Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės, Laimos Šeputienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Z. ir jo gynėjos advokatės Marijos Židonienės apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2024 m. vasario 13 d. nuosprendžio, kuriuo R. Z. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 81 (aštuoniasdešimt vienos) paros arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė – 54 (penkiasdešimt keturių) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, R. Z. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 (trims) metams, įskaitant ir tokią teisę įgyti. Terminą nutarta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 ir 6 dalimis, konfiskuotas R. Z. vardu registruotas automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. J 527104, ir perduotas valstybės nuosavybėn, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. Z. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, tai yra 2023 m. lapkričio 2 d., apie 17.20 val., (duomenys neskelbtini), vairavo jam priklausantį automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai 2023 m. lapkričio 2 d. 18.00 val. alkoholio matavimo prietaisu Alcotest 7510 ARPK-0188, patikros sertifikato Nr. 1937151, jam buvo nustatytas 2,88 promilių apsvaigimas nuo alkoholio.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo R. Z. ir jo gynėjos advokatės Marijos Židonienės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Skundžiamas nuosprendis keistinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 328 straipsnio 2 punkto pagrindu.

5. Susipažinus su nuteistojo ir jo gynėjos apeliacinio skundo turiniu matyti, kad R. Z. neginčija pirmosios instancijos teismo byloje nustatytų faktinių aplinkybių, veikos kvalifikavimo ar savo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau nesutinka su jam parinkta bausmės rūšimi ir prašo vietoje arešto bausmės jam skirti švelnesnę bausmės rūšį – baudą. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nuosprendį tik bausmės skyrimo kontekste.

6. Bausmės skyrimas yra baudžiamąją bylą pirmąją instancija nagrinėjančio teismo kompetencija, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti arba griežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, arba jas įvertino netinkamai ir paskyrė akivaizdžiai per švelnią arba per griežtą bausmę. Skirdamas asmeniui bausmę teismas vadovaujasi BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje įtvirtintomis bausmėmis bei BK bendrosios dalies nuostatomis, kurios detalizuoja sankcijos taikymą. Sprendžiant skirtinos bausmės klausimą, teismas privalo atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus – į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 – 8 punktai).

8. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su nuteistojo ir jo gynėjos apeliacinio skundo argumentais, apylinkės teismo nuosprendžio turiniu bei baudžiamosios bylos medžiaga sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę R. Z. nustatė tinkamą jos rūšį bei dydį. Nors teisėjų kolegija nesutinka su tam tikrais apylinkės teismo motyvais dėl baudos bausmės neskyrimo ir šiame nuosprendyje pateikia kitus tokio sprendimo argumentus, tačiau tai iš esmės nekeičia įsitikinimo, kad arešto bausmė nuteistajam yra paskirta pagrįstai. Visgi, aukštesnės instancijos teismas nustatė, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas netinkamai vertino BK 75 straipsnio nuostatų taikymo galimybes, todėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2024 m. vasario 13 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai paskirtos bausmės.

9. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. Z. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo paskirta 81 (aštuoniasdešimt vienos) paros arešto bausmė ir pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, sumažinus ją vienu trečdaliu, paskirta galutinė – 54 (penkiasdešimt keturių) parų arešto bausmė.

