Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00269-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 36; 55.1.1; 55.1.3; 57.4 (S)

2021 m. birželio 29 d.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės (pirmininkaujanti ir pranešėja),

teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu dalyvaujant pareiškėjui R. P.i, jo atstovui advokatui Vaidui Batūrai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas R. P.(toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Klaipėdos AVPK) Viešosios tvarkos tarnybos areštinės viršininko, laikinai atliekančio Viešosios tvarkos tarnybos viršininko funkcijas 2021-02-12 sprendimą Nr. 20-IL-30-00194-e, kuriuo nuspręsta: 1) panaikinti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus savigynai Nr. L1-0005035; 2) pistoletus PM 9 mm kal., Nr. NG1647R; KEVIN 9 mm kal., Nr. D03725 realizuoti įstatymų nustatyta tvarka (toliau – ir ginčijamas sprendimas).

Paaiškina, kad Klaipėdos AVPK 2018-05-30 išdavė leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. L1-0005035, kuris galioja iki 2023-05-30. Nurodo ginčijamo sprendimo motyvus ir nesutinka su juo. Argumentuoja, kad ginčijamas sprendimas neaiškus, nekonkretus (nesukonkretinta kaip pasireiškia keliama grėsmė gyvybei, viešajai tvarkai, visuomenės saugumui), neproporcingas, išvados grindžiamos teisinės reikšmės neturinčiais argumentais, nenurodomi konkretūs faktoriai, duomenys, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, netinkamai įvertintas pažeidimų pobūdis, kaltės forma. Teigia, kad nėra nė vienos aplinkybės, kuri nebūtų buvusi žinoma išduodant 2018-05-30 leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. L1-0005035, nes pareiškėjo asmenybė ir išvardinti faktoriai jau buvo įvertinti. Mano, kad pareiškėją apibūdinanti informacija, policijos naudojamų registrų, įskaitų duomenys nesudarė pagrindo matyti, kad asmuo turėdamas teisę nešioti savigynai išduotą ginklą gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Atkreipia dėmesį, kad Konstitucinis teismas yra pateikęs naujus išaiškinimus, kuriais įstatyme numatytą perteklinių ir neproporcingų ribojimų taikymą dėl leidimų išduoti ginklą pripažino neteisėtais ir neproporcingais. Tvirtina, jog padarytos išvados bei išaiškinimai yra aktualūs ne tik kuriant teisinį reguliavimą, bet ir šiam ginčui dėl teisės aiškinimo bei taikymo. Akcentuoja, kad atitinkamai keitėsi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika. Atkreipia dėmesį, jog leidimas nešioti ginklus buvo išduotas dėl savigynos. Nurodo, kas turi kelias įmones, valdančios didelės vertės turtą. Tvirtina, kad yra kilę ginčai, kurių metu buvo pagrasinta, kad priklausančių įmonių valdymas bus perimtas, o jį patį melagingai apkaltinus pasodins į kalėjimą. Argumentuoja, jog išvardinti administraciniai nusižengimai formalios sudėties (dėl jų padarymo nesukeltos pasekmės, žala), netyčiniai, pagal saugomas vertybes nepriskirtini prie pažeidimų, kuriais gali būti kėsinamasi į kitų asmenų ar savo gyvybę, sveikatą, viešąją tvarką ar visuomenės saugumą. Paaiškina, jog dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo apie KET pažeidimų padarymą, kurie užfiksuoti ne pažeidėjo akivaizdoje, nebuvo informuotas, nagrinėjant bylas nedalyvavo, apie tai, kad atimta teisė vairuoti sužinojo atsitiktinai, nes policija apie teisės vairuoti atėmimą neinformavo.

