Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Živilei Račkauskienei, dalyvaujant pareiškėjui A. A., jo atstovui advokatui S. Š., 2013 m. spalio 29 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, trečiajam suinteresuotam asmeniui P. B. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas A. A. skundu (b.l. 5-14) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės:

1) 1200 Lt turtinės žalos atlyginimo;

2) 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo;

3) 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

4) bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, jog 2012 m. birželio 10 d. pareiškėjui buvo neteisėtai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 30P-1723137-12 nurodant, kad jis padarė Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 123 straipsnio 1 ir 5 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas veikas. 2012 m. birželio 20 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas, remdamasis minėtu protokolu, priėmė nutarimą, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu dėl ATPK 123 straipsnio 1 ir 5 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisės pažeidimų, paskiriant 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 3 metams. 2012 m. spalio 3 d. Klaipėdos apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 20 d. nutarimą panaikino, o bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pažymi, kad 2013 m. birželio 14 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas iš naujo išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, nutarė ją nutraukti nesant pareiškėjo veikoje administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 123 straipsnio 1 ir 5 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, sudėties.

Pažymi, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos pareigūnas P. B., 2012 m. birželio 10 d. surašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolą, atliko neteisėtus veiksmus, kadangi aplaidžiai ir nerūpestingai atlikdamas pareigą nesiaiškino administraciniam teisės pažeidimui svarbių aplinkybių, t.y. netinkamai nustatė administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį, nepagrįstai vadovavosi pažeidimą padariusio asmens pateiktu, negaliojančiu pripažintu pareiškėjo prarastu vairuotojo pažymėjimu Nr. (duomenis neskelbtini), išduotu 2006 m. sausio 23 d., nors pagal administracinėje byloje esančius pareiškėjo asmens duomenis, išspausdintus iš policijos duomenų bazės turėjo matyti, kad minėtas vairuotojo pažymėjimas yra negaliojantis. Dėl to neteisėtai buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo teisena pareiškėjo atžvilgiu. Mano, jog policijos pareigūnas P. B. dėl šių savo veiksmų pažeidė Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos 2011 m. liepos 19 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-673 „Dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo“ 47 ir 48 punktus.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota tinkamai (b.l. 52), atstovas į teismo posėdį neatvyko. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyrius 2013 m. spalio 29 d. raštu informavo teismą, kad 2013 m. spalio 18 d. Palangos miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vadas A. J., gavęs raštinėje Klaipėdos apygardos administracinio teismo voką, adresuotą P. B., tą pačią dieną minėtą voką įteikė adresatui (b.l. 56). Remiantis tuo, darytina išvada, kad trečiasis suinteresuotas asmuo P. B. apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimo į skundą nepateikė, negautas prašymas bylos nagrinėjimą atidėti.

Motyvuojamoji dalis

Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui bei trečiajam suinteresuotam asmeniui P. B. nedalyvaujant.

Teismas konstatuoja

Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalyką sudaro policijos pareigūno veiksmų, patraukiant pareiškėją administracinėn atsakomybėn, teisėtumo vertinimas bei su tuo susijusi pareiškėjo teisė į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – toliau ir CK) 6.271 straipsnis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams ar neveikimui; 2) žalai; 3) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010). Pažymėtina, kad CK 6.271 straipsnis yra speciali teisės norma, kurios paskirtis pasireiškia tuo, kad jos taikymas nėra sietinas su kita CK norma – 6.246 straipsniu, kuriame yra pateiktas neteisėtų veiksmų apibūdinimas, kaip sąlyga civilinei atsakomybei atsirasti. Tai reiškia, kad valstybės deliktinė atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai valdžios institucijų (jų darbuotojų) veiksmai neatitinka jiems pagal įstatymus privalomo elgesio modelio (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1493/2012).