10. Skirdamas nuteistajam bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, priskirtiną nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Apylinkės teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Taip pat pirmosios instancijos teismas vertino ir tai, kad Administracinių nusižengimų registro duomenimis, nuteistasis trejų metų laikotarpiu sistemingai daro analogiško pobūdžio, tik administracinius nusižengimus – vairuoja neblaivus, skiriamų baudų nesumoka, teisės vairuoti transporto priemones neteko dar 2018 metais, kuomet sukėlė eismo įvykį ir iš jo pasišalino, o po eismo įvykio jam buvo nustatytas neblaivumas. Iš tiesų susipažinus su Administracinių nusižengimų registro duomenimis matyti, kad R. Z. administracine tvarka trejų metų laikotarpiu buvo baustas aštuonis kartus, dauguma administracinių nusižengimų yra susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais (1 t., b. l. 89–92). Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis dar prieš šios 2023 m. lapkričio 2 d. įvykdytos nusikalstamos veikos padarymą buvo baustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 427 straipsnio 1 dalį, kuomet 2023 m. rugsėjo 21 d. pakartotinai vairavo automobilį ne tik neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai teisė jas vairuoti jam buvo atimta ir pastarosios jis nesusigrąžino, tačiau jam buvo nustatytas ir 0,93 promilių neblaivumas. Be to, tokį pat administracinį nusižengimą, tik ne pakartotinį, numatytą ANK 424 straipsnio 4 dalyje, nuteistasis įvykdė ir 2022 m. birželio 24 d., kuomet vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės, kai šios teisės nėra įgijęs bei jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų (LITEKO), matyti, kad nuteistasis, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, teisę vairuoti transporto priemones yra praradęs nuo 2018 metų, kuomet Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 10 d. nutarimu jam už administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, buvo paskirta bauda bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 (trejiems) metams. Be kita ko, po šio administracinio nusižengimo praėjus kelioms valandoms nuteistajam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Taigi, matyti, kad R. Z. yra linkęs sistemingai vairuoti transporto priemonę būdamas neblaivus, o šią nusikalstamą veiką padarė dar ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, kai ši teisė jam buvo atimta administracinio nusižengimo byloje, būtent už vairavimą esant neblaiviam.

11. Parinkdamas bausmės rūšį – areštą, o ne nuteistojo ir jo gynėjos prašytą baudos bausmę, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas savo sprendimą iš esmės motyvavo tuo, kad R. Z. nebuvo sumokėjęs jam už administracinius nusižengimus paskirtų baudų, jo ketinimus sumokėti turimus įsiskolinimus pagal antstolių vykdomuosius raštus pardavus turimą nekilnojamąjį turtą vertino kaip deklaratyvius teiginius, nepagrįstus jokiais rašytiniais duomenimis. Visgi, iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nuteistasis iki pirmosios instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo dienos pateikė VĮ „Registrų centro“ duomenis apie jam nuosavybės teisė priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą, adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo areštuotas antstolių, dėl neįvykdytų išieškojimų (1 t., b. l. 123), taip pat 2024 m. sausio 25 d. preliminarią sutartį dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo (1 t., b. l. 124) bei 2024 m. sausio 10 d. rangos sutartį, kurioje buvo nurodyta, jog individualią veiklą – stogų dengimą vykdantis R. Z. sudarė sutartį dėl stogo remonto darbų atlikimo už 12 000 Eur (1 t., b. l. 125–127). Be to, iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo pateikta ir (duomenys neskelbtini) biure 2024 m. vasario 5 d. pas notarę E. K. sudaryta pirkimo pardavimo sutartis, kuria nuteistasis už 46 000 Eur pardavė butą, adresu (duomenys neskelbtini), nustatant atsiskaitymo tvarką, jog dalis pinigų, gautų už nekilnojamąjį turtą, buvo skirta padengti nuteistojo antstoliams turimus įsiskolinimus (1 t., b. l. 144–156). Taip pat buvo pateikti banko sąskaitų išrašai, iš kurių matyti, kad nekilnojamojo turto – buto pirkėjas pagal sutarties reikalavimus padengė nuteistojo turimus įsiskolinimus antstoliams pagal vykdomuosius raštus (1 t., b. l. 141–143). Taigi, šiuo atveju skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas iš tiesų ignoravo ir neįvertino nuteistojo ir jo gynėjos pateiktų rašytinių duomenų dėl turimų finansinių įsiskolinimų apmokėjimo.

