Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.8.8; 2.6.8.10; 2.6.29.2; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.2.6.1; 3.2.6.5

2020 m. gruodžio 16 d.

dalyvaujant ieškovių V. S. ir V. S. individualios įmonės atstovui advokato padėjėjui P. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių V. S. ir V. S. individualios įmonės (toliau - V. S. IĮ) patikslintą ieškinį atsakovei Kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“ dėl kredito sutarties pripažinimo vartojimo sutartimi ir sąlygų pripažinimo nesąžiningomis vartojimo sąlygomis, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, notarė A. G., notaras G. B., institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Centrinis bankas „Lietuvos bankas“ (toliau – Lietuvos bankas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovės kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamos ieškovės V. S. individualios įmonės su atsakove Kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ 2017 m. gegužės 26 d. sudarytą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) pripažinti V. S. sudaryta būsto paskolos vartojimo sutartimi, sudaryta su atsakove; Sutarties specialiojoje dalyje nustatytas 2.17.1 ir 2.17.2 sąlygas ir jų pagrindu išduotą (duomenys neskelbtini) vekselį pripažinti nesąžiningomis sąlygomis ir negaliojančiomis ab initio, panaikinant notaro G. B. 2018 m. sausio 16 d. vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdyje ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimus palaikė, prašė juos tenkinti visiškai. Nurodė, kad į Kredito uniją „Mėmelio taupomoji kasa“ kreipėsi dėl nekilnojamojo turto įsigijimo, tačiau jos, kaip fizinio asmens, pajamos buvo nepakankamos, todėl Kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ pasiūlė imti paskolą kaip juridiniam asmeniui. Ieškovė gyveno įsigytame name (duomenys neskelbtini), kuriame yra jos deklaruota gyvenamoji vieta, veiklos nevykdė. Minėtą nekilnojamąjį turtą ieškovė 2018 metais nuomojo D. K., kuris planavo įsigyti šį būstą. Įsigijus minėtą nekilnojamąjį turtą, ieškovė planavo nuomoti patalpas, tačiau kaip fizinis asmuo. Manė kad vekselio davėja ieškovė yra kaip fizinis asmuo, bet ne juridinis. Bendravimas vyko su Kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ vadybininke L. K., kuri pildė visus reikalingus anketos (paraiškos) duomenis, siekiant gauti paskolą, ieškovė tik pasirašė, taip pat verslo planą ruošė ne ieškovė, o kredito unijos atstovas. Manė, kad ieškovė įsipareigoja 196000 Eur ir 5 procentų metinėms palūkanoms, tačiau ne dvigubai sumai.

Teismo posėdyje ieškovių atstovas advokato padėjėjas P. M. patikslinto ieškinio reikalavimus palaikė, prašė juos tenkinti. Nurodė, kad ieškovė, imdama paskolą, buvo įkalbėta Kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ imti paskolą kaip juridinis asmuo, nors tikrasis ieškovės ketinimas buvo įsigyti būstą asmeniniams poreikiams, dalį patalpų nuomoti kaip fizinis asmuo, taigi, šiuo atveju akivaizdžiai su fiziniu asmeniu buvo sudaryta vartojimo sutartis. Dokumentai, reikalingi paskolai gauti, verslo planas, buvo ruošiami Kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ darbuotojų, kurie net neturi teisės ruošti verslo planus, ar juo labiau jį koreguoti. Įmonės dokumentai buvo pildomi Kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ atstovės L. K. kabinete, kuri ir pasiūlė paskolą imti juridinio asmens vardu, perregistruoti įmonę Klaipėdos mieste, nors buvo registruota Kelmėje, ji taip pat aktyviai dalyvavo dokumentų rengimo ir kredito sutarties pasirašymo procese. Ieškovė įsigytame name gyveno, nors turtas formaliai egzistavo kaip juridinio asmens nuosavybė. Vekselį užpildė notarė, pagal Kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ darbuotojos L. K. paruoštą informaciją, tačiau ne pati ieškovė. Šiuo atveju, atsakovė nepagrįstai siekia praturtėti, išieškant ne tik paskolos sumą, kuri be kita ko, jau yra išieškota, bet papildomą sumą pagal vekselį. Kredito sutartį ir paraišką užpildė Kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ atstovai, pasirašant kredito sutartį ieškovei nebuvo konkrečiai išaiškintos jos sąlygos ir pasekmės, akivaizdu, kad ieškovė nesuprato pasekmių, juo labiau pasekmių, susijusių su prievole išrašyti vekselį. V. S. IĮ nevykdė verslo plane numatytų veiklų, neturėjo tam būtinų leidimų, todėl akivaizdžiai buvo sudarytas apsimestinis sandoris, kuriuo buvo siekiama pridengti vartojimo paskolos sutartį. Dėl to paskolos sutartis turi būti pripažinta vartojimo sutartimi sudaryta su fiziniu asmeniu bei taikyta ieškovei vartotojo interesų apsauga.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė A. G., atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų bylą nagrinėti jai nedalyvaujant negauta, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notaras G. B. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų bylą nagrinėti jai nedalyvaujant negauta, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau - Tarnyba) byloje pateikė nuomonę, kurioje nurodė, kad Tarnyba teisės aktų yra įgaliota vertinti bei pasisakyti dėl asmenų bei finansų rinkos dalyvių ikisutartinių santykių, apsimestinių sandorių bei tokių sandorių kvalifikavimo, kaip kylančių iš vartojimo sutartinių santykių. Pažymėjo, jog iš esmės ginčas yra kilęs dėl ikisutartinių ieškovių ir atsakovės santykių sudarant Sutartį, t. y. galimai kredito unijos pateiktos klaidingos informacijos, sudaryto apsimestinio sandorio ir tuo pagrindu, ieškovių reiškiamo reikalavimo pripažinti Sutartį vartojimo sutartimi pagrįstumo. Siūlė į bylos nagrinėjimą įtraukti Lietuvos banką, kaip instituciją, įgaliotą ne teismo tvarka nagrinėti vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčus dėl finansinių paslaugų ir atlikti finansų rinkos dalyvių (viena kurių – kredito unijos) priežiūrą (Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 47 straipsnis, Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Institucijos, teikiančios išvadą, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką informuota tinkamai, pateikė prašymą bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujat.

