Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, senatvės pensininkas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. K. L. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, t. y. 2023 m. liepos 5 d. apie 18.58 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (alkoholio kiekio matuokliu 19.14 val. jam buvo nustatytas 2,99 ‰ girtumas (be paklaidos); 19.34 val. jam buvo nustatytas 2,77 ‰ girtumas (be paklaidos)).

Motyvuojamoji dalis

2. Įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

2.3. Be pirmiau paminėtų kaltinamojo parodymų, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais:

2.3.6. duomenimis apie automobilį ir kaltinamąjį K. L., iš kurių matyti, kad automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra kaltinamojo sutuoktinės R. L.. Šis automobilis įsigytas 2015 m. rugsėjo 4 d. (įregistruotas Lietuvoje – 2015 m. rugsėjo 22 d.), t. y. kaltinamajam K. L. ir transporto priemonės savininkei R. L. gyvenant santuokoje (22, 58 b. l.).

2.6. Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo ir duotų parodymų, visi paminėti įrodymai įrodo, jog kaltinamasis K. L. padarė nusikalstamą veiką, kuri pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

2.7. Kaltinamojo K. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

3.1. 2023 m. lapkričio 27 d. teisme buvo gautas kaltinamojo K. L. sutuoktinės R. L. prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą jos (R. L.) atsakomybei (147 b. l.).

3.3. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis K. L. ir laiduotoja R. L. palaikė prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotoja nurodė, kad su kaltinamuoju gyvena kartu, tame pačiame name, jiedu daug laiko praleidžia kartu. Jiedu susituokę 44 metus, yra artimi ir laiduotoja gerai pažįsta kaltinamąjį. Kaltinamasis konsultuojasi su ja svarbiais klausimais, jiedu tariasi, kaltinamasis atsižvelgia į jos (laiduotojos) nuomonę, todėl laiduotoja gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Taip pat laiduotoja R. L. nurodė, kad sutinka būti savo sutuoktinio laiduotoja ir supranta savo kaip laiduotojos atsakomybę, supranta, kad ji turės daryti teigiamą įtaką savo sutuoktiniui. Anksčiau kaltinamasis K. L. nėra nusikaltęs, nėra vairavęs automobilį būdamas neblaivus. Apie kaltinamojo K. L. padarytą nusikalstamą veiką ji tą patį vakarą telefonu sužinojo iš policijos pareigūno, o kitą dieną, kai kaltinamasis K. L. išsiblaivė, pats paskambino ir pasipasakojo jai apie aptariamą įvykį. Kaltinamasis dėl savo veikos labai pergyvena, jis tapo uždaresnis, vangesnis, matosi, kad jam sunku. Anksčiau kaltinamasis retai vartodavo alkoholį, o po aptariamo įvykio alkoholio visiškai nebevartoja. Kaltinamasis K. L. su ja (laiduotoja) elgiasi pagarbiai, mano, kad ji yra autoritetas savo sutuoktiniui. Jos pačios (laiduotojos) požiūris į neblaivius vairuotojus yra neigiamas. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad laiduotoja neteista, nebausta administracine tvarka (ankstesnės administracinės nuobaudos išnykusios), laiduotoją neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nėra (148–150 b. l.). Pasak pačios laiduotojos R. L., jos sveikatos būklė netrukdys jai būti sutuoktinio laiduotoja. Šios aplinkybės nesuteikia pagrindo teismui abejoti kaltinamojo sutuoktinės R. L. galimybe būti laiduotoja ir daryti teigiamą įtaką kaltinamajam K. L..

3.4. Kaltinamasis K. L. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio. Nusikalstama veika žala niekam nebuvo padaryta. Be to, kaltinamasis K. L. neteistas, baustas administracine tvarka (visas jam paskirta baudas sumokėjęs), jis yra senatvės pensininkas. Svarbu įvertinti kaltinamojo K. L. padarytos veikos pavojingumą – kaltinamasis padarė vieną tyčinį, nesunkų, baigtą nusikaltimą, kuriuo sukėlė pavojų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ar turtui, kaltinamajam nustatytas sunkus girtumas. Visos šios aplinkybės suteikia pagrindą manyti, kad kaltinamasis K. L. padarys tinkamas išvadas, ateityje elgsis atsakingai, laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nebedarys.