12. Nors netoleruotina tokia situacija, kuomet iki nuosprendžio paskelbimo pateikti reikšmingi duomenys apie nuteistojo finansinę padėtį liko neįvertinti skundžiamą nuosprendį priėmusio teismo, tačiau šiame kontekste apygardos teismas sprendžia, kad R. Z. baudos bausmė neskirtina dėl kitų motyvų. Kaip minėta šio nuosprendžio 10 punkte, nuteistasis jau ne kartą vairavo transporto priemonę neblaivus, juolab jo daromi teisės pažeidimai sunkėjo – nubaustas baudomis bei paskyrus specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą už administracinius nusižengimus, susijusius su transporto priemonės vairavimu neblaiviam, nuteistasis iš savo teisei priešingo elgesio ne tik nepasimokė, tačiau įstatymų nepaisymas lėmė ir tai, kad nuteistojo veiksmai jam už vairavimą esant neblaiviam užtraukė baudžiamąją atsakomybę. Taigi, skiriamos baudos, nepaisant to, kad jos buvo paskirtos už administracinius nusižengimus, visgi neturėjo pakankamos prevencinės galios sulaikyti nuteistąjį nuo vairavimo esant neblaiviam. Be kita ko, šiame kontekste svarbu paminėti ir tai, kad nuteistajam nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nustatytas sunkus – 2,88 promilių girtumo laipsnis, automobilį jis vairavo tamsiu paros metu, kartu vežė ir keleivį, o savo netinkamu ir pavojingu manevravimu kelyje atkreipė kitų eismo dalyvių dėmesį bei sukėlė įtarimą, dėl ko apie tai, jog automobilį gali vairuoti neblaivus asmuo buvo pranešta bendrajam pagalbos centrui (1 t., b. l. 7–8, 43–44). Nuteistasis savo neteisėtus veiksmus nutraukė tik tuomet, kai buvo sulaikytas policijos pareigūnų, iki tol, būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, ketino važiuoti dar apie 70 km atstumą iki savo namų (1 t., b. l. 132). Šios aukščiau įvardintos aplinkybės leidžia daryti išvadą ne tik apie nuteistojo nusikalstamos veikos, tačiau ir jo asmenybės didesnį pavojingumą, todėl baudos bausmė apygardos teismo vertinimu nepadės įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės skyrimo tikslų. Siekiant apsaugoti visuomenės interesą į saugią aplinką bei apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismo parinkta bausmės rūšis – areštas bei jos dydis nagrinėjamu atveju yra proporcingi nuteistojo padarytai nusikalstamai veikai.

13. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju nesutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad nuteistajam nėra pagrindo atidėti paskirtosios arešto bausmės vykdymo. BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Šio straipsnio 4 dalyje, be kita ko, numatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

14. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas neišvardija aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-266-942/2015).

15. Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018).

16. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje spręsdamas dėl galimybės atidėti arešto bausmės vykdymą nuteistajam teisingai pažymėjo, kad R. Z. ne kartą yra baustas už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, susijusius su vairavimu esant neblaiviam bei vairavimu neturint teisės to daryti, tačiau vertinant šio instituto taikymo galimybes, buvo apsiribota tik šiuo argumentu. Visgi, apygardos teismas akcentuoja, kad skirtinos bausmės vykdymo atidėjimas, egzistuojant BK 75 straipsnio sąlygoms, suteikia galimybę teismui alternatyviais būdais siekti BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų. Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje nustatyta, kad R. Z. arešto bausme yra nuteistas pirmą kartą ne už smurtinio pobūdžio ar realiais pasekmes sukėlusį nusikaltimą, jis pripažino kaltę padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, kas buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Kaip matyti, priešingai nei skundžiamame nuosprendyje nurodė apylinkės teismas, nuteistasis dėjo realias pastangas įvykdyti turimus išieškojimus pagal antstolių vykdomuosius raštus, t. y. įgyvendino savo teiginius nurodytus pirmosios instancijos teismui dėl ketinimo parduoti nekilnojamąjį turtą ir sumokėti skolas dar iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo. Be kita ko, apeliaciniame skunde pažymėta, kad nuteistasis turi šeimą – sugyventinę, kuri šiuo metu nedirba ir du nepilnamečius vaikus. Iš baudžiamojoje byloje pateikto banko išrašo matyti, kad nuteistasis finansiškai padeda savo sugyventinei V. S. (2 t., b. l. 58–61), taigi argumentai, kad jis yra vienintelis asmuo, išlaikantis šeima ar bent prisidedantis prie jos išlaikymo yra pagrįsti. Byloje taip pat yra Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veikos vykdymo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad nuteistasis nuo 2017m. balandžio 11 d. vykdo stogų dengimo darbus (1 t., b. l. 122), taip pat yra pateikta 2024 m. sausio 10 d. rangos sutartis, 2024 m. kovo 1 d. paslaugų teikimo sutartis (1 t., b. l. 125–127, 2 t., b. l. 56), iš kurių matyti, kad nuteistasis realiai vykdo stogų remonto darbus ir gauna pajamas, taigi yra dirbantis asmuo.

17. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas sprendžia, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti realiai neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, atidėjus arešto bausmės vykdymą, suteikiant jam galimybę, jį prižiūrint probacijos metu, koreguoti savo elgesį teigiama linkme. Nuteistajam R. Z., vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi bausmės vykdymas atidėtinas 4 (keturių) mėnesių laikotarpiui. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, R. Z., vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalimi, arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skirtina intensyvi priežiūra, nustatant buvimo vietą – (duomenys neskelbtini), ir buvimo laiką – nuo 23.00 val. iki 06.00 val., tai kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis bei pareigos – visą arešto bausmės atidėjimo laikotarpį tęsti darbą ar mokslą arba registruotis Užimtumo tarnyboje; viso bausmės vykdymo atidėjimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 10 punktai).

18. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas arešto bausmę nuteistajam nepagrįstai netaikė BK 75 straipsnio nuostatų ir neatidėjo paskirtosios arešto bausmės vykdymo. Nuteistasis ir jo gynėja apeliaciniame skunde iš esmės prašė skirti pačią švelniausią BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį, kam teisėjų kolegija nenustatė pagrindo, tačiau vis tik sprendus, kad yra pagrindas kitokiu alternatyviu būdu sušvelninti nuteistojo teisinę padėtį, laikytina, kad R. Z. ir jo gynėjos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2024 m. vasario 13 d. nuosprendis keistinas vadovaujantis BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 328 straipsnio 2 punkto pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2024 m. vasario 13 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2024 m. vasario 13 d. nuosprendžiu R. Z. paskirtos galutinės 54 (penkiasdešimt keturių) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 4 (keturiems) mėnesiams.

Arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu R. Z. paskirti intensyvią priežiūrą, nustatant buvimo vietą – (duomenys neskelbtini), ir buvimo laiką – nuo 23.00 val. iki 06.00 val., bei tai kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalimi, kartu su intensyvia priežiūra R. Z. paskirti pareigas: visą arešto bausmės atidėjimo laikotarpį tęsti darbą ar mokslą arba registruotis Užimtumo tarnyboje; viso bausmės vykdymo atidėjimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti R. Z., kad probuojamasis, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, privalo: dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą; laikytis nustatytos dienotvarkės; dalyvauti probuotojo parinktose elgesio pataisos programose; pranešti probuotojui apie bet kokį dienotvarkės nesilaikymo atvejį; pranešti probuotojui apie pastebėtą elektroninio stebėjimo įtaiso gedimą ar praradimą; leisti probuotojui ar kitam asmeniui, vykdančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, patikrinti probuojamojo dėvimą elektroninio stebėjimo įtaisą; grąžinti probuotojui ar kitam asmeniui, atliekančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, elektroninio stebėjimo įtaisą pasibaigus intensyviai priežiūrai.

Kitą Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2024 m. vasario 13 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.