- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-16
- Bylos Nr.
- e2-181-1021/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-01058-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- AB ,,Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- A. P.
- Advokatai
- Edita Gaubienė
nedalyvaujant: trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje ADB „C. V. I. G.“ atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB ,,Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui A. P. dėl išmokėtos draudimo dalies priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje ADB „C. V. I. G.“, R. Z., L. A., tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje R. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Byloje dalyvaujančių asmenų procesinių dokumentų esmė.
Ieškovė akcinė bendrovė ,,Lietuvos draudimas“ (toliau - ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo A. P. (toliau - atsakovas) ieškovei 4748,60 Eur turtinės žalos atlyginimo (dalį išmokėtos draudimo išmokos); priteisti iš atsakovo ieškovei 5 % dydžio metines palūkanas, už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė savo ieškinyje nurodė, kad 2018-06-28 apie 20:11 val. Vilniuje, Tilto g. ties pastatu Nr. 16, susidūrė automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo R. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Transporto priemonė „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po smūgio nuvažiuodama nuo kelio į stovėjimo vietas, įvažiavo į stovinčius automobilius „Jeep“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnai, tyrę įvykio aplinkybes, padarė išvadą, kad R. J. prieš atlikdamas posūkio manevrą privalėjo įsitikinti, ar nebus kliudoma kitiems eismo dalyviams. Automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, draudėjas – A. P.. Kadangi policijos pareigūnai nustatė, kad transporto priemonės „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas nebuvo pakankamai atidus, ieškovei draudimo sutarties pagrindu kilo pareiga išmokėti žalą patyrusiems asmenims draudimo išmoką. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu kompensuodama eismo įvykio metu padarytą nuostolį AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo 18 994,39 Eur dydžio draudimo išmoką: 2018-08-02 išmokėta 3 495,34 E. R. Z. už transporto priemonės „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu padarytus apgadinimus; 2018-08-02 išmokėta 13 459,00 Eur ADB „Gjensidige“ už transporto priemonės „Jeep“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu padarytus apgadinimus; 2018-11-07 išmokėta 173,85 Eur ADB „Gjensidige“ už transporto priemonės „Jeep“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu padarytus apgadinimus; 2018-11-07 išmokėta 1 866,20 Eur IF P&C Insurance už transporto priemonės „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu padarytus apgadinimus. Atsakovo ir ieškovės sudarytos draudimo sutarties 1.5.2 punktu šalys susitarė, kad draudimo rizika įvertinta, įmoka apskaičiuota atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonė nėra ir nebus naudojama sutarties 1.5.2 punkte nurodytomis sąlygomis, tarp jų – kad transporto priemonės nevairuos asmuo, kurio amžius mažesnis nei 25 metai, nepriklausomai nuo jo vairavimo stažo, taip pat asmuo, kurio vairavimo stažas vairuoti sutartyje nurodytą transporto priemonę yra mažesnis nei 2 metai, nepriklausomai nuo jo amžiaus, pažymint, kad šis reikalavimas netaikomas draudimo sutartį sudariusiam draudėjui (sutarties 1.5.2.5 punktas). Pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 114 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi šalims sudarant sutartį), draudikas, vertindamas draudimo riziką, turi teisę atsižvelgti į apdraustojo amžių, sveikatos būklę, profesiją ir kitus draudimo rizikai turinčius reikšmės objektyvius kriterijus, kartu užtikrindamas, kad vienodo rizikos lygio asmenų grupei būtų taikomos vienodos draudimo įmokų ir draudimo išmokų apskaičiavimo sąlygos. Aiškindamas pirmiau nurodytas teisės aktų nuostatas kasacinis teismas, be kita ko, yra konstatavęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų standartizavimas nepaneigia draudikų galimybės nustatyti skirtingas įmokas asmenims, priklausomai nuo jų skirtingu tikėtinumo laipsniu draudikui sukuriamos tikimybės vykdyti įsipareigojimus trečiojo asmens naudai. Draudimo riziką draudžiant civilinę atsakomybę sudaro draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybė ir jo sukeltų nuostolių tikėtinas dydis. TPVCAPDĮ 11 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad draudimo įmokų dydžius nustato draudikas. Pagal Sąlygų 26 punktą draudimo įmoką apskaičiuoja draudikas; draudimo įmoka turi būti nustatoma atsižvelgiant į draudiko suteikiamą draudimo apsaugą draudėjui (apdraustiesiems), taip pat draudimo įmoka turi būti proporcinga draudiko prisiimamiems įsipareigojimams pagal draudimo sutartį bei nepažeisti draudėjo (apdraustųjų) interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2013). Be to, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad asmenų, neturinčių dvejų metų vairavimo patirties, vairavimas yra rizikingesnis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo aspektu, todėl draudikas gali nustatyti, kad tokių asmenų mokama draudimo įmoka yra didesnė už vairavimo patirtį turinčių vairuotojų. Vien tas faktas, kad viena asmenų grupė dėl savo objektyvių savybių, tiesiogiai susijusių su draudžiamojo įvykio rizika, draudimo apsaugą gauna mokėdama mažesnę draudimo įmoką negu kita grupė, kuriai būdinga didesnė įvykio rizika, pats savaime nesuponuoja išvados, kad pastarosios draudimo apsauga yra siaurinama, pažeidžiant teisės aktų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2014). Eismo įvykio metu automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdęs R. J. buvo 22 metų amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini)). Pažymėtina, kad nei sudarant, nei vykdant draudimo sutartį atsakovas neteikė ieškovei informacijos, kad minėtą automobilį valdys asmuo, kuris nėra sulaukęs 25 m. amžiaus. Draudėjas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi perkelia nuostolių atlyginimo riziką draudikui, todėl abi sandorio šalys turi kaip galima glaudžiau kooperuotis sudarydamos sutartį, ypač ją vykdydamos. Šis šalių kooperavimasis pagrįstas tarpusavio pasitikėjimu, kuris draudikui leidžia prognozuoti savo sutartinių įsipareigojimų mastą, o draudėjui – užsitikrinti nuostolių atlyginimo rizikos perkėlimą. TPVCAPDĮ, atsižvelgiant į pasitikėjimu grindžiamą sutarties pobūdį, atskirai įtvirtina draudėjo pareigą pateikti visą draudiko prašomą informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti, o draudikui nustato teisę, prieš sudarant sutartį, šią informaciją patikrinti, taip pat apžiūrėti transporto priemonę (TPVCAPDĮ 6 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-969/2016). Kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-695/2017 konstatavo, kad „Sutarties nuostatos, kad draudimo sutarties vykdymo metu turi būti keičiamasi informacija apie faktus, kurie gali turėti įtakos draudimo rizikos padidėjimui (pvz., apie transporto priemonės perdavimą vairuoti kitam asmeniui), skirtos šalių tarpusavio pasitikėjimui užtikrinti.“ Atsakovas (draudėjas) sutarties galiojimo metu turėjo informuoti ieškovę (draudiką) apie draudimo rizikos padidėjimą (CK 6.1010 straipsnio 1 dalis). Draudimo priežiūros komisijos – 2004 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. N-47 patvirtintų Standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų (toliau – ir Sąlygos) 36 punkte nustatyta, kad jeigu draudimo rizika, numatyta draudimo sutartyje, padidėja ar gali padidėti draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, draudėjas ar apdraustasis privalo informuoti draudiką apie padidėjusią draudimo riziką šių sąlygų 38 punkte nustatyta tvarka. Laikoma, kad rizika padidėja ar sumažėja, kai draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu pasikeičia kuri nors aplinkybė, tiesiogiai susijusi su pavojaus draudimo objektui padidėjimu ar sumažėjimu, ir jeigu draudikas nurodė ją draudimo sutartyje, kaip turinčią įtakos draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui (Sąlygų 37 punktas). Jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, draudėjo ar apdraustojo pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, visais kitais atvejais – tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią draudimo riziką (Sąlygų 38 punktas). Padidėjus draudimo rizikai, draudėjas, draudikui pareikalavus, privalo sumokėti papildomą draudimo įmoką (Sąlygų 39 punktas). Bendradarbiavimo pareigos nevykdymas nulėmė neigiamų padarinių atsiradimą, suteikiant draudikui teisę atgręžtiniu reikalavimu į atsakovą (draudėją) reikalauti trečiajam asmeniui išmokėtų sumų. TPVCAPDĮ 22 straipsnio, reglamentuojančio draudiko sumokėtų sumų grąžinimą, 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalis). Pagal Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintas taisykles, jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos (62.2 punktas). Analogiška nuostata įtvirtinta draudimo sutarties 2.2.3 punkte. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-969/2016, teisėjų kolegija suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nustatant, į kokio dydžio draudimo išmokos dalies grąžinimą pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalį ir Taisyklių 62.2 punktą konkrečiu atveju įgijo teisę draudikas, be kita ko, atsižvelgtina į tai, kokia apimtimi draudimo sutarties galiojimo metu draudėjo draudikui neatskleistos aplinkybės nulėmė draudimo rizikos padidėjimą lyginant su rizika, nustatyta remiantis aplinkybėmis, kurias draudėjas atskleidė draudikui sudarant draudimo sutartį, ir ar šios aplinkybės yra susijusios su draudžiamuoju įvykiu. Pažeidęs draudimo sutartyje numatytas draudėjo pareigas atsakovas privalo grąžinti ieškovei išmokėtos išmokos dalį. Ieškovė, įvertinusi eismo įvykio aplinkybes, prašo priteisti iš atsakovo 25 proc. išmokėtos draudimo išmokos, t. y. 4748,60 Eur..
Atsiliepimas
Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje ADB „C. V. I. G.“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad automobilio BMW valdytojo civilinės atsakomybės draudiku yra Compensa, todėl ji buvo įtraukta į bylą, kaip asmuo, turintis suinteresuotumą bylos baigtimi. Ieškovo reikalavimo pagrindas yra jo ir atsakovo sudarytos draudimo sutarties pažeidimas, suteikęs teisę atgręžti reikalavimą į draudėją (atsakovą) dėl dalies išmokėtų sumų grąžinimo. Ieškovė ištyrė įvykio aplinkybes ir, tuo metu bei šiuo ieškiniu, palaiko savo sprendimą, jog atsakovas savo veiksmais prisidėjo prie įvykio pasireiškimo. Kadangi ieškovo reikalavimo pagrindas iš esmės yra draudėjo nevykdytos pareigos, kilusios iš draudimo sutarties, Compensa neturi suinteresuotumo pasisakyti dėl ieškovo reikalavimo pagrįstumo, tačiau pateikia atsiliepimą dėl atsakovo atsikirtimų. ,,Compensa atkreipė dėmesį, kad atsakovo atsiliepime vartojamos sąvokos „ekspertas", „ekspertizė" gali klaidinti vertinant specialisto išvados reikšmingumą. Juolab nurodoma, kad nepateikus kitos eksperto išvados, turėtų būti vadovaujamasi atsakovo pateikta eksperto išvada, tuo tarsi suteikiant didesnę šio įrodymo įrodomąją galią. Vis tik tam nėra pagrindo - pateikta ekspertizė neturi didesnės reikšmės, negu draudiko darbuotojų, turinčių patirtį eismo įvykių tyrime, išvados, kadangi komentuojamos išvados pateikimo momentu, išvadą rengęs V. M. neturėjo teismo eksperto kvalifikacijos. Taigi pateikta išvada turėtų būti aiškiai vertinama kaip pasitelkto privataus eksperto ar kito asmens, turinčio specialiųjų žinių, pateikta išvada iš esmės konsultacine išvada, iki galo formuojančia atsakovo atsikirtimus, bet nebūtinai nustatanti objektyvias aplinkybes. Šalims ginčijant eismo įvykio aplinkybes, turėtų būti sprendžiama dėl teismo ekspertizės skyrimo. Iš procesinių dokumentų Compensa sprendžia, kad šioje byloje dar nebuvo atskleistos aplinkybės, kad ieškovas atsakovo atsakomybę už įvykio pasireiškimą vertina 50 proc., t.y. kaip abipusę įvykyje dalyvavusių valdytojų atsakomybę. Tai aktualu sprendžiant galimą klausimą dėl ,,Compensa“ suinteresuotumo bylos baigtimi ir aiškiau vertinant ieškovo reikalavimų pagrindą, t. y. ne kaip dėl vieno atsakovo kaltės pasireiškusio įvykio, o kaip jo kaltės dalyje reikalaujamo atgręžtinio reikalavimo dėl sutarties sąlygų pažeidimo. Taigi ieškovas į ,,Compensą“ kreipėsi 2019-07-31 su pretenziniu reikalavimu atlyginti 50 proc. išmokėtų draudimo išmokų, ir 2019-08-02 su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, kadangi nustatė abipusę įvykio dalyvių atsakomybę. ,,Compensa“ tenkino ieškovo reikalavimą ir išmokėjo ieškovei 933,10 Eur išmoką už Toyota Avensis, bei 6816,42 Eur už Jeep. Tuo pačiu Compensa išmokėjo 611,49 EUR, pusę nustatytos žalos sumos atsakovui. Compensa, kaip ir ieškovas, taip pat vertina, kad šio įvykio pasireiškimo priežasčių negalima aiškiai priskirti vieno iš dalyvių kaltei, kadangi įvykio pasireiškimą lėmė subjektyvios aplinkybės - dalyvių atidumas, atsakingumas, rūpestingumas, kurių nepasireiškimo dabar ištirti neįmanoma, o abiejų dalyvių veiksmuose galima konstatuoti KET pažeidžiantį elgesį eisme. Taigi ,,Compensa“ vertina, kad šiuo metu byloje ir anksčiau administruojant ieškovės pretenzinį reikalavimą negalima vienareikšmiškai nustatyti kažkurio vienintelio iš dalyvių 100% atsakomybės, kadangi labiausiai tikėtina, kad abu dalyviai pažeidė KET reikalavimus, o esminės aplinkybės priklausė nuo judviejų pakankamo atidumo ir atsakingumo, kurio visiškai įvertinti nėra galimybės. Policija fiksavo įvykio vietą - ją išmatavo, apklausė įvykio dalyvius ir nustatė, kad įvykio vieta yra vienpusio eismo gatvė. Atsakovas nurodė, kad prieš pat susidūrimą ieškojo vietos parkuotis, o susidūrimas įvyko jau atliekant parkavimo manevrą, todėl neginčytina, kad Toyota automobilis prieš susidūrimą važiavo lėtai (10 km/h, pagal specialisto skaičiavimus). Jei daryti prielaidą, kad atsakovas nerodė posūkio signalo iki BMW automobiliui atliekant lenkimo manevrą, BMW valdytojas turėjo teisę automobilį aplenkti iš kairės ir toks jo elgesys nesudarė KET pažeidimo. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad Toyota parkavimosi trajektorija, kaip pavaizduota specialisto išvadoje, nebuvo staigus posūkis, o laipsniškas sukimas į parkavimo vietą. Tuo pačiu būtina atkreipti dėmesį į tai, kad Toyota automobilis su BMW kontaktavo šiam jau susilyginus su Toyota automobiliu, todėl iš esmės bebaigiant lenkimo manevrą. Tai teisiškai reikšmingos aplinkybės vertinant policijos nutarime nurodytą aplinkybę, kad BMW automobilis apvažinėjo iš kairės priekyje važiuojantį Toyota automobilį dalinai įvažiavęs į parkavimo vietas. Specialisto išvadoje analizuojamos dvi situacijos - kai Toyota parkavimas atliekamas iš menamos pirmos juostos ir iš antros. Parkuojantis iš menamos pirmos juostos, pagal įvykio eigos schemas matyti, kad BMW turėjo galimybę apvažiuoti Toyota neužvažiavęs ant parkavimo vietų, todėl tikėtina, kad dėl laipsniškai atliekamo Toyota posūkio manevro, kai BMW jau buvo pradėjęs atlikti lenkimo manevrą, BMW prieš susidūrimą buvo priverstas pasukti automobilį dalinai užvažiuojant ant parkavimo vietų. Todėl negalima vienareikšmiškai teigti, kad BMW valdytojas atliko lenkimo manevrą be objektyvių aplinkybių pasirinkęs dalinai važiuoti per parkavimosi vietas. Specialisto išvadoje ne iki galo analizuojamas BMW elgesys KET apimtyje ir nurodoma, kad tik jo greitis prieš susidūrimą yra pagrindinė priežastis įvykiui pasireikšti, tačiau nenurodo, ar BMW valdytojas, atlikdamas lenkimo manevrą Toyotai parkuojantis iš pirmos ar antros juostos, formaliai padarė KET pažeidimą, net jei įvykis nebūtų pasireiškęs. Tai aktualu tame kontekste, kad jei daryti prielaidas, kad BMW nepažeidė KET aplenkdamas lėtai važiuojantį ir posūkio nerodantį Toyotą automobilį, kuris posūkio manevrą atliko arčiau nuo dešinio kelio krašto, tai įvykio pasireiškimo pagrindimo priežastis turėjo būti Toyota valdytojo neatidumas, nepaisant BMW viršyto greičio. ,,Compensa“ taip pat nesupranta specialisto vertinimo ir jo pagrindimo, kad kelio atkarpoje, kurioje pasireiškė įvykis, yra kelios eismo juostos ir kokią reikšmę turi jo vartojama sąvoka „menamos eismo juostos". Pagal faktines aplinkybes nustatyta, kad kelio atkarpa yra vienpusis eismas, važiuojamosios dalies kelio plotis yra apie 6 metrus, kelio atkarpa nėra pažymėta jokiomis eismo juostomis. Esant šioms aplinkybėms, negalima daryti prielaidų, kad šioje kelio atkarpoje yra daugiau nei viena eismo juosta viena kryptimi ir tuo pagrindu atlikti tyrimą. ,,Compensa“ taip pat vertina, kad specialisto tyrimas nepagrindė iš kurios kelio vietos buvo atliekamas Toyota posūkio manevras į parkavimosi vietas. Specialistui nebuvo užduotas konkretus klausimas, ar galima nustatyti tikslią vietą apskritai, tačiau specialistas analizavo du galimus atvejus - nuo vidurio ir nuo dešinio kelio krašto. Ši aplinkybė pagrindžia tai, kad specialistas nenustatė, iš kurios vietos Toyota konkrečiai atliko manevrą. Tai aktualu tame kontekste, kad yra aiškios tik susidūrimo ir po susidūrimo esančios automobilių pozicijos, tačiau kokia trajektorija automobiliai judėjo iki susidūrimo nėra aišku ir buvo analizuojamos dvi versijos. Kaip minėta, skirtingos versijos lemia skirtingą dalyvių KET pažeidimų apimtį ir jų veiksmų vertinimą: jei Toyota parkavimosi manevrą atliko arčiau nuo dešinio kelio krašto ir jei daryti prielaidą, kad automobilis nerodė posūkio signalo, tai Toyota valdytojas reikšmingai pažeidė KET ir įvykio pasireiškimą labiausiai nulėmė Toyota automobilio valdytojo veiksmai. ,,Compensa“ vertinimu bet kuriuo atveju, jei BMW turėjo techninę galimybę apvažiuoti Toyotą, įvykio pasireiškimą daugiausia lėmė atsakovo neatidumas. Jei daryti prielaidą, kad atsakovas buvo atidus ir prieš atlikdamas posūkio manevrą įsitikino, ar tai nekliudys kitoms eisme dalyvaujančioms transporto priemonėms, kaip to reikalauja KET, neabejotinai turėjo pastebėti jį lenkiantį ar iš galo dar važiuojantį BMW automobilį, ir atlikti manevrą tik įsitikinęs, kad tai daryti yra saugu. Kadangi susidūrimas įvyko BMW jau bebaigiant lenkimo manevrą, neabejotina, kad atsakovas neįvykdė atidumo pareigos ir neįsitikino, kad jo atliekamas posūkio manevras kelyje nekliudys kitiems eismo dalyviams. Compensa vertina, kad tai buvo esminė priežastis eismo įvykiui pasireikšti.Vis tik sutiktina su aplinkybe, kad BMW automobilis galimai viršijo leistiną greitį, todėl ,,Compensa“ sutiko su ieškovo vertinimu, kad įvykio pasireiškimą lėmė abiejų dalyvių KET pažeidžiantis elgesys. ,,Compensa“ mano negalinti vertini ieškovo reikalavimo pagrįstumo, kadangi jis kilo iš dvišalės sutarties, tačiau prašo atmesti atsakovo argumentus, kad jis visiškai nėra atsakingas už įvykio pasireiškimą.
Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, R. Z., L. A. atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu visiškai nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepime atsakovas nurodė, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, o teiginiai yra vienas kitam prieštaringi, todėl vertintini kritiškai. 2018-06-28 apie 20.11 val., Tilto g., ties pastatu Nr. 16, Vilniuje, automobilio Toyota RAV4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas, siekdamas priparkuoti automobilį ir radęs laisvą vietą, palaipsniui mažino greitį, parodė posūkį į kairę ir, pažiūrėjęs į galinio vaizdo veidrodėlį ir per petį, pradėjo posūkį. Posūkio metu automobilio Toyota RAV4 vairuotojas pajuto smūgį, kurio metu automobilį pastūmėjo atsitrenkęs automobilis BMW 525, kuris po to dar atsitrenkė į stovinčius automobilius JEEP, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir Toyota, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Įvykio metu automobilio Toyota RAV4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, draudėjas - atsakovas. Ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovo 4 748,60 EUR turtinės žalos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, remdamasi aplinkybėmis, kad automobilį Toyota TAV4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairavo R. J., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam 2018-06-28 eismo įvykio metu buvo 22 metai; 2017-10-27 įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties 1.5.2. punktu šalys susitarė, kad transporto priemonę nevairuos asmuo, kurio amžius mažesnis kaip 25 metai. Atsakovo vertinimu, Draudimo sutarties punktu Nr. 1.5.3. šalys buvo aiškiai sutarusios, kad „[...] grąžinamos draudikui draudimo išmokos dydis nustatomas, atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu [...]. “Taigi, nustatant atsakovo pareigą atlyginti ieškovei turtinę žalą, visų pirma, reikia nustatyti, ar yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp automobilio Toyota RAV4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmų ir minimo įvykio. Ieškovė savo ieškinyje be kita ko nurodė, kad policijos pareigūnai, ištyrę 2018-06-28 eismo įvykio aplinkybes, nustatė, kad R. J. vairuodamas automobilį Toyota RAV4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nebuvo pakankamai atidus, ir dėl šios priežasties draudimo sutarties pagrindu ieškovei kilo pareiga išmokėti dėl įvykio patirtą žalą. Su ieškinyje nurodyta aplinkybe, jog policijos pareigūnai nustatė, kad transporto priemonės Toyota Rav4, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas nebuvo pakankamai atidus nesutinkantis, nes ieškinyje nenurodyta kokios dienos, kieno, kokiu procesiniu sprendimu Toyota RAV4, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas, ir būtent kas (vardas, pavardė), pripažintas kaltu padaręs KET pažeidimą, dėl ko buvo apgadinti ieškinyje nurodyti automobiliai. Juolab, kad šių aplinkybių ieškovas nepagrindžia, neįrodinėja jokiu tinkamu procesiniu sprendimu, pvz. administracinio nusižengimo nutarimu. Gi, priešingai, nei nurodo ieškovė, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019-06-05 nutarime nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną konstatuota, kad nėra galimybės nustatyti, ar automobilio Toyota RAV4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmai buvo priežastiniame ryšyje eismo įvykio kilimui, todėl byla R. J. atžvilgiu nutrauktina. Todėl visiškai neaišku ir neįtikėtina, kad ieškovei draudimo sutarties pagrindu kilo pareiga išmokėti žalą patyrusiems asmenims draudimo išmoką. Akcentuotina, kad pagrįstai tikėtina, kad ieškovė ieškinyje nurodytas draudimo išmokas išmokėjo patikimai nenustačiusi tikrąjį eismo kaltininką. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Tilto g., Vilniuje, yra vienpusis eismas ir tik viena eismo juosta. Atsižvelgiant į tai, automobilio Toyota RAV4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). vairuotojas, važiuodamas Tilto g., Vilniuje, pagrįstai galėjo tikėtis, kad joks kitas automobilis nepradės lenkti jo vairuojamo automobilio. Nenustačius priežastinio ryšio tarp automobilio Toyota RAV4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmų ir minimo įvykio, preziumuojama, kad automobilio Toyota RAV4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, nėra atsakingas už įvykį, todėl atsakovui nekyla pareigos atlyginti ieškovei žalos, remiantis draudimo sutarties punktu Nr. 1.5.2. Atsakovas, siekdamas nustatyti tikrą įvykio kaltininką, kreipėsi į nepriklausomą ekspertą su prašymu atlikti tyrimą dėl įvykio. Eksperto buvo prašoma atsakyti į žemiau nurodytus klausimus: kokia eismo įvykio, užregistruoto 2018 m. birželio 28 d. apie 20 val. 11 min. Vilniuje, ties Tilto g. 16 numeriu pažymėtu pastatu, kurio metu susidūrė automobiliai Toyota TA V 4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (vairuotojas R. J.), BMW 525, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (vairuotojas L. A.), JEEP Renegade, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (vairuotoja D. K.) ir Toyota Avensis Verso, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (vairuotojas V. S.), eiga?; Kokiu greičiu betarpiškai prieš eismo įvykį judėjo automobilis BMW 525, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo L. A. ?; kurio vairuotojo veiksmai sąlygojo šio eismo įvykio kilimą ? Tyrimą atliko ekspertas - technikos mokslų daktaras V. M., turtintis praktinę darbo patirtį nuo 1993 m. tiriant eismo įvykius ir transporto trasologo teismo eksperto kvalifikaciją. Akcentuotina, kad, atlikdamas ekspertizę, ekspertas pažymėjo, kad yra susipažinęs su atsakomybe pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 str. ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str. už melagingos išvados ir paaiškinimų pateikimą. Atlikęs tyrimą, ekspertas padarė išvadą, kad įvykio pagrindine priežastimi buvo automobilio BMW 525, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmai, vairuotojas važiavo apie 50 km/val. greičiu (ženkliai viršijant leistiną 30 km/val. greitį), dėl to neteko techninės galimybės sustabdyti vairuojamą automobilį iki buvusio susidūrimo vietos, arba savalaikiai nemažino greičio, kai kilo grėsmė saugiam eismui, dėl to susidūrė su automobiliu Toyota RAV4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (eksperto išvada pridedama). Į bylą nebuvo pateikta kito eksperto išvados, kurioje būtų pateikta išvada, kuri būtų priešinga atsakovo pateiktai eksperto išvadai, todėl turėtų būti remiamasi atsakovo pateikta eksperto išvada.
Tretysis asmuo atsakovo pusėje, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. J., pateikė į ieškinį atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, policijos pareigūnai, jo kaltės dėl eismo įvykio nenustatė bei administracine tvarka nenubaudė. Dėl šios priežasties ir A. P., kurio automobilį vairavęs eismo įvykio metu, nėra atsakingas už padarytą žalą bei išmokėtas išmokas.
Atsakovas prie atsiliepimo į ieškinį pateikė UAB ,,Impulsana“ 2018-10-15 eksperto išvadą Nr. MV 2018-37, kurią parengė ekspertas –technikos mokslų daktaras V. M., turintis praktinę darbo patirtį nuo 1993 m. tiriant eismo įvykius ir transporto trasologo teismo eksperto kvalifikaciją. Šios eksperto išvados išvadose nurodyta, kad eismo įvykio, užregistruoto 2018 m. birželio 28 d. apie 20 val. 11 min. Vilniuje, ties Tilto g. 16 numeriu pažymėtu pastatu, kurio metu susidūrė automobiliai "Toyota RAV4”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vairuotojas R. J.), "BMW 525", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vairuotojas L. A.), „JEEP Renegade“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vairuotoja D. K.) ir „Toyota Avensis Verso", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vairuotojas V. S.), eigos esminiai fragmentai detalizuoti tiriamojoje dalyje ir apibendrinti 2.6 p. Betarpiškai prieš eismo įvykį automobilis "BMW 525" valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo L. A., judėjo apie 50 km/h greičiu. Šio eismo įvykio pagrindine priežastimi buvo automobilio "BMW 525”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmai - važiavo apie 50 km/h greičiu (viršijant leistiną greitį), dėl to neteko techninės galimybės sustabdyti vairuojamą automobilį iki buvusio susidūrimo vietos, arba savalaikiai nemažino greičio, kai kilo grėsmė saugiam eismui, dėl to susidūrė su automobiliu Toyota RAV4. Išvados 2.6. punkte nurodyta, kad atliktas tyrimas leidžia spręsti, kad eismo įvykio, užregistruoto 2018 m. birželio 28 d. apie 20 val. 11 min., Vilniuje, ties Tilto g. 16 numeriu pažymėtu pastatu, kurio metu susidūrė automobiliai "Toyota RAV4” valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vairuotojas R. J.), “BMW 525'’ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vairuotojas L. A.), „JEEP Renegade" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vairuotoja D. K.) ir „Toyota Avensis Verso" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vairuotojas V. S.), eigos esminiai fragmentai buvo tokie: 1) Betarpiškai prieš susidūrimą automobilio Toyota RAV4 vairuotojas suko į kairėje esančią parkavimo vietą, važiuodamas apie 10 km/h greičiu. Betarpiškai prieš susidūrimą automobilis BMW judėjo apie 50 km/h greičiu. Automobilių padėtys jų susidūrimo (pirminio kontakto) metu pavaizduotos raudonu (BMW) ir mėlynu (Toyota RAV4) siluetais 3 pav.: automobilis BMW priekine dešine puse atsitrenkė į automobilio Toyota RAV4 kairio šono priekinę dalį. 2). Dėl šio pirminio kontakto atblokštas ir pasisukęs pagal laikrodžio rodyklę automobilis Toyota RAV4 tolesnėje eigoje priekine kaire dalimi slystamai kontaktavo su automobilio BMW dešiniuoju šonu (užpakalinėmis durelėmis, užpakaliniu sparnu, užpakaliniu ratu, slenksčiu). 3). Po susidūrimo su automobiliu Toyota RAV4, automobilis BMW tolesnėje eigoje priekio viduriu smūginiai kontaktavo su stovėjusio automobilio JEEP galine kaire dalimi (automobilio BMW greitis susidūrimo metu buvo apie 38 km/h) ir pastūmė šį automobilį, kol šis dešiniuoju šonu įsirėmė į greta stovėjusio automobilio TOYOTA VERSO kairį šoną. 4) Po įvykusiu susidūrimų automobiliai sustojo padėtyse, kaip tai užfiksuota atitinkamomis pozicijomis 2018-06-28 schemoje.
Šalies argumentai
Ieškovės prašymu teismas paskyrė eismo įvykio ekspertizę, kurią atliko Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus vyriausiasis ekspertas, transporto inžinerijos mokslų magistras V. V., turintis eismo įvykių ir transporto trasologijos teismo eksperto kvalifikacijos, ekspertinio darbo stažą nuo 2006 m.. 2020-05-05 ekspertizės akto Nr.11-868 (20) išvadose nurodoma, kad: 1) Tikėtina, automobilio BMW greitis eismo įvykio metu buvo apie 51 km/h, o automobilio „Toyota RAV444 - apie 12 km/h.; 2) Techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo tai, kad automobilio „Toyota RAV4“ vairuotojas R. J., sukdamas į kairę, nepraleido iš paskos kairiau važiavusio automobilio BMW, bei tai, kad automobilio BMW vairuotojas L. A., važiuodamas apie 51 km/h greičiu, viršijo leistiną 30 km/h greitį, o kilus grėsmei eismo saugumui, nusuko savo vairuojamą automobilį į kairę, kur, išvažiavęs iš kelio važiuojamosios dalies ribų, atsitrenkė į kairėje kelio pusėje stovinčius automobilius JEEP ir „Toyota Avensis Verso44; 3). Atsakyta išvados 2-ame punkte; 4) Tikėtina, jeigu buvusioje kelio eismo situacijoje, kilus grėsmei eismo saugumui, automobiliui „Toyota RAV44“ pradėjus manevrą į kairę, automobilio BMW vairuotojas L. A. būtų važiavęs leistinu 30 km/h greičiu, laiku stabdydamas, būtų turėjęs techninę galimybę sustoti iki jų susidūrimo vietos ir taip išvengti eismo įvykio. Automobilio „Toyota RAV4“ vairuotojas R. J., prieš pradėdamas manevrą į kairę, praleisdamas kairiau važiavusį ir apvažiavimo manevrą vykdžiusį automobilį BMW, būtų turėjęs techninę galimybę išvengti susidūrimo su automobiliu BMW.
II. Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų esmė.
