Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-11-21 · Civilinė byla Nr. e2A-1390-640/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-21
Bylos Nr.
e2A-1390-640/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-14590-2018-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Eglė Surgailienė, Andrutė Kalinauskienė
Ieškovas
K. V.
Atsakovas
M. A. K.
Trečiasis asmuo
K. S., E. U., L. M.-V., V. J. B., R. S., UAB „Naujamiesčio būstas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1390-640/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14590-2018-9Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.20. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Eglės Surgailienės, Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. V. ieškinį atsakovei M. A. K. dėl savavališkai pastatytos sienos su durimis nugriovimo, tretieji asmenys K. S., E. U., L. M.-V., V. J. B., R. S., UAB „Naujamiesčio būstas“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovas patikslintu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę savo lėšomis per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti be bendraturčių sutikimo įrengtą sieną su durimis, esančią pastate (duomenys neskelbtini), laiptinės aikštelėje tarp antro aukšto ir pusaukščio bei laiptatakių. Atsakovei neįvykdžius įpareigojimo, leisti ieškovui pačiam likviduoti savavališkai įrengtą sieną su durimis, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovės. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad ieškovui bendrosios jungtinės nuosavybė teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovei priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovė savavališkai, be kitų bendraturčių sutikimo, laiptinės aikštelėje tarp antro aukšto ir pusaukščio bei laiptų pastatė sieną su rakinamomis durimis. Atsakovė šias duris naudoja kaip įėjimą į jai nuosavybės teise priklausantį butą Nr. 20. Ieškovas teigė, kad toks statinys neatitinka priešgaisrinės saugos reikalavimų, kelia grėsmę ne tik ieškovo ir jo šeimos narių, bet ir pačios atsakovės sveikatai ir gyvybei. Statinys lėmė esminį kitų bendraturčių naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą, pakeitė bendraturčių gyvenimo sąlygas.

Atsiliepimas

2. Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutiko. Pažymėjo, kad durys yra nerakinamos, todėl neatitveria laiptinės dalies, praėjimas yra laisvas. Durys buvo įstatytos siekiant taupyti šilumos energiją, o atitverti laiptai veda tiesiai į atsakovės butą, nėra jokios aikštelės. Ieškovo teisės nėra pažeistos, jis neįrodė, kaip durys trukdo naudotis savo teisėmis. Prašė skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas ir prašymo dėl baudos netenkino.

4. Teismas nurodė, ieškovo teiginiai yra deklaratyvūs, jis negalėjo paaiškinti, kaip statinys faktiškai jam trukdo naudotis savo teisėmis. Ieškovas nėra specialiąsias žinias turintis asmuo ar institucija, kuri galėtų konstatuoti statinio neatitikimą nustatytiems reikalavimams, įrodymai iš tokių asmenų ar institucijų taip pat nebuvo pateikti. Taip pat pažymėjo, kad 2018-03-20 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus Statinio techninės priežiūros patikrinimo akte nustatyta, kad ginčo durys yra laikomos atrakintos, todėl tiek ieškovas, kiti kaimynai, tiek įvairios tarnybos, turi teisę pro jas patekti ant laiptų, vedančių į atsakovės butą. Manytina, kad ieškovas statiniu nepatenkintas subjektyviai, tačiau tai jo teisių nepažeidžia. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nepateikė jokių objektyvių duomenų apie durų įtaką nurodytiems saugumo reikalavimams ar savo teisėms, teismas padarė išvadą, kad ieškovas nepagrindė trukdymo naudotis jo daiktinėmis teisėmis dėl ginčo statinio.

5. Teismas nurodė, jog ieškinio pareiškimas dėl tariamo ieškovo teisių pažeidimo, nors ir pripažintinas nepagrįstu, nelaikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, todėl atsakovės prašymo dėl baudos skyrimo ieškovui netenkino.

