- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-16
- Bylos Nr.
- e2A-109-372/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Rasa Bartašienė, Birutė Simonaitienė
- Atsakovas
- J. P.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.1Neteisėta veika
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus ir Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4576-1135/2021 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Jurliga“ ieškinį atsakovei J. P. dėl įmonei padarytos žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Jurliga“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei J. P. dėl įmonei padarytos žalos atlyginimo. Teismo prašė priteisti iš atsakovės 10632,11 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovė nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi UAB „Jurliga“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta mažoji bendrija (toliau – MB) „Nemokumo centras“. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. gruodžio 30 d. nutartimi įmonės administratorę MB „Nemokumo centras“ pakeitė jos teisių perėmėja MB „Administratorė“.
3. Ieškovė nurodė, jog laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 23 d. iki pat nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei įsiteisėjimo dienos (iki 2020 m. rugsėjo 1 d.) įmonės vadovė buvo atsakovė. 2020 m. rugsėjo 1 d. nemokumo administratorė išleido įsakymą, kuriame nurodė, kokius dokumentus ir turtą įmonės valdymo organai (atsakovė) privalo pateikti. Atsakovė 2020 m. rugsėjo 15 d. perdavė administratorei tik įmonės dokumentus, nurodė, kad įmonė jokio turto neturi. Ieškovė pažymėjo, kad per 2020 m. įmonė realizavo ne visas šiai priklausančias atsargas, o iškėlus bankroto bylą, įmonė turėjo disponuoti 10632,11 Eur vertės atsargomis, tačiau atsakovė nepateikė absoliučiai jokios informacijos ir dokumentų, susijusių su įmonės turto praradimu.
4. Ieškovė nurodė, kad negali įvertinti įmonės turto sumažėjimo pagrįstumo ir teisėtumo, nes nedisponuoja jokiais dokumentais, atsakovė taip pat nepaaiškino ir nereagavo į administratorės siųstus prašymus dėl informacijos ir dokumentų pateikimo. Ieškovė pažymėjo, kad per 2020 m. laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo atsakovė, būdama įmonės direktore, siekdama sau asmeninės naudos, nepagrįstai pasisavino įmonės turto už bendrą 10632,11 Eur dydžio sumą. Dėl tokių nesąžiningų atsakovės veiksmų, įmonė ir jos kreditoriai patyrė 10632,11 Eur dydžio nuostolius.
5. Ieškovė nurodė, kad atsakovė, eidama įmonės direktorės pareigas, buvo tiesiogiai atsakinga už įmonės veiklos organizavimą, įmonės turto naudojimą įmonės reikmėms, jo išsaugojimą ir kitų teisės aktuose numatytų pareigų vykdymą. Atsakovė tinkamai nevykdė jai pavestų pareigų, nesiėmė priemonių turto išsaugojimui, todėl pažeidė savo, kaip įmonės vadovės, pareigas, veikė priešingai įmonės interesams, taip atlikdama neteisėtus veiksmus. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė nevykdant įmonės vadovei įstatymų nustatytų pareigų išsaugoti įmonei priklausantį turtą bei užtikrinti pagrįstą jo naudojimą įmonės veiklos tikslams, dėl tokių atsakovės veiksmų buvo nepagrįstai ir neteisėtai prarastas ieškovei priklausęs turtas. Ieškovės vertinimu, atsakovei kyla prievolė atlyginti žalą, kuri lygi neteisėtai pasisavinto turto vertei. Įmonės patirta žala sudaro įmonės balansuose apskaityto turto praradimas, tariamai nurašyto ir neteisėtai pasisavinto įmonės turto (atsargų) vertė, kurios suma 10632,11 Eur.
6. Ieškovė nurodė, kad tarp neteisėtų atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos egzistuoja tiek faktinis, tiek teisinis priežastinis ryšys. Atsakovei neteisėtai pasisavinus ir dėl to neperdavus įmonės turto, įmonė ir jos kreditoriai patyrė žalą. Atsakovė, būdama direktore, kuriai taikomi aukštesni apdairumo ir rūpestingumo standartai, turėjo žinoti ir neabejotinai žinojo, kad ji privalo veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jos priklauso, kad jos vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, o įmonės turtas būtų valdomas, naudojamas ir disponuojamas, atsižvelgiant į įmonės reikmes bei įmonės veiklos tikslus, o priešingu atveju, t. y. pasisavinus ir dėl to neperdavus įmonės turto, būtų padaroma akivaizdi žala tiek įmonei, tiek jos kreditoriams.
