- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-04-16
- Bylos Nr.
- 1-681-1155/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19598-2024-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Ramanauskienė
- Kaltinamasis
- A. K.
- Nukentėjusysis
- A. Š.
- Advokatai
- Gytis Gaurilčikas
- Kategorijos
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.3.6.4.4.1Išteisinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 3 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.4.2Išteisinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 4 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaruojantis ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
A. K. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent:
jis, 2024 m. vasario 10 d. apie 22.10 val., Vilniuje, ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore buvo ne mažesnė nei 2,14 prom. etilo alkoholio koncentracija.
Šiais savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
A. K. buvo kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį tuo, kad jis mušdamas ir kitaip smurtaudamas, nežymiai sutrikdė savo šeimos nario – sutuoktinės sveikatą, o būtent:
jis, 2024 m. gegužės 23 d. apie 17.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kai nustatytas 2,27 prom. girtumas), žodinio konflikto metu su sutuoktine A. Š. (buvusi pavardė – K.), tyčia dešine ranka suėmęs jai už kaklo, numetė ją ant lovos, po ko tyčia, prispausdamas nukentėjusiajai veido ir krūtinės srityje pagalvę, nustūmė A. Š. ant lovos, bei vėliau stipriai trenkė spintos durimis, pataikydamas jomis sutuoktinei į galvos sritį, tokiais savo veiksmais jis mažiausiai 3 trauminiais poveikiais padarė A. Š. odos nubrozdinimą kakle bei poodinę kraujosruvą krūtinėje, kas pagal specialisto išvadą vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.
2025 m. vasario 25 d. teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis A. K. savo kaltę pripažino iš dalies. T. y. prisipažino dėl emocinio smurtavimo, žodinio konflikto, kad emociškai galėjo kliudyti savo buvusią sutuoktinę. Tačiau kalbama apie fizinį smurtą. Nieko panašaus nebuvo. Niekuomet gyvenime nėra pakėlęs rankos prieš moterį, o ypač prie savo vaiko motiną. Nėra konfliktiškas vaikinas, niekada neturėjo jokių problemų. Kalbant apie tą situaciją, dėl žymių, kurios liko, mėlynės ant kaklo buvo padarytos meilės akto, aistros metu, kai su ranka buvo prispaudęs. Bet specialiai bandyti padaryti sužalojimus tikrai nenorėjo. Tai vyko lytinio akto metu, tai normalus veiksmas, kai merginą galima šiek tiek dusinti, neturint jokių blogų ketinimų. Jo sutuoktinės oda yra labai švelni, nuo mažiausio prisilietimo lieka mėlynės. Jai grįžus iš darbo ne sykį yra pastebėjęs nemažai mėlynių ant jos rankų, kojų, tačiau sutuoktinė paaiškinti, iš kur jos atsirado, negalėjo.
Atsakydamas į klausimus parodė, kad įvyko žodinis konfliktas. Jis prasidėjo lytinio akto metu. Jis ne pirmą kartą pastebėjo, kad kažkas ne taip, pajuto, kad ji turi kitą, kas jį labai supykdė ir tai nulėmė šį konfliktą. Konfliktas įvyko 2024 m. gegužės 23 d. apie 17 val. (duomenys neskelbtini). Lytinis aktas įvyko apie 17 val. Buvo neblaivus. Meilės metu dešine ranka buvo suėmęs už kaklo. Jie taip mėgdavo mylėtis, tai įprastinis dalykas. Nesutinka, kad metė sutuoktinę ant lovos. Nebuvo tokių aplinkybių, kad prispaudė pagalvę ir nustūmė sutuoktinę ant lovos, ar trenkė jai spintos durimis, pataikydamas į galvos sritį. Nubrozdinimai galėjo būti padaryti tuomet, kai meilės metu prispaudė kaklą, gal užkabino nagais. Kai jis yra iš viršaus, tai nieko stebėtina, kad ant krūtinės galėjo likti mėlynė. Žodinis konfliktas įvyko per lytinį aktą. Po lytinio akto toliau konfliktavo, jis nuėjo į vonią, paėmė kelis šampūnus, kurie buvo sudėti ne vietoje, ir trenkė į sieną. Jie toliau barėsi, o kažkokiu momentu apsiramino. Tada sutuoktinė nuėjo keisti vaikui sauskelnių, ir tuo metu kažkas pastukseno į duris, pasirodo – policija. Sutuoktinė sakė, kad ne ji kvietė policiją, o kaimynai, bet pasirodo, kad melavo. Konflikto metu vaikas buvo kitame kambaryje, žaidė.
Į viską reagavo emociškai, bet kad alkoholis paveiktų jo elgesį, kad galėtų pasmaugti žmogų ar suduoti, tai alkoholis taip stipriai jo neveikia. Šampūno buteliukus metė į sieną, vienas buteliukas netyčia užkabino „lempą“. Buvusi sutuoktinė buvo tame pačiame kambaryje, į ją buteliukai nepataikė. Lytinio akto metu pridusinti normalu, tai šiurkštus lytinis aktas. Lytinio akto metu tai vyko gana dažnai. Viskas vyksta abipusiu sutikimu. Prieš šį įvykį buvo nuėjęs į kliniką užsikoduoti, užsikodavo, kurį laiką nevartojo alkoholio, bet šeimoje nuolat vykdavo konfliktai, nesusilaikė ir vėl pradėjo išgėrinėti. Konfliktai kildavo dėl darbo, nes sutuoktinė dirbo naktinį darbą ir jie nesimatė. Neturėjo ketinimo tyčia buvusiai sutuoktinei sukelti fizinio skausmo. Ankščiau nevartojo sutuoktinės atžvilgiu fizinio smurto. Jam labai gaila, kad tuo metu nesusilaikė ir pradėjo konfliktą, nes tai labai nevyriška. Jeigu kažkas netenkina santykiuose, reikia klausimus spręsti ramiai. Atsiprašė buvusios sutuoktinės, bet ji pratylėjo. Mergaitei virš (duomenys neskelbtini) metų. Su buvusia žmona nesusitinka, su vaiku matosi per savo tetą. Buvusi sutuoktinė atveža tetai vaiką, jis nuvyksta tenai ir leidžia laiką su dukra.