Pažymi, jog laiko atžvilgiu neribotas leidimo laikyti ginklą apribojimas yra sietinas tik su itin pavojingų nusikaltimų padarymu. Tvirtina, kad teistumas yra išnykęs, nėra duomenų, kad būtų įvykdęs naujus nusikaltimus, kurie keltų grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Informuoja, kad faktiškai visi išvardinti KET pažeidimai, išskyrus vairavimą neužsisegus saugos diržo, buvo užfiksuoti ne pareiškėjo akivaizdoje. Galėjo būti užfiksuota bet kuri pareiškėjui priklausančios įmonės nuosavybės teise valdoma transporto priemonė, kurią galėjo valdyti ir kiti asmenys. Policija šiuo metu taiko praktiką, kad vairuotojo tapatybės nebenustatinėja. Iš greitį ir kitus pažeidimus fiksuojančios įrangos gauta informacija apdorojama automatizuotu būdu. Automatiškai kompiuterinė programa suformuoja pranešimą, kuris išsiunčiamas policijos duomenų bazėje esančiu elektroninio pašto adresu ir pasiūloma pagal administracinį nurodymą susimokėti baudą. Užfiksavus juridiniam asmeniui priklausančią transporto priemonę, pranešimas išsiunčiamas juridinio asmens vadovui, kuriam siūloma pagal administracinį nurodymą sumokėti baudą. Dauguma juridinių asmenų vadovų nesigilina ir sumoka pagal administracinį nurodymą pusę baudos. Bylinėjantis dėl paskirtos nuobaudos administracinių nusižengimų bylose bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, todėl advokato pagalba tampa brangesnė nei pati nuobauda.

Argumentuoja, kad siekiant objektyviai įvertinti ir ištirti šių pažeidimų padarymo aplinkybes ar jų padarymu nekeliama grėsmė gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, būtina įvertinti pažeidimų fiksavimo ir administracinių bylų išnagrinėjimo aplinkybes, t. y. ar pareiškėjas apie išvardintus pažeidimus buvo informuotas, ar šie pažeidimai padaryti tyčine kaltės forma ar dėl neatsargumo, kam priklausė užfiksuotos transporto priemonės. Atkreipia dėmesį, kad atsakovė nesukonkretina ir nenurodo kaip ginčijamame sprendime išvardinti ANK ir KET pažeidimai susiję su pareiškėjo keliama grėsme kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Vien tik formalus pažeidimų padarymas pats savaime tokios grėsmės nesukelia. Nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir teigia, kad atsakovas ginčijamame sprendime nei nemotyvavo, kuo skiriasi jo 2019-07-04 priimant sprendimą turėtų duomenų visuma nuo 2019-08-22 turėtos, nei nurodė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo bei jį šiuo aspektu įgyvendinančių Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003-06-23 įsakymu Nr. V-362, nuostatas, įgalinančias iš naujo (antrame etape) vertinti tokius duomenims. Pažymi, kas atsakovas nenurodo ir nemotyvuoja, kokios atsirado naujos aplinkybės, kurios nebuvo žinomos 2018-05-30 išduodant leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. L1-0005035 ir kurios patvirtintų keliamą grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Mano, kad atsakovas tapo pareiškėjo grasinusių asmenų kuriamų apkaltinimo schemų dalyvė, kuriais siekiama jį izoliuoti ir tuo metu perimti valdomas įmones, turtą.

Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdžio metu prašė skundo reikalavimus tenkinti iš esmės jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu nesutinka su pareiškėjo skundu, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad ginčijamas sprendimas priimtas atsižvelgus į trečiojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, trečiasis suinteresuotas asmuo) Viešosios policijos valdybos 2021-01-20 pažymoje Nr. 30-G-1812 nurodytas faktines aplinkybes. Paaiškina, jog pažyma surašyta Departamentui atlikus nuotolinę stebėseną Policijos licencijuojamos veiklos informacinėje sistemoje (toliau – ir PLVIS) ir buvo tikrinami visų apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų licencijavimo padalinių darbuotojų priimti sprendimai dėl apsaugos darbuotojų pažymėjimų ir leidimų laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo ar panaikinimo asmenims, apie kuriuos PLVIS 2020 m. buvo gauti automatiniai pranešimai iš kitų informacinių sistemų. Nurodo Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro informaciją, pažymos turinį. Pažymi, kad 17 kelių eismo taisyklių pažeidimų padaryta neturint teisės vairuoti transporto priemonę. Nurodo Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau - ir GŠKĮ) nuostatas. Mano, kad toks pareiškėjo neatsakingas, tyčinis ir sistemingas administracinių teisės pažeidimų padarymas yra keliantis grėsmę sau ir aplinkiniams; elgesys rodo, kad jis suvokė savo veiksmų padarinius, suprato, jog taip elgiasi neteisėtai, pažeidinėja įstatymus. Nurodo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.51 straipsnio nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Pažymi, kad atsižvelgus į nustatytas aplinkybes nutarta, jog pareiškėjas savo veiksmais gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, nes padarytos nusikalstamos veikos ir administraciniai nusižengimai yra tyčinės veikos ir todėl buvo priimtas ginčijamas sprendimas. Atkreipia dėmesį, jog nuo leidimo išdavimo iki 2020-12-31 pareiškėjas padarė 104 administracinius nusižengimus. Taip pat pažymi, kad 2021-02-28 pareiškėjas vairavo automobilį neužsisegęs saugaus diržo, kai yra atimta teisė vairuoti transporto priemonę ir Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariatas nutarimu Nr. 31-ANR N-902-2021 paskyrė 500 eurų baudą. Tvirtina, jog skirtingai nei nurodyta skunde, šios aplinkybės nebuvo žinomos iki leidimo Nr. L1-0005035 išdavimo ir charakterizuoja kaip linkusį sistemingai ir nuolat pažeidinėti įstatymus.

