- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-06-28
- Bylos Nr.
- 1-350-1131/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Benetytė
- Kaltinamasis
- K. D.
- Nukentėjusysis
- I. T., P.
- Kategorijos
sekretoriaujant Kamilei Labanauskaitei, Kristinai Juodelytei, Agnei Grinkevičiūtei, Dianai Abent,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis Elektrėnų progimnazijoje, anksčiau neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
K. D. 2020 m. sausio 1 d. apie 3.00 val. viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) namo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,16 prom. girtumas), įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fiziniu smurtu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį: be jokios priežasties puolė I. T., tampydamas ją už striukės gaubto, o P. T. atstūmus jį nuo sesers, ranka pradėjo šį smaugti, po to nukentėjusiajai bandant iškviesti policijos pareigūnus, sudavė per jos ranką, išmušdamas iš rankų mobiliojo ryšio telefoną bei ranka trenkė jai į kaktą, dėl to nukentėjusioji pargriuvo, po to P. T. bandant jį atitraukti nuo sesers, abejomis rankomis sugriebė nukentėjusiuosius už kaklų bei smaugė, savo veiksmais sukeldamas jiems fizinį skausmą.
Šiais savo veiksmais K. D. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 284 straipsnyje.
Kaltinamasis K. D. teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad tai buvo naujųjų metų naktis, apie 3.00 val. R. M. žmona ruošė jam lovą, o jis tuo metu nuėjo į tualetą. Nežino, ar kiti svečiai turėjo nakvoti, neatsimena, ar daugiau lovų buvo paklota. Vartojo alkoholį, suvartojo nedaug. Išgėrė taurę šampano ir dar R. M. kažko jam buvo į taurę įpylęs, nežino ko. Po to G. B.-M. sutrikusi jam pasakė, kad į lauką išėjo R. M. ir kažkas daužė į langus. Jis prisidegė cigaretę ir išėjo į lauką. Eidamas girdėjo necenzūrinius žodžius. Jam priėjus, jį pristūmė prie sienos ir trenkė per veidą. Prieš gaunant smūgį, jis paklausė, kas vyksta, jam pasakė, kad „eik na, neužauga“, po to jam smogė ir viskas. Po pirmo smūgio net nesuprato, kad jam trenkė, susiprotėjo tik po antro smūgio. Jis tiesiog po to stumdamas gynėsi. Pirma jam sudavė, tada prarado kontrolę, tuomet jį stūmė ir stūmimo metu kažkuriuo momentu dar buvo suduota į nosį. Jam sudavė į nosį ir į lūpą, ranką. Jam sudavė I. T.. Jis gavo smūgius su ranka į nosies kairę pusę ir lūpą, gavo du smūgius iš P. T. ir I. T.. Taip pat dar buvo pastumtas. Tuos smūgius, kurie buvo tikslingi į veidą, jis pajuto, jie buvo du. Kai jam pirmą kartą sudavė, jis nesureagavo, po antro smūgio atsigavo ir juos nusistūmė. Jis tuos jį užpuolusius žmones nusistūmė nuo savęs, o R. M. palaikė P. T., ta mergina buvo šiek tiek toliau, nes jis ją nustūmė. P. T. laikė jau po smūgių. Jį stūmė nukentėjusieji, tuo momentu dar jį spaudė P. T. ir L. T., iš viso 4 žmonės buvo. Kai jį pristūmė prie sienos, tuo metu dingo tas ketvirtas buvęs vyras. Laikė tik P. T., tas ketvirtas irgi stūmė, bet kažkuriuo momentu jis dingo. Jį stūmė P. T., L. T., I. T. ir, kaip supranta, dar buvo R. M.. Prieš jį buvo žmonių būrys, jam priėjus sudavė I. T., mergina griebė jam už rankos, kažkas griebė už megztinio. Jį prispaudus prie sienos juos nusistūmė. Jam nusistūmus I. T., ji labai išsigando, nes suprato, kad jis pradėjo reaguoti. Jį prie sienos pristūmė ten, kur stačiakampis namas, yra namo kampas ir yra praėjimas. Šviesa ten krenta nuo gatvės. Ten yra R. M. langai. Pirmas langas yra su žaliuzėmis, kitas langas su grotomis, tarp tų langų viskas ir buvo. Jis tikrai nieko nesužalojo, jei būtų kažką sužalojęs, tai būtų neapsiėję be greitosios. Sunku pasakyti, kodėl jį užpuolė pirmą, o ne R. M., jį pavadino neūžauga, R. M. yra aukštas ir stambus vyras. Muštynės baigėsi, nes jam atsistūmus tie žmonės išsigando. Jam juos atsistūmus jų agresija baigėsi. Ta mergina kažką šaukė ir tiesiog buvo toje vietoje. Nepamena, ar kažkuri mergina skambino policijai. Negirdėjo, kad būtų kviečiama policija. Tada atėjo G. B.-M. ir pakvietė juos į namus. Jie ramiu žingsniu nuėjo, o tie žmonės liko. Jam nuėjus namo, jie liko stovėti. Kai jie užėjo į vidų, jie tada spardė smarkiai langus. Jiems grįžus namo, jie vėl kelias minutes pradėjo daužytis į langus, po to atvyko policija ir prasidėjo aplinkybių aiškinimasis. Kažkas iš jų skambino policijai, po kažkiek laiko baigėsi spardymas, matyt atvažiavo policija. Jis grįžęs nusivalė veidą, lūpa buvo dar šiek tiek patinusi. Pareigūnus kvietė jo draugai. Kvietė dėl to, kad daužė langus. Jis pats pareigūnų nekvietė ir dėl sužalojimų nebūtų kvietęs. Kai atvyko pareigūnai jis sakė, kad dar ketvirtas žmogus buvo, niekas jo neieškojo. Atvykus pareigūnams, policija, išklausiusi nukentėjusiųjų, nutarė jį sulaikyti. Jie atėjo į butą kartu su pareigūnais, pareigūnai jį pasodino į mašiną, pareigūnai dar stovėjo lauke ir kažką kalbėjosi. Dar mergina praeidama jam sakė, kad padarys abdukciją ir jam bus galas. Sėdėdamas automobilyje, tiesiog žiūrėjo pro langą, po to pirštu pabarškino į langą, kad atkreiptų pareigūno dėmesį ir paklaustų, ar važiuos. Galvos automobilyje tikrai niekur netrankė. Policijos automobilyje sėdėjo už vairuotojo. Jam neleido rašyti pareiškimo, nes buvo neblaivus, o nukentėjusiesiems kažkodėl leido. Tikrai viskas nebuvo taip, kaip sako nukentėjusieji. Dėl sužalojimų kreipėsi į ekspertą dieną ar dvi po įvykio. Anksčiau kreiptis negalėjo, nes buvo uždarytas. Būdamas uždarytas sakė, kad yra sužalotas, tačiau niekas į tai dėmesio nekreipė. Tas vakaras buvo toks emocingas, jis papasakojo policijai kaip kas įvyko, nedetalizavo per daug. Nesitikėjo, kad tos detalės bus svarbios. Jis pradėjo pasakoti nuo rūkymo. Jis policijai viską paaiškino kuo greičiau, kad jie surašytų viską. Nieko negali pasakyti dėl įvykio, kai jo gynėjas sumokėjo pinigus nukentėjusiajai kaip žalos atlyginimą. Teisingi parodymai yra tie, kuriuos dabar duoda teisme.
Nukentėjusioji I. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad K. D. nepažįsta. 2020 m. gruodžio 31 d. šventė naujuosius pas brolį (P. T.). Šventė su L. T., jos broliu P. T., L. broliu R. ir vaikais. Apie 3.00 val. brolio ir jo žmonos (L. T.) paprašė palydėti ją iki namų. Ji gyvena netoliese. Buvo trise, kai ėjo namo. Įvykio dieną ji alkoholio nevartojo. P. T. su žmona išgėrė šampano butelį, nebuvo girtas, tačiau šiek tiek išgėręs. Jai bekalbant su brolio žmona, P. T. nukrito ir trenkėsi galva į langą, stodamasis trenkėsi kūnu į tą patį langą su grotomis. Žmona jį pakėlė, einant pro laiptinę atėjo vyras ir paklausė, kodėl jie tranko į langą. Vyrui paaiškino, kad P. T. tiesiog nukrito, jie atsiprašė. Tada iš laiptinės išėjo labai piktas K. D., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, vos ne bėgdamas išėjo ir griebė ją už kapišono, ėmė smaugti iš nugaros. P. T. pradėjo jį traukti nuo jos, o K. D. ėmė smaugti brolį. Iš pradžių ji į muštynes nelindo, bet kai pamatė, kad P. T. yra smaugiamas, jo veidas buvo raudonas, bandė atitraukti K. D.. Prašė to aukšto vyro, kuris išėjo su K. D., kad patrauktų savo draugą, nes ji negali kištis, kadangi yra nėščia. Bandė traukti K. D. nuo brolio, tuomet jis dešine ranka smaugė P. T., ji bandė atitraukti. Puolė K. D., kadangi smaugė jos brolį, paėmė jį už rankos ir traukė į save, prašė paleisti brolį. Nebūtų lindusi, tačiau K. D. labai smaugė jos brolį P. T.. K. D. trenkė jai į veidą ir ji nukrito. Atsistojusi aukštam vyrui pasakė, kad patrauktų savo draugą, nes ji iškvies policiją, tačiau jis nieko nedarė. Kai K. D. ją laikė, ji galėjo jam ranka kažkur į šoną suduoti, bet neatsimena gerai, tačiau per veidą tikrai jam netrenkė bei į nosį nedavė. Kai K. D. ją smaugė, ji bandė kita ranka jį patraukti nuo savęs, todėl galėjo suduoti. Galėjo jam trenkti kaire ranka, kai bandė jį nuo savęs pastumti. Kaktoje buvo mažas guzas po