Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės sodininkų bendrijos „Elektronika-3“ ir atsakovės V. R. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Sodininkų bendrijos "Elektronika-3" ieškinį atsakovei V. R., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovė sodininkų bendrija „Elektronika-3“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės V. R. 834 Eur skolą, 90,25 Eur kompensacines palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad atsakovė faktiškai valdo ir naudojasi žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė nėra bendrijos narė. Ieškovė 2021 m. sausio 1 d., 2020 m. rugpjūčio 1 d. ir 2021 m. rugsėjo 25 d. išrašė atsakovei sąskaitas po 48 Eur (iš viso 144 Eur) už bendrijos administravimą, taip pat sąskaitas bendrai 690 Eur (240 Eur + 300 Eur + 150 Eur) sumai tiksliniams mokesčiams. Atsakovė šių įmokų nesumokėjo. Ieškovės teigimu, bendrijos administravimo išlaidos, į kurias įeina bendrijos valdymo išlaidos, t. y. atlyginimas bendrijos pirmininkui ir buhalteriui, turėtų būti paskirstytos visiems sodininkams, ne tik bendrijos nariams. Pareiga atsakovei mokėti tikslinius/infrastruktūros mokesčius ieškovei iš Sodininkų bendrijos įstatymo 7 straipsnio.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 3 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino visiškai, o 2023 m. sausio 9 d. papildomu sprendimu už akių priteisė ieškovei iš atsakovės 600 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Atsakovė V. R. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl sprendimo už akių ir papildomo sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atsakovė nurodė, kad nesutinkanti, jog po sutuoktinio mirties paveldėjo sodo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), valdymo teisę, juo naudojasi ir valdo. Atsakovė nėra ieškovės (bendrijos) narė, jokio žemės sklypo nuosavybės teise neturi ir juo nesinaudoja.

5. Atsiliepime į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ieškovė prašo jį atmesti. Nurodė, kad byloje pateiktas žemės sklypo įkainojimo aktas kartu su 1992 m. lapkričio 6 d. mokėjimo pranešimu patvirtina, kad atsakovės sutuoktinis sumokėjo reikiamą sumą už žemės sklypo įsigijimą. Dar iki kreipiantis į teismą ieškovė teiravosi atsakovės, ar ši sieks įgyvendinti paveldėtą iš mirusio sutuoktinio valdymo teisę užregistruojant ją kaip nuosavybės teisę į žemės sklypą. Atsakovė nurodė, kad neatsisakys šios teisės.

6. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė bylą nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka. Atsiliepime nurodyta, kad A. R. 1992 m. kovo 31 d. pateikė prašymą, kuriuo prašė parduoti 600 kv. m sodo sklypą Nr. 1 sodininkų bendrijoje ,,Elektronika-3“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992 m. lapkričio 24 d. potvarkiu buvo patvirtintas sodininkų bendrijos ,,Elektronika-3“ parduodamų sklypų sąrašas, A. R. buvo leista įsigyti 600 kv. m ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį sodininkų bendrijoje ,,Elektronika-3“. Taigi A. R. turėjo teisę ir pageidavo pirkti teisės aktų nustatyta tvarka jam suteiktą žemės sklypą, tačiau žemės sklypo neprivatizavo. Paveldėjimo teisės liudijime turėjo būti įrašyta teisė privatizuoti sodo žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovė galėjo paveldėti teisę išsipirkti iš valstybės žemės sklypą, tačiau šia teise gali ir nepasinaudoti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė iš atsakovės ieškovei 834 Eur skolą, 90,25 Eur kompensacines palūkanas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos (924,25 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. lapkričio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 725 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

8. Teismas konstatavo, kad byloje nėra ginčo, kad nei atsakovė, nei jos sutuoktinis A. R. minėto žemės sklypo nuosavybės teise nebuvo/nėra įgiję. (duomenys neskelbtini) mirė atsakovės sutuoktinis A. R.; jo palikimą priėmė atsakovė V. R..

9. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į ieškinį patvirtino, kad A. R. 1992 m. kovo 31 d. pateikė prašymą, kuriuo prašė parduoti 600 kv. m. sodo sklypą Nr. 1 sodininkų bendrijoje ,,Elektronika-3“. Byloje pateiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajone potvarkis, kuriame yra nurodyta, kad rajono valdyba nusprendžia parduoti 600 kv. m. žemės sklypą A. R.. Sodininkų bendrijos ,,Elektronika-3“ narių išperkančių sklypų sąraše (duomenys neskelbtini) -uoju numeriu nurodytas A. R., išperkantis 600 kv.m. sklypą. Prie ieškinio pateiktas 1992 m. žemės sklypo įkainojimo aktas, kuriame nurodyta parduodamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrija ,,Elektronika-3“, kaina – 302 rubliai. 1992 m. lapkričio 6 d. mokėjimo pranešimas patvirtina, kad A. R. sumokėjo 302 rublius (investiciniais čekiais) už žemės sklypą. Bylos duomenimis, A. R. žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties nesudarė, t. y. privatizavimo procedūros nebaigė.

10. Byloje nėra įrodymų, kad A. R. iki mirties būtų kokiu nors būdu netekęs minėto sklypo valdymo teisės. Atsakovė laikoma priėmusi visą palikėjo A. R. palikimą, nepaisant to, kad paveldėjimo teisės liudijime nėra nurodytas šis turtas (minėto žemės sklypo valdymo teisė). Atsakovės argumentai, kad ji faktiškai nesinaudoja ir neįgyvendina minėto sklypo valdymo teisės, nėra reikšmingi, nes valdytojo faktinis nesinaudojimas nekilnojamuoju daiktu savaime nereiškia, kad yra atsisakyta valdytojo teisių į daiktą. Teismas konstatavo, jog atsakovė paveldėjo jos sutuoktinio turėtą minėto žemės sklypo valdymo teisę, todėl jai kyla teisės ir pareigos, susijusios su šia teise.

11. 2018 m. rugsėjo 22 d. bendrijos pakartotinio visuotinio narių susirinkime 5.6-uoju darbotvarkės klausimu buvo nutarta nustatyti ne nariams infrastruktūros metinį 10 Eur dydžio mokestį už vieną arą nuosavybės teise turimo sodininkų bendrijoje esančio žemės sklypo ploto. Atsižvelgiant į minėtą nutarimą, atsakovei buvo pateiktos 2019 m. sausio 1 d., 2020 m. rugpjūčio 1 d. ir 2021 m. rugsėjo 25 d. sąskaitos dėl minėto 48 Eur metinio mokesčio apmokėjimo. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė šių sąskaitų neapmokėjo. Teismas vadovavosi Sodininkų bendrijų įstatymo 22¹ straipsnio 2 dalimi ir ieškovei iš atsakovės priteisė 144 Eur (48 Eur x 3) administravimo (infrastruktūros) mokesčio įsiskolinimas.

12. Iš byloje pateiktų 2018 m. rugsėjo 22 d., 2020 m. rugpjūčio 29 d. ir 2021 m. rugsėjo 25 d. bendrijos visuotinių narių susirinkimų protokolų matyti, kad bendrijos nariai priėmė nutarimus nustatyti tikslinių lėšų kaupimo Purniškių gatvės asfaltavimo projektui ir vidinių kelių tvarkymui bei su tuo susijusiems klausimams sumas tiek bendrijos nariams, tiek ne nariams, atitinkamai 240 Eur, 300 Eur ir 150 Eur metines tikslines įmokas. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė šių tikslinių įmokų nėra apmokėjusi; sąskaitų

13. Ieškovė nurodė byloje patyrusi 2 062,50 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ir 26 Eur žyminio mokesčio. Teismas sprendė, jog dalis šių išlaidų yra nepagrįstos. Paskutinio 2023 m. balandžio 11 d. vykusio teismo posėdžio dieną ieškovė pateikė įrodymus, kad už pasiruošimą bylai ir ieškovės atstovavimą teisme ieškovė patyrė 375 Eur atstovavimo išlaidų (2023 m. balandžio 7 d. PVM sąskaita faktūra ir 2023 m. balandžio 11 d. mokėjimo nurodymas). Atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės ir gavus naujai įtraukto trečiojo asmens atsiliepimą, rašytinis teismo posėdis byloje buvo paskirtas 2023 m. rugsėjo 20 d. Tą pačią dieną gautas ieškovės prašymas dėl papildomų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, į kurias įeina ir 337,50 Eur pasiruošimas bylai, kliento atstovavimas teismo posėdyje prieš atsakovę. Atnaujinus bylos nagrinėjimą, jokių papildomų procesinių veiksmų ieškovės įgaliotas atstovas neatliko, už atstovavimą 2023 m. balandžio 11 d. teismo posėdyje ieškovė jau buvo pateikusi bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus. Atsižvelgiant į tai, teismas iš 2 062,50 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti teismas išskaičiavo 337,50 Eur atstovavimo išlaidų sumą. Iš viso ieškovei iš atsakovės priteisė 1 751 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, kurią sudaro 26 Eur dydžio sumokėtas žyminis mokestis ir 1 725 Eur (2 062,50 Eur – 337,50 Eur) išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14. Apeliaciniu skundu apeliantė (atsakovė) prašo panaikinti visą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023m. spalio 26d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-5532-1101/2023 ir priimti naują sprendimą-ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