Teismo posėdyje ieškovės atstovė prašė jos ieškinį tenkinti, bei paaiškino, kad ieškinio reikalavimai yra reiškiami regreso tvarka, ieškovei įgyvendinant savo teises į draudėją atsakovą. Dėl paties eismo įvykio kilimo ginčo nėra. Ieškovė buvo apdraudusi eismo įvykyje dalyvavusią Toyota privalomuoju transporto priemonių draudimu. Gavusi informaciją apie įvykį, ieškovė pradėjo žalos sureguliavimo procedūras. Kreipėsi į policiją ir gavo pažymą, kad policijos pareigūnai nustatė, jog dėl eismo įvykio kilimo yra atsakingas J., atsakovo apdraustos transporto priemonės valdytojas. Tokiu atveju ieškovė priėmė sprendimą išmokėti draudimo išmoką. Į bylą yra pateikti dokumentai, tiek patvirtinantys žalos dydžio paskaičiavimą, tiek išmokos išmokėjimą. 2018-08-02 ieškovė išmokėjo 3495,34 Eur draudimo išmoką R. Z. už transporto priemonės BMW apgadinimą. Tą pačią dieną buvo išmokėta 13459 Eur AB DB ,,Gjensidige“ už transporto priemonės Jeep apgadinimą. 2018 m. lapkričio 7 d. buvo išmokėta 133 Eur AB DB ,,Gjensidige“ tai pačiai transporto priemonei už nustatytus papildomus apgadinimus. 2018 m. lapkričio 7 d. buvo išmokėta 1866,37 Eu centų draudimo išmoka draudimo bendrovei IF Finansy insure už transporto priemonės Toyota, kurios v/nr (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu padarytus apgadinimus. Atsakovas nurodė, kad ieškovė, kol nebuvo priimtas policijos pareigūnų galutinis sprendimas dėl už žalą atsakingo asmens, kalto už eismo įvykį, ieškovė neturėjo teisės pradėti žalos sureguliavimo procedūros. Ieškovė laiko tokią poziciją nepagrįsta, kadangi draudimo įstatyme yra numatyta, kad iš tikrųjų po kreipimosi, po informacijos apie įvykį gavimo, draudikas turi pareigą sureguliuoti žalą per 30 kalendorinių dienų. Šiuo atveju ieškovė ėmėsi tam tikrų veiksmų išsiaiškinti, kas yra atsakingas už žalą asmuo, gavo iš policijos dokumentus ir atitinkamai priėmė sprendimus išmokėti draudimo išmokas. Ieškovė išsiaiškino, kad transporto priemonę, kurią atsakovas buvo apdraudęs privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, vairavo pagal draudimo sutarties nuostatas asmuo, kuris buvo numatyta, kad nevairuos, kadangi eismo įvykio metu R. J. buvo 22 metų amžiaus, o sutartyje numatyta, kad transporto priemonės nevairuos asmuo, kuriam yra ne daugiau kaip 25 metai. Todėl ieškovė reiškia regresinį reikalavimą, vadovaudamasi tiek draudimo sutarties, tiek įstatymais, kuriuose numatyta ieškovo teisė regresuoti į draudėją, jeigu pažeidžiamos atitinkamos draudimo sutarties nuostatos. Ieškovė turi teisę reikalauti iki 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos, tai įvertinusi tam tikras aplinkybes prašanti tik 25 procentų, t.y. 4478,10 eurų. Kadangi žalos administravimo etape, nors administracinėn atsakomybėn ir nebuvo patrauktas R. J., šiuo atveju joks asmuo už eismo įvykio kilimą, ieškovė neginčija tokio fakto, kurį pateikusi draudimo bendrovė Compensa, kad ieškovė yra gavusi dalį draudimo išmokos iš draudimo bendrovės Compensa, kuri buvo apdraudusi automobilio BMW vairuotojo civilinę atsakomybę. Tai, kad buvo gauta dalis draudimo išmokos, ieškovė patyrė 18994,39 Eur žalą, nepaneigė ieškovės teisę reikšti regresinį reikalavimą į atsakovą. Nesutinkantys su atsakovo atstovės argumentais, kad ieškovė turėtų mažinti ieškinio reikalavimą, kadangi buvo gauta tam tikra draudimo išmoka, tačiau draudimo bendrovė Compensa dalį draudimo išmokos ieškovei atlygino tuo pagrindu, kad abi draudimo bendrovės sprendė, kad dėl eismo įvykio kilimo yra atsakingi du asmenys, abiejų transporto priemonių vairuotojai, apdraustas tiek atsakovas, tiek M. D. bendrovė Kompensa visai kitais teisiniais pagrindais ieškovei kompensavo dalį išmokėtos draudimo išmokos. Ir tai neturi jokios įtakos ieškovo reikalavimo teisei į draudėją, kadangi ieškovė kaip ir minėjusi prašo 25 procentų nuo visos išmokėtos draudimo sumos. Ieškovei buvo kompensuota apie 50 proc. nuo išmokėtos draudimo sumos, tačiau ta reikalavimo teisė, kuri yra reiškiama atsakovui, bet kokiu atveju yra skaičiuojama nuo tos bendros sumos, kadangi ieškovė tą sumą išmokėjo ir tą žalą patyrė. Šiuo atveju ieškovės regreso teisės įgyvendinimas į atsakovą nėra susijęs su jos tam tikrais santykiais su Compensa. Nors šiuo atveju byloje nėra jokio administracinio sprendimo, t. y. nutarimo patraukti kažkurį asmenį administracinėn atsakomybėn, teismo nuosprendžio, ar kitų duomenų, patvirtinančių, kad kažkuris asmuo buvo patrauktas atsakomybėn, kalbant apie civilinė atsakomybės buvimą jų nebuvimas neturi jokios teisinės įtakos, kadangi ieškovė kitomis teisinėmis priemonėmis įrodinėja aplinkybę, kad atsakovo transporto priemonės naudotojo veiksmai turėjo įtakos eismo įvykio kilimui. Ieškovės prašymu buvo atlikta teismo eismo įvykio ekspertizė, kurios išvadose aiškiai nurodyta, kad teismo ekspertas pasisakė dėl abiejų transporto priemonių valdytojų abipusės kaltės. Ieškovė laiko, kad šis įrodymas patvirtina, kad tiek eismo įvykis buvo, tiek draudimo sutartis buvo pažeista, nes vairavo asmuo neturintis 25 metų amžiaus. Ieškovė mano, kad šiuo atveju egzistuoja jos teisė reikalauti 4748, 60 Eur centų išmokėtos draudimo išmokos, ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Šioje byloje buvo paskirta tik viena teismo ekspertizė, yra tik vienas teismo ekspertas. Pagal kasacinio teismo praktiką 3K-87-969/2017 m. teismo nutartimi paskirtos įstatymo nustatyta tvarka paskirtos ir atliktos ekspertizės išvados turi didesnę įrodomąją galią. Jeigu atsakovas ekspertizės išvadomis abejoja, bet papildomos, pakartotinos ekspertizės jis neprašo. Praeito posėdžio metu apklaustas M. nėra teismo ekspertas šitoje byloje. Kai teikė savo išvadą, jis tuo metu nebuvo įrašytas į ekspertų sąrašą, šiuo metu yra. Šioje byloje pateikta jo išvada nėra teismo ekspertizė, savo įrodomąja galia yra silpnesnis įrodymas. Be to praeito teismo posėdžio metu jis aiškiai pasakė, kad kai kreipėsi dėl tokios paslaugos atsakovas, jis veikė pagal CK, kuris reglamentuoja atlygintinių paslaugų teikimą. Dėl atlygintinių paslaugų CK numato, kad paslaugų tiekėjas privalo veikti kliento interesais, dėl to, kadangi atlygintina paslauga, dėl jo teisingumo abejonių gali kilti. Teismo ekspertas buvo paskirtas teismo, pagrindo abejoti jos surašytais dokumentais ir išvadomis nėra. Ieškovė tam ir prašė skirti ekspertizė, kad byloje būtų tam tikras įrodymas. Išvada yra dokumentas, atitinkantis tam tikrus reikalavimus. Ieškovė su šia išvada M. nesutinka, nes remiasi teismo ekspertize, nes ji objektyvesnė ir didesnę įrodomąją galią turintis dokumentas. Teismo ekspertas praeito teismo posėdžio metu gana aiškiai nurodė, kaip jis objektyviais duomenimis remiasi, taip pat eksperto paaiškinimais teismo posėdyje. Ieškovė pradėdama žalos išmokėjimą, vadovavosi į bylą pateikta Vilniaus apskrities VPK pažymomis, nutarimu. 2018 m. rugpjūčio 2 d. mokėjimai buvo atlikti ir pačiai ieškovei renkantis duomenis, ji turi galimybę tuos duomenis vertinti. Šiuo atveju buvo gauta informacija apie įvykį, ieškovė užsiklausė policijos pareigūnus. Taip buvo gauta pažymą į bylą vėliau, bet ieškovė taip pat turi ekspertų, kurie nustatinėja tam tikras aplinkybes. Atitinkamai atėjo kiti reikalavimai iš draudimo bendrovių, ir ieškovė atliko tuos administracinius veiksmus. Buvo pradėta viena žalos administravimo byla, ieškovė rinko duomenis. Tam tikra informacija buvo gaunama iš policijos, tam tikrą informacija vertina patys žalų ekspertai, ir priimami tam tikri sprendimai. Žalos administravimo procedūra buvo pradėta ne po policijos pažymos, o po įvykio. Ne policija siunčia duomenis apie įvykio įvykimą. Buvo užregistruota, nes kreipėsi asmenys, ir ieškovė tam tikrus duomenis surinko. Apie įvykio kaltininką ieškovė ne visą laiką laukia to galutinio procesinio sprendimo administracinėj ar baudžiamojoje byloje, nes patraukimas tokion atsakomybėn gali būti tik vienas iš įrodymų, su civilinės atsakomybės buvimu neturi jokių tiesioginių sąsajų. Ieškovė pati vertino ir atliko tam tikrus veiksmus. Išmokėjo pagal draudimo įstatymą. Ieškovė pati vertino, kas yra kaltininkas, tačiau žalos administravimo procese atskiro dokumento kaip ir nepriima raštu, kad laiko konkretų asmenį kaltininku. BMW automobilis buvo apdraustas KASKO draudimu, buvo gauta informacija iš draudėjo, buvo atlikta apžiūra. KASKO draudimo išmokėjimui nereikia iš viso nustatyti kaltininko, nes yra išmokama už įvykį, transporto priemonės apgadinimą. Vėlesnės draudimo išmokos buvo mokėtos Gjensidige, IF draudimo bendrovei pagal atsakovo nurodytą policijos pažymą, kad kaltininkas yra nurodytas asmuo. Yra gaunamas dokumentas, ieškovė jau turi žalos administravimo bylą, yra aprašytos tam tikros eismo įvykio aplinkybės, net pagal tas pačias pretenzijas. Yra pateikiami automobilio apžiūros aktai. Ieškovė pasitikrina tas eismo įvykio aplinkybes pagal pateiktus duomenis, dėl to ir buvo užsiprašyta pažyma iš policijos. Vien tai, kad kažkokiame dokumente buvo parašyta, jog pagal eismo įvykio deklaraciją, jos nėra, bet ieškovė turi kitą dokumentą kad eismo įvykis buvo, turi policijos pažymą, kad toks eismo įvykis buvo atitinkamomis aplinkybėmis, ir ieškovė tuos administravimo veiksmus atlieka. Pretenzijos, kiti dokumentai siunčiami standartizuotai. J. G. neišbraukė žodelio pagal eismo įvykio deklaraciją, ar ieškovė turi dabar taisyti tuos dokumentus. Ieškovė pasižiūrėjo dėl kokios priemonės yra reiškiamas reikalavimas, pasitikrino ar ta transporto priemonė dalyvavo eismo įvykyje, ar pagadinimai nurodyti sąmatose ir apžiūros aktuose tikrai atitinka eismo įvykio aplinkybes, ir priėmė tam tikrus sprendimus išmokėti arba neišmokėti. Automobilis Jeep stovėjo, negalėjo būti eismo įvykio kaltininkė. Ieškovė nebūtų mokėjusi išmokų, jeigu nebūtų nustačiusi kaltininko. Atskiro dokumento nėra, bet pradėdama išmokėjimą ieškovė pripažįsta, kad draudėjas yra kaltas, pripažįsta konkliudentiniu veiksmu. Patraukimas administracinėn atsakomybėn nėra vienintelė priemonė spręsti apie asmens kaltus veiksmus. Galimas kaltininkas buvo nurodytas policijos pažymoje. Kai administracinėje byloje iš viso nėra aišku, kas yra galimas kaltininkas, tai tokiu atveju yra gaunama tiesiog pažyma apie tai, kad įvykio aplinkybės yra tiriamos, atsakingas asmuo yra nustatinėjamas. Kol atsitinkamu nutarimu asmuo nėra pripažintas kaltu, policija ir negali nurodyti, kad jis kaltas. Pati ieškovė vertino aplinkybes, nustatinėjo kaltą asmenį. Compensa atlygino 50 procentų dėl tos priežasties, kad Compensa vertino, kad draudimo įvykio kilimui turėjo įtakos ir automobilio BMW vairuotojo veiksmai, todėl atlygino dalį 50 proc. Žalos, būtent nustatyta buvo abipusė kaltė. Ieškovė tą 50 proc. atlygino. O ieškovė reikšdama reikalavimą atsakovui, įgyvendina regresą iš draudimo sutarties pažeidimo, o ne iš turtinės žalos atlyginimo. Ieškovė patyrė tiek žalos, kiek ji ir išmokėjo -18994,39 Eur. Ieškovė iš atsakovo reikalauja tam tikro sankcijos už draudimo sutarties pažeidimą. O Kompensa atlygino 50 procentų, kadangi fiksuotas buvo tiek vienos, tiek kitos draudimo bendrovės vertinimu abipusė kaltė. Tarp draudimo bendrovių susiklostė kitoks civilinis teisinis santykis, negu tarp ieškovės ir draudėjo. Pusės draudimo išmokos sugražinimas, reikalavimo teisės į atsakovą nekeičia. Jeigu būtų ieškovė dengusi 50 proc., 50 proc. Compensa, tai ieškovo reikalavimo teisės į atsakovą visiškai nekeičia, kadangi ieškovė prašo 25 procentų. Ieškovė yra aiškiai nurodžiusi sumą, kurios prašė. Ieškovė nurodžiusi 25 procentus nuo bendros sumos, nes bet kokiu atveju ieškovė tą sumą išmokėjo. Tiesiog skirtingais reikalavimų pagrindais, skirtingų teisinių santykių, ji tam tikrus nuostolius dengia, esmės nekeičia, nes ieškovė tam tikrą sumą išmokėjo. Ieškovė vėliau pripažino, kad yra abipusė kaltė. Ieškovė tai gali patikslinti pagal ekspertizės aktą. Bet kokiu atveju automobilio Toyota Rav4 vairuotojo veiksmai buvo ryšyje su eismo įvykio kilimo priežastimis. (2020 m. rugpjūčio 27 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 9 min. 00 sek.---42 min. 02 sek.