to, kai K. D. jai trenkė. Per dvi dienas praėjo, todėl tyrimo nesidarė. Tada iš laiptinės išėjo vyras su moterimi, tačiau jie irgi nieko nedarė. Po to ji išsitraukė telefoną, pagrasino, kad kvies policiją, o K. D. tuo metu vėl mušėsi su jos broliu. Telefoną išsitraukė, kai K. D. ją paleido, surinko 112 ir pasakė, kad skambins policijai, bet K. D. trenkė jai per ranką ir jai iškrito telefonas. Rinkdama 112 pasakė, kad kviečia policiją, todėl K. D. tą tikrai girdėjo, buvo arti jos. P. T. buvo jai iš kairės pusės. Jie tikrai girdėjo, ką ji sakė. Vyro žmonai pasakė, kad ji surastų telefoną. Ji rado bei iškvietė policiją, informavo, kad atvyksta policija. K. D. norėjo vėl ją pulti, bet jam nepavyko. Puolė jos brolį, o jo žmona priėjo prie K. D. iš nugaros, ėmė jį mušti, šaukti, kad nemuštų jos vyro. Jos brolis buvo visas raudonas, net negalėjo atsakyti, ar jam viskas gerai. Jo kaklas ir veidas buvo raudonas. Kiek atsimena, kraujo nebuvo. L. T. brolis nebuvo išėjęs, ji verkdama nubėgo namo jo pakviesti. Jis nespėjo nieko padaryti ar pasakyti, nes atvažiavo policija. Policiją atvažiavo kelios minutės po iškvietimo, jie sakė, kad tuo metu netoliese buvo, todėl taip greitai ir atvažiavo. Kai brolio žmona pasakė, kad atvažiuoja policija, K. D. paleido P. T. ir su savo draugu išėjo. Policija paklausė, kur visi, ji atsakė, kad K. D. nuėjo namo. Policininkas su jos broliu pradėjo belsti į langą. Tada jie nuėjo prie laiptinės, bet ten buvo uždarytos durys, kodo nežinojo. Iš kitos laiptinės atėjo moteris, ji atidarė jiems duris, jie su policininku užėjo ir nuėjo į tą butą. Pasibeldus į duris tas aukštas vyras pradėjo šaukti, ką jie čia daro ir kad eitų iš čia. Policininkas nurodė jai eiti į lauką, o pats liko viduje gal apie 10 min. Atėjus pareigūnui, jis liepė jai pasitraukti, kadangi tuoj išves K. D.. Jis, sėdėdamas automobilyje, pradėjo daužytis, neaišku, ką jis daužė, bet girdėjosi, kad daužo. Policininkas atidarė duris ir liepė jam nusiraminti, o jis pradėjo dar labiau šaukti. Aukštas vyras viską filmavo, jis buvo agresyvus, šaukė, klausė, kodėl K. D. pasodino, o jų ne. Rašant pareiškimą pasakė, kad K. D. trankė galvą mašinoje. Ji sakė, kad tikrai matė, kad jis trankė galvą, tačiau policija to neužrašė. Patikslino, jog komisariate, rašant pareiškimą, kai tyrėja apklausinėjo, ji nurodė, kad K. D. trankė galvą policijos automobilyje. Nematė, kad K. D. po muštynių būtų sužalotas. Jo ranka galėjo būti apdraskyta, tačiau ji rankų nematė. K. D. rankos galėjo būti apdraskytos, kai jis smaugė ją ir brolį, ji pastūmė K. D. prie sienos. Paaiškino, kad atvažiavo į komisariatą, ir parašė pareiškimą. Antrą kartą ją iškvietus į komisariatą jos klausė, ar ji nemušė K. D.. Po mėnesio jai atėjo šaukimas į komisariatą. Ji atėjo, buvo apklausta, po to sužinojo, kad K. D. parašė pareiškimą dėl jos, kad tai ji jį sumušė. Jai davė paskaityti tą pareiškimą. Ten buvo parašyta, kad jam išėjus į lauką ji ėmė jį mušti, bet taip tikrai nebuvo, kadangi jis pats išbėgęs ją puolė, kol ji kalbėjo su jo draugu. Jis pirmas užpuolė ją, griebė už kapišono vos išbėgęs iš laiptinės bei nieko nekalbėjo ir nesakė. Jie atsiprašė, paaiškino, jog yra kaimynai bei tai, jog P. T. nukrito, nes buvo šiek tiek išgėręs ir nepamatė duobės. Mano, kad K. D. juos užpuolė, kadangi buvo girtas ir nelabai suprato, ką darė. Toje vietoje, kur vyko muštynės, yra tamsu, ten yra toks takelis, kuris nėra apšviestas. Muštynes matė ji, P. T. ir jo žmona L. T., aukštas vyras, K. D. ir ta moteris su pilvu. Minėta moteris tik stovėjo ir žiūrėjo, nieko nedarė ir nieko nesakė. Po poros savaičių jai paskambino žmogus, kuris prisistatė K. D. advokatu, ir paklausė, ar nori draugiškai susitarti, bet ji atsisakė, nes buvo nėščia, pasakė, kad tas žmogus nepasimokys, jei draugiškai susitars, norėjo, kad būtų atlyginta moralinė žala. Advokatas po kelių dienų perskambino, paklausė, kiek moralinės žalos ji nori, pasakė, kad 600 Eur, jis nesutiko, tuomet ji pasakė, kad 400 Eur, jis bandė dar nusiderėti, tačiau ji nesutiko. Tada jis sutiko dėl 400 Eur. Advokatas paruošė dokumentus, juose buvo parašyta, kad ji neturės pretenzijų. Buvo prie prokuratūros ir jis davė jai tuos 400 Eur. Kai ją iškvietė į komisariatą, minėtas advokatas liepė jai apie tuos pinigus nieko nesakyti. Tačiau ji prokurorei apie tai pasakė, ji užfiksavo. Tada prokurorė pasakė, kad dėl jos parašytas pareiškimas, neva ji su broliu užpuolė K. D.. Ji skambino jo advokatui, norėjo draugiškai nutraukti bylą, jis sakė, kad ,,uždarys“ bylą, jei ji ,,uždarys“ bylą pirma, bet ji nesutiko. Žala dėl šio įvykio jai yra atlyginta, civilinio ieškinio nereiškia.
Nukentėjusysis P. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamojo nepažįsta, I. T. yra jo sesuo. Jis su I. T. ir L. T. šventė naujus metus. Bute šventė keturiese. 2020 m. sausio 1 d. išėjo palydėti sesę (I. T.) link (duomenys neskelbtini). Jie buvo trise. Ėjo tamsiu keliu, jis paslydo ir nukrito, atsitrenkė į lango grotas. Po to stodamasis vėl nukrito ir atsitrenkė. Ten labai žemas langas ir visada šlapia, todėl ir paslydo. Langas buvo su žaliuzėmis. Pirmą kartą trenkėsi su ranka, antrą kartą su galva, trenkėsi į grotas, ne į patį langą. Tos grotos plastmasinės, todėl trenkdamasis nesusižalojo. Jie dviese išgėrė butelį šampano, todėl buvo šiek tiek išgėręs, tačiau tai, kad buvo išgėręs, įtakos nedarė, kadangi nebuvo girtas. Tada išėjo aukštas vyras, paklausė, kodėl daužo langus. Po to išėjo kitas vyras (K. D.), kuris pradėjo agresyviai elgtis, puolė I. T. bei ją pastūmė. Ji stovėjo arčiausiai, paėmė ją už kaklo ir pastūmė. Jis įsikišo, o K. D. griebė jam už gerklės. Tada jis griebė jį su dešine ranka, o I. T. su kaire. Smaugė juos. K. D. stovėjo šalia jo ir palenkęs laikė. Šalia laikė jo sesę, taip pat kaip ir jį. Nepamena, ar jį kas laikė prispaudęs prie sienos. Buvo šokas, todėl nežino. Jis naudojo savigyną prieš K., bandė rankomis išsilaisvinti, todėl bandydamas išsilaisvinti galėjo jam ir suduoti. Po to lyg ir paleido I. T., tiksliai neatsimena. Po to tikriausiai susimušė. Nematė, ką darė L. T., kai mušėsi su K. D.. Kai juos su I. T. smaugė, lauke buvo tik kažkoks vyras ir K. D.. Muštynių metu tas kitas vyras nieko nedarė, tiksliai negali atsakyti, nes nematė. Lauke iš pradžių buvo du žmonės. Po to išėjo moteris su vyru ir pradėjo šaukti, o po to visi išėjo namo. Tie du žmonės išbėgo konflikto pabaigoje, todėl nežino, ką jie galėjo matyti. Jam šiek tiek sužalojo veidą ir kaklą, kraujo nebuvo. Pareiškimo nerašė. Ant K. D. sužalojimų nematė. Paaiškino, jog galimai galėjo K. D. suduoti, kadangi šis stipriai smaugė jį, gynėsi. Kažkas ėmė šaukti, kad atvažiuoja policija ir tada paleido jį. Tada vėl puolė I. T., tada jis vėl įsikišo. K. D. ėmė vėl jį smaugti. Kažkas šaukė apie policiją, tada jis vėl paleido ir tie visi žmonės nuėjo namo. Pirmą kartą jam pavyko išsilaisvinti pačiam, antrą kartą ne, I. T. jį tada pastūmė ir jis paleido. Lauke buvo dar keturi žmonės. Girdėjo, kad kažkas kvietė policiją. Nėra įsitikinęs, kas šaukė policiją, ar Ingrida, ar L. Policiją iškvietė L. T.. Ji pati pasakė, tuo momentu nežinojo, kas kviečia policiją. Pareigūnai atvyko po 5-10 min. po muštynių pabaigos. Jie atvykusiai policijai parodė, kur jie gyvena, paskui policija juos išsivežė. Parodė, kur langai, paprašė kaimynės, kad atidarytų lauko duris. Policija užėjo, o jie liko lauke. Po 10-15 min. policija išsivedė K. D. ir pasodino į automobilį. Išvedus K. D., ant jo sužalojimų nematė. Neatsimena ar jis kažką sakė, kai jį išvedė iš buto. Tuo metu dar L. T. brolis buvo, jie jį pakvietė. Civilinio ieškinio nereiškia. Aplinkybes geriau atsiminė ikiteisminio tyrimo metu. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsinus nukentėjusiojo P. T. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 43), jis juos patvirtino.