Atsiliepimas
7. A. J. P. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškovės reikalavimais nesutinka, kadangi ieškovės nurodyta suma neatitinka tikrovės. Atsakovė nurodė, kad arba ieškovė nerado, arba atsakovė neperdavė visų dokumentų; atsakovė ieškovės nemokumo administratorės elektroniniu paštu siųstų prašymų pateikti dokumentus, kurie pagrįstų 10632,11 Eur sumą, negavo, kadangi elektroniniu paštu nesinaudojo; atsakovė po teismo pranešimo gavimo, bandė susisiekti su administratore telefonu, elektroniniu būdu, bet nepavyko. Atsakovė pažymėjo, jog įmonės veikla buvo maisto produktų mažmeninė prekyba. Klientams prekių neišpirkus, pasibaigus galiojimui, tekdavo jas nurašyti. Nutraukus nuomos sutartį dėl ieškovės netinkamai vykdomų įsipareigojimų, teko maisto parduotuvę uždaryti visiškai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimu nuspręsta ieškovės ieškinį patenkinti iš dalies; priteisti iš atsakovės J. P. 9659,29 Eur žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (9659,29 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. balandžio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; priteisti iš atsakovės 217 Eur žyminį mokestį valstybei, kitą ieškinio dalį atmesti.
9. Teismas nurodė, jog atsakovė neįrodė, kad prekės buvo pagrįstai nurašytos ir perkainuotos nurašymo ir perkainavimo aktais. Teismas pažymėjo, kad atsakovės paaiškinimai apie aktų perdavimo aplinkybes nemokumo administratorei yra prieštaringi, nenuoseklūs, jų nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, todėl teismas juos laikė nepatikimais.
10. Teismas vertino, kad ieškovės pateiktas lydraštis patvirtina ieškovės paaiškinimą, jog kartu su lydraščiu atsakovė neperdavė administratorei įmonės antspaudo. Teismas akcentavo, kad negalima paneigti, jog atsakovės pateikti jos vardu sudaryti nurašymo aktai buvo sudaryti po bylos iškėlimo teisme.
11. Teismas sprendė, kad nurašymo aktai, sudaryti nuo 2018 m. iki 2019 m., nepaneigia neperduotų prekių kiekio, už kurio neperdavimą reikalaujama žalos atlyginimo, kadangi jie neatitinka 2019 m. balanse yra suvestų duomenų apie UAB „Jurliga“ 2019 m. pabaigoje priklausiusį turtą, kurie nėra nuginčyti. Teismas nurodė, kad atsakovė pati 2020 m. balandžio 22 d. sudarė ir pateikė 2019 m. gruodžio 31 d. įmonės balansą, taigi disponuodama visais duomenimis apie įgytą, perleistą bei nurašytą įmonės turtą ir prekių likučius iki 2019 m. gruodžio 31 d., šiuos duomenis teisingai turėjo suvesti į įmonės balansą.
12. Teismas nurodė, kad atsakovės pateikti aktai, sudaryti atsakovės vadovavimo įmonei laikotarpiu, buvo ne tik nesuvesti į įmonės balansus, tačiau ir nebuvo apskaityti įmonės buhalterijoje; 2020 m. balandžio 7 d. perkainavimo aktas yra neinformatyvus, jame nenurodyta, kurios prekės buvo perkainotos, kokia kaina buvo iki perkainavimo, kokia po jo, nurodoma tik bendra perkainavimo suma, kad prekės nukainuojamos 20 procentų, tačiau taip pat nurodyta, kad kai kurios prekės parduotos žemiau savikainos. Teismas pažymėjo, kad atsakovė, vykdžiusi buhalterinę apskaitą įmonėje, privalėjo aktus, kaip pirminius buhalterinius dokumentus, apskaityti, tačiau to neatliko, taip pat nepateikė įrodymų, kad būtų vykdžiusi inventorizaciją ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinių finansinių ataskaitų sudarymą pagal ne vėlesnius kaip ataskaitinių finansinių metų paskutinės dienos duomenis, kuri patvirtintų likučių kiekį po inventorizacijos, sutikrintą su buhalterinės apskaitos duomenimis.