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovas A. P. su ieškiniu nesutiko visiškai, bei paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka dėl to, kad nenustatyta, kad kaltas R. J. dėl eismo įvykio. Jis sutinkantis, kad buvo apdraudęs automobilį RAV4. Paėmęs važiuoti kitą automobilį, kadangi juo buvo užstatytas jo automobilis Toyota RAV4, o šio automobilio raktelius buvo palikęs. Jo buvusi žmona paskambino dukrai, kad jai pasidarė negera Rotušės aikštėje Vilniuje, kad ją paimtų. Kadangi jų automobilį jis buvo paėmęs, jie paėmė raktelius ir išvažiavo jo automobiliu. Numanęs kiek R. J. metų, žinojęs apie draudimo sąlygą, kad negali vairuoti asmuo, neturintis 25 m.. Jie jo neatsiklausė, tačiau jis neturintis pretenzijų dėl to. R. J. yra dukros draugas, sužadėtinis. Dukra A. R. P. ir R. J. buvo kartu dviese, po įvykio kažkuris iš jų paskambino. Dukros policijoje niekas neapklausinėjo. Dukros draugas manantis turėjo jo telefoną. Kažkuris iš jų paskambinęs pasakė, kad įvyko toks įvykis, BMW vairuotojas A. prisiima kaltę, tačiau prašė nekviesti policijos, kadangi jo teisės yra pasibaigę. Policijos protokole užfiksuota, kad jis neturėjo teisės vairuoti transporto priemonę. Sakė atvažiuos jo draugas, prisiims kaltę. Tikriausiai jis manė, kad neturi teisės vairuoti, tad reiks padengti visą draudimo sumą. Jo paties klausė vaikai patarimo, pasakęs, kad elgtųsi pagal įstatymą. Kas iškvietė policiją nežinantis, tačiau atsiradus policijai, jie pakalbėjo su A., tada pasikvietė dukros draugą, ir jam pradėjo aiškinti, kad jis kaltas, nepraleido vairuotojo, jis važiavo viduriu gatvės. Ne tokią įvykio vietos schemą nubraižė, stovėjimo juostos net nepažymėjo, nurodė, kad jie suko iš gatvės vidurio į kairę. Patys policininkai vartė taisykles, ieškojo, galiausiai parodė, kad pažeidė tą ir tą. Liepė pildyti deklaracijas, atsiradus kitų eismo įvykio metu nukentėjusių automobilių savininkams. Jam paskambino vaikai, klausė kaip čia elgtis, nes pirmą kartą papuolė į autovariją, jis sakęs nepildyti deklaracijų. R. J. nesutiko su policijos išvadoms, jam paskyrė datą kada atvykti į policiją bylos nagrinėjimui. Jis paskirtą datą nuvyko į policiją, nurodė, kad nesutinka su surašytu protokolu, prašo ekspertizę skirti. Dukra pasakojo, kad jie važiavo kairiau, ieškojo vietos pastatyti automobilį. Rodė posūkį, dukra sakė, kad garsiai automobilyje pypsi posūkio signalas. Sukant pajuto stiprų smūgį į automobilį. Paskui, šone kito automobilio, kai sukę, nebuvo. Tas kitas automobilis galėjo greitai priartėti, nes važiavo greitai. Jo vairuotojas nepastebėjo. R. sakė, kad buvo kiek įmanoma kairiau persirikiavęs, dešinė palikta apvažiavimui. Tai atvaizduota ir ekspertų schemoje, kad dešinėje pusėje palikta virš 5 metrų. Jis palaikantis iš esmės tą ekspertizę, kurią buvo užsakęs. Palaikantis ir eksperto ekspertizė, kad BMW greitis buvo 50 km/ha, bet ji nėra išsami. Kaltas BMW vairuotojas. Jis turintis magistro laipsnį, baigęs mokslus susijusius su automobiliais, visą gyvenimą su automobiliais dirbantis. BMW vairuotojas jaunas, viršijo greitį. Neaišku dėl ko jam nepratęsė vairuotojo pažymėjimo. BMW vairuotojas nesilaikė eismo taisyklių, nevažiavo kaip reikalauja taisyklės kuo dešiniau. Jis važiavo kuo kairiau. Viršijo greitį. Norėjo apvažiuoti automobilį kur neįmanoma apvažiuoti. Neaišku dėl ko ar dėl nepatyrimo, ar rizikos kaip jaunas vairuotojas. Per greitai važiavo, pasimetė pamatęs kliūtį, po to nesiorientavo jau, važiavo kaip gavosi, nevaldė automobilio. Kaip ir kalbėjo ekspertai, nėra įmanoma nustatyti ar rodė posūkį R. J.. Policija jokių liudytojų neieškojo, jo dukros neapklausinėjo. Eksperto išvada yra neišsami, nes nebuvo apžiūrėtas automobilis. Teigė, kad ratai pasukti, nors iš nuotraukų, kurias pateikė, tik vienas ratas matyti, kad pasuktas. Neįvertino, kad ratas yra užlenktas, išmuštas dėl smūgio. Iš savo patirties galintis pasakyti, kad automobilis turėjo didesniu kampu į kairę būti pasuktas, kad į jį atsitrenkus taip ratą išmušti. R. buvo atsistojęs tokiu kampu, kad įvažiuoti į stovėjimo vietą. Kairė juosta nėra tokia siaura, kad tilptų tik automobilis. Jis kairėje buvo palikęs tam tikrą atstumą, kad galėtų tam tikru kampu įvažiuoti į stovėjimo vietą, už tai ir buvo nedidelis greitis. Mažesniu greičiu galima užsukti didesniu kampu į stovėjimo juostą. Toje paliktoje vietoje tikrai negalėjo pravažiuoti joks kitas automobilis. R. jau buvo užsukęs ir negalėjo įvertinti kad toje vietoje pravažiuos automobilis, nes tam jis buvo palikęs pakankamai vietos dešinėje. Bet kurioje avarijoje galima pritaikyti išvadą, kad turėjo įsitikinti, kad nemaišys kitiems eismo dalyviams. BMW vairuotojui galima pritaikyti 3-4 taisyklių pažeidimus, ką jis tuo metu pažeidė. Nesutinkantis, kad kitas automobilis galėjo kairėje pravažiuoti pro jo automobilį. Jis nesutinkantis, kad automobilio RAV4 vairuotojas turėjo praleisti paskui kairėje važiavusį BMW, kadangi turėtų praleisti tik tada, kai suka į kairę ar apsisuka, neprivalėjo praleisti. Jo samdytas ekspertas gyvai transporto priemonių neapžiūrėjo, tačiau jis įvertino pagal fotonuotrauką, kad tas ratas yra išmuštas, nurodė, kad ja negali vadovautis, nes ji padaryta ne eismo įvykio vietoje. Teismo ekspertas pasakė, kad nevertino, pasakė, kad vertino ne pasuktą ratą, o pasuktus ratus. Kyla klausimas, kaip automobilis su pasuktais į kairę ratais galėjo atsidurti dešiniau. Ekspertas pavaizdavęs, kad automobilis sukasi spinduliu į dešinę, tačiau jį pavaizdavęs kairiau eismo įvykio vietos. Automobilio dokumentai visada būna automobilyje, o rakteliai buvo padėti prie veidrodžio. Lietuvos draudimas niekur neaiškina, kad pusę sumos jiems jau yra išmokėjusi draudimo bendrovė Compensa. Jie aiškina, kad iš jo reikalauja 25 procentų, tačiau reikalauja 50 procentų sumos, kurią yra išmokėję. Ieškovė pradėjo išmokėti pinigus, dar nenustačiusi kaltininko. Dar nebuvo priimtas joks nutarimas. Kiti automobiliai buvo drausti KASKO, kurį išmokėjus, buvo pareikštos pretenzijos AB ,,Lietuvos draudimas“. Ten taip pat buvo parašyta, kad pinigų išmokėjimo priežastis yra eismo įvykio deklaracija. Jokios deklaracijos nebuvo pildytos. Kaip Lietuvos draudimas taip neatsakingai švaistosi pinigais, kaip be deklaracijų buvo išmokėti pinigai. (2020 m. liepos 31 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 2 val. 8 min. 18 sek.---2 val. 30 min. 34 sek.).
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė paaiškinimų neturėjo.
Šalies argumentai
Tretysis asmuo, atsakovo pusėje, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. J. teisminio nagrinėjimo metu su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti, bei nurodė, kad pas juos Vilniuje buvo atvažiavusi draugės A. R. P., A. P. dukros, mama, kuri gyvena Švedijoje, ji apsistojo pas juos. Taip pat buvo atvažiavęs atsakovas. Grįžęs iš darbo, jis užstatęs atsakovo mašiną. Atsakovui kažkas paskambino su reikalais, tada jis pasiėmė jų mašiną. K. A. mama su broliu buvo išvažiavusi į miesto centrą, paskambino, sakė, kad prie katedros pasidarė bloga. Jis nepagalvojęs pasiėmė atsakovo raktelius ir jo mašina važiavęs, be atsakovo sutikimo. Su juo kartu važiavo A. R.. Kadangi jam reikėjo prie katedros, o žinojęs, kad ten niekada nebūna vietų, nusprendęs surasto vietą pastatymui Tilto g.. Suradęs vietą, bandydamas parkuotis pajutęs smūgį į save, įvyko eismo įvykis. Tilto gatvėje valstybės miesto plane numatyta viena juosta viena kryptimi vienpusis eismas. Įsukęs į Tilto gatvę su mintimi ieškotis parkavimo vietos. Važiavęs apie 30 km/ha, gal mažiau, leidžiama 30 km/ha. Jis pasitraukęs arčiau kairės pusės, kadangi taip reikalauja taisyklės. Dešinėje buvo pakankamai vietos pravažiuoti kitam automobiliui, kairėje tiek vietos nebuvo, nebent važiuojant per parkavimo vietą. Prieš tai rodęs posūkį, kad jį galėtų apvažiuoti iš dešinės. Įsitikinęs, pažiūrėjęs per petį, ar jo niekas nelenkia, pradėjęs atlikinėti posūkį, pajautęs smūgį į save. Kad įjungęs posūkį, gali patvirtinti liudytoja A., nes ji važiavo kartu. Prieš sukdamas pilnai nebuvo sustojęs, buvo sulėtinęs, gal iki 10 km/ha. Jis jau buvo spėjęs pasukti, atlikinėjęs posūkį. Draugė sėdėjo dešinėje. Gal buvo trys laisvos vietos, bet jis pasirinkęs pačią dešiniausią, kadangi iš dešinės pusės jau įvažiavimas į kiemą, žinojęs, kad jo niekas neužstatys iš dešinės, ir išvažiuojant galu bus lengviau išvažiuoti į gatvę. Taikęs į paskutinę vietą prieš įvažiavimo į kiemą. Už įvažiavimo jau stovėjo Jeep ir Toyota. Į dešinę jis nepasidavęs, nes jam užteko pakankamai vietos įsukti. Po smūgio jo mašina automatiškai nuriedėjo į priekį. Jau buvo susukęs vairą, matosi iš nuotraukų, kad buvo išmuštas vairas. Stabdymo garso negirdėjęs nei jis, nei draugė, nei pats BMW vairuotojas išlipęs sakė, kad ,,kodėl aš nestabdžiau“. Sužalotų, nukentėjusiųjų nėra. Eismo įvykiui įvykus, visos mašinos pravažinėjo pro dešinę, tiek autobusas, buvo pakankamai vietos pravažiuoti. Jis pats į kitas mašinas neatsitrenkęs, BMW atsitrenkė į jį ir toliau nuvažiavo į JEEP, kuris po to atsitrenkė į Avensis. Jo paties automobilis prieš smūgį buvo pasisukęs apie 30 laipsnių. Posūkiai veikė, šviesos buvo įjungtos. Smūgis pradėtas į galą arkos, braukta ir išmuštas ratas. Po smūgio BMW pravažiavo pro jo automobilį ir trenkėsi į galą, šoną Jeep. Išlipęs BMW vairuotojas prašė nekviesti policijos, prisiėmė visą kaltę, kad jis yra kaltas, vis kažkam skambinėjo. Negirdėjęs kam, nes skambinėjęs pats atsakovui. Tada atėjo automobilių, į kuriuos buvo įvažiuota, savininkai, jis ir jų prašė nekviesti policijos. Po kažkiek laiko atvažiavo pareigūnai, paklausė kaip viskas įvyko. Dar buvo atvažiavęs jo draugas, kuris praėjo per visus, sakė, kad jeigu ką, jis vairavo. Tada priėjo prie jo, paklausė, kad viskas priklauso nuo jo, ar nori jį išgelbėti. Jis sakęs, kad jeigu jis prisiima kaltę, tai galintis pasakyti, kad vairavo ne L. A.. Jis pasakojęs policijai, kas įvyko, tai pasakė, kad tai jis kaltas, turėjęs įsitikinti, kad nelenkia. Pamatė ant BMW įbrėžimą, pasakė, kad jis neva į tą vietą trenkęs, kai BMW jau buvo lenkiantis. Tada L. A. iš karto pasakė, kad tai jis vairavo. Policijos pareigūnai pasitikslino, tai kuris vairavo, patikslino, kad A.. Policijos pareigūnai pasakė kitiems žmonėms pildyti eismo deklaracijas, kadangi jis kaltas. Pasakė, kad jeigu jis per 14 d. nesumokėsiąs baudos, prasidės eismo įvykio bylos nagrinėjimas. Jis nemokėjęs, prasidėjo bylos nagrinėjimas. Jam buvo surašytas protokolas, kuriame nurodyta, kad jis kaltas. Pagarsinus L. A. paaiškinimą policijai – patys policijos pareigūnai pasakė, kad jis trenkęsis, todėl, ką išgirdo A., tą ir parašė. A. viršijo greitį ir staiga atsirado. Buvo šviesu, nelijo. L. A. buvo užvažiavęs ant stovėjimo zonų. Buvo įvykis ties įvažiavimu į Muzikos akademiją, priešais įėjimas. Tuo metu nežinojęs, dėl ko A. nėra suinteresuotas kviesti policijos, bylos nagrinėjimo metu išaiškėjo, kad jis neturi galiojančių teisių. Tokiu atveju turi draudimui gražinti visą sumą. Jis žinojęs apie tokias draudimo sąlygas, bet tada koks draudimas pas atsakovą buvo nežinojęs. Jo automobilio buvo pažeistas slenkstis, išmuštas ratas kairės pusės priekinis, ir pažeistas bamperio šonas, atsirado vienu metu pažeidimai. Automobilis nebuvo tvarkytas. Jo nuomone kaltas L. A., su abipuse kalte nesutinkantis. Jis posūkio manevrą daręs teisingai. Iš kairės kraštinės juostos jis galėjo pilnai įsukti į stovėjimo vietą. Stovėjimo vietos pažymėtos subraukytomis linijomis. Po smūgio jo automobilis pavažiavo labiau į priekį už parkavimo vietos, į kurią norėjęs parkuotis, nors ratas buvo išmuštas. Negalintis tiksliai pasakyti, ar automobilis pasidavė tiesia linija važiavimo kryptimi prieš posūkį. Jis nematęs atvažiuojančio BMW. Kelio plotis yra lengvai pravažiuoti dviem automobiliams, neužkliudant stovėjimo aikštelės. Juostas skiriančios linijos nėra. Jo kitaip aplenkti kaip per stovėjimo aikštelės linijas nebuvo galimybė, tik užvažiuojant. Parkavimas yra pakeltas, išdėtas akmenukais, akivaizdžiai matosi, ir linijos subraukytos. Prieš jam darant posūkį, jis tikrai negalėjo jo apvažiuoti. (2020 m. rugpjūčio 27 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 43 min. 40 sek.---1 val. 07 min. 15 sek.). Tilto gatve važiavęs ne pirmą kartą. Į gatvę įvažiavę pasukdami į dešinę, pasukęs dešiniau į pirmą juostą, po to persirikiavęs kairiau iš karto kai mašina buvo ištiesinta po posūkio. Nuo įvažiavimo iki parkavimo vietos yra gal 200 m. Kai pamatęs laisvą vietą iš karto manęs sukti, nebuvo, taip kad abejotų, vientisas manevras buvo. Lėtai važiavęs, pasižiūrėjęs ir iš karto sukęs. Nebuvo su drauge ginčo statyti, ar ne automobilį. (2020 m. rugpjūčio 27 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 1 val. 26 min. 19 sek.---1 val. 28 min. 58 sek.).