Liudytoja L. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad K. D. nepažįsta, P. T. yra jos sutuoktinis, o I. T. – jos sutuoktinio sesuo. Naujųjų metų išvakarėse šventė su P. T. ir I. T.. Naujus metus šventė keturiese. Išgėrė trise butelį šampano. Apie vidurnaktį ėjo lydėti I. T. namo. Einant pro namą, esantį (duomenys neskelbtini), P. T. paslydo ir krisdamas užkabino langą. Nurodė, kad vyras vieną kartą alkūne trenkėsi į grotas. Tiksliai nelabai pamena. Matė, kaip jis atsitrenkė, jis paslydo. Langas labai žemai, gal 40 cm nuo žemės. Ant lango buvusios grotos metalinės, jos iki šiol yra. Vyras atsitrenkęs stipriai nesusižalojo, tik sakė, kad skaudėjo. Išėjo vyras, paklausė, kas vyksta. Tas kitas vyras tik stovėjo. Atsakė, kad netyčia užkabino langą, atsiprašė, vyras priekaištų neturėjo. Tada išėjo K. D., kuris buvo labai agresyvus, puolė P. T. ir I. T.. Jis pradėjo šaukti, eiti link P. T. ir stumdytis, jie atsiprašinėjo. K. D. pastūmė I. T. ir ėjo link P. T.. Jie pradėjo stumdytis, K. D. griebė P. T. už kaklo ir pradėjo smaugti. Pažymi, jog bandė patraukti K. D., bandė kištis tarp K. D. ir P. T.. Kai jie susikibo, ji lindo tarp jų ir bandė juos skirti, atsiprašinėti, kad nekonfliktuotų. Jei būtų labiau lindusi, būtų pati gavusi. Bandė patraukti, tačiau smūgių nesudavė, tik bandė skirti juos ir šaukė. Negali atsakyti, ar nesudavė K. D., gal netyčia, bet nėra tikra. Ji išsigandusi bėgo kviesti policijos ir savo brolio. Kai ji bėgo pas brolį, K. D. laikė paėmęs P. T. už kaklo iš nugaros ir smaugė. K. D. buvo įsirėmęs į sieną, o P. T. buvo sugriebtas už kaklo. K. D. buvo apkabinęs ranka kaklą ir smaugė P. T.. Neprisimena, kuria ranka. K. D. išmušė I. T. telefoną iš rankų. Ji rado tą telefoną ir vėl surinko 112, Policiją kvietė iš I. T. telefono, po to nuėjo kviesti savo brolio. Jie su broliu grįžo ir K. D. jau lauke nebebuvo, P. T. su I. T. laukė pareigūnų, brolio paprašė grįžti namo pas vaikus. Pasakius, kad atvyksta policija, visi išėjo namo. Pareigūnai atvyko gal per 10 min., labai greitai. Atvykus pareigūnams ji parodė, kuriame bute buvo K. D.. Pareigūnai paprašė prie gretimoje laiptinėje stovinčios moters atidaryti duris, užėję po kelių minučių išsivedė K. D.. Jis buvo agresyvus ir šaukė. Nematė, kad K. D. būtų sužalotas. P. T. buvo paraudęs skruostas, didesnių sužalojimų nebuvo, kraujo nematė. Pareigūnai K. D. vedėsi į automobilį ir pasodino ten. Sulaukę kito ekipažo jį išsivežė. K. D. visą laiką buvo automobilyje, nebuvo išlipęs. Matė, kaip K. D. trankė galvą policijos automobilyje. Kol laukė kito ekipažo, K. D. nervavosi mašinoje, daužė galvą šonu į durelių stiklą, sakydamas, kad jį išleistų. Kelis smūgius tikrai matė. Tikrai ne su kumščiu, galva trankė. K. D. mašinoje buvo vienas, du pareigūnai stovėjo su jais. Atvažiavo antras ekipažas, tie pareigūnai išvažiavo su K. D., o jie išvažiavo su antru atvykusiu ekipažu. Komisariate matė tik K. D. draugus, jo paties – ne. Paaiškino, kad ji su I. T. buvo susitikusi su K. D. gynėju. I. T. paprašė palydėti. I. T. sakė, kad lyg ir žalą atlygins susitikus. Susitiko prie prokuratūros. Jis davė I. T. pasirašyti kažkokius popierius. Tada išėjus į lauką, advokatas pasakė nueiti toliau nuo kamerų ir padavė jai pinigus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas D. B. parodė, kad nei kaltinamojo, nei nukentėjusiųjų nepažįsta. Gavo iškvietimą dėl konflikto ir muštynių. Asmenys nurodė, iš kurio buto juos užpuolė, nuėję į butą aiškinosi aplinkybes. Atrodo, kad 3 asmenys buvo, dvi moterys ir vienas vyras. Neatsimena, ką jie sakė, reikėtų tarnybinį pranešimą žiūrėti. Vienam asmeniui lyg ir kaklas buvo sužalotas. Žymės lyg ir nuo smaugimo ar sulaikymo buvo, tiksliai nepamena. Kažkas su ranka laikė ar smaugė. Pamena, kad atidarė buto duris, kad nenusiteikę bendrauti bute buvę asmenys buvo. Neprisistatė jie, neatsakinėjo į jų klausimus. Bute buvo dvi šeimos, du šeimos ūkiai. Lyg ir 4 žmonės buvo. Nepamena, ar bute buvę asmenys buvo sužaloti, vienas iš bute buvusių asmenų lyg ir sakė, kad jį sumušė, nors vizualių sužalojimų nebuvo. Asmenys neprisistatė, konfliktavo su jais. Aiškinosi situaciją, tie žmonės pasakojo, kad kažkas beldė jiems į langus, o lauke buvę žmonės sakė, kad vienas iš jų nukrito ir atsitrenkė į langą. Bute buvę asmenys išbėgo ir pradėjo konfliktuoti dėl smūgio į langą. Ta pusė, kuri buvo viduje, sakė, kad jiems po smūgio atidarė langą, tačiau ant jo yra grotos, tai atidaryti negalėjo. Langas nebuvo išdaužtas. Grotos pažeistos nebuvo. Pabendravus su bute buvusiais asmenimis reikėjo vykti į komisariatą, pavyko susitarti su jais, kad jie važiuotų. Vienas asmuo važiavo su jais į komisariatą, kitas pats ar su kitu ekipažu. Su jais važiavęs asmuo maždaug 170 cm ūgio, tamsių plaukų. Jis lyg ir sudavė pagal nukentėjusiųjų parodymus. Vežamas asmuo lyg ir keikėsi, buvo ramus, automobilio negadino. Su K. D. automobilyje niekas nesėdėjo. Jie buvo šalia, stovėjo lauke, taip pat buvo nukentėjusieji ir K. D. draugas, kuris buvo prieš tai bute. Lyg ir buvo trenkęs galvą kelis kartus į mašinos langą, kažkokie smūgiai buvo, antrankiais jis nebuvo surakintas. Tikrai girdėjo, kad buvo smūgiai, bet negali atsakyti, ar matė. Kiek atsimena, apie greitąją pagalbą kalbos nebuvo. Jam buvo paaiškinta, kad medicinos pagalba būtų atvykusi į komisariatą, jei jam prireiktų. Kiek pamena, vežamas asmuo nekraujavo. Kraujosruvos buvo ant moters kaklo. Nukentėjusieji sakė, kad išėjus į lauką ir pradėjus bendrauti norint visą situaciją išspręsti gražiai, iš buto išbėgęs asmuo puolė muštis. Tiksliai nepamena, ar kažkas iš to buto prisipažino pradėjęs muštynes. Įvykio aplinkybes geriau atsiminė apklausos metu nei dabar. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsinus liudytojo D. B. parodymus (t. 1, b. l. 89-90), jis juos patvirtino, taip patvirtino ir 2020 m. sausio 1 d. surašytą tarnybinį pranešimą.
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. M. parodė, kad su K. D. yra draugai, pažįstami virš 10 m., nukentėjusiųjų nepažįsta. Po koncertų grįžo į namus, vidurnaktį sutiko lauke, grįžę išgėrė šampano. Jis koncertavo, grįžo iš jo apie 00.00 val., alkoholio buvo vartojama minimaliai. Jis pats negalėjo vartoti, nes kitą dieną vėl turėjo vairuoti, išgėrė taurę šampano. K. D. išgėrė labai nedaug viskio, per visą vakarą mažiau nei pusę 0,7 l butelio. Apie 3.00 valandą nakties jau ruošėsi eiti gulti, bet išgirdo daužymą į langus. Spardė tą langą, kuris yra su grotomis. Nuo kelio pusės tai antras langas, nuo laiptinės žiūrint – pirmas. Įvykio vieta buvo gal 10 metrų nuo namo durų. Konfliktas vyko labai trumpai. Pirmas išėjo jis, o po to K. D., po to jo žmona. K. D. išėjęs iš laiptinės, prisidegė cigaretę ir prisidegęs ėjo link jo. Negali pasakyti, kuriuo konflikto metu išėjo jo žmona. Išėjus pamatė, kad tie asmenys buvo neblaivūs ir agresyvūs, į kalbas jie nelabai leidosi, keikėsi, po poros minučių išėjo K. D.. Jo žmona pasakė jam, kad jis išeitų pažiūrėti, kas daužo į langus. Tik jam išėjus pamatė tie 4 asmenys ir pradėjo pulti K. D.. Niekas jo neatsiprašė išėjus į lauką, tie asmenys buvo agresyvūs ir keikėsi. Jam išėjus į lauką jis paklausė, kas vyksta, gavo neadekvatų atsakymą, tačiau negali atsakyti, ką jam atsakė. Išėjus K. D. jie nieko nesakė. Nežino, dėl ko K. D. buvo užpultas. Mano, kad asmenys buvo neblaivūs, jie buvo agresyvūs, keikėsi. Nežino, kodėl puolė tik K. D., o jį ne. Jis išėjo iš tokio kampo, matėsi, kad tie žmonės apsvaigę nuo kažkokių medžiagų, bendravo nerišliai, matėsi, jog buvo agresyvūs ir keikėsi. Tai buvo du vyrai ir dvi moterys. Salėje yra du asmenys iš tos grupės. Kiti du buvo moteris ir vyras, kuris labai trumpai pabuvo ir kažkur dingo. Jis buvo smulkesnis už jį, vos žemesnis, tamsiai apsirengęs. Visi asmenys pradėjo stumdyti K. D.. Trenkė kelis kartus jam į veidą. Jis vieną žmogų laikė, gindamas K. D., laikė vyrą, neatsimena kurį. K. D. išėjus, tie asmenys dar labiau suagresyvėjo ir ėmė mušti jį rankomis, jam buvo patinusi lūpa, nubrozdinta ranka, bėgo kraujas iš nosies. Jie visi kartu atsitraukė ir apleido įvykio vietą. K. D. nusistūmė tuos 3 asmenis, jis pats laikė vieną žmogų. K. D. rankomis nusistūmė dvi moteris ir vieną vyrą, jie jį buvo užpuolę ir mušė. K. D. negalėjo suduoti jokių smūgių, jis tikrai nėra agresyvus, šiame įvykyje taipogi. Jis atsistūmė jį užpuolusius asmenis. Negali pasakyti, ar tie žmonės pastumti parkrito. Jie atsidūrė toliau nuo K. D.. Atstūmus tuos žmones negalėjo prognozuoti, ką tie žmonės darys, jie iš karto nuėjo namo ir kvietė policiją. Konflikto metu lauke labai minimaliai jam padėjo kitas liudytojas N. K.. Žmona tikrai buvo išėjus, dėl N. K. negarantuoja. Jo žmonos paraginti grįžo namo ir kvietė policiją. Grįžę namo kvietė policiją iš dviejų telefonų. Jie atšaukė savo kviestą ekipažą, kadangi jau atvyko nukentėjusiųjų kviesti pareigūnai. Ne jis skambino policijai, kvietė dėl to, kad laužiasi į namus. Per tą laikotarpį liko tik trys asmenys. Paaiškino, kadangi atvyko ekipažas, kurį kvietė nukentėjusieji, jie savo ekipažą atšaukė. Policiją kvietė, nes buvo daužoma į langus. Buvo išspirtas langas, sudaužyti daiktai ant palangės, sugadintos elektrinės žaliuzės. Paaiškino, kad langas yra plastikinis, standartinis. Elektrinės žaliuzės yra elektrinės, uždengia langą. Taip pat yra ir grotos. Ant stiklo yra stūmimo žymės. Stiklas nesudaužytas, tik sudaužyti daiktai ant palangės. Paaiškino, kad langas atsidaro į vidų. Langas buvo išlaužtas į šoną. N. K. jį laikė, bet laužimo metu buvo sulaužyti ant palangės buvę daiktai. Langas buvo atidarytas 40 laipsnių kampu. Vienas langas yra su metalinėm grotom, kitas – su žaliuzėm. Pareigūnai atėjo į jų butą, jie buvo dviese. Jie atsivedė du asmenis į jų privačią erdvę. Negali pasakyti, ar salėje esantys nukentėjusieji buvo užėję į jo butą. Jie toliau aiškinosi, bet pareigūnai juos ignoravo, neatsižvelgė į tai, kad jie čia nukentėję. Jis išprašė nepageidaujamus asmenis iš buto, tada šnekėjo apie visą įvykį. Pareigūnai reikalavo K. D. važiuoti į policijos komisariatą, sakė, dėl ko, bet negali atkartoti. Tie pareigūnai nukentėjusiais laikė tuos, kurie kėsinosi į svetimą turtą. Jie išsivežė K. D., nes jis neva kaltinamas dėl muštynių. Tada pareigūnai K. D. uždarė į savo automobilį. Iš jo jokių garsų negirdėjo. K. D. bėgo kraujas, bet greitosios nekvietė. Matėsi kruvini marškinėliai. Pasimatė grįžus namo prie geresnio apšvietimo. Jis išėjo kartu, kai K. D. išsivedė pareigūnai. Jį pasisodino į automobilį. Lauke tikrai buvo su vienu pareigūnu, dėl antro negali pasakyti. Lauke buvo trys asmenys, tie galimai nukentėję. Vieta, kur vyko muštynės, buvo pakankamai gerai apšviesta. Kiek nuo gatvės šviesos yra, tiek matosi, ten toliau yra krūmai. Įvykio vieta, kur K. D. užpuolė, buvo apšviesta vidutiniškai.
Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta G. B.-M. parodė, kad su K. D. yra draugai, pažįstami apie 8 metus, nukentėjusiųjų nepažįsta. Buvo 2020 m. gruodžio 31 d. Jie buvo 9, susitarė pas juos susitikti. Susibūrimo metu buvo labai minimaliai vartojamas alkoholis. K. D. irgi vartojo, bet nežino ką tiksliai. Jos vyras (R. M.) irgi minimaliai vartojo, išgėrė šampano taurę. Devyniese buvo iki 3 ryto. Jo tėtis ir trys draugai išvyko namo. Liko penkiese. N. K. su L. ruošėsi namo, o ji ruošė patalus K. D.. Išgirdo kažkokį daužymą į langą. Jie visi buvo tame kambaryje, kai buvo išstumtas langas. P. T. išstūmė langą, kadangi jo bato antspaudas liko ant stiklo. Išspyrė tą langą, kuris buvo su metalinėmis grotomis. Buvo sugadintos elektrinės žaliuzės. Jos vyras išėjo į lauką, ilgokai negrįžo, todėl paprašė K. D., kad išeitų, jis pasiėmė cigaretę ir nuėjo. Ten yra tik nuo gatvės šviesos ir gal dar kažkiek nuo jų langų. Išėjusi į lauką pamatė K. D. kruviną, o jos vyras laikė kitą žmogų. Jis laikė P. T., kuris buvo įsiaudrinęs. Kita moteris kalbėjo telefonu. Nepamena, ką P. T. buvo apsirengęs, tik pamena, kad buvo su storesne striuke. K. D. stovėjo prie sienos ir jam bėgo kraujas. Tuo metu jis laikėsi už sienos. Jis buvo maždaug 5 žingsnių atstumu nuo durų. Jos vyras buvo šiek tiek toliau tarp dviejų langų. Išbėgusi K. D. ir P. T. nematė kartu. Pačių muštynių nematė. Ketvirto asmens nematė. Lauke buvo trys nepažįstami asmenys, dvi moterys ir vyras. Šie du žmonės yra salėje. Ją sugriebė už rankovės, pamatė kitą moterį su telefonu. Nukentėjusioji bandė griebti jai už rankovės, kažką rėkdama. Vienintelė pribėgusi moteris jai draskė ranką ir kažką sakė, bet neprisimena ką. Ji su nukentėjusiaisiais jokių dialogų neturėjo. Moteris draskė striukę, ji tik sušuko, kad bėgtų namo ir visi įbėgo į laiptinę. Paleidus P. T., jie tikriausiai juos vijosi, nes pradėjo visą laiptinę daužyti. Greitosios nekvietė, tik K. D. grįžę davė servetėlę. Kai jie nubėgo namo, uždarė laiptinės duris, jie pradėjo jas spardyti. Namuose pradėjo daužyti per visus langus, vieną langą išspyrė ir nuvertė ant palangės esančius daiktus. L. iškvietė policiją. Jie policiją kvietė vieną kartą, kai jiems išstūmė langą. Jiems pareigūnai perskambino ir paklausė, ar dar reikia pagalbos, bet kadangi jau buvo atvykę kiti pareigūnai, pasakė, kad nebereikia. Atvykusi policija atsivedė visus lauke buvusius asmenis į jos butą. N. K. nusivedė į kitą kambarį, kad nusiramintų, bet ji dar pareigūnų paprašė, kad išvestų tuos svetimus žmones iš jos buto. Pareigūnai tikrai atsivedė šiuos du salėje sėdinčius asmenis, trečias buvo laiptinėje. Po to liko kitame kambaryje su N. K., daugiau nėjo nei į lauką, nei bendravo su policija. Po kivirčo jokių garsų nebegirdėjo.
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas N. K. paaiškino, kad su K. D. yra draugai apie 3 metus, nukentėjusiųjų nepažįsta. Įvykis buvo R. M. namuose beveik prieš pusantrų metų. Buvo vartojamas alkoholis, tačiau nežino, ką gėrė K. D.. Jie šventė naujus metus, apie 3.00 valandą nakties pasigirdo stiprus beldimas ir daužymas į langus. R. M. nuėjo pasižiūrėti, vėliau K. D. išėjo irgi pasižiūrėti. G. B.-M. taip pat išėjo. Jis išėjo už kelių minučių po jos. Kairėje pusėje, namo gale matė konfliktą. Matė, kad G. B.-M. stūmė R. M.. Ji stūmė R. M. link namų pusės. Matė tik tokį susistumdymą. Nematė, kad vyktų kokios nors muštynės. K. D. buvo prie sienos, moterys šaukė. R. M. buvo dešiniau, prie G. B.-M., ne prie sienos. Lauke buvo 3 nepažįstami asmenys. Moterį atpažįsta, vyro atpažinti negali. Matė tikrai dvi moteris, daugiau negali pasakyti. Vyras lyg ir buvo suklupęs, nežino, dėl ko. Ta vieta nėra gerai apšviesta. Negali pasakyti, ar tas vyras lauke buvo suklupęs, ar gulėjo. Prie suklupusio ar gulinčio vyro nebuvo kitų asmenų. Jis sakė, kad eitų iš čia, taip ir atsitraukė. Kairėje pusėje pamatė, kad kažkas ginčijasi ir stumdosi. Jis čiupo žmones ir nusivedė visus namo. Atsiprašymų iš tų asmenų nebuvo. Jie uždarė duris. Už durų prasidėjo spardymai ir trankymai į duris, tik užsirakinus pasigirdo daužymas į langus. Jis stovėjo arčiau svetainės, ant lango buvo stiklinių, taurių, vazų. Ant palangės buvę daiktai išvartyti. Tas langas pradėjo atsidarinėti, jis langą užspaudė. Langas atsidarė nepilnai į šoną. Nematė, kas bandė langą atidarinėti. Jam pavyko jį uždaryti. Kadangi buvo mikroventiliacija, tai tą langą bandė atidarinėti, tai jis uždarė. Žmona paskambino į policiją. Ji kvietė pareigūnus vos tik užėjus namo. G. B.- M. pradėjo stipriai nervintis. Jis nusivedė į miegamąjį ir ją ramino. Kai suėjo į vidų, pamatė, kad K. D. buvo kruvinas, alkūnė buvo nubrozdinta. Buvo su šviesiais marškiniais. Kraują matė ant alkūnės ir ant marškinių. Negali pasakyti, ar K. D. persirengė. Užėjus policijai keli žmonės veržėsi į butą. Pačiame bute atvykus policijai už pareigūnų nugaros stovėjo dvi moterys, slenkstį jos buvo peržengusios. Policija nusprendė, kad K. D. kaltas ir jį išsivedė. Jie susėdę į mašiną taip pat išvyko į komisariatą.
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas J. D. (J. D.) parodė, kad tuo metu dirbo Vilniaus aps. VPK Kriminalinėje policijoje nusikalstamų veikų registravimo skyriuje. Buvo gautas pranešimas dėl įvykio. Asmenys buvo pristatyti į komisariatą, o jis registravo ikiteisminį tyrimą. Pamena, kad buvo tas įvykis, bendravo su patruliais, su nukentėjusiaisiais, liudytojais. Pamena, kad įvykis buvo Vilniuje, jei neklysta, (duomenys neskelbtini). Buvo renkama pirminė informacija, bet nepamena, ar darė procesinius veiksmus su liudytojais. Nepamena, ar jis apklausė, ar kitas pareigūnas. Gali būti, kad atliko I. T. (T.) apklausą; jei protokole pažymėta jo pavardė, vadinasi, jis apklausą ir atliko. Apklausa vyko (duomenys neskelbtini), apklausos kambaryje. Buvo klausinėjama apie įvykį. Nepamena, ar klausė apie sužalojimus. Tiksliai pasakyti negali, pamena, kad buvo įvykis, muštynės ir apsistumdymai, naudojama fizinė jėga, bet neprisimena, kieno atžvilgiu. Neprisimena, ar liudytoja pasakojo apie kaltinamojo elgesį policijos automobilyje.
Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta D. K.-M. parodė, kad teikė įtarimą K. D., dukart jį apklausė. Taip pat nuotoliniu būdu apklausinėjo I. T. (T.), liudytoją, jos brolio žmoną, pareigūnus. I. T. vieną kartą apklausė gyvai, o kitą kartą telefonu. Pirmą kartą ji atvyko į 2PK, kur tuo metu dirbo, antrą kartą ją apklausė telefonu iš savo namų. Buvo įrašomas pokalbis, kalbėjo apie valandą. Buvo užduodami klausimai apie sužalojimus. Ji laukėsi tuo metu, ji pamena, kad tikslinosi, ar apie tai galėjo žinoti įtariamasis. Ji sakė, kad įtariamajam apie tai sakė. Dėl K. D. apklausinėjo pareigūnus būtent apie tai, ar jie matė tuos sužalojimus, kai atvyko iš karto po tų muštynių. Neprisimena, ar jos klausė, kaip K. D. elgėsi automobilyje, bet apie tai tikrai klausė pareigūnų, kadangi nebuvo išsaugotas įrašas. Kažkurio iš liudytojų tikrai klausė dėl K. D. elgesio automobilyje, tik neprisimena su kurio.
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. M. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, P. T. yra jo sesers L. T. sutuoktinis, o I. T. – P. T. sesuo. Jie šventė naujuosius. Naujus metus šventė keturiese, neskaitant vaikų, kurie ten buvo. Ten ir jo vaikai buvo, todėl pasiliko namuose ir nėjo lydėti I. T.. Jo sesuo (L. T.) su savo vyru ėjo palydėti I. T.. Jis negyvena su jais. Po naujų I. T. ruošėsi namo ir ją lydėjo sesuo su vyru. Tai buvo gal 1 ar 2 val. Po to atbėgo sesuo jo pakviesti, bet kai jie atėjo, ten buvo tik P. T. su I. T., daugiau jau nieko nebuvo. Sesuo atbėgo namo, sakė, kad juos muša. Buvo apsiverkusi ir išsigandusi. Su ja išėjo kažkur po 10 min. Ji nesakė, dėl ko juos muša, jis tik apsiavė batus ir išbėgo. Iki tos vietos eiti nuo jų buto gal 20 metrų ar šiek tiek daugiau. Jis nubėgo pažiūrėti, kas vyksta, bet kai atėjo, jau visi išsiskirstę buvo. Įvykis buvo ant kampo prie laiptinės iš kiemo pusės. Ta vieta nelabai apšviesta, apšviesta yra šiek tiek toliau. Atbėgęs matė tik sesers vyrą ir jo sesę, kitų asmenų nematė, kurie užpuolė. Jie sakė, kad juos užpuolė. Sakė, kad vienas išėjo ir kažką šnekėjo, po to išbėgo kitas ir pradėjo muštis. Pats viso to nematė. Paaiškino, kad P. T. buvo susilenkęs, buvo nubrozdinimų, jo seseriai irgi buvo nežymių sužalojimų. Nepamena, kur P. T. buvo sužalotas, o I. T. buvo sužalota lyg ir ant veido, negali tiksliai pasakyti. Policiją kvietė L. T.. Jie kalbėjosi su policija po įvykio, atvykus policijai jis išėjo atgal namo, nes vaikai laukė. Po policijos namo grįžo tik L. T. ir P. T.. Šis buvo nestipriai sužalotas, sužalojimai buvo ant veido. Tiksliai nepamena kur. I. T. tikriausiai namo grįžo, nežino. Su jais apie įvykį kalbėjosi, jie pasakojo, kad ėjo ir kažkas išėjęs iš laiptinės pradėjo kažką aiškinti, o po to išbėgo kitas žmogus ir pradėjo juos mušti, nieko nepaaiškinęs. Teismo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsinti liudytojo R. M. parodymai (t. 1, b. l. 100), kuriuos jis patvirtino.
Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta J. L. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, nukentėjusiuosius pažįsta kaip kaimynus. Ji išėjo į lauką, kadangi išgirdo balsus. Po to pamatė, kad atvyko policija, o kas ten buvo per riksmai ji nesuprato. Buvo L. T., dar kažkokia moteris, galbūt sesuo ir kažkoks vaikinas. Buvo tamsu, buvo 3 žmonės. Jie buvo kieme. Ji tik girdėjo, kad prie jų kažkokie kaimynai priėjo, daugiau nieko negirdėjo, tai buvo per naujuosius metus. Nieko neįprasto nematė, labai į juos nežiūrėjo. Nematė jokių sužalojimų. Prie jos priėjo policija, paprašė tos laiptinės durų kodo. Ji pasakė, kad ten dirba valytoja ir atidarė duris. Pareigūnai užėjo ir ji daugiau nieko nematė. Viskas vyko praeitais metais, gerai neprisimena.
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas M. R. parodė, kad kaltinamojo ir nukentėjusiųjų nepažįsta. Gavo iškvietimą dėl muštynių, atvykus į vietą kreipėsi moteris su vyru ir dar viena moteris. Visi buvo adekvatūs, kažkiek išgėrę, bet adekvatūs. Jie paaiškino, kad buvo sumušti kažkurio buto gyventojo, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo to buto svečias. Buto savininkas išbėgo į gatvę ir pristojo prie pareiškėjų, kurie daužė grotas ar langą. Kaip paaiškino pareiškėjai, jie nieko nedaužė ir nelaužė, galimai einant užsikabino, langai ir grotos apgadinti nebuvo. Jie šeimininkui paaiškino, kas nutiko, bet vėliau išbėgo dar vienas pilietis ir pradėjo muštis. Paaiškino, kad jie nurodė butą, iš kurio išėjo tas šeimininkas. Jie beldėsi ir skambino į to buto duris. Iš pradžių neatidarė niekas, po to atidarė. Viduje buvo kelios šeimos, dvi moterys ir trys vyrai. Jie pasakė, kad jiems daužo langus, nurodė, jog ant palangės yra išvartyti daiktai. Jo nuomone, tie daiktai nenukrito langą atidarant, jie buvo paguldyti specialiai. Jo subjektyvia nuomone, atidarius langą per jėgą tie daiktai būtų nukritę ant grindų, o ne gulėję ant palangės. Po to tas vyriškis neneigė, jog išbėgo ir ėmė muštis, klausė, kodėl tik jį sulaiko, jis atsakė, kad važiuos į komisariatą visi. Buvo matyti, kad pareiškėja sumušta, dėl vyro nepamena. Sužalojimus pareiškėjams padarė būtent šis kaltinamasis, aiškinantis aplinkybes jis to neneigė, sakė, kad konfliktas buvo, nes kažkas norėjo pulti į butą ar daužė langus. Pasakė, kad pareiškėja yra sužalota, o kaltinamasis ne, jis tą išgirdęs pradėjo daužyti galvą sėdėdamas tarnybiniame automobilyje. Neatsimena, kur mergina buvo sužalota. Tai vyko tuo metu, kai jis pasakė, kad jis neturi sužalojimų, jis atsakė, kad čia ne problema ir tuoj bus. Jis visą laiką matė, kad kaltinamasis nesužalotas, tiek bute, tiek prie mašinos. Sulaikytasis akivaizdžiai buvo neblaivus, jautėsi stiprus kvapas iš burnos, kalba buvo nerišli, jis neneigė, kad mušėsi, kai aiškinosi situaciją bute. Kalbant lauke jis visiškai nebuvo sužalotas, jokių sužalojimo požymių jis neturėjo. Pasodino kaltinamąjį į automobilį ir dar stovėjo lauke ir aiškinosi, ar sulaikyti buto savininką, bet pareiškėjai jam pretenzijų neturėjo. Kai kaltinamasis trankė galvą į automobilį, jis stovėjo kairėje iš vairuotojo pusės, o kaltinamasis sėdėjo dešinėje, gale keleivio pusėje, kad jis daužosi, jam pranešė nukentėjusioji. Ji pasakė „žiūrėkit, jis daužosi“, jis tuomet atidarė duris ir pasakė kaltinamajam, kad nesidaužytų. Galvą jis daužė į pertvarą, ne į langą. Pertvara yra plastmasinė, joje yra kniedės ir kampukai, ji nėra lygi. Įmanoma susižaloti daužantis į tą pertvarą, yra ir kitų dalių automobilyje, į kurias galima susižaloti. Kaltinamasis pasakė, kad pasidarys sužalojimų prieš atsisėdant į automobilį, aiškinantis įvykio aplinkybes. Išėjo į lauką, aiškino jam, kad jis bus sulaikytas ir pristatytas į komisariatą, jis klausinėjo daug klausimų, jam šalia automobilio pasakė, kad jis neturi sužalojimų. Greitosios kaltinamasis neprašė, jam jos nereikėjo. Jis atvežė jį į komisariatą, lyg ir bėgo kraujas iš nosies jam atvykus į komisariatą. Jam atrodo, kad nosis buvo kruvina, tą pastebėjo komisariate, kraujas taip stipriai nebėgo. Negali atsakyti, ar įtariamasis jam ar kitam pareigūnui sakė, kad jam trenkė į veidą. Prašo vadovautis jo pirmais parodymais, nes dabar tikrai nelabai atsimena. Teismo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsinti liudytojo M. R. parodymai (t. 1, b. l. 78-79, 83-84), kuriuos jis patvirtino. Paaiškino, kad automobilyje yra pertvara, ją taip pat galima vadinti langu, nes ji permatoma, yra šoninis langas. Žmogus darė taip (parodo), žalojo save. Jis sėdėjo dešinėje pusėje gale, daužė savo priekį ir dešinę pusę. Priekyje yra organinis stiklas, o dešinėje – paprastas automobilio stiklas. Pažymėjo, kad trankė ne mažiau 4 kartų. Iš pradžių, kai jam nurodė pranešėja, kad jis trankėsi, dar jam atidarius duris jis trankėsi jo akivaizdoje.
Teismo posėdžio metu ekspertu apklaustas J. P. parodė, kad tvirtina savo išvadą. Paaiškino, kad kategoriškai kažką teismo medicinoje paneigti nėra galimybės. Yra keletas sužalojimų, t. y. nubrozdinimai ir kraujosruvos veide. Nosies viršūnės ir antakio srityje yra kraujosruvos. Negali įsivaizduoti, kaip jis šias vietas galėjo susižaloti į langą. Nesusižalojant nosies galo, pasidaryti kraujosruvas šiose vietose pasidaryti neįmanoma. Dėl nubrozdinimų dešiniame žaste ir alkūnėje – jei jis buvo apsirengęs, šių sužalojimų automobilyje pasidaryti neįmanoma. Atskirais smūgiais tokie sužeidimai veide galimi. Bukabriauniai daiktai yra paminėti, nes padaryti nubrozdinimai. Sudavus du kartus į veido sritį ir jam krentant ranka remiantis į bukabriaunį daiktą, tokie nubrozdinimai galimi. Žasto nubrozdinimai galimi atsitrenkus į sieną, virš žasto nubrozdinimas taip pat galimas, jei yra dinaminis kritimas ir siena yra nelygi. Sužalojimai veide galėjo būti padaryti kumščiu, tačiau negali to nei kategoriškai atmesti, nei patvirtinti. Vienas sužalojimas yra nosies nugarėlėje, o kitas po nosimi prie lūpos, todėl išvadoje parašyta, kad tai padaryta dviem smūgiais. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti tiek kumščiu, tiek atsitrenkus į kietus plokščius paviršius.
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2020 m. sausio 1 d. 03.11 val. gautas pranešimas, jog apie 5 asmenys mušasi (t. 1, b. l. 8).
Iš 2020 m. sausio 1 d. I. T. protokolo-pareiškimo nustatyta, kad 2020 m. sausio 1 d. apie 03.00 val. (duomenys neskelbtini) prie 3 namo nepažįstamas vyras, konflikto metu, užpuolė ją ir jos brolį P. T.; sudavė jai vieną smūgį ranka į kaktą, tampė ją už plaukų, smaugė, dėl to ji patyrė fizinį skausmą (t. 1, b. l. 9).
Žemesnės instancijos teismas
Iš 2020 m. sausio 1 d. vyr. patrulio D. B. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2020 m. sausio 1 d. apie 03.11 val. patruliuojant gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) vyksta muštynės. Atvykus į įvykio vietą, į juos kreipėsi dvi moterys ir vyras – I. T., L. T. ir P. T.. Abi moterys buvo apsiverkusios, labai susijaudinusios, ant I. T. kaktos matėsi patinimas, o P. T. kairės pusės žando sritis buvo paraudonavusi. Jie paaiškino, kad jiems einant namo P. T. paslydo ir atsirėmė į pirmo aukšto lango grotas. Tuo metu išėjo vienas vyras ir paklausė, kas atsitiko. Visi trys atsiprašė ir paaiškino, jog netyčia užkliuvo ir atsitrenkė į lango grotas. Kaip paaiškėjo, tai buvo minėto buto savininkas R. M.. Kol jie bendravo, iš tos pačios laiptinės išbėgo akivaizdžiai neblaivus vyras ir užpuolė I. T. bei P. T.; ranka sudavė I. T. į galvą ir pradėjo smaugti P. T., kai I. T. pradėjo ginti savo brolį, jis pradėjo smaugti ją. L. T. tuo metu prašė buto savininko R. M., jog apramintų savo draugą bei kviestų policiją. R. M. į tai nereagavo. Jiems nuėjus į (duomenys neskelbtini), į nurodytą (duomenys neskelbtini) butą, juos pasitiko R. M. bei šalia stovintis K. D.. Jų bute dar buvo dvi moterys ir vyras. Kaip paaiškėjo, būtent K. D. ir R. M. dalyvavo minėtose muštynėse. K. D. buvo akivaizdžiai neblaivus, kalbėjo nerišliai, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Jie patvirtino, kad iš tikrųjų įvyko muštynės ir paaiškino, kad į lauką išbėgo, nes jiems daužė langus. R. M. bei K. D. buvo paaiškinta, kad tolimesniam aiškinimuisi reikės nuvykti į Vilniaus apsk. VPK, nes muštynių metu nukentėjo du žmonės ir jie turi pretenzijų. Jų reikalavimą nuvykti į komisariatą abu piliečiai vengė vykdyti, motyvuodami, kad jie yra savo namuose. Po ilgų įkalbinėjimų minėti asmenys sutiko vykti į Vilniaus apsk. VPK OVS. Kol laukė į pagalbą atvažiuojančio ekipažo, abi pusės tarpusavyje ginčijosi bei įžeidinėjo vienas kitą. Tuo pačiu paaiškėjo, kad I. T. bei P. T. buto savininkui dėl sumušimų pretenzijų neturi, dėl to R. M. buvo leista važiuoti į komisariatą pačiam, jeigu norės paliudyti minėtą įvykį arba turės kitų pretenzijų. 03.55 val. K. D. buvo sulaikytas (t. 1, b. l. 23).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G14/2020(01) nustatyta, kad K. D. padaryta poodinė kraujosruva nosyje, pogleivinė kraujosruva viršutinėje lūpoje kietais bukais daiktais, dviem trauminiais poveikiais, būdingais smūgio sudavimui, odos nubrozdinimas dešinėje rankoje padarytas kietu buku paviršiumi, dinaminiu poveikiu, galimai nugriuvus ar atsitrenkus. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku – 2021 m. sausio 1 d. Sužalojimai visumoje ir atskirai, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 108).