2024 m. gegužės 24 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis A. K. parodė, kad jis savo kaltės nepripažįsta visiškai. Butas adresu (duomenys neskelbtini), priklauso jo motinai, tačiau jis turi teisę naudotis šiuo butu. Šiame bute gyvena trise – jis, jo sutuoktinė A. K. ir jų bendra dukra, kuriai šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų. Su A. Š. yra susituokę (duomenys neskelbtini) metus. 2024 m. gegužės 22 d. ryte, maždaug apie 11–12 val., pradėjo vartoti alkoholį su draugais. Išgėrė nemažai alaus, tačiau kokį tiksliai kiekį, įvardinti negali. Kada tiksliai grįžo namo, neįsivaizduoja, į laikrodį nežiūrėjo, tačiau maždaug 1–2 val. iki atvykstant pareigūnams. Jam grįžus namo, jie su sutuoktine pasimylėjo, po ko pradėjo žodžiu konfliktuoti dėl buitinių smulkmenų. Žodinio konflikto metu jis vis vaikščiojo iš miegamojo į vonios kambarį ir atgal, kažkuriuo momentu iš vonios parsinešė šampūno buteliuką. Apimtas emocijų konflikto metu, jis pastūmė šalia buvusią sutuoktinę, ji nukrito ant lovos, po ko paimtą iš vonios šampūno buteliuką iš visų jėgų metė į sieną. Jie dar kelias minutes parėkavo vienas ant kito ir ji išėjo pas dukrą keisti sauskelnių. Jai bekeičiant sauskelnes, į buto duris pabeldė policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė ir pristatė į areštinę. Savo kaltės nepripažįsta visiškai, jis sutuoktinės nesmaugė, kaip yra nurodyta pranešime apie įtarimą, spintos durimis jai netrenkė, fizinio skausmo sukelti negalėjo. Jis ją tik pastūmė ant lovos, kas jai neturėjo sukelti fizinio skausmo (b. l. 131–133).
2024 m. gruodžio 16 d. ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas įtariamasis A. K. parodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies. Apie 2024 m. gegužės 23 d. įvykio aplinkybes papasakojo viską pirmosios apklausos metu. Nori tik papildyti, kad iš jo pusės jokios agresijos sutuoktinės atžvilgiu nebuvo. Lytinio akto metu, aistros metu, jis suėmė sutuoktinei už kaklo, nes jai patinka tokio pobūdžio mylėjimasis, dėl ko galėjo likti žymės kaklo srityje, o sužalojimai krūtinės srityje galėjo likti lytinio akto metu mylintis, kai jis buvo viršuje, jai būnant apačioje, kuomet galėjo netyčia prispausti ranka krūtinės sritį. Tyčios sužaloti sutuoktinės neturėjo. Taip pat lytinio akto metu, jiems su sutuoktine bendraujant, jam kilo įtarimas, kad ji turi kitą vyrą, dėl ko tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, dėl ko po visko jis susinervinęs vaikščiojo po kambarius ir, kaip minėjo pirmosios apklausos metu, metė į sieną šampūno buteliuką. Dėl spintos durų, kaip yra nurodyta pranešime apie įtarimą, papasakoti nieko neturi, nes tokio veiksmo neatlikinėjo, jomis netrenkė sutuoktinei. Mano, kad tai yra išgalvota. Papildydamas nori pasakyti, kad tą dieną jie su A. Š. taip pat labai konfliktavo dėl jos darbo pobūdžio, nes ji dirba (duomenys neskelbtini). Tą pačią arba kitą dieną (tikslios dienos nepamena) su A. Š. buvo susitikusi jo teta J. B., kuri ją matė ir po to jam pasakė, kad jokių sumušimo žymių ant A. Š. nematė. Jokios agresijos iš jo pusės ar smurtinių veiksmų nebuvo, jis yra ramaus būdo, niekada smurto nėra prieš nieką naudojęs, o tuo labiau prieš savo vaiko motiną. Žodinis konfliktas tarp jų tikrai buvo tik dėl A. Š. darbo pobūdžio ir jo įtarimo, kad ji turi kitą vyrą. Pranešime apie įtarimą nurodyti sužalojimai – nubrozdinimas kakle bei poodinė kraujosruva krūtinėje galėjo atsirasti lytinio akto, aistros metu. Spintos durimis netrenkė, nes tai apskritai neįmanoma, į galvos sritį jai netrenkė. A. Š. odos tipas yra toks, kad nuo mažiausio prisilietimo lieka kraujosruvos. Jai grįžtant namo po darbo, dažnai matydavo kraujosruvas jos įvairiose kūno vietose ir atsakymo, iš kur jos atsirasdavo – negaudavo, nes pati atsakyti negalėjo. Dėl ko A. Š. kvietė policiją, iki šiol nesupranta, mano, kad ji jau buvo nusprendusi su juo skirtis, tačiau neturėjo tam motyvo. Savo kaltę pripažįsta iš dalies tik dėl to, kad tarp jų tikrai buvo žodinis konfliktas, tačiau jokio fizinio smurto jos atžvilgiu nenaudojo. 2024 m. rugpjūčio 28 d. su A. Š. oficialiai išsiskyrė (b. l. 147–150).