6. Vadovaudamasis CPK 93 straipsnio l dalimi iš ieškovo atsakovei priteisė 750 EUR bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

7. Ieškovas K. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti: įpareigoti atsakovę M. A. K. savo lėšomis per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti be bendraturčių sutikimo įrengtą sieną su durimis, esančią pastate (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas kadastrinių matavimų plane 3A2p, laiptinės aikštelėje tarp antro aukšto ir pusaukščio bei laiptatakių, o atsakovei neįvykdžius teismo įpareigojimo per nustatytą terminą, suteikti ieškovui teisę pačiam likviduoti savavališkai įrengtą sieną su durimis, esančią pastate (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas kadastrinių matavimų plane 3A2p, laiptinės aikštelėje tarp antro aukšto ir pusaukščio bei laiptatakių, pasitelkiant tokius darbus atliekančių trečiųjų asmenų pagalbą, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovės, priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 150,00 EUR sumokėto žyminio mokesčio.

8. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Šalies argumentai

8.1. Apeliantas nurodo, jog teismas savo sprendime neteisėtai nurodė, kad ieškovas privalo įrodyti savo teisių pažeidimą ir nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą ieškovui. Atsakovė sieną su durimis laiptinės aikštelėje tarp antro aukšto ir pusaukščio pastatė savavališkai, neturint bendraturčių sutarimo (CK 4.75 str.). Sienos (pertvaros) įrengimo faktas yra konstatuotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto skyriaus administravimo skyriaus 2017-01-04 Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktu Nr. A357-98/17(2.9.2.8-UK9). Pastatydama sieną be kitų bendraturčių sutikimo, atsakovė pažeidė ieškovo bei kitų bendraturčių nuosavybės teisę bei teisę bendrąjį turtą valdyti ir naudoti balsų dauguma. Atsakovė byloje turėjo pateikti įrodymus, jog jos elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Tačiau Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad būtų prašiusi bendraturčių leisti jai atlikti paprastąjį remontą ir pastatyti sieną (pertvarą) laiptinėje tarp antro aukšto ir pusaukščio.

8.2. Teismas savo sprendime nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad atsakovė buvo įsipareigojusi pašalinti savavališkai pastatytas duris iki 2017 metų birželio 30 dienos. Atsakovė nepašalinusi savavališkai pastatytų durų iki nurodyto termino, pažeidė ieškovo ir kitų bendraturčių teisėtą lūkestį, kad bendrasis turtas bus valdomas ir naudojamas bendru sutarimu.

8.3. Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas savo sprendime daro nepagrįstą išvadą, kad apie tai, jog ieškovas nėra specialiąsias žinias turintis asmuo ar institucija, kuri galėtų konstatuoti statinio neatitikimą nustatytiems reikalavimams, įrodymai iš tokių asmenų ar institucijų taip pat nebuvo pateikti. Nurodo, jog statinio naudotojo pareiga rūpintis savo turtu kyla iš įstatymo. Teisės aktuose statinio naudotojui nėra keliami specialiųjų žinių ar kvalifikaciniai reikalavimai. Atsakovės savavališkai atlikta laiptinės pertvarka lėmė esminį kitų bendraturčių naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą, pakeitė bendraturčių gyvenimo ir veiklos sąlygas, buvusias iki laiptinės pertvarkos, kitaip, nei numato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas.

8.4. Nurodo, jog pagal Statybos įstatymo bei Statybos techninio reglamento reikalavimus, atsakovė pastatydama sieną su durimis padalino namo laiptinę ir suformavo naują patalpą, todėl turėjo vadovautis ir teisės aktais reglamentuojančiais naujų patalpų formavimą.

8.5. Apeliantas teigia, jog teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes teismas savo sprendimu nusprendė ne tik ieškovo ieškinį atmesti, bet ir netenkino atsakovės prašymo dėl baudos ieškovui skyrimo. Todėl teismo sprendimas priteisit visas atsakovės išlaidas iš ieškovo yra nepagrįstas ir nemotyvuotas.