Iš 2020 m. birželio 22 d. specialisto paaiškinimų protokolo nustatyta, kad poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje ir odos nubrozdinimai dešinės rankos alkūnėje ir žasto apatiniame trečdalyje nugariniame paviršiuje galėjo būti padaryti tiek šias kūno sritis paveikiant kietais bukais, o ranką ir bukabriauniais daiktais, tiek nosimi ir ranka atsitrenkiant į tokius daiktus (t. 1, b. l. 110).
Iš 2020 m. sausio 1 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūros objektas yra praėjimas tarp (duomenys neskelbtini) namų. Keliukas veda palei namą, kuriame prie žemės yra du plastikiniai langai, tolimesnis langas nuo Gudų gatvės yra grotuotas, ant palangės matomas smėlis, langas išteptas purvu. Langai nesudaužyti. Keliukas prie langų ištryptas žolyne, vedantis link (duomenys neskelbtini). Atliekant įvykio vietos apžiūrą, objektų reikšmingų tyrimui, nenustatyta. Pridėtos nuotraukos (t. 1, b. l. 111-113).
Iš 2020 m. balandžio 28 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūros objektas yra 2020 m. sausio 1 d. skambučio iš tel. abonento Nr. (duomenys neskelbtini) į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašas. Garso įraše girdėti, kad bendruoju pagalbos telefonu 2020 m. sausio 1 d. 3.09 val. skambino moteris, girdisi triukšmas, riksmai, moteris sako ,,jūs prieš mane ranką pakėlėte“, po to moteris nurodo operatorei, kad įvyko muštynės, reikalinga policija, jie tiesiog norėjo ramiai praeiti, draugę palydėti ir juos užpuolė, nurodo, kad užpuolė jos vyrą. Sujungus su policijos operatoriumi nurodė, kad net panelei trenkė, ėjo palydėti sesę ir vyrai juos užpuolė, nurodo, kad nubėgo brolį pakviesti, kad padėtų jiems, ten panelę pargriovė ir pradėjo ją mušti, nurodo, kad jie išsigando, kad ji kviečia policiją ir užsidarė namuose (t. 1, b. l. 114-116).
Iš alkoholio matuoklio kvito nustatyta, kad K. D. 2020 m. sausio 1 d. 04.28 val. nustatytas 1,16 prom. girtumo laipsnis (t. 1, b. l. 121).
Į sulaikymo patalpas uždaromo asmens apžiūros ir daiktų paėmimo laikinai saugoti protokole nurodyta, kad K. D. sužalojimų nėra, K. D. parašu patvirtino, kad protokolas jam perskaitytas ir surašytas teisingai (t. 1, b. l. 124). Nuotraukose, darytose K. D. pristatant į komisariatą, bei jų apžiūros protokole ant K. D. veido sužalojimų nematyti/neužfiksuota (t. 2, b. l. 74-82, 84).
Teismo posėdžio metu buvo peržiūrėti vaizdo įrašai, kurių pavadinimai – Priedas Nr. 1, 2 ir 6. Priedo Nr. 1 vaizdo įrašo trukmė 14.03. Jame fiksuojami žmonės bei policijos pareigūnai, kurie aiškinasi įvykio aplinkybes. Peržiūrėtas Priedas Nr. 2 iš kurio matyti, jog jo vaizdo įrašo trukmė 01.39. Vaizdo įraše matyti kaip du pareigūnai yra patalpoje ir vienas aiškinasi aplinkybes su konflikto dalyviu, po to jis išvedamas iš patalpos. Priedo Nr. 6 trukmė 01.26. Peržiūrėjus vaizdo įrašą matyti, jog yra atvykę keli pareigūnų ekipažai, keli pareigūnai stovi lauke ir aiškinasi įvykio aplinkybes. Peržiūrėtos nuotraukos, kuriose užfiksuoti K. D. sužalojimai, laiptinės durys, langai.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartimi (t. 2, b. l. 93-96) K. D. advokato A. D. skundas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo (kad K. D. sužalojo ir užpuolė 4 asmenys, nukentėjusieji sudavė jam į nosį po vieną smūgį) atmestas. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 8 d. nutartimi K. D. advokato A. D. skundas dėl minėtos teismo nutarties atmestas ir nutartis palikta nepakeista (t. 2, b. l. 98-102),
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Nagrinėjamu atveju byloje esantys kaltinamojo, nukentėjusiųjų ir liudytojų paaiškinimai, duoti teisme, taip pat kiti aukščiau nurodyti rašytiniai dokumentai, vaizdo ir garso įrašai pripažintini įrodymais ir vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma. Kaltinamojo, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus; be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-628/2018, 2K-67-699/2018).
Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-146-511/2016). Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-303/2016).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog K. D. savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 284 straipsnyje.
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 2020 m. sausio 1 d. apie 3.00 val. viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) namo, tarp kaltinamojo K. D. ir nukentėjusiųjų I. T. bei P. T. įvyko konfliktas, kurio neneigia nei kaltinamasis, nei nukentėjusieji, tačiau jie skirtingai nurodo konflikto aplinkybes ir iniciatorius.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad išėjus R. M. į lauką pasižiūrėti, kad kažkas daužo jų buto langus, G. B.-M. paprašytas jis irgi išėjo į lauką. Išėjęs girdėjo necenzūrinius žodžius, o jam priėjus, jį pristūmė prie sienos ir trenkė per veidą. Prieš gaunant smūgį, jis paklausė, kas vyksta, jam pasakė, kad „eik na, neužauga“, po to jam smogė ir viskas. Po pirmo smūgio net nesuprato, kad jam trenkė, susiprotėjo tik po antro smūgio. Pirma jam sudavė, tada jis prarado kontrolę, tuomet jį stūmė ir stūmimo metu kažkuriuo momentu dar buvo suduota jam į nosį. Jam sudavė į nosį ir į lūpą, ranką. Jam sudavė I. T.. Jis gavo smūgius su ranka į nosies kairę pusę ir lūpą, gavo du smūgius iš P. T. ir I. T..
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusieji nurodė, kad jie kartu su L. T. ėjo palydėti nukentėjusiąją I. T. namo, kai prie minėto namo nukentėjusysis paslydo ir nukrito bei trenkėsi galva į langą, stodamasis trenkėsi į tą patį langą su grotomis. L. T. jį pakėlė, einant pro laiptinę atėjo vyras ir paklausė, kodėl jie tranko į langą. Vyrui paaiškino, kad P. T. tiesiog nukrito, jie atsiprašė. Tada iš laiptinės išėjo labai piktas K. D., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, vos ne bėgdamas išėjo ir griebė nukentėjusiąją už kapišono, ėmė smaugti iš nugaros. P. T. pradėjo jį traukti nuo jos, o K. D. ėmė smaugti P. T.. Nukentėjusioji bandė traukti K. D. nuo nukentėjusiojo, bandė prašyti to aukšto vyro, K. D. draugo, kad jis sutramdytų K. D., bet jis nieko nedarė. Tada ji išsitraukė telefoną, surinko 112 ir pasakė, kad skambins policijai, bet K. D. trenkė jai per ranką, jai iškrito telefonas, trenkė į veidą, nukentėjusioji pargriuvo. Nukentėjusiajam bandant atitraukti K. D. nuo jos, K. D. sugriebė nukentėjusiuosius rankomis už kaklų ir juos abu smaugė. Pasakius, kad iškviesta policija, K. D. pasišalino. Nukentėjusieji taip pat nurodė, kad norėdami išsilaisvinti iš K. D. arba norėdami vienas kitam padėti išsilaisvinant iš K. D., galėjo K. D. netyčia suduoti, tačiau tai darė gindamiesi.
Esant priešingiems kaltinamojo ir nukentėjusiųjų parodymams dėl esminių aplinkybių, teismo vertinimu, itin svarbu nustatyti, ar yra kitų duomenų, vienais ar kitais aspektais patvirtinančių ar paneigiančių jų parodymus, kas leistų spręsti apie šių parodymų patikimumą.
Kiek tai susiję su nukentėjusiųjų parodymais, juos vienais ar kitais aspektais patvirtina kiti bylos duomenys, pripažinti įrodymais.
Visų pirma, pažymėtina, kad kaltinamojo parodymai, duoti teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, skiriasi, taip pat skiriasi jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai tarpusavyje. Pirmą kartą apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. sausio 1 d. kaltinamasis nurodė, kad buvo lauke, kai išgirdo konfliktą tarp asmenų, su kuriais jis šventė naujuosius metus, ir kitos kompanijos, kad nuėjęs prie konfliktuojančių asmenų jis iškart gavo du smūgius į ranką ir į nosį, kad jis atstūmė jį puolusį asmenį. Antrą kartą apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. birželio 18 d. jis jau nurodė daugiau įvykio aplinkybių: kad į lauką išėjo paprašytas G. B.-M., kai jos sutuoktinis išėjo pasižiūrėti, kas daužo jų buto langus, kad jis priėjo prie kompanijos ir ramiai paklausė, kas atsitiko, bet mergina ir vaikinas prie jo pribėgo ir pastūmė jį prie sienos, tada I. T. jam sudavė vieną smūgį į nosį, po to tokį patį smūgį sudavė ir P. T.. Teisme kaltinamasis nurodė, kad jis į lauką išėjo paprašytas G. B.-M., kai jos sutuoktinis išėjo pasižiūrėti, kas daužo jų buto langus, kad jam išėjus buvo suduota jam į nosį ir į lūpą, ranką, gavo du smūgius iš P. T. ir I. T., kad tuos jį užpuolusius žmones nusistūmė nuo savęs. Kaip matyti, kaltinamojo parodymai dėl pačios konflikto pradžios ir jam suduotų smūgių, vietų, kur jie buvo suduoti, nėra nuoseklūs, be to, einant laikui, kaltinamasis atsiminė vis daugiau konflikto aplinkybių, kas teismui kelia abejonių ir sudaro pagrindo spręsti apie kaltinamojo keliamas gynybines versijas, išgirdus nukentėjusiųjų pasakojamas įvykio aplinkybes. Be to, kaltinamasis nurodydamas, kad gerai prisimena įvykio aplinkybes, negalėjo teismui detalizuoti, kaip ir kokiais būdais jis atsistūmė jį užpuolusius asmenis nuo savęs.
