Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

4. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija 2020 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 4-229 patvirtino Skatinamosios finansinės priemonės „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ schemą (toliau – schema), kuria pavedė ieškovei įgyvendinti paskolų teikimo priemonę. Ieškovė, įgyvendindama paskolų teikimo priemonę pagal schemą, atliko finansų tarpininkų atranką ir susitarė dėl paskolų teikimo pagal schemą su finansų tarpininku – akcine bendrove „Šiaulių bankas“ (toliau – paskolos davėja) ir jam suteikė finansinių lėšų paskolų teikimui pagal schemą.

5. Nagrinėjamu atveju ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai iš esmės patvirtina, kad paskolos davėja su atsakove 2020 m. birželio 3 d. sudarė kredito sutartį Nr. K-20-127716-COV (toliau – Sutartis), kurios pagrindu paskolos davėja suteikė atsakovei 21 600 Eur dydžio kreditą, o atsakovė įsipareigojo jį grąžinti, mokėti palūkanas bei vykdyti kitus Sutartyje nustatytus įsipareigojimus. 2020 m. gruodžio 22 d. tarp paskolos davėjos ir atsakovės buvo sudarytas papildomas susitarimas Nr. 1 dėl paskolos sutarties pakeitimo, kuriuo paskolos grąžinimas terminas pratęstas iki 72 mėnesių bei pakeista palūkanų norma į 0,69 procentus. Šią sumą paskolos davėja atsakovei pervedė, tačiau atsakovė savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, nustatytu terminu negrąžino visos skolos ir nesumokėjo sutartų palūkanų.

6. Atsakovei vėluojant mokėti palūkanas ir vykdyti paskolos sutartyje numatytus mokėjimus, paskolos davėja, vadovaudamasi sutarties specialiosios dalies 2.7. punktu, perleido reikalavimo teises pagal paskolos sutartį ieškovei. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai: 2021 m. kovo 25 d. Reikalavimo teisių perleidimo tarp ieškovės ir paskolos davėjos sutartis Nr. 21032501 bei 2022 m. liepos 18 d. reikalavimo perdavimo-priėmimo aktu Nr. 25.

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Iš bylos medžiagos matyti, kad paskolos davėja išsiuntė atsakovei 2022 m. liepos 19 d. pranešimą apie reikalavimo teisių perleidimo faktą.

8. Be to, teismų praktikoje laikomasis pozicijos, kad išsiuntus atsakovui ieškinio su priedais kopijas, tame tarpe ir reikalavimo teisės perleidimo sutarties kopiją, laikytina, jog atsakovas tinkamai informuotas apie reikalavimo teisės perleidimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011), todėl laikytina, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie kreditoriaus pasikeitimą.

9. Ieškovė atliko neplaninę patikrą, kurios metu įvertino iš Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) gautą informaciją ir konstatavo, kad atsakovės apyvarta PVM deklaracijose deklaruotais duomenimis, nekrito daugiau kaip 30 proc. (krito 20,53 proc.), atsakovė neatitiko paskolos gavėjo tinkamumo sąlygų (Aprašo 1 priedo Pagrindinės sąlygos 2.2. punkto „Paskolos gavėjo tinkamumo sąlygos“ 1.3. papunktis), todėl paskola pagal priemonę „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ negalėjo būti suteikta ir nedelsiant turi būti grąžinta su Sutartyje nustatytomis palūkanomis. Atsakovė nuo paskolos išdavimo dienos paskolos davėjo naudai atliko mokėjimų: 6 138,91 Eur paskolos sumai, 263,09 Eur palūkanoms ir 91,29 Eur delspinigiams apmokėti. Ieškovė nurodė, kad ji iš atsakovės jokių mokėjimų negavo. Atsakovei toliau nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, ieškovė vadovaudamasi Sutarties 3.2., 3.2.1., 3.2.3., punktais 2022 m. rugpjūčio 25 d. vienašališkai sutartį nutraukė. Nutraukus paskolos sutartį atsakovė ieškovei liko skolinga 15 461,09 Eur negrąžintos paskolos, 17,56 Eur paskolos palūkanų, 473,60 Eur valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanų. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė iki kreipimosi į teismą būtų atsiskaičiusi su ieškove (CPK 178, 185 straipsniai).

10. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

11. Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovė pažeidė sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai negrąžino visos suteiktos paskolos. Kaip matyti iš ieškinio ir su juo pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovė ieškovei liko skolinga 15 461,09 Eur negrąžintos paskolos. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų prievolę įvykdžiusi, ginčijusi skolos dydį ar Sutarties sąlygas (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pažeidė savo prievolę laiku ir nustatytomis sąlygomis grąžinti paskolą, iš atsakovės ieškovei priteistina 15 461,09 Eur negrąžinta paskola.

12. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės ir 17,56 Eur nesumokėtas paskolos palūkanas. Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį ir 6.874 straipsnio 1 dalį, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą bei sumokėti palūkanas paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Nagrinėjamu atveju Sutarties specialiosiose sąlygose šalys susitarė dėl 0,69 procentų dydžio metinių palūkanų normos. Atsakovei tinkamai nevykdžius savo sutartinės prievolės ir dėl to ieškovei 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutraukus sutartį su atsakove, iš atsakovės priteisiamos 17,56 Eur nesumokėtos paskolos palūkanos, paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 5 d. iki 2022 m. liepos 25 d. (paskolos sutarties nutraukimo).

