- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-03
- Bylos Nr.
- 2YT-1160-805/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00037-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Pareiškėjas
- E. K., J. Š., L. Š., A. T.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonės Turto bankas
- Advokatai
- Pelagėja Stonkienė
dalyvaujant pareiškėjoms E. K., J. Š., L. Š., pareiškėjų atstovei advokatei Pelagėjai Stonkienei,
suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę pagal pareiškėjų A. T., E. K., J. Š. ir L. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas dėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjos A. T., E. K., J. Š. ir L. Š. kreipėsi į teismą pareiškimu suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas dėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo (b. l. 2-5), kuriuo prašo atnaujinti joms terminą 2005 m. sausio 31 d. mirusios motinos O. M. palikimui priimti.
Pareiškime nurodė, kad Pareiškėjos yra seserys. Jų tėvai O. M. ir A. M. gyveno (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų tėvas A. M. turėjo jam nuosavybės teise priklausančios žemės (duomenys neskelbtini) kaime. Motina jai nuosavybės teise priklausančios žemės neturėjo. Pareiškėjų tėvas dažnai pasakodavo apie tai, kaip būdamas 17 metų mokėsi arti žemę, sėti javus. Jis norėjo, kad jo turimą žemę paveldėtų mylintis žemę paveldėtojas, kuris tęstų jo pradėtus darbus. Šias savo viltis jis siejo su anūku G. T., kuris vasaros atostogas praleisdavo pas pareiškėjų tėvus, kaime, o baigęs devynias klases įstojo mokytis į Balbieriškio profesinę žemės ūkio mokyklą, gyveno pas pareiškėjų tėvus. G. T. tėvas T. T. tuo metu taip pat gyveno kaime, nes neturėjo darbo. Jie visi kartu padėjo pareiškėjų tėvams ūkyje.
Taip pat nurodė, kad 1992 metais pareiškėjų motiną O. M., kuriai tuo metu buvo 67 metai, ištiko insultas, jų tėvas tuo metu buvo 74 metų amžiaus. Pareiškėja A. T. slaugė motiną, prižiūrėjo tėvą. Pareiškėjų motina po patirto insulto dar gyveno 12 metų, tačiau visiškai nepasveiko, jai buvo reikalinga nuolatinė priežiūra ir slauga. Pareiškėjos A. T. vyras T. T. mirė 1997 metais. Tais pačiais metais anūkas G. T. baigė profesinę mokyklą. Pareiškėjų tėvas A. M. manė, kad anūkas G. T. atsakingai dirbs jo turimą žemę, todėl dukroms sakė, kad jo turėtą žemę paveldės tik minėtas anūkas G. T.. Pareiškėjų tėvas mirė (duomenys neskelbtini). Jis paliko testamentą, pagal kurį, pareiškėjų žiniomis, jo palikimą pagal testamentą priėmė anūkas G. T.. Pareiškėjos ir jų motina O. M. dėl mirusiojo A. M. palikimo priėmimo į notarą nesikreipė ir testamento neginčijo. Pareiškėjų motina O. M. mirė (duomenys neskelbtini), kuri iki mirties gyveno su pareiškėja A. T., kuri šią slaugė iki jos mirties. Mirusioji nepaliko jokio turto, todėl dukroms nebuvo pagrindo pradėti paveldėjimo procedūrų po jos mirties, dėl to pareiškėjos į notarą dėl motinos palikimo priėmimo nesikreipė. (duomenys neskelbtini) pareiškėją A. T. ištiko insultas, po ko ji nebevaikšto, jai reikalinga slauga. E. K. slaugos namuose lankant seserį A. T., pastaroji prasitarė, kad motina prieš mirtį sakiusi, kad buvo pateikusi prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jos tėvo A. J. nuosavybės teisėmis valdytą žemę. Ar šis motinos paduotas prašymas buvo priimtas, ar mirusiai motinai buvo atkurtos nuosavybės teisės į jos tėvo turėtą žemę, ar ne, pareiškėja A. T. teigė nežinanti, sakė suabejojusi motinos pasakojimu, nes motina po patirto insulto nebuvo visiškai pasveikusi, manė, kad motina jokio nekilnojamojo turto neturėjo. Paaiškėjus šioms aplinkybėms pareiškėja E. K. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Prienų rajono 2-ojo biuro notarę R. V. dėl motinos palikimo priėmimo. Notarė išdavė liudijimą apie tai, kad šiame notarų biure paveldėjimo byla nepradėta. Tada pareiškėja L. Š. kreipėsi į Nekilnojamojo turto registrą, iš kurio 2018m. rugsėjo 20 d. gavo atsakymą, jog mirusiai motinai O. M. Kauno apskrities (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus – žemės sklypus, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tačiau nuosavybės teisės į šiuos sklypus Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos bei, kad motinos tėvo A. J. žemė buvo (duomenys neskelbtini), bei, kad jai neatlygintinai perduoti nuosavybėn lygiaverčiai turėtiems žemės sklypams du sklypai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).