Nukentėjusiųjų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme dėl esminių įvykio aplinkybių yra nuoseklūs ir sutampa tarpusavyje, vieni kitus patvirtina, t. y. jie tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai parodė, kad P. T. parkrito, atsitrenkė į langą, tuo metu išėjo vyriškis ir paklausė, kad atsitiko, nukentėjusieji jo atsiprašė ir paaiškino, kad P. T. paslydo ir atsitrenkė į jo langą, netrukus išėjo K. D., kuris iškart puolė nukentėjusiąją, pradėjo tampyti už striukės, kai nukentėjusysis atstūmė jį nuo nukentėjusiosios, K. D. pradėjo smaugti nukentėjusįjį, tada nukentėjusioji bandė juos skirti, bet nesėkmingai, paėmė telefoną ir bandė kviesti policiją, bet K. D. sudavė nukentėjusiajai per ranką, ir telefonas iškrito, trenkė jai į kaktą, ji pargriuvo, K. D. pradėjo vėl smaugti P. T., o nukentėjusiajai atsikėlus, pradėjo smaugti ir ją. Taip pat nukentėjusysis teisme nurodė, kad kai kurių įvykio detalių dėl praėjusio laiko jau tiksliai nebepamena, kas yra logiškai paaiškinama, taip pat, kad viskas įvyko gana greitai, taip pat patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Nors, kaip matyti, tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiųjų nurodomos aplinkybės, į kurį langą/grotas atsitrenkė nukentėjusysis skiriasi, tačiau tai nesudaro pagrindo paneigti visų kitų nukentėjusiųjų nurodomų aplinkybių dėl konflikto eigos. Tai, kad nukentėjusysis atsitrenkė į R. M. buto langą ir kad nuo to prasidėjo konfliktas, nustatyta byloje esančiais įrodymais (nukentėjusiųjų ir L. T. parodymais, kurie sutampa), o kaip, kiek ir kokiu būdu atsitrenkė, esminės reikšmės tolesnių įvykių eigai neturi.
Iš ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų matyti, kad pačią konflikto eigą tiesiogiai matė liudytojai L. T., kuri kartu su nukentėjusiaisiais įvykio naktį ėjo, ir R. M., kuris pirmasis išėjo į lauką pasižiūrėti, išgirdęs, pasak jo, jo buto langų daužymą. Šių liudytojai parodymai skiriasi. Liudytojai G. B.-M., N. K., R. M., J. L. paties konflikto ir kas įvyko jo metu nematė.
Liudytoja L. T. parodė, kad einant pro namą, esantį (duomenys neskelbtini), P. T. paslydo ir krisdamas užkabino langą, vieną kartą alkūne trenkėsi į grotas. Tiksliai nelabai pamena. Išėjo vyras, paklausė, kas vyksta. Tas kitas vyras (R. M.) tik stovėjo. Atsakė, kad netyčia užkabino langą, atsiprašė, vyras priekaištų neturėjo. Tada išėjo K. D., kuris buvo labai agresyvus, puolė P. T. ir I. T.. Jis pradėjo šaukti, eiti link P. T. ir stumdytis, jie atsiprašinėjo. K. D. pastūmė I. T. ir ėjo link P. T.. Jie pradėjo stumdytis, K. D. griebė P. T. už kaklo ir pradėjo smaugti. Bandė patraukti K. D., bandė kištis tarp K. D. ir P. T.. Kai jie susikibo, ji lindo tarp jų ir bandė juos skirti, atsiprašinėti, kad nekonfliktuotų. Jei būtų labiau lindusi, būtų pati gavusi. Ji išsigandusi bėgo kviesti policijos ir savo brolio. Kai ji bėgo pas brolį, K. D. laikė paėmęs P. T. už kaklo iš nugaros ir smaugė. K. D. buvo įsirėmęs į sieną, o P. T. buvo sugriebtas už kaklo. K. D. buvo apkabinęs ranka kaklą ir smaugė P. T.. Neprisimena, kuria ranka. K. D. išmušė I. T. telefoną iš rankų. Ji rado tą telefoną ir vėl surinko 112, Policiją kvietė iš I. T. telefono, po to nuėjo kviesti savo brolio. Jie su broliu grįžo ir K. D. jau lauke nebebuvo, P. T. su I. T. laukė pareigūnų, brolio paprašė grįžti namo pas vaikus. Šie liudytojos parodymai teisme ir ikiteisminio tyrimo metu dėl esminių detalių yra nuoseklūs ir sutampa. Be to, liudytoja ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta du kartus (2020 m. sausio 1 d. ir balandžio 28 d.) ir antrąkart apklausiama ji nurodė, kad visų įvykio aplinkybių tiksliai nepamena, prašo vadovautis jos pirmine apklausa.
Liudytojas R. M. nurodė, kad apie 3.00 valandą nakties jau ruošėsi eiti gulti, bet išgirdo daužymą į langą su grotomis. Pirmas išėjo jis, o po to K. D., po to – jo žmona. K. D. išėjęs iš laiptinės, prisidegė cigaretę ir prisidegęs ėjo link jo. Išėjus pamatė, kad tie asmenys buvo neblaivūs ir agresyvūs, į kalbas jie nelabai leidosi, keikėsi, po poros minučių išėjo K. D.. Niekas jo neatsiprašė išėjus į lauką, tie asmenys buvo agresyvūs ir keikėsi. Jam išėjus į lauką jis paklausė, kas vyksta, gavo neadekvatų atsakymą, tačiau negali atsakyti, ką jam atsakė. Išėjus K. D. jie nieko nesakė, tie 4 asmenys pradėjo pulti K. D.. Nežino, dėl ko K. D. buvo užpultas. Visi asmenys pradėjo stumdyti K. D.. Trenkė kelis kartus jam į veidą. Jis vieną žmogų laikė, gindamas K. D., laikė vyrą, neatsimena kurį. K. D. išėjus, tie asmenys dar labiau suagresyvėjo ir ėmė mušti jį rankomis, jam buvo patinusi lūpa, nubrozdinta ranka, bėgo kraujas iš nosies. Ikiteisminio tyrimo metu šio liudytojo parodymai skiriasi, jis jau nurodė, kad kaltinamąjį K. D. puolė trys asmenys, ne keturi, kad vienas vyras K. D. sudavė vieną smūgį į veidą, taip pat kad smūgį į veidą sudavė ir viena mergina. Be to, šis liudytojas, kaip ir kaltinamasis, negalėjo teismui detalizuoti, kaip K. D. atsistūmė nuo jį užpuolusių asmenų.
Nors tiek kaltinamasis, tiek liudytojas R. M. teigia, kad lauke konflikto metu ir pačiame konflikte iš nukentėjusiųjų pusės buvo keturi asmenys (nukentėjusieji, liudytojai L. T. ir R. M.), tačiau ši versija yra paneigta tiek nukentėjusiųjų, tiek jų pusės liudytojų L. T. ir R. M., tiek kaltinamojo pusės liudytojų N. K. ir G. B.-M. parodymais. Tai, kad nukentėjusieji ir liudytojai L. T. ir R. M. nurodė, jog konflikto metu lauke buvo trys asmenys, o R. M. į įvykio vietą jau pasibaigus konfliktui atėjo trumpam ir netrukus išėjo, nes namie buvo palikti vieni vaikai, nurodė ir liudytojai N. K. bei G. B.-M., t. y. jie parodė, kad jiems išėjus į lauką lauke buvo 3 nepažįstami asmenys, dvi moterys ir vyras, ketvirto asmens jie nematė. Taigi, tiek kaltinamojo, tiek liudytojo R. M. parodymai dėl to, kad konflikte dalyvavo ne trys, o keturi asmenys neatitinka byloje esančių įrodymų ir yra paneigti. Pažymėtina ir tai, kad liudytojos G. B.-M. parodymai teisme, kad išėjusi į lauką ji pamatė K. D. kruviną, o jos vyras laikė P. T., kuris buvo įsiaudrinęs, kurie iš esmės atitinka liudytojo R. M. teisme duotus parodymus, kad jis laikė P. T., neatitinka jos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kai ji nurodė, kad kai ji išėjo į lauką, jos vyras R. M. stovėjo tarp K. D., kuriam iš nosies ir lūpos bėgo kraujas, ir nepažįstamo vyro ir prašė jo nusiraminti.
Atsižvelgiant į visa tai, matyti, kad kaltinamojo ir liudytojų R. M., N. K. ir G. B.-M. parodymai teisme ir ikiteisminio tyrimo metu neatitinka kitų byloje surinktų įrodymų ir yra prieštaringi tiek tarpusavyje, tiek su kitais bylos įrodymais (kiek asmenų buvo įvykio vietoje, kur buvo suduoti smūgiai kaltinamajam, kas stūmė kaltinamąjį ir pan.). Teismas tokiais kaltinamojo parodymais nesivadovauja ir laiko juos gynybine versija, taip pat nesivadovauja jau minėta liudytojų parodymų dalimi, kuri neatitinka kitų bylos įrodymų. Teismas pažymi ir tai, kad minėti liudytojai yra kaltinamojo draugai, todėl yra suinteresuoti duoti parodymus, teisinančius kaltinamąjį.