13. Teismas nurodė, jog atsakovė, teigdama, kad ieškovės atstovės į bylą pateikti duomenys, kuriais įrodinėjamas žalos dydis ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos, yra abejotinos įrodomosios vertės, iš esmės pati ginčija ir/ar abejoja savo paties parašu patvirtintų ir perduotų duomenų, už kurių teisingumą atsako, tikrumu. Teismas vertino, kad įmonės balansai ir finansinės ataskaitos yra tinkamas įrodymas, patvirtinantis, kad iškėlus bankroto bylą, įmonėje trūko prekių, kurios nebuvo nurašytos, taip pat nebuvo perkainuotos nustatyta tvarka.
14. Teismas sprendė, kad atsakovė įrodė, jog dalį prekių už 972,82 Eur grąžino tiekėjams; UAB „Jurliga“ turėjo teisę grąžinti prekes tiekėjams, o už grąžintas prekes tiekėjai galėjo ne sumokėti įmonei, o sumažinti jos skolą joms. Teismas vertino, kad toks atsakovės poelgis grąžinant ne ilgo galiojimo prekes tiekėjams, kai buvo nutraukta patalpų nuomos sutartis, vertintinas ne kaip žalos įmonei sukūrimas, o kaip pareigos mažinti įmonės nuostolius įgyvendinimas.
15. Teismas nurodė, kad ieškovė įrodė atsakovės neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos dalyje dėl prekių, kurios atsakovės teigimu buvo nurašytos ar perkainuotos, o atsakovė kaltumo prezumpcijos šioje dalyje nepaneigė, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas ieškinį šioje dalyje tenkinti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
16. Apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo atsakovė J. P. prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
16.1. Teismas, remdamasis vien ieškovės nurodyta aplinkybe, kad atsakovė neperdavė administratorei turto už 10632,11 Eur, konstatavo aplinkybių atsakovės civilinei atsakomybei kili buvimą, žalos atsiradimo faktą, priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir dėl to kilusių teisinių padarinių – žalos atsiradimo. Teismas nenustatė esminės aplinkybės – perduotino turto struktūros ir realaus jo egzistavimo fakto bankroto bylos iškėlimo dienai. Byloje atsakovės pateikti įrodymai, maisto prekių nurašymo aktai dėl pasibaigusių galiojimo terminų, patvirtina, kad bankroto iškėlimo dienai realaus turto – maisto prekių, nebuvo, kadangi prekės buvo nurašytos ir utilizuotos. Žala atsirado ne dėl atsakovės veiksmų, o dėl natūralių nuostolių, atsiradusių dėl nurašytų prekių, kurių galiojimo terminai buvo pasibaigę. Bylos esmės neatskleidimas lėmė netinkamą žalos atsiradimo priežasties ir atsakovės civilinės atsakomybės elementų kvalifikavimą.
16.2. Teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnio ir 185 straipsnio nuostatas. Ieškovė neginčija į bylą pateiktų rašytinių įrodymų – maisto prekių nurašymo aktų, kurie patvirtina aplinkybę, kad nuostoliai atsirado dėl nurašytų prekių, o ne dėl atsakovės veiksmų. Ieškovė išsakė tik abejones ir prielaidas, kad šie atsakovės dokumentai galėjo būti sudaryti po bankroto bylos iškėlimo, o teismas vien tik prielaidų pagrindu padarė išvadą, kad galimai prekių nurašymo aktai buvo sudaryti po bankroto bylos, nes į bylą nebuvo pateiktas lydraščio originalas. Byloje esant duomenų, kad dokumento originalai buvo pagrobti iš atsakovės mašinos, todėl atliekamas ikiteisminis tyrimas, teismas privalėjo susilaikyti nuo tokios išvados, kadangi ši aplinkybė sudaro ikiteisminio tyrimo dalyką, tačiau teismas savo išvadą grindė vien tik prielaida. Be to, teismas nukrypo nuo savo paties nurodytos teismų praktikos, kad įmonės balanso duomenys turi būti vertinami sistemiškai su kitais bylos įrodymais. Įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimas turėjo esminės reikšmės skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
16.3. Teismas nebuvo nuoseklus. Rašytinius įrodymus, patvirtinančius prekių su pasibaigusiais terminais gražinimą tiekėjams, laikė tinkamais įrodymais, nors jie nebuvo įtraukti į apskaitos registrą ir balansą ir jais vadovavosi, atmesdamas ieškinio reikalavimų dalį, o prekių nurašymo aktus dėl jų neįtraukimą į apskaitos registrą ir balansą laikė nepatikimais įrodymais ir nesivadovavo.