Mano, kad nors skunde pažymėta, kad ginklas pareiškėjui yra būtinas savigynai, nes turėjo ginčų, kurių metu jam buvo pagrasinta, tačiau apie tai policijai nepranešė ir tai įrodančių faktinių duomenų nepateikė, išskyrus nepagrįstas prielaidas.

Nurodo Administracinių nusižengimų kodekso 611 str. 1 d. ir mano, kad pareiškėjas yra nerūpestingas ir neatsakingas asmuo, kuris nelinkęs laikytis įstatymų ir bando išvengti pagrįstos atsakomybės. Teigia, jog virš nurodyti duomenys apie asmenį yra pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens dabartiniu metu keliamą grėsmę GŠKĮ 17 str. 1 d. 10 p. prasme. Mano, kad Klaipėdos AVPK vykdydamas jam pavestas funkcijas užtikrinant teisėtą ginklo leidimo siekiantiems asmenims išdavimą, tinkamai įgyvendino Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas, todėl ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o skundas – nepagrįstas.

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kaip 2021-01-20 pateiktos pažymos apie licencijavimo padalinių veiklos nuotolinį patikrinimą rengėjas palaiko išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę savo ir kitų asmenų gyvybei ir sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui.

Teigia, kad tokia išvada grindžiama pateiktais išrašais, o būtent iš administracinių nusižengimų registro išrašo. Pažymi, jog pareiškėjas klaidina teismą, kadangi iš pateiktų dokumentų akivaizdžiai matyti, jog jis sistemingai daro administracinius nusižengimus, o būtent nuo 2018-05-30 yra padaręs netoli 100 administracinių nusižengimų. Atkreipia dėmesį, jog toliau, iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad pareiškėjo atžvilgiu yra pradedami ikiteisminiai tyrimai, nors ir kai kurie yra nutraukti, vienas susidedantis iš 4 nusikalstamų veikų, vis dar tiriamo stadijoje. Daro išvadą, kad iš duomenų visumos akivaizdu, kad pareiškėjas akivaizdžiai ir sąmoningai paneigia visuomenėje priimtas socialinio elgesio taisykles - ne tik automobilį vairuoti saugiai, bet ir pranešti apie ginklo laikymo vietą, todėl pareiškėjo, laikyti nekeliančio grėsmės sau ir visuomenės saugumui, viešajai tvarkai ar nuosavybei, - nėra pagrindo. Mano, kad 2021-01-20 pažyma yra pagrįsta, joje esančios išvados atitinka faktus ir yra teisingos, o ginčijamas sprendimas visiškai atitinka valstybės saugomų interesų tikslus.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdžio metu su skundu nesutiko, palaikė atsiliepime nurodytus motyvus ir argumentus.

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021-02-12 sprendimo Nr. 20-IL-30-00194-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo”, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, teisėtumo ir pagrįstumo.

Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovas 2018-11-07 išdavė pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus savigynai Nr. L1-0005035 ir užregistravo pistoletus PM, 9 mm kal., Nr. NG1647R, KEVIN, 9 mm kal., Nr. D03725. Atsakovas (institucija, kuri yra kompetentinga nagrinėti tokio pobūdžio prašymus ir spręsti jų tenkinimo klausimą, išduoti, panaikinti, pakeisti leidimus) ginčijamu sprendimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, nusprendė panaikinti išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus savigynai Nr. L1-0005035 ir pistoletus PM, 9 mm kal., Nr. NG1647R; KEVIN, 9 mm kal., Nr. D03725 realizuoti įstatymų nustatyta tvarka.

