Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėja Larisa Šimanskienė (Proceso Nr. 2-06-3-09958-2009-3)

2013 m. gegužės 17 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio, Audriaus Saulėno, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės L. I. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-01-31 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. I. ieškinį atsakovui M. I. (M. I.) dėl piniginės kompensacijos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kadangi nekilnojamasis turtas, esantis Biržų g. 11, Klaipėdoje, parduotas iš varžytynių ir padengta solidari šalių skola kreditoriui Danske Bank A/S, ieškovė 2012-11-22 pateikė teismui patikslintą kompensacijos paskaičiavimą, kuriame nurodė, kad teismo sprendimu buvo padalintas sutuoktiniams priklausantis turtas, kurio vertė 354400,00 Lt, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad M. M. skola atsakovui yra ne 9400,00 Lt, o 10696,75 Lt, sutuoktinių dalintino turto vertė turėjo būti 355696,75 Lt, iš šios sumos turėtų būti minusuota kreditoriui Danske Bank A/S Lietuvos filialui grąžinta suma bei vykdymo išlaidos antstoliui, todėl dalintino turto vertė lieka 184662,69 Lt. Ieškovė padengė dalį pagal sutuoktinių solidariosios prievolės įsipareigojimus bankui, turto vertė turėtų būti sumažinta 69056,00 Lt, todėl kiekvienam sutuoktiniui priklausytų po 57803,34 Lt. Ieškovei po turto pardavimo buvo grąžinta 44482,97 Lt. Viską įvertinus ieškovei iš atsakovo turėtų būti priteista 82376,03 Lt dydžio kompensacija (b. l. 92, IV t.).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-06-09 sprendimu nutraukta tarp šalių 2004-03-17 sudaryta santuoka, po santuokos nutraukimo asmenine atsakovo nuosavybe pripažintas turtas: 1) 300/600 nuosavybės teisės dalis į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio dalies vidutinė rinkos vertė 45000,00 Lt, 2) nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 249000,00 Lt, 3) nuosavybės teisę į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 15000,00 Lt, 4) keleivinį automobilio „NISSAN TERRANO“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 16000,00 Lt; 5) kilnojamuosius daiktus, kurių bendra vertė 20000,00 Lt; prievolės kreditoriams V. Z. ir R. B. pripažintos asmeninėmis ieškovės prievolėmis; bendra (solidari) šalių prievolė grąžinti pinigus ir mokėti kitus mokėjimus trečiajam asmeniui Danske Bank A/S Lietuvos filialui po santuokos nutraukimo lieka bendra (solidari) šalių prievole (b. l. 84-94, III t.), ši teismo sprendimo dalis įsiteisėjusi. Bylos nagrinėjimo metu kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvos filialo naudai iš varžytynių buvo parduotas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-08-24 ir 2012-09-20 nutartimis civilinėje byloje Nr. 2-10355-793/2012 nutarė paskirstyti lėšas, gautas pardavus nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), iš varžytynių: kreditoriui Danske Bank A/S Lietuvos filialui atlyginti skolą - 164282,06 Lt, antstolei Marijai Trijonei atlyginti vykdymo išlaidas – 6752,00 Lt, M. I. (M. I.) grąžinti 44482,97 Lt, L. I. grąžinti 44482,97 Lt, teismo 2012-08-24 ir 2012-09-20 nutartys įsiteisėjusios, šalys jų neginčijo.

Byloje kilo ginčas dėl ieškovei priteistinos kompensacijos, už atsakovui natūra priteistą santuokos metu įgytą turtą, dydžio.

LR CK 3.98 str. nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę į kompensaciją taip pat tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinio lėšos. Kompensacijos dydis nustatomas skaičiuojant realų sutuoktinio praradimą dėl asmeninių lėšų panaudojimo bendrajai nuosavybei įsigyti. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys lygios. Jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją (CK 3.117 str. 3 d.). Bendro turto padalijimo tvarka yra nustatyta CK 3.118 straipsnyje. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

Dėl įrodymų vertinimo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą plačiai pasisakyta dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Rytų skirstomieji tinklai v. religinė bendruomenė Meditacijos centras ,,Ojas”, bylos Nr. 3K-3-415/2011; 2012 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. RUAB „Lijasta“, bylos Nr. 3K-3-307/2012). Kasacinis teismas taip pat yra akcentavęs, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. v. UAB ,,Y. W. Technologies Lietuva”, bylos Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. C. v. Socialinio aprūpinimo skyrius prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje, bylos Nr. 3K-3-439/2008; kt.).

Byloje nustatyta, kad 2005-05-24 parduotas atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausęs žemės sklypas su statiniais, esantis S/B „Agluona“, sklypo Nr. 298, (duomenys neskelbtini)., už 40000,00 Lt, o 2005-04-13 parduotas 0,0869 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už 80000,00 Lt. Pagal VĮ „Registrų centras“ duomenų išrašą, šalys 2005-02-17 pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo 300/600 dalis žemės sklypo ir gyvenamąją patalpą, esančius (duomenys neskelbtini). Šalys pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog po gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), įsigijimo, t.y. 2005 m. vasarą už nemažas sumas buvo perkami baldai, buvo atliktas remontas.

Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog labiau tikėtina, kad šalys asmenines lėšas panaudojo šeimos poreikiams tenkinti. Teismas taip pat padarė išvadą, kad šalys, pardavusios savo asmenine nuosavybe priklausantį nekilnojamąjį turtą, už šį turtą gautas pinigines lėšas panaudojo bendrai sutuoktinių nuosavybei sukurti. Todėl dalijant bendrą sutuoktinių turtą, šalims iš bendro sutuoktinių turto atlygintinos jų asmeninės lėšos, panaudotos kuriant bendrą sutuoktinių nuosavybę – ieškovei atlygintina jos prašoma 69056,00 Lt suma, atsakovui atlygintina 120000,00 Lt suma. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus ir šalių paaiškinimus. Šiuo atveju yra sprendžiamas iš šeimos teisinių santykių kilęs turtinis ginčas. Reikia atsižvelgti į tai, kad paprastai sutuoktinių bendro gyvenimo metu turtas, ypač jeigu tai yra šeimos gyvenamoji vieta, yra gerinamas nesudarant specialių susitarimų dėl tam skiriamų lėšų dalies (išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai sudaro sutartis dėl turto pasidalijimo (vedybų ar povedybines)), taip pat nerenkama atliktų pagerinimų vertę patvirtinančių įrodymų, nes šeimos, kaip tokios, tikslai yra bendri. Tai reiškia, kad, sprendžiant dėl kompensacijos vienam sutuoktiniui už kitam sutuoktiniui atitenkantį turtą natūra ir vertinant sutuoktinių asmeninių lėšų indėlį, kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę, reikšmingomis pripažintinos visos sutuoktinio aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai, kurie sudaro pagrindą spręsti apie jo prisidėjimą prie bendrosios jungtinės nuosavybės turto pagerinimo. Konstatavimas, kad kompensacija vienam sutuoktiniui už asmeninių lėšų indėlį į bendros jungtinės nuosavybės turto pagerinimus gali būti priteisiama tik tuo atveju, kai sutuoktinis nurodo tikslią lėšų sumą ar konkrečius atliktus su ginčo turtu susijusius darbus bei pateikia tai patvirtinančius įrodymus, prieštarautų šeimos kaip bendrų tikslų siekiančio darinio esmei, logikos dėsniams, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principams (CK 1.5 straipsnis). Nagrinėjamu atveju byloje pirmosios instancijos teismo nustatytų reikšmingų aplinkybių visuma sudarė pagrindą spręsti, kad santuokos su ieškove metu atsakovo lėšos, gautos pardavus jam asmenine nuosavybe priklausantį turtą, buvo panaudotos nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimui, todėl jam pagrįstai yra priteista kompensacija. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia išvada atitinka įrodymų pateikimo ir vertinimo, sprendžiant sutuoktinių turtinius ginčus, nuostatas.

Dėl kompensacijos už santuokos metu įgytą automobilį dydžio nustatymo

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl automobilio VW Polo padalijimo ir jo vertės. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog santuokos metu įgytas automobilis turėtų būti dalinamas šalims lygiomis dalimis, taigi dalijant bendrą jungtinę nuosavybę šalims priklausytų po pusę automobilio vertės. Teismas, vadovaudamasis ieškovės pateikta automobilio pirkimo verte (17000,00 Lt), nustatė, jog ieškovė turėtų kompensuoti atsakovui 8500,00 Lt. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas negalėjo padalinti santuokos metu įgyto automobilio, kurio nuosavybės teisė perleista kitam asmeniui, o automobilio vertę nustatyti reikėtų išvedant vidurkį iš ieškovės pateiktos automobilio įsigijimo ir pardavimo verčių, kuri būtų 11000,00 Lt. Tokiu būdu kompensacija atsakovui turėtų būti mokama 5500,00 Lt. Atsakovas nesutinka su ieškovės argumentu, jog negalima buvo dalinti turto, kurio jau nebėra. Atsakovas nurodo, jog teismas teisingai vertino automobilio dalijimo klausimą, atsižvelgiant į bendros jungtinės nuosavybės turto sumažinimą naudojant bendrą turtą ne šeimos poreikiams tenkinti. Atsakovas taip pat nesutinka su ieškovės pateiktu automobilio vertės apskaičiavimu ir laiko pirmosios instancijos teismo automobilio vertės nustatymą pagrįstu.

Teisėjų kolegija, vertindama visas bylos aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškovei kylančios pareigos kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, t.y. kompensuoti pusę transporto priemonės, kuri buvo perleista šalių pilnamečiui sūnui, vertės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta transporto priemonės verte, tačiau kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė transporto priemonės vertę pagal jos pirkimo vertę, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.).

Dėl kompensacijos dydžio padalinus santuokos metu įgytą turtą

Ieškovė apeliaciniu skundu teismo prašo priteisti iš atsakovo 99904,37 Lt kompensaciją už atsakovui tenkančio turto didesnę dalį, atsižvelgiant į tai, jog dalintino turto vertę sudaro 150662,69 Lt, kiekvienam sutuoktiniui priklauso po 75331,35 Lt. Ši suma mažintina 44482,97 Lt, kurie buvo grąžinti ieškovei po nekilnojamojo turto pradavimo iš varžytinių, ir gautas likutis turi būti padidintas 69056,00 Lt suma, t.y. ieškovės asmeninių lėšų, kuriomis ji padengė dalį sutuoktinių prievolės kreditoriui, taigi priteistos kompensacijos dydis turi būti 99904,37 Lt (75331,35 Lt – 44482,97 Lt + 69056,00 Lt). Atsakovas su tokiu ieškovės reikalavimu nesutinka ir prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistą 28595,62 Lt dydžio kompensaciją. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai priėmė sprendimą dėl kompensacijos dydžio, tinkamai įvertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su sutuoktinių bendro turto vertės padidėjimu ar sumažėjimu, ir atsižvelgdamas į turto, esančio Biržų g. 11, Klaipėda, pardavimą iš varžytinių ir likusių lėšų pervedimą lygiomis dalimis šalims.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir apeliacinio skundo motyvais jį naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 320–331 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.