15. Nurodė, kad teismas nepagrįstai vertino tik ieškovo pateiktus dokumentus apie sklypo skyrimą A. R., tačiau nevertino atsakovės nurodomų aplinkybių, jog jos sutuoktinis, po žemės sklypo jam skyrimo, juo nesinaudojo

16. Paveldėjimo teisės liudijime nėra nurodyta, jog atsakovė paveldėjo mirusiojo sutuoktinio turtinę teisę išsipirkti iš valstybės žemės sklypą. Šios turtinės teisės ji ir negalėjo paveldėti, nes jos miręs sutuoktinis žemės sklypu nesinaudojo ir dėl to jo nuosavybėn įsigyti iš valstybės negalėjo. Taigi jis nebuvo šio žemės sklypo valdytoju.

17. Teismas nepagrįstai vertino, jog jai, kaip mirusio sutuoktinio paveldėtojai, perėjo valdymo teisės į žemės sklypą, kurį asmeniškai turėjo teisę įsigyti tik jos miręs sutuoktinis ir kuris asmeniškai sumokėjo už šį žemės sklypą, tačiau juo nesinaudojo. Kadangi atsakovė neturi teisės, kaip A. R. paveldėtoja, įsigyti iš valstybės šį žemės sklypą ir sudaryti šio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, dėl ko ji nepaveldėjo ir šio sklypo valdymo teisės.

18. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

19. Nurodė, kad A. R. buvo suteiktas naudojimui minėtas valstybinės Žemės sklypas, jis turėjo teisę pirkti šį sklypą ir atliko aktyvius veiksmus, įgyvendindamas šią teisę, įskaitant ir Žemės sklypo kainos sumokėjimą. Taigi A. R. turėjo teisę ir pageidavo pirkti teisės aktų nustatyta tvarka jam suteiktą Žemės sklypą, tačiau Žemės sklypo privatizavimo procedūros nebaigė. Byloje nėra jokių įrodymų, kad A. R. iki mirties būtų kokiu nors būdu netekęs minėto sklypo valdymo teisės.

20. Apeliantas (ieškovas) apeliaciniame skunde prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-10-26 sprendimo dalį dėl nepriteistų 337,50 Eur atstovavimo išlaidų, t. y. priteisti 337,50 Eur atstovavimo išlaidas pagal išrašytą 2023-05-15 sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 246; naudai atsakovės priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

21. Nurodė, kad pirmosios instancijos teisme 2023-04-11 vyko žodinis posėdis, kuriame dalyvavo 2023-05-15 sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 246 išrašęs advokato padėjėjas M. D.. Tai patvirtina ir įrodo pirmosios instancijos teismo 2023-04-11 parengta ir civilinėje byloje Nr. e2-5532-1101/2023 pateikta informacinė pažyma. Taigi, teismo sprendime buvo padaryta aiški klaida, kadangi per klaidą iš Ieškovo prašomų priteisti 2.062,50 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, išskaičiuota 337,50 Eur atstovavimo išlaidų suma.

22. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023m. spalio 26d. priimtą sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-5532-1101/2023 dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo palikti nepakeistą.