2025 m. vasario 25 d. teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji A. Š. parodė, kad viskas vyko (duomenys neskelbtini), A. K. bute. Buvo lytinis aktas, jis buvo su ašaromis akyse, nes jie susipyko. Viskas buvo ne taip, kaip turėjo būti. Galimai iš ten ir atsirado mėlynės. A. K. pasidarė agresyvus, pradėjo rėkti, eidamas trankyti duris, pastūmė ją. Ji stovėjo į spintą įlindusi, tuo metu skambino policijai. A. K. pradėjo viską mėtyti, įėjo į tą kambarį ir trenkė durimis, trenkė į tos spintos duris. Ji negali pasakyti, ar A. K. matė ją už tų durų. Jis galėjo nepastebėti, kad ji ten stovi. Bet trenkimas buvo. A. K. nuėjo į vonią, ji pagalvojo, kad šis apsiramino, bet jis ką tik rado, viską išdaužė. A. K. atėjo į miegamąjį, ištaškė visą sieną. Ji iškvietė policiją, nes vaikas verkė, klykė, ji išsigando.
Atsakydama į klausimus parodė, kad konfliktas įvyko 2024 m. gegužės 23 d. A. K. buvo sugriebęs ir su pagalve nustūmė. Gali būti, kad mėlynės jau buvo atsiradusios prieš tai. Buvo toks lytinis aktas su pykčiu, su ašaromis akyse, nes ji nelabai buvo tuo patenkinta. Gali būti, kad akto metu buvo sugriebimas už kaklo. Pas jį taip būdavo iš aistros, kad sugriebtų už kaklo. Neprisimena, nuo ko viskas prasidėjo. Ji nelabai norėjo to lytinio akto, pabaigoje bandė atsitraukti. Kaip galima norėti girto žmogaus? Po lytinio akto A. K. ją tikrai stūmė ant lovos, dėl suėmimo už kaklo dabar neprisimena. Dar pagalvę buvo paėmęs ir buvo nustūmęs, dar vaikas šalia stovėjo ir verkė, jai baisu pasidarė dėl vaiko klykimo. Dėl spintos – (nuotrauka b. l. 34), ten atsidaro didelės durys, ji stovėjo įlindusi į spintą, ji buvo prie pačių kraštinių durų, prie praėjimo. Ji norėjo apsirengti ir kvietė policiją. A. K. visur trankė kambario duris, trenkė kambario duris, jos atsitrenkė į ją, nes ji ten stovėjo. Su ranka trenkė duris. Ankščiau smurto nebuvo, tik labiau psichologinis smurtas, nes žmogui negalima gerti. Prieš ją smurto niekada nėra buvę.
Kai A. K. pradėjo mėtyti buteliukus, tai vaikas vaikščiojo šalia ir verkė. A. K. turėjo problemą dėl alkoholio, dėl to ir buvo tas kodavimas. Lytinis aktas pradžioje nebuvo prieš jos valią, bet po to ji nebenorėjo, o jis norėjo toliau. Gali būti, kad nuo kaklo spaudimo galėjo skaudėti, jai dabar sunku atsiminti. Neatsimena, ką sakė kviesdama telefonu pagalbą, vyras buvo agresyvus, vaikas verkė, klykė, baisu buvo, kas šaus žmogui į galvą. Rėkia ant jos, stumdosi. Labiausiai buvo baisu dėl vaiko. Prisimena, kad A. K. ją stūmė, vaikas buvo šalia, ėmė vaiką ant rankų ir jis su pagalve nustūmė. Kai pastūmė su pagalve, atrodo, laikė vaiką ant rankų. Su gydytojais kalbėjo, kad ji skausmų nejaučia, bet jie pasakė, kad dabar adrenalinas, todėl ji nieko nejaučia. Apžiūrėjo galvą, visur apžiūrėjo, tada pamatė, kad yra mėlynių ir išvežė su vaiku patikrinti į ligoninę.
Teismui pagarsinus nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, paaiškino, kad pradžioje lytinis aktas buvo, bet jis buvo neilgas. Ikiteisminio tyrimo metu to nepaminėjo, nes buvo pradžia, bet A. K. negavo, ko norėjo. Smaugimo ji neatsimena. Po konflikto buvo nustatyti sužalojimai ant kaklo, krūtinės ir kaktos. Nežino, iš kur jie atsirado. Nebuvo taip, kad ją smaugtų, bet buvo sugriebęs už kaklo. Buvo sugriebęs už kaklo ir stūmė ją ant lovos, bet nestipriai buvo sugriebęs už kaklo. Kai davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu, tada ji viską prisiminė ir pasakė, kaip buvo. Perskaitė parodymus, kuriuos užfiksavo tyrėja, ir pasirašė.
Po lytinio akto buvo sugriebimas ir nustūmimas ant lovos. Nepasakytų, kad sutuoktinis buvo pavydus, nebuvo jam ko pavydėti. Ji labiau pavydi buvo. Ji lankė sportinį būrelį, kur trankydavo kojas. Būdavo, kad darbe atsitrenkia į stalą, nes bėgioja ir lieka mėlynės. Ji dirba (duomenys neskelbtini). Mano, kad A. K. nenorėjo jos užgauti. Žmogus buvo neblaivus, susinervinęs, piktas, nemano, kad jis jai norėjo kažką blogo padaryti. Negalėjo būti ant kaklo mėlynių, susijusių su darbu. Kvietė policiją, nes buvo išsigandusi ir verkė vaikas.
Teismui pagarsinus visus nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad juos atsimena ir patvirtina.