Pažymėjo, kad pareiškėjos yra praleidusios šešių mėnesių palikimo priėmimo terminą, kadangi tik 2018 metų rugsėjo mėnesį sužinojo, kad jų motinai O. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypus, pareiškėjoms iki to laiko nebuvo žinoma apie tai, kad jų motinai priklauso daiktinės teisės į žemės sklypus, kurios yra paveldimos. Pareiškėjos mano, kad jų motina apie tai, kad ji pradėjo piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesą ir jai atkurtos nuosavybės teisės į jos tėvo turėtą žemę nepranešė tik dėl tuo metu buvusios blogos sveikatos būklės, dėl ko ji negalėjo realizuoti savo teisių į grąžintą turtą, o jos gauti dokumentai apie nuosavybės teisių atkūrimo į žemę pasimetė dėl ligos. Pareiškėjos E. K., J. Š., L. Š. su motina gyveno skyrium, kituose miestuose, turėjo savo šeimas ir tik lankydavo motiną. Motinos dokumentai nebuvo perduoti joms saugoti, nes ji visada juos saugojo pati, todėl apie tai, kad motinai atkurtos nuosavybės teisės į senelio žemę nežinojo. Pareiškėja A. T. nors ir gyveno kartu su motina ir ją slaugė, tačiau ir jai motina nebuvo perdavusi saugoti savo dokumentų dėl žemės, todėl ji taip pat nežinojo, kad motinai atkurtos nuosavybės teisės į žemę ir manė, kad motina, nurodžiusi apie žemę, pasakoja apie jų tėvo turėtą žemę. Pareiškėjos mano, kad nurodytos priežastys, dėl kurių praleistas terminas priimti palikimą, likusį po motinos mirties, laikytinos svarbiomis, todėl terminas palikimui priimti turėtų būti atnaujintinas.
Pareiškėja E. K. teismo posėdyje prašymą palaiko, prašo jį tenkinti (2019 m. balandžio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas). Paaiškino, kad ji gyveno atskirai nuo tėvų. Tėvai gyveno (duomenys neskelbtini), motiną 1992 metais ištiko insultas. Pradžioje sesuo A. samdė žmogų motinai prižiūrėti, o vėliau pati užsiėmė motinos slauga ir priežiūra. Motina sirgo nuo 1992 iki 2005 metų, jos galimybė judėti dėl sveiktos būklės buvo ribota. A. J. buvo motinos tėvas, į kurio valdytą žemę buvo motinai atkurta nuosavybė. Pareiškėjos sesuo A. T. praeitų metų rugpjūčio mėnesį taip pat sunkiai susirgo, ji neaiškiai užsiminė apie mirusios motinos vardu atkurtą nuosavybę, iki tol pareiškėja apie tai nežinojo, nebuvo apie tai kalbėta nei su motina, nei su seserimi, kada buvo pradėta nuosavybės teisų atkūrimo procedūra ir kada motina dėl to buvo kreipusis į valstybines institucijas, ji nežino, tokio dokumento pareiškėja asmeniškai anksčiau nebuvo mačiusi, tvarkydama dokumentus nieko nerado.
Pareiškėja J. Š. teismo posėdyje paaiškino esanti pensinio amžiaus, gyvenanti (duomenys neskelbtini), retai lankydavosi tėvų namuose (2019 m. balandžio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas). Nurodė, kad motina prastai kalbėjo, paskutiniuosius dvylika mėnesių iki mirties su ja buvo sunku susikalbėti. Namai, kuriuose tėvai gyveno, buvo iš tėvo pusės, motina atėjo į marčias, tėvas turėjo apie 10 ha žemės. Tėvas savo palikimą užrašė pareiškėjos sesers A. sūnui G. T., jam paliko žemę ir namus, apie kitą likusį turtą po motinos mirties pareiškėjai nebuvo žinoma. Pernai vasarą seserys pasakė jai apie likusį palikimą.