Atsiliepimas
17. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė bankrutavusi UAB „Jurliga“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
17.1. Teismas išsamiai įvertino visas civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos ir konstatavo, jog atsakovė yra atsakinga už įmonei padarytą žalą. Teismas įvertino atsakovės atliktus neteisėtus veiksmus (atsakovė nevykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme nustatytos pareigos ir neperdavė įmonei priklausančio turto). Teismas nustatė, jog atsakovė neįrodė, kad įmonei priklausantis turtas buvo nurašytas ar sunaikintas.
17.2. Teismas visapusiškai įvertino į bylą pateiktus atsakovės dokumentus. Atsakovė nenurodė, ką konkrečiai, kokį tiksliai dokumentą teismas netinkamai įvertino, ir ką teismas galėjo nustatyti tuo atveju, jeigu dokumentus būtų įvertinęs taip, kaip mano esant teisingai atsakovė. Atsakovė nenurodė jokių argumentų, galinčių paneigti pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų. Atsakovė, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino į bylą pateiktus nurašymo aktus, turėjo įrodyti, kaip konkrečiai pasireiškia netinkamas įrodymų vertinimas, kur dingo įmonei priklausantis turtas ir dėl kokių priežasčių jis nebuvo perduotas. Tokių aplinkybių atsakovė apeliaciniame skunde nepaaiškino, tik deklaratyviai nurodė, jog turto galiojimas pasibaigė ir šis buvo nurašytas, o teismas netinkamai vertino turto nurašymo aktus.
17.3. Teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovės pateikti turto nurašymo aktai, sudaryti 2020 m., negali būti vertinami byloje ne tik dėl to, kad juose nurodyta informacija neatsispindi pačios atsakovės sudarytuose įmonės finansinės atskaitomybės dokumentuose, bet ir dėl to, jog jie buvo sudaryti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atsakovės (apeliantės) apeliacinis skundas netenkintinas.
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
19. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. sausio 8 d. UAB „Jurliga“ vienintelės akcininkės L. B. sprendimu J. P. paskirta į įmonės direktorės pareigas nuo (duomenys neskelbtini).
20. 2020 m. rugpjūčio 24 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi (civilinėje byloje Nr. eB2-525-440/2020) UAB „Jurliga“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta MB „Nemokumo centras“. 2020 m. lapkričio 10 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Jurliga“ kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai, kurių suma 11594,02 Eur.
21. 2020 m. rugsėjo 1 d. nemokumo administratorės įsakymu J. P. informuota, kad ne vėliau kaip iki 2020 m. rugsėjo 14 d. nemokumo administratorei privalo perduoti visą UAB „Jurliga“ turtą, visus dokumentus, sudarytus nuo UAB „Jurliga“ įsteigimo iki nutarties iškelti bankroto bylą UAB „Jurliga“ įsiteisėjimo dienos. Įsakymas išsiųstas atsakovės elektroniniu paštu. 2020 m. rugsėjo 2 d. atsakovė nemokumo administratorei elektroniniu paštu nurodė, kad UAB „Jurliga“ akcininkė yra G. D., įmonė turto neturi, skolininkų nėra, nurodė banko sąskaitą.
22. 2020 m. balandžio 22 d. sudarytame 2019 m. gruodžio mėn. 31 d. balanse nurodyta, kad trumpalaikį UAB „Jurliga“ turtą sudarė 11859 Eur, iš kurio 11678 Eur – atsargos, 181 Eur – pinigai ir pinigų ekvivalentai.
23. Į bylą pateikta UAB „Jurliga“ 2020 m. atliktų pirkimų lentelė, kurioje nurodyta bendra pirkimų suma – 13213,53 Eur; pridėtos atliktus pirkimus patvirtinančių PVM sąskaitų faktūrų kopijos. Iš UAB „Jurliga“ 2020 m. pardavimų lentelės nustatyta, kad 2020 m. atliktų pardavimų suma –14259,42 Eur.; pridėti tai patvirtinantys UAB „Jurliga“ kasos pajamų orderiai (kvitai).