CK 6.271 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

Nagrinėjamoje byloje pagal faktines bylos aplinkybes privalo būti nustatyta, ar egzistuoja deliktinės atsakomybės sąlygos, t.y. neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Dėl veiksmų neteisėtumo

Teismui būtina analizuoti, ar policijos pareigūnas, rinkdamas įrodymus, kurių pagrindu buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, laikėsi teisiniu reguliavimu nustatyto privalomo elgesio modelio.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 256 straipsnį, yra nurodęs, kad pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 256 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio l dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį yra nurodęs ir tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Taigi, protokolas yra procesinis dokumentas, kuriuo pradedama administracinės bylos teisena (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2000 m. rugsėjo 22 d. konsultacija Nr. 4-93; Administracinių teismų praktika 1, psl. 328-329).

Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijoje, patvirtintoje Lietuvos policijos generalinio komisaro (toliau – ir Kelių eismo taisyklių instrukcija) 2005 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 5-V-462 (nauja redakcija nuo 2007 m. liepos 1 d.), nustatyta, jog kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo tvarką nustato ATPK, Lietuvos Respublikos įstatymai dėl administracinių teisės pažeidimų, kiti teisės aktai ir Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcija (1 punktas). Kelių eismo taisyklių instrukcijos 4 punkte nustatyta, jog protokolas dėl padaryto taisyklių pažeidimo surašomas, kai nustatytas administracinio teisės pažeidimo faktas (vieta, laikas, esmė), žinomas pažeidimą padaręs asmuo bei galima konstatuoti būtinus pažeidimo sudėties elementus. Kelių eismo taisyklių instrukcijos 6 punkte numatyta, jog jei protokolą būtina surašyti, bet jo negalima surašyti pažeidimo padarymo vietoje, policijos pareigūnas gali administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį pristatyti į policiją arba į savivaldybės, seniūnijos kaimo vietovėje patalpas.

Policijos veiklos įstatymas (2000 m. spalio 17 d. įstatymas Nr. VIII-2048, bylai aktuali 2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1900 redakcija, įsigaliojusi nuo 2012 m. sausio 7 d.) nustato Lietuvos policijos paskirtį, veiklos principus ir teisinius pagrindus, policijos uždavinius, <...> policijos pareigūnų įgaliojimus, teises, pareigas, atsakomybę ir prievartos panaudojimo teisėtumo sąlygas (1 straipsnio 1 dalis). Policijos veiklos įstatymo 3 straipsnyje numatyta, jog policija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutu ir kitais teisės aktais. Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje išvardinti pagrindiniai policijos uždaviniai, kurie yra: žmogaus teisių ir laisvių apsauga; viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas; <...> nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas; saugaus eismo priežiūra. Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog policijos pareigūnas privalo gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai. Policijos patrulių veiklos instrukcija (toliau – ir Instrukcija), patvirtinta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673, reglamentuoja pagrindines viešosios policijos patrulių darbo organizavimo ir kontrolės nuostatas, kurios privalomos patruliavimą vykdantiems Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos sistemos pareigūnams (1 punktas). Instrukcijos 48 punkte numatyta, kad policijos patruliui dirbant mobilioje kompiuterizuotoje darbo vietoje, tais atvejais, kai nėra būtinybės pažeidėjo pristatyti į policijos įstaigą, o jo asmenybė gali būti nustatyta pažeidimo padarymo vietoje, jis į policijos įstaigą nepristatomas. Tada policijos patrulis surašo pažeidėjui administracinio teisės pažeidimo protokolą (gali būti surašytas ir nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje bei administracinis nurodymas (dokumentai pildomi Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registre) ar šaukimą atvykti į policijos įstaigą. Instrukcijos 3 punkte apibrėžta mobilios kompiuterizuotos darbo vietos sąvoka, kuri yra tarnybinėje transporto priemonėje esanti darbo vieta, kurioje įdiegta techninė ir programinė įranga, skirta dirbti su Policijos registruojamų įvykių registru, Vieninga pajėgų valdymo sistema, Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registru, kitais registrais ir posistemiais. Instrukcijos 49 punktas numato, jog iš įvykio vietos policijos patrulis budėtojui pateikia šiuos dokumentus arba vieną iš jų: išsamų tarnybinį pranešimą (su įteikto šaukimo šaknele), administracinio teisės pažeidimo protokolą su medžiaga, pareiškimą, informacijos blanką. Tarnybinis pranešimas turi būti surašytas išsamiai, aiškiai ir tiksliai įvardytos aplinkybės, informacija turi būti pagal galimybes patikrinta.