2024 m. gegužės 27 d. ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji A. Š. parodė, kad A. K. yra jos sutuoktinis, kartu yra apie (duomenys neskelbtini) metus, iš kurių (duomenys neskelbtini) metus yra susituokę. Turi bendrą dukrą, kuriai yra (duomenys neskelbtini) metų. Iki šio įvykio visi kartu gyveno adresu (duomenys neskelbtini), tačiau šį savaitgalį ji išsikraustė pas tėvus, adresu (duomenys neskelbtini), greitu metu planuoja išsinuomoti atskirą būstą. 2024 m. gegužės 23 d. apie 6.30 val. ji grįžo namo po naktinės pamainos. Grįžusi pamatė, kad sutuoktinis sėdi balkone ant grindų, buvo akivaizdžiai neblaivus. Ji su juo šiek tiek pabendravo, jis pasakė, kad jam reikia vykti pas gydytoją ir apie 7.30 val. jis išėjo iš namų. Apie 12–13 val. jis grįžo namo. Pasakė, kad buvo pas tetą, šiek tiek pamiegojo. Tačiau sutuoktinis grįžo tik labai trumpam ir už keliolikos minučių vėl išėjo iš namų. Pasakė, kad eina pasivaikščioti. Kadangi jis ilgai negrįžo, po poros valandų ji jam paskambino. Šis sakė, kad susitiko su draugu ir važiuoja į kapus. Ji su juo pabendravo ir pokalbį baigė. Bandė dar jam skambinti vėliau, tačiau jo telefonas jau buvo išjungtas ir susisiekti su juo nepavyko. Jis namo grįžo maždaug tarp 16–17 val., buvo akivaizdžiai vėl neblaivus. Jam grįžus, ji ruošėsi į darbą, kuomet jis vis prie jos lindo, priekabiavo, norėjo intymumo. Kadangi jis buvo neblaivus, ji jo vis prašė nuo jos eiti, nelysti. Jis dėl to labai susinervino, dėl ko pradėjo ją įžeidinėti įvairiais necenzūriniais žodžiais. Tačiau ji į jį nekreipė dėmesio, nuėjo ruoštis į vonią. Kol ji maudėsi, girdėjo, kad jis vis dar šūkauja, tačiau ką, nesiklausė, bandė jį ignoruoti. Nusipraususi grįžo į miegamąjį rengtis, kuomet jis nuėjo į vonios kambarį ir jame pamatė, kad ji paliko ant spintelės daug įvairių buteliukų (šampūno ir pan.). Jis pradėjo priekaištauti, kad paliko netvarką vonios kambaryje. Tuomet jis pradėjo vaikščioti pirmyn ir atgal į vonios kambarį ir pas ją į miegamąjį, pradėjo nešioti jos paliktus įvairius buteliukus ir atėjęs pas ją mesdavo juos į sieną, kurių vienas pataikė į lempą, dėl ko ji sudužo. Kadangi su ja kambaryje buvo jų dukra, ji pradėjo verkti. Kažkuriuo momentu sutuoktinis buvo ją suėmęs dešine ranka už kaklo ir numetė ją ant lovos, tuo momentu dėl apimto streso skausmo nejautė (tačiau kuriuo tiksliai momentu tai įvyko, neprisimena). Po šio veiksmo sutuoktinis stipriai kelis kartus tyčia trenkė kambario durimis, šalia durų stovėjo dukra. Ji dukrą pasiėmė ant rankų, o sutuoktinis pasiėmęs į rankas didelę pagalvę su ja nustūmė ją su dukra ant lovos. Kai sutuoktinis išėjo iš kambario, ji atidarė spintos duris, surinko 112 ir mobiliojo ryšio telefoną padėjo ant lentynos spintoje. Kur tuo momentu buvo dukra, nepamena. Jai bendraujant su operatore, sutuoktinis grįžo į kambarį ir stipriai pastūmė spintos duris, dėl ko jos atsitrenkė jai į galvos dešinę pusę, dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Ar jis ją matė, kad ji stovi už tų durų, nežino. Po šio veiksmo jis išėjo iš kambario į virtuvę, o ji nuėjo į kitą kambarį keisti vaikui sauskelnių. Girdėjo, kad jis reiškė pretenzijas jai dėl maisto ruošos ir įsidėjęs pagamintus kotletus į lėkštę juos išmėtė. Ir jau po kelių minučių į buto duris paskambino policijos pareigūnai, kurie sulaikė sutuoktinį ir jį išsivežė. Pareigūnai iškvietė greitąją, kuri atvykusi ją su dukra pristatė į (duomenys neskelbtini), kur jai buvo nustatytas galvos sumušimas ir nustatytos kraujosruvos kaklo srityje. Dukrai jokie sužalojimai nepadaryti, ji įvykio metu nenukentėjo. Įvykio metu jai buvo sukeltas didelis stresas, viskas įvyko greitai ir chaotiškai, todėl tikslių įvykių aplinkybių gali ir neprisiminti. Civilinio ieškinio reikšti nepageidauja. Kreipsis į teismo medikus (b. l. 58–61).