24. 2020 m. rugsėjo 14 d. sudarytame UAB „Jurliga“ 2020 m. rugsėjo 1 d. balanse nurodyta, kad trumpalaikio turto UAB „Jurliga“ neturi, nuosavas kapitalas, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudaro – 19451 Eur.
25. Ieškovės nemokumo administratorė elektroniniu paštu išsiuntė 2021 m. vasario 18 d., 2021 m. kovo 5 d. pranešimus, kuriais atsakovės prašyta kuo skubiau pateikti išsamius paaiškinimus dėl BUAB „Jurliga“ atsargų, pateikiant tai pagrindžiančius dokumentus (buhalterinės apskaitos dokumentus, nurašymo aktus, turto perleidimo sandorius ir pan.).
Dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų
26. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, jog teismas, remdamasis vien ieškovės nurodyta aplinkybe, kad atsakovė neperdavė administratorei turto už 10632,11 Eur, konstatavo aplinkybių atsakovės civilinei atsakomybei kili buvimą, žalos atsiradimo faktą, priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir dėl to kilusių teisinių padarinių – žalos atsiradimo.
27. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį buvusiai bankrutavusios įmonės direktorei dėl 10632,11 Eur nuostolių atlyginimo.
28. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 245 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).
29. Pagrindo taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę atsiradimą gali lemti tiek imperatyviai teisės aktuose nustatytų, tiek fiduciarinių pareigų įmonei, taip pat ir aptartais aspektais kreditoriams pažeidimas. Tam, kad būtų galima taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti jo civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Nustačius, kad bendrovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją pareiga tenka bendrovės vadovui. Kartu pažymėtina, kad bendrovės vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindas įmonės vadovo civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).
30. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai, o kai bankroto byla iškelta ūkinei bendrijai, – jos tikrieji nariai, kurie vykdo Civilinio kodekso 2.67 straipsnyje ir 2.82 straipsnio 3 dalyje nustatytas valdymo organų pareigas, per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui: 1) juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; 2) visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla (toliau – juridinio asmens informacija).
31. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog atsakovė perdavė administratorei tik įmonės dokumentus ir teigė, kad įmonė jokio turto neturi, tačiau per 2020 m. įmonė realizavo ne visas šiai priklausančias atsargas, o iškėlus bankroto bylą, įmonė turėjo disponuoti 10632,11 Eur vertės atsargomis. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė nepateikė jokios informacijos ir dokumentų, susijusių su įmonės turto praradimu, tad per 2020 m. laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo atsakovė, būdama įmonės direktore, siekdama sau asmeninės naudos, nepagrįstai pasisavino įmonės turto už bendrą 10632,11 Eur dydžio sumą. Dėl tokių nesąžiningų atsakovės veiksmų įmonė ir jos kreditoriai patyrė 10632,11 Eur dydžio nuostolius. Ieškovė pažymėjo, jog atsakovė tinkamai nevykdė jai pavestų pareigų, nesiėmė priemonių turto išsaugojimui, todėl pažeidė savo, kaip įmonės vadovės, pareigas, veikė priešingai įmonės interesams, taip atlikdama neteisėtus veiksmus. Ieškovės vertinimu, atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė nevykdant įmonės vadovei įstatymų nustatytų pareigų išsaugoti įmonei priklausantį turtą bei užtikrinti pagrįstą jo naudojimą įmonės veiklos tikslams, dėl tokių atsakovės veiksmų buvo nepagrįstai ir neteisėtai prarastas ieškovei priklausęs turtas. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė, būdama direktore, kuriai taikomi aukštesni apdairumo ir rūpestingumo standartai, turėjo žinoti ir neabejotinai žinojo, kad ji privalo veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jos priklauso, kad jos vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, o įmonės turtas būtų valdomas, naudojamas ir disponuojamas, atsižvelgiant į įmonės reikmes bei įmonės veiklos tikslus, o priešingu atveju, t. y. pasisavinus ir dėl to neperdavus įmonės turto, būtų padaroma akivaizdi žala tiek įmonei, tiek jos kreditoriams.
32. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. balandžio 22 d. sudarytame 2019 m. gruodžio mėn. 31 d. įmonės balanse nurodyta, kad trumpalaikį UAB „Jurliga“ turtą sudarė 11859 Eur, iš kurio 11678 Eur – atsargos, 181 Eur – pinigai ir pinigų ekvivalentai. Į bylą pateikta UAB „Jurliga“ 2020 m. atliktų pirkimų lentelė, kurioje nurodyta bendra pirkimų suma – 13213,53 Eur; pridėtos atliktus pirkimus patvirtinančių PVM sąskaitų faktūrų kopijos. Iš UAB „Jurliga“ 2020 m. pardavimų lentelės nustatyta, kad 2020 m. atliktų pardavimų suma –14259,42 Eur.; pridėti tai patvirtinantys UAB „Jurliga“ kasos pajamų orderiai (kvitai). 2020 m. rugsėjo 14 d. sudarytame UAB „Jurliga“ 2020 m. rugsėjo 1 d. balanse nurodyta, kad trumpalaikio turto UAB „Jurliga“ neturi, nuosavas kapitalas, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudaro – 19451 Eur.
33. Civilinės bylos duomenys patvirtina, kad įmonė iš viso įsigijo atsargų už 24891,53 Eur (11678 Eur (2019 m.) + 13213,53 Eur (2020 m.)), tačiau realizavo atsargų tik už 14259,42 Eur, o įmonei iškėlus bankroto bylą, nebeturėjo jokio turto. Kaip nustatyta, per 2020 m. įmonė realizavo ne visas šiai priklausančias atsargas, o iškėlus bankroto bylą, įmonė turėjo disponuoti 10632,11 Eur vertės atsargomis.
34. Atsakovė, nesutikdama su ieškovės reikalavimais, nurodė, jog įmonės veikla buvo maisto produktų mažmeninė prekyba, tad klientams prekių neišpirkus, pasibaigus galiojimui, tekdavo jas nurašyti, o nutraukus nuomos sutartį dėl ieškovės netinkamai vykdomų įsipareigojimų, teko maisto parduotuvę uždaryti visiškai. Atsakovė pažymėjo, kad turto nepasisavino, o nurašė nurašymo aktais, dalį grąžino tiekėjams, nukainavo, kadangi tai buvo trumpo galiojimo prekės.
35. Atsiliepime į ieškovės ieškinį atsakovė nurodė, kad arba ieškovė nerado, arba atsakovė neperdavė visų dokumentų. 2021 m. gegužės 13 d. atsakovė ieškovės nemokumo administratorei elektroniniu paštu nurodė, kad 2018-2019 metų prekių nurašymo aktai gali būti netyčia pasilikę pas ją, 2020 metų liko pas ją. Į nagrinėjamą bylą pateiktos 2018 m. gruodžio 28 d., 2018 m. gruodžio 31 d. prekių nurašymo aktų su detaliais paskaičiavimais kopijos; 2019 m. gruodžio 30 d. prekių nurašymo akto 02-01 dėl 1 proc. leidžiamiems atskaitymas kopija (per 2019 m. netekta prekių už 627,00 Eur nuo pirkimo sumos 62694,30); 2019 m. gruodžio 30 d. prekių nurašymo akto kopiją (prekių nurašyta už 1671,17 Eur); nurašytų prekių verčių paskaičiavimai už 2019 m.; 2020 m. sudarytų prekių nurašymo, perleidimo, perkainavimo, grąžinimo aktų kopijos; 2020 m. balandžio 24 d. kreditinės PVM sąskaitos faktūros kopija – prekių nurašymo aktų suvestinė (už 2018 m. ir 2019 m. iš viso nurašyta 5652,59 Eur, 2020 m. – 4372,08 Eur, grąžinta tiekėjams – 972,73 Eur, iš viso nuo įmonės veikimo pradžios iki uždarymo nurašyta, grąžinta tiekėjams prekių už 10997,40 Eur).
36. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nurašymo aktai, sudaryti nuo 2018 m. iki 2019 m., nepaneigia neperduotų prekių kiekio, už kurio neperdavimą reikalaujama žalos atlyginimo, kadangi jie neatitinka 2019 m. balanse suvestų duomenų apie UAB „Jurliga“ 2019 m. pabaigoje priklausiusį turtą, kurie nėra nuginčyti. Teismas pažymėjo, jog atsakovė pati 2020 m. balandžio 22 d. sudarė ir pateikė 2019 m. gruodžio 31 d. įmonės balansą, o atsakovės pateikti aktai, sudaryti atsakovės vadovavimo įmonei laikotarpiu, buvo ne tik nesuvesti į įmonės balansus, tačiau ir nebuvo apskaityti įmonės buhalterijoje. Teismas atkreipė dėmesį, jog iš Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutarties ir medžiagos civilinėje byloje Nr. eB2-525-440/2020 nustatyta, jog ieškinyje dėl bankroto bylos iškėlimo pati atsakovė (civilinėje byloje Nr. eB2-525-440/2020 ieškovė) rėmėsi 2019 m. gruodžio 31 d. UAB „Jurliga“ balansu ir 2019 m. finansinėmis ataskaitomis, 2020 m. balandžio 30 d. sudarytu balansu, 2020 m. finansinėmis ataskaitomis, o teismas, remiantis šiais duomenimis nustatė, jog iš UAB „Jurliga“ 2020 m. balandžio 30 d. balanso matyti, kad įmonė atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalies nemokumo sąvoką; balanso duomenimis, įmonėje turto nėra, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 19451 Eur. Teismas akcentavo, jog atsakovė rėmėsi šiais duomenimis kaip teisingais, duomenų tikrumo neginčijo ir teismo nutarties iškelti bankroto bylą, kuri buvo priimta vadovaujantis ir minėtais įrodymais, neskundė.
37. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog atsakovė neįrodė, kad prekės buvo pagrįstai nurašytos ir perkainuotos nurašymo ir perkainavimo aktais. Nurašymo aktai buvo perduoti ne nemokumo administratorei kartu su visais kitais dokumentais iš karto po bankroto bylos iškėlimo, o pateikti į bylą, be to, nurašymo aktai neatitinka 2019 m. balanse suvestų duomenų apie UAB „Jurliga“ 2019 m. pabaigoje priklausiusį turtą. Kadangi aktuose nurodytos informacijos nepatvirtina įmonės buhalteriniai ir finansiniai dokumentai, negalima paneigti, jog atsakovės pateikti jos vardu sudaryti nurašymo aktai buvo sudaryti po bylos iškėlimo teisme, atsižvelgiant į tai, kad nemokumo administratorei įmonės antspaudas nebuvo perduotas. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės pateiktas lydraštis patvirtina būtent ieškovės paaiškinimą, jog kartu su lydraščiu atsakovė įmonės antspaudo nemokumo administratorei neperdavė.
38. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės apeliacinio skundo argumentai, jog pateikti maisto prekių nurašymo aktai dėl pasibaigusių galiojimo terminų, patvirtina, kad bankroto iškėlimo dienai realaus turto – maisto prekių, nebuvo, kadangi prekės buvo nurašytos ir utilizuotos, yra nepagrįsti ir neįrodyti. Įmonės balansai ir finansinės ataskaitos yra tinkamas įrodymas, patvirtinantis, jog iškėlus bankroto bylą, įmonėje trūko prekių, kurios nebuvo nurašytos, taip pat nebuvo perkainuotos nustatyta tvarka.
39. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovė byloje įrodė, kad atsakovei perduotos prekės įmonei nebuvo grąžintos, nepateikti jų panaudojimą pagrindžiantys buhalterinės apskaitos dokumentai, o atsakovė neįrodė, kad prekės, dėl kurių sprendžiamas ginčas, buvo nurašytos, nukainuotos ar grąžintos tiekėjams, ir žala įmonei dėl prekių neišsaugojimo nebuvo padaryta. Atsakovei neįrodžius, jog prekės buvo pagrįstai nurašytos ar perkainuotos, o ieškovei įrodžius atsakovės neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos dalyje dėl prekių, kurios atsakovės teigimu buvo nurašytos ar perkainuotos, atsakovei kaltumo prezumpcijos šioje dalyje nepaneigus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog yra faktinis ir teisinis pagrindas ieškinį šioje dalyje tenkinti.
40. Atsakovė apeliaciniame skunde pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 178 straipsnio ir 185 straipsnio nuostatas.
41. Kasacinis teismas yra suformulavęs ir išplėtojęs nuoseklią praktiką įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
42. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo įvertintos ir atsakovės apeliaciniame skunde pažymėtos aplinkybės (dėl įrodymų vertinimo sistemiškumo, nuoseklumo), kurias įvertinus, nėra pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei padarė ginčą išsprendęs pirmosios instancijos teismas.
Dėl bylos procesinės baigties
43. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą keisti ar naikinti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.