Iš prijungtos administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6.-212-795/2013 medžiagos matyti, jog 2012 m. birželio 10 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio patrulis P. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 30P-1723137-12, kuriuo A. A. patraukė administracinėn atsakomybėn už pažeidimus, numatytus ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 1 ir 5 dalyse (b.l. 3). Klaipėdos miesto apylinkės teismas, remdamasis administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, alkotesterio parodymais bei kita bylos medžiaga, 2012 m. birželio 20 d. nutarimu pripažino pareiškėją padarius pažeidimus, numatytus ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 1 ir 5 dalyse, paskirdamas galutę nuobaudą – 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 3 metams (b.l. 17-18). Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. spalio 3 d. nutartimi panaikino minėtą nutarimą ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme (b.l. 33-35). Klaipėdos miesto apylinkės teismas, iš naujo išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2013 m. birželio 14 d. nutarimu ją nutraukė nesant A. A. veikoje administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 123 straipsnio 1 ir 5 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, sudėties (b.l. 84-86). Minėtame nutarime konstatuota, jog administracinio teisės pažeidimo protokole, kuriuo pagrindu A. A. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, pasirašė ne A. A., o kitas asmuo, kuris buvo pateikęs A. A. seną (negaliojantį) vairuotojo pažymėjimą. Pabrėžtina, jog pareiškėjui A. A. 2006 m. sausio 23 d. išduotas „B“ kategorijos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenis neskelbtini) buvo pripažintas negaliojančiu, o 2006 m. rugsėjo 22 d. išduotas „B“ kategorijos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenis neskelbtini) galioja iki 2016 m. rugsėjo 22 d. (b.l. 25). Taigi, surašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolą, policijos pareigūnas neįsitikino, ar pateiktas vairuotojo pažymėjimas buvo galiojantis, o tuo pačiu neįsitikino, ar sustabdyto automobilio F. P., valstybinis Nr. (duomenis neskelbtini) vairuotojas, nors ir nurodęs A. A. duomenis, yra būtent A. A.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog policijos pareigūno P. B. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 30P-1723137-12 buvo nurodytas pareiškėjo „B“ kategorijos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenis neskelbtini), t.y. galiojantis pareiškėjo vairuotojo pažymėjimo numeris, o ne pripažintas negaliojančiu vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenis neskelbtini). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. teismo posėdžio protokole užfiksuotas policijos pareigūno P. B. paaiškinimas, kad jis asmenybę nustatė pagal pažeidėjo pateiktą vairuotojo pažymėjimą bei nurodė, jog buvo viskas gerai, t.y. vairuotojo pažymėjimas buvo galiojantis (administracinio teisės pažeidimo byla, b.l. 46-49). Vadinasi, pažeidėjui pateikus pareiškėjo A. A. seną (negaliojantį) vairuotojo pažymėjimą ir policijos patruliui tikrinant duomenis, kuriuos nurodė pažeidėjas, galėjo kompiuteryje būti rodomas tuo metu galiojęs pareiškėjo vairuotojo pažymėjimas, tačiau policijos patrulis privalėjo būti atidus ir pastebėti, jog pažeidėjas pateikė negaliojantį vairuotojo pažymėjimą, kurio galiojimo pasibaigimas turėjo būti matomas kompiuteryje duomenų patikrinimo metu. Taigi, patikrinus ir nustačius, jog pažeidėjo pateiktas pareiškėjui priklausantis „B“ kategorijos vairuotojo pažymėjimas yra negaliojantis, o galioja kito numerio vairuotojo pažymėjimas, nei pateiktas, policijos pareigūnas turėjo pareigą nustatyti pažeidėjo, pateikusio negaliojantį vairuotojo pažymėjimą, asmenybę (Instrukcijos 48 punktas). Nenustačius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens duomenų ir jų tinkamai nepatikrinus, policijos pareigūnai neturi teisės surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo (ATPK 260 straipsnio 1 dalis). Be to, policijos pareigūnams imperatyvus reikalavimas dėl informacijos patikrinimo numatytas ir Instrukcijos 49 punkte. Nesant galimybės nustatyti asmens duomenų, remiantis Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punktu, policijos pareigūnas pristato į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką, taip pat imasi kitų priemonių (liudytojams nustatyti), siekiant surinkti įrodymus dėl padarytos neteisėtos veikos. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. teismo posėdyje P. B. paaiškino, kad kartu su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu važiavo ir kiti asmenys, tačiau jis šių asmenų duomenų neužsirašė, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidimo neginčijo (administracinio teisės pažeidimo byla, b.l. 46-49). Iš aptartų faktinių aplinkybių akivaizdu, jog policijos pareigūnas nesiėmė visų reikiamų priemonių nustatyti pažeidėjo asmenybę, tuo pažeisdamas Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Instrukcijos 48 ir 49 punktus bei nesilaikydamas ATPK 260 straipsnio 1 dalies reikalavimų, t.y. policijos pareigūnas neveikė taip, kaip yra numatyta teisės aktuose.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Pareiškėjas turtinės žalos dydį grindžia išlaidomis, patirtomis advokato pagalbai bylose dėl minėto administracinio teisės pažeidimo nutarimo panaikinimo, t.y. sumokėdamas atstovui advokatui S. Š. 1200 Lt už suteiktas teisines paslaugas.