Teisminio nagrinėjimo metu taip pat buvo apklausta liudytoja R. A. P., nurodė, kad jos tėtis yra atsakovas, sutinkanti duoti parodymus. Ji patvirtino, kad tėtis su jų mašina Citroen anksčiau važiavęs, o draugas R. J. su tėčio automobiliu ne. Tėtis buvo paėmęs jų automobilį, kadangi jis buvo užstatęs, todėl po to jie paėmę jo automobilį. Važiavę dviese. Rakteliai buvo palikti koridoriuje. Apie automobilio draudimo sąlygas tuo metu nežinoję, sužinojus po eismo įvykio paskambinusi atsakovui, ir jam pasakiusi, kad nėra 25 m. R., į ką atsakovas atsakė, kad tada draudimas negalioja. Ji pati teises turinti 8 metus. Tilto gatvėje važiavę lėtokai, nes buvo mašinos sustatytos kairėje pusėje. R. rodė posūkį, ji girdėjusi garsiai tiksintį posūkio signalą. Kai pamačiusi dvi laisvas vietas, ji apsižvalgiusi, pradėję sukti, ir tada pasigirdo trenkimas. Automobilis pasisuko tiesiai, nors buvo pasukę į šoną. Nesupratusi iš kur tas automobilis atsirado. Ji girdėjusi ir mačiusi, kaip iš BMW išlipęs vairuotojas sakė, ką jis padarė, reikėjo stabdyti, pakartojo tris kartus, buvo susiėmęs už galvos. Jis prašė nekviesti policijos, norėjo susitarti, prašė plaukti, nes jam reikia paskambinti. Atsirado kitų automobilių vairuotojai, jis jų irgi prašė neskambinti policijai. Policija atvažiavo po maždaug valandos, jo draugas atvažiavo prieš pat policiją. Prieš tai vairuotojas dar paklausė, ar negalintys susitarti, kad vairavo tas draugas. Jiems tiko, atrodė viskas aišku ir taip. Kai policija pasakė, kad kaltas RAV vairuotojas, pasimetę, nesupratę kas atsitiko. Policininkas nepaaiškino, sakė, kad čia viskas aišku. Ten juostos nebuvo sužymėtos, kaip ir dvi, vienpusis eismas. Ji pati asmeniškai nėra važiavusi ta gatve. Mašinos važiuoja viena paskui kitą, tuomet nebuvo kitų. Jie važiavę kairiau, nes žinoję, kad reikės sukti. Nuo įsukimo pavažiavę gal 20 m. daugiau. Važiavę nuo žiedo tiesiai į Tilto gatvę. Važiuojant kairėje, iš dešinės galėtų apvažiuoti mašina. Įsukę jie dar važiavę kurį laiką tiesiai, visą laiką kairiau. Sukdami, jie į dešinę pusę neužsimoję, nes būtų tada vos ne viduryje gatvės. Užsukus pavažiavę gal pusę kelio ir įjungę posūkį. Iki susidūrimo posūkio signalas pasigirdo gal 7 kartus, greitu tempu ji skamba. Tuo metu važiavę lėtai. Per veidrodžius pasižiūrėjo draugas, ir ji pasižiūrėjusi. BMW važiavo gal per greitai, galėjo dar nebūti įsukusi į gatvę. Stabdymo negirdėjusi. Jų mašinai priekinis ratas išsisuko, kreivai atrodė išlipus. Jeigu prieš posūkį jie būtų stovėję, tai BMW gal būtų galėjusi lėtai apvažiuoti, nes buvo dvi stovėjimo vietos, jis lenkė per jam artesnę stovėjimo vietą, kitaip negalėjo apvažiuoti. Automobiliai prieš atvažiuojant policijai, nebuvo judinti. Po avarijos dešinėje kiti automobiliai važiavo keliu, kamščio nebuvo. Jų automobilis buvo pasisukęs tiek, kad ji galėjusi matyti beveik tiesiai įvažiavimo vietą. Juos į priekį pamušė gal pora metrų, pravažiavo net tą stovėjimo vietą. Automobilio mechaninė greičių dėžė, kuriuo bėgiu suko nežinanti. Ji žiūrėjusi į kairės pusė akląją zoną, bei per dešinį veidrodėlį. Ji mačiusi ir posūkio lemputę. (2020 m. rugpjūčio 27 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 1 val. 09 min. 15 sek.---1 val. 26 min. 19 sek.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu 2020 m. liepos 31 d. buvo apklausti ekspertai V. V. bei V. M..
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Dėl ginčo esmės.
Byloje kilo ginčas dėl civilinės atsakomybės draudiko, atlyginusio nukentėjusio asmens patirtą žalą, teisės Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio (toliau - TPVCAPDĮ) 2 dalies pagrindu išsireikalauti dalį išmokėtos draudimo išmokos iš draudėjo - atsakovo, šiam pažeidus draudimo sutarties sąlygas, kad automobilio nevairuos asmuo, neturintis 25 metų amžiaus. Atsakovas savo nesutikimo su ieškiniu argumentus nurodo tai, kad dėl eismo įvykio nėra kaltas jo apdraustą automobilį vairavęs tretysis asmuo R. J., be to ieškovė nepagrįstai reikalauja 25 proc. nuo visos išmokėtos draudimo išmokos sumos, kai dalį išmokos jai yra gražinusi draudimo bendrovė ,,Compensa“, esant abiejų vairuotojų kaltei.
IV. Dėl ieškovės reikalavimo teisėtumo.
TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalis numato, jog Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.987 straipsnis). Vadovaujantis CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.280 straipsnio 1 dalis numato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. TPVCAPDĮ įtvirtintas reglamentavimas, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo bei patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma atlygino draudikas. Tačiau TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr.795 (2008-02-13 nutarimo Nr.122 redakcija) 62.2 punkte numatyta, kad jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtos sumos dalį – iki 50 procentų išmokėtos išmokos, jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka. CK 6.1010 straipsnio 1 dalis numato bendrąją draudėjo pareigą pranešti draudikui apie rizikos padidėjimą, o 2 dalis nustato draudiko teisę reikalauti pakeisti draudimo sutartį, įskaitant sumokėti papildomą draudimo įmoką. Draudėjui neįvykdžius pareigos informuoti apie padidėjusią riziką, kyla pareiga atlyginti dalį išmokėtos draudimo išmokos. Kalto dėl eismo įvykio vairuotojo veiksmai sudaro pagrindą draudikei išmokėti draudimo išmoką, tačiau vien jie nesudaro pagrindo reikalauti draudimo išmokos iš draudėjo. Pareiga grąžinti dalį išmokų draudikui dėl neinformavimo apie rizikos padidėjimą yra sąlygota netinkamų sutartinių įsipareigojimų vykdymo, o už netinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą atsakomybė gali kilti ir kyla tik sutarties šaliai, šioje byloje atsakovui. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką.
Į bylą pateiktu ieškovės rašytiniu įrodymu – įprastine transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi Nr.01/450282308 nustatyta, kad ši draudimo sutartis sudaryta 2017-10-27 tarp draudėjo atsakovo A. P. ir draudiko ieškovės AB ,,Lietuvos draudimas“. Atsakovas šia sutartimi apdraudęs jam nuosavybės teise priklausantį automobilį Toyota RAV4, v/nr (duomenys neskelbtini), 2 l, 2001 m. gamybos, laikotarpiui nuo 2017 m. spalio 29 d. iki 2018 m. spalio 28 d.. Pagal draudimo sutarties 1.5.2.5. punktą draudimo rizika įvertinta, įmoka apskaičiuota atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonės nevairuos asmuo, kurio amžius mažesnis negu 25 metai, nepriklausomai nuo jo stažo. Ieškovės bei atsakovo pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovo apdraustas automobilis, vairuojamas R. J., 2018-06-28 dalyvavo eismo įvykyje Tilto g., Vilniuje, buvo apgadintas tiek jis, tiek kiti trys automobiliai. Automobilį eismo įvykio metu vairavęs tretysis asmuo R. J. buvo 22 metų amžiaus, gimęs 1996 m., ir neatitiko šios draudimo sutarties sąlygos. Draudimo sutarties sąlyga, kad transporto priemonės perdavimas vairuoti asmeniui, kurio amžius yra iki 25 metų, laikomas draudimo rizikos padidėjimu, kadangi transporto priemonės valdytojo jaunas amžius yra vienas iš pagrindinių kriterijų, į kurį atsižvelgiama skaičiuojant draudimo apsaugos kainą (draudimo įmoką), todėl tuo atveju, jeigu ieškovė būtų tinkamai informuota apie draudimo rizikos padidėjimą, siekdama prisiimti padidėjusią draudimo riziką, būtų modifikavusi vieną iš pagrindinių sutarties sąlygų, tai yra padidinusi draudimo apsaugos kainą. Atsakovas (draudėjas) neinformavo ieškovės (draudiko) apie padidėjusią draudimo riziką (kad transporto priemonę vairuos asmuo, kurio amžius mažesnis nei 25 metai). Riziką sukelia naudojimosi automobiliu faktas, o eismo įvykis sukelia pasekmes.
Ieškovės prie ieškinio pateiktu R. Z. prašymu išmokėti draudimo išmoką nustatyta, kad ji ieškovei pranešimą dėl draudimo išmokos išmokėjimo pateikė 2018-07-10 dėl eismo įvykio 2018-06-28 19:00 val., kuriame dalyvavo jos draustas automobilis BMW, (duomenys neskelbtini). Ieškovės pateiktu pranešimu apie žalos atlyginimą 2018-08-01 Nr.2030223/10532256 nustatyta, kad ieškovė R. Z. atlygino visą jos automobiliui padarytą žalą - 3495,34 Eur.. Žalos atlyginimą patvirtina pridedamas AB ,,SEB bankas“ 2018-08-02 nurodymas. Ieškovės pateiktu mokėjimo nurodymu nustatyta, kad ieškovė gavėjui ADBB ADB ,,Gjensidige“ 2018-08-02 pervedė 13459 Eur išmoką už JEEP Renegade, v/nr (duomenys neskelbtini), dalyvavusį 2018-06-28 eismo įvykyje. Ieškovės pateiktu mokėjimo nurodymu nustatyta, kad ieškovė 2018-11-07 ,,IF P & C Insurance AS filialui pervedė 1866,20 Eur išmoką už Toyota Avensis Verso, v/nr (duomenys neskelbtini), dalyvavusį eismo įvykyje 2018-06-18, bei tos pačios dienos pavedimu pervedė dar 173,85 Eur.. Ieškovė dėl eismo įvykio iš viso išmokėjo 18994,39 Eur draudimo išmoką. Atsakingas draudikas, jo atstovas pretenzijoms nagrinėti ar Biuras (išskyrus šio įstatymo 17 straipsnio 5 ir 6 dalyse, 18 ir 20 straipsniuose nurodytus atvejus) privalo išmokėti išmoką per 30 dienų nuo pretenzijos pateikimo dienos. TPVCAPDĮ 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsakingas draudikas, jo atstovas pretenzijoms nagrinėti ar Biuras (išskyrus šio įstatymo 17 straipsnio 5 ir 6 dalyse, 18 ir 20 straipsniuose nurodytus atvejus) privalo išmokėti išmoką per 30 dienų nuo pretenzijos pateikimo dienos. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jei per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą neįmanoma ištirti aplinkybių, būtinų draudžiamojo įvykio faktui ar žalos dydžiui nustatyti, išmoka mokama per 14 dienų, skaičiuojant nuo dienos, kai šias aplinkybes būtų įmanoma baigti tirti dedant reikiamas pastangas, tačiau ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pretenzijos pateikimo dienos (išskyrus atvejus, kai žalos atlyginimo nustatymas priklauso nuo sprendimo baudžiamojoje, administracinėje ar civilinėje byloje). Jei išmoka mokama priėmus sprendimą baudžiamojoje, administracinėje ar civilinėje byloje, ji turi būti sumokama per 14 dienų nuo įsiteisėjusio sprendimo, nuosprendžio ar nutarimo gavimo dienos. Teismas įvertinęs šias įstatymų normas, daro išvadą, kad ieškovė turėjo teisę išmokas išmokėti po administracinio nusižengimo bylos ištyrimo, tačiau jas išmokėjo savo rizika nesulaukusi tokio sprendimo, kuris galėjo būti priešingas ar iš dalies kitoks, negu ieškovės vidinis priimtas sprendimas. Ieškovė prie ieškinio pateikė padarytos žalos automobiliams sąmatas. Atsakovas šias visas aplinkybes pripažįsta, dėl jų ginčo nėra, todėl teismas laiko jas ieškovės įrodytomis. Ieškovė dėl eismo įvykio išmokėjo draudimo išmoką, įvykio kaltininku laikydama atsakovo apdrausto automobilio vairuotoją R. J., todėl ji teisėtai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 25 procentus nuo išmokėtos draudimo sumos.
V. Dėl ieškovės reikalavimo į atsakovą pagrįstumo.
Atsakovas atsiliepime, kaip nesutikimo su ieškiniu argumentą, nurodė tai, kad draudimo sutarties punktu Nr. 1.5.3. šalys buvo aiškiai sutarusios, kad „[...] grąžinamos draudikui draudimo išmokos dydis nustatomas, atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu [...]., kas reiškia, jog nustatant atsakovo pareigą atlyginti ieškovei turtinę žalą, reikia nustatyti, ar yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp automobilio Toyota RAV4, v/nr (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmų ir minimo įvykio. Dėl šio atsakovo argumento ieškovė neprieštaravo, jos prašymu byloje buvo atlikta eismo įvykio ekspertizė, siekiant nustatyti minėta priežastinį ryšį.
Kita atsakovo argumentas dėl nesutikimo su ieškiniu yra tai, kad ieškinyje nenurodyta kokios dienos, kieno, kokiu procesiniu sprendimu Toyota RAV4, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas pripažintas kaltu padaręs KET pažeidimą, dėl ko buvo apgadinti ieškinyje nurodyti automobiliai; ieškovas to neįrodinėja jokiu tinkamu procesiniu sprendimu, pvz. administracinio nusižengimo nutarimu, priešingai yra 2019-06-05 nutarime nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną konstatuota, kad nėra galimybės nustatyti, ar automobilio Toyota RAV4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmai buvo priežastiniame ryšyje eismo įvykio kilimui, todėl byla R. J. atžvilgiu nutrauktina. Akcentuotina, kad pagrįstai tikėtina, kad ieškovė ieškinyje nurodytas draudimo išmokas išmokėjo patikimai nenustačiusi tikrąjį eismo kaltininką. Ieškovė su šiuo atsakovo argumentu nesutiko, teikdama, kad nebuvimas procesinio dokumento – nuosprendžio ar nutarimo administracinio nusižengimo byloje, nepašalina galimybės išsireikalauti žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka. Teismas sutinka su tokia ieškovės pozicija, kadangi asmens civilinės atsakomybės klausimas civilinėje byloje turi būti sprendžiamas nepriklausomai nuo to, ar buvo atliktas eismo įvykio tyrimas įstatymo nustatyta tvarka, ar eismo įvykio dalyviams buvo taikyta drausminė ar administracinė atsakomybė. Vienu veiksmu gali būti padaroma žala skirtingoms vertybėms, kurias saugo ir gina skirtingos teisės šakos: administracinė, baudžiamoji, civilinė, darbo teisė. Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 182 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog nereikia įrodinėti aplinkybių: asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ar administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu (prejudiciniai faktai). Šioje byloje tokių dokumentų nėra. Ieškovė į bylą pateikė policijos priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kurioje nutraukta administracinė byla trečiojo asmens R. J. atžvilgiu, šiuo faktu kaip atsikirtimu į ieškinį remiasi ir atsakovas, tačiau šis policijos įstaigos priimtas nutarimas teismui neturi jokios prejudicinės galios, jis tiriamas ir vertinamas kartu su visais kitais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, šiuo nagrinėjamu atveju civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą galima byloje įrodinėti visomis įstatymo numatytomis įrodinėjimo priemonėmis, taip pat šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais (CPK 177 straipsnis 2 dalis). CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai reiškia, kad teigiančioji šalis turi įrodyti savo teiginius. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. CPK 185 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
Nagrinėjamoje byloje patirtą žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos privalo įrodyti ieškovas. Kadangi skolininko kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), tai ją paneigti privalo atsakovas, nes pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo turi įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Tai reiškia, kad teisę į žalos atlyginimą nukentėjęs asmuo įgyja tik tuo atveju, kai žalą patiria dėl neteisėtos kito asmens veikos (veikimo ar neveikimo). Teismas aukščiau šio sprendimo IV skyriuje ,,Dėl ieškovės reikalavimo teisėtumo“ pasisakė, kad ieškovė išmokėjusi draudimo išmoką formaliai įgijo reiklauti dalies išmokos regreso teise į atsakovą, kuris pripažino pažeidęs draudimo sutarties nuostatą, kad jo automobilio nevairuos asmuo, sulaukęs 25 metų, ir apie draudimo rizikos padidėjimą laiku nepranešė ieškovei. Tačiau to nepakanka tenkinti ieškovės ieškinio, kadangi turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir ieškovės kaip draudikės patirtos žalos, kad ieškovė žalą patyrė būtent dėl neteisėtų veiksmų. Draudimo sutarties tarp ieškovės ir atsakovo 1.5.3 p. nustatyta, kad gražinamos draudikui draudimo išmokos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes. Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 63 straipsnyje taip pat nustatyta, kad grąžinamos atsakingam draudikui sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes. Teismas vertindamas, ar pagrįstai ieškovė išmokėjo draudimo išmoką, pripažindama, kad jos apdraustą automobilį Toyota RAV4 vairavęs tretysis R. J. yra atsakingas dėl eismo įvykio kilimo, turi nustatyti, kokie vairuotojo R. J. veiksmai yra neteisėti. Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 47 punkte nustatyta, kad draudimo išmoka mokama, kai nustatomas atsakingas dėl žalos padarymo asmuo (išskyrus Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje ir 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytus atvejus), draudžiamojo įvykio faktas, aplinkybės ir žalos dydis. Kadangi ieškovė išmokėjo draudimo išmoką, būdama atsakovo draudėja, ji pripažino, kad už eismo įvykį yra atsakingas jos apdraustą automobilį vairavęs R. J..