2024 m. lapkričio 14 d. ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta nukentėjusioji A. Š. parodė, kad pirminėje savo apklausoje apie patį įvykį papasakojo viską, kas jai yra žinoma, papildyti nieko neturi, todėl sutinka atsakyti į tyrėjos užduodamus klausimus. Sutuoktinis jokių smūgių į krūtinės sritį nesudavė, negali atsakyti, kokiu būdu kraujosruva galėjo atsirasti. Gali būti, kad ši kraujosruva atsirado anksčiau, gal pati susitrenkė, bet šio sužalojimo tikrai negalėjo padaryti sutuoktinis. Kai jis ją stūmė su pagalve ant lovos, pagalvė atsitrenkė į priekinę kūno dalį, t. y. į veidą ir krūtinės sritį. Tačiau nemano, kad nuo smūgio su pagalve galėjo atsirasti kraujosruva krūtinėje. Taip pat nurodė, kad negali atsakyti, ar sutuoktinis galėjo ją matyti už spintos durų, nes jis tuo metu buvo labai piktas ir trankė viską, kas pasitaikė po rankomis, todėl nemano, kad jis galėjo įvertinti ar pastebėti, kad tuo metu ji stovi už spintos durų. Su A. K. po šio įvykio oficialiai išsiskyrė. Galutinis sprendimas dėl santuokos nutraukimo buvo priimtas 2024 m. rugpjūčio 28 d. Su juo daugiau jokių ryšių nebepalaiko, kartu negyvena (b. l. 62–65).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. 1911/2024(01) nurodyta, kad remiantis A. Š. medicinos dokumentų pateiktais duomenimis, pateikiama išvada, kad A. Š. nustatyti odos nubrozdinimai kakle, poodinė kraujosruva krūtinėje. Nustatyti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais iki atvykimo į gydymo įstaigą 2024 m. gegužės 23 d. 18.33 val. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Įprastomis sąlygomis padarymo metu juntamas fizinis skausmas. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 3 trauminiais poveikiais. Tikėtina, kad odos nubrozdinimai kakle padaryti nurodytomis aplinkybėmis. Mažai tikėtina, kad nustatyti sužalojimai padaryti nugriuvus (b. l. 76–77).
2024 m. gegužės 23 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2024 m. gegužės 23 d. apie 17.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), bute tarp sutuoktinių įvykus žodiniam konfliktui, būdamas neblaivus, A. K., gimęs (duomenys neskelbtini). (2,27 prom.), tyčia paėmęs už kaklo, smaugė savo žmoną A. Š., gimusią (duomenys neskelbtini), pas kurią ant rankų buvo mažametė mergaitė E. K., gimusi (duomenys neskelbtini), taip pat A. K., tyčia atidarydamas spintos duris, trenkė jomis A. Š. į galvos sritį, todėl dėl išvardytų A. K. veiksmų A. Š. patyrė fizinį skausmą. Greitoji medicinos pagalba išvežė A. Š. ir mažametę mergaitę E. K. į (duomenys neskelbtini) nuodugnesnei apžiūrai (b. l. 1–9).
Iš 2024 m. gegužės 23 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas trijų kambarių butas adresu (duomenys neskelbtini). Butas pažymėtas numeriu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukštų daugiabučiame name, (duomenys neskelbtini) aukšte, į laiptinę patenkama pro metalines kodines duris, pakilus į (duomenys neskelbtini) aukšto aikštelę, apžiūrėtas butas yra (duomenys neskelbtini) pusėje. Į butą patenkama per (duomenys neskelbtini) spalvos duris, apžiūros metu buto durys atrakintos. Įėjus į butą, patenkama į koridorių, kuriuo paėjus, kairėje pusėje matomos iš kairės pusės durys į tualetą, atvirą be durų vonios kambarį ir, toliau paėjus, virtuvės erdvę. Nuo įėjimo durų žiūrint tiesiai, matomas praėjimas į svetainės kambarį, kuriame vyrauja bendra netvarka. Toliau praėjimas iš svetainės kambario į koridorių, kurio kairėje pusėje yra kambarys su jame esančiais daiktais ir baldais, tiesiai durys, vedančios į sandėliuką. Koridoriaus dešinėje pusėje yra šviesiai rudos spalvos medinės įstiklintos durys, kurios apžiūros metu yra atidarytos, visur kambaryje yra išmėtyti įvairūs daiktai, įėjus tiesiai palei dešinę sieną stovi vaikiška lovytė, tiesiai kambario gale yra langas, kurio stiklas yra išdaužtas, ir stiklinės balkono durys, vedančios į balkoną. Nuo kambario įėjimo iš kairės pusės stovi spinta su praviromis durimis, prie spintos ant grindų mėtosi įvairūs rūbai ir daiktai. Prie kambario kairės pusės sienos stovi lova, už lovos prie lango stovi vaikiškas vežimėlis ir vaikiška supynė. Ant lubų kabo sudaužytas šviestuvas, o po juo ant grindų šviestuvo stiklo šukės. Bute vyrauja bendra netvarka (b. l. 21–36).
Iš 2024 m. spalio 1 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai:
1) pavadinimu „export-qxvgt“. Pareigūnams buto duris atidaro (duomenys neskelbtini) moteris, kuri laiko vaiką ant rankų. Moteris susijaudinusi, verkia. Paaiškina, kad vyras grįžo namo neblaivus, grįžęs viską išdaužė, išvartė. Paaiškina tik tai, kad ją vyras stumdė, tuo metu ji laikė vaiką ant rankų, vyras ją pastūmė, dėl ko vaikas pradėjo verkti. Vyras (įtariamasis) paaiškina, kad kaimynai kviečia policiją dažnai, moteris yra bandžiusi žudytis, buvo „pagauta“ su narkotinėmis medžiagomis. Pareigūnė pastebėjo ant moters pirštų kraują, tačiau iš kur ir kada jis pradėjo bėgti, paaiškinti negali. Moteris pasako, kad pareigūnams parodys įrašą, kurį įrašė telefonu (tačiau pareigūnai jo neperžiūrėjo). Pareigūnė vyro paklausė, kodėl šiandien kilo konfliktas, tačiau vyras atsakė, kad moteris elgiasi neadekvačiai ir kad pareigūnai gali patikrinti „įrašus“. Vyras teigia, kad nežino, dėl ko šiandien sukonfliktavo su žmona, tačiau ne pirmas kartas, kai „kažkas“ iškviečia policiją. Butas priklauso įtariamojo motinai. Pareigūnai kartu su įtariamuoju išėjo iš buto prie tarnybinio automobilio. Įtariamajam duodama pūsti į alkotesterį, nustatytas 2,27 prom. girtumas. Pareigūnai su įtariamuoju grįžo į butą, kad įtariamasis galėtų susirinkti daiktus, nes bus vežamas į areštinę. Nukentėjusioji nurodo, kad sutuoktinis kambaryje išmėtė ir sudaužė jos įvairias vonios (higienos) priemones. Į namus atvyko Greitosios medicinos pagalbos medikai apžiūrėti nukentėjusiosios ir vaiko. Vyras teigia, kad nėra jokių įrodymų, kad jis būtų kėlęs ranką savo sutuoktinės atžvilgiu. Patikslina, kad niekada ir nėra kėlęs rankos prieš sutuoktinę.