Administracinio teisės pažeidimo byloje esantys įrodymai patvirtina, jog 2012 m. liepos 5 d. A. A. su advokatų kontoros V., G., Š. „LawHouse“ advokatu S. Š. pasirašė atstovavimo sutartį Nr. A-13/2012 atstovauti pareiškėją visų instancijų teismuose nagrinėjant administracinę bylą Nr. A2.6.-2568-122/2012 (b.l. 27). 2012 m. liepos 10 d. buvo surašytas apeliacinis skundas (b.l. 21-24). Iš 2012 m. liepos 9 d. sąskaitos už teisines paslaugas Nr. (duomenis neskelbtini) matyti, jog advokatui S. Š. už apeliacinio skundo dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 20 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-2568-122/2012 parengimą priskaičiuota 600 Lt (b.l. 23), kurią pareiškėjas apmokėjo 2012 m. liepos 31 d. nurodymu (b.l. 25). Iš 2012 m. lapkričio 9 d. sąskaitos už teisines paslaugas Nr. (duomenis neskelbtini) (b.l. 24) matyti, jog advokatui S. Š. už susipažinimą su 2012 m. spalio 3 d. teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. ATP-551-106/2012 ir kliento konsultavimą sumokėta – 150 Lt (1 valanda), už kliento konsultavimą dėl ATPK bylos A2.6.-4269-795/2012 nagrinėjimo eigos 2012 m. lapkričio 8 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme – 150 Lt (1 valanda), už atstovavimą 2012 m. lapkričio 8 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą A2.6.-4269-795/2012 – 300 Lt (2 valandos). 2012 m. gruodžio 28 nurodymas pervesti įmokėtus grynuosius pinigus patvirtina, kad už teisines paslaugas buvo sumokėta 600 Lt (b.l. 26).