3.5. Atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, į prokuroro poziciją, o taip pat į laiduotojos turtinę padėtį (tiek laiduotoja, tiek kaltinamasis yra senatvės pensininkai, jų gaunamų pajamų pakanka pragyvenimui, bet perteklinių lėšų laiduotojos šeima neturi), teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju galima kaltinamąjį K. L. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, perduodant jį pagal laidavimą laiduotojos R. L. atsakomybei be užstato ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nutraukti (BK 40 straipsnio 1 dalis).

4.1. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaroma BK 281¹ straipsnyje numatyta nusikalstama veika, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti minėtą priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones – atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje įvykio aplinkybes, kaltininko kaltę, jo padarytus konkrečius KET pažeidimus.

4.2. Šiuo atveju kaltinamasis K. L. vairavo transporto priemonę būdamas neblaiviu, jam nustatytas sunkus girtumas. Kaltinamojo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų tiek eismo saugumui, tiek žmonių sveikatai, gyvybei ir turtui (būdamas neblaivus kaltinamasis K. L. automobiliu vežė keleivį). Kaltinamasis K. L. įstatymų reikalavimus pažeidžia nebe pirmą kartą – nuo 2022 m. liepos 21 d. jis 5 kartus pažeidė KET reikalavimus, už ką jam buvo paskirtos administracinės nuobaudos, visus šiuos pažeidimus jis padarė naudodamasis jam suteikta teise vairuoti transporto priemones. Ir nors visas administracines nuobaudas kaltinamasis K. L. yra įvykdęs (sumokėjęs jam paskirtas baudas), šios aplinkybės kaltinamąjį K. L. charakterizuoja kaip asmenį, galintį pažeisti teisės aktų reikalavimus vairuojant transporto priemones. Tačiau kaltinamasis K. L. anksčiau nebuvo teistas ar baustas už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviu, jam nebuvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Svarbu įvertinti kaltinamajam K. L. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes – kaltinamasis K. L. automobilį vairavo kaimo kelyje (didžiąja dalimi – žvyrkelyje), kuriame tokiu metu eismas nėra intensyvus, būdamas neblaivus kaltinamasis K. L. automobiliu nuvažiavo apie 7 kilometrus. Ne mažiau svarbu tai, kad kaltinamasis K. L. anksčiau vykdė individualią veiklą (dirbo pavežėju) ir šiuo metu dėl aptariamo įvykio jis nebegali tęsti šios savo veiklos. Byloje nėra kaltinamąjį K. L. neigiamai charakterizuojančių duomenų.

4.3. Atsižvelgdamas į pirmiau paminėtas aplinkybes, į prokuroro poziciją, teismas mano, kad nagrinėjamu atveju atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones, šios poveikio priemonės terminą nustatant švelnesnį už jos vidurkį, t. y. 1 metams 9 mėnesiams (numatytas terminas nuo 1 iki 5 metų).

4.4. 2023 m. liepos 24 d. nutarimu kaltinamajam K. L. buvo taikyta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas (109–111 b. l.), todėl aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo faktinio kaltinamojo teisės vairuoti transporto priemones suvaržymo momento, t. y. nuo 2023 m. liepos 24 d.

5.1. Atleidęs asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teismas gali spręsti klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat ir turto konfiskavimo, taikymo.

5.2. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kaltininko kraujyje buvo 1,51 ‰ ir daugiau alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-392-699/2017, Nr. 2K-79-511/2018 ir kt.).

5.3. Nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Nuteistam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-392-699/2017). Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-7-83/2010, Nr. 2K-7-130-699/2015, Nr. 2K-7-304-976/2016). Kita vertus, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-50-788/2018).

5.4. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo vairuota transporto priemonė neabejotinai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik pirmiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą, bet ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip minėtoje teisės normoje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Aptariamo įvykio metu vidutinė tokio paties automobilio kaina Lietuvoje buvo 1280 Eur (su PVM) (23 b. l.). Teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju rodytų, jog transporto priemonės konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė.