2) pavadinimu „export-cp0a6“. Pareigūnė grįžta į butą, Greitosios medicinos pagalbos medikė pasakė, kad veš nukentėjusiąją į ligoninę dėl galvos sumušimo ir dėl ant kaklo matomų smaugimo žymių. Nukentėjusiajai patikrintas blaivumas, nustatyta 0,00 prom. Greitosios medicinos pagalbos medikė patvirtina, kad vaikui viskas gerai, jokie sužalojimai nenustatyti. Greitosios medicinos pagalbos medikė paaiškina, kad nukentėjusiąją geriau yra patikrinti, nes jai buvo trenkta spintos durimis į galvos sritį, tad reikia patikrinti, ar nėra galvos sutrenkimo, taip pat dėl matomų smaugimo žymių reikia patikrinti, nes sugriebimo metu galėjo būti pažeisti kaklo slanksteliai. Pareigūnė išėjo iš buto. Daugiau aktualios informacijos ikiteisminio tyrimo eigai neužfiksuota (b. l. 39–41).
Iš 2024 m. spalio 1 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) pateiktas garso įrašas, pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID 92280478261, skambu io prad ia_ 2024-05-23 17_06_54)“. Jame užfiksuotas pokalbis tarp pranešėjos ir BPC operatorės. BPC: „112“; P: „sveiki“ (pranešėja visą pokalbį su bendrosios pagalbos centro operatore bendrauja verkdama); BPC: „sveiki“; P: „vyras smurtauja, mažas vaikas namie pusantrų metų“; BPC: „ponia, kokiu adresu? Miestas (duomenys neskelbtini)“; P: „(duomenys neskelbtini)“; BPC: „(duomenys neskelbtini), o butas?“; P: „(duomenys neskelbtini)“; BPC: „(duomenys neskelbtini), taip?“; P: „taip“; BPC: „kelintas aukštas?“; P: „(duomenys neskelbtini)“; BPC: „durų kodas yra?“ (girdisi, kad pranešėja patraukia telefoną ir fone girdisi vyriškas balsas – „ko tu verki b., aš kaltas, b. ane, kad tu taip elgiesi ir kad tu privertei mane taip elgtis, rimtai? Aš gyvenime su niekuo taip nesielgiau. Tu pagalvok apie tai, kaip tu elgsiesi ir atsimink, kad mane privertei elgtis su tavimi va taip. Gyvenime su niekuo taip nesielgiau. Tu pagalvok ant kiek tu š. elgiesi, kad privertei mane vat… nu karočia, b., š.“. Vyriškas balsas nutolsta, pranešėja vėl pradeda bendrauti su operatore); P: „yra durų kodas (duomenys neskelbtini)“; BPC: „(duomenys neskelbtini). greitosios reikia jums?“; P: „ne, nereikia“; BPC: „neblaivus vyras?“; P: „neblaivus“; BPC: „ponia, jisai mušasi ar žodinis konfliktas? Muša jus?“; P: „stumdė“; BPC: „stumdė, supratau. Turite galimybę prisistatyti?“; P: „A. K.“; BPC: „laukite prašau policijos“; P: „gerai, ačiū“ (b. l. 42–44).
Motyvuojamoji dalis
BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme įtvirtintų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, kuri apibūdina atitinkamą pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Taigi, siekiant konstatuoti, kad asmuo padarė atitinkamą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti jo veikoje visus baudžiamajame įstatyme nustatytus būtinuosius tokios nusikalstamos veikos sudėties požymius.
Pagal susiformavusią teismų praktiką duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių neįmanoma pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-619/2012, 2K-232/2014, Nr. 2K-24/2014). Siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, turi būti surinkta pakankamai to asmens kaltę pagrindžiančių įrodymų. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, viena iš tinkamo įrodymų vertinimo sąlygų – ta, kad teisėjų vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas reiškia, kad turi būti kruopščiai ištirtos visos byloje tirtos versijos, susijusios su įrodinėtinomis aplinkybėmis, kad turi būti renkami, tiriami bei įvertinami tiek teisinantys, tiek ir kaltinantys įrodymai.
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi, būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma jo sveikata, ar jis trumpam susargdinamas. BK 141 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.
Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, sprendžia, kad byloje nėra pakankamai kaltinamajam A. K. inkriminuojamos BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą pagrindžiančių duomenų.