Institucija, teikianti išvadą byloje, Lietuvos bankas pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovės nėra kreipusios į Lietuvos banką dėl ginčo su atsakove nagrinėjimo, taip pat Lietuvos bankas nėra nagrinėjęs ieškovių skundo. Lietuvos banko vertinimu, byloje nagrinėjami individualūs sutartiniai santykiai dėl būsto kredito sutarties pripažinimo vartojimo sutartimi yra reikšmingi tik bylos kontekste ir nėra susiję su Lietuvos banko atliekama finansų rinkos priežiūra. Iš kredito sutarčių, kai įsipareigojimų įvykdymas užtikrinamas nekilnojamojo turto hipoteka, kylančiais santykiais susijusią priežiūrą Lietuvos bankas atlieka tik nuo 2017 m. liepos 1 d., kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatos, įgyvendinančios 2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/17/ES dėl vartojimo kredito sutarčių dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2008/48/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010. Pažymi, kad iki Įstatymo įsigaliojimo (2017 m. liepos 1 d.) su nekilnojamojo turto įkeitimu susiję kreditavimo santykiai iš esmės buvo reguliuojami tik bendrosiomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) nuostatomis. Lietuvos bankas nevykdo vadovaujantis CK nuostatomis sudarytų paskolos sutarčių priežiūros ir nėra teisės aktų įgaliotas aiškinti CK nuostatas. Be to, Įstatymas nereguliuoja vekselių išdavimo klausimo. Papildomai nurodė, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad įstatymas netaikomas kredito sutartims, kurių įvykdymas užtikrinamas nekilnojamojo turto hipoteka arba su nekilnojamuoju turtu susijusia teise.

Institucijos, teikiančios išvadą, Lietuvos banko atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką informuota tinkamai, pateikė prašymą bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujat.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad tarp šalių 2017 m. gegužės 26 d. buvo sudaryta Kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovė Kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ suteikė ieškovėms – Individualiai įmonei V. S. IĮ , įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atstovaujamai pagal 2017 m. balandžio 20 d. akcininkų sprendimą V. S., 192 000 Eur dydžio kreditą verslui, žemės sklypo su gyvenamuoju namu ir aikštele, esančių (duomenys neskelbtini), įsigijimui, galutinis kredito grąžinimo terminas – 2027 m. gegužės 25 d. (Kredito sutarties Specialiosios dalies 2.1, 2.2, 2.4, 2.6 punktai). Kredito sutarties įvykdymui užtikrinti ieškovės įkeitė bankui nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą, turto savininkas individuali įmonė V. S. IĮ, 288,43000 kv. m. ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), užtikrinimo priemonės vertė 257 200 Eur; žemės sklypą, turto savininkas individuali įmonė V. S. IĮ, 0,04290 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), užtikrinimo priemonės vertė 52 000 Eur; bei iki 2017 m. birželio 1 d. įsipareigojo įkeisti kiemo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) (Kreditavimo sutarties Specialiosios dalies 2.16 punktas). 2017 m. gegužės 29 d. Sutartinė hipoteka 2017 m. gegužės 30 d. įregistruota Hipotekos registre, įkaito davėjas nurodytas V. S. IĮ, bendra hipotekos objektų vertė – 310 000 Eur. Siekiant užtikrinti savalaikį įsipareigojimų pagal Kredito sutartį įvykdymą ir supaprastinti kredito išieškojimo procesą, kredito gavėja (ieškovė) V. S. IĮ, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), savo laisva valia, niekieno neverčiama sutiko išduoti atsakovei paprastąjį neprotestuotiną vekselį 192 000 Eur sumai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) nuostatomis, ieškovė V. S. IĮ vekselį pasirašys notaro akivaizdoje. Notaro patvirtintą neprotestuotiną vekselį 192 000 Eur sumai atsakovė grąžins ieškovei (kredito gavėjui) po to, kai bus visiškai įvykdyti jo įsipareigojimai pagal Kredito sutartį (Kredito sutarties Specialiosios dalies 2.17.1 punktas). Kredito sutartyje ir/ar akcesorinėse prievolėse (hipotekos/įkeitimo sandoriuose, laidavimo sutartyse ir kt.) numatytais atvejais ir/ar įstatymo pagrindu atsakovei įgijus teisę reikalauti ieškovei (kredito gavėjo) prieš terminą grąžinti kreditą, sumokėti palūkanas, delspinigius ir kitas mokėti priklausančias sumas, atsakovė turi teisę šį savo reikalavimą patenkinti iš įkeisto turto ir/arba paprastojo neprotestuotino vekselio ir kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo, nepaisant to, ar yra suėjęs Kreditavimo sutarties 2.6 punkte „Galutinis grąžinimo terminas“ nurodytas terminas ir neatsižvelgiant į tai, ar Kredito sutartis yra/nėra nutraukta (Kredito sutarties Specialiosios dalies 2.17.2 punktas). Susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) šalys susitarė dėl paskolos sutarties 2.13 punkto „Mokestis už prieš terminą grąžintą kreditą (procentais)“ pakeitimo, kuriuo numatė 3 procentų mokestį vietoje buvusių 0 procentų.

Paprastasis neprotestuotinas vekselis 192 000 Eur sumai išduotas (duomenys neskelbtini), pasirašytas V. S. IĮ savininkės ir vadovės V. S., patvirtintas Klaipėdos miesto (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės A. G., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl 2017 m. gegužės 26 d. kredito sutarties kvalifikavimo

Ieškovės nurodė, kad 2017 m. gegužės 26 d. kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) turi būti pripažinta vartojimo sutartimi, o šios sutarties specialiojoje dalyje 2.17.1 ir 2.17.2 punktuose nustatytos sąlygos ir jų pagrindu išduotas (duomenys neskelbtini) vekselis pripažintos nesąžiningomis sąlygomis ir negaliojančiomis ab initio, panaikinant notaro G. B. 2018 m. sausio 16 d. vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovės tvirtina, kad ginčo Sutartį individualios įmonės vardu pasirašė ir vekselį išdavė suklaidinta atsakovės, nors atsakovė žinojo, kad įkeičiamas būstas yra ieškovės nuolatinė gyvenamoji vieta, kredito sutartis yra sudaroma ieškovių asmeniniams poreikiams patenkinti, ieškovės buvo įtikintos, kad sutartį geriau apsimestinai pasirašyti individualios įmonės vardu, nors dėl šios aplinkybės ieškovės prarado savo kaip vartotojos teises, kurias gina valstybė pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnį.

Vartojimo sutartys yra sutarčių grupė (CK 6.160 straipsnio 1 dalis), apimanti atskiras sutarčių rūšis, kurios dėl savo prigimties gali būti vartojimo sutartimis bei kurios turi požymių, būtinų kvalifikuojant konkrečią sutartį kaip vartojimo sutartį. CK 6.228¹ straipsnio 1 dalis numato, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Pagal CK 6.228¹ straipsnio 4 dalį šio kodekso 6.228¹ straipsnio tikslais preke laikomas ir nekilnojamasis daiktas. Iš šių nuostatų seka, jog vartojimo sutartimi yra laikoma sutartis dėl prekių ar paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti. Taigi, vadovaujantis minėta įstatymine nuostata, sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, jei ji atitinka šiuos esminius požymius: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės - komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniu, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, kuris veikia savo verslo (plačiąja prasme) tikslais). Toks teisinis reguliavimas suponuoja bylą nagrinėjančio teismo pareigą teisiškai kvalifikuojant sutartį nustatyti, koks asmuo, t. y. fizinis ar juridinis asmuo, yra prekių ar paslaugų vartotojas, taip pat prekių ir paslaugų įsigijimo tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008; 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012). Fizinio asmens, kaip vartotojo, teisės ginamos tada, kai jis prekes ar paslaugas vartoja asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011).

Ieškovės pateikė pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą, kurioje nurodyta, kad nuo 2017 m. lapkričio 15 d. ieškovė V. S. deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), taip pat 2018 m. kovo 16 d. Paslaugų teikimo sutartį su AB Lietuvos radijo ir televizijos centru, dėl ryšio paslaugų ir įrangos nuomos, paslaugų gavėja nurodyta V. S., gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), AB „Lietuvos paštas“ apmokėjimo kvitus, sąskaitas AB „Energijos skirstymo operatorius“, kaip klientė sąskaitose nurodyta – V. S. IĮ, galimai įrodančius, kad įkeistas būstas yra ieškovės gyvenamoji vieta, kuriai įsigyti paimtas ginčo kreditas yra vartojimo kreditas ieškovių asmeniniams poreikiams patenkinti. Kita vertus, bylos duomenimis nustatyta, kad tarp šalių 2017 m. gegužės 26 d. buvo sudaryta Kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovė Kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ suteikė ieškovei – V. S. IĮ, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atstovaujamai pagal 2017 m. balandžio 20 d. akcininkų sprendimą V. S., 192 000 Eur dydžio kreditą verslui, žemės sklypo su gyvenamuoju namu ir aikštele, esančių (duomenys neskelbtini), įsigijimui, galutinis kredito grąžinimo terminas – (duomenys neskelbtini). (Kredito sutarties Specialiosios dalies 2.1, 2.2, 2.4, 2.6 punktai). Atsakovės pateiktoje 2017 m. kovo 17 d. preliminarioje namo su žemės sklypu pirkimo-pardavimo sutartyje, juridinio asmens prašyme paskolai, 2017 m. balandžio 20 d. savininko sprendime, kuriame ieškovė V. S. įgaliota atstovauti V. S. IĮ Kredito unijoje „Mėmelio taupomoji kasa“ dėl dokumentų pateikimo ir jų pasirašymo, bei kituose dokumentuose nurodyta ir dokumentai pasirašyti V. S. IĮ, atstovaujamos savininkės V. S.. Turto vertės nustatymo 2017 m. balandžio 4 d. pažymoje turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertinimo užsakovė nurodyta V. S. IĮ, 2017 m. kovo 26 d. techninėje užduotyje ir apžiūros akte užsakovė bei apžiūroje dalyvavęs asmuo nurodyta taip pat V. S. IĮ. Iš pateiktų V. S. IĮ nuostatų matyti, kad individuali įmonė juridinių asmenų registre įregistruota (duomenys neskelbtini), įmonės savininkė kartu yra vienasmenis valdymo organas, įmonė vykdo maisto bei gėrimų teikimo veiklą. VĮ Registrų centro duomenimis žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. S. IĮ. Juridinių asmenų registro duomenimis adresu (duomenys neskelbtini), registruota MB „(duomenys neskelbtini)“, kurios steigėja, vienintelė narė, vienasmenė vadovė nurodyta ieškovė V. S.. MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos tikslas – nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma, eksploatavimas, nekilnojamojo turto operacijos už atlygį. Iš pateiktos sutarties, sudarytos tarp V. S. IĮ ir Booking.com B.V. matyti, kad ieškovė V. S. IĮ nurodyta kaip apgyvendinimo įstaiga, adresu (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė V. S. IĮ įsipareigoja teikti apgyvendinimo paslaugas Booking.com B.V. siųstiems klientams, už tai gauti komisinius ir atlygį.

Dėl sutarties sąlygos, nustatančios vekselio išdavimą, vertinimo sąžiningumo aspektu

Ieškovės nurodo, kad šiuo metu atsakovė yra pradėjusi 192 000 Eur skolos išieškojimo procesą iš įkeisto hipoteka turto, taip pat yra pradėjusi dar vienos 192 000 Eur skolos išieškojimo procesą pagal ieškovo išduotą vekselį kitoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nes minėtos sutarties sąlygos leidžia atsakovui savo reikalavimą patenkinti iš įkeisto turto ir/arba paprastojo neprotestuotino vekselio, nors ieškovė iš viso yra gavusi tik vieną 192 000 Eur paskolą, o atsakovė siekia nepagrįstai praturtėti, išieškodama iš ieškovių 384 000 Eur skolą. Iš byloje šalių pateiktų vykdomųjų dokumentų, matyti, kad antstolės L. P. žinioje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), užvesta pagal vykdomąjį rašą pagal užprotestuotus ar neprotestuotinus vekselius ir čekius, taip pat vykdomas skolos išieškojimo iš V. S. IĮ procesas iš įkeisto hipoteka turto, išieškojimo veiksmai pagal vekselio pagrindu išduoto notaro vykdomojo įrašą minėtoje vykdomojoje byloje sustabdyti atsakovės pateiktu 2020 m. sausio 29 d. prašymu. Iš atsakovės pateiktos Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gegužės 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria netenkintas V. S. IĮ skundas dėl antstolio veiksmų, dėl 2020 m. kovo 10 d. antstolės priimto patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išieškotų lėšų paskirstymo, panaikinimo, 2020 m. kovo 6 d. turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad nekilnojamasis turtas - žemės sklypas, 4.29 a. (0.0429 ha), gyvenamasis namas 288,43 kv. m., kiemo aikštelės, esantys (duomenys neskelbtini), parduoti iš varžytynių už 201 000 Eur kainą, taip pat 2020 m. kovo 12 d. pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) apie turto pardavimą ir gautų lėšų paskirstymą, matyti, kad pagal ginčo sutartį suteikto kredito išieškojimui buvo parduotas V. S. IĮ turtas, gautos lėšos paskirstytos kreditui padengti bei antstolio išlaidoms apmokėti. Iš 2020 m. sausio 31 d. antstolės L. P. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad išieškojimas pagal (duomenys neskelbtini) vekselį bei vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) yra sustabdyta. Klaipėdos miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaras G. B. 2020 m. liepos 7 d. atsisakė tenkinti V. S. IĮ 2020 m. birželio 19 d. prašymą bei atlikti notarinį veiksmą - naikinti vykdomąjį įrašą, išduotą 2018 m. sausio 16 d., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieš atlikdamas bet kokį teisinį veiksmą, tarp jų – ir išrašydamas vekselį, turėtų apsvarstyti ir įvertinti galimus tokio teisinio veiksmo padarinius. Abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sąžiningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007).

Teismas taip pat pažymi, kad ieškovių nurodytos aplinkybės, jog ieškovės, pasirašydamos tiek 2017 m. gegužės 26 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) neprotestuotiną vekselį įmonės vardu, suklydo, vertinti kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti. Akivaizdu, kad ieškovė V. S. yra ne vienerių metų verslo patirtį turinti verslininkė. Ieškovė V. S. nuo (duomenys neskelbtini) yra V. S. IĮ, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, steigėja, vienasmenė vadovė, nuo (duomenys neskelbtini) MB „(duomenys neskelbtini)“ steigėja, vienasmenė narė, vienasmenė vadovė, siekianti uždirbti pajamas ir gauti pelną (2017 m. gruodžio 31 d. V. S. pelno-nuostolių ataskaita), turi sandorių sudarymo, tarp jų ir nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, apgyvendinimo, nuomos, patirties. Šiuo atveju, teismas atsižvelgia į liudytojos L. K. paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu, jog kredito sutarties sąlygos, visi netikslumai buvo individualiai aptarti su ieškove tiek telefonu, tiek susitikimų metu, visos paskolos suteikimo sąlygos, kredito sutarties paskirtis bei jos pasirašymo sąlygos su ieškove buvo aptartos, į visus klausimus buvo atsakyta. Liudytoja pažymėjo, kad kokiam tikslui buvo imamas kreditas tiek ji pati, tiek ieškovė suprato. Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, kad ieškovių asmeninės savybės sandorių sudarymo metu buvo pakankamos suprasti, kad kredito sutarties ir vekselio pasirašymas yra susiję su tam tikra rizika, bei būdamos apdairios ir atidžios turėjo tinkamai susipažinti su dokumentais, išsiaiškinti jų paskirtį. Pažymėtina, kad ieškovės dėl nesąžiningų kredito sutarties sąlygų pripažinimo į teismą kreipėsi tik 2020 metais, t. y. praėjus beveik trejiems metams, nors iki kreipimosi į teismą ieškovės dėl galimai netinkamo atsakovės elgesio teikiant informaciją dėl sandorių sudarymo ar, nevisapusiško rizikų atskleidimo vekselio pasirašymo metu, ieškovės prieštaravimų nereiškė, jo neginčijo. Būtina įvertinti ir tai, kad ieškovės negalėjo būti suklaidintos tiek, kad, jei ne šis suklaidinimas, sandorio jos nebūtų sudariusios.

Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau ir ĮPVĮ) 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselis yra vertybinis popierius, kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba įsako tai padaryti kitam. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad dėl vekselio, kaip abstraktaus vienašalio sandorio, sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta. Skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Vekselio abstraktumas pasireiškia vekselio gavėjui pareiškus reikalavimą jį apmokėti – šis reikalavimas vykdomas neįrodinėjant ir nevertinant vekseliu įtvirtintos prievolės pagrįstumo. Tačiau kartu kasacinio teismo pažymima, kad vekselio abstraktumas nėra absoliutus. Vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad jis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą, arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių (pavyzdžiui, pagal vekselio davėjo ir pirmojo vekselio įgijėjo, t. y. tiesioginių santykių, iš kurių kilusiu pagrindu vekselis buvo išrašytas, dalyvių susitarimą dėl pagrindinės prievolės pasibaigimo). Skolininkas pagal vekselį, ginčydamas kreditoriaus reikalavimo teisę, gali reikšti prieštaravimus, kurie susiję su formaliais vekselio, kaip vertybinio popieriaus, trūkumais (jo rekvizitais), arba su tiesioginiais (asmeniniais) skolininko pagal vekselį ir pirmojo vekselio turėtojo santykiais, taip pat dėl vekselio turėtojo nesąžiningumo, įgyjant vekselį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007; teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. S. v. AB Ūkio bankas, bylos Nr. 3K-3-311/2008, kt.).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje: jis gali būti išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti); taip pat gali atlikti tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją, suteikdamas kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta. Vekselis, išduotas kaip prievolės užtikrinimo priemonė, netampa garantija ar laidavimu, jam netaikytinos CK šeštosios knygos penktojo skyriaus normos, tiek jo išdavimą, tiek jame nurodytos pinigų sumos išieškojimą reglamentuoja Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas. Kai prievolė užtikrinama vekseliu, jo ryšys su pradine prievole pasireiškia tuo, kad sandorio, kurio pagrindu išduotas vekselis, teisinė padėtis (teisėtumas, vykdymo eiga, prisiimtų prievolių pasibaigimas) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai. Aplinkybė, kad kreditorius, gindamas dėl sandorio netinkamo vykdymo pažeistas teises, pareiškia reikalavimus skolininkui ir vekselių davėjams, kurie užtikrino skolininko prievolės tinkamą įvykdymą, per se nesudaro teisinio pagrindo vekselius pripažinti negaliojančiais, nes kreditorius, esant pažeistai teisei, turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų skolininkas ir (ar) jo prievolės įvykdymą užtikrinę kiti asmenys. Vis dėlto kreditoriaus reikalavimo teisė apribota, ir iš už prievolės įvykdymą atsakingų asmenų (vieno ar visų) jis gali reikalauti tik tiek, kiek jo iš sandorio kilusi teisė pažeista ir kiek nustato įstatymas. Kreditorius neturi teisės išsiieškoti tos pačios pinigų sumos dvigubai, t. y. ir pagal pirminį sandorį, ir pagal vekselį, atlikusį to sandorio užtikrinimo funkciją. Pažymėtina, kad įstatyme yra įtvirtintas privalomų vekselio rekvizitų sąrašas, tačiau nėra draudimo į vekselį įrašyti papildomus duomenis, todėl siekdamas apsaugoti savo teisėtus interesus vekselio davėjas gali jame nurodyti, kad vekselis skirtas kitai prievolei užtikrinti. Jeigu vekselio turėtojas piktnaudžiauja vekselio teisiniais ypatumais (prievolės abstraktumu) ir taip pažeidžia vekselio davėjo teises, šis turi teisę pažeistas teises ginti įstatymo nustatyta tvarka (ginčyti kreditoriaus reikalavimą teisme, reikšti ieškinį dėl kreditoriaus nepagrįsto parturtėjimo, kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. S. v. AB Ūkio bankas, bylos Nr. 3K-3-311/2008; 2013 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Ž. ir kt. v. AS „Parex banka“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-343/2013, 2014 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje RUAB „Andova“ v. BAB bankas SNORAS, bylos Nr. 3K-3-14/2014; kt.). Vekselis, kaip prievolės užtikrinimo priemonė, yra pripažįstamas tiek civilinėje apyvartoje, tiek teismų praktikoje; vekselio naudojimas prievolėms užtikrinti neprieštarauja įstatymui, todėl iš vekselio santykių kilusios sąžiningų asmenų, ir kreditoriaus, ir skolininko, teisės turi būti ginamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje RUAB „Andova“ v. BAB bankas SNORAS, bylos Nr. 3K-3-14/2014).

Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad vekselio išdavimas prievolei užtikrinti savaime nereiškia, jog įvyksta novacija, t. y. pradinė prievolė pasibaigia ir pakeičiama vekseliu. Teismų praktikoje suformuluoti teiginiai, kad skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį, reiškia, kad kreditoriaus pasirinkimu jo reikalavimas gali būti patenkinamas ne pradinės prievolės, o vekselio pagrindu; nurodyti teismų praktikos teiginiai negali būti traktuojami kaip išaiškinimas, kad, išdavus vekselį, visais atvejais pasibaigia ir pakeičiama vekseliu juo užtikrinama prievolė. Ar išdavus vekselį įvyko novacija, spręstina pagal bendrąsias novacijos nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje RUAB „Andova“ v. BAB bankas SNORAS, bylos Nr. 3K-3-14/2014).

Šiuo atveju bylos šalių kredito sutarties sąlyga dėl vekselio, užtikrinančio įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymą ir supaprastinančio paskolos išieškojimo procesą, išrašymo nėra tiesiogiai draudžiama teisės normų, nepažeidžia bendrųjų teisės principų ir kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų, atitinka sutartyje abiejų šalių išreikštą valią.

Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymima, kad teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). Kasacinio teismo praktikoje yra išskiriami du nesąžiningų sutarčių sąlygų arba sąžiningumo kontrolės aspektai: procedūrinis, t. y. sąlygų įtraukimo į sutartį kontrolė, ir materialinis, t. y. sutarties turinio kontrolė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018).

Materialinis sutarties sąlygų sąžiningumo kontrolės aspektas reiškia sutarties sąlygų vertinimą pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje nustatytą preziumuojamų nesąžiningų sąlygų sąrašą. CK 6.2284 straipsnio 2 dalis nustato, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąrašas kriterijų, kuriems esant preziumuojama, kad sutarties sąlygos yra nesąžiningos.

Apibendrinant išdėstytas aplinkybes bei įvertinus pateiktus įrodymus, teismas neturi pagrindo šalių sudarytą 2017 m. gegužės 26 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kvalifikuoti bei pripažinti vartojimo sutartimi, kadangi ieškovių teisinis statusas neatitinka vartotojo teisinio statuso, bei sąžiningumo aspektu vertinti šalių sudarytos sutarties jo Sutarties specialiojoje dalyje nustatytas 2.17.1 ir 2.17.2 sąlygas ir jų pagrindu išduotą (duomenys neskelbtini) vekselį pripažinti nesąžiningomis sąlygomis ir negaliojančiomis ab initio. Esant išdėstytoms aplinkybėms taip pat netenkintinas ieškovių išvestinis reikalavimas panaikinti notaro G. B. 2018 m. sausio 16 d. vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl apsimestinio sandorio

Sandoriais siekiama tam tikro teisinio rezultato: sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia sutarties šalims teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Šalių teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi joms įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis). Tačiau, šalių teisė nustatyti sutarties turinį nėra absoliuti, ją šalys turi įgyvendinti, nepažeisdamos imperatyviųjų teisės normų (CK 6.157 straipsnio 1 dalis), viešosios tvarkos ir geros moralės reikalavimų. Be to, įstatymas įpareigoja kiekvieną sutartinių santykių turinčią šalį elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnis). Apsimestiniu laikomas sandoris, sudarytas kitam sandoriui pridengti. Tokiu atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas. Įstatymo nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, tai taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (CK 1.87 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė sandorio šalys.

Analizuojant ieškovių atliktus teisinius veiksmus (kredito sutarties, paprastojo neprotestuotino vekselio pasirašymas, prašymų pateikimas tapti kredito unijos nariu, verslo plano pateikimas ir kt.), teismo nuomone, ir kaip jau buvo minėta anksčiau, ieškovių asmeninės savybės ir verslo patirtis sudarė galimybę suvokti sutarčių esmę, o esant neaiškumams, kreiptis teisinės pagalbos. Tiek ieškovės, tiek liudytoja L. K. patvirtino faktą, kad jos bendravo tik kredito suteikimo klausimais. Liudytojos L. K. teigimu, ji kaip Kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ atstovė su ieškove sudarė kredito sutartį, kredito sutarties sąlygas, netikslumus individualiai su ieškove aptarė, pažymėjo, kad kredito ieškovė prašė kaip juridinis asmuo, kadangi reikėjo patalpų nuomai, buvo kalbama apie kirpyklų veiklą, tačiau ne apie jos gyvenimą būste. Iš ieškovių pateikto 2017 m. gegužės 18 d. Kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ sutikimo matyti, kad kredito unija sutiko suteikti V. S. IĮ, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 192 000 Eur dydžio paskolą, žemės sklypo su gyvenamuoju namu ir kiemo aikštele, esančių (duomenys neskelbtini), įsigijimui, kurių kaina ne mažiau nei 245 000 Eur su sąlyga, kad V. S. IĮ, paskolos sutarties, sudarytos su kredito unija ,,Mėmelio taupomoji kasa, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įsipareigojimų užtikrinimui įkeis V. S. IĮ nuosavybes teise priklausanti turtą, žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,0429 ha su gyvenamuoju ramu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 288,43 kv. m. ir kiemo aikštele, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu, (duomenys neskelbtini), bei paskolos gavėjas atitiks visus kredito unijos keliamus reikalavimus. Liudytoja L. K. taip pat paaiškino, kad kredito gavėjas privalo įstoti į unijos narius, jei kreditą ima juridinis asmuo, jo savininkas turi būti kredito unijos nariu. Liudytojos nurodytas aplinkybes patvirtina ieškovių pateiktas 2017 m. balandžio 5 d. V. S. prašymas priimti nariu į Kredito uniją „Mėmelio taupomoji kasa“ pasirašytas V. S. IĮ savininkės V. S.. Kredito unijos ,,Mėmelio taupomoji kasa" valdybos posėdžio 2017 m. balandžio 5 d. protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta priimti į Kredito uniją ,,Mėmelio taupomoji kasa“ V. S. tikrąja nare pagal galiojančių Kredito unijos ,,Mėmelio taupomoji kasa" įstatų (įregistruota Juridinių asmenų registre 2015 m. balandžio 20 d.) 4.1 punktą, kadangi ji dirba V. S. IĮ, kuri registruota Klaipėdos miesto savivaldybėje, kurioje įregistruota Kredito unijos ,,Mėmelio taupomoji kasa" buveinės registracijos vieta - Klaipėdos miesto savivaldybė. Ieškovių pateiktas 2017 m. balandžio 11 d. prašymas V. S. IĮ sprendimu priimti nariu/asocijuotu nariu į Kredito uniją „Mėmelio taupomoji kasa“ pasirašytas V. S. IĮ savininkės V. S.. Kredito unijos ,,Mėmelio taupomoji kasa" valdybos posėdžio 2017 m. balandžio 11 d. protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta priimti į Kredito uniją ,,Mėmelio taupomoji kasa“ IĮ ,,V. S. IĮ“ asocijuota nare, pagal galiojančių Kredito unijos ,,Mėmelio taupomoji kasa“ įstatų (įregistruota Juridinių asmenų registre 2015 m. balandžio 20 d.) bei Lietuvos Respublikos Kredito unijų įstatymo 10 straipsnio 4 dalį. Ieškovių pateikti įmokų 2017 m. balandžio 11 d., 2017 m. gegužės 30 d. kvitai į „Tvarus papildomas pajus“ sąskaitą 9630 Eur sumai, pasirašyti V. S. IĮ savininkės V. S., patvirtintas V. S. IĮ antspaudu (Lietuvos Respublikos Kelmės rajonas), kasininkė nurodyta – L. K., 2017 m. balandžio 5 d. įmokos kvitas į „Privalomas pajus“ sąskaitą 30 Eur sumai, pasirašytas asmens/j. a. V. S., kasininkė nurodyta – R. Ž..

Kaip jau minėta byloje, pagal CK 1.97 straipsnio 1 dalies, 1.101 straipsnio, 1.105 straipsnio 1 dalies bei ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalies nuostatas vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas vekselius reglamentuojančias teisės normas, yra nurodęs, jog vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje. Teisinė vekselio prigimtis lemia tai, kad vekselis gali atlikti ir tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją: vekselyje įtvirtintos prievolės specifika, t. y. jos abstraktumas ir besąlygiškumas, suteikia kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta. Taigi, plačiąja prasme vekselis atlieka prievolės pagal sandorį, iš kurio kilusių santykių pagrindu buvo išduotas vekselis, užtikrinimo funkciją dėl to, kad viena prievolė pakeičiama kita, daugiau formalia, be to, kuri vykdoma pagal vekselių teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3432013). Taigi, priešingai nei teigia ieškovės, vekselis gali būti išduodamas prievolės įvykdymo užtikrinimui ir būtent tokios praktikos aiškindamas vekselius reglamentuojančias teisės normas nuosekliai laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Išduodant vekselį yra sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kurio išdavimą ir jame nurodytos pinigų sumos išieškojimą reglamentuoja atskiras Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas. Įvertinus vekselius bei prievolių įvykdymo užtikrinimą reglamentuojančias teisės normas bei nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, nėra pagrindo kvalifikuoti vekselį kaip apsimestinį sandorį (CK 1.87 straipsnis), t. y. sudarytą kitam sandoriui pridengti, nes nustatyta, kad vekselis, nors ir būdamas savarankiškas civilinių teisių objektas, gali būti naudojamas ne tik vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti), bet ir kaip priemonė prievolės pagal sandorį, iš kurio kilusių santykių pagrindu buvo išduotas vekselis, užtikrinimui, o vekselio išdavimu ir vykdymu siekiami padariniai atitiko tikrąją šalių valią, t. y. užtikrinti prievolių pagal Kredito sutartį įvykdymą.

Dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo

Ieškovės prašo atleisti nuo žyminio mokesčio CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nors yra sumokėję 75 Eur žyminį mokestį, kurį prašo grąžinti, jei būtų atleistos nuo žyminio mokesčio.

Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, ir CPK 5 straipsnis, garantuojantis kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Teisminės gynybos prieinamumas siejamas su galimybe kreiptis į teismą įstatymo nustatyta tvarka. Žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. Žyminio mokesčio paskirtis – padengti teismo atliekamų veiksmų ar išduodamų procesinių dokumentų išlaidas, tokiu būdu perkelti dalį valstybės vykdomo teisingumo išlaidų byloje dalyvaujantiems asmenims. Įstatymas gina abi proceso šalis, todėl žyminis mokestis, be kitų funkcijų, atlieka ir prevencinę funkciją – saugo asmenis nuo nepagrįstų reikalavimų pareiškimo teisme ar bylinėjimosi vilkinimo.

Pažymėtina, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar jį atidėti. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą (CPK 83 straipsnio 3 dalis, 84 straipsnio 1 dalis). Turtinę asmens padėtį atskleidžia nekilnojamojo turto ir registruojamo kilnojamojo turto registrų, bankų ir kitų kredito įstaigų, valstybinio socialinio draudimo įstaigų pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai; asmens turtinė padėtis turi būti vertinama analizuojant pateiktų įrodymų visumą bei bylos aplinkybes, atspindinčias pareiškėjo materialinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-232/2010). Ieškovės ieškinyje nenurodė aplinkybių bei nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovių sunkią turtinę padėtį.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog bendroji taisyklė, įtvirtinta CPK 80 straipsnio 1 dalyje, yra ta, kad kiekvienas ieškinys, apeliacinis ar kasacinis skundas apmokestinamas žyminiu mokesčiu. Atleidimas nuo žyminio mokesčio yra šios taisyklės išimtis, todėl, CPK 83 straipsnio nuostatos negali būti aiškinamos plečiamai. Asmuo, manantis, kad yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius atitinkamą atleidimo pagrindą. Jei tokie įrodymai teismui nepakankami, žyminis mokestis turi būti mokamas, tačiau vėliau bylos nagrinėjimo metu arba išnagrinėjus bylą iš esmės nustačius kitokias aplinkybes, sudarančias atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrindą, gali būti grąžinamas CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2014).

CPK 83 straipsnyje aiškiai nustatyta, kada suinteresuoti asmenys, atsižvelgiant į civilinėje byloje vykstančio materialinio ginčo pobūdį, byloje dalyvaujančio asmens teisinį statusą ar materialinę padėtį, yra atleidžiami ar iš dalies atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo civilinėse bylose. Vienas iš tokių atvejų numatytas CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkte, pagal kurį nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami vartotojai – bylose dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo. Taigi nuo žyminio mokesčio mokėjimo asmenys, atitinkantys vartotojo statusą, atleidžiami tuo atveju, jeigu ieškiniu ginčija jiems taikomas nesąžiningas sutarties sąlygas, kurių nustatymo kriterijai apibrėžti CK 6.228⁴ straipsnyje. Nagrinėjamu atveju, iš ieškovės pateikto procesinio dokumento pobūdžio, turinio ir formuluojamo reikalavimo matyti, kad nors patikslintu ieškiniu ieškovės siekia įrodyti kredito sutarties nesąžiningas sąlygas, tačiau, kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, ieškovės nagrinėjamoje byloje neatitinka vartotojo statuso, o ginčijamos kredito sutarties nepripažintos nesąžiningomis sąlygomis, kaip tai apibrėžta CK 6.228⁴ straipsnyje. Esant tokioms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo atleisti ieškoves nuo žyminio mokesčio, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

Ieškovės už ieškinio pareiškimą sumokėjo 113,50 Eur žyminį mokestį bei 38 Eur žyminį mokestį už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, mokėtinas žyminis mokestis šioje byloje yra 75 Eur už ieškinio reikalavimą ir 38 Eur už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 5 dalis, 7 dalis). Kadangi ieškovė sumokėjo daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai, permokėta 0,50 Eur žyminio mokesčio dalis grąžintina (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė pateikė įrodymus, pagrindžiančius, kad patyrė 720 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurios yra pagrįstos byloje esančiais įrodymais, todėl priteistinos atsakovei iš ieškovių (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 268, 269, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškovių V. S. ir V. S. individualios įmonės patikslintą ieškinį atmesti.

Ieškovėms V. S. ir V. S. individualiai įmonei grąžinti 0,50 Eur (50 centų) permokėtą žyminio mokesčio dalį, sumokėtą 2019 m. gruodžio 17 d. AB (duomenys neskelbtini) banke (duomenys neskelbtini) KAC, mokėjimo užduoties kodas Liteko sistemoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Žyminio mokesčio dalies grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Priteisti iš ieškovių V. S. ir V. S. individualios įmonės 720 Eur (septynių šimtų dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovei Kredito unijai ,,Mėmelio taupomoji kasa“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.