Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2022-03-14 · Civilinė byla Nr. e2-502-904/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-03-14
Bylos Nr.
e2-502-904/2022
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-01192-2021-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Mantas Ūsas
Ieškovas
B. A.
Atsakovas
H. M.
Trečiasis asmuo
Z. M., J. P., akcinė bendrovė SEB bankas
Advokatai
Rimvydas Kairys, Deividas Ivanauskas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-502-904/2022Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01192-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.29.1.; 3.1.7.6; 3.2.6.5; 3.4.1.11.4.3.1 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 14 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Mantas Ūsas,sekretoriaujant Neringai Dužinienei, Karolinai Butkienei,dalyvaujant ieškovui B. A., jo atstovui advokatui Deividui Ivanauskui,atsakovui H. M., jo atstovui advokatui Rimvydui Kairiui,tretiesiems asmenims Z. M., J. P.,

viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo B. A. ieškinį atsakovui H. M. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, tretieji asmenys Z. M., J. P., akcinė bendrovė SEB bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 1000 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas 2018 m. balandžio 30 d. paskolino atsakovui 1000 Eur. Paskola buvo suteikta atlikus pavedimą iš ieškovo sąskaitos į atsakovo sąskaitą. 2021 m. gegužės 14 d. pareikalavimu ieškovas nurodė grąžinti perduotus pinigus, tačiau atsakovas pinigų negrąžino.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. liepos 19 d. preliminariu sprendimu ieškovo ieškinys buvo tenkintas visiškai (civilinės bylos Nr. e2-7945-904/2021).

Atsiliepimas

Atsakovas H. M. pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, kuriuose prašo preliminarų sprendimą panaikinti, o ieškinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp šalių rašytinė paskolos sutartis nebuvo sudaryta, o fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 600 Eur. Nurodė aplinkybes, kad Klaipėdos apskrities VPK buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-52372-18, kuriame įtarimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 215 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 198-1 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį buvo pareikšti atsakovo H. M. mamai Z. M.. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiuoju buvo pripažintas B. A. (šioje byloje ieškovas). Ikiteisminio tyrimo metu ieškovas nurodė, kad jis gyvendamas su Z. M. jei leido naudotis savo banko sąskaita, elektronine bankininkyste. Ieškovas leisdavo jai nusiimti pinigų iš banko sąskaitos tik su jo žinia. Ieškovo teigimu, Z. M. laikotarpyje nuo 2017-01-30 iki 2018-08-20, jam nežinant nuėmė nuo sąskaitos bei darė įvairius pavedimus, tame tarpe 2018-04-30 be jo žinios Z. M. padarė pavedimą 1 000 Eur sumai, kurio gavėjas atsakovas. Mokėjime yra nurodyta, kad tai yra „paskolinimas“. Papildomos apklausos metu ieškovas nurodė, kad 2018-04-30 jis nebuvo AB SEB banko Klaipėdos finansų paslaugų centre ir nepervedė pinigų į H. M. sąskaitą. Nurodė, kad tarp ikiteisminio tyrimo metu ir ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių yra esminių prieštaravimų, kurių visuma nepatvirtina tarp šalių esamų paskolinių santykių. Pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas buvo apklaustas ir atsakovas, kuris nurodė, kad ieškovo buvusi sugyventinė J. P. bei D. P. bylinėjosi su ieškvu civiline tvarka pirmos instancijos teisme. Bylos vedimo išlaidoms padengti jis asmeniškai ieškovui paskolino 1 000 Eur, o 2018 m. balandžio 30 d. jis paprašęs grąžinti skolą, ką šis ir padarė. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes buvo nustatyta, kad 1000 Eur pavedimą atsakovui padarė pats ieškovas banko filialo patalpose.

Atsakovas H. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra Z. M. sūnus. Nurodė, kad 2016, 2017 pajamas gaudavo ne tik iš darbinės veiklos, bet ir dirbdamas pagal patentą. Atskirai nuo mamos gyvena jau ilgą laiką, Gindulių k., mama gyvena sodo name. Nurodė, kad ieškovui gyvenant kartu su jo mama Z. M., paaiškėjo, kad jam yra iškelta civilinė byla dėl skolos, kurioje susidarė didelės išlaidos advokatui. Matydamas, kad ieškovas yra geras patikimas žmogus, sutiko jam padėti, davę 2 kartus grynaisiais pinigais po 500 Eur: 2016 m. lapkričio, gruodžio mėn. Nurodė, kad jam 1000 Eur nėra didelė suma, dėl jų grąžinimo klausimo nekėlė. Kai paaiškėjo ieškovo problemos su alkoholiu, su mama pakalbėjo, kad ieškovas turėtų grąžinti jo paskolintus pinigus. Žino, kad mama pasiėmė ieškovą iš darbo, nes vairavo automobilį, nuvežė į banko padalinį, kur buvo padarytas pavedimas į jo sąskaitą. Mano, kad banko pavedime buvo suklysta dėl pavedimo paskirties, turėjo būti nurodyta „paskolinimo grąžinimas“. Nurodė, kad pinigines lėšas gavo jis, o ne Z. M.. Žinojo, kad ieškovas nemoka naudotis internetine bankininkyste, nemokėjo iš bankomato išsiimti pinigų, to ieškovą mokė Z. M.. Skolos raštelio dėl paskolintų pinigų nepasirašė, nes pasitikėjo ieškovu, jis buvo jo mamos sugyventinis, nenorėjo ieškovo įžeisti.

Atsakovo atstovas advokatas Rimvydas Kairys teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad ieškovo buvo aiški pozicija, kad iš atsakovo pinigų nenori, pinigų nori iš trečiojo asmens Z. M.. Darytina išvada, kad tarp ieškovo ir atsakovo paskoliniai santykiai nebuvo susiklostę. Mano, kad pavedimas buvo ne taip įvardintas, turėjo būti „paskolinimo grąžinimas“.

Ieškovas B. A. pateikė atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus, kuriame nurodė, kad atsakovas faktinės aplinkybės apie 1000 Eur sumos pervedimą į jo sąskaitą neginčija. Ieškovas nuo 2016 m. pavasario iki 2018 m. vasaros gyveno ir vedė bendrą ūkį kartu su atsakovo motina Z. M.. Taigi, ieškovas 2018 m. balandžio 30 d. atsakovui paskolino pinigus jau gerai pažinojęs tiek atsakovo motiną, tiek patį atsakovą. Nutraukus ikiteisminį tyrimą dėl trečiojo asmens Z. M. veiksmų, ieškovas savo pažeistas teises gina civilinio proceso tvarka. Nesutinka su atsakovo prieštaravimuose nurodyta aplinkybe, kad 2018 m. balandžio 30 d. pavedimas į atsakovo sąskaitą banke buvo padarytas kaip skolos grąžinimas ir šiam argumentui įrodyti jokių duomenų neprideda bei nepateikia. Priešingai, 2018 m. balandžio 30 d. pavedimo mokėjimo paskirtyje nurodyta ne „skola“, o „paskolinimas“. Atsakovas ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas neneigė, jog jam maždaug 2018 m. balandžio mėnesį reikėjo pinigų, o tai tik patvirtina ir įrodo aiškią atsakovo valią sudaryti žodinę paskolos sutartį su ieškovu. Pažymėjo, kad ieškinio tenkinimui aplinkybė, buvo ar ne sudaryta paskolos sutartis, faktiškai nėra svarbi. Ieškovas nereikalauja palūkanų pagal paskolos sutartį, o tik pavedimu atsakovui perduotų pinigų. Taigi net teismui pripažinus, jog tarp šalių paskolos teisiniai santykiai nesusiklostė, jis vis tiek turėtų priteisti ieškovo perduotus pinigus kaip atsakovo be pagrindo įgytą turtą.

Teismo posėdžio metu ieškovas B. A. papildomai paaiškino, kad yra baigęs 8 klases, daug metų dirba tinkuotoju, mūrininku, dirbti pradėjo nuo 14 m. Nurodė, kad su trečiuoju asmeniu J. P. santuoką sudarė 2018 m. lapkričio 3 d. Su J. P. yra pažįstamas nuo 1984 m., gyveno kaip vyras ir žmona apie 10 m., vėliau buvo kaip draugai. Su trečiuoju asmeniu Z. M. taip pat buvo sugyventiniai, tačiau santykiai nesiklostė. Kai pradėjo gyventi su Z. M., su J. P. konfliktų nebuvo, tačiau buvo iškelta civilinė byla dėl automobilio. Šią civilinę bylą dėl skolos grąžinimo inicijavo kartu su J. P., nes gauna nedideles pajamas, 1000 Eur jam yra dideli pinigai. Nurodė, kad Z. M. vieną vakarą pasakė, kad reikia atsakovui paskolinti 1000 Eur, pažadėjo pinigus grąžinti. Z. M. turėjo prisijungimus prie jo sąskaitos, viską tvarkė. Jis banko darbuotojai pasakė, kad reikia pervesti 1000 Eur, pasirašė, pavedimo paskirties nenurodė. Z. M. buvo šalia, ką ji kalbėjo su banko darbuotoja, negirdėjo, nesidomėjo. Su pačiu atsakovu apie paskolintus pinigus nekalbėjo, grąžinti pinigus prašė Z. M., nes ji tvarkė tuos reikalus. Nurodė, kad dėl grąžinimo termino nesitarė, manė, kad pinigai bus grąžinti per pusmetį. Dėl advokato išlaidų buvusioje byloje nurodė, kad pajamų tuo metu turėjo, dirbo, iš atsakovo pinigų negavo. Nurodė, kad apie bankinius pavedimus nieko nesupranta, telefonu naudotis moka, tačiau nemoka siųsti SMS žinučių, jų perskaityti.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Deividas Ivanauskas papildomai nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2018 m. balandžio mėn. atsakovui reikėjo pinigų. Ieškovas savo sugyventinės Z. M. sūnui – atsakovui, sutiko pinigų paskolinti, nes tuo asmeniu pasitikėjo. Paskola buvo suteikta bankiniu pavedimu. Pažymėjo, kad ieškovas nėra nei teisininkas, nei finansininkas, elektronine bankininkyste naudotis nemokėjo, tai paskolos suteikimą įformino bankiniu pavedimu, paskirtyje nurodant „paskolinimas“. Ieškovo ir atsakovo santykiai tuo metu buvo geri, juo pasitikėjo, todėl tikėjosi, kad paskola bus grąžinta. Ieškovas neperdavė pinigų grynaisiais, perdavė pavedimu, tai rodo, kad ieškovas siekė turėti įrodymą, kad pinigai yra perduoti ir sieks juos susigrąžinti. Atsakovo pozicija, kad skolino atsakovui pinigus bylinėjimosi išlaidoms padengti kitoje civilinėje byloje, yra prieštaringa ir nepagrįsta. Nurodo, kad pateikti įrodymai, kad ieškovas advokatui 800 Eur 2016 m. spalio 3 d., t. y. 1,5 mėn. iki atsakovui nuimant grynuosius pinigus nuo savo sąskaitos. 2017 m. sausio 27 d. ieškovas sumokėjo 700 Eur paskutinę įmoką už teisines paslaugas, data su atsakovo išimtais grynaisiais pinigais nesutampa. Ieškovas pavedimo metu dirbo, piniginių lėšų turėjo, todėl turėjo galimybę paskolinti atsakovui pinigų.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo J. P. pateikė atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus, kuriame nurodė, kad preliminarus sprendimas turėtų likti nepakeistas. Nurodė, kad yra ieškovo sutuoktinė ir apie gana didelius pavedimus iš ieškovo sąskaitos sužinojo susipažinusi su ieškovo banko sąskaitos išklotine. Nurodė, kad aplinkybė, jog ikiteisminis tyrimas dėl svetimo asmens banko kortelės naudojimo buvo nutrauktas, nereiškia, kad tokia neteisėta veika nebuvo padaryta. Pažymėjo, kad atsakovo teiginiai, kad jis buvo paskolinęs ieškovui 1000 Eur, o ieškovas pavedimu, kuriame paskirtį nurodė „paskolinimas“ jam grąžino, nėra niekaip pagrįsta ir neįrodyta. Pažymėjo, kad jos sutuoktinis ieškovas nėra teisininkas, nei finansininkas, todėl neturi specialių žinių, kaip turėjo būti tinkamai įforminta paskola, tačiau bankinį pavedimą nurodė tinkamai – „paskolinimas“. Ieškovas jai dėl 1000 Eur pavedimo nurodė, kad šio pavedimo duomenis užpildė atsakovo motina (buvusi ieškovo sugyventinė) ir šį pavedimą ieškovas atliko nuvykęs į banko padalinio skyrių. Pažymėjo, kad ieškovas visą gyvenimą dirbo sunkų fizinį darbą, informacinėse technologijose nesigaudė, tačiau atsakovo motina puikiai išmanė technologijas ir net po to, kai su ieškovu pradėjo gyventi skyriumi, atliko bankinius pavedimus iš ieškovo sąskaitos.

Trečiasis asmuo J. P. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad nuo 1985 m. su ieškovu buvo sugyventiniai, tris kartus ruošėsi „susirašyti“. Nurodė, kad 2016 m. pavasarį paprašė ieškovo išsikelti iš jų namų, jis pradėjo gyventi su Z. M.. Ieškovas visada dirbo statybininku, tinkavimo darbus, pajamų turėjo pakankamai. 2018 m. pavasarį su Z. M. išsiskyrė, atsiprašė ir grįžo pas ją. Ieškovas iš banko parsinešė išklotinę, iš jos buvo matyti dideli nurašymai nuo jo sąskaitos, pervedimas atsakovui. Ieškovas nurodė, kad Z. M. prašė paskolinti pinigų jos sūnui – atsakovui, nusivežė jį į banko padalinį, jam tik padavė pasirašyti dokumentus. Tarp jų nebuvo susitarimo, kada bus grąžinami paskolinti pinigai.

Trečiasis asmuo Z. M. pateikė atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus, kuriame nurodė, kad prašo preliminarų sprendimą panaikinti, o ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas yra buvęs jos sugyventinis, su kurio susipažino 2015 metų pabaigoje, o pradėjo kartu su jo gyventi 2016 metų pavasarį. 2016 m. ieškovui buvo iškelta civilinė byla dėl 4 500 Eur skolos išieškojimo, ieškovas samdėsi advokatą, kurio paslaugoms apmokėti neturėjo lėšų. Advokato paslaugoms apmokėti jos sūnus – atsakovas paskolino ieškovui pinigų. Tai įrodo, kad 2016 m. lapkričio 18 d. atsakovas nuo savo sąskaitos išgrynino 550 Eur, o 2016 m. gruodžio 15 d. dar papildomai išgrynino 500 Eur ir jai matant pinigus perdavė ieškovui. Nurodė, kad 2018 m. balandžio 30 d. kartu su ieškovu vyko į AB SEB banko padalinį, kad ieškovas galėtų grąžinti atsakovui paskolintus pinigus. Pavedimą atliko ieškovas su banko darbuotojos pagalba, pavedimo paskirtyje nurodė – „paskolinimas“. Mano, kad ieškovas dėl finansinio raštingumo trūkumo neteisingai nurodė mokėjimo paskirtį, kur turėjo nurodyti „paskolinimo grąžinimas“. Nurodė, kad tuo metu atsakovas turėjo darbą, gaudavo pastovias pajamas, todėl jam skolintis pinigų nereikėjo.

Trečiasis asmuo Z. M. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad su ieškovu gyveno nuo 2016 m. pavasario iki 2018 m. rugpjūčio mėn. Nurodė, kad pradėjus gyventi su ieškovu, jo finansinė situacija nebuvo gera, nuolatinio darbo, santaupų neturėjo, registravosi Darbo biržoje. Vėliau pasiūlė išsiimti ieškovui verslo liudijimą ir dirbti pagal jį remonto darbus. Patikslino, kad 2016 m. ieškovas pajamas gavo, tačiau nežino kokio dydžio, prisidėdavo prie maisto pirkimo. Vėliau paaiškėjo, kad ieškovui iškelta civilinė byla dėl skolos priteisimo, jis tuo metu pinigų neturėjo, išgyveno, kaip reikės apmokėti skolą. Nurodė, kad ji paprašė sūnaus H. M., kad ieškovui paskolintų pinigų apmokėjimui už advokato paslaugas. Tie pinigai buvo nepadovanoti, o paskolinti. Dėl grąžinimo buvo susitarta, kad ieškovas grąžins tada, kai bus nuolatinių pajamų. 2017 m. pavasarį sūnus paprašė grąžinti skolą, sūnus sutiko, kad būtų pervesta bankiniu pavedimu. Nurodė, kad ji nuvyko kartu su ieškovu į banko padalinį, ji buvo netoliese, pavedimą atliko ieškovas su banko darbuotoja. Vakare paskambino sūnui, kad pinigai yra pervesti. Mano, kad ieškovas su banko darbuotoja nesusišnekėjo ir darbuotoja įrašė ne „pasiskolinimo grąžinimas“, o „paskolinimas“. Pati su banko darbuotoja pokalbyje nedalyvavo, atsakovo banko sąskaitą buvo užrašiusi ant lapelio. Nurodė, kad atsakovui tuo metu pinigų nereikėjo, buvo dirbantis, gaunantis nuolatines pajamas. Dėl pavedimo vykstant į banką, o ne pervedant per elektroninę bankininkystę, nurodė, kad ieškovas norėjo pats vykti į banką, kad būtų dokumentas, kad yra su atsakovu atsiskaityta, skola grąžinta.

Trečiasis asmuo AB SEB bankas pateikė atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus, kuriame patvirtino, kad ieškovas B. A. AB SEB banko padalinyje 2018-04-30 08:41:49 atliko 1 000 Eur mokėjimą į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant, jog tai - H. M. sąskaita, esanti „Swedbank“, AB, o mokėjimo paskirtis – „paskolinimas“. Pažymėjo, kad piniginių lėšų pavedimai iš klientų sąskaitų AB SEB banko skyriuose vykdomi banko darbuotojui teisės aktų numatyta tvarka identifikavus kliento tapatybę, pagal pačio kliento užpildytą ir parašu patvirtintą mokėjimo nurodymą. AB SEB bankui nėra žinomos ieškovo nurodomos aplinkybės dėl jo ir atsakovo paskolinių santykių turinio, todėl šiuo klausimu AB SEB bankas plačiau nepasisako. Nurodė, kad ieškovo mokėjimo nurodymą įvykdžiusi darbuotoja šiuo metu banke nebedirba. Prašo bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. balandžio 30 d. iš ieškovo sąskaitos į atsakovo sąskaitą buvo pervesta 1000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta - „paskolinimas“. 2021 m. gegužės 14 d. ieškovo atstovas advokatas D. Ivanauskas pateikė pretenziją atsakovui dėl skolos grąžinimo, kurioje nurodė įsiskolinimą ieškovui grąžinti iki 2021 m. birželio 14 d.

2018 m. lapkričio 1 d. ieškovas kreipėsi į Klaipėdos apskrities VPK dėl 8 220 Eur pasisavinimo nuo jo asmeninės banko sąskaitos, nurodydamas, kad be jos žinios šią sumą nuėmė Z. M.. 2018 m. lapkričio 1 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2019 m. balandžio 25 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-52372-18 pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 198-1 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimų požymių.

2016 m. liepos 27 d. – 2017 m. rugsėjo 20 d. tarp D. P., B. A., J. P. vyko civilinis ginčas dėl skolos priteisimo. Iš advokato Deivido Ivanausko pateikto 2017 m. kovo 30 d. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nustatyta, kad šioje civilinėje byloje B. A. patyrė 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų, už šias išlaidas advokatui atsikaitė 2016 m. spalio 3 d. (800 Eur), 2017 m. sausio 26 d. (700 Eur).

Iš atsakovo H. M. banko išrašo už laikotarpį nuo 2016-01-01 – 2016-12-31 nustatyta, kad atsakovas 2016 m. lapkričio 18 d. nuo savo banko sąskaitos nuėmė 550 Eur, 2016 m. gruodžio 15 d. – 500 Eur.

Iš Lietuvos darbo biržos darbo ieškančio asmens atmintinės nustatyta, kad ieškovas darbo biržoje buvo registruotas 2016 m. birželio 30 d. Iš pateiktos darbo sutarties su uždarąja akcine bendrove „Vigrinda“ nustatyta, kad 2016 m. spalio 14 d. ieškovas pradėjo dirbti šioje įmonėje apdailininku – mūrininku, mokant 400 Eur darbo užmokestį. B. A. 2016 m. rugpjūčio 1 d. buvo išsiėmęs verslo liudijimą statybos baigimo apdailos ir valymo darbams.

Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Dėl to ši sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl paskolos sutarties sudarymo fakto įrodinėjimo yra pakankamai gausi ir išplėtota. Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Minėta, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008).

Įstatyme nenustatyta imperatyvaus nurodymo, kad negalioja sandoris, sudarytas nesilaikant paprastos rašytinės formos, taigi žodžiu sudaryta paskolos sutartis, kuri turėjo būti sudaryta paprasta rašytine forma, galioja, tačiau, kilus ginčui dėl jos sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą (CK 1.93 straipsnio 2 dalis, 6.875 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta dėl įstatyme nustatytos privalomos paskolos sandorio formos: įstatymo ar šalių susitarimo nustatytais atvejais paskolos sutartis turi būti sudaryta paprasta rašytine forma, tiek surašant vieną šalių pasirašomą dokumentą, tiek ir apsikeičiant raštais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti jį siuntusios šalies parašą, o kitais atvejais gali būti sudaryta žodžiu (žodine forma). Paprastos rašytinės formos sutarties esminiai požymiai yra visų sutarties šalių valios išreiškimas raštu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Taigi paskolos santykius patvirtina rašytinės formos reikalavimus atitinkantis paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad CK 6.871 straipsnio 3 dalyje reglamentuojami atvejai, kai šalys nebuvo pasirašiusios bendro (vieno) dokumento, taip pat kai nebuvo apsikeitusios atskirais laiškais, raštais ir pan., t. y. kai nėra sudarytos rašytinės formos sutarties bendrosios paprastos rašytinės sutarties formos sampratos prasme, tačiau egzistuoja faktas, kad paskolos gavėjas yra pasirašęs ir išdavęs paskolos raštelį arba kitokį skolos dokumentą, patvirtinantį paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Tokie dokumentai suponuoja išvadą dėl prievolinių paskolos teisinių santykių egzistavimo, jų buvimas pas kreditorių teikia galimybę teigti apie prievolės neįvykdymą, o jų buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta. CK 6.871 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas atitinka civiliniuose teisiniuose santykiuose taikytiną protingo žmogaus standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

Pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes pagrindu ir t. t. Dėl to, kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011). Sprendžiant šalių ginčą dėl teisinių santykių, atsiradusių pervedus pinigus, kvalifikavimo, būtina analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumą ir iš šios daryti išvadą, kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl šalių atliktų veiksmų ir kokios materialiosios teisės normos reglamentuoja ginčo teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2011).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas rašytinės paskolos sutarties sudarę nebuvo. Atsakovas teismo posėdžio metu ne kartą nurodė, kad pinigus iš atsakovo gavo, t. y. pinigai į jo banko sąskaita pervesti buvo. Byloje nėra šalių ginčo, kad ieškovas pinigus pervedė, o atsakovas juos gavo, tačiau, atsakovo ir trečiojo asmens Z. M. teigimu, šios lėšos buvo pervestos kaip ieškovo skolos atsakovui grąžinimas. Atsakovas pateikė savo banko sąskaitos išrašus, kad 2016 m. lapkričio 18 d. nuo savo banko sąskaitos nuėmė 550 Eur, 2016 m. gruodžio 15 d. – 500 Eur ir šias pinigines lėšas grynaisiais pinigais perdavė ieškovui, kadangi ieškovas turėjo atsiskaityti su advokatu už teisines paslaugas civilinėje byloje. Tuo tarpu ieškovas pateikė duomenis, kad advokatui mokėjo 2016 m. spalio 3 d. – 800 Eur, 2017 m. sausio 26 d. – 700 Eur. Pinigų nuėmimo nuo atsakovo sąskaitos ir ieškovo mokėjimo advokatui datos nesutampa, nors atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovui pinigus duodavo prieš einant pas advokatą. Taigi atsakovo pinigų nuėmimas nuo savo sąskaitos nepatvirtina jų perdavimą ieškovui. Spręstina, kad aplinkybė, jog atsakovas 2016 m. lapkričio – gruodžio mėn. skolino ieškovui pinigines lėšas advokato pagalbai apmokėti, neįrodyta.

Kaip nustatyta, 2018 m. balandžio 30 d. iš ieškovo sąskaitos į atsakovo sąskaitą buvo pervesta 1000 Eur suma, o mokėjimo paskirtyje nurodyta - „paskolinimas“. Šiuo atveju nustatytina, kad mokėjimo paskirtyje aiškiai ir nedviprasmiškai buvo nurodyta, kad piniginės lėšos pervedamos kaip paskola, lingvistinis pavedimo paskirties aiškinimas patvirtina paskolinimo veiksmą. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas yra baigęs 8 klases, visą gyvenimą dirba fizinį darbą, neturi nei teisinio, nei finansinio išsilavinimo, sunkiai gaudosi technologijose, telefonu moka tik skambinti. Trečiasis asmuo Z. M. papildomai nurodė, kad ieškovas su jos pagalba turėjo prisijungimą prie elektroninės bankininkystės, ji mokino jį naudotis elektronine bankininkyste, išsiimti grynųjų pinigų iš bankomato, su ieškovo leidimu, atlikdavo pervedimus iš jo sąskaitos, nuimdavo pinigines lėšas. Tačiau bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo Z. M. nurodė, kad 1000 Eur pavedimą atsakovui norėjo atlikti pats ieškovas, todėl buvo vykstama į banko skyrių, ieškovas norėjo turėti įrodymą, kad pavedimas atsakovui atliktas. Iš nurodytos aplinkybių visumos darytina išvada, kad ieškovas, atsižvelgiant į jo menką finansinį bei teisinį raštingumą, mokėjimo paskirtyje „paskolinimas“ nurodė ne atsitiktinai, o turėdamas tikslą paskolinti atsakovui pinigines lėšas ir turėti tai įrodantį dokumentą – banko skyriuje išduotą pavedimo kopiją. Pažymėtina, kad atsakovas, būdamas jauno amžiaus, išsilavinęs, vykdantis veiklą pagal patentą ir, tikėtina, būdamas finansiškai raštingas asmuo, nepateikė prieštaravimų dėl jam atlikto pavedimo, kurio paskirtyje nurodyta „paskolinimas“. Konstatuotina, kad ieškovas, atliko mokėjimo pavedimą ir mokėjimo dokumente nurodė mokėjimo paskirtį „paskolinimas“, o atsakovas lėšas priėmė ir nepareiškė prieštaravimų dėl pervestų lėšų paskirties ir tokie šalių veiksmai suponuoja pagrįstą tikimybę, kad pervedami pinigai yra paskolos sutarties dalykas.

Pažymėtina, kad lėšų, pervestų kaip paskola, priėmimas kartu reiškia ir įsipareigojimą jas grąžinti, todėl, net ir nesant raštu išreikšto įsipareigojimo grąžinti kaip paskolą atsakovui pervestas lėšas, toks įsipareigojimas gali būti numanomas iš pinigų priėmimo fakto. Šalims nesant susitarusioms dėl paskolos sumos grąžinimo termino, paskolos sumą gavėjas privalo grąžinti per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį (CK 6.873 straipsnio 2 dalis). 2021 m. gegužės 14 d. ieškovo atstovas advokatas D. Ivanauskas pateikė pretenziją atsakovui dėl skolos grąžinimo, kurioje nurodė įsiskolinimą ieškovui grąžinti iki 2021 m. birželio 14 d., todėl konstatuotina, kad paskolos grąžinimo terminas yra suėjęs.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. liepos 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Teismo 2021 m. liepos 19 d. preliminariu sprendimu ieškovui iš atsakovo priteistos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 12 Eur dydžio žyminis mokestis bei 700 Eur išlaidos už advokato paslaugas (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

Visumos byloje nustatytų aplinkybių kontekste nustatyta, jog ieškovo reikalavimas pagrįstas (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Esant nustatytoms ir įvertintoms faktinėms bylos aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad atsakovas neįrodė prieštaravimuose dėl 2021 m. liepos 19 d. preliminaraus sprendimo nurodytų aplinkybių, byloje pateikti įrodymai nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovas nėra skolingas ieškovui. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad naikinti ar keisti minėtą preliminarų sprendimą teismas neturi teisinio pagrindo. Esant tokioms aplinkybėms, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. liepos 19 d. preliminarus sprendimas (civilinės bylos Nr. e2-7945-904/2021) paliktinas nepakeistas (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Bylos nagrinėjimo metu ieškovas papildomai apteikė duomenis, kad patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas teismui pateikė duomenis, kad patyrė 840 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškinį tenkinus visiškai, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo nepriteistinos.

Trečiasis asmuo Z. M. pateikė teismui, kad patyrė 420 Eur bylinėjimosi išlaidų, pateikė prašymą jas priteisti iš ieškovo. Ieškinį tenkinus visiškai, trečiojo asmens Z. M. patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo nepriteistinos.

Byloje yra susidariusių 10,80 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ieškinį tenkinus, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu ir 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

palikti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. liepos 19 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-7945-904/2021.

Priteisti iš atsakovo H. M. 600 Eur (šeši šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovui B. A..

Priteisti iš atsakovo H. M. 10,80 Eur (dešimt eurų 80 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų teikimu, valstybei. Šios valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėjas Mantas Ūsas