Tokiu būdu pareiškėja, bylinėdamasis dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 20 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-2568-122/2012, kuris buvo priimtas neteisėtai surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 30P-1723137-12 pagrindu, patyrė 1200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Įvertinus tai, kad administracinio teisės pažeidimo bylose nereglamentuojamas atstovavimo išlaidų atlyginimas, o administracinėse ir civilinėse bylose tokios išlaidos atlyginamos remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – ir Rekomendacijos), šioje byloje taikytinas minėtų Rekomendacijų 10 punktas, kuris numato, kad už advokato teisinių paslaugų, nenumatytų šiose rekomendacijose, teikimą, priteistino užmokesčio dydis nustatomas kaip už analogiškas teisines paslaugas, numatytas šiose rekomendacijose. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos advokatui sumokėtos sumos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimumo, todėl 1200 Lt laikytini realiai patirtais pareiškėjo nuostoliais.

Teismo vertinimu, egzistuoja visos CK 6.271 straipsnyje nustatytos viešosios civilinės atsakomybės sąlygos: policijos pareigūno neveikimas, žalos pareiškėjui padarymo faktas ir priežastinis ryšys tarp neveikimo ir atsiradusios žalos, todėl pareiškėjui priteistinas 1200 Lt turtinės žalos atlyginimas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Pareiškėjas savo patirtus išgyvenimus dėl patraukimo administracinėn atsakomybėn vertina 2000 Lt neturtinės žalos dydžiui.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų,. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Taigi, įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444 – 619/2008, 2012 m. kovo 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-194/2012 ir kt.). Nors neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, tačiau bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

Atsižvelgiant į minėtą neturtinės žalos įrodinėjimo specifiką yra reikšmingi tie faktai, kurie nagrinėjamam ginčui aktualiu laikotarpiu CK 6.250 straipsnio prasme galėjo turėti įtakos pareiškėjos nurodytiems neigiamiems padariniams atsirasti. Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl neteisėto P. B. neveikimo, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, t.y. pareiškėjas buvo įtariamas padaręs šiurkščius teisės pažeidimus, kurie yra nepriimtini geros moralės požiūriu, ypatingai neigiamai vertinami visuomenės, dėl ko pareiškėjas buvo charakterizuojamas neigiamai, informacija paskleista plačiam ir neapibrėžtam asmenų ratui.

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartimi paskirta rašysenos ekspertizė, siekiant nustatyti, ar administracinio teisės pažeidimo protokole, asmens blaivumo testo pažymoje ir kt. pasirašė A. A., ar kitas asmuo. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartimi nutarta paimti iš UAB „Salpus“ (pareiškėjo darbovietės) ir kitų įstaigų ar įmonių, kuriuose gali būti dokumentų su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. A. rašysenos ir parašo pavyzdžiais, dokumentus (originalus) su A. A. rašysenos ir parašo laisvaisiais pavyzdžiais (b.l. 53-54, 57-58). Pareiškėjo darbovietė UAB „Salpus“ teismo reikalautus dokumentus pateikė (b.l. 62-66). Tokiu būdu pareiškėjo darbovietei tapo žinoma apie įtarimą padarius konkretų administracinį pažeidimą (transporto priemonės vairavimą sunkaus girtumo laipsnio būsenoje, nepaklusimo policijos pareigūno nurodymui sustabdyti automobilį ir kt.), nes Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutarime buvo nurodyta, kokio pažeidimo padarymu kaltinamas A. A. jam 2012 m. birželio 10 d. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole. Ši faktinė aplinkybė leidžia spręsti apie pareiškėjo reputacijos pablogėjimą darbdavio atžvilgiu. Administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta tik 2013 m. birželio 14 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu, t.y. beveik metus laiko truko administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas dėl neteisėto ir nepagrįsto 2012 m. birželio 10 d. policijos pareigūno P. B. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo. Policijos pareigūno surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole pareiškėjas buvo nurodytas kaip vairavęs transporto priemonę neblaivus bei nepaklusęs reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, t.y. pareiškėjas įtariamas padaręs šiurkščius teisės pažeidimus, nepriimtinus geros moralės požiūriu. Remiantis Policijos registruojamų įvykių registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-766, 18 punktu duomenys apie aptariamą administracinį teisės pažeidimą buvo įregistruoti minėtame registre, todėl pareiškėjas nepagrįstai buvo identifikuojamas kaip asmuo, 2012 m. birželio 10 d. padaręs administracinį teisės pažeidimą transporto srityje. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas pripažinti, jog pareiškėjas dėl nepagrįsto administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, kurie nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentiniai, pablogėjo jo reputacija, o tai CK 6.250 straipsnio prasme laikytina neturtine žala.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos turi būti taikomi minėti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-194/2012).