5.5. Įvykio metu kaltinamojo K. L. vairuota transporto priemonė yra bendra jungtinė kaltinamojo ir jo sutuoktinės nuosavybė (ji įgyta kaltinamajam ir jo sutuoktinei gyvenant santuokoje (22, 58 b. l.)), ši transporto priemonė registruota kaltinamojo sutuoktinės vardu. Teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamasis, tiek jo sutuoktinė prašė nekonfiskuoti transporto priemonės ir ją grąžinti.

5.6. Tačiau šioje vietoje teismas pažymi, kad nustačius, jog turtas yra konfiskuotino pobūdžio, pirmiausia turi būti įvertinta, ar šis turtas gali būti konfiskuotas BK 72 straipsnio 1–4 dalyse numatytais pagrindais ir tik nesant tokių pagrindų, gali būti svarstoma galimybė išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas).

5.7. Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, jog turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.92 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į vienodas sutuoktinių teises, susijusias su bendrąja jungtine nuosavybe, CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Taigi, esant nustatytam faktui, jog vienas iš sutuoktinių (bendraturčių) leido kitam asmeniui laikinai pasinaudoti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu (šiuo atveju transporto priemone), preziumuojama, kad jis veikia kito sutuoktinio (bendraturčio) sutikimu. Todėl nustačius, kad vieno sutuoktinio leidimu bendras turtas buvo panaudotas uždraustai veikai daryti, tokio turto bendraturtis (sutuoktinis) netampa „trečiuoju asmeniu“ BK 72 straipsnio 5 dalies prasme, o žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka, t. y. analogišku būdu, kai BK uždraustą veiką, naudodamas bendrosios jungtinės nuosavybės turtą, padaro vienas iš sutuoktinių (bendraturčių) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-237/2011, Nr. 2K-205-628/2018, Nr. 2K-168-511/2020, Nr. 2K-13-458/2021 ir kt.).

5.8. Spręsdamas transporto priemonės konfiskavimo klausimą teismas taip pat įvertina ir tai, jog transporto priemonės savininkė yra kaltinamojo sutuoktinė, todėl nekonfiskavus automobilio kaltinamasis K. L., po teismo procesinio sprendimo priėmimo, turėtų galimybę toliau netrukdomai naudotis minėtu automobiliu (taip pat, kaip buvo aptariamo įvykio metu), o tai sustiprina prevencinę automobilio konfiskavimo reikšmę. Šiuo konkrečiu atveju nekonfiskavus nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio, būtų pažeista asmeninių kaltinamojo ir jo sutuoktinės interesų bei valstybės intereso užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją pusiausvyra, būtų formuojamos asmens nebaudžiamumo nuotaikos, nepagarba baudžiamajam įstatymui.

5.9. Atsižvelgiant į pirmiau paminėtas aplinkybes, esant BK 72 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatytam pagrindui ir galimybei konfiskuoti automobilį (nes automobilis nėra paslėptas, sunaikintas ir pan.), o taip pat siekiant užtikrinti, kad kaltinamasis K. L. ateityje neturėtų galimybės nekliudomai naudotis minėtu automobiliu bei daryti juo naujus teisės pažeidimus, kaltinamajam taikoma BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas.

6.1. Kaltinamajam K. L. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (105–107, 109–111, 113–115 b. l.), kurios paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikinamos.

6.2.1. automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo užvedimo raktelis (saugomi automobilių saugojimo aikštelėje) (19 b. l.) ir registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomas byloje) perduodami konfiskavimą vykdančiai ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatui;

6.2.2. kaltinamajam K. L. išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomas byloje) perduodamas baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones, vykdančiai institucijai – VĮ „Regitra“.

6.3. Kaltinamasis K. L. laikinai sulaikytas nebuvo, taip pat byloje nėra civilinio ieškinio ir proceso išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 straipsniais teismas

nusprendžia:

K. L., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos R. L. atsakomybei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, paskirti K. L. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieniems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2023 m. liepos 24 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsniu, automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuoti.

K. L. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

- automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo užvedimo raktelį (saugomus automobilių saugojimo aikštelėje) ir registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomą byloje) perduoti konfiskavimą vykdančiai ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatui;

- K. L. išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomą byloje) perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, vykdančiai institucijai – VĮ „Regitra“.

Išaiškinti K. L., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje gali būti panaikintas ir gali būti sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai R. L., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.