A. K. buvo kaltinimas tuo, kad mušdamas ir kitaip smurtaudamas, nežymiai sutrikdė savo šeimos nario – sutuoktinės sveikatą, o būtent – jis, 2024 m. gegužės 23 d. apie 17.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kai nustatytas 2,27 prom. girtumas), žodinio konflikto metu su sutuoktine A. Š. (buvusi pavardė – K.), tyčia dešine ranka suėmęs jai už kaklo, numetė ją ant lovos, po ko tyčia, prispausdamas nukentėjusiajai veido ir krūtinės srityje pagalvę, nustūmė A. Š. ant lovos, bei vėliau stipriai trenkė spintos durimis, pataikydamas jomis sutuoktinei į galvos sritį, tokiais savo veiksmais jis mažiausiai 3 trauminiais poveikiais padarė A. Š. odos nubrozdinimą kakle bei poodinę kraujosruvą krūtinėje, kas pagal specialisto išvadą vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Tai reiškia, kad tarp kaltinime nurodytų A. K. smurtinio pobūdžio veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu ((1) suėmimo už kaklo ir numetimo ant lovos, (2) prispaudimo pagalve veido ir krūtinės srityje ir nustūmimo ant lovos, (3) trenkimo spintos durimis ir pataikymo jomis į galvos sritį) ir nustatyto nukentėjusiosios nežymaus sveikatos sutrikdymo (pažymėtina, kad fizinio skausmo sukėlimas neinkriminuojamas), pasireiškusio (1) odos nubrozdinimu kakle ir (2) poodine kraujosruva krūtinėje, turi būti nustatytas priežastinis ryšys.
Iš karto pažymėtina, kad dėl trečiojo kaltinamajam inkriminuojamo smurtinio pobūdžio veiksmo nukentėjusiosios atžvilgiu ((3) trenkimo spintos durimis ir pataikymo jomis į galvos sritį) kaltinime nėra nurodyti jokie šių veiksmų pasekoje galėję kilti/kilę nusikalstami padariniai, t. y. kokie nors sužalojimai nukentėjusiosios galvos srityje. Kaip jau buvo nurodyta, kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl atitinkamų padarinių nustatymas yra būtinas šios veikos objektyviosios pusės požymis, kurio nenustačius nėra galima ir baudžiamoji atsakomybė.
Toliau vertinant kaltinamajam pareikšto kaltinimo pagrįstumą, nustatyta, kad kaltinamasis viso proceso metu savo kaltę nežymiai sutrikdžius savo sutuoktinės sveikatą nuosekliai neigė. Teisiamojo posėdžio metu A. K. parodė, kad fizinio smurto nebuvo. Mėlynės ant sutuoktinės kaklo buvo padarytos meilės akto, aistros metu, kai su ranka buvo prispaudęs jos kaklą. Tai vyksta abipusiu sutikimu. Kai lytinio akto metu jis yra iš viršaus, tai nieko stebėtina, kad ant sutuoktinės krūtinės galėjo likti mėlynė. Lytinio akto metu prasidėjo žodinis konfliktas. Nebuvo tokių aplinkybių, kad jis prispaudė pagalvę ir nustūmė sutuoktinę ant lovos, ar trenkė jai spintos durimis, pataikydamas į galvos sritį. Į viską reagavo emociškai, bet kad alkoholis paveiktų jo elgesį, kad galėtų pasmaugti žmogų ar suduoti, tai alkoholis taip stipriai jo neveikia. Pirmą kartą apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. K. parodė, kad grįžęs namo, pasimylėjo su sutuoktine, po ko pradėjo žodžiu konfliktuoti dėl buitinių smulkmenų. Jis pastūmė šalia buvusią sutuoktinę ant lovos, ji nukrito ant lovos. Jos nesmaugė, spintos durimis jai netrenkė. Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. K. parodė, kad lytinio akto, aistros metu, jis suėmė sutuoktinei už kaklo, dėl ko galėjo likti žymės kaklo srityje, o sužalojimai krūtinės srityje taip pat galėjo likti lytinio akto metu. Tyčios sužaloti sutuoktinės neturėjo. Spintos durimis sutuoktinei netrenkė.
Teismas, įvertinęs aptartus kaltinamojo parodymus byloje surinktų įrodymų visumoje, nenustatė pagrindo jais abejoti ar juos kritiškai vertinti, konstatuoja, kad jie iš esmės yra nuoseklūs, juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai.
Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji A. Š. patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje buvo lytinis aktas, galimai iš ten ir atsirado mėlynės. Gali būti, kad akto metu buvo sugriebimas už kaklo. Po to, konflikto metu A. K. pastūmė ją. A. K. buvo sugriebęs ir su pagalve nustūmė. Po lytinio akto A. K. ją tikrai stūmė ant lovos, dėl suėmimo už kaklo dabar neprisimena. Nebuvo taip, kad ją smaugtų, bet buvo nestipriai sugriebęs už kaklo ir stūmė ją ant lovos. Smaugimo ji neatsimena. Gali būti, kad mėlynės jau buvo atsiradusios prieš tai. Ji stovėjo į spintą įlindusi, tuo metu skambino policijai. A. K. pradėjo viską mėtyti, įėjo į tą kambarį ir trenkė durimis. Anksčiau prieš ją smurto niekada nėra buvę. Pirmą kartą ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji A. Š. parodė, kad kažkuriuo momentu sutuoktinis buvo ją suėmęs dešine ranka už kaklo ir numetė ją ant lovos; sutuoktinis pasiėmęs į rankas didelę pagalvę su ja nustūmė ją su dukra ant lovos; sutuoktinis grįžo į kambarį ir stipriai pastūmė spintos duris, dėl ko jos atsitrenkė jai į galvos dešinę pusę. Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji parodė, kad sutuoktinis jokių smūgių į krūtinės sritį nesudavė, negali atsakyti, kokiu būdu kraujosruva galėjo atsirasti. Nemano, kad nuo smūgio su pagalve galėjo atsirasti kraujosruva krūtinėje. Sutuoktinis tuo metu buvo labai piktas ir trankė viską, kas pasitaikė po rankomis, todėl nemano, kad jis galėjo įvertinti ar pastebėti, kad tuo metu ji stovi už spintos durų.