Pareiškėja L. Š. teismo posėdyje prašo atnaujinti joms visoms terminą 2005 m. sausio 31 d. mirusios motinos O. M. palikimui priimti (2019 m. balandžio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas). Paaiškino, kad sesuo A. prižiūrėjo tėvus, ji, būdama 17 metų, pradėjo studijuoti, savarankiškai gyveno ir dirbo Vilniuje pamaininį darbą. Ji neprižiūrėjo tėvų, nes neturėjo tam galimybių, todėl natūralu, kad tam, kas prižiūri tėvus, teko tėvo palikimas. Motina sirgo Parkinsono liga. Paaiškino, kad iš E. sužinojo apie motinos palikimą. Sesuo prasitarė, jog 2018 m. rugpjūtį ieškojo dokumentų senam tėvo lagamine ant aukšto, tačiau nerado. Patvirtino, kad šeima daugiau su tėvo gimine bendravo, vienos motinos sesers ji netgi nepažįsta, santykiai nebuvo artimi su giminėmis iš motinos pusės, senelių iš motinos pusės ji taip pat nepažinojo, mano, kad nuosavybė atkurta galimai į motinos tėvo valdytą žemę, aplinkybių dėl likusio paveldimo turto anksčiau iš artimųjų niekas nepasakojo. Jos yra keturios seserys. Ji pati su seserimi E. nuvyko į notarų biurą, kuriame notarė paaiškino kaip reikia elgtis.
Pareiškėjų atstovė advokatė Pelagėja Stonkienė teismo posėdyje prašymą palaiko pilna apimtimi jame nurodytais motyvais (2019 m. balandžio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas). Nurodė, kad pareiškėjos yra keturios seserys, jų tėvai iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini). Kad liko po motinos mirties turto pareiškėjos nežinojo ir negalėjo numanyti, nes gyveno atskirai nuo tėvų, su artimais giminaičiais nebendravo. Neseniai prasitarus sunkiai susirgusiai pareiškėjai A. T. paaiškėjo, kad yra likusio natūroje motinos turto (žemės), kuris niekieno neužimtas, paveldėjimo teisės liudijimas niekam neišduotas, pareiškėjų prašymas nepažeidžia suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Viena iš pareiškėjų A. T. yra neįgali, L. Š. yra pensinio amžiaus, E. K. ir L. Š. aktualus tėvų palikimo išsaugojimas, pareiškėjos nežinojo apie likusį motinos palikimą, paaiškinti aplinkybių kada buvo pradėtas nuosavybės teisių atkūrimo procesas į motinos tėvo valdytą žemę negali, nes nežino. Prašymo patenkinimas sukurs pareiškėjoms teisines pasekmes, jos galės realizuoti teisę į motinos palikimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog tuo atveju, jeigu visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti terminą palikėjos O. M. palikimui priimti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjų prašymo patenkinimui (b. l. 47-48). Prašė civilinę bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog pareiškimo pagrįstumą palieka spręsti teismui (b. l. 52-54). Prašė civilinę bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog suinteresuotas asmuo praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimui neprieštaraus, jeigu teismas pripažins termino praleidimo priežastis svarbiomis (b. l. 57-58). Prašė civilinę bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Pažymėtina, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017). Taigi nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar terminas kreiptis dėl paveldėjimo praleistas dėl objektyvių priežasčių.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos A. T., J. Š., E. K. ir L. Š. (gimimo liudijime – Laimutė) yra seserys (b. l. 14, 16, 18, 20, 25). Pareiškėjų tėvas A. M. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 12), jų motina O. M. mirė (duomenys neskelbtini) būdama našle (b. l. 13). Testamentų registro duomenimis palikėjo A. M. palikimas priimtas (duomenys neskelbtini) (b. l. 22). Palikėjos O. M. palikimas nepriimtas (b. l. 23), paveldėjimo byla į palikimą nepradėta (b. l. 24). Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo Nekilnojamojo turto registro duomenų Administravimo skyriaus raštas patvirtina (b. l. 26), jog O. M. nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikoje, neįregistruotos. O. M. nuosavybės teisės Apskrities viršininko sprendimu atkurtos į nekilnojamuosius daiktus – žemės sklypus, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tačiau O. M. vardu daiktinės teisės į šiuos sklypus Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos, nuo 2003 m. rugpjūčio 27 d. yra įrašas – naudotojas (b. l. 27, 28). Kauno apskrities viršininko (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) O. M. atkurtos nuosavybės teisės į A. J. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą, iš viso 4,26 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 30-31, 33, 34). Pareiškėjai A. T. nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis (b. l. 63), ji dėl 2017 metais ištikto hemoraginio insulto nevaikšto dėl dešinės pusės galūnių paralyžiaus, reikalinga slauga (b. l. 64).