23. Nurodė, kad yra garbaus amžiaus, silpnos sveikatos, jos vienintelis pragyvenimo šaltinis yra jos gaunama nedidelė senatvės pensija, kurios didžiąją dalį ji yra priversta išleisti vaistams bei palaikomajam gydymui, dėl ko teismo priteista iš jos pinigų suma ieškovei, įskaitant ir priteistą 1725 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą, yra jai nepakeliama našta. Dėl to ji byloje naudojasi valstybės garantuojamą teisinę pagalba. Atsakovė mano, jog ieškovės pateiktos išlaidos už atstovavimą 2023-03-28 ir 2023-04-11 teismo posėdžiuose yra užaukštintos, o byla teismo faktiškai buvo išnagrinėta 2023-04-11 vykusio teismo posėdžio metu ir po šio posėdžio ieškovės atstovas jokių atstovavimo veiksmų neatliko, dėl ko teismas pagrįstai nepriteisė ieškovei dar papildomai 337 Eur atstovo atstovavimo 2023-04-11 teismo posėdyje išlaidų. Šiuo atveju byla nebuvo sudėtinga ir nepareikalavo didelių ieškovės atstovo laiko sąnaudų, o atsakovės procesinis elgesys byloje buvo tinkamas. Ji atvyko į abu teismo posėdžius, teikė teismui paaiškinimus bei dokumentus. (CPK 98 str.).

24. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašė skundą spręsti įstatymų nustatyta tvarka.

25. Nurodė, kad apeliacinis skundas nepagrįstai grindžiamas Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 15 straipsnio išaiškinimais dėl asmeninio ūkio žemės skyrimo, naudojimo bei įsigijimo. Šioje byloje kilo ginčas ne dėl asmeninio ūkio žemės, o dėl žemės sklypo sodininkų bendrijoje, todėl šiuo atveju teisinę reikšmę turi ne žemės sklypo naudojimas, bet žemės sklypo sodininkų bendrijoje skyrimas. A. R. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992 m. lapkričio 24 d. potvarkiu Nr. 1685p buvo skirtas 600 kv. m ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantis sodininkų bendrijoje „Elektronika 3“ (toliau – Žemės sklypas). Atsakovė galėjo paveldėti tik teisę išsipirkti iš valstybės Žemės sklypą, tačiau šia teise gali ir nepasinaudoti. Atsakovė žinodama, kad jos sutuoktiniui buvo suteiktas sodo mėgėjų Žemės sklypas ir norėdama jį privatizuoti turėjo kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl pažymos išdavimo apie mirusiam suteiktą teisę privatizuoti Žemės sklypą (toliau – Pažyma) ir Pažymą pateikti notarui, kad notaras remdamasis Nacionalinės žemės tarnybos Pažyma įrašytų šią teisę į paveldėjimo teisės liudijimą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

7. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės prievolės sumokėti ieškovui Sodininkų bendrijos administravimo ir tikslinius mokesčius, paskaičiuotus už 2019-2021 m. Byloje nėra ginčo dėl nustatytų faktinių aplinkybių, kad atsakovė nėra sodininkų bendrijos narė, tačiau toks statusas neatleidžia nuo prievolės sumokėti mokesčius, nėra ginčo, kad atsakovės sutuoktiniui A. R. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992 m. lapkričio 24 d. potvarkiu Nr. 1685p buvo suteikta teisė įsigyti 600 kv. m ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį sodininkų bendrijoje „Elektronika 3“. A. R. pradėjo minėto žemės sklypo pirkimo procedūrą, tame tarpe sumokėjo įmoką už išperkamą žemė sklypą, tačiau pirkimo procedūrų neužbaigė - žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties nepasirašė. Po sutuoktinio A. R. mirties visą jo palikimą pavedėjo atsakovė.

8. Apeliantė nesutinka su teismo išvadomis, kad ji paveldėjo teisę išsipirkti žemės sklypą (tokios paveldėtos teisės nėra nurodyta ir paveldėjimo teisės liudijime), taip pat teigia, kad žemės sklypu ji nesinaudoja, taip pat nesinaudojo ir jos sutuoktinis.

9. Byloje esantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajono 1992 m. lapkričio 24 d. potvarkis Nr. 1685p, kuriuo buvo patvirtintas sodininkų bendrijos „Elektronika 3“ parduodamų sklypų sąrašas, patvirtina, kad A. R., kaip sodininkui/sodininkų bendrijos nariui buvo leista įsigyti 600 kv. m ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini).

10. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (redakcija galiojusi nuo 1992 m. sausio 25 d. iki 1992 m. gegužės 20.) 3 punkte buvo nustatyta, kad žemė privatinėn nuosavybėn gali būti įsigyjama privačiam ūkiui steigti, kitai žemės ūkio veiklai, individualioms (personalinėms) įmonėms, privačių namų valdoms, sodininkų bendrijų narių sodo sklypeliams bei kitai įstatymų neuždraustai veiklai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ patvirtino Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklės (toliau – Taisyklės), kurios taikytos ir parduodant (nuomojant) žemės sklypus sodininkų bendrijų narių sodininkystės reikmėms nepriklausomai nuo šių bendrijų užimamų teritorijų buvimo vietos (šių Taisyklių 1 punktas).

11. Taigi, minėtu potvarkiu suteikta teisė įsigyti konkretų žemės sklypą patvirtina, kad prieš tai A. R. buvo suteikta teisė naudotis šiuo konkrečiu sklypu. Ar A. R. faktiškai naudojosi šiuo žemės sklypu nepaneigia fakto, kad jam buvo skirtas žemės sklypas naudojimui ir byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad A. R. iki mirties būtų atsisakęs šios teisės. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad jis savo veiksmais patvirtino turimą teisę, nes siekė įgyvendinti sodininkų bendrijos nario teisę įsigyti šį žemė sklypą. Pažymėtina, kad ir atsakovė, kaip A. R. paveldėtoja, nesiėmė jokių veiksmų, patvirtinančių, kad ji pranešė žemės sklypo savininkui, jog atsisako turimos teisės naudotis žemės sklypu. Viena tai, kad atsakovė faktiškai nesinaudojo turima naudojimosi žemė sklypu teise savaime neįrodo, kad ji neteko palikėjo turėtų teisių į žemės sklypą (tokių duomenų šioje byloje nenurodė ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) ir dėl to neprivalo mokėti administravimo ir tikslinių sodininkų bendrijos mokesčių.

12. Apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad ji paveldėjo jos sutuoktinio turėtą teisę naudotis žemės sklypu, todėl jai kyla teisės ir pareigos, susijusios su šia teise. Teisė į palikimą atsiranda po palikėjo mirties (CK 5.3 str.), neleidžiama palikimą priimti su sąlygomis ar išlygomis (CK 5.50 str.). Todėl vien faktas, kad paveldėjimo teisės liudijime nėra nurodytas visas palikimą sudarantis turtas (paveldėtos teisės) nereiškia, kad atsakovė tokios teisės nepaveldėjo.

13. Dėl išdėstyto apeliantės (atsakovės) apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

14. Ieškovas apeliaciniu skundu siekia, kad jam papildomai būtų atlygintos 337,50 Eur atstovavimo išlaidos pagal išrašytą 2023-05-15 sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 246. Apeliantas pagrįstai nurodė, kad pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovo atstovui dalyvaujant teismo posėdžiuose kaip 2023 kovo 28 d., taip ir 2023 m. balandžio 11 d. Tačiau šuo atveju atsižvelgtina į tai, kad byla ir teisiniu, ir faktiniu aspektais nėra sudėtinga, nėra didelės apimties, be to, atsakovės turtinė padėtis yra sunki, dėl ko šioje byloje jai buvo paskirta valstybinė garantuojama teisinė pagalba. Dėl šių aplinkybių bei vadovaujantis CPK 98 str. bei CK 1.5 str., nurodytais principais daroma išvada, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra akivaizdžiai per didelės, dėl ko, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo pagrindas sumažinti priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Dėl išdėstytų motyvų ieškovo apeliacinis skundas atmestinas.

15. Apibendrinant aukščiau išdėstytą darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek procesines, tiek materialinės teisė normas, išsamiai ištyrė ir įvertino pateiktus į bylą įrodymus, nustatė esminius faktus ir priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

16. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

17. Atmetus abu apeliacinius skundus, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su apeliacinių skundų rengimu bei žyminio mokesčio apmokėjimu, nepriteisiamos. Iš ieškovo pateiktos sąskaitos už teisines paslaugas matyti, kad ieškovas patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidas rengiant atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą. Atsakovė įrodymų apie patirtas išlaidas rengiant atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą nepateikė. Nurodytos ieškovo išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių už procesinių dokumentų paruošimą, yra proporcingos bylos sudėtingumui, todėl šių išlaidų mažinti pagrindo nėra (CPK 98 str.).

Vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės V. R. ieškovės Sodininkų bendrijos "Elektronika-3" naudai 600 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.