Iš aptartų nukentėjusiosios parodymų nustatyta, kad kaltinamasis A. K. ją buvo suėmęs už kaklo kelis kartus – lytinio akto metu abipusiu sutikimu, po to buvo sugriebęs jai už kaklo ir pastūmęs ant lovos, kas yra nurodyta ir A. K. pareikštame kaltinime (1) (primintina, kad kaltinamasis pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu patvirtino pastūmęs nukentėjusiąją ant lovos). Pastebėtina, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. 1911/2024(01) nurodyta, jog A. Š., be kita ko, nustatyti odos nubrozdinimai kakle iki atvykimo į gydymo įstaigą 2024 m. gegužės 23 d. 18.33 val. Teismo vertinimu, esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, kaltinamojo nurodyta pozicija dėl to, iš kur atsirado sužalojimai ant nukentėjusiosios kaklo, t. y. kad jie buvo padaryti lytinio akto metu, o ne smurtaujant, liko nepaneigta. Kaip jau buvo nurodyta, aptariamą aplinkybę teisimojo posėdžio metu patvirtino ir nukentėjusioji, t. y. kad mėlynės ant kaklo galėjo likti po lytinio akto. Taip pat pažymėtina, kad nukentėjusioji nuosekliai tvirtino, jog konflikto metu kaltinamasis jos nesmaugė, o tik buvo nestipriai suėmęs už kaklo ir nustūmęs ant lovos. Pridurtina ir tai, kad iš 2024 m. spalio 1 d. kitų objektų apžiūros protokolo, kuriuo buvo apžiūrėtas BPC pateiktas garso įrašas, ir iš 2024 m. spalio 1 d. kitų objektų apžiūros protokolo, kuriuo buvo apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai, nustatyta, kad pati nukentėjusioji nesiskundė, jog ją sutuoktinis būtų smaugęs ir sudavęs smūgius, tik nurodė, kad šis smurtauja, stumdosi.
Toliau pasisakant dėl pareikštame kaltinime nurodytų A. K. smurtinio pobūdžio veiksmų – prispaudimo pagalve veido ir krūtinės srityje ir nustūmimo ant lovos (2), nustatyta, kad apklausta nukentėjusioji patvirtino tokius veiksmus buvus, kaltinamasis pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu taip pat patvirtino pastūmęs nukentėjusiąją ant lovos, tokios aplinkybės dėl stumdymosi yra užfiksuotos ir aptartuose kitų objektų apžiūros protokoluose. Tačiau pastebėtina, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. 1911/2024(01) nurodyta, jog A. Š., be kita ko, nustatyta poodinė kraujosruva krūtinėje, padaryta kietu buku daiktu iki atvykimo į gydymo įstaigą 2024 m. gegužės 23 d. 18.33 val., kai, primintina, A. Š. buvo stumiama su pagalve, kuri nelaikytina kietu daiktu. Be to, ir pati nukentėjusioji papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad sutuoktinis jokių smūgių į krūtinės sritį nesudavė, negali atsakyti, kokiu būdu kraujosruva galėjo atsirasti; nemano, kad nuo smūgio su pagalve galėjo atsirasti kraujosruva krūtinėje. Taigi, esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nėra galimybės daryti vienareikšmę išvadą, kad dėl to, jog A. K. prispaudė pagalve nukentėjusiosios veido ir krūtinės srityje ir nustūmė ją ant lovos, kilo kaltinime nurodyti padariniai – buvo padaryta poodinė kraujosruva nukentėjusiosios krūtinėje.
Kiti byloje surinkti įrodymai laikytini išvestiniais (tarnybinis pranešimas (b. l. 1), BRIT ataskaitų žiūryklės duomenys (b. l. 18–20), kt.), todėl teismo padarytoms išvadomis įtakos neturi.
Teismas apibendrina, kad šioje byloje nėra surinkta jokių neginčijamų objektyvių įrodymų, jog kaltinamasis atliko kaltinime nurodytus smurtinio pobūdžio veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu ar kad šie veiksmai būtų susiję priežastiniu ryšiu su nukentėjusiajai nustatytais sužalojimais, ar kad jų pasekoje būtų padaryti nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai, t. y. nenustatytas būtinas A. K. inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėties elementas – objektyvioji pusė, o teismo nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ir spėlionėmis, taigi, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kaltinamasis A. K. išteisintinas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 8 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, A. K., kaip padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos J. B. atsakomybei be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą, o baudžiamoji byla A. K. atžvilgiu buvo nutraukta.
BK 40 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje A. K. išteisintinas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 8 d. nuosprendžiu nustatytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nenustojo galioti.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, A. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. gegužės 23 d. 18.30 val. iki 2024 m. gegužės 24 d. 13.28 val. (b. l. 119–120, 153–154), t. y. vieną dieną.
Kaltinamajam A. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 151–152), paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.
Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 131,62 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, nes nukentėjusioji A. Š. buvo sužalota ir dėl patirtų sužalojimų buvo gydoma asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, nukentėjusios sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų (b. l. 85–88). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje kaltinamasis A. K. išteisintinas neįrodžius, jog buvo padaryta nusikalstama veika, turinti BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir baudžiamosios bylos nagrinėjimui, 1 vnt. CD laikmena, esanti voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos galinio viršelio, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktina saugoti baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 304–305, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, išteisinti A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaip nepadariusį nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Konstatuoti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 8 d. nuosprendžiu nustatytas A. K. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nenustojo galioti.
A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, palikti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį nenagrinėtą.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir baudžiamosios bylos nagrinėjimui, 1 vnt. CD laikmeną, esančią voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos galinio viršelio, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.