Atsiliepimas

9. Atsakovė M. A. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

10. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

Atsiliepimas

10.1. Atsakovė nurodo, jog teismas teisingai nurodė, jog ieškovas neįrodė savo teisių pažeidimo ir nenurodė, kaip jo teises pažeidžia pastatytas statinys. Nurodo, jog ieškovo reikalavimai kyla ne iš teisių pažeidimo, o iš piktnaudžiavimo procesu. Atsakovė nurodo, jog ieškovo pretenzijos dėl atsakovės buto atliktos rekonstrukcijos galutinai yra išspręstos Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr.eA-1868-502/2018.

10.2. Atsakovė pažymi, jog ginčo durys yra pastatytos prieš daugelį metų ir niekas jai pretenzijų neturėjo. Ieškovas neteisingai interpretuoja teisės normas ir teismų praktiką. Ieškovas nepagrįstai nurodo, jog jis neturėjo įrodyti savo teisių pažeidimo. Pagal kasacinio teismo praktiką, savininkas savo teises gali ginti tuomet, kai jos pažeistos, todėl jis turėjo pagrįsti savo teisių pažeidimą.

10.3. Ginčo durys nepažeidžia jokių priešgaisrinės saugos reikalavimų, nes yra nerakinamos ir gana plačios.

10.4. Atsakovė nurodo, jog bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų rekomenduotinų dydžių. Nurodo, jog prašymas skirti baudą yra procesinio, o ne materialinio pobūdžio, todėl jo atmetimas, nedaro įtakos bylinėjimosi išlaidų paskirstymui.

11. Tretysis asmuo R. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog ginčo durys niekaip nepažeidžia ieškovo teisių, o ieškinys pareikštas tik siekiant terorizuoti ją ir jos motiną – atsakovę šioje byloje.

12. Tretysis asmuo L. M.-V. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį tenkinti. Nurodo, jog atsakovė niekada nesikreipė į namo bendraturčius dėl sutikimo atlikti laiptinės pertvarką atitveriant dalį laiptinės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, „tam, kad kiti bendraturčiai apskritai galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus (rekonstrukciją) inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, statytojas jiems turi savo siekius atskleisti. Pagal įstatymą reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti“.

13. Tretysis asmuo V. J. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį tenkinti. Nurodo, jog visiškai palaiko ieškovo apeliacinį skundą ir nurodo, jog atsakovė niekada nesikreipė į namo bendraturčius dėl sutikimo atlikti laiptinės pertvarką atitveriant dalį laiptinės. Pažymėtina, kad namas turi priestatą (tambūrą), kurio funkcinė paskirtis yra apsaugoti namo laiptinę nuo šalčio.

14. Tretysis asmuo K. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį tenkinti. Nurodo, jog visiškai palaiko ieškovo apeliacinį skundą ir nurodo, jog atsakovė niekada nesikreipė į namo bendraturčius dėl sutikimo atlikti laiptinės pertvarką atitveriant dalį laiptinės. Pažymėtina, kad namas turi priestatą (tambūrą), kurio funkcinė paskirtis yra apsaugoti namo laiptinę nuo šalčio.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

16. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta, todėl pasisakoma tik dėl apeliacinio skundo.

17. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys dėl savavališkai pastatytos sienos su durimis nugriovimo yra atmestas.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

18. Apeliantas savo apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog jis neįrodė savo teisių pažeidimo ir nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą.

19. Byloje nustatyta, jog ieškovui bendrosios jungtinės nuosavybė teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovei priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovė laiptinės aikštelėje tarp antro aukšto ir pusaukščio bei laiptų pastatė sieną su durimis. Ieškovas prašo šį statinį išardyti, nes jis neatitinka priešgaisrinės saugos reikalavimų, kelia grėsmę ne tik ieškovo ir jo šeimos narių, bet ir pačios atsakovės sveikatai ir gyvybei.

20. Kolegija nurodo, jog kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas savo sprendime, ieškovas tik deklaratyviais teiginiais nurodo, jog jo teisės yra pažeidžiamos, tačiau konkrečių savo kaip savininko teisių pažeidimo nenurodė ir nepagrindė.

21. Apelianto argumentai, jog jis neprivalėjo įrodyti, jog jo teisės pažeistos, yra atmestini. Pagal paties apelianto cituojamą teismų praktiką, ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti, kad jis yra turto savininkas bei kad jo teisės yra pažeistos. Todėl ieškovas pareiškęs ieškinį dėl nagrinėjamu atveju turėjo įrodyti, jog jo teisės yra pažeistos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog savo teisių pažeidimo ieškovas neįrodė. Kolegija pritaria tokiems argumentams ir pažymi, jog byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų ieškovo kaip turto savininko teisių pažeidimą. Tretieji asmenys byloje, kurie pateikė atsiliepimus, taip pat tik pakartojo apelianto poziciją, tačiau kuo pasireiškia pažeidimas nenurodė.

22. Skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog atsakovė buvo įsipareigojusi pašalinti savavališkai pastatytas duris iki 2017 metų birželio 30 dienos, yra nepagrįsta. Teismas visus įrodymus byloje vertina pagal vidinį įsitikinimą ir jų pagrindu padaro išvadą (CPK 185 str.). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Kaip matyti, teismas vertino aplinkybes apie tai, ar ginčo durys pažeidžia kitų bendraturčių interesus ir teises ir vadovaudamasis 2018-03-20 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktu konstatavo, jog tiek ieškovas, kiti kaimynai, tiek įvairios tarnybos, turi teisę pro ginčo duris patekti ant laiptų, vedančių į atsakovės butą. Todėl padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas statiniu nepatenkintas subjektyviai, tačiau tai jo teisių nepažeidžia. Kolegija nurodo, jog kiti bendraturčiai savarankiškų reikalavimų byloje nereiškė ir neįrodinėjo, jog jų teisės pažeidžiamos.

23. Apeliantas teigia, jog atsakovės savavališkai atlikta laiptinės pertvarka lėmė esminį kitų bendraturčių naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą, pakeitė bendraturčių gyvenimo ir veiklos sąlygas, buvusias iki laiptinės pertvarkos. Tačiau šių savo argumentų ieškovas nepagrindžia ir neįrodo.

24. Kolegija atkreipia dėmesį, jog atsakovės naujai suformuota patalpa yra teisėtai įregistruota viešame registre. Iš LITEKO duomenų matyti, jog ieškovas buvo inicijavęs bylą dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2013 m. kovo 8 d. sprendimo, kuriuo buvo įregistruoti atsakovei priklausančio buto, (duomenys neskelbtini), pakeitimo duomenys, tačiau ieškovo skundas buvo atmestas (administracinė byla Nr.eI-1046-426/2017). Esant galiojantiems ir nenuginčytiems duomenims viešame registre, preziumuotina, jog atsakovė registruodama savo buto pakeitimus, vadovavosi ir laikėsi teisės aktų reglamentuojančių naujų patalpų formavimą nuostatų.

25. Atmestini apelianto argumentai dėl priteistų iš jo atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidų dydžio. Kolegija pažymi, jog atsakovės byloje pareikštas prašymas skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesu nėra savarankiškas materialinio pobūdžio reikalavimas byloje, todėl atsakovės procesinio pobūdžio prašymo atmetimas, nesudaro pagrindo nukrypti nuo CPK 93 str. 1 d. nurodytos taisyklės, jog atmetus ieškinį, visos kitos šalies patirtos išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Kaip matyti iš bylos, iš ieškovo atsakovės naudai yra priteista 750 Eur išlaidų, kurias sudarė išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Atsakovės prašymas buvo pagrįstas ir pateiktas laiku, priteista suma neviršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatyto dydžio, ieškovo ieškinys buvo atmestas visa apimtimi, todėl apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas byloje, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl procesinės bylos baigties

26. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas, apelianto argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27. Kolegijos vertinimu, kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės procesinio sprendimo rezultatui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ar apeliacinės instancijos teismui išsamiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

28. Teisėjų kolegijai atmetus apeliantės apeliacinį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme įgijo ieškovė, tačiau pastaroji iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos apeliacinės instancijos teismui nepateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidos tarp šalių nepaskirstomos (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys, 98 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimą nepakeistą.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Andrutė Kalinauskienė Eglė Surgailienė Rūta Veniulytė-Jankūnienė