- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-08-11
- Bylos Nr.
- 2-680-804/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ričardas Prašmuntas
- Ieškovas
- R. P.
- Atsakovas
- A. V.
- Trečiasis asmuo
- G. V.
- Advokatai
- Mindaugas Šimkūnas, Mindaugas Paukštė, Jonas Kurlavičius
- Kategorijos
- 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovui A. V. dėl skolos priteisimo ir atsakovo priešieškinį ieškovui ir trečiajam asmeniui G. V. dėl paskolos sutarties punkto pripažinimo susitarimu dėl delspinigių ir atsakovo A. V. priešieškinį dėl paskolos sutarties pripažinimo susitarimu dėl delspinigių
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas R. P. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo A. V. 12000,00 Lt negrąžintos paskolos, 42600,00 Lt palūkanų, 0,5 procentų dydžio palūkanas už kiekvieną kalendorinę dieną nuo 12000,00 Lt sumos už laikotarpį nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ieškinyje bei teismo posėdžio metu nurodė, kad 2011-04-08 su atsakovu sudarė paskolos sutartį, pagal kurią atsakovui paskolino 12000,00 Lt. Sutartimi buvo nustatytas paskolos grąžinimo terminas – 2011-08-01 ir numatyta, kad negrąžinus paskolos atsakovai turi mokėti ieškovui 0,5 procento palūkanas už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną. Kai praleistas prievolės įvykdymo terminas, skolininkas atsako kreditoriui už termino praleidimo padarytus nuostolius ir palūkanos turi būti mokamos dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku. Kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas pagal įstatymą turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku. Atsakovas laiku neįvykdė savo prievolės grąžinti paskolą pagal paskolos sutartį. 2013-10-14 paskolos davėjas G. V. per savo atstovą advokatą Mindaugą Šimkūną paprašė atsakovo sumokėti 12000,00 Lt paskolos sumą ir 48300,00 Lt palūkanų sumą. Tai patvirtinantis 2013-10-14 kreipimasis. 2013-10-22 atsakovas sumokėjo į advokato Mindaugo Šimkūno depozitinę sąskaitą 12000,00 Lt nurodydamas mokėjimo paskirtyje - „Paskolos grąžinimas G. V., a.k. (duomenys neskelbtini) Tai patvirtina 2013-10-22 mokėjimo nurodymas Nr. 315993. 2013-10-31 advokatas M. Š. pervedė 12000,00 Lt paskolos davėjui G. V.. Tai patvirtina 2013-10-31 advokato M. Š. ataskaita. Atsakovo sumokėta 12000,00 Lt suma buvo įskaityta palūkanų, priskaičiuotų pagal paskolos sutartį, dengimui. Tokiu būdu atsakovo skola pagal paskolos sutartį sumažėjo iki 48780 Lt iš kurių 12000 Lt negrąžintos paskolos suma ir 36780 Lt nesumokėtų palūkanų suma.
2013-12-09 paskolos davėjas G. V., sudarė su R. P. reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 127-LTL. 2013-12-10 ieškovas informavo atsakovą apie reikalavimo teisių perleidimą ir paprašė visą skolą, kuri sudaro 51660 Lt sumokėti iki 2013-12-16 arba susitarti dėl skolos grąžinimo dalimis, bei įspėjo atsakovą, kad nesumokėjus skolos per nustatytą terminą kreipsis į teismą dėl skolos priteisimo.