Siekiant nustatyti neturtinės žalos atlyginimo pinigais dydį, turi būti atsižvelgta į teismų praktikoje suformuluotus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neteisėtų veiksmų trukmę; ar veiksmai buvo vienkartiniai ar pasikartojantys; pažeidimo įtaką tolesniam pareiškėjo gyvenimui; ar pareiškėjo teisės yra pažeistos negrįžtamai; ar neturtinės žalos nepriteisimo atveju pareiškėjo pažeistos teisės iš esmės liktų neapgintos, t. y. nebūtų pasiektas kertinis teisinės valstybės principas dėl pažeistų teisių teisminio gynimo, taip pat kitas aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamu atveju. Pagal nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, teismo vertinimu, vien tik pripažinimas, jog policijos pareigūnas neveikė taip, kaip yra numatyta teisės aktuose, negali būti laikoma pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą moralinę skriaudą, kadangi pareiškėjas patyrė ilgalaikius nepatogumus, išgyvenimus, stresą (netikrumą) dėl vykstančio administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo. Tačiau teismas kartu pažymi ir tai, jog pareiškėjas anksčiau yra ne vieną kartą baustas už administracinius teisės pažeidimus (administracinio teisės pažeidimo byla, b.l. 13-14), todėl teismas sprendžia, kad dėl nagrinėtos administracinio teisės pažeidimo bylos, t.y. informacijos paskleidimo kitiems asmenims, ypatingai nebuvo pabloginta pareiškėjo reputacija tų asmenų atžvilgių (pvz., artimųjų, bendradarbių, darbdavių ir kt.). Vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti adekvačia suma laikytina 500 Lt suma.

Remiantis išdėstytais argumentais pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant pareiškėjui iš atsakovės 500 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Dėl 5 procentus metinių palūkanų

Pareiškėjas šioje byloje taip pat prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Pagal Civilinio kodekso 1.136 straipsnio 1 dalį, civilinės teisės ir pareigos atsiranda iš šio kodekso ir kitų įstatymų numatytais pagrindais, taip pat fizinių asmenų ir organizacijų veiksmų, kurie nors ir nėra įstatymų numatyti, bet pagal civilinių įstatymų bendruosius pradmenis bei prasmę sukuria civilines teises ir pareigas. Vadovaujantis šia nuostata, civilinės teisės ir pareigos atsiranda ir dėl žalos padarymo (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Civilinės atsakomybės samprata yra pateikiama Civilinio kodekso 6.425 straipsnio 1 dalyje, kurioje ji apibrėžiama, kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.37 straipsnyje reglamentuojamas palūkanų pagal prievoles mokėjimas, o šio straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Komentuojama norma numato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios atlieka kompensavimo funkciją, ir ši norma reikšminga ir esant nesutartinėms prievolėms. Sprendimu nustačius, kad dėl atsakovės neteisėtų aktų (veiksmų, neveikimo) pareiškėjas patyrė žalą, prašymas dėl palūkanų priteisimo tenkintinas. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pareiškėjui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos teisme iškėlimo dienos, t.y. nuo 2013 m. spalio 4 d. (b.l. 3-4).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 2 dalimi, tuo atveju, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 6 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas.

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“.

Rekomendacijų 2 punktas nurodo, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šių Rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų); teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; kitas svarbias aplinkybes.

