Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2021-02-18 · Civilinė byla Nr. e2-6125-936/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-02-18
Bylos Nr.
e2-6125-936/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-31688-2020-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Urmila Valiukienė
Ieškovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus
Atsakovas
I. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-6125-936/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31688-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2; 2.6.10.5.2.16; 3.2.6.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 18 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Urmila Valiukienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus ieškinį atsakovei I. K. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 2474,67 Eur žalos atlyginimo. Nurodė, kad atsakovė 2000-02-28 apie 7.30 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „AUDI 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesuvaldė jo, išvažiavo į priešpriešinę judėjimo juostą, kur susidūrė su tuo metu priešais važiavusiu automobiliu „Fiat Chroma“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo L. G.. Darbovietės samdytame automobilyje „Fiat Chroma“ į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ važiavusi D. A. nukentėjo sunkiai (sunkus nugaros smegenų sužalojimas), L. G. – lengvai. Autoįvykio metu buvo sunkiai traumuota ir pati atsakovė. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos nedarbingumo kontrolės Vilniaus apskrities tarnybos 2000-05-15 sprendimu Nr. 257 šis įvykis pripažintas draudiminiu įvykiu, t. y. nelaimingu atsitikimu darbe. Nelaimingo atsitikimo darbe 2000-04-14 akte Nr. 3, šio nelaimingo atsitikimo kaltininke nurodyta atsakovė, kuri pažeidė Kelių eismo taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-11-29 nutarimu Nr. 883) 14.1. punkto reikalavimus. Atsakovės atžvilgiu buvo pradėti tardymo veiksmai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 246 straipsnio 2 dalį, tačiau parengtinis tardymas 2002-10-31 nutarimu buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 357 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu (kai pagal padarytosios pavojingos visuomenei veikos pobūdį ir psichinę savo būseną asmuo, padaręs tą veiką, nėra pavojingas visuomenei). Ieškovas 2013-07-29 sprendimu Nr. L7-800 D. A. neterminuotai paskyrė periodinę netekto darbingumo kompensaciją nuo 2013-06-20. Ieškovas perskaičiavo D. A. mokamą netekto darbingumo periodinę kompensaciją. Per laikotarpį nuo 2019-10-01 iki 2020-09-30 D. A. ieškovas paskyrė ir išmokėjo 2474,67 Eur netekto darbingumo periodinės kompensacijos, kurią ir prašo priteisti iš atsakovės.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-12-16 priėmė sprendimą už akių, kuriuo visiškai tenkino ieškovo ieškinį ir priteisė iš atsakovės 2474,67 Eur žalos atlyginimo. Atsakovė pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame nurodė, jog jos turtinė padėtis yra sunki ir dėl to sutinka atlyginti ieškovui 20 proc. ieškinio sumos. Nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėse bylose Nr. e2-4417-868/2018, Nr. e2-2156-235/2019 iš dalies tenkino ieškovo ieškinius dėl žalos atlyginimo ir, atsižvelgdamas į atsakovės sveikatos būklę bei sunkią atsakovės finansine padėtį, iš atsakovės priteisė tik 20 proc. žalos atlyginimo. Atsakovė taip pat prašė išdėstyti sprendimo vykdymą 24 mėnesiams.

Atsiliepimas

Ieškovas pateiktame atsiliepime nurodė, jog nesutinka su žalos mokėjimo išdėstymo dalimis per 24 mėnesius, kadangi atsakovės skola, kuri buvo priteista ankstesnėse bylose, ieškovui siekia 16601,70 Eur.

Atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo buvo tenkintas ir 2020-12-16 sprendimas už akių buvo panaikintas, o bylos nagrinėjimas iš esmės buvo atnaujintas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-02-03 nutartimi paskyrė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 235 straipsnio 6 dalis).

Šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Byloje nėra gauta prašymų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2000-02-28 Vilniaus rajone, kelio Vilnius-Švenčionys 17 km., atsakovė, vairuodama transporto priemonę „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesuvaldė jos ir išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kur susidūrė su priešais važiavusia transporto priemone „Fiat Chroma“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu transporto priemone „Fiat Chroma“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavusiai keleivei D. A. padarytas sunkus kūno sužalojimas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Nedarbingumo kontrolės Vilniaus apskrities tarnyba 2000-05-15 sprendimu Nr. 257 minėtą eismo įvykį pripažino draudiminiu įvykiu, t. y. nelaimingu atsitikimu darbe. Nelaimingo atsitikimo darbe 2000-04-14 akte Nr. 3, šio nelaimingo atsitikimo kaltininke nurodyta atsakovė, kuri pažeidė Kelių eismo taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-11-29 nutarimu Nr. 883) 14.1. punkto reikalavimus. Atsakovės atžvilgiu buvo pradėti tardymo veiksmai pagal BK 246 straipsnio 2 dalį, tačiau parengtinis tardymas 2002-10-31 nutarimu buvo nutrauktas BPK 357 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013-07-09 pažyma DLN Nr. 0028670 patvirtina, kad D. A. buvo nustatytas 60 proc. netektas darbingumas, dėl ko Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba 2013-07-23 sprendimu paskyrė D. A. neterminuotą netekto darbingumo periodinę kompensaciją nuo 2013-06-20. Vadovaujantis 2020-11-03 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas, D. A. už laikotarpį 2019-10-01 – 2020-09-30 buvo išmokėta 2474,67 Eur netekto nedarbingumo periodinė kompensacija.

Pagal 2000-02-28 galiojusį 1964 metų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 495 straipsnio 1 dalį asmuo, atlyginęs žalą, padarytą kito asmens, turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek išmokėjo atlyginimo. Pagal CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 47 straipsnio 2 dalį, ginčui taikytinas ir 2001-07-01 pradėjęs galioti CK. Pagal 2001-07-01 pradėjusio galioti CK 6.290 straipsnio 1 ir 3 dalis, socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, o draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį. CK 6.263 straipsnio 2 dalies numato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo visiškai atlyginti kaltas asmuo.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnį asmenys, dėl kurių kaltais veiksmais buvo padaryta turtinė žala Valstybinio socialinio draudimo fondui, tą žalą privalo atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų draudimo įstatymo 31 straipsnyje nustatyta, kad jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo nustatoma, kad jis įvyko dėl trečiojo asmens kaltės, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius atgręžtinio reikalavimo teise išreikalauja išmokėtas išmokų sumas iš kalto asmens CK nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju atsakovė neginčijo ieškinio reikalavimo priteisti iš jos žalos atlyginimą, tačiau nurodė, jog jos turtinė padėtis sunki, dėl ko ji neturi galimybės ieškovui atlyginti visos žalos. Atsakovė nurodė, jog jos mėnesinės pajamos nėra didelės, kadangi jai yra mokama invalidumo pašalpa, gauna minimalų darbo užmokestį, atsakovei nuosavybės teise nepriklauso joks nekilnojamasis turtas. Dėl savo sunkios turtinės padėties ji yra priversta skolintis iš kredito įstaigų. Atsakovė pateikė prašymą sumažinti priteisiamos žalos dydį iki 20 proc.

CK 6.251 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo patenkinimo atsakovui atsirastų neigiamų, nepriimtinų ir sunkių padarinių. Vadovaujantis CK 6.282 straipsnio 3 dalimi, teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2000-02-28 eismo įvykio metu buvo sužalota D. A., kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nustatytas 60 proc. netektas darbingumas, paskirta periodinė netekto darbingumo kompensacija. Tardymo skyrius prie Vilniaus rajono policijos komisariato 2002-10-31 nutarimu nutraukė parengtinį tardymą baudžiamojoje byloje Nr. 57-1-273-00 dėl eismo įvykio, kilusio 2000-02-28 (duomenys neskelbtini). Nutarime nurodyta, kad 2000-02-28 eismo įvykio metu buvo sužaloti D. A., L. G., I. S., taip pat ir atsakovė, patyrusi sunkų kūno sužalojimą, dėl ko atsakovė susirgo demencija. Taip pat nutarime nurodyta, kad atsakovė 2000-02-28 sukėlė eismo įvykį dėl neatsargumo. CK 6.282 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad sumažinti atlygintinos žalos dydį galima, tik tuo atveju, jei žala nėra padaryta tyčia. Nagrinėjamu atveju į bylą nebuvo pateikti įrodymai, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, jog žala atsirado dėl atsakovės tyčinių veiksmų, todėl šiuo atveju galima taikyti CK 6.282 straipsnio 3 dalyje numatytą išimtį ir, esant sunkiai atsakovės turtinei padėčiai, sumažinti atlygintinos žalos dydį.

Iš atsakovės pateiktų įrodymų nustatyta, kad atsakovė nekilnojamojo turto neturi, jai yra mokamas minimalus darbo užmokestis, taip pat nustatyta, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Nordecum“, UAB „Pro Invest Group“, UAB „Credit Service“ atsakovei suteikė kreditus, Valstybės socialinio draudimo fondo valdyba atsakovei išmokėjo išmokas (vidutiniškai kas mėnesį 412,28 Eur). Taip pat nustatyta, kad atsakovė turi 16601,70 Eur įsiskolinimą ieškovui, atsakovės atžvilgiu buvo priimtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020-12-28 sprendimas suteikti atsakovei nemokamą antrinę teisinę pagalbą. Šių įrodymų pagrindu galima daryti išvadą, jog atsakovės turtinė padėtis yra sunki, visą atlygintiną žalos sumą atsakovei būtų sunku sumokėti, tai sukeltų neigiamas finansines pasekmes atsakovei, todėl žalos sumažinimas 80 proc. atitiktų teisingumo, protingumo principus (CK 1.5 straipsnis). Tokias pat išvadas padarė ir kiti teismai nagrinėję ieškovo ieškinius, pareikštus atsakovei, dėl žalos atlyginimo (pvz. civilinė byla Nr. e2-4417-868/2018, e2-2156-235/2019, e2-5535-1098/2020). Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovės 494,93 Eur žalos atlyginimą (2474,67 Eur – 80 proc.) (CK 6.111 straipsnis, 6.114 straipsnio 5 punktas, 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnio 3 dalis, 6.290 straipsnio 1 ir 3 dalys, Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 31 straipsnis).

Atsakovė pateikė teismui prašymą išdėstyti 24 mėnesiams priteistos žalos atlyginimą, kas mėnesį mokant lygiomis dalimis.

Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tam tikrais atvejais dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo. Tokiu atveju pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Kadangi CPK 284 straipsnyje išdėstytų normų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai, kurie reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

Nustatęs, kad atsakovo dabartinė finansinė padėtis leidžia įvykdyti visą sprendimą iš karto, arba paaiškėjus, kad dabartinė atsakovo padėtis yra bloga ir ateityje ji nepagerės, teismas netenkina atsakovo prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, nepaisant to, kokia yra ieškovo turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; 2011-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011 ir kt.).

Kaip buvo minėta, atsakovė nurodo, jog jos turtinė padėtis yra sunki, dėl ko ji prašo išdėstyti sprendimo vykdymą 24 mėnesiams. Ieškovas nesutiko su šiuo atsakovės prašymu, kadangi atsakovė ieškovui jau yra skolinga 16601,70 Eur sumą ankstesnių teismo sprendimų pagrindu ir yra tikimybė, jog atsakovė nevykdys teismo sprendimo. Ieškovo pateikta 2021-01-14 pažyma Nr. (3.77) FV_11-183 patvirtina, jog atsakovės skola ieškovui 2020-12-31 siekė 16601,70 Eur. Ieškovas nurodė, kad dėl šios skolos priverstinio išieškojimo kreipėsi į antstolius.

Šiuo teismo sprendimu atsakovei buvo sumažinta atlygintinos žalos suma dėl atsakovės sunkios finansinės padėties, tačiau vien ta aplinkybė, jog atsakovės finansinė padėtis yra sunki negali lemti sprendimo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. Sprendžiant klausimą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo svarbu atsižvelgti ir į galimybės įvykdyti sprendimą ateityje, taip pat svarbu atsižvelgti ir į duomenis apie ateityje pagerėsiančią skolininko finansinę padėtį. Byloje nėra duomenų apie ateityje pagerėsiančią atsakovės finansinę padėtį, taip pat byloje nėra duomenų ir apie tai, kad atsakovė būtų sumokėjusi ieškovui bent dalį žalos sumos. Įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra išimtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą teismo sprendimo įvykdymo išdėstymui. Šiuo atveju ieškovas nesutinka, kad būtų išdėstytas sprendimo vykdymas, todėl tenkinus atsakovės prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą, atsakovei būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas bei būtų iš esmės paneigtas teismo sprendimo ir jo privalomumo pobūdis, pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai.

Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu. Atsakovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020-12-28 sprendimu buvo 100 proc. atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. CPK 96 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, bylinėjimosi išlaidos iš šalių nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 3, 4 dalys, 99 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 284 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui, juridinio asmens kodas 193322893, iš atsakovės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 494,93 Eur žalos atlyginimą.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atmesti atsakovės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Urmila Valiukienė