Atsiliepimas
Atsakovas pateiktame atsiliepime bei teismo posėdžio metu su ieškovo reikalavimais nesutiko ir paaiškino, kad ieškovo prašomą priteisti 12000,00 Lt sumą G. V. buvo perdavęs kaip avansą už sutartus statybos darbus. Šalys ilgai tiek susitikimų metu, tiek elektroniniu paštu derino būsimų statybos darbų sąlygas – ūkinio pastato nugriovimo, gręžtinių pamatų, grindų betoninės plokštės įrengimo ir kitus darbus bendrai 32700,00Lt sumai, adresu Šilėnų k., Zujūnų sen., Vilniaus raj. G. V. 2012-05-14 raštu siuntė atsakovui prieš tai derintos Statybos darbų rangos sutarties Nr.2011/ŪP-l paskutinę redakciją, kurioje pasirašymo data yra numatyta 2011-04-01 bei kurios 4.2.1. punkte yra numatytas 12000 Lt avansas. Be to, rangos darbai pagal sutarties projekto 5.1. punktą turėjo būti baigiami 2011-07-30, tai yra faktiškai tuo pačiu metu, kada turėjo sueiti ir paskolos sutartyje numatytas pinigų grąžinimo terminas, t.y. 2011-08-01.Tardamasis dėl darbų sąlygų G. V. savo 2012-06-04 elektroniniu laišku nurodė, kad sutartį turi būti įtraukti visi darbai ir tik todėl jis mokėjo pinigus. Toliau vėl tęsėsi susirašinėjimas elektroniniais laiškais, kol atsakovui 2013-03-11 raštu pateikus atsakymus į 9 papildomai užduotus klausimus dėl konkrečių darbų atlikimo sąlygų, šalių bendravimas nutrūko. Visos šios aplinkybės aiškiai rodo buvus tikrąją šalių valią – susitarti dėl statybos darbų atlikimo, kaip įprasta tokiais atvejais sumokant atitinkamą avansą. Tik šiuo atveju sutarties vykdymo užtikrinimui bei medžiagų nupirkimui perduota 12000,00 Lt suma buvo įvardinta ne kaip avansas, tačiau kaip paskola. Statybos darbų sąlygų derinimas užtruko ne dėl atsakovo kaltės, kadangi prieš atsakovui pradedant numatytus darbus, G. V. turėjo sudaryti sąlygas šiems darbams atlikti. Šalims beveik 2 metus derinant sutarties ir darbų sąlygas atsakovas neturėjo jokio pagrindo tikėtis, kad G. V. staiga nutrauks derybas bei pareikalaus ne tik sumokėto avanso, tačiau ir labai didelių priskaičiuotų palūkanų. Kita svarbi aplinkybė yra ta, kad paskolos sutarties 3 punkte yra numatyta, kad už naudojimąsi paskolos suma iki 2011-07-31 paskolos gavėjas nemoka jokių palūkanų, t.y. paskola šiam laikotarpiui yra beprocentinė (0 proc.) Šis punktas buvo išskirtas paryškintu, stambesniu šriftu. Ir tik kitame, atskirame punkte nurodoma sankcija už paskolos negrąžinimą nustatytu laiku: už kiekvieną uždelstą dieną Atsakovas privalo mokėti Ieškovui 0,5 proc. dydžio palūkanas, kas sudaro net 183 proc. metiniu palūkanų. G. V. jokių pretenzijų dėl paskolos grąžinimo suėjus paskolos sutartyje numatytam terminui nereiškė nei žodžiu, nei raštu. Tik tuomet, kada palūkanų suma išaugo 4 kartus daugiau nei pati paskolos suma buvo kreiptasi į atsakovą dėl paskolos ir palūkanų grąžinimo. Gavęs tokį reikalavimą atsakovas nedelsiant, t.y. 2013-10-22 gautus 12000,00 Lt grąžino. Atsakovas pažymi, kad paskolos sutartį rengė G. V., o atsakovas, atsižvelgdamas į prieš tai nurodytas aplinkybes, pasirašant sutartį gautus pinigus vertino kaip avansą už būsimus statybos darbus. Jei iš tikrųjų tarp šalių būtų susiklostę paskoliniai santykiai, palūkanos turėjo būti mokamos iš karto, nuo pinigų perdavimo momento, o ne atidedant jų mokėjimą. Atsakovas remiasi Lietuvos Banko internetiniame puslapyje pateikiama informacija „Dėl suteiktų naujų paskolų nefinansinėms korporacijoms ir namų ūkiams ir jų palūkanų normos“ kur nurodoma, kad vidutinė palūkanų norma imant laikotarpį nuo 2011 m. balandžio mėn. iki 2013 m. gruodžio mėn. buvo nuo 5,85 proc. iki 4,47 proc. metinių palūkanų (kas iš esmės atitinka LR civilinio kodekso 6.210 str. 1 dalyje nurodytą 5 procentų dydžio metinių palūkanų normą). (http://www.lb.lt/stat_pub/statbrowser.aspx?group=7279), todėl akivaizdu, kad šių Lietuvos Banko skelbiamų palūkanų normų negalima net lyginti su paskolos sutartyje nurodyta 183 proc. metinių palūkanų norma. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes atsakovas prašė ieškovo ieškinį atmesti, o tuo atveju, jei teismas nuspręstų, kad ieškovo reikalavimas yra pagrįstas, netenkinti ieškovo reikalavimo dėl paskolos grąžinimo, o prašomų priteisti palūkanų sumą sumažinti iki 5 procentų dydžio metinių palūkanų normos bei priteisti iš ieškovo visas atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Pateiktame priešieškinyje ieškovui ir trečiajam asmeniui G. V. atsakovas prašo pripažinti, kad paskolos sutarties Nr. 2011/ŠIL-1 5 punktas nustato ne palūkanas bet netesybas (delspinigius), tai pripažinus, sumažinti delspinigių normą iki dydžio, kuris lygus 5 procentams už vienerius metus bei ieškovo reikalavimui dėl netesybų taikyti sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą. Atsakovas priešieškinyje išdėstytus reikalavimus grindžia argumentais iš esmės išdėstytais atsiliepime į ieškinį.