Pareiškėjos yra palikimo, atsiradusio po O. M. mirties (duomenys neskelbtini), įpėdinės pagal įstatymą, kurios į notaro biurą per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, manydamos, kad mirusioji motina jokio registruotino turto neturėjo. Be to, kreiptis dėl paveldėjimo procedūrų pradėjimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais pareiškėjoms sutrukdė sveikatos būklė, teisinio išprusimo stoka, glaudaus tarpusavio ryšio tarp šeimos narių nebuvimas, nedažnas bendravimas su artimaisiais. Paminėtų aplinkybių pagrindu pareiškėjos prašo teismo paveldėjimo tikslu atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti. Vadovaujantis CK 5.2 straipsnio 1 ir 2 dalimis pareiškėjoms, kaip įstatyminėms įpėdinėms (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 4 punktas), atsirado subjektyvinė teisė į velionės motinos turtą. Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 1 dalimi kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalį šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Kaip nurodė pareiškėjos, priežastys, dėl kurių jos prašo atnaujinti praleistą terminą, yra iš esmės susijusios su nežinojimu, jog pareiškėjų motinai buvo atkurtos nuosavybės teisės į A. J. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą. Be to, termino praleidimo svarbą pareiškėjos motyvuoja ilgą laiko tarpą buvusia prasta motinos sveikatos būkle, dėl ko O. M. susiklosčiusiomis tokioms šeiminėmis – socialinėmis aplinkybėmis, pareiškėjoms nenurodė buvus kito turto be to, kurį jos sutuoktinis A. M. paliko vaikaičiui G. T..
Pareiškėjų nurodytas aplinkybes patvirtina ir teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymai. Liudytoja A. B., esanti pareiškėjų pusseserė, patvirtino, kad jos motina ir pareiškėjų tėvas, yra brolis ir sesuo. Žino, kad jos motina ir dėdė A. M. dalijosi žemę, kurią šis užrašė anūkui. Pareiškėjų motina, mirus vyrui, sunkiai susirgo, po patirto insulto prisidėjo Parkinsono liga, jos tiek fizinė, tiek ir psichinė sveikata buvo prasta, faktiškai buvo gulintis ligonis, savarankiškai tvarkytis negalėjo, kontaktas su ja buvo sunkus. Pareiškėjų motina gyveno su dukra A. T., kitos dukros padėjo motiną prižiūrėti, rūpinosi ja ir K., samdė iš šalies moterį priežiūrai.
Liudytojas R. K., pareiškėjos sutuoktinis, patvirtino, kad jo žmonos E. sesuo A. T. susirgusi praeitais metais išsikalbėjo su jo žmona, kad yra likusi jų motinos žemė. Kitą žemę, apie 10 ha aplink namus, po pareiškėjų tėvo mirties paveldėjo vienos iš pareiškėjų, t. y. A. vaikas, kuris padėdavo kaime dirbti ūkinius darbus, mokėsi žemės ūkio mokykloje, todėl senelis manė, kad ūkininkaus kaime. Mirus tėvui tuose namuose liko gyventi pareiškėja A. T., kuri rūpinosi namais, slaugė sergančią motiną. Po persirgto insulto ši gulėjo lovoje, sunkiai kalbėjo, maišydavo artimųjų vardus, reikėdavo pasakyti kas atvažiuodavo jos aplankyti. Praeitais metais po Kalėdų A. T. susirgus insultu, tiek slaugos ligoninėje, tiek ir namuose, šia rūpinosi jo žmona, nes vaikai gyvena užsienyje, o vyras miręs.