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (8 straipsnio 2 dalis).

Aiškindamas pastarąsias nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., LVAT 2014-12-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/14, 2014-03-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-839/14, 2009-03-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2014-10-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-827/2014, 2010-08-24 sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-2197/2011).

Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (žr., pvz., LVAT 2010-10-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010 ir kt.).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jo Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra pažymėjęs, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (žr., Konstitucinio Teismo 2001-04-12 nutarimą). Ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką. Įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, inter alia (tarp kitko, be kita ko) nustatydamas teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones privalo paisyti proporcingumo principo (žr., Konstitucinio Teismo 2013-01-25 nutarimą). Be kita ko, Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat nurodė, jog tarp asmens teisių ir laisvių iš vienos pusės ir visuomenės interesų – iš kitos neretai kyla konfliktų, o kartais atsiranda ir prieštaravimų. Demokratinėje visuomenėje tokie prieštaravimai sprendžiami derinant skirtingus interesus ir siekiant nepažeisti jų pusiausvyros. Vienas iš interesų derinimo būdų yra asmens teisių ir laisvių ribojimas. Tokią galimybę numato ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Pagal šią Konvenciją ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką tokie apribojimai galimi, t. y. laikomi pagrįstais, jeigu atitinka dvi sąlygas: 1) yra teisėti ir 2) būtinai reikalingi demokratinėje visuomenėje. Teisėtumo reikalavimas reiškia, kad apribojimai turi būti nustatomi tik įstatymu, kuris viešai paskelbiamas, o jo normos suformuluojamos pakankamai aiškiai. Įstatymais apibrėžiant teisių įgyvendinimo ribas, būtina atsižvelgti į atitinkamos teisės (ar laisvės) paskirtį bei prasmę ir Konstitucijoje nustatytas jos ribojimo galimybes bei sąlygas (žr., Konstitucinio Teismo 1997-02-13 nutarimą).

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas reglamentuoja ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. GŠKĮ paskirtis - nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas (GŠKĮ 1 straipsnio 2 dalis). Šie klausimai detalizuoti Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklėse.

Ginčijamame sprendime nurodyta, kad tikrinant informaciją apie pareiškėją Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registre nustatyta, jog Palangos miesto apylinkės teismas pareiškėją pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 232¹ str. l d. („Neteisėtas psichotropinių ar narkotinių medžiagų gaminimas, įgijimas, laikymas, gabenimas arba siuntimas, neturint tikslo parduoti ar kitaip platinti”); 2005-04-19 pareiškėjui buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 32-1-00333-05 pagal BK 187 str. 1 d. („Tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą”) ir BK 284 str. 1 d. („Tas, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką”), vadovaujantis BK 212 str. 1 d. 5 p. pagrindais (kai įtariamasis ir nukentėjusysis susitaiko BK 38 str. numatytais atvejais). Nurodyta, kad tikrinant informaciją apie pareiškėją Administracinių nusižengimų registre nustatyta, kad nuo 2017-01-01 iki 2020-12-31 jis baustas už 124 administracinius nusižengimus: 1 kartą už buhalterinės ūkinių operacijų apskaitos taisyklių pažeidimą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau - ir ANK) 205 str. 1 d.; 1 kartą už ginklo, kuriam įsigyti ir laikyti ar nešioti reikalingas leidimas, įrašymo į policijos įstaigos įskaitą pasikeitus gyvenamajai vietai tvarkos pažeidimą (ANK 228 str. 1 d.); 1 kartą už tai, kad nepateikė Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba” informacijos apie statybos pradžią, rangovo pasamdymą ar paskyrimą, taip pat apie pagrindinių statybos sričių vadovų pasamdymą ar paskyrimą (ANK 357 str. 1 d.); 88 kartus už nustatyto greičio viršijimą (ANK 416 str.), iš kurių 7 kartus greitį viršijo daugiau nei 50 km/h, 15 kartų už kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymą ar kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus (ANK 417 str.); 16 kartų už vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimus (ANK 418 str.); 1 kartą už lenkimą draudžiamoje vietoje (ANK 420 str. 1 d.) ir 1 kartą už tai, kad vairavo automobilį su įrengtais saugos diržais jų neužsisegęs (ANK 432 str.). Pažymėta, kad 17 kelių eismo taisyklių pažeidimų padaryta neturint teisės vairuoti transporto priemonę.

Iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad nagrinėjamu atveju atsakovas įvertino pareiškėjo veiksmus (išnykusį teistumą, periodiškai ir nuolat daromus kitus pažeidimus, ignoruojant galiojančias teisės normas), kurie neigiamai charakterizuoja jį kaip asmenybę, jo elgesio pobūdį, ir vadovaudamasis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, padarė išvadą, kad pareiškėjas, laikydamas šaunamuosius ginklus, gali kelti grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu jo elgesio praeityje vertinimu, argumentuoja, jog nesukonkretinta kaip pasireiškia keliama grėsmė gyvybei, viešajai tvarkai, visuomenės saugumui, išvados grindžiamos teisinės reikšmės neturinčiais argumentais, nenurodomi konkretūs faktoriai, duomenys, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, netinkamai įvertintas pažeidimų pobūdis, kaltės forma. Be kita ko, dėl teistumo pažymi, kad jis yra išnykęs, nėra duomenų, kad būtų įvykdęs naujus nusikaltimus, kurie keltų grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Vertinant pareiškėjo argumentus dėl išnykusio teistumo, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Konstitucinis Teismas 2020-06-05 priėmė nutarimą Nr. KT103-N7/2020 ,,Dėl Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai”, kuriame pažymėjo, kad jeigu įstatymų leidėjas iki tol, kol įsigalios šis Konstitucinio Teismo nutarimas, nenustatys kitokio, Lietuvos Respublikos Konstituciją atitinkančio, teisinio reguliavimo, susijusio su leidimų įsigyti, laikyti ar nešiotis Įstatymo (2019-06-27 redakcija) 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis išdavimu asmenims, teistiems už šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytus nusikaltimus, spręsdamos dėl tokių leidimų išdavimo šiems asmenims policijos įstaigos turės vadovautis, be kita ko, Įstatymo (2019-06-27 redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 5 punktu, pagal kurį tokie leidimai neišduodami turintiems teistumą asmenims, 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, kuriame numatyta galimybė įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją, t. y. priimti sprendimą dėl leidimo įsigyti, laikyti ar nešiotis minėtus ginklus, jų šaudmenis išdavimo (ar jo neišdavimo), atsižvelgdamos į, be kita ko, nusikaltimą padariusio asmens asmenybę, kitas svarbias aplinkybes, turės įvertinti jo keliamą grėsmę visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, žmogaus teisėms ir laisvėms. Apibendrinus Konstitucinio Teismo nutarimą, pažymėtina, kad negalima tokia situacija, kai dėl praeityje padaryto nusikaltimo iš fizinio asmens visam laikui atimama teisė įsigyti ir turėti ginklus, jų šaudmenis, skirtus įvairiems teisėtiems tikslams. Atsakovas, vertindamas išnykusį teistumą, be kita ko, turi argumentuoti, kokiu būdu asmuo gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui ginčijamo sprendimo priėmimo metu.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog GŠKĮ 40 straipsnio 1 dalies 10 punktas nustato atsakovui teisę panaikinti leidimus nešiotis ir laikyti ginklus, kai policijos įstaiga turi duomenų, kad asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokiu atveju policijos įstaiga nurodo leidimo galiojimo panaikinimo motyvus. Ginčijamame sprendime nurodytame GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policija nurodo atsisakymo išduoti leidimą (panaikinti leidimą) motyvus. Matyti, kad pagal GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policija nurodo atsisakymo išduoti leidimą (panaikinti leidimą) motyvus. Aiškindama minėtą teisės normą lingvistiniu bei teleologiniu (įstatymo tikslo) teisės aiškinimo būdais, teisėjų kolegija pažymi, kad joje yra kalbama ne apie bent kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai, charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu” aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje. Todėl, vertinant tokius duomenis, yra reikšmingas ir jų atsiradimo laike aspektas.

Be kita ko, aiškindamas GŠKĮ nuostatas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, jog šiame įstatyme nenurodyti konkretūs kriterijai, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., 2019-10-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A-664-261/2019, 2014-12-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014, 2016-04-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-525/2016, 2017-05-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1362-502/2017 ir kt.). Šiuo aspektu taip pat akcentuotina, kad GŠKĮ nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą. Sprendžiant dėl specialiosios teisės suteikimo (atėmimo), pareiga įrodyti, kad asmuo atitinka įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė), tenka pačiam asmeniui, siekiančiam tokią teisę įgyti, tuo pačiu jam tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikšmingus specialiosios teisės turėjimui (žr., pvz., LVAT 2019-10-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A-664-261/2019, 2018-12-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1355-438/2018, kt.).