Ieškovas nesutikimą su atsakovo pareikštu priešieškiniu grindžia tuo, kad atsakovas neįrodo aplinkybių kuriomis remia savo reikalavimus, t. y. atsakovas, išskyrus 2010-04-01 statybos darbų rangos sutartį Nr. 2010/ŠIL-1, nepateikė teismui jokių įrodymų (paskolos sutarties, mokėjimo nurodymų ir kt), pagrindžiančių aplinkybes, kad Trečiasis asmuo sumokėjo atsakovui sutartyje numatytą 7000 Lt avansą, kuris kaip paskola buvo perduotas atsakovui, o atlikus visus statybos darbus, Trečiojo asmens sumokėti 7000 Lt buvo įskaityti į bendrą 23500 Lt sumą. Taip pat atsakovas nepagrįstai nurodo, kad jis ir Trečiasis asmuo išreiškė savo valią – susitarti dėl statybos darbų atlikimo, kaip įprasta tokiais atvejais sumokant atitinkamą avansą, tik šiuo atveju sutarties įvykdymo užtikrinimui bei medžiagų nupirkimui perduota 12000,00 Lt suma buvo įvardinta ne kaip avansas, tačiau kaip paskola. Ieškovas pažymi, kad Atsakovas nepateikė teismui jokios šalių pasirašytos statybos darbų atlikimo sutarties, pagal kurią Atsakovui turėjo būti sumokėtas 12000,00 Lt avansas. Taip pat pažymi, kad atsakovas 2011-04-08 paskolos sutartyje Nr.2011/ŠIL-1 savo ranka įrašė „Aš A. V., laisva valia ir pilnai suprasdamas visus įsipareigojimus pasirašau paskolos sutartį ir įsipareigoju ją be jokių išlygų vykdyti ir priimu dvylika tūkstančių litų“, tuo patvirtindamas, kad suprato paskolos sandorio esmę ir įsipareigojo jį besąlygiškai vykdyti. Be to 2011-04-08 paskolos sutarties Nr.2011/ŠIL-1 4 punkte buvo numatyta sąlyga, kad Atsakovas turi teisę grąžinti, o Trečiasis asmuo privalo priimti grąžinamą paskolą prieš nustatytą terminą. Tokiu būdu Atsakovas turėjo teisę grąžinti paskolą anksčiau termino ir nemokėti palūkanų už paskolą, tačiau nepasinaudojo šia teise. Be to atsakovas, reaguodamas į Trečiojo asmens atstovo advokato M. Š. 2013-10-14 kreipimąsi dėl atsiskaitymo pagal 2011-04-08 paskolos sutartį Nr.2011/SIL-1, 2013-10-22 mokėjimo nurodymo Nr. 315993 paskirtyje nurodė „Paskolos grąžinimas G. V., a.k. (duomenys neskelbtini) Tai dar kartą patvirtina tai, kad 12000,00 Lt sumą atsakovas gavo iš Trečiojo asmens kaip paskolą, o ne kaip avansą pagal neva sudarytą statybos darbų atlikimo sutartį.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo pateiktame atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad atsakovo atstovas nepagrįstai teigia, kad suteitą 12000,00 Lt paskolą galima interpretuoti kaip avansą, nes šis nepaaiškina, už ką galimai buvo sumokėtas avansas. Trečiasis asmuo kelis kartus kreipėsi į atsakovą, kad pastarasis pateiktų pasiūlymą statybos darbams, pvz. gerbūvio darbams ir t.t. Tačiau atsakovo kainos buvo absoliučiai nekonkurencingos, t.y. nepaprastai aukštos, todėl tolesnės derybos tais klausimais nevyko. Trečiasis asmuo teigia, kad paskola atsakovui buvo suteita labai rizikingomis kreditoriui sąlygomis, t.y. nesuteikiant užstato ar kito turto įkeitimo, laidavimo ir pan. Norėdamas atgauti paskolą bei palūkanas trečiasis asmuo kreipėsi į advokatą, po ko, atsakovas grąžino 12000,00 Lt, kurie buvo užskaityti kaip dalis priskaičiuotų palūkanų ir tokiu būdu atsakovo skola sumažėjo iki 487801,00 Lt (12000,00 Lt – negrąžinto skolos ir 36780 Lt nesumokėtų palūkanų).