13. Ieškiniu ieškovė taip pat prašo iš atsakovės priteisti 473,60 Eur valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanas. Paskolos gavėjas privalo grąžinti visą neteisėtai gautą paskolą su Sutartyje nustatytomis palūkanomis ir suteiktą valstybės pagalbos dydį su palūkanomis nuo valstybės pagalbos suteikimo dienos iki jos išieškojimo dienos, kaip nustatyta 2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamente (ES) 2015/1589, nustatančiame išsamias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio taikymo taisykles. Remiantis Europos Komisijos komunikato „Komisijos pranešimas dėl neteisėtos ir nesuderinamos valstybės pagalbos susigrąžinimo“ Nr. 2019/C 247/01 16 dalimi, siekiant pašalinti bet kokį pranašumą, susijusį su neteisėta pagalba, taip pat turi būti reikalaujama sumokėti palūkanas nuo neteisėtai suteiktos pagalbos sumos. Sumokėdamas pagalbos susigrąžinimo palūkanas pagalbos gavėjas netenka finansinio pranašumo, kurį jis dėl nemokamai gautos konkrečios pagalbos turėjo nuo pagalbos išmokėjimo gavėjui dienos iki jos sugrąžinimo dienos. Nagrinėjamu atveju iš ieškovės pateiktų duomenų matyti, kad atsakovei paskola negalėjo būti suteikta, suteiktos paskolos atsakovė tinkamai ir laiku negrąžino, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 473,60 Eur valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanų pagal su ieškiniu pateiktą šių palūkanų apskaičiavimo lentelę, skaičiuojamus nuo pinigų atsakovei išmokėjimo dienos (2020 m. birželio 4 d.) iki ieškinio pateikimo dienos (2023 m. liepos 18 d.).

14. Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Sutarties specialiosiose sąlygose šalys susitarė, kad atsakovei vėluojant vykdyti savo įsipareigojimus pagal Sutartį, ji privalo mokėti 0,04 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą mokėti dieną. Ieškovė paskaičiavo atsakovei 1 114,46 Eur delspinigius už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 19 d. iki 2023 m. liepos 18 d. Atsakovė pažeidė sutarties sąlygas, todėl ieškovės reikalavimas dėl 1 114,46 Eur delspinigių priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas, nes neviršija 180 dienų laikotarpio ir delspinigių norma (0,04 procento) atitinka protingumo, sąžiningumo principus.

15. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą 17 066,71 Eur (15 461,09 + 17,56 + 473,60 +1 114,46) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. liepos 20 d) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Dėl skolos išdėstymo dalimis.

16. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti.

17. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).

18. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Nustačius, kad atsakovo dabartinė finansinė padėtis leidžia įvykdyti visą sprendimą iš karto arba paaiškėjus, kad dabartinė atsakovo padėtis yra bloga bei ateityje ji nepagerės, teismas netenkina atsakovo prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, nepaisant to, kokia yra ieškovo turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-669-516/2020).

18. Atsakovė savo atsiliepime nurodo, kad šiuo metu nuolatinės veiklos nevykdo, nėra finansiškai pajėgi apmokėti visą susidariusią skolą iškart ir tikisi artimiausiu metu uždirbti dalį pajamų, tačiau nepateikė jokių tai pagrindžiančių dokumentų. Atsakovės siūlymas - priteistą įsiskolinimą grąžinti dalimis mokant po ne mažiau nei 200 Eur per mėnesį iki tol, kol bus visiškai padengta priteista skola ieškovės teigimu, pažeistų jos teisėtus interesus, nes tokiu atveju priteistos skolos susigrąžinimas užtruktų ilgiau negu 7 metus. Ieškovė nurodė, kad atsakovė nuo 2022 m. balandžio 5 d. nebevykdo savo finansinių įsipareigojimų, t. y. jau daugiau kaip 1,5 m. Atsakovės veiksmai vertinti kaip nesąžiningais ieškovės atžvilgiu. Pažymėtina, kad į bylą taip pat nėra pateikta jokių duomenų ar paaiškinimų, kad tik toks skolos išdėstymas užtikrins atsakovės veiklos tęstinumą ir leis išvengti nemokumo bylos iškėlimo. Taigi, atsakovė neįrodė, kad yra pajėgi vykdyti savo skolinius įsipareigojimus, jos teiginiai yra tik deklaratyvaus pobūdžio (CPK 178 straipsnis). Atsakovės prašymo tenkinimas, pažeistų ieškovės interesus ir būtų paneigtas pats sprendimas.

19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo manymu, nėra pagrindo sutikti su atsakovės siūlymu priteistą įsiskolinimą grąžinti dalimis, todėl jos prašymas atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

20. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, o teismas patenkino ieškinį visiškai, valstybei iš atsakovės priteistina 384 Eur žyminio mokesčio ir 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, iš viso 397,28 Eur suma (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Investicijų ir verslo garantijos“, j. a. k. 110084026, iš atsakovės (duomenys neskelbtini), 15 461,09 Eur (penkiolika tūkstančių keturis šimtus šešiasdešimt vieną eurą 09 ct) skolos (negrąžintos paskolos), 17,56 Eur (septyniolika eurų 56 ct) palūkanų, 473,60 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt tris eurus 60 ct) valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanų, 1 114,46 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą keturiolika eurų 46 ct) delspinigių, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (17 066,71 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. liepos 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini), valstybei 397,28 Eur (tris šimtus devyniasdešimt septynis eurus 28 ct) bylinėjimosi išlaidų (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.