Ieškovė tą aplinkybę, kad ji pagrįstai išmokėjo draudimo išmoką, t. y. priežastinio ryšio tarp išmokos išmokėjimo ir neteisėtų veiksmų buvimo aplinkybę, be ieškinio prie ieškinio pateiktų rašytinių įrodymų iš esmės įrodinėjo teismo ekspertizės aktu, jos prašymu išreikalauta administracinio nusižengimo tyrimo medžiaga bei teismo eksperto V. V. paaiškinimais teismo posėdžio metu. Atsakovas šią aplinkybę paneiginėjo jo pateiktu atsiliepimu, bei prie jo pateikta eksperto išvada MV 2018-37, eksperto V. M. paaiškinimais teisminio nagrinėjimo metu, trečiojo asmens R. J. paaiškinimu bei liudytojos R. A. P. parodymais teismo posėdžio metu, jo prašymu išreikalauta žalos sureguliavimo medžiaga. Ieškovės prašymu prie nagrinėjamos civilinės bylos prijungtoje administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) esantys dokumentai (administracinio nusižengimo protokolas, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens bei liudytojų rašytiniai, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, eismo įvykio schema su papildomais duomenimis ir kt.) vertintini kaip įrodymai kartu su kitais šioje byloje esančiais įrodymais (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Atsakovo prašymu teismas iš ieškovės išreikalavo visą žalos administravimo bylą, susijusią su 2018-06-28 eismo įvykiu, tačiau susipažinęs su ja joje nerado jokio dokumento, kuriame būtų analizuojamas eismo įvykis, ir padarytos išvados dėl eismo įvykio kaltininko ar kaltininkų. Ieškovės atstovė teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad tokio dokumento ir nėra, kad draudimo bendrovė pradėdama išmokėti draudimo išmoką dėl savo kliento veiksmais padarytos žalos, šiuo konkliudentiniu veiksmu pripažįsta savo kliento kaltę dėl tokios žalos atsiradimo, atskiro sprendimo dėl kalto asmens nenustatė.
Teismas ištyręs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus chronologine tvarka, nustatė, kad iš administracinio nusižengimo medžiagos ROIK Nr. (duomenys neskelbtini). nustatyta, kad 2018-06-28 21:59 val. R. J. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 417 str. 3 d., kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau –KET) 9, 101,106 punktus, jam siūlant skirti 30 Eur baudą. R. J. padarytas administracinis nusižengimas buvo aprašytas taip: R. J., gimęs (duomenys neskelbtini)., vairuodamas automobilį Toyota, v/nr (duomenys neskelbtini), prieš sukdamas į kairę iš anksto nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta pačia kryptimi atitinkančio krašto, nepraleido jo apvažiuojančio automobilio BMW, v/nr (duomenys neskelbtini), ko pasekoje atsitrenkė į jo dešinės pusės galines dureles, o BMW automobilis po smūgio nuvažiuodamas nuo kelio į stovėjimo vietas įvažiavo į stovinčius automobilius JEEP, v/nr (duomenys neskelbtini) ir Toyota, v/nr (duomenys neskelbtini), apgadinti visi keturi automobiliai. Tretysis asmuo R. J. administracinio nusižengimo protokole savo pozicijos neišreiškė, nurodyta, kad jo paaiškinimas atskirame lape. Administracinio nusižengimo medžiagoje esančiame paaiškinime R. J. 2018-06-28 nurodė, kad (duomenys neskelbtini). ieškojo vietos prisiparkuoti. Radęs vieną laisvą vietą, palaipsniui sumažinęs automobilio greitį, tuo pačiu įjungdamas kairį posūkį, pasižiūrėjęs į galinį veidrodėlį ir per kairį petį, pradėjęs posūkį. Posūkio metu pajautęs smūgį, kurio metu jo automobilį pastūmėjo atsitrenkęs automobilis BMW, kuris nulėkė į stovinčias mašinas. BMW vairuotojas manevrą atliko užvažiuodamas ant stovėjimo zonos esant tuštesnei vietai prie įvažiavimo į kiemą, kur mašinos nestovi. Veiksmas įvyko prie įėjimą į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją. BMW vairuotojas prašė nekviesti pareigūnų ir prisiimti kaltę. Jis savo kaltę neigiantis. Tokius pat paaiškinimus, tik tikslesnius, jis davė ir civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu. Minėtoje administracinio nusižengimo medžiagoje yra 2018-06-28 trečiojo asmens L. A. paaiškinimas, kuriame jis teigia, kad jis vairavęs automobilį M. V. (duomenys neskelbtini).. prieš katedrą. Priekyje važiavo automobilis Toyota RAV, kurio greitis buvo kur kas mažesnis negu leistina, tad įvertinęs situaciją, nusprendęs apvažiuoti iš kairės. Jam įpusėjus lenkti, Toyota vairuotojas nerodydamas posūkio, nei jokio kito įspėjamojo signalo, tiesiog trenkėsi į jį sukdamas kairėn. Po susidūrimo jo automobilį nunešė kairėn į gretimai priparkuotus JEEP Renegade, kuris po to dar kliudė Toyota Avensis. Ieškovės prie ieškinio pateiktame R. Z. prašyme išmokėti draudimo išmoką nustatyta, kad jame taip pat yra L. A. paaiškinimas, kuriame jis teigia, kad apvažinėjęs priešais jį kur kas mažesniu greičiu nei leistinas važiavusį Toyota Rav4. Jam jį beveik baigiant apvažiuoti, šis nepamatęs pradėjo sukti į kairę, ko pasekoje atsitrenkė į jo dešinį galinį šoną. Jis po smūgio nesuvaldęs automobilio, ir trenkęsis į gretimai priparkuotus automobilius. Tretysis asmuo L. A., taip pat jo vairuoto automobilio BMW draudėja R. Z. teismui atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdžius neatvyko, todėl teismas vadovaujasi šiais L. A. rašytiniais paaiškinimais. Vertindamas L. A. paaiškinimų patikimumą, teismas atsižvelgia į tai, kad trečiojo asmens R. J. paaiškinimu, liudytojos R. A. P. parodymais nustatyta, kad BMW vairuotojas L. A. prašė nekviesti policijos, nes neturi galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Teismas neturi pagrindo netikėti šių asmenų parodymams, kadangi juos patvirtina ieškovės pateiktas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018-08-08 raštas Nr.10R-33765977-18, kuriame nurodyta, kad automobilį BMW 525 D vairavo tretysis asmuo L. A., tačiau neturintis teisės vairuoti nustatytos kategorijos transporto priemonės. Be to TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę, todėl L. A. turėjo tiesioginį suinteresuotumą nebūti eismo įvykio kaltininku. Be to atkreiptinas dėmesys, kad administracinis nusižengimo protokolas surašytas pagal L. A. paaiškinimą, ignoruojant R. J. paaiškinimą, todėl nėra pagrindo netikėti trečiojo asmens R. J. paaiškinimu teismo posėdžio metu, kad išgirdęs policijos nuomonę dėl eismo įvykio kaltininko, L. A. iš karto pripažino, kad jis vairavęs automobilį. L. A. parodymų neteisingumą, kad tai būtent į jo automobilį trenkėsi R. J. vairuojamas automobilis Toyota RAV4 patvirtina ekspertizės aktas, kurio tiriamojoje dalyje ekspertas pažymėjęs, kad kontakto pradžios momentas buvo automobiliui BMW priekine dalies dešine puse kontaktuojant su automobilio ,,Toyota RAV4“ kairio šono priekinėmis durimis, jų priekine dalimi, tokios versijos nenustatė ir policija, surašiusi R. J. administracinio nusižengimo protokolą dėl tokių L. A. minimų aplinkybių, ir vėliau 2019-06-05 nutraukusi administracinio nusižengimo bylą R. J. atžvilgiu.
Ieškovės prie ieškinio pateiktu R. Z. prašymu išmokėti draudimo išmoką nustatyta, kad ji pranešimą dėl draudimo išmokos išmokėjimo pateikė 2018-07-10 dėl eismo įvykio 2018-06-28 19:00 val., kuriame dalyvavo jos draustas automobilis BMW, (duomenys neskelbtini). Ieškovės pateiktu pranešimu apie žalos atlyginimą 2018-08-01 Nr.2030223/10532256 nustatyta, kad ieškovė R. Z. atlygino visą jos automobiliui padarytą žalą - 3495,34 Eur., sprendimo priėmimo data 2018-08-01, raštą pasirašė transporto žalų skyriaus vadovas M. R.. Žalos atlyginimą patvirtina pridedamas AB ,,SEB bankas“ 2018-08-02 nurodymas. Ieškovės pateiktu mokėjimo nurodymu nustatyta, kad ieškovė gavėjui ADBB ADB ,,Gjensidige“ 2018-08-02 pervedė 13 459 Eur išmoką už JEEP Renegade, v/nr (duomenys neskelbtini), 2018-06-28 įvykis. Ieškovės pateiktu mokėjimo nurodymu nustatyta, kad ieškovė 2018-11-07 ,,IF P & C Insurance AS filialui pervedė 1866.20 Eur išmoką už Toyota Avensis Verso, v/nr (duomenys neskelbtini), įvykis 2018-06-18, bei tos pačios dienos pavedimu pervedė dar 173,85 Eur.. Ieškovės pateiktu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018-08-08 raštu Nr.10R-33765977-18 nustatyta, kad juo atsakyta į ieškovės 2018-07-25 užklausimą Nr.2030223. Rašte eismo įvykio aplinkybės nurodytos tokios: važiuodamas automobilis Toyota, v/nr (duomenys neskelbtini), prieš sukdamas į kairę iš anksto nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi atitinkančio krašto, nepraleido jo apvažiuojančio automobilio BMW, (duomenys neskelbtini), ko pasekoje atsitrenkė į jo dešinės pusės galines dureles, o BMW po smūgio nuvažiuodamas nuo kelio įvažiavo į stovinčius automobilius JEEP, v/nr (duomenys neskelbtini), ir Toyota, v/nr (duomenys neskelbtini). Automobiliui Toyota Rav4 nustatyti priekinio bamperio, priekinių kairės pusės durų, priekinio kairės pusės rato, priekinio kairės pusės sparno apgadinimai. Automobilį BMW 525 D vairavo tretysis asmuo L. A., blaivus, tačiau neturintis teisės vairuoti nustatytos kategorijos TP. Jo automobilis draustas ADB ,,C. V. I. G.“. Nurodoma, kad galimas kaltininkas R. J., gimęs (duomenys neskelbtini).., pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr.1950 9,101, 106 punktus, bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą administracinių nusižengimų kodekso 417 str.3 d. reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, už ką jam surašytas protokolas su administraciniu nurodymu. Ieškovės 2018-08-07 raštu Nr. (duomenys neskelbtini). nustatyta, kad ieškovė iš atsakovo prašė per 15 dienų pervesti 50 proc. nuostolio, t. y. 8477,17 Eur, kadangi dėl eismo įvykio D. K., R. Z. išmokėjo 16 954,34 Eur dydžio draudimo išmoką, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsniu, kadangi automobilį vairavo asmuo, neturintis 25 metų, kuo buvo pažeista sudaryta draudimo sutartis. Teismas susipažinęs su į bylą pateiktais ieškovės dokumentais prie ieškinio, papildomai atsakovo prašymu išreikalauta žalos administravimo medžiaga, pritaria atsakovo pozicijai, kad ieškovė išmokėjo draudimo išmokas, ir pareikalavo atsakovą gražinti dalį išmokėtos draudimo įmokos, nesant išnagrinėtos administracinio nusižengimo bylos ir neturėdama jokios policijos pažymos apie eismo įvykio kaltininką, kurią oficialiai gavo vėliau. Kas ir kodėl padarė, ir kokiais motyvais sprendimą dėl to, kad eismo įvykio kaltininkas yra R. J., teisminio nagrinėjimo metu ir nepaaiškėjo, tačiau teismo vertinimu tai tikėtina buvo padaryta remiantis pirmine policijos versija dėl eismo įvykio kaltininko, kuri buvo surašyta administracinio nusižengimo protokole. Nesant baigtai administracinio nusižengimo bylai, ieškovės pateiktu mokėjimo nurodymu nustatyta, kad ieškovė dar 2018-11-07 ,,IF P & C Insurance AS filialui pervedė 1866,20 Eur išmoką už Toyota Avensis Verso, v/nr (duomenys neskelbtini), įvykis 2018-06-18, bei tos pačios dienos pavedimu pervedė dar 173,85 Eur., be to ieškovė 2018-11-09 raštu Nr. (duomenys neskelbtini). iš atsakovo tuo pačiu teisiniu pagrindu pareikalavo papildomai 1020,03 Eur., kadangi V. S., D. K. padarytai žalai atlyginti buvo papildomai išmokėta 2040,05 Eur dydžio draudimo išmoka. Pažymėtina, kad nesant jokio rašytinio akto, kuriuo remdamasi ieškovė kaip draudimo bendrovė pripažino dėl eismo įvykio kaltu R. J., tuo pagrindu išmokėjo draudimo išmoką, bei pareikalavo dalies išmokos gražinimo iš atsakovo, jis neturėjo jokios galimybės šį sprendimą nuginčyti ikiteismine tvarka, ginti savo teises, tai atsakovas galėjo įgyvendinti tik ieškovei padavus ieškinį teismui. Ieškovės raštuose atsakovui dėl išmokos išmokėjimo nebuvo taip pat nurodyta, kad jis kokiu nors būdu galėtų ginčyti tokius sprendimus, priešingai nurodoma, kad laiku nesumokėjus skolos, skolos ikiteisminis išieškojimas bus perduotas UAB ,,Skolų rizikos sprendimas“.
I. R. J. kaltę dėl eismo įvykio buvimo įrodinėjo be eismo įvykio ekspertizės, kuri buvo paskirta tik teisme, akto, taip pat Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2019-06-05 nutarimu nutraukti administracinę teiseną. Šiame nutarime nurodoma, kad automobilio Toyota RAV 4 dešinysis galinis ratas užfiksuotas apie 5,1 m nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, priekinis 5,3 m. Pagal automobilių Toyota ir BMW apgadinimus, atsiradusius kontaktuojant tarpusavyje, galima teigti, kad Toyota panašiu atstumu buvo nuo dešiniojo krašto įvykus susidūrimui, t. y. kontakto metu priekis dar daugiau buvo nutolęs nuo dešiniojo krašto, o po susidūrimo buvo nukreiptas link dešiniojo krašto. Schemoje visas važiuojamosios dalies plotas nurodytas 11,0, tačiau įvertinus 3,5 m automobilių parkavimui įrengtas vietas, važiuojamoji dalis lieka 7,5 m. A. T. nuo dešiniojo krašto užfiksuotas 5,1 m, automobilio plotis apie 1,7 m, todėl apskaičiavus, gaunasi, kad tarp važiuojančio automobilio Toyota ir kairėje kelio pusėje esančių parkavimosi vietų buvo apie 0,7 m atstumas. Automobilio BMW plotis yra apie 1,7 m, todėl įvertinus važiavimo mechanizmą, galima teigti, kad BMW automobilis apvažinėdamas priekyje važiuojantį automobilį Toyota dalinai važiavo per parkavimosi vietas. Iš surinktų įrodymų visumos, daroma išvada, kad automobilio Toyota vairuotojas, norėdamas priparkuoti automobilį kairėje įrengtose parkavimo vietose, važiavo arčiau atitinkamo krašto, palikdamas nedidelį tarpą, siekiant teisingai priparkuoti automobilį, kadangi jos parkuojamos apie 45 laipsniu kampu. Tuo tarpu automobilio BMW vairuotojas, viršydamas leistiną tame kelio ruožą 30 km/h greitį, nesiėmė visų saugumo priemonių, nevažiavo kuo dešiniau, kai Toyota vairuotojas nuo dešiniojo krašto paliko didelį atstumą, apvažinėjo iš kairės priekyje važiuojantį automobilį dalinai įvažiavęs į parkavimo vietas, savalaikiai nereagavo į situaciją, dėl ko susidūrė su Toyota, po ko atsitrenkė į stovėjusius du automobilius. Toyota automobilio vairuotojas, prieš atlikdamas posūkio manevrą, privalėjo įsitikinti, ar nebus kliudoma kitiems eismo dalyviams, tačiau minėtoje situacijoje, ar vairuotojas galėjo ir privalėjo tikėtis, kad jį bandys apvažiuoti didesniu greičiu, dalinai važiuojant per parkavimosi vietas kitas automobilis. Dėl šių priežasčių nėra galimybės nustatyti, ar šie vairuotojo veiksmai buvo priežastiniame ryšyje eismo įvykio kilimui, todėl byla jo atžvilgiu nutrauktina. Atkreiptinas dėmesys, kad šiame policijos nutarime visiškai neanalizuota kokius KET punktus pažeidė vairuotojai. Nors nutarime nurodyta, kad nustatyta, kad greitį viršijo, įvažiavimo į parkavimo vietas taisykles pažeidė BMW vairuotojas, tačiau nenurodyta kokius KET taisyklių pažeidimus padarė jis, kokių priemonių jo atžvilgiu imtasi, ar jis nubaustas už padarytus pažeidimus.
Teismas, vertindamas 2018-10-15 V. M. eksperto išvadą MV 2018-37, pateiktą kaip UASB ,,Impulsana“ atstovo fizinio asmens kliento A. P. užsakymu, ir vertindamas teismo nutarties pagrindu ieškovės prašymu atliktos eismo įvykio teismo ekspertizės 2020-05-05 aktą Nr.11-868 (20), kurį surašė Lietuvos teismo ekspertizės centro techninių ekspertiozių skyriaus vyriausiasis ekspertas, transporto inžinerijos mokslų magistras V. V., atsižvelgia į tai, kad 2018-11-15 eksperto išvados MV 2018-37 pateikimo momentu V. M. neturėjo eismo įvykio eksperto kvalifikacijos, nes nebuvo įrašytas į ekspertų sąrašą, o savo išvadoje pateikė atsakymus į klausimus, kuriuos atsako eismo įvykio ekspertizės ekspertai. Be to pritaria ieškovės atstovės teiginiui, kad ši eksperto išvada pateikta kaip užsakovo klientui, esant tarpusavio civiliniams santykiams, dėl ko ekspertas turi veikti kliento interesais. Tai, kad jis buvo įspėjęs save dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingos išvados davimą nereiškia, kad ji yra besąlygiškai yra teisinga ir pagrįsta. Sutiktina, kad teismo ekspertizės 2020-05-05 aktas Nr.11-868 (20) turi didesnę įrodomąją galią, kadangi paskirta teismo posėdžio metu, kiekviena iš šalių turėjo teisę užduoti klausimus, pasirinkti ekspertą, ją atliko valstybės įstaigos ekspertas, įrašytas į ekspertų sąrašą, jo jokio suinteresuotumo išvadomis nenustatyta. Ekspertai buvo apklausti teisminio nagrinėjimo metu, tačiau kiekvienas pasiliko prie savo išvados. Teismas į eksperto V. M. pateiktą išvadą atsižvelgia tiek, kiek ji prieštarauja ekspertizės aktui, siekdamas patikrinti šio ekspertizės akto patikimumą. Abiejuose dokumentuose transporto priemonių Toyota Rav4 ir BMW greitis prieš eismo įvykį ir esmės nustatytas vienodai. Ekspertizės akte teigiama, kad techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo tai, kad automobilio „Toyota RAV4“ vairuotojas R. J., sukdamas į kairę, nepraleido iš paskos kairiau važiavusio automobilio BMW, bei tai, kad automobilio BMW vairuotojas L. A., važiuodamas apie 51 km/h greičiu, viršijo leistiną 30 km/h greitį, o kilus grėsmei eismo saugumui, nusuko savo vairuojamą automobilį į kairę, kur, išvažiavęs iš kelio važiuojamosios dalies ribų, atsitrenkė į kairėje kelio pusėje stovinčius automobilius JEEP ir „Toyota Avensis Verso44. Ši ekspertizės išvados atitinka iš esmės policijos pareigūnų nutarime nutraukti administracinio nusižengimo teiseną padarytą išvadą, kad Toyota RAV4 automobilio vairuotojas, prieš atlikdamas posūkio manevrą, privalėjo įsitikinti, ar nebus kliudoma kitiems eismo dalyviams. Eksperto išvadoje nurodoma, kad šio eismo įvykio pagrindine priežastimi buvo automobilio "BMW 525”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmai - važiavo apie 50 km/h greičiu (viršijant leistiną greitį), dėl to neteko techninės galimybės sustabdyti vairuojamą automobilį iki buvusio susidūrimo vietos, arba savalaikiai nemažino greičio, kai kilo grėsmė saugiam eismui, dėl to susidūrė su automobiliu Toyota RAV4. Tiriamojoje dalyje pasisakoma, kad techniniu požiūriu nėra pagrindo teigti, kad automobilio Toyot RAV4 vairuotojo veiksmai betarpiškai prieš eismo įvykį buvo nepriimtini, todėl šio vairuotojo veiksmuose nenustatytas priežastinis ryšys su buvusio eismo įvykio kilimu. Ekspertas ekspertizės akte priešingai tokį šio RAV4 vairuotojo ryšį aprašė.
Nei eksperto išvadoje, nei ekspertizės akte nenurodyta, kaip pasireiškė kiekvieno iš vairuotojo neteisėti veiksmai KET atžvilgiu. Nors ekspertas V. M. teismo posėdyje nurodė, kad nėra galimybės nustatyti iš kurios vietos sukimo manevrą pradėjo automobilio Toyota RAV 4 vairuotojas R. j., ekspertas V. V. pagrindė, kad tai įmanoma nustatyti. Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje ekspertas teigia, kad susidūrimo metu automobiliai nebuvo atblokšti ir nebuvo pakeistos judėjimo trajektorijos po susidūrimo. Eksperto išvadoje priešingai teigiama, kad automobilis Toyota Rav4 po pirminio kontakto buvo atblokštas, bei pasisuko pagal laikrodžio rodyklę, tolesnėje eigoje priekine kaire dalimi slystamai kontaktavo su automobilio BMW dešiniuoju šonu. Ekspertizės akto 5 pav. pavaizduotoje įvykio schemoje nėra užfiksuotos automobilių stovėjimo vietos, bei kairėje esančios įvažiavimo vietos, todėl teismas remiasi eksperto išvadoje esančiomis schemomis, bei esančiomis fotonuotraukomis, bei dėl aiškumo pasinaudojo ,,googlemaps“ žemėlapiais internete. Šiais duomenimis nustatyta, kad stovėjimo vietos yra nuo kelio važiuojamosios dalies atskirtos trinkelėmis, borteliu, bei atskirtos tarpusavyje linijomis, bei jos yra kampu važiavimo kryptimi. Ekspertizės akto 5 pav. pažymėta automobilių Toyota Rav4 ir BMW vietos po eismo įvykio, kurios yra pagrįstos byloje esančiais objektyviais duomenimis - policijos sudaryta eismo įvykio schema ir matavimais, dėl jų tikslumo niekas neišreiškė pretenzijų. Iš jo matyti, kad po avarijos automobilis Toyota RAV4 yra pasisukęs kampu į kairę nuo eismo juostos linijos, nors ir po kontakto su BMW, kas teismo vertinimu patvirtina tiek R. J., tiek L. A., tiek liudytojos R. A. P. teiginius, kad eismo įvykio metu automobilis Toyota Rav4 suko į kairę pusę į stovėjimo vietą.
Byloje nėra ginčo, kad ši Tilto g. yra vienpusio eismo, bei joje leidžiama važiuoti ne daugiau, kaip 30 km/ha greičiu, ką rodo stovintis kelio ženklas. Ekspertizės akte nėra analizuojama, kiek yra eismo juostų Tilto gatvėje. Eksperto išvadoje analizuojama, kad yra dvi eismo juostos viena kryptimi, nors jos nėra sužymėtos. Nurodyta, kad nuo parkavimo vietos krašto iki kito važiuojamosios dalies krašto yra 7,30 m., net įvertinus, kad tarp važiuojančių automobilių turi būti 0,5 tarpas, bei toks tarpas nuo stovėjimo vietų, abiem juostom lieka po 3,15 m.. Tretysis asmuo ,,Compensa“ su tuo atsiliepime nesutiko, nurodydami, kad važiuojamoje dalyje yra 6 m. plotis, nėra juostos sužymėtos, todėl negalima teigti, kad yra dvi juostos. Teismas su tokia trečiojo asmens pozicija nesutinka, kadangi Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais 2000 m. spalio 12 d. įstatymo Nr.VIII-2043 2 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad eismo juosta – kelių horizontaliojo ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais pažymėta arba nepažymėta išilginė važiuojamosios kelio dalies juosta, kurios pločio pakanka automobiliams važiuoti viena eile, kas reiškia, jog nesant skiriamosios linijos, pats transporto priemonės vairuotojas pagal kelio plotį įvertina, kiek yra eismo juostų. KET neapibrėžia eismo juostos sąvokos bei jos pločio. Tačiau Kelių horizontaliojo ženklinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr.3-82 4 p. nustatyta, kad minimalus ženklinamos eismo juostos plotis, kurio pakanka automobiliams važiuoti viena eile, yra 3,0 m. Priklausomai nuo kelio (gatvės) kategorijos eismo juostų plotis gali būti nuo 3,0 m iki 3,75 m. Prireikus ženklinamos eismo juostos, kuria vyksta tik lengvųjų automobilių eismas ir yra atitinkami eismo apribojimai, plotis gali būti sumažintas iki 2,75 m.. Atsižvelgiant į tai, kadangi važiuojamosios kelio dalies plotis yra didesnis negu 6 metai, nėra jokios abejonės, kad šioje gatvėje yra dvi eismo juostos, ir galioja važiavimo dviejų juostų keliu taisyklės.
Tretysis asmuo L. A. savo rašytiniuose paaiškinimuose policijai ir ieškovei nurodė, kad jis Toyota RAV4 lenkė, paskui kad apvažinėjo, kaip lėtai judantį. KET 3.9. punkte nustatyta, kad lenkimas – vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. Kadangi šiuo atveju buvo vienos krypties eismas dviem juostomis, todėl lenkimas teoriškai nebuvo galimas. KET 3.15 punkte nustatyta, kad persirikiavimas yra eismo juostos keitimas neįvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą, todėl šiuo atveju BMW vairuotojas negalėjo lenkti, o tik persirikiuoti. KET 104 punkte nustatyta, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi; jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei.
Byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, koks yra atstumas nuo įvažiavimo į (duomenys neskelbtini).. iki eismo įvykio vietos. Policijos pareigūnų surašytoje eismo įvykio schemoje nurodyta, kad eismo įvykis atsitiko prie (duomenys neskelbtini). pastato, administracinio nusižengimo medžiagoje esančiomis fotonuotraukomis, jas palyginus su googlemaps duomenimis, nustatyta, kad eismo įvykis buvo ties Lietuvos Muzikos ir teatro akademijos įėjimu dešinėje pusėj, o kairėje yra įvažiavimas į stovėjimo aikštelę. Tretysis asmuo R. J. teigė, kad yra apie 200 m., todėl teismas, siekdamas patikrinti jo teiginį, pasinaudodamas googlemaps duomenimis, nustatė, kad nuo gatvės pradžios tiesiai iki eismo įvykio vietos yra apie 200 m., kas atitinka trečiojo asmens paaiškinimą. Važiuojant leidžiamu greičiu, t. y. 30 km/ ha greičiu toks atstumas nuvažiuojamas per 24 sek., o 50 km/ha greičiu, kokiu važiavo BMW vairuotojas, per nepilnas 15 sekundes. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad abu vairuotojai įvažiavę į (duomenys neskelbtini). turėjo pakankamai laiko įvertinti joje esančią eismo situaciją, ir priimti atitinkamus sprendimus. Tai rodo taip pat, kad automobilio RAV4 vairuotojas pakankamai turėjo laiko įvažiavęs į gatvę dešine juosta, persirikiuoti į kairę, susirasti stovėjimo vietą, ir į ją įsukti. Tiek eksperto išvada, tiek trečiojo asmens R. J. parodymais, nustatyta, kad jis prieš sukdamas į stovėjimo vietą važiavo apie 10-12 km per valandą greičiu, ką patvirtina ir L. A. parodymai, kad prieš jį automobilis važiavo labai lėtai, ir jis nusprendęs jį apvažiuoti.
KET 82.2 punkte nustatyta, kad vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, – ranka, prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas. 86 p. nustatyta, kad įspėjamieji signalai turi būti pradėti rodyti iš anksto prieš manevrą (stabdymą, susijusį su manevru) ir baigti tuojau pat po manevro (signalizuoti ranka galima baigti prieš pat manevrą), signalą reikia rodyti taip, kad jis neklaidintų kitų eismo dalyvių. KET 87 punkte taip pat nustatyta, kad signalą rodantis vairuotojas neįgyja važiavimo pirmumo teisės. KET 101 punkte nustatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. KET 106 punkte nustatyta, kad prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto. Kelio ženklai ir (arba) horizontalusis ženklinimas gali šį reikalavimą pakeisti. KET 107 punkte nustatyta, kad kai dėl savo gabaritų ar kitų priežasčių transporto priemonė negali pasukti (apsisukti) iš kraštinės padėties, sukti leidžiama ir ne nuo važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, jeigu tai nesukliudys kitoms transporto priemonėms ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams. Nors teisminio nagrinėjimo metu nėra galimybės patikimai objektyviais duomenimis nustatyti, ar Toyota RAV4 vairuotojas buvo įjungęs kairės pusės posūkio signalą, tačiau tai jam nesuteikia jokios pirmumo teisės, neatleidžia jo nuo pareigos įsitikinti, ar jo daromas posūkio manevras yra saugus, o kadangi jis nurodė, jog jokio BMW nepamatę, nors jis be jokios abejonės paskui jį važiavo, darytina išvada, kad jis nedėjo visų reikiamų pastangų įsitikinti, kad jo posūkio manevras yra saugus, kad nekliudys kitam eismo dalyviui. Nors nutarime nutraukti administracinio nusižengimo bylą nurodyta, kad Toyota automobilio vairuotojas, prieš atlikdamas posūkio manevrą, privalėjo įsitikinti, ar nebus kliudoma kitiems eismo dalyviams, tačiau minėtoje situacijoje, ar vairuotojas galėjo ir privalėjo tikėtis, kad jį bandys apvažiuoti didesniu greičiu, dalinai važiuojant per parkavimosi vietas kitas automobilis, tačiau paminėtos KET taisyklių nuostatos įpareigoja vairuojantį darantį posūkį, įsitikinti, kad jis yra saugus. Ta aplinkybė, kad galimai kito automobilio BMW vairuotojas pažeisdamas KET bandė apvažiuoti pasiruošusį posūkiui automobilį Toyota RAV4, neatleidžia šio vairuotojo nuo tokios pareigos būti atidžiam, ypač valdant padidinto pavojaus šaltinį. KET 4 punkte nustatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. KET 9 p. nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Jeigu automobilio Toyota RAV4 vairuotojas būtų ėmęsis visų reikalingų atsargumo priemonių, pastebėjęs jį apvažiuojantį automobilį BMW, įvertinęs jo veiksmus, būtų nedaręs posūkio, BMW vairuotojas būtų galėjęs jį apvažiuoti, ir susidūrimas tarp jų nebūtų įvykęs. Todėl darytina išvada, kad automobilio Toyota RAV 4 vairuotojo veiksmai yra priežastiniame ryšyje su eismo įvykiu.
Kadangi ieškovė ieškinio reikalavime prašo priteisti 25 proc., nuo visos išmokėtos draudimo sumos, esant tik automobilio Toyota RAV4 vairuotojo kaltei, nors jau pripažinusi abipusę kaltę, teismas pasisako ir dėl automobilio BNW vairuotojo veiksmų. Teisme apklausus ekspertus, bei ištyrus į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, teismo vertinimu nėra galimybės objektyviais duomenimis nustatyti, iš kurios juostos - pirmos ar antros pradėjo posūkio manevrą Toyota RAV4 vairuotojas, ir iš kurios vietos konkrečiai pradėjo jis sukti. Ekspertizės akto išvadoje ši padėtis nurodyta kaip tikėtina, kad Toyota RAV 4 vairuotojas važiavo iš esmės ties eismo juostų viduriu dešiniu šonu, palikdamas kairėje siaurą tarpą BMW vairuotojui pravažiuoti. Ekspertas neanalizavo transporto priemonių pločio, galimybės BMW vairuotojui apvažiuoti Toyota RAV4 automobilį. Tretysis asmuo R. J. nurodė, kad BMW vairuotojas jį galėjo apvažiuoti tik dalimi kirsdamas stovėjimo vietas. Iš įvykio vietos nuotraukų bei ,,googlemaps“ matyti, kad kairėje esanti automobilių stovėjimo aikštelė nėra atskirta atskiru žymėjimu, tačiau yra nuo važiuojamosios dalies atskirta trinkelėmis, borteliu, statymo žymėjimo linijomis, bei pažymėta kelių eismo ženklu ,,P“, KET kelio ženklas Nr.529, su nurodytu laiku I-VI 8-20 ha, bei automobilių statymo būdu. Iš ekspertizės akto 7 pav. esančios schemos matyti, kad automobilio BMW vairuotojas važiavo kaire važiuojamosios dalies dalimi, nors šia juosta priekyje, tik kiek daugiau link važiuojamosios juostos vidurio, važiavo automobilis Toyota RAV 4, kas rodo, jog viena juosta važiavo du automobiliai, ir šia juosta automobilis BMW norėjo apvažiuoti automobilį Toyota RAV4 važiuojantį ta pačia juosta, kas KET taisyklėmis draudžiama, nes viena važiavimo juosta skirta vienam eismo srautui. KET 119 punkte nurodyta, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, ko akivaizdu BMW vairuotojas nesilaikė, o jeigu būtų laikęsis, jokios abejonės nėra, kad eismo įvykis nebūtų įvykęs. KET 137 punkte nustatyta, kad jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę (apsisukimui), važiuojantysis paskui jį privalo apvažiuoti sukančią transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostą. Automobilio BMW vairuotojas, nors ir neigia, kad automobilio Toyota RAV4 vairuotojas rodė posūkio signalą, tačiau pripažino, kad jis lėtai važiavo, todėl teismo vertinimu jis turėjo įvertinti šio vairuotojo veiksmus, atsižvelgti, kad kairėje yra stovėjimo aikštelė, kad vairuotojas galimai ruošiasi sukti, ir apvažiuoti jį iš dešinės. KET 126 punkte nustatyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. KET 129 punkte nustatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Ekspertizės akte nurodyta, kad L. A. važiavo 51 km/ ha greičiu, viršydamas leistiną greitį, bei būtų galėjęs išvengti avarijos, sustabdyti automobilį, jeigu važiavęs leistinu greičiu. Todėl jo veiksmai taip pat yra priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu.
Teismas įvertinęs aukščiau paminėtus įrodymus, bei jais nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad nėra pagrindo abejoti eksperto išvada, kad abiejų vairuotojų veiksmai, neatitinkantys KET reikalavimų, sąlygojo eismo įvykio kilimą. Todėl darytina išvada, kad ieškovė įrodė, kad tretysis asmuo R. J., vairuodamas atsakovui priklausantį ir jo apdraustą automobilį Toyota RAV4, atliko neteisėtus veiksmus, pažeidė KET punktų reikalavimus, jo veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu, tuo pačiu ieškovės pagrįstai išmokėjo draudimo išmoką.
VI. Dėl priteistinos iš atsakovo draudimo išmokos dydžio.
Atsakovas taip pat ginčija ieškovės išmokėtos išmokos dydį, nurodydamas, kad 25 proc. turėtų būti skaičiuojami nuo ieškovės išmokėtos draudimo išmokos dalies, atėmus ,,Compensa“ gražintos išmokos dydį. Atsakovas neginčija ieškovės reikalavimo gražinti 25 procentus išmokos, todėl teismas dėl tokio dydžio procentais nepasisako, tuo labiau, kad prašoma ne maksimalaus 50 proc. dydžio. Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje ADB „Compensa“ pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė į ,,Compensą“ kreipėsi 2019-07-31 su pretenziniu reikalavimu atlyginti 50 proc. išmokėtų draudimo išmokų, ir 2019-08-02 su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, kadangi nustatė abipusę įvykio dalyvių atsakomybę. ,,Compensa“ tenkino ieškovo reikalavimą ir išmokėjo ieškovei 933,10 Eur išmoką už Toyota Avensis, bei 6816,42 Eur už Jeep., tuo pačiu Compensa išmokėjo 611,49 EUR, pusę nustatytos žalos sumos atsakovui. Ieškovės atstovė nesutiko su atsakovo atstovės argumentais, kad ieškovė turėtų mažinti ieškinio reikalavimą, kadangi buvo gauta tam tikra draudimo išmoka, tačiau draudimo bendrovė ,,Compensa“ dalį draudimo išmokos ieškovei atlygino tuo pagrindu, kad abi draudimo bendrovės sprendė, kad dėl eismo įvykio kilimo yra atsakingi du asmenys, abiejų transporto priemonių vairuotojai, apdraustas tiek atsakovas, tiek M. D. bendrovė Compensa visai kitais teisiniais pagrindais ieškovei kompensavo dalį išmokėtos draudimo išmokos, ir tai neturi jokios įtakos ieškovo reikalavimo teisei į draudėją, kadangi ieškovė kaip ir minėjusi prašo 25 procentų nuo visos išmokėtos draudimo sumos.
Teismas nesutinka su ieškovės vertinimu, kad iš atsakovo priteistina 25 proc. nuo visos išmokėtos sumos. Ieškovė visą draudimo sumą išmokėjo įvertinusi, kad dėl eismo įvykio yra kaltas tik atsakovo apdrausto automobilio vairuotojas, ir 100 proc. atlygino padarytą žalą. Akivaizdu, kad ji savo nuomonę dėl įvykyje dalyvavusių asmenų kaltės pakeitė gavusi įsiteisėjusį Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2019-06-05 nutarimą nutraukti administracinę teiseną R. J. atžvilgiu, ir šio nutarimo pagrindu padarė išvadą, kad dėl eismo įvykio yra vienodai kalti abu vairuotojai, tiek Toyota RAV4 vairuotojas R. J., tiek automobilio BMW vairuotojas L. A., ir to pagrindu ieškovė į ,,Compensą“ kreipėsi 2019-07-31 su pretenziniu reikalavimu atlyginti 50 proc. išmokėtų draudimo išmokų, ir 2019-08-02 su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, kadangi nustatė abipusę įvykio dalyvių atsakomybę. Atsižvelgiant į paminėta, darytina išvada, kad ieškovė iš karto nustačiusi abipusę kaltę, būtų sumokėjusi 50 proc. draudimo išmokos, tuo pačiu nuo šios iš ieškovo būtų reikalavusi dalies išmokos sugražinimo. Išmokos dydis ir yra patirta ieškovės žala, kaip ir pati ieškovė ieškinyje prašo atlyginti jos patirtą turtiną žalą. Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr.795 (2008-02-13 nutarimo Nr.122 redakcija) 62.2 punkte numatyta, kad jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtos sumos dalį – iki 50 procentų išmokėtos išmokos, t. y. išmokos dalį, išreikštą procentais, o ne suma. Nors ieškovė ieškinyje nurodė konkrečią prašomą priteisti sumą, o ne procentus, tai neturi jokios reikšmės, kadangi ieškinyje kaip ieškinio pagrindą nurodė reikalaujanti 25 procentus nuo išmokėtos sumos. Ieškovė turėjo teisę pakeisti ieškinio pagrindą, tačiau to nepadarė. Jeigu ieškovė būtų reikalavusi 50 proc., t. y. maksimumą, kurio ji nurodė nereikalaujanti, atsakovas būtų galėjęs nuo tokio ieškinio pagrindo gintis, o to tikėtina nedarė, kadangi buvo prašoma tik 25 proc. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad išmokėjo 18 994,39 Eur dydžio draudimo išmoką: 2018-08-02 išmokėta 3 495,34 E. R. Z. už transporto priemonės „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu padarytus apgadinimus; 2018-08-02 išmokėta 13 459,00 Eur ADB „Gjensidige“ už transporto priemonės „Jeep“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu padarytus apgadinimus; 2018-11-07 išmokėta 173,85 Eur ADB „Gjensidige“ už transporto priemonės „Jeep“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu padarytus apgadinimus; 2018-11-07 išmokėta 1 866,20 Eur IF P&C Insurance už transporto priemonės „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu padarytus apgadinimus.` ,,Compensa“ tenkino ieškovo reikalavimą ir išmokėjo ieškovei 933,10 Eur išmoką už Toyota Avensis (pusę išmokėtos sumos), bei 6816,42 Eur už Jeep (pusė ieškovės išmokėtos sumos). Teismo vertinimu analogiškai ieškovė turėtų reikalauti pusė sumos ir iš R. Z., t. y. 1747,67 Eur, ir šia suma sumažėtų jos draudimo išmoka pagal eismo įvykį, bei patirta žala. Dėl to, kad ji to nepadarė, neturi patirti žalos atsakovas. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad ieškovės patirta žala, išmokant draudimo išmoką sudaro ne 18 994,39, o pusę šios sumos, kadangi pati ieškovė vairuotojų kaltę įvertino po lygiai, t.y. 9497,20 Eur, nuo kurios 25 proc. sudaro 2374,30 Eur.. Ši suma ir priteistina iš atsakovo.
Kadangi atsakovas praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, iš atsakovo priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 2374,30 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio 13 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnis ir 6.210 straipsnis).
IV. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Šio byloje bylinėjimosi išlaidas sudaro ieškovės sumokėtas žyminis mokestis, šalių atstovavimo išlaidos, ekspertizės išlaidos, ekspertų patirtos išlaidos, ryšium su jų dalyvavimu teismo posėdyje, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antros šalies, nors ji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str.1 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str.2 d.). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 str.4 d.).
Ieškovė AB banko SEB nurodymu 2019-08-06 sumokėjo 107 Eur žyminį mokestį.
Ieškovės prašymu byloje buvo paskirta teismo eismo įvykio ekspertizė. Ieškovė AB SEB banko 2020-03-19 nurodymu sumokėjo 500 Eur užstatą už ekspertizę. Ekspertizės įstaiga teismui pateikė 2020-05-11 PVM sąskaitą faktūrą LTEC Nr.0001650, kurioje nurodyta 480,08 Eur ekspertizės kaina buvo sumokėta iš ieškovės įmokėto užstato.
Ieškovė atstovė pateikė 2020-07-31 prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas ieškovei bei dokumentus patvirtinančius jos atstovavimo išlaidas: t. y. išrašą iš PVM sąskaitos faktūros 2019-02-19 455,58 Eur už ieškinio parengimą atsakovui, bei 14,77 už kuro išlaidas į 2020-07-31 teismo posėdį, bei apmokėjimo dokumentus, patvirtinančius šių išlaidų buvimą. 2020-08-27 teismui pateikė prašymą atlyginti kuro 14,77 Eur išlaidas į 2020-08-27 teismo posėdį, bei pateikė tai patvirtinantį dokumentą.
Atsakovas pateikė 2019-10-30 pinigų priėmimo kvitą, kad atstovei už atstovavimą sumokėjo 350 Eurų.
E. V. V. ir V. M. buvo iškviesti į teismo posėdį atsakovo atstovės 2020-07-02 prašymu, tačiau ji užstato teismui nesumokėjo. Lietuvos teismo ekspertizės centras 2020-08-27 raštu prašo priteisti eksperto V. V. komandiruotės į Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų posėdį išlaidas 39,82 Eur, kurias sudaro jo patirtos kelionės - kuro išlaidos, bei pateikė jų buvimą patvirtinančius įrodymus, bei prašo pervesti pinigus į Lietuvos teismo ekspertizės centro sąskaitą (duomenys neskelbtini). 2020-08-05 teisme gautas eksperto V. M. prašymas atlyginti jo patirtas kelionės – kuro išlaidas į 2020-07-31 teismo posėdį, iš viso 59,82 Eur sumoje, bei pateikė tai patvirtinančius rašytinius įrodymus, prašydamas pervesti pinigus į AB banko Swedbank sąskaitą (duomenys neskelbtini).
Valstybės patirtos išlaidos šioje byloje yra 56,43 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.
Teismui tenkinus 50 proc. ieškovės ieškinį, nenustačius pagrindo nukrypti nuo bendrosios išlaidų paskirstymo taisyklės, bylinėjimosi išlaidos padalintinos po lygiai abiem šalims.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 268, 270, 284, 305, 307, 376 straipsniais,
nusprendžia:
Tenkint ieškinį iš dalies.
Priteisti ieškovei AB ,,Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, buveinė: J. Basanavičiaus g. 12, LT - 03600 Vilnius, iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini).., patirtą turtinę žalą - 25 proc. nuo išmokėtos draudimo išmokos, t. y. 2374,30 Eur.(dviejų tūkstančių trijų šimtų septyniasdešimt keturių eurų 30 Eur ct) turtinės žalos atlyginimą.
Priteisti ieškovei AB ,,Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, buveinė: J. Basanavičiaus g. 12, LT - 03600 Vilnius, iš atsakovo A. P., (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini)., 5 (penkių) % dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą - 2374,30 Eur.(dviejų tūkstančių trijų šimtų septyniasdešimt keturių eurų 30 Euro ct). nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. rugpjūčio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš ieškovės AB ,,Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, buveinė: J. Basanavičiaus g. 12, LT - 03600 Vilnius, atsakovui A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini).., 50 proc. jo turėtų advokato atstovavimo išlaidų -175 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus).
Priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini)., ieškovei AB ,,Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, buveinė: J. Basanavičiaus g. 12, LT - 03600 Vilnius, 50 proc. jos turėtų advokato atstovavimo išlaidų -242,56 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus 56 euro ct.), 50 proc. ekspertizės išlaidų -240,04 Eur (du šimtus keturiasdešimt eurų 4 euro ct.); 50 proc. sumokėto žyminio mokesčio – 53,50 Eur (penkiasdešimt tris eurus 50 euro ct), iš viso 536,10 Eur (penkis šimtus trisdešimt šešis eurus 10 euro ct).
Sudengti šalių bylinėjimosi išlaidų dydžius, ir nustatyti, kad atsakovas A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini).., ieškovei AB ,,Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, buveinė: J. Basanavičiaus g. 12, LT - 03600 Vilnius, privalo sumokėti 361,10 Eur (tris šimtus šešiasdešimt vieną eurą 10 euro ct.)
Priteisti iš AB ,,Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, buveinė: J. Basanavičiaus g. 12, LT - 03600 Vilnius, 28,22 Eur bylinėjimosi išlaidų –procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo valstybei;
Priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini)., 28,22 Eur bylinėjimosi išlaidų –procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo valstybei;
Išaiškinti, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei mokamos į Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas 188659752, priklausančią valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant įmokos paskirtį –išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu, įmokos kodas – 5660, nurodant bylos numerį E2-181-1021/2020.
Priteisti iš ieškovės AB ,,Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, buveinė: J. Basanavičiaus g. 12, LT - 03600 Vilnius, Lietuvos Teismo ekspertizės centrui, juridinio asmens kodas 111952632, buveinės adresas Lvovo g.19a, LT-09313 Vilnius, 19,91 Eur (devyniolika eurų 91 euro ct) eksperto V. V. patirtų išlaidų, susijusių su atvykimu į teismo posėdį, nurodant sumokėti į Lietuvos teismo ekspertizės centro banko sąskaitą (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš ieškovės AB ,,Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, buveinė: J. Basanavičiaus g. 12, LT - 03600 Vilnius, ekspertui V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 29,91 Eur eksperto V. M. patirtų išlaidų, susijusių su jo atvykimu į teismo posėdį, nurodant šias išlaidas sumokėti į V. M. AB banko Swedbank sąskaitą (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini).., Lietuvos Teismo ekspertizės centrui, juridinio asmens kodas 111952632, buveinės adresas Lvovo g.19a, LT-09313 Vilnius, 19,91 Eur (devyniolika eurų 91 euro ct) eksperto V. V. patirtų išlaidų, susijusių su atvykimu į teismo posėdį, nurodant į Letuvos teismo ekspertizės centro banko sąskaitą (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš AB ,,Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, buveinė: J. Basanavičiaus g. 12, LT - 03600 Vilnius, ekspertui V. M. asmens kodas (duomenys neskelbtini) 29,91 Eur eksperto V. M. patirtų išlaidų, susijusių su jo atvykimu į teismo posėdį, nurodant šias išlaidas sumokėti į V. M. AB banko Swedbank sąskaitą (duomenys neskelbtini).
Gražinti ieškovei AB ,,Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, buveinė: J. Basanavičiaus g. 12, LT - 03600 Vilnius, jos AB SEB banko 2020-03-19 nurodymu sumokėto 500 Eur užstato už ekspertizę nepanaudotą dalį -19,52 Eur, tai pavedant atlikti Marijampolės apylinkės teismo finansų skyriui.
Teismo sprendimui įsiteisėjus, administracinio nusižengimo medžiagą ROIK Nr. 18088036134, gražinti Vilniaus apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.