Pasisakydama dėl GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo nagrinėjamos administracinės bylos kontekste, teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pretenduojančio gauti (turinčio) leidimą turėti ginklus asmens patraukimo baudžiamojon ir administracinėn atsakomybėn faktai reikšmingi asmens nepriekaištingos reputacijos turėjimo ar jos neturėjimo prasme. Šioje teisės normoje (GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalis) yra išsamiai nurodyti konkretūs atvejai, kai asmens patraukimas baudžiamojon ar (ir) administracinėn atsakomybėn nėra suderinamas su jo nepriekaištingos reputacijos turėjimu. Pažymėtina, kad nepriekaištingos reputacijos neturėjimas yra nurodytas GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte kaip vienas iš savarankiškų (t. y. su kitais šioje straipsnio dalyje nurodytais pagrindais nesietinų) pagrindų taikyti asmeniui paminėtą apribojimą. Tai leidžia daryti išvadą, kad tokio pobūdžio faktinės aplinkybės (asmens patraukimo baudžiamojon ir (ar) administracinėn atsakomybėn faktai) gali turėti tiesioginę teisinę reikšmę tik GŠKĮ 18 straipsnio (GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto) taikymo kontekste. Tačiau GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo požiūriu tokios reikšmės jos neturi. Jos gali turėti tik tam tikrą papildomą, kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis (kitais duomenimis apie norintį įsigyti ginklus asmenį), įrodomąją reikšmę, sprendžiant klausimą, ar toks asmuo kelia šiame punkte nurodytą grėsmę.

Ginčijamame sprendime nurodytų pareiškėjo padarytų nusižengimų daugumą sudaro KET, administraciniai pažeidimai ir tik 2 iš jų yra sietini su pavojumi visuomenei – neteisėtas psichotropinių ar narkotinių medžiagų gaminimas, įgijimas, laikymas, gabenimas arba siuntimas, neturint tikslo parduoti ar kitaip platinti; svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas ir demonstruota nepagarba aplinkiniams ar aplinkai, sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka. Be kita ko, nustatyta, kad pareiškėjas 2020-11-18 pažeidė reikalavimą, susijusį su leidimo nešioti (laikyti) ginklą pareigomis, t. y. pakeitęs ginklo laikymo vietą, apie tai neinformavo policijos įstaigos. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad ginčijame sprendime nurodytas teistumas yra išnykęs, o ikiteisminis tyrimas dėl pareiškėjo veiksmų buvo nutrauktas pareiškėjui ir nukentėjusiajam susitaikius. Kita vertus, taikant GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą, t. y. konstatuojant, kad asmuo kelia (gali kelti) grėsmę, nėra būtina nustatyti, jog asmuo būtent padarė nusikalstamą veiką ar kitokio pobūdžio teisės pažeidimą, ar kad teistumas nebūtų išnykęs. Vadovaujantis LVAT praktika GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punktui taikyti pakanka nustatyti aplinkybes, kurios sudaro pagrindą išvadai, kad asmuo gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui (žr., pvz., LVAT 2019-01-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-575/2019, 2019-09-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1846-520/2019, 2019-10-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A-664-261/2019 ir kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek atsakovo nurodytas pareiškėjo veikų pobūdis, tiek jų padarymo laikas suponuoja GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo būtinybę. Pareiškėjo padaryti pažeidimai sietini su pavojumi viešajai tvarkai ir saugumui, o analizuojant juos atsiradimo laike aspektu, pažymėtina, jog negalima teigti, kad padaryti pažeidimai yra praradę aktualumą GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo prasme, nes nuo administracinių pažeidimų padarymo dar praėjęs trumpas laikas. Be kita ko, tokios pozicijos LVAT teisėjų kolegija laikosi, vertindama panašias situacijas ir kitose bylose, kuriose ginčijamas leidimų ginklams neišdavimas/panaikinimas (žr., pvz., LVAT procesinius sprendimus administracinėse bylose Nr. A502-1134/2014, Nr. A143-328/2014, Nr. A-1091-575/2017, A-664-261/2019 ir kt.). Teisėjų kolegija, įvertinus byloje esančius duomenis apie nuo leidimo išdavimo iki 2020-12-31 pareiškėjo padarytus 104 administracinius nusižengimus, sprendžia, jog jie akivaizdžiai patvirtina, kad pareiškėjas yra linkęs sistemingai daryti administracinius nusižengimus. Atsižvelgiant į byloje pateiktų duomenų visumą, darytina išvada, jog atsakovas, įvertinęs surinktus faktinius duomenis, pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, todėl ginčijamas sprendimas nepažeidžia specialiais norminiais aktais nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros ir jo naikinti nėra pagrindo.