Pažymėtina, jog pagal ABTĮ 44 straipsnio ir 45 straipsnio nuostatas, teismas gali atlyginti tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu. Suinteresuota šalis teismui turi pateikti ne tik prašymą dėl išlaidų atlyginimo, bet šių išlaidų detalų paskaičiavimą bei jų pagrindimą (ABTĮ 45 straipsnio 1 dalis). Nesant įrodymų pagrindžiančių faktiškai turėtas išlaidas teismas neturi pagrindo jas priteisti.

Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2013 m. sausio 1 d. patvirtino minimaliąją mėnesinę algą – 1000 Lt. Taigi, išlaidų atlyginimas skaičiuojamas pagal minimalios algos dydį, jį dauginant iš koeficiento.

Advokatas S. Š. pareiškėjo interesus atstovavo 2013 m. rugpjūčio 8 d. atstovavimo sutarties pagrindu (b.l. 38). Iš 2013 m. spalio 29 d. pinigų priėmimo kvito serija LAT Nr. 654677 ir pateikto 2013 m. spalio 29 d. prašymo dėl išlaidų atlyginimo, matyti, jog pareiškėjas už atstovavimą 2013 m. spalio 29 d. teismo posėdyje nagrinėjant administracinę bylą Nr. 1524-162/2013 sumokėjo 100 Lt, o už skundo parengimą – 900 Lt (b.l. 57-58).

Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 punktu, už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį priteistina maksimali suma yra 3 MMA dydžio, t.y. 3000 Lt (3 x 1000 Lt MMA). Minėta, jog advokatui S. Š. už skundo parengimą sumokėta 900 Lt. Ši suma yra pagrįsta, neviršijanti Rekomendacijų 8.2 punkte nurodyto maksimalaus priteistino dydžio, todėl priteistina.

Rekomendacijų 8.18 punktas numato, kad už vieną atstovavimo valandą teisme atlyginama taikant 0,15 koeficientą. Pagal Rekomendacijų 9 punktą, atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių – laikoma kaip valanda. Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, 2013 m. spalio 29 d. teismo posėdis pradėtas 10 val. 19 min. ir baigtas 12 val. 31 min. Jo metu buvo padarytos dvi pertraukos, t.y. pertrauka nuo 10 val. 30 min. ir nuo 11 val. 29 min. iki 11 val. 58 min. Teismo posėdžio protokolas patvirtina, jog bylos nagrinėjimas truko apie 1 valandą, todėl vadovaujantis Rekomendacijų 9 punkte nurodytomis taisyklėmis, faktinis atstovavimo laikas yra 1 valanda. Maksimali priteistina suma, vadovaujantis Rekomendacijų 8.18 punktu, už vieną atstovavimo valandą teisme – 150 litų (0,15 x 1000). Prašoma priteisti 100 Lt suma neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio, todėl priteistina.

Taigi atsižvelgiant į nurodytus paskaičiavimus, pareiškėjo pateiktais dokumentais grindžiama prašoma priteisti 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl priteistina pareiškėjui.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas

nusprendė:

pareiškėjo A. A. skundą tenkinti iš dalies.

Iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (įstaigos kodas 191008577) pareiškėjui A. A. (a.k. (duomenys neskelbtini)) priteisti 1200 Lt (tūkstantį du šimtus litų) turtinės žalos atlyginimą.

Iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (įstaigos kodas 191008577) pareiškėjui A. A. (a.k. (duomenys neskelbtini)) priteisti 500 Lt (penkis šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimą.

Iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (įstaigos kodas 191008577) pareiškėjui A. A. (a.k. (duomenys neskelbtini)) priteisti 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2013 m. spalio 4 d. (bylos iškėlimo teisme dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (įstaigos kodas 191008577) pareiškėjui A. A. (a.k. (duomenys neskelbtini)) priteisti 1000 Lt (tūkstantį litų) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje skundo dalyje pareiškėjo reikalavimo netenkinti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba – per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.