydamasis pas šeimos gydytoją, jokių nusiskundimų nenurodė ir prašymų patikrinti blaivumą nepateikė. Įvertinęs ištirtų aplinkybių visumą, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad aptartos aplinkybės leido žemesniajam teismui konstatuoti, jog kaltinamasis A. Š. neįvykdė teisėtų teismo nurodymų pasitikrinti blaivumą ir teismui pateikti tam tikras pažymas iš gydymo įstaigos (-ų). Aukštesniojo teismo vertinimu, baudžiamąją bylą nagrinėjęs teismas taip pat pagrįstai konstatavo ir tai, kad į A. Š. į 2018 m. gegužės 10 d. 13 val. teismo posėdį neatvyko be pateisinamos priežasties. Svarbios asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastys įstatymo leidėjo nustatytos BPK 37 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose. Nagrinėjamu atveju, priežasčių, kurios pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažintinos svarbiomis kaltinamojo nedalyvavimo baudžiamajame procese, nenustatyta. Nors A. Š. 2018 m. gegužės 17 d. 9.10 val. teismo posėdyje paaiškino (t. 9, b. l. 62–69), kad jis jame nedalyvavo dėl ligos, tačiau šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų nei apygardos, nei apeliaciniam teismui nepateikė. BPK 37 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad viena iš svarbių asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežasčių laikoma ikiteisminio tyrimo įstaigai, prokurorui ar teismui adresuota sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pažyma patvirtinta liga, dėl kurios asmuo negali atvykti pagal šaukimą. Byloje nėra tokios įstatymo leidėjo nustatytos formos pažymos. Todėl nėra pagrindo formuoti išvadą, kad kaltinamasis į 2018 m. gegužės 10 d. 13 val. teismo posėdį neatvyko dėl priežasties, įtvirtintos BPK 37 straipsnio 1 dalies 5 punkte.

10.BPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Teismo darbas turi būti racionalus ir veiksmingas, proceso dalyviams negali būti leidžiama netinkamai naudotis savo procesinėmis teisėmis, vilkinti procesą. Teisėjas, vadovaudamas procesui, likdamas nešališkas, nepažeisdamas rungimosi ir kitų baudžiamojo proceso principų, turi kontroliuoti proceso dalyvių veiksmus procese, siekdamas, kad procesas vyktų koncentruotai ir ekonomiškai (BPK 242¹ straipsnio 1 dalis). A. Š., atsisakydamas pasitikrinti blaivumą, nepristatydamas teismui įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių jo blaivumą bei ligą, neatvykdamas į teismą, parodė nepagarbą teismui, sugaišino kitų byloje dalyvaujančių asmenų laiką, sudarydamas prielaidas proceso dalyviams manyti, jog vilkinamas baudžiamosios bylos nagrinėjimas. Antai, kiekvienas asmuo savo teisėmis turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, užtikrinti, jog byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką, nes tik tokiu būdu garantuojamas teisinių santykių stabilumas, įgyvendinamas teisinio saugumo principas.

11.Apibendrinus tai, kas išdėstyta, spręstina, kad BPK 163 straipsnyje nustatyta procesinė prievartos priemonė – bauda – A. Š. taikyta pagrįstai. Ir nors 15 MGL dydžio bauda yra ganėtinai griežta, ji adekvati padarytam pažeidimui, ir apygardos teismas ją skirdamas savo diskrecijos ribų neviršijo.

12.A. Š. skunde suformulavo ir alternatyvų prašymą sumažinti jam paskirtą 15 MGL dydžio baudą, įvertinus jo šeimos pajamas, turimus finansinius įsipareigojimus, išlaikytinių skaičių. Kadangi A. Š. prie skundo nepridėjo šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų, todėl teismas nesvarsto klausimo dėl jam apskųstąja nutartimi paskirtos baudos sumažinimo minėtais pagrindais.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 441 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti kaltinamojo (šiuo metu nuteistojo) A. Š. skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartį.