Vilniaus apygardos teismo nutartis

2026-04-23 · Civilinė byla Nr. e2S-1638-1014/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-04-23
Bylos Nr.
e2S-1638-1014/2026
Teisminio proceso Nr.
2-49-3-00412-2026-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Kazlauskienė
Ieškovas
G. Ž.
Atsakovas
E. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1638-1014/2026Teisminio proceso Nr. 2-49-3-00412-2026-5Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. balandžio 23 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Kazlauskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2026 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo G. Ž. ieškinį atsakovei E. J. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams sumažinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas G. Ž. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovei E. J. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams sumažinimo.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2026 m. kovo 4 d. nutartimi nustatė ieškovui dešimties dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties gavimo dienos, pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus, t. y. pateikti įrodymus, pagrindžiančius jo nurodytas aplinkybes, susijusias su diagnozuotomis ligomis, darbo paieška, gebėjimu dirbti ir pagrindžiančius objektyvias prašomo išlaikymo dydžio sumažinimo priežastis.

Šalies argumentai

3. Ieškovas, šalindamas ieškinio trūkumus, pateikė papildomus paaiškinimus ir įrodymus, kuriais ieškovas grindė finansinę padėtį, nepilnamečiams vaikams mokamo išlaikymo ir minimalių būtinų pragyvenimo išlaidų dydį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2026 m. kovo 17 d. nutartimi nutarė ieškovo ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams sumažinimo laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

5. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovas 2026 m. kovo 13 d. ir 2026 m. kovo 16 d. pateikė teismui paaiškinimą bei dalį dokumentų dėl trūkumų šalinimo, tačiau nepateikė įrodymų pagal nutarties 4,5,8 punktus. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškovas ieškinio trūkumų, nurodytų 2026 m. kovo 4 d. nutartyje, nepašalino, todėl ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovui.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Ieškovas G. Ž. (toliau – ir apeliantas) atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2026 m. kovo 17 d. nutartį ir priimti ieškovo ieškinį nagrinėti pirmosios instancijos teisme arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas atskirajame skunde iš esmės laikosi pozicijos, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo nepagrįstai apribota jo teisė į teisminę gynybą, o teismo išvada, kad ieškovas nepašalino ieškinio trūkumų yra nepagrįsta ir formali.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).

8. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

9. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta ieškovo ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

10. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu į bylą pateikė rašytinius įrodymus, kuriais grindžia savo finansinę ir sveikatos būklę.

11. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Vis dėlto draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Teismas priima nagrinėti tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

12. Kasacinis teismas yra išskyręs kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024).

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto su atskiruoju skundu teikiami įrodymai buvo pateikti pirmosios instancijos teismui ir yra bylos medžiagoje, todėl nėra laikytini naujais rašytiniais įrodymais, kurių priėmimo apeliacinės instancijos teisme taisykles įtvirtina CPK 314 straipsnis. Todėl su atskiruoju skundu pateikti rašytiniai įrodymai nepriimami.

Dėl atskirojo skundo argumentų

14. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnyje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis teismą, kad būtų apginta jo pažeista ar ginčijama teisė ar įstatymo saugomas interesas.

15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Asmens teisė kreiptis į teismą siejama su pareiga ją įgyvendinti įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Šios tvarkos nesilaikymas gali lemti besikreipiančiam asmeniui nepalankius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-248/2020).

16. Ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, todėl šioje proceso stadijoje iš ieškovo negali būti reikalaujama, kad jis pagrįstų savo keliamus reikalavimus konkrečiais įrodymais. Priešingu atveju, t. y. nustačius ieškovui įpareigojimą pateikti atitinkamus įrodymus jau ieškinio priėmimo stadijoje, ieškovui galėtų būti iš esmės apsunkinta galimybė realizuoti savo teisę į teisminę gynybą, jeigu, pavyzdžiui, ieškovas, teikdamas ieškinį, tokiais įrodymais nedisponuotų (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-307-464/2022).

17. Bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2026 m. kovo 4 d. nutartimi nustatė ieškovui dešimties dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties gavimo dienos, pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus, t. y. pateikti įrodymus, pagrindžiančius jo nurodytas aplinkybes, susijusias su: 1) diagnozuotomis ligomis; 2) darbo paieška ir gebėjimu dirbti ir 3) pagrindžiančius objektyvias prašomo išlaikymo dydžio sumažinimo priežastis.

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo 2026 m. kovo 4 d. nutartyje nurodytus trūkumus ir ieškovo, šalinant teismo nustatytus ieškinio trūkumus, pateiktus dokumentus ir duomenis, neturi pagrindo sutikti pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nepašalino teismo nustatytų trūkumų.

19. Iš ieškovo 2026 m. kovo 13 d. ir kovo 16 d. teismui pateiktų duomenų matyti, kad ieškovas pateikė papildomus paaiškinimus apie ieškovui diagnozuotas ligas, paaiškino, kad jų turėjimas apsunkina ieškovui susirasti geriau apmokamą darbą. Ieškovas taip pat pateikė paaiškinimus apie jo finansinę padėtį, jos pokytį, gaunamas pajamas, minimalių poreikių tenkinimui reikalingas išlaidas, pateikė šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus.

20. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovas, pateikdamas paaiškinimus ir duomenis apie jo finansinę padėtį ir sveikatos būklę, pašalino esminius pirmosios instancijos teismo nustatytus ieškinio trūkumus.

21. Pakankamai pažymėtina, kad įrodymų nepakankamumas sudaro pagrindą atmesti ieškinį, neįrodžius ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių, tačiau įrodymų trūkumas nesudaro pagrindo pareikštą ieškinį atsisakyti priimti. Kaip minėta aukščiau, ieškinio priėmimo stadijoje sprendžiami išimtinai procesinio pobūdžio klausimai, nesusiję su reiškiamo reikalavimo pagrįstumo vertinimu. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas ieškinyje aiškiai suformulavo ieškinio dalyką ir pagrindą, t. y. nurodė, kokiomis aplinkybėmis grindžia reikalavimą, pateikė, ieškovo nuomone, šias aplinkybes turinčius pagrįsti įrodymus. Teismo vertinimu, nustačius, kad ieškinyje nurodytoms aplinkybėms pagrįsti reikia papildomų įrodymų, teismas gali šių įrodymų prašyti rengiantis bylos nagrinėjimui iš esmės.

22. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teismas bylose, susijusiose su nepilnamečių vaikų teisėmis ir teisėtais interesais, turi būti aktyvus ir siekti visapusiškai ištirti ir išsiaiškinti bylos aplinkybes. Įvertinus aptartus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai taikė ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį. Tai sudaro pagrindą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti.

23. Ieškinio priėmimas priskiriamas tik pirmosios instancijos teismo kompetencijai, todėl ieškinio priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovo G. Ž. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2026 m. kovo 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovo ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Kazlauskienė