Be kita ko, teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjo skundo argumentas, kad nėra nė vienos aplinkybės, kuri nebūtų buvusi žinoma išduodant 2018-05-30 leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. L1-0005035, nes pareiškėjo asmenybė ir išvardinti faktoriai jau buvo įvertinti, susijęs su teisėtų lūkesčių apsaugos principo galimu pažeidimu.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas yra neatsiejami teisinės valstybės principo elementai. Šie principai inter alia (be kita ko) suponuoja tai, kad valstybė privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (žr., pvz., KT 2000-02-23., 2001-07-12, 2002-11-25, 2003-01-24 ir 2003-03-04 nutarimus). Vienas iš teisėtų lūkesčių apsaugos principo galimo pažeidimo aspektų yra susijęs su tuo, ar viešojo administravimo subjektas gali panaikinti savo priimtą sprendimą (žr., pvz., LVAT 2017-10-24 sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-290-602/2017). Viešojo administravimo srityje galioja viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumo principas, kuris, be kita ko, yra suprantamas taip, kad viešojo administravimo subjektas paprastai negali panaikinti savo priimtų spendimų, jeigu tokia galimybė nėra nustatyta atitinkamą sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnis).

Anksčiau buvo minėta, jog GŠKĮ 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinta, jog leidimų nešiotis ir leidimų laikyti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus galiojimas panaikinamas, kai policijos įstaiga turi duomenų, kad asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovas įvertinęs nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis GŠKĮ 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, turėjo teisę panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Dėl ginčijamu sprendimu panaikintos teisės laikyti (nešiotis) ginklus proporcingumo pažymėtina, jog GŠKĮ nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą. Teisėjų kolegijos vertinumu, pareiškėjo interesas naudotis ginklu nėra svarbesnis už viešąjį interesą užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą ribojant ginklų prieinamumą asmenims, kurie neatitinka įstatymų keliamų reikalavimų (žr., pvz., LVAT 2017-01-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1091-575/2017). Taigi, aplinkybė, jog atsakovas išdavė leidimą laikyti (nešiotis) ginklus ir vėliau jį panaikino, nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą sprendimą neteisėtu.

Pareiškėjas teigia, kad yra įmonių direktorius, todėl galėjo būti užfiksuota bet kuri pareiškėjui priklausančios įmonės nuosavybės teise valdoma transporto priemonė, kurią galėjo valdyti ir kiti asmenys. Paaiškina, kad dauguma juridinių asmenų vadovų nesigilina ir sumoka pagal administracinį nurodymą pusę baudos, nes bylinėjantis dėl paskirtos nuobaudos administracinių nusižengimų bylose bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, todėl advokato pagalba tampa brangesnė nei pati nuobauda ir sugaištas laikas. Teisėjų kolegija vertindama šiuos pareiškėjo argumentus, pažymi, kad atsakovo pateiktos pažymos iš administracinių nusižengimo registro apie pareiškėjo padarytus administracinius nusižengimus charakterizuoja pareiškėją kaip keliantį grėsmę savo ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, ir tai atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytus duomenis, su kuriais yra siejamas leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimas. Pažymėtina, kad būtent pareiškėjas, o ne kiti asmenys, yra baustas už nurodytus pažeidimus. Pats pareiškėjas pasirinko savo elgesio modelį – neginčyti paskirtų administracinių nuobaudų, todėl būtent jam, o ne kitiems asmenims, atsiranda visos teisinės pasekmės, susijusios su nustatytais administraciniais nusižengimais. Be kita ko, pareiškėjas, būdamas įmonių vadovu, prieš sumokėdamas nustatytas baudas, privalėjo nurodyti asmenis, kurie iš tiesų vairavo transporto priemones ir padarė nusižengimus. Kadangi administracinės nuobaudos yra galiojančios ir nenuginčytos, šiuo metu nustatyti ar vertinti, kad transporto priemones vairavo kiti asmenys, nėra šios administracinės bylos dalykas, inter alia (be kita ko) administracinio teismo prerogatyva. Pažymėtina ir tai, kad Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenys patvirtina, kad pareiškėjas ne kartą vairavo automobilį neturėdamas tam teisės ir neprisisegęs saugos diržų (nuo 2020 m. birželio mėn. apie 20 administracinių nusižengimų). Nurodyta aplinkybė patvirtina, kad priešingai nei teigia pareiškėjas, jis pats asmeniškai darė administracinius nusižengimus. Dėl pareiškėjo teiginių, kad informaciją apie pasikeitusią gyvenamąją vietą atsakovui pateikė telefonu, pažymėtina, jog byloje nėra objektyvių duomenų, kad jis buvo raštu informavęs atsakovą apie pasikeitusią gyvenamąją vietą. Taigi, byloje nėra jokių faktinių duomenų, kurie patvirtintų nurodytą teiginį.

Pareiškėjas skunde nurodo ir tai, kad leidimas nešioti ginklus buvo išduotas dėl savigynos; yra kilę ginčai, kurių metu buvo pagrasinta, kad priklausančių įmonių valdymas bus perimtas, o jį patį melagingai apkaltinus pasodins į kalėjimą. Teisėjų kolegija, vertindama nurodytus pareiškėjo skundo argumentus, pažymi, jog atsakovo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą išduoti leidimą nešioti (laikyti) ginklus, nurodė, kad ginklas reikalingas apsaugos darbuotojo darbui. Pareiškėjas aplinkybių, kad dirba apsaugos darbuotoju, nepagrindė. Be kita ko, pats pareiškėjas teismo posėdyje pripažino, kad jam niekas negrasino. Inter alia (be kita ko) pareiškėjas neteikia duomenų, o teisėjų kolegija nenustatė, kad yra pradėtas koks nors ikiteisminis tyrimas dėl grasinimo pareiškėjui. Atkreiptinas dėmesys, jog ginklas nėra vienintelė priemonė savigynai, t.y. panaikinus leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, pareiškėjas, kilus realiam pavojui ar jausdamasis nesaugus, turi teisę naudotis kitomis leistinomis savigynos priemonėmis (pvz., dujų balionėliu, samdyti apsaugą ir pan.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis apie pareiškėjo padarytus pažeidimus ir jam reikštus įtarimus dėl nusikalstamos veikos, neturi pagrindo daryti neabejotinos išvados, jog pareiškėjas, turėdamas ginklą, tikrai nekeltų grėsmės ateityje. Dėl nurodytų priežasčių spręstina, kad faktai apie pareiškėjo padarytus teisės pažeidimus, jų pobūdį, padarymo laiką, t. y. vertinant juos kaip visumą, lemia neigiamą pareiškėjo asmenybės vertinimą, rodo pareiškėjo polinkį nesilaikyti nustatyto teisinio reglamentavimo, jo netinkamas vertybines nuostatas valstybėje nustatytos tvarkos atžvilgiu, charakterizuoja pareiškėją kaip negerbiantį valstybėje galiojančių įstatymų, ir linkusį daryti teisės pažeidimus. Taigi, atsakovas turėjo pakankamą faktinį pagrindą priimti ginčijamą sprendimą, t. y. vykdydamas jam pavestas funkcijas, ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, tinkamai įgyvendino GŠKĮ reikalavimus. Ginčijamas sprendimas nepažeidžia specialiais norminiais aktais nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros, o pareiškėjo argumentai apie ginčijamo sprendimo nemotyvuotumą yra nepagrįsti, kadangi nagrinėjamu atveju, priešingai, nei teigia pareiškėjas, atsakovas pateikė pakankamai reikšmingų faktinių aplinkybių, kurios nulėmė GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto, 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto tinkamą taikymą. Iš ginčijamo sprendimo turinio galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas, todėl galima daryti išvadą, kad jis visiškai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.

Pareiškėjas prašo priteisti išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis). Atmetus pareiškėjo skundą, bylinėjimosi išlaidos jam nepriteistinos (ABTĮ 40 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo R. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.