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priešieškinį tenkinti visiškai.
Motyvuojamoji dalis
Išnagrinėjus byloje esančius rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus matyti, kad atsakovo paskolinta suma– 12000,00 Lt. Paskolos suteikimo laikotarpis buvo trumpas – nuo 2011-04-08 iki 2011-07-31, t.y. 3 mėn. Iš byloje esančių duomenų spręsti apie atsakovui suteiktos paskolos paskirtį nėra galimybės – 2011-04-08 paskolos sutartyje Nr. 2011/ŠIL-1, ji nėra nurodoma, o šalių pateikti paaiškinimai yra prieštaringi – ieškinyje nurodoma, kad pinigai perduoti kaip paskola, o atsakovas teigia, kad pinigus gavo, kaip užstatą už ketinamus atlikti statybos darbus.
LR civilinio kodekso 6.193 str. 1 dalis nustato, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.
Pagrindinis ginčas byloje yra kilęs dėl palūkanų priteisimo. Ieškovas reikšdamas ieškinį nurodo, kad atsakovas negrąžindamas laiku pasiskolintos sumos pagal įsipareigojimus prisiimtus 2011-04-08 pasirašant paskolos sutartį Nr. 2011/ŠIL-1 (toliau – Sutartis) privalo vykdydamas Sutarties 5 punktą sumokėti paskolos davėjui 0,5 procento dydžio metines palūkanas. Atsakovas ginčija prievolės dėl palūkanų dalyką prašydamas teismo pripažinti, kad Sutarties 5 punktas nustato ne palūkanas, bet netesybas (delspinigius).
CK 6.261 str. numatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Palūkanos gali būti nustatytos įstatymo arba šalių susitarimu (CK 6.37 str. 1 d.). Kaip ir reikalavimams dėl palūkanų išieškojimo, reikalavimams dėl netesybų išieškojimo įstatyme taip pat yra numatytas sutrumpintas ieškinio senaties terminas, tačiau palūkanų priteisimo atveju jis yra gerokai ilgesnis – penkeri metai (CK 1.125 str. 9 d.).
Teismų praktikoje yra pasisakyta, jog tuomet, kai šalių susitarimu nustatytos palūkanos pagal atliekamą funkciją turėtų būti prilyginamos netesyboms, teismai atitinkamo reikalavimo atžvilgiu taikydavo 6 mėnesių ieškinio senaties terminą netesyboms, o ne palūkanoms numatytą 5 metų ieškinio senaties terminą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-301/2006), todėl svarbu nustatyti kokią funkciją šiuo atveju palūkanos atliko.
Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, dėl ko kreditorius, negalėdamas naudotis jam priklausančiais pinigais, patiria nuostolių, susidarančių dėl infliacijos, prarastos galimybės pinigus investuoti ar panaudoti kitu būdu. Todėl skolininkas privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutartyje ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais.
Delspinigiai gi, yra vienas iš prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų, jų taikymas skatina skolininką laiku įvykdyti prievolę. Netesybos taip pat padeda kompensuoti nuostolius, kreditoriaus patiriamus dėl to, kad skolininkas, praleidęs atsiskaitymų terminą, naudojasi kreditoriui mokėti priklausančiomis sumomis, todėl privalo už termino praleidimą mokėti sutartyje numatytų delspinigių dydžius, kurie laikomi minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261 str., 6.210 str., Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-358/2006).
Netesybomis siekiama tik kompensuoti nukentėjusios šalies nuostolius, tačiau jos negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-316/2005).
Vertinant Sutarties 5 punkto formuluotę, matyti, kad šis sutarties punktas numato ne palūkanas, o delspinigius: „Jeigu paskolos gavėjas paskolos nustatytu laiku negrąžina, jis privalo mokėti paskolos davėjui 0,5 (penkių dešimtųjų) procentų dydžio palūkanas už kiekvieną uždelstą dieną“. Palūkanų mokėjimą reglamentuoja Sutarties 3 punktas, kuris numato, kad paskola iki 2011-07-31 yra beprocentinė. Todėl teismas daro išvadą, kad paskola yra neatlygintinė.
Tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje nurodoma, kad palūkanoms mutatis mutandis taikytinos ir LR CK 6.73 straipsnio 2 dalis ir LR CK 6.258 straipsnio 3 dalis, kur teismui leidžiama mažinti akivaizdžiai per dideles netesybas. Todėl teismas turi teisę sumažinti ir šalių susitarimu nustatytas palūkanas, kurios yra neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo ir teisingumo principus. Inter alia, jeigu kreditorius, pasinaudodamas sunkia ekonomine skolininko padėtimi, nepatyrimu ir panašiai, nustato neprotingai dideles palūkanas, skolininkas, remdamasis LR CK 6.228 straipsniu, turi teisę kreiptis į teismą dėl palūkanų sumažinimo arba reikalauti pripažinti sutarties sąlygą dėl palūkanų negaliojančia, nes ji prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei. Vadinasi, kaip ir netesybų atveju, palūkanų mažinimui taip pat taikomas ir LR CK6.228 straipsnis. Tokios pat pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris ne kartą nutartyse pasisakė, kad teismas, nagrinėdamas šalių ginčus dėl palūkanų dydžio, turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (LR CK 6.228 straipsnis) ir ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (LR CK 1.5 straipsnis, 6.37 straipsnio 3 dalis). LR CK 6.73, 6.258 straipsniai leidžia teismui sumažinti netesybas, jeigu jos yra pernelyg didelės. Šios teisės normos taikytinos ir palūkanoms, kai jos yra neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo principą.
Šiuo gi atveju sutartis, kaip patvirtina ieškovas ir atsakovas, buvo sudaryta trečiojo asmens G. V., perleidusio reikalavimo teisę ieškovui. Ieškovas pabrėžia, kad Atsakovas 2011- Sutartyje savo ranka įrašė „Aš A. V., laisva valia ir pilnai suprasdamas visus įsipareigojimus pasirašau paskolos sutartį ir įsipareigoju ją be jokių išlygų vykdyti ir priimu dvylika tūkstančių litų“, tuo patvirtindamas, kad suprato paskolos sandorio esmę ir įsipareigojo jį besąlygiškai vykdyti. Kaip matyti iš sutarties formos ir turinio tokia teksto dalis atsakovui buvo pateikta pačioje sutartyje, kaip viena iš sąlygų ir vertinama kaip primestinė, bei leidžia daryti išvadą0, kad ekonomiškai stipresnė šalis – kreditorius –pasinaudojęs savo pranašesne padėtimi nustatė neprotingai dideles palūkanas. Teismas turi teisę vertinti sutarties sąlygą dėl palūkanų, kaip ir bet kokią kitą sutarties sąlygą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo požiūriu. Nagrinėdamas šalių ginčus dėl palūkanų dydžio, teismas turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 str.) ir ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5 str., 6.37 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo mėn. 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1085).
Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo mėn. 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Šiuo atveju teismas daro išvadą, kad šalių Sutartyje numatyto dydžio palūkanos yra neprotingai didelės, peraugančios į lupikavimą, pažeidžiančios viešąją tvarką ir sudarančios ieškovui sąlygas nesąžiningai pelnytis atsakovo sąskaita bei atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, įvertinus šalių sudarytos sutarties pobūdį, jos trukmę bei šalių elgesį po sutarties sudarymo, teismas vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, nustato, kad Sutarties 5 punktas numato delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną.
Atsakovo prašant, ieškovo reikalavimui dėl netesybų taikomas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas bei nustatomi 5 procentų dydžio delspinigiai už metus. Todėl iš atsakovo priteistini delspinigiai sudaro 1080,00 Lt (12000,00 Lt X 0,05 % x 180 d.)
LR CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis privalo teismui raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos tokie dokumentai iš šalių teisme negauti, todėl, neįrodžius bylinėjimosi išlaidų, negali būti priteistas jų atlyginimas.
Trečiasis asmuo kartu su atsiliepimu į priešieškinį pateikė sąskaitą – faktūrą Nr. A14-008, iš kurios matyti, kad advokatų profesinės bendrijai „Advokat“ buvo sumokėta 300,00 Lt už atstovavimą teismo posėdyje, tačiau prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas bei bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimo pagrindimo nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidos trečiajam asmeniui nepriteisiamos.
Atsižvelgiant į tai, kad tenkinta ieškinio reikalavimo dalis sudaro 1,98 procento, iš atsakovo ieškovui priteistina 32,43 Lt, o priešieškinį patenkinus visiškai iš ieškovo atsakovui priteistina 144,00 Lt, todėl laikytina, kad iš ieškovo atsakovui priteistina 111,57 Lt bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 1.5, 6.73, 6.258, CPK 5, 79, 88, 93, 96, 98, 270 str. str., teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti visiškai
Pripažinti 2011 m. balandžio 8 d. Paskolos sutarties Nr. 2011/ŠIL-1, 5 punktą susitarimu dėl delspinigių.
Priteisti iš atsakovo A. V. 1080,00 Lt (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt litų 00ct) delspinigių.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo R. P. 111,57 Lt bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) atsakovo A. V. naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.