Liudytojas G. Š., vienos iš pareiškėjų sutuoktinis, paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) kaime yra jo žmonos tėviškė, žmonos tėvai O. ir A. gyveno (duomenys neskelbtini). Žmonos motina sirgo, ji praktiškai iš lovos nesikėlė, sunkiai kalbėjo, reikėjo pasirūpinti jos higiena ir buitimi. Anksčiau pareiškėja A. prižiūrėjo motiną, tačiau A. T. ištikus insultui liko rimti padariniai, ji prastai orientuojasi aplinkoje, neaiškiai kalba. Jis anksčiau girdėjęs gimines kalbant apie žemę nebuvo, nežino kokius dokumentus tvarkėsi praeityje jo žmonos tėvas ar motina, nes gyveno atskirai su šeima Vilniuje, dažnai nesusitikdavo, be to, tas klausimas nebuvo aktualus. Po sutuoktinės motinos mirties dokumentų neieškojo, daiktų netvarkė.
Pareiškėjų bei teismo posėdyje apklaustų liudytojų nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų byloje nėra pateikta, jų parodymuose prieštaravimų nėra, jie sutapo detalėse, buvo logiški bei nuoseklūs, pareiškimui atsiliepimuose suinteresuoti asmenys neprieštarauja. O. M. palikimas nepriimtas (b. l. 23), paveldėjimo byla neužvesta, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b. l. 24), daugiau jokių kitų įpėdinių nėra. Šios teisiškai reikšmingos aplinkybės suponuoja išvadą, kad pareiškėjų nurodytos priežastys dėl termino palikimui priimti nagrinėjamoje situacijoje laikytinos svarbiomis, susijusiomis ne tik nuo pareiškėjų valios priklausančiomis priežastimis, ne jų motina, eilę metų iki mirties esant prastai sveikatos būklei, negebėjo papasakoti apie nuosavybės teisių atkūrimą, termino praleidimą sąlygojo ir šeimyninės - socialinės aplinkybės, nebuvimas artimo ir glaudaus kontakto pareiškėjų su giminėmis iš motinos pusės, gyvenimas skirtingose vietovėse ir pan. Šios aplinkybės įgalina spręsti, kad pareiškėjos, vos tik sužinojusios galimai esant paveldimo turto, kreipėsi į notarę, kuri paaiškino tolimesnę veiksmų seką, kreipėsi į VĮ Registrų centras, susižinojo apie nuosavybės teisių atkūrimą jų mirusios motinos vardu, išreiškė norą palikimą priimti, tačiau, dėl nustatyto teisinio reguliavimo, praėjus įstatymo nustatytam terminui, negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kitų suinteresuotų asmenų, turinčių teisę į palikimą, kurių teisės ir teisėti interesai nagrinėjamu atveju būtų pažeisti, nėra, ginčo dėl paveldimo turto tarp pareiškėjų taip pat nėra, teisėtų interesų balanso tarp pareiškėjų bei suinteresuotų asmenų nepažeidžia.
Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinu pagrindu jį pratęsti, t. y. pirmiau nurodytos priežastys lėmė, jog įpėdinės dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių, nesant veiksmuose aplaidumo ar piktybiškumo, negalėjo tinkamai įgyvendinti įstatyme joms suteiktų teisių, kadangi, visų pirma, pareiškėjų nurodytos aplinkybės, kuriomis jos remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis laiku priimti palikimą, yra nustatytos byloje surinktais duomenimis; antra, šiuo atveju spręstina, kad minėtos aplinkybės yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, nesant prieštaravimų, termino palikimui priimti pratesimas įtakos tik asmens, prašiusio pratęsti terminą, teises ir pareigas.
Atsižvelgiant į pareiškėjų pareiškime nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, spręstina, kad terminas palikimui priimti yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, praleistas įstatymų nustatytas terminas atnaujintinas (CK 5.57 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576 - 578 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 576-578 straipsniais,
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Pareiškėjoms A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atnaujinti įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti po O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), nustatant trijų mėnesių terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos pareiškimui dėl palikimo priėmimo pateikti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.