Priešingai, kaip minėta nukentėjusiųjų, liudytojų L. T. ir R. M. parodymai esminėse detalėse yra nuoseklūs ir sutampa, juos patvirtina ir kita rašytinė bei garsinė medžiaga, esanti byloje. Tiek nukentėjusieji, tiek L. T. nuosekliai nurodė, kad po to, kai P. T. paslydęs ir nugriuvęs atsitrenkė į buto langą, į lauką išėjo aukštas vyras (R. M.), kuris paklausė, kas čia darosi. Jie atsakė, kad atsiprašo, kad vyras nukrito ir atsitrenkė į langą, palinkėjo jam gerų metų ir norėjo skirstytis, kadangi vyras jokių priekaištų nereiškė. Taigi, R. M. išėjus į lauką, sutikti asmenys nebuvo nusiteikę agresyviai, net gi priešingai – atsiprašė ir tuo metu niekas iš jų konflikto nekėlė. Netrukus į lauką išėjo agresyviai nusiteikęs, neblaivus kaltinamasis, kuris iškart puolė nukentėjusiąją, o vėliau ir nukentėjusįjį. Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais jų parodymais, kurie iš esmės paneigia kaltinamojo nurodomą versiją, kad tai nukentėjusieji pirmi užpuolė kaltinamąjį, nes visų kitų bylos įrodymų kontekste logiškai nepaaiškinama ir neįtikinama, kodėl nukentėjusieji ir L. T., prieš tai ramiai kalbėjęsi lauke su R. M. ir jo atsiprašę, lyg niekur nieko turėjo užpulti antrą į lauką išėjusį asmenį – K. D.. Tiek nukentėjusieji, tiek liudytoja L. T. nuosekliai nurodė, kad atėjęs K. D. visų pirma smurtinius veiksmus panaudojo prieš I. T., P. T. bandant jį atitraukti nuo jos, K. D. pradėjo pulti ir P. T.. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantis objektyvus įrodymas – liudytojos L. T. skambutis į BPC, iš kurio girdėti, kad skambinama dar nepasibaigus konfliktui, moteris operatorei sako, jog norėjo ramiai praeiti, draugę palydėti ir juos užpuolė, užpuolė jos vyrą, kad panelei trenkė, ją pargriovė, kad nubėgo brolį pakviesti, kad tie asmenys užsidarė namuose. Garso įrašas taip pat patvirtina, kad L. T. yra susijaudinusi, išsigandusi, verkia. Byloje nustatytomis aplinkybėmis kaltinamajam išmušus telefoną iš nukentėjusiosios, kuri norėjo skambinti policijai, rankų, jį surado ir policijos pagalbą iškvietė būtent liudytoja L. T.. Minėtas aplinkybes iš dalies patvirtina ir byloje peržiūrėti vaizdo įrašai, iš kurių matyti, kad nukentėjusieji ir liudytoja L. T. įvykio naktį jau po įvykio laukdami policijos ir atvykus policijos pareigūnams nurodo tas pačias esmines įvykusio konflikto aplinkybes. Be to, nukentėjusiųjų ir liudytojos L. T. vienokias ar kitokias nurodomas aplinkybes patvirtina teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai D. B., M. R., 2020 m. sausio 1 d. vyr. patrulio D. B. tarnybinio pranešimo, 2020 m. sausio 1 d. įvykio vietos apžiūros protokolo, alkoholio matuoklio kvito duomenys. Iš liudytojo R. M. parodymų teisme matyti, kad policijos pareigūnus jų kompanija kvietė jau grįžusi namo ir kvietė ne dėl to, kad kaltinamasis buvo sužalotas, o dėl to, kad laužiasi į namus, kad buvo daužoma į langus, kad buvo išspirtas langas, sudaužyti daiktai ant palangės, sugadintos elektrinės žaliuzės. Iš byloje esančių minėto buto palangės nuotraukų matyti, kad daiktai ant palangės nėra sudaužyti, taip pat nematyti, kad langas būtų išspirtas. Be to, kaltinamasis ir jo kompanija, išgirdę, kad iškviesta policija, iš įvykio vietos pasišalino ir užsirakino bute, kas taip pat visų kitų bylos įrodymų kontekste kelia abejonių kaltinamojo ir jo pusės liudytojų nurodomomis aplinkybėmis, jog tai kaltinamasis buvo pirmas užpultas ir nukentėjo nuo P. T. ir I. T.. Byloje esantys vaizdo įrašai patvirtina, kad nukentėjusieji ir liudytoja L. T. iš įvykio vietos nesitraukė, laukė policijos, atvykusiems pareigūnams nuosekliai aiškino įvykusio konflikto aplinkybes. Taip pat niekaip logiškai negali būti paaiškinamos ir tos aplinkybės, kad nukentėjusieji, kuriems, pasak R. M. ir K. D., kaltinamasis nesudavė nė vieno smūgio ir apskritai nepanaudojo jokių smurtinių veiksmų, patys būdami užpuolikais, dar nesibaigus konfliktui, skambintų į policiją, nurodydami, jog buvo užpulti, o kaltinamasis ir jo pusės liudytojai po įvykio grįžę namo skambina į policiją ir nurodo tik apie langų daužymą, neužsimindami apie ką tik įvykusį kaltinamojo užpuolimą bei muštynes, kaltinamajam padarytus sužalojimus.
Tie patys vaizdo įrašai patvirtina, jog tai kaltinamasis, aiškindamasis aplinkybes su policijos pareigūnais, buvo neblaivus ir neadekvatus, kalbėjo pakeltu tonu, nenorėjo vykti į policiją, buvo priešiškai nusiteikęs. Be to, kaltinamasis ir jo pusės liudytojai atvykusios policijos patys savanoriškai neįsileido, jie buvo įleisti kaimynės. Toks elgesys nėra būdingas nukentėjusiajam asmeniui, kuris pats būtų laukęs policijos pareigūnų ir norėjęs pranešti apie prieš jį panaudotą smurtą. Vien tai, jog vaizdo įrašuose nėra matyti nukentėjusiesiems padaryti sužalojimai ar kad nukentėjusieji nesikreipė į specialistus dėl jiems padarytų sužalojimų, nepaneigia kaltinamojo padarytų veiksmų kaip nusikalstamų – kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs sužalojimus nukentėjusiesiems, jam kaltinimas pareikštas dėl to, jog jis be jokios priežasties puolė I. T., tampydamas ją už striukės gaubto, o P. T. atstūmus jį nuo sesers, ranka pradėjo šį smaugti, po to nukentėjusiajai bandant iškviesti policijos pareigūnus, sudavė per jos ranką, išmušdamas iš rankų mobiliojo ryšio telefoną bei ranka trenkė jai į kaktą, dėl to nukentėjusioji pargriuvo, po to P. T. bandant jį atitraukti nuo sesers, abejomis rankomis sugriebė nukentėjusiuosius už kaklų bei smaugė. Be to, matyti ir tai, jog vaizdo įrašai neapima viso vaizdo, visų konfliktą besiaiškinančių asmenų, yra daryti naktį, nesant labai geram apšvietimui, o taip pat ir pačio įrenginio kameros kokybė neperteikia visų smulkių vaizdo detalių.
Be to, visiškai logiškai nepaaiškinamas ir kaltinamojo gynėjo elgesys, sumokant pinigus nukentėjusiajai, dėl kurio kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė nieko nežinojęs. Teismas netiki tokiais kaltinamojo paaiškinimais, juolab kaltinamasis ir jo gynėjas yra susiję giminystės ryšiais, visų teisiamųjų posėdžių metu buvo aiškiai matyti, kad kaltinamasis betarpiškai pasitiki savo gynėju, palaiko savo gynėjo pozicijas byloje sprendžiamais klausimais ir savo atskiros nuomonės neišreiškė. Be to, sumokėjus pinigus nukentėjusiajai, buvo pradėtas priešpriešinis procesas prieš pačius nukentėjusiuosius kaip įtariamuosius dėl to paties įvykio. Gynėjo nurodomos aplinkybės, kodėl jis sumokėjo pinigus nukentėjusiajai, teismo neįtikina ir yra logiškai nepaaiškinamos bei nesuprantamos, kodėl reikėtų mokėti pinigus nukentėjusiajai, jei ne K. D. sumušė nukentėjusiuosius, tai jį neva sumušė būtent nukentėjusieji, nes tokiu atveju žalą būtų patyręs K. D., o ne nukentėjusieji šioje byloje ir jokio reikalo mokėti nukentėjusiajai žalos atlyginimą nebūtų buvę.
Teismas daug dėmesio skyrė, aiškindamasis kaltinamojo su(si)žalojimo aplinkybes, ką patvirtina byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados, 2020 m. birželio 22 d. specialisto paaiškinimų protokolo duomenys. Šiame kontekste paminėtina, kad byloje esančių įrodymų pagrindu konfliktą be priežasties iš niekur nieko pradėjo kaltinamasis K. D., tačiau nei nukentėjusieji, nei liudytoja L. T. neneigė, kad galėjo suduoti kaltinamajam, bandydami iš jo išsivaduoti, taip pat bandydami vienas kitam padėti iš jo išsivaduoti, o liudytoja – bandydama išskirti nukentėjusįjį ir kaltinamąjį, t. y. gindamiesi nuo kaltinamojo puolimo. Teismas, kaip jau minėta, neturi pagrindo netikėti tokiais paaiškinimais, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad tai buvo padaryta nukentėjusiesiems siekiant apsiginti nuo kaltinamojo. Iš esmės tai galutine ir neskundžiama nutartimi konstatuota ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 8 d. nutartyje, kuria K. D. advokato A. D. skundas atmestas ir kurioje nurodoma, kad nukentėjusieji įgyvendino teisę į būtinąją gintį ir jos ribų neperžengė.
Byloje nustatyta nagrinėjamo įvykio eiga ir kaltinamojo veiksmai leidžia daryti išvadą, kad K. D., jam būnant apsvaigus nuo alkoholio, veiksmais, pasireiškusiais įžūliu elgesiu, fiziniu smurtu, viešoje vietoje buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir sutrikdyta visuomenės rimtis. K. D. padarytų veiksmų pobūdis nagrinėjamo įvykio vietoje patvirtina, kad jis padarė nusikalstamą veiką tyčia.
Taigi byloje įrodyta, kad K. D. 2020 m. sausio 1 d. apie 3.00 val. viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) namo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,16 prom. girtumas), įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fiziniu smurtu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį: be jokios priežasties puolė I. T., tampydamas ją už striukės gaubto, o P. T. atstūmus jį nuo sesers, ranka pradėjo šį smaugti, po to nukentėjusiajai bandant iškviesti policijos pareigūnus, sudavė per jos ranką, išmušdamas iš rankų mobiliojo ryšio telefoną bei ranka trenkė jai į kaktą, dėl to nukentėjusioji pargriuvo, po to P. T. bandant jį atitraukti nuo sesers, abejomis rankomis sugriebė nukentėjusiuosius už kaklų bei smaugė, savo veiksmais sukeldamas jiems fizinį skausmą.
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad K. D. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį.
BK 284 straipsnio sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės rūšys – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas K. D. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – K. D. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką viešajai tvarkai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), šio nusikaltimo įvykdymo aplinkybes – nusikaltimas padarytas viešoje vietoje, kaltinamajam esant neblaiviam, dėl menkavertės priežasties išėjus jam į lauką panaudojo fizinį smurtą dviejų nukentėjusiųjų atžvilgiu, įvykio vietoje buvo ne tik nukentėjusieji, bet ir dar viena liudytoja, liudytoja dėl tokių smurtinių kaltinamojo veiksmų išsigando, buvo sutrikdyta visuomenės rimtis.
K. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. K. D. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad vartojo alkoholį ir buvo neblaivus, tačiau nurodė, kad jo neblaivumas įvykio nakties veiksmams įtakos neturėjo. K. D. neblaivumą patvirtina alkotesterio šaknelė, taip pat liudytojai, kurie nurodė, kad kaltinamasis buvo akivaizdžiai neblaivus. Tai įrodo taip pat ir vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad kaltinamajam aiškinantis įvykio aplinkybes su policijos pareigūnais, jis buvo neblaivus. Atsižvelgiant į K. D. smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiuosius, į jo neblaivumą, darytina išvada, kad jo apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tai laikytina jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Kaltinamasis jaunas, anksčiau neteistas (t. 1, b. l. 176), baustas administracine tvarka už KET pažeidimus (greičio viršijimus, transporto priemonės vairavimą neblaiviam ir kt.), paskirtos baudos sumokėtos (t. 1, b. l. 177-179), dirba (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 181). Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybių ligų įskaitą.
Įvertinus paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad už BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą K. D. paskyrus inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytą vieną iš švelniausių bausmės rūšių – baudą, bus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, parenkant jos dydį artimesnę šios bausmės, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, minimaliai ribai – 60 MGL, t. y. 3000 Eur dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas K. D. laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. sausio 1 d. 3.55 val. (t. 1, b. l. 123) iki 2020 m. sausio 1 d. 11.22 val. (t. 1, b. l. 151), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.
K. D. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 149). Ji paliktina iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, trys kompaktiniai diskai ir dvi USB laikmenos, esantys byloje (prisegti prie pirmo ir antro bylos tomų galinių viršelių), paliktini saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 60 MGL, t. y. 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, K. D. į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. sausio 1 d. 3.55 val. iki 2020 m. sausio 1 d. 11.22 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 58 MGL, t. y. 2900 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų eurų) dydžio.
K. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, tris kompaktinius diskus ir dvi USB laikmenas, esančias byloje (prisegti prie pirmo ir antro bylos tomų galinių viršelių), palikti saugoti byloje.
1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801.
2. Sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